Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 11, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

IV (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 146

STENOGRAMA

 

2022 m. kovo 22 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos. Pra­de­da­me ko­vo 22 die­nos ry­ti­nį Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas) Kvie­čiu re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 103 Sei­mo na­riai.

 

10.01 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­vo 19 die­ną mi­rė bu­vęs Sei­mo na­rys P. Ja­ku­čio­nis. Jis bu­vo ak­ty­vus šeš­to­jo, aš­tun­to­jo ir de­vin­to­jo Sei­mo na­rys, dau­giau­sia rū­pi­no­si kul­tū­ros, ypač jos pa­vel­do, iš­sau­go­ji­mu, švie­ti­mo ir moks­lo sri­ti­mis. Pats ak­ty­viai ra­šė moks­li­nius, pub­li­cis­ti­nius straips­nius ir kny­gas. Ypač ver­tin­gos jo is­to­ri­nės įžval­gos apie ge­o­po­li­ti­nę si­tu­a­ci­ją. Jam bu­vo ypač svar­bu puo­se­lė­ti lie­tu­vy­bę, pa­trio­tiš­ku­mą ir pi­lie­tiš­ku­mą. Pra­šau pa­gerb­ti P. Ja­ku­čio­nio at­mi­ni­mą ty­los mi­nu­te.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Dė­ko­ju.

 

10.02 val.

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Al­gir­do Ra­žaus­ko 70-ųjų gi­mi­mo metinių pa­mi­nė­ji­mas

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, šios die­nos mū­sų po­sė­dį pra­dė­si­me Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro A. Ra­žaus­ko 70-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mu. Kvie­čiu ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti sig­na­ta­ro at­mi­ni­mą.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Dė­ko­ju. Kvie­čiu į tri­bū­ną Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą, bu­vu­sį Sei­mo Pir­mi­nin­ką ger­bia­mą Č. Jur­šė­ną pa­si­da­lin­ti min­ti­mis apie Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą A. Ra­žaus­ką.

Č. JURŠĖNAS. Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, mie­li ko­le­gos sig­na­ta­rai ir Sei­mo na­riai, bran­gūs A. Ra­žaus­ko vai­kai ir anū­kai.

Tą is­to­ri­nį 1990-ųjų Ko­vo 11-osios va­ka­rą pa­kruo­jie­tis A. Ra­žaus­kas bu­vo tarp tų, ku­rie bal­sa­vo už „Ak­tą dėl Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės at­sta­ty­mo“. Vė­liau įsi­tvir­ti­no ter­mi­nas „at­kū­ri­mo“. Bal­sa­vu­sių­jų už bu­vo 124. Šian­dien sig­na­ta­ras yra ir ki­ta­me, liūd­na­ja­me, są­ra­še. Jau 40 mū­sų ben­dra­žy­gių pa­li­ko šią aša­rų pa­kal­nę ir per­si­kė­lė į ki­to­kį, ma­ny­ki­me, ge­res­nį pa­sau­lį. To­dėl šian­dien ypač svar­bu pri­si­min­ti juos, pa­gerb­ti, įsi­gi­lin­ti į tai, kaip jie at­ėjo į Ko­vo 11-ąją, kaip gy­ve­no ir vei­kė jau ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je.

A. Ra­žaus­kas gi­mė ir au­go Tau­ra­gės ra­jo­ne. Bū­da­mas de­šim­ties me­tų ne­te­ko tė­vo. Ma­ma li­ko su pen­kiais vai­kais, vienas už ki­tą ma­žes­niais. Al­giu­kas ta­po ma­mos už­va­dė­liu, kar­tu su se­ne­liu arė že­mę, šie­na­vo pie­vą, pa­dė­jo ma­mai. To­kia ne­leng­va vai­kys­tė už­grū­di­no Al­gir­dą. Ma­mos ir se­ne­lio ati­da ir mei­lė kri­to į šir­dį bręs­tan­čiam jau­nuo­liui. Pa­sa­ko­ja­ma, kad, ei­da­mas na­mo ar iš na­mų ir pa­ma­tęs su sun­kiu ne­šu­liu pa­žįs­ta­mą ar ne­pa­žįs­ta­mą mo­čiu­tę, jis pri­ei­da­vo pa­dė­ti se­nam žmo­gui. Ne vel­tui, pri­dur­siu, po dau­ge­lio me­tų Al­gir­das bu­vo pri­pa­žin­tas Gar­bės sa­ma­rie­čiu.

Ger­bia­mie­ji, iš anų lai­kų, iš 7-ojo de­šimt­me­čio, yra li­kęs do­ku­men­tas (da­bar Ada­ka­vo mu­zie­jaus eks­po­na­tas) – moks­lei­vio Al­gir­do są­siu­vi­nis su pa­trio­ti­niais ei­lė­raš­čiais, su­ra­šy­tais dai­lia ra­šy­se­na, ku­ri jam, be­je, vė­liau pra­ver­tė at­si­dū­rus pri­va­lo­mo­je ka­ri­nė­je tar­ny­bo­je. O ta­ry­bi­nė­je ar­mi­jo­je Al­gir­das at­si­dū­rė, kai jį iš­grū­do iš Že­mės ūkio aka­de­mi­jos IV kur­so už pa­trio­ti­nes dai­nas, ku­rios skam­bė­da­vo stu­den­tų su­si­bū­ri­muo­se ir ku­rias iš­gir­do ne­do­ri žmo­nės. Po tar­ny­bos Al­gir­dui te­ko vi­sam li­ku­siam gy­ve­ni­mui ne­sal­di žem­dir­bio da­lia. Iš Tau­ra­gės per­si­kraus­tė į Pa­kruo­jo ra­jo­ną, ne­aki­vaiz­džiai bai­gė Že­mės ūkio aka­de­mi­ją, ta­po ra­jo­ni­nio ly­gio ag­ra­ri­nin­ku, ku­ris no­rė­jo ir sie­kė sa­va­ran­kiš­kos veik­los.

Ger­bia­mie­ji, pa­sie­kus ir Lie­tu­vai, ir Al­gir­dui lem­tin­gą XX am­žiaus 9-ąjį de­šimt­me­tį no­ri­si kai ką api­ben­drin­ti. Aš drįs­čiau jau­ną­jį Pa­kruo­jo ag­ra­ri­nin­ką pa­va­din­ti že­mi­nin­ku. Tai, ži­no­ma, ne­reiš­kia, kad aš Al­gir­dą pa­sta­tau ant Lie­tu­vos po­etų že­mi­nin­kų gru­pės pje­des­ta­lo. Tie­siog no­riu pri­min­ti, kad že­mi­nin­kai sa­vo tuo­me­ti­nę bū­tį, trem­tį pri­ėmė kaip eg­zis­ten­ci­nį iš­ban­dy­mą. A. Ra­žaus­kas tu­rė­jo sa­vą­jį eg­zis­ten­ci­nį iš­ban­dy­mą. Ar įma­no­ma pra­sto­je, tie­siog bjau­rio­je ta­ry­bi­nė­je sis­te­mo­je pa­da­ry­ti kaž­ką ge­ra sa­vo kraš­to žmo­nėms, tė­vy­nei. Tų die­nų iš­ban­dy­mą, iš­šū­kį pri­ėmė 33 me­tų Al­gir­das. Ra­dęs ap­leis­tą Žvir­blo­nių ūkį su „bež­džio­nių“ že­me, su ne­su­tvar­ky­ta gy­ven­vie­te, su žmo­nė­mis, links­tan­čiais ge­riau iš­ger­ti, o ne kas­dien sun­kiai dirb­ti. Anuo­met kai­mie­čiai šne­kė­jo, kad Žvir­blo­niams rei­kia šlu­bo vo­kie­čio. Ne­pri­rei­kė. Mat jau­no­jo pir­mi­nin­ko už­si­de­gi­mas, darbš­tu­mas, są­ži­nin­gu­mas ir pa­do­ru­mas per ke­le­tą me­tų su­kū­rė vos ne ste­buk­lą. „Bež­džio­nių“ že­mės ta­po der­lin­go­mis dir­vo­mis, vė­liau pa­va­din­to­mis Ra­žaus­ko lau­kais. Ūkis ga­vo vis di­des­nį pel­ną, kai­mie­čiams by­rė­jo vis dau­giau pi­ni­gė­lių, o Žvir­blo­niai pa­si­puo­šė nau­jais na­mais, gė­ly­nais, net ta­po pa­vyz­din­giau­siai tvar­ko­mų Lie­tu­vos gy­ven­vie­čių kon­kur­so nu­ga­lė­to­jais. Pats A. Ra­žaus­kas ta­po ži­no­mas (ir gi­ria­mas) ra­jo­ne, vi­so­je Lie­tu­vo­je.

O tuo tarpu įsi­bė­gė­jo pe­rest­roi­ka, su­si­kū­rė Per­si­tvar­ky­mo Są­jū­dis, dar val­dan­čio­ji LKP ruo­šė­si sa­vo XX su­va­žia­vi­mui, ku­ris at­skirs sa­va­ran­kiš­ką­ją LKP nuo Mask­vos mo­no­li­to. Tu­rin­tis ge­rą var­dą, ga­lin­tis įtai­giai pa­kal­bė­ti, A. Ra­žaus­kas ti­ko ir Pa­kruo­jo są­jū­di­nin­kams, ir žem­dir­bių Są­jū­džiui, ir LKP, ku­rios is­to­ri­nia­me XX su­va­žia­vi­me jis iš­ren­ka­mas Cen­tro ko­mi­te­to na­riu. Tuo pat me­tu vy­ko ir rin­ki­mų kam­pa­ni­ja į LTSR XII šau­ki­mo Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą. Žvir­blo­niš­kiai, su­pran­ta­ma, ne­dve­jo­da­mi kan­di­da­tu iš­kė­lė jų ger­bia­mą ir my­li­mą pir­mi­nin­ką. Bet at­si­ra­do kontr­kan­di­da­tų, ir ne­pras­tų: LKP RK pir­ma­sis sek­re­to­rius ir LKP CK na­rys plius kau­nie­tis moks­li­nin­kas Že­mės ūkio aka­de­mi­jos dės­ty­to­jas. Ra­cio­na­liai gal­vo­jant, bu­vo sun­ku su­si­gau­dy­ti, ko­dėl są­jū­die­tis ke­lia­mas prieš ki­tą są­jū­die­tį, ko­dėl vie­nas LKP CK na­rys ei­na prieš ki­tą CK na­rį. Čia, ger­bia­mie­ji, kaip tik svar­bu pa­žy­mė­ti, kad ko­lū­kio pir­mi­nin­kas, rim­tas ag­ra­ri­nin­kas daug ko sie­kė sa­vo gal­va, ne­su­tik­da­vo su vir­ši­nin­kais, leis­da­vo sau gin­čy­tis tiek su da­bar­ti­niu, tiek su anks­tes­niu raj­ko­mo pir­muo­ju sek­re­to­riu­mi.

Ki­taip ta­riant, Al­gir­das bu­vo sa­vas ir vie­niems, ir ki­tiems, bet bu­vo vis­gi ki­toks, su ki­ta nuo­mo­ne, su vie­šai reiš­kia­ma kri­ti­ka tiek vie­nai, tiek ki­tai pu­sei. Bet 1990-ųjų va­sa­rio–­ko­vo rin­ki­mai Žvir­blo­nių ir vi­so Pa­kruo­jo ra­jo­no žmo­nių dė­ka su­dė­jo taš­kus ant i – į Vil­nių de­le­guo­tas A. Ra­žaus­kas. Nau­ja­sis LTSR, ki­tą die­ną Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos de­pu­ta­tas, vi­sa­da bu­vo rei­kia­mu lai­ku rei­kia­mo­je vie­to­je. Ir bal­suo­jant Ko­vo 11-ąją, ir prie­ši­nan­tis Mask­vos eko­no­mi­nei blo­ka­dai (pir­mi­nin­kui pa­pil­do­mai rei­kė­jo gal­vo­ti ir apie sa­vo ūkį), ir at­re­miant Sau­sio 13-osios ag­re­si­ją (ta­da Al­gir­das dar su ke­liais kai­mo vy­rais at­lė­kė į Vil­nių, o at­slū­gus įtam­pai iš vie­no ka­ti­lo kar­tu su ki­tu Al­gir­du barš­čius srė­bė).

…Ati­trū­kęs nuo anų die­nų pa­gal­vo­ju, jei A. Ra­žaus­kas šian­dien bū­tų gy­vas, jis gal­vo­tų apie Uk­rai­ną, sa­ky­tų karš­tas kal­bas, ieš­ko­tų bū­dų, kaip pa­dė­ti nuo Mask­vos ag­re­si­jos ken­čian­tiems jos žmo­nėms.

Bet, ger­bia­mie­ji, grįž­ki­me į Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos rū­mus. Čia vy­ko vals­ty­bės kū­ri­mas, bu­vo nu­sta­to­mos san­tvar­kų kei­ti­mo są­ly­gos ir tai­syk­lės. Ir čia Al­gir­dui iš­puo­lė ant­ra­sis per vie­ną de­šimt­me­tį eg­zis­ten­ci­nis iš­ban­dy­mas, be­ne tra­giš­kiau­sias ir dau­ge­liui žmo­nių. Rei­kė­jo nai­kin­ti (ar re­or­ga­ni­zuo­ti) ko­lū­kius, rei­kė­jo įgy­ven­din­ti res­ti­tu­ci­ją – nuo­sa­vy­bės tei­sių at­kū­rimą že­mės sa­vi­nin­kams ar jų pa­li­kuo­nims. Ne­svar­bu, kad iki rin­ki­mų šie klau­si­mai ne­bu­vo ke­lia­mi, juo la­biau ra­di­ka­liai ke­lia­mi. Svar­bu, kie­no ran­ko­se ta­da val­džia bu­vo. Ag­ra­ri­nin­kams, tarp jų ir A. Ra­žaus­kui, ir kai­rie­siems rū­pė­jo, kad re­for­mos (pas­kui va­di­na­mos pseu­do­re­for­mo­mis) ne­virs­tų vien tur­to grą­ži­ni­mo pro­ble­ma, kad bū­tų už­tik­ri­na­mos žmo­nių – tūks­tan­čių kai­mie­čių tei­sės oriai gy­ven­ti ir per­var­tų lai­ku. Cha­rak­te­rin­ga, kad A. Ra­žaus­kas apie ši­tuos klau­si­mus gal­vo­jo dar pas­ku­ti­niais ta­ry­bi­niais me­tais. Tai skam­ba ir pas­ku­ti­nia­ja­me jo krei­pi­me­si į rin­kė­jus. Ci­tuo­ju pa­gal Pa­kruo­jo laik­raš­čio „Auk­si­nė var­pa“ 1990 m. va­sa­rio 22 d. nu­me­rį: „Ku­riant nau­jus įsta­ty­mus, vi­sur dera matyti svar­biau­sią tiks­lą – vals­ty­bė pri­va­lo tar­nau­ti žmo­gui… Sku­bė­ji­mas… ne­tu­ri pa­lik­ti vie­tos ir ga­li­my­bių vie­ną so­cia­li­nę ne­tei­sy­bę pa­keis­ti ki­ta.“

Ką iš­pra­na­ša­vo Al­gir­das rin­ki­mų iš­va­ka­rė­se, tas ir įvy­ko. Ga­li­ma te­pri­dė­ti, kad į va­di­na­mo­sios re­for­mos mės­ma­lę pa­kliu­vo ir ji­sai pats. Tų lai­kų „troj­kos“ tiek vie­to­je, tiek Vil­niu­je ne­pa­tvir­ti­no jo lai­ki­nuo­ju va­do­vu. Ne­pa­tvir­ti­no, nors de­pu­ta­to va­do­vau­ja­mas ūkis, ne­pai­sant Mask­vos blo­ka­dos, ne­pai­sant sti­chi­nių ne­lai­mių, iš­au­gi­no re­kor­di­nį grū­dų der­lių Ra­žaus­ko lau­kuo­se. Ir tik ener­gin­gai pro­tes­tuo­jant žmo­nėms, vi­sų pir­ma žvir­blo­niš­kiams, pa­vy­ko ap­gin­ti jų pir­mi­nin­ką.

Ger­bia­mie­ji, kai 1992 me­tų ru­de­nį su­er­zin­ti, įpy­kę rin­kė­jai nu­si­su­ko nuo de­ši­nių­jų re­for­ma­to­rių, A. Ra­žaus­kui su ko­le­go­mis ag­ra­ri­nin­kais te­ko ypa­tin­gai sun­kus už­da­vi­nys – Sei­mas tu­rė­jo pa­tiks­lin­ti, pa­tai­sy­ti re­for­mas – bent ten, kur tai dar bu­vo įma­no­ma. Pa­tai­sy­ti, su­švel­nin­ti ne­bu­vo pa­pras­ta, bet kai ką pa­vy­ko pa­da­ry­ti. Tuo A. Ra­žaus­kas už­si­ė­mė ir bai­gęs tar­ny­bą na­cio­na­li­nia­me par­la­men­te, at­si­dė­da­mas veik­lai Pa­kruo­jo sa­vi­val­dy­bė­je ir ypač va­do­vau­da­mas Lie­tu­vos že­mės ūkio ben­dro­vių aso­cia­ci­jai.

A. Ra­žaus­ko at­si­da­vi­mas že­mės ūkiui, kai­mui, žmo­nėms li­ko iki jo ne­il­go gy­ve­ni­mo pas­ku­ti­nių die­nų. Tuo jis mums ir bran­gus, ir vi­suo­met pri­si­min­ti­nas, ir gerb­ti­nas. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju sig­na­ta­rui Č. Jur­šė­nui ir kvie­čiu sig­na­ta­rą E. Bič­kaus­ką įteik­ti sū­nui Ra­mū­nui ir duk­rai Auš­ri­nei Sig­na­ta­rų klu­bo do­va­ną.

Dė­ko­ju Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rams, sig­na­ta­ro A. Ra­žaus­ko ar­ti­mie­siems, vi­siems da­ly­va­vu­siems šia­me mi­nė­ji­me ir skel­biu mi­nė­ji­mą baig­tą.

 

10.16 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2022 m. ko­vo 22 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tvir­ti­ni­mas

 

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, grįž­ta­me prie mū­sų šios die­nos dar­bo­tvarkės. Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Ar yra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti dėl dar­bo­tvarkės? Ne­ma­tau. Ar ga­li­me jai pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Dė­ko­ju. Pri­tar­ta dar­bo­tvarkei ben­dru su­ta­ri­mu.

 

10.17 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos na­rys­tės Jung­ti­nių Tau­tų švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­jo­je“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1450 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos na­rys­tės Jung­ti­nių Tau­tų švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­jo­je“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1450. Kvie­čiu pra­ne­šė­ją, Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką ger­bia­mą V. Juo­za­pai­tį.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF*). Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, gar­bu­sis Sei­me, Sei­mo Kul­tū­ros ko­mi­te­to var­du krei­piuo­si į jus, pra­šy­da­mas iš­girs­ti ir pa­rem­ti šią la­bai svar­bią re­zo­liu­ci­ją, tai yra mū­sų po­li­ti­nę de­kla­ra­ci­ją, ku­rią tu­rė­tų iš­girs­ti ir Jung­ti­nės Tau­tos, ir jų for­ma­tu vei­kian­tis UNESCO. Tai yra Jung­ti­nių Tau­tų švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­ja. Tur­būt nie­kam ne­rei­kia pa­sa­ko­ti ir aiš­kin­ti, ko­kią ža­lą ag­re­so­rius da­ro šian­dien Uk­rai­no­je nai­kin­da­mas ci­vi­lius ob­jek­tus ir ko­kią ža­lą da­ro kul­tū­ri­niam pa­vel­dui.

Da­bar aš jums tie­siog dar kar­tą per­skai­ty­siu siū­lo­mos re­zo­liu­ci­jos teks­tą. Kiek­vie­nas ga­vo­te va­kar ma­no at­siųs­tą laiš­ką, iš anks­to la­bai dė­ko­ju už jū­sų pa­ro­dy­tą dė­me­sį ir, bent jau bal­suo­jant, už jū­sų pa­ro­dy­tą pi­lie­ti­nę drą­są ir va­lią. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­rė­čiau pa­pra­šy­ti di­des­nio su­si­kau­pi­mo ir ty­los Sei­mo sa­lė­je, ypač čia daug bal­sų gir­džiu. La­bai pra­šau šiek tiek dau­giau rim­ties Sei­mo sa­lė­je. Pra­šom.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ge­rai, tiek to. Gar­būs Sei­mo na­riai, kal­ba­me apie švie­ti­mą, moks­lą ir kul­tū­rą, tai­gi kiek­vie­nas tai su­pra­si­te pa­gal sa­vo po­žiū­rį į šią or­ga­ni­za­ci­ją. Tai­gi Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo re­zo­liu­ci­ja „Dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos na­rys­tės Jung­ti­nių Tau­tų švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­jo­je“.

„Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas, at­si­žvelg­da­mas į tai, kad Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ka­ras prieš ne­pri­klau­so­mą Uk­rai­ną yra šiurkš­tus tarp­tau­ti­nės tei­sės ir Jung­ti­nių Tau­tų char­ti­jos prin­ci­po pa­žei­di­mas, ku­ris ke­lia grės­mę Eu­ro­pos ir pa­sau­lio sau­gu­mui bei sta­bi­lu­mui, prieš­ta­rau­ja Jun­g­ti­nių Tau­tų švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­jos (to­liau – UNESCO) mi­si­jai ir ver­ty­bėms bei ken­kia tarp­tau­ti­nės ben­druo­me­nės pa­stan­goms kur­ti tai­kos kul­tū­rą;

pri­min­da­mas, kad UNESCO tiks­las yra pri­si­dė­ti prie tai­kos ir sau­gu­mo, ska­ti­nant tau­tų ben­dra­dar­bia­vi­mą švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros sri­ty­se, sie­kiant gerb­ti tei­sin­gu­mą, tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­pus, žmo­gaus tei­ses ir pa­grin­di­nes lais­ves, ne­pai­sant skir­tin­gos ra­sės, ly­ties, kal­bos ar re­li­gi­jos, kaip tai pa­tvir­tin­ta Jung­ti­nių Tau­tų Char­ti­jo­je;

pa­žy­mė­da­mas, kad kul­tū­ros pa­vel­do, švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ins­ti­tu­ci­jų nai­ki­ni­mas yra ka­ro nu­si­kal­ti­mai, o Uk­rai­nos kul­tū­ros ver­ty­bių nai­ki­ni­mas reiš­kia ža­lą vi­sos žmo­ni­jos kul­tū­ros pa­vel­dui;

pri­tar­da­mas 2022 m. ko­vo 15 d. UNESCO Vyk­do­mo­sios ta­ry­bos 7-ojo­je spe­cia­lio­jo­je se­si­jo­je pri­im­tai re­zo­liu­ci­jai „Da­bar­ti­nė pa­dė­tis Uk­rai­no­je vi­sais UNESCO man­da­to as­pek­tais“;

pa­brėž­da­mas, kad Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir jos ben­dri­nin­kės Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos ka­ri­niai veiks­mai prieš Uk­rai­ną da­ro ne­įma­no­mą šių ša­lių na­rys­tę Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­jo­je ir UNESCO,

ra­gi­na lai­ky­tis tvir­tos, UNESCO ver­ty­bes at­spin­din­čios po­zi­ci­jos dėl pa­dė­ties Uk­rai­no­je ir ne­per­žen­giant sa­vo įga­lio­ji­mų ri­bų im­tis veiks­mų prieš vi­sus Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos vyk­do­mus pa­žei­di­mus,

kvie­čia ko­vo­ti su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos sklei­džia­ma dez­in­for­ma­ci­ja ir ska­tin­ti lais­vą, ne­pri­klau­so­mą ir ne­ša­liš­ką ži­niask­lai­dą kaip vie­ną iš svar­biau­sių de­mo­kra­tijos pa­grin­dų,

ra­gi­na už­tik­rin­ti Uk­rai­nos švie­ti­mo, moks­lo sri­čių at­sto­vų, me­ni­nin­kų, kul­tū­ros dar­buo­to­jų sau­gu­mą ir jų sa­vi­raiš­kos lais­vę,

ska­ti­na vyk­dy­ti Uk­rai­nos kul­tū­ros ver­ty­bėms bei švie­ti­mo ir moks­lo in­fra­struk­tū­rai pa­dary­tos ža­los ste­bė­se­ną ir rem­ti Uk­rai­nos švie­ti­mo, kul­tū­ros bei moks­lo sek­to­rių at­gai­vi­ni­mo pro­ce­sus,

ra­gi­na su­stab­dy­ti Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos da­ly­va­vi­mą UNESCO ko­mi­te­tuo­se, tarp­vy­riau­sy­bi­nė­se ta­ry­bo­se ir pro­gra­mo­se kul­tū­ros, švie­ti­mo, moks­lo ir in­for­ma­ci­jos po­li­ti­kos sri­ty­se.“

Tai­gi, toks yra siū­lo­mas re­zo­liu­ci­jos teks­tas. Jei­gu tu­ri­te klau­si­mų ar ko­men­ta­rų, mie­lai iš­klau­sy­siu. Vi­sus kvie­čiu pri­tar­ti tiek po pa­tei­ki­mo, tiek svars­ty­mo ir pri­ėmi­mo sta­di­jo­se.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju ger­bia­mam pra­ne­šė­jui. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti A. Na­vic­kas.

A. NAVICKAS (TS-LKDF). Svei­ki. La­bai ačiū už ga­li­my­bę gal­būt ne tiek pa­klaus­ti, kiek pa­si­džiaug­ti, nes tik­rai ko­le­ga pro­fe­so­rius pa­tei­kė, man at­ro­do, ne­pa­pras­tai svar­bią re­zo­liu­ci­ją. Kai kal­ba­me dau­giau apie eko­no­mi­nius da­ly­kus, gal mes taip ir pa­si­duo­da­me to­kiai mark­sis­ti­nei lo­gi­kai, kad eko­no­mi­ka spren­džia vis­ką. Man at­ro­do, žvel­giant į tai, kas vyks­ta Uk­rai­no­je, į tai, ko­kio­mis kul­tū­ri­nė­mis ir pa­na­šiai, jei­gu ga­li­ma kal­bė­ti apie ver­ty­bes, va­do­vau­ja­si Ru­si­jos ar­mi­ja, jai tik­rai ne vie­ta UNESCO ir ap­skri­tai ne vie­ta pa­do­rio­je kom­pa­ni­jo­je.

Aš tik­rai no­riu tik la­biau pri­tar­ti, ma­ne ir­gi gal­būt la­biau pa­ska­ti­no klaus­ti. Keis­ta, kad mes pri­ima­me tik­rai ne­pa­pras­tai svar­bią re­zo­liu­ci­ją, nors ir taip tas toks dė­me­sys lyg ir į sa­vai­me su­pran­ta­mus da­ly­kus. Aš tik no­rė­jau dar kar­tą la­biau pa­dė­ko­ti ko­le­gai ir pa­sa­ky­ti, tik­rai ačiū, la­bai svar­bu.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Jei­gu ga­li­ma, aš su­re­a­guo­siu. Dė­ko­ju už pa­lai­ky­mą, sa­vai­me su­pran­ta­mą kiek­vie­no mąs­tan­čio ir są­ži­nin­go žmo­gaus, juo­lab po­li­ti­ko. Pa­ra­dok­sas dar yra tas, kad šią va­sa­rą yra nu­ma­ty­ta UNESCO se­si­ja ne kur nors ki­tur, o Ka­za­nė­je, o tai yra vie­nas iš Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos sub­jek­tų. Ten tu­ri bū­ti spren­džia­mas Kau­no mo­der­niz­mo ar­chi­tek­tū­ros klau­si­mas, pri­imant ar­ba tei­kiant UNESCO ap­sau­gą. Tai­gi tai yra tur­būt aukš­čiau­sia ci­niz­mo for­ma, kuo­met ag­re­so­rius, ku­ris tik­rą­ja, tie­sio­gi­ne to žo­džio pras­me nai­ki­na kul­tū­ros pa­vel­dą, nai­ki­nas žmo­nes, nai­ki­na kul­tū­ros ob­jek­tus ir vi­sus moks­lo pa­sie­ki­mus, sa­vo iršt­vo­je dar or­ga­ni­zuo­ja to­kio ly­gio kon­fe­ren­ci­ją. Ti­kiuo­si, kad šis mū­sų krei­pi­ma­sis iš tik­rų­jų ir pa­dės ap­si­spręs­ti, nors mū­sų mi­nis­te­ri­ja ap­si­spren­du­si bet ku­riuo at­ve­ju ten ne­da­ly­vau­ti, jei­gu tai įvyks. Bet mes tu­ri­me kal­bė­ti apie to­kį la­bai sis­te­mi­nį po­žiū­rį, ra­gin­ti ir ska­tin­ti vi­są pa­sau­lį, bent jau Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­jo­je esan­čias tau­tas ir šių tau­tų par­la­men­tus, esan­čius ir UNESCO or­ga­ni­za­ci­jo­je, vis dėl­to la­bai va­lin­gai, at­sa­kin­gai pa­ša­lin­ti ar­ba ne­leis­ti bent jau or­ga­ni­zuo­ti to­kių da­ly­kų ir kaip nors da­ly­vau­ti tuo­se pro­ce­suo­se, nuo ku­rių pri­klau­so vie­nas ar ki­tas spren­di­mas.

Yra pro­ble­ma ta, kad Jung­ti­nių Tau­tų or­ga­ni­zuo­tos UNESCO drau­gi­jos ar or­ga­ni­za­ci­jos vie­na iš stei­gė­jų bu­vo bū­tent Ru­si­ja, to­dėl tech­niš­kai pa­ša­lin­ti be jos pa­čios su­ti­ki­mo nė­ra jo­kių ga­li­my­bių. Tai­gi, yra ga­li­my­bė ar­ba or­ga­ni­zuo­ti kaž­ko­kią al­ter­na­ty­vią or­ga­ni­za­ci­ją, nes to­liau bū­ti to­kio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je, ku­riai va­do­vau­ja vie­naip ar ki­taip Ru­si­ja su jai tal­ki­nan­čia Bal­ta­ru­si­ja, tai yra dvi te­ro­ris­ti­nės vals­ty­bės, tie­siog nė­ra pras­mės tur­būt ir mes tu­ri­me la­bai aiš­kiai ir vie­na­reikš­miš­kai pa­sa­ky­ti vi­sam pa­sau­liui ir pir­miau­sia sau pa­tiems, be jo­kios abe­jo­nės.

PIRMININKĖ. Klau­sia Ž. Pa­vi­lio­nis.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ir­gi no­rė­čiau pri­tar­ti ir pa­dė­ko­ti ini­cia­to­riui už šią tik­rai pui­kią de­kla­ra­ci­ją, bet kaip bu­vęs di­plo­ma­tas bū­tent ir no­rė­čiau pa­klaus­ti apie tą ga­li­my­bę tiks­lą įgy­ven­din­ti. Kad ir stei­gė Ru­si­ja Jung­ti­nes Tau­tas, bet pa­žei­dė vi­sus įma­no­mus ten įra­šy­tus prin­ci­pus. Kaip mes ma­to­me ir Eu­ro­pos Ta­ry­bos, ir ki­tus pre­ce­den­tus, iš­krapš­ty­ti vis dėl­to įma­no­ma. Koks yra bū­das pa­siek­ti tą tiks­lą? Tik­rai pri­ta­riant vi­sa­pu­siš­kai tą tiks­lą įtvir­tin­ti šian­dien Sei­me, jau žiū­rint tą ki­tą – įgy­ven­di­ni­mo – žings­nį?

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Įgy­ven­di­ni­mo klau­si­mu mes tur­būt kreip­si­mės į už­sie­nio rei­ka­lų eks­per­tus ir į di­plo­ma­tus, ku­rie ži­no tas ga­li­my­bes ir tu­ri tam tik­rus įran­kius. Bet tai pir­miau­sia yra ži­nu­tė tiems, ku­rie šian­dien yra or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vy­bė­je, kad pir­miau­sia jie tu­rė­tų su­si­mąs­ty­ti ir šio­je ka­ro, ne­įti­kė­ti­no, ci­niš­ko ka­ro, aki­vaiz­do­je ap­si­spręs­ti ir bū­ti tie­sos, tai­kos, me­no, kul­tū­ros ir švie­ti­mo pu­sė­je. Nes bu­vi­mas to­ta­li­ta­riz­mo ir vi­saip, ne­ži­nau, kaip pa­va­din­ti tą vals­ty­bę, pu­sė­je, tu­riu ome­ny­je Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ją, šian­dien yra ly­giai toks pat nu­si­kal­ti­mas kaip ir jų pa­čių. Tai­gi tu­ri bū­ti ab­so­liu­čiai vie­na­reikš­mė nuo­mo­nė ir mū­sų spren­di­mas ir nu­si­tei­ki­mas tu­ri bū­ti ne­kves­tio­nuo­ja­mas. Pa­tys įran­kiai jau yra to­les­nis eta­pas ir, aš ti­kiuo­si, tai bus bent jau pa­mė­gin­ta įgy­ven­din­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, no­riu pra­tęs­ti ko­le­gos Žy­gi­man­to žo­džius. Aš ma­nau, kad mū­sų vi­sų mo­ra­li­nė pa­ra­ma tik to­kia ir liks, jei­gu ne­iš­brauk­si­me ag­re­so­rių vals­ty­bių iš jū­sų mi­ni­mų or­ga­ni­za­ci­jų. Aš kvie­čiu pri­tar­ti ši­tai re­zo­liu­ci­jai. Ti­kiuo­si, kad pri­tars ne tik mū­sų ko­mi­te­to na­riai, bet vi­sas Sei­mas, nes to­kia re­zo­liu­ci­ja rei­ka­lin­ga, kad pa­ro­dy­tu­me šį dė­me­sį.

Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, 2022 m. ko­vo 15 d. UNESCO Vyk­do­mo­ji ta­ry­ba 7-o­jo­je spe­cia­liojo­je se­si­jo­je pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją dėl da­bar­ti­nės pa­dė­ties Uk­rai­no­je vi­sais UNESCO man­da­to as­pek­tais. Vi­sais as­pek­tais. Tai jūs, ma­tyt, ge­riau įsi­gi­li­no­te į šią UNESCO re­zo­liu­ci­ją. Ar ten yra griež­tes­nės sank­ci­jos nu­ma­ty­tos? Nes ži­no­me, ką reiš­kia ve­to tei­sė. Ve­to tei­sė ro­do, kad lie­ka tik tas mo­ra­li­nis as­pek­tas ir mo­ra­li­nė pa­ra­ma. Ar tik­rai ma­no­te, kad Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas ge­ro­kai pri­si­dė­tų, kad vis dėl­to bū­tų veiks­min­ga ta mū­sų re­zo­liu­ci­ja?

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tur­būt mes esa­me liu­di­nin­kai ir dau­ge­lio or­ga­ni­za­ci­jų pa­reiš­ki­mų, kuo­met yra pa­smer­kia­ma, su­si­rū­pi­na­ma, gi­liai su­si­rū­pi­na­ma, di­džiai su­si­rū­pi­na­ma. Tai yra ge­riau ne­gu nie­ko – be jo­kios abe­jo­nės, to­dėl mums ir rei­kia pri­tar­ti to­kioms re­zo­liu­ci­joms, bet jei­gu bū­tų nu­spręs­ta pa­ša­lin­ti ma­no mi­nė­tas dvi ag­re­so­res iš šios or­ga­ni­za­ci­jos, šios mū­sų re­zo­liu­ci­jos jau ne­be­bū­tų bu­vę. Ži­no­ma, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo re­zo­liu­ci­ja tur­būt ne­pa­dės to taš­ko, bet tai tu­rė­tų ati­da­ry­ti bent jau erd­vę dis­ku­tuo­ti ir gal­būt iš­girs mus ki­tų de­mo­kra­tinių vals­ty­bių par­la­men­tai, ku­rie taip pat de­le­guo­da­mi sa­vo at­sto­vus į UNESCO bent jau su­for­mu­luos už­da­vi­nį ten tą da­ry­ti.

Ši re­zo­liu­ci­ja bu­vo de­rin­ta ir su mū­sų am­ba­sa­do­riu­mi prie UNESCO, ir su mū­sų UNESCO biu­ru Lie­tu­vo­je. Tai­gi ši­tas teks­tas yra ir ga­na di­plo­ma­ti­nis, ir iš­reiš­kian­tis mū­sų tiks­lą ir mū­sų nu­si­tei­ki­mą. Tur­būt nie­kam ne­rei­kia aiš­kin­ti, kad toks gi­lus su­si­rū­pi­ni­mas jau yra pra­ei­ty­je, da­bar rei­kia veik­ti. Kol ši­tie re­zul­ta­tai pa­sieks, duok Die­ve, kad jie pa­siek­tų or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vy­bę, kad ne­bus vi­siš­kai nu­šluo­ta nuo že­mės Uk­rai­nos Res­pub­li­ka ir vi­si jo­je esan­tys kul­tūros pa­vel­do, moks­lo, švie­ti­mo sub­jek­tai ir ob­jek­tai, nes toks pa­vo­jus yra re­a­lus, yra daug da­ly­kų, ku­rie jau tur­būt ne­bus at­sta­to­mi, de­ja. Tai­gi to­liau tu­rė­tų sek­ti jau ši­tų vals­ty­bių, ku­rios tu­rės vi­sa ap­im­ti­mi at­sa­ky­ti už pa­da­ry­tą ža­lą, bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. O kol kas jas rei­kia tie­siog neut­ra­li­zuo­ti ir ne­pri­leis­ti prie ci­vi­li­zuo­to pa­sau­lio or­ga­ni­za­ci­jų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Da­bar svars­ty­mo sta­di­ja. Svars­ty­mo sta­di­jo­je dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Tai­gi ei­na­me prie pri­ėmi­mo sta­di­jos. Mo­ty­vai. Už no­rė­tų kal­bė­ti E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai daž­nai gir­di­me (ir net Lie­tu­vo­je gir­di­me) to­kius pa­sa­ky­mus: ne­pai­nio­ki­me po­li­ti­kos su moks­lu, ne­pai­nio­ki­me po­li­ti­kos su spor­tu, ne­pai­nio­ki­me po­li­ti­kos su me­nu ar kul­tū­ra. Taip iš di­džio­sios rai­dės tu­rė­tų at­ro­dy­ti, ta­čiau Ru­si­ja bū­tent per ma­no mi­nė­tas sri­tis – spor­tą, moks­lą, me­ną, kul­tū­rą – de­monst­ruo­ja sa­vo minkš­tą­ją ga­lią, vyk­do pro­pa­gan­dą, vyk­do dez­in­for­ma­ci­ją, ren­gia iš es­mės in­for­ma­ci­nius ar hib­ri­di­nius ka­rus. Ypač čia, Lie­tu­vo­je, bū­da­mi ne­to­li Ru­si­jos ir bū­da­mi Ru­si­jos in­te­re­sų zo­no­je, mes ma­to­me, kaip per me­ni­nin­kus ban­do­ma Lie­tu­vo­je da­ry­ti sa­vo pro­pa­gan­dą, dez­in­for­ma­ci­ją ir pa­na­šius da­ly­kus. Vien tik ką reiš­kia tų V. Pu­ti­ną šlo­vi­nan­čių ir pa­lai­kan­čių dai­ni­nin­kų, me­ni­nin­kų, at­li­kė­jų kon­cer­tai Lie­tu­vo­je. Kaž­kaip pa­si­rū­pi­na­ma, kad jie čia at­ke­liau­tų, bū­tent at­ke­liau­tų per Lie­tu­vai svar­bias die­nas ar­ba šven­ti­nių die­nų iš­va­ka­rė­se. Aki­vaiz­du, kad Ru­si­ja nau­do­ja me­ną ir kul­tū­rą kaip pro­pa­gan­dos in­stru­men­tą.

Čia mes tą jau­čia­me, bet tas eg­zis­tuo­ja vi­so pa­sau­lio mas­te­liu per to­kią or­ga­ni­za­ci­ją kaip UNESCO. Aš tik­rai dė­kin­gas ko­le­gai V. Juo­za­pai­čiui ir tur­būt vi­sam Kul­tū­ros ko­mi­te­tui, ku­rie ėmė­si ši­to (taip, šian­dien pri­pa­žin­ki­me, de­kla­ra­ty­vaus, nes in­stru­men­to ne­ran­da­me) de­kla­ra­ty­vaus pa­reiš­ki­mo, kad mo­ra­li­ne pras­me nei Ru­si­ja, nei Bal­ta­ru­si­ja ne­ga­li lem­ti šių or­ga­ni­za­ci­jų veik­los ir pa­sau­lio rai­dos įvai­riais me­no, kul­tū­ros pa­vel­do iš­sau­go­ji­mo as­pek­tais. Na­tū­ra­lu, pri­ta­riu šiai re­zo­liu­ci­jai ir dė­ko­ju jos au­to­riams.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai už – K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ne­su­ge­bė­da­ma pa­lauž­ti uk­rai­nie­čių va­lios, Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja ima­si ki­to­kių prie­mo­nių. Vi­si ma­to­me, kad žūs­ta žmo­nės ir nai­ki­na­mi kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tai. Kaip mi­nė­jo ger­bia­mas ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, net toks fak­tas, kad or­ga­ni­zuo­ja­ma UNESCO kon­fe­ren­ci­ja Ru­si­jo­je, kai pa­tys nai­ki­na kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tus, tai yra tik­rai la­bai ci­niš­ka. Aš ma­nau, tu­ri­me nu­siųs­ti ži­nu­tę, kad to­kioms ša­lims, ku­rios nai­ki­na sve­ti­mos ša­lies kul­tū­rą ir kul­tū­ros pa­vel­dą, tik­rai ne vie­ta UNESCO, ku­ri skir­ta bū­tent sau­go­ti, o ne nai­kin­ti. Tik­rai pri­ta­riu šiai re­zo­liu­ci­jai ir kvie­čiu vi­sus ko­le­gas pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai už – S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mi po­sė­džio da­ly­viai, ne­abe­jo­ju, kad vi­si pri­tar­si­me, nes to rei­kia pa­sau­liui, ku­ris ma­to, kaip fi­ziš­kai ag­re­so­rių griau­na­mos pa­vel­di­nės ver­ty­bės šio­mis die­no­mis. Tai bū­tų ge­ra ži­nia ir pri­ta­ri­mas ma­no mi­nė­tai ko­vo 15 die­nos UNESCO Vyk­do­mo­sios ta­ry­bos 7-ojo­je spe­cia­lio­jo­je se­si­jo­je pri­im­tai re­zo­liu­ci­jai dėl da­bar­ti­nės pa­dė­ties Uk­rai­no­je vi­sais UNESCO man­da­to as­pek­tais. Vi­sais. Va­di­na­si, UNESCO re­mia­si dau­gy­be įsta­ty­mų, kur yra sau­go­mos pa­vel­di­nės ver­ty­bės, ir tų do­ku­men­tų, de­ja, pa­si­ro­do, ne­pa­kan­ka. Mes juos tu­ri­me pri­min­ti ir pri­min­ti pa­sau­liui. Tai yra jau nuo 1954 m. ge­gu­žės 14 d. UNESCO kon­ven­ci­ja, 1954 me­tų Ha­gos kon­ven­ci­ja, ant­ro­ji da­lis, pa­ga­liau 1972 me­tų pa­vel­di­nių ver­ty­bių ap­sau­gos kon­ven­ci­ja. Vi­sa tai dau­gy­bė­je do­ku­men­tų yra iš­sa­ky­ta. Mes tu­ri­me tie­siog pri­min­ti, kad jie veik­tų ir kad tai gir­dė­tų vi­sas pa­sau­lis. Kvie­čiu pri­tar­ti šiai re­zo­liu­ci­jai ir ne­abe­jo­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku. Pri­me­nu, kad bal­sa­vi­mo lai­kas nuo 11 va­lan­dos.

 

10.36 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 154 straips­nio pakei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1421(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 154 straips­nio pa­kei­ti­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1421(2). Pra­ne­šė­jas – S. Šed­ba­ras. Pra­šau.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tai yra ne­di­de­lė Sta­tu­to pa­tai­sa, nu­ma­tan­ti ga­li­my­bę lais­vas pa­tal­pas Sei­mo vieš­bu­ty­je skir­ti nu­ken­tė­ju­siems nuo ka­ro as­me­nims. Ko­mi­te­tas pra­ei­tą penk­ta­die­nį svars­tė ir vi­sais bal­sais už pri­ta­rė šiai Sta­tu­to pa­tai­sai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už pri­sta­ty­tą ko­mi­te­to iš­va­dą. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Mo­ty­vai. Už kal­ba J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, be­lie­ka tik pa­dė­ko­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to na­riams, kad ope­ra­ty­viai ap­svars­tė tą pro­jek­tą, ir ti­kiuo­si, kad ket­vir­ta­die­nį jį ga­lė­si­me pri­im­ti. Tuo bus pa­siek­tas kad ir kuk­lus Sei­mo in­dė­lis su­ran­dant ke­le­tą vieš­bu­čio kam­ba­rių, pa­de­dant iš­spręs­ti ka­ro pa­bė­gė­lių iš Uk­rai­nos ap­gy­ven­di­ni­mo pro­ble­mą, nes ma­to­me – srau­tai di­dė­ja. Jau kal­ba­ma apie 30 tūkst. at­vy­ku­sių į Lie­tu­vą ir tie skai­čiai, ma­tyt, bus di­des­ni. Tai­gi tik­rai vi­siems čia rei­kia so­li­da­raus vei­ki­mo, kad tie at­vy­kę žmo­nės ne­pa­tir­tų pa­pil­do­mų pro­ble­mų ieš­ko­da­mi vie­tos ap­si­gy­ven­ti.

Rei­kia pa­dė­ko­ti ir tiems Sei­mo na­riams, ku­rie į as­me­ni­nius bu­tus pri­ėmė. Sa­ky­ki­me, ša­lia ma­nęs sė­di ko­le­ga E. Pu­pi­nis, ku­ris į sa­vo bu­tą Ute­no­je pri­ėmė. Tur­būt yra ir dau­giau Sei­mo na­rių. Tik­rai pui­ku, kad Sei­mas ir­gi pri­si­de­da prie šio da­ly­ko spren­di­mo.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – R. Že­mai­tai­tis. Ger­bia­mas Re­mi­gi­jau, ar kal­bė­si­te prieš dėl Sta­tu­to pa­kei­ti­mo? Ge­rai.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. At­si­pra­šau. Iš tie­sų, ger­bia­mi ko­le­gos, mes for­muo­ja­me be­pre­ce­den­čius da­ly­kus. Aš su­pran­tu, kad esant ka­ri­nei si­tu­a­ci­jai Lie­tu­va tu­ri pri­si­dė­ti ir su­teik­ti pa­gal­bą, bet kai Sei­mas ban­do sa­vo vie­šuo­sius ry­šius pa­kel­ti ka­ru, kai Sei­mas ir Sei­mo va­do­vy­bė, ypač Val­dy­ba ir val­dan­čio­ji dau­gu­ma, žū­van­čiais žmo­nė­mis ban­do da­ry­ti sau rei­tin­gus, nie­ka­da gy­ve­ni­me per ne­lai­mę ne­ga­li ko nors pa­siek­ti.

Keis­ta yra tai, kad ban­do su­teik­ti Sei­mo vieš­bu­tį žmo­nėms, ku­rie nu­ken­tė­jo nuo ka­ro. Ci­tuo­ju, kaip pa­ra­šy­ta: „Nau­do­tis nuo ka­ro nu­ken­tė­ju­siems as­me­nims.“ Jei­gu da­bar kils ka­ras Si­ri­jo­je, jei­gu kils ka­ras Af­ga­nis­ta­ne, Ira­ne ir ki­tur pa­na­šiai, tai mes vi­siems pa­bė­gė­liams su­teik­si­me Sei­mo vieš­bu­tį? Iš tik­rų­jų tai yra že­ma ir pi­gu. Tai yra la­bai pa­pras­tas po­li­ti­ka­vi­mas ir ban­dy­mas gau­ti bet ko­kių vie­tų sa­vo bal­sų.

Aš ma­ny­čiau, bū­tų pro­tin­giau­sia, jei­gu bū­tų, kaip pra­ei­tą sa­vai­tę iš šios tri­bū­nos pri­sta­tė so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rė pro­gra­mą, kaip skir­ti būs­tus, kaip leis­ti iš­si­nuo­mo­ti ir pa­na­šiai. Na, gal ir bū­tų vis­kas ge­rai, bet da­bar da­ry­ti čia, Sei­me… Aš pri­si­me­nu pra­ėju­sią ka­den­ci­ją, kai Sei­mo na­rio bu­te gy­ve­no kaž­kie­no sū­nus, kiek pri­si­me­nu, dar ten ir vie­šų­jų ry­šių da­ly­kų bu­vo, per­se­kio­jo, fil­ma­vo, kri­ti­ka­vo ir kaip vi­saip iš­ko­ne­vei­kė, da­bar da­ro­me to­kius da­ly­kus. Aiš­ku, yra kai ku­rie Sei­mo na­riai, ku­rie jau da­bar yra pri­ėmę į Sei­mo vieš­bu­tį. Bet jei­gu jūs ma­no­te, kad tai yra pliu­sas jums, tai man jū­sų la­bai nuo­šir­džiai gai­la, ši­tos val­dan­čio­sios dau­gu­mos. Va­di­na­si, jūs ne­tu­ri­te idė­jų ir pri­si­ka­bi­nę Uk­rai­nos vė­lia­vė­lę jūs tik vai­di­na­te, kad jūs esa­te pat­rio­tai ir pa­lai­ko­te ši­tą tau­tą. Ne ši­taip iš tik­rų­jų rei­kia elg­tis, ne­ už­lei­džiant vie­ną ki­tą sa­vo kam­ba­rį ar vieš­bu­tį.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Dėl ve­di­mo tvar­kos J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš la­bai ap­gai­les­tau­ju dėl šios ko­le­gos Re­mi­gi­jaus kal­bos, nes čia jo­kie ne val­dan­tie­ji, man at­ro­do, kad po pa­tei­ki­mo vi­si bal­sa­vo­me ir nie­kas čia vie­šų­jų ry­šių ne­da­ro. Ne­gi ko­le­ga siū­lo, kad šio­je si­tu­a­ci­jo­je Sei­mas lai­ky­tų tuš­čius virš de­šimt vieš­bu­čio kam­ba­rių, bet ne­su­teik­tų jų pa­bė­gė­liams iš Uk­rai­nos? Aš tik­rai ne­su­pran­tu to­kių pa­si­sa­ky­mų.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti, bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku.

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas, pro­jek­tas Nr. XIVP-1372, ta­čiau jį pra­lei­džia­me, nes ten jau tu­ri­me ap­si­spręs­ti dėl pa­siū­ly­mų. Tai­gi ap­si­sprę­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku nuo 11 va­lan­dos.

 

10.41 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 3.242 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1386(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so vie­no straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1386(2). Pri­ėmi­mas. Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Įsta­ty­mą su­da­ro vie­nas straips­nis. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Taip. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku.

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-257(3). Čia yra pa­da­ry­ta pri­ėmi­mo per­trau­ka, te­li­ko tik bal­sa­vi­mas dėl pa­siū­ly­mo. Tai­gi ke­lia­me į bal­suo­ti nu­ma­ty­tą lai­ką. No­rė­čiau pa­kvie­ti G. Sur­plį, kad pri­sta­ty­tų…

 

10.42 val.

As­me­nų per­kė­li­mo į Lie­tu­vos Res­pub­li­ką įsta­ty­mo Nr. XIII-2077 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1282(2) (pri­ėmi­mas)

 

At­si­pra­šau, čia jau ne­bė­ra pa­siū­ly­mų, tai yra dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mas – As­me­nų per­kė­li­mo į Lie­tu­vos Res­pub­li­ką įsta­ty­mo Nr. XIII-2077 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1282(2). Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Dė­ko­ju, ne­rei­kės, pra­ne­šė­jau, jū­sų da­lyva­vi­mo. Tai­gi tie­siog pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Tai­ko­ma sku­bos tvar­ka. Šį įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą su­da­ro 15 straips­nių. Pa­siū­ly­mų, pa­tai­sų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš šių strai­ps­nių pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Taip pat no­rė­čiau pa­pra­šy­ti pri­tar­ti nau­jos re­dak­ci­jos 1 straips­niui, kaip jis jau su­for­mu­luo­tas ko­mi­te­to. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Ir 2 straips­nis – įsi­ga­lio­ji­mas, įgy­ven­di­ni­mas ir tai­ky­mas. Ar ga­li­me ir jam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Dėl mo­ty­vų dėl šio pro­jek­to už­si­ra­šiu­sių taip pat nė­ra. Bal­suo­si­me 11 va­lan­dą bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

10.43 val.

Van­dens įsta­ty­mo Nr. VIII-474 3 ir 18 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1111(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-10 klau­si­mas – Van­dens įsta­ty­mo Nr. VIII-474 3 ir 18 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1111(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. No­rė­čiau kvies­ti pra­ne­šė­jus. Pir­miau­sia Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją ger­bia­mą A. Ged­vi­lie­nę. Jos sa­lė­je ne­ma­tau. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šom. Dė­ko­ju. L. Girs­kie­nė pri­sta­tys Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to iš­va­dą.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas ap­svars­tė Van­dens įsta­ty­mo Nr. VIII-474 3 ir 18 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Iš­va­da – yra pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už pri­sta­ty­tą ko­mi­te­to iš­va­dą. Taip pat no­rė­čiau pa­kvies­ti Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to at­sto­vą, kad pri­sta­ty­tų iš­va­dą. Gal­būt ga­lė­tų tai pa­da­ry­ti ger­bia­mas K. Ma­žei­ka. Ar ga­lė­tu­mė­te pri­sta­ty­ti Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dą dėl Van­dens įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to? Tai yra 1-10 klau­si­mas, svars­ty­mo sta­di­ja.

K. MAŽEIKA (DFVL). Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė šį pro­jek­tą. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 4, prieš nė­ra, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Pri­tar­ta.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Pa­siū­ly­mų nė­ra. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šiu­sių taip pat nė­ra. Dėl mo­ty­vų po svars­ty­mo – E. Pu­pi­nis, mo­ty­vai už.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi nė­ra tur­būt prieš, tai, ko ke­ro, ne­ver­ta ir kal­bė­ti. Bet iš tie­sų es­mė la­bai svar­bi, nes dėl tar­šos lei­di­mų iš­da­vi­mo tam tik­ros to­le­ran­ci­jos ri­bos tu­ri bū­ti, nes 0,01 už­terš­tu­mas kai ka­da tur­būt ne­bū­na fik­suo­ja­mas ir tam tik­rais prie­tai­sais. Tar­ki­me, ar­ti nu­lio esan­ti to­le­ran­ci­ja tur­būt dau­giau pri­klau­so nuo tiks­lių prie­tai­sų, ku­rių kai ku­rie de­par­ta­men­tai ne­tu­ri, ir su­si­du­ria­me su pro­ble­ma. Kai ku­rių sa­vi­val­dy­bių van­dens ūkiai su­si­lau­kia ne­ma­žai tam tik­rų bau­dų, ka­dan­gi rei­kia įgy­ven­din­ti to­kias prie­mo­nes, ku­rios ar­ba la­bai bran­gios, ar­ba kai ka­da jų ne­įma­no­ma įgy­ven­din­ti.

Siū­lau pri­tar­ti tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir mi­nist­rui su­teik­ti ga­li­my­bę nu­sta­ty­ti tam tik­rus pa­ra­met­rus, ka­da tar­šos lei­di­mai rei­ka­lin­gi, ka­da ne­rei­ka­lin­gi. Ypač tai su­si­ję su fi­zi­niais as­me­ni­mis, ku­rie nau­do­ja­si tam tik­ro­mis bui­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis, tu­ri sa­vo pa­va­ly­mo įren­gi­mus, ta­čiau nė­ra už­tik­rin­tu­mo, kad gal­būt ka­da nors ne­bus smar­kiai nu­baus­ti. Tik­rai, ma­ny­čiau, mi­nist­ras ga­lė­tų su­tvar­ky­ti tai sa­vo įsa­ky­mu. Siū­lau pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

10.47 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 29, 93, 141, 151, 153 ir 156 straips­nių pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1449 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar no­rė­čiau pa­pra­šy­ti ger­bia­mą­jį J. Raz­mą pa­teik­ti re­zer­vi­nį 1 klau­si­mą – Sei­mo sta­tu­to dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-1449. Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, šia­me pro­jek­te yra pa­lies­ti trys mū­sų veik­los as­pek­tai. Pir­ma­sis yra dėl Sei­mo na­rių miš­rios gru­pės tiks­les­nio reg­la­men­ta­vi­mo, nes da­bar Sta­tu­te yra la­bai la­ko­niš­kai pa­sa­ky­ta, kad vi­si Sei­mo na­riai, ku­rie ne­pri­klau­so frak­ci­joms, au­to­ma­tiš­kai yra įra­šo­mi į Miš­rią Sei­mo na­rių gru­pę ir ta gru­pė tu­ri vi­sas frak­ci­jų tei­ses.

Kaip ži­no­te, šia­me Sei­me mes su­si­dū­rė­me su šiek tiek pa­ra­dok­sa­lia si­tu­a­ci­ja, kai frak­ci­joms ne­pri­klau­so vie­nin­te­lis Sei­mo na­rys. Ta si­tu­a­ci­ja da­bar yra, ma­nau, ne­iš­spręs­ta, nes jei­gu ver­tin­tu­me pa­tį žo­dį „gru­pė“, tai tur­būt tu­ri­me su­tik­ti, kad tai yra dau­giau ne­gu vie­nas as­muo, o čia yra vie­nas as­muo. Taip pat vis dėl­to ver­ta pa­svars­ty­ti, ar tik­rai ne­di­de­lei gru­pei, jei­gu tai bū­tų du, trys Sei­mo na­riai, pri­klau­san­tys Miš­riai Sei­mo na­rių gru­pei, rei­kia su­teik­ti to­kias pat tei­ses kaip frak­ci­jai. Ma­nau, bū­tų lo­giš­ka vi­sas tei­ses su­teik­ti tik tuo­met, jei­gu Miš­riai gru­pei pri­klau­so ne ma­žiau kaip sep­ty­ni Sei­mo na­riai, kaip yra rei­ka­lau­ja­ma iš frak­ci­jų.

Ki­tas as­pek­tas, ku­rį čia ko­le­gos iš opo­zi­ci­jos pa­ska­ti­no spręs­ti, tai yra dėl mū­sų bal­sa­vi­mo Sei­mo po­sė­džių sa­lė­je or­ga­ni­za­vi­mo prin­ci­pų. Kaip ži­no­te, mes da­bar jau ku­rį lai­ką dir­ba­me taip, kad bal­sa­vi­mo mo­men­tai yra su­dė­ti į at­ski­rus in­ter­va­lus, po vie­ną ar du kiek­vie­na­me po­sė­dy­je. Man at­ro­do, toks bū­das tik­rai tu­ri pra­na­šu­mų, nes jei­gu pa­žiū­rė­si­te sta­tis­ti­ką, šio­je ka­den­ci­jo­je kur kas ge­res­nis da­ly­va­vi­mas bal­suo­jant dėl pro­jek­tų. Ki­ta ver­tus, kai yra tos dis­ku­si­jų sta­di­jos, man at­ro­do, na­tū­ra­lu, kad kai ku­rie Sei­mo na­riai ga­li sek­ti dis­ku­si­jų ei­gą ir te­le­vi­zi­jos ek­ra­nuo­se, ir ką nors pa­pil­do­mai nu­veik­ti. Tie­siog Sei­mas, ma­nau, nie­ko ne­pra­ran­da, kai nė­ra prie­vo­lės nuo­lat bū­ti sa­lė­je lau­kiant, kol bus koks nors bal­sa­vi­mo mo­men­tas. Siū­lo­ma tie­siog tai, ką mes tai­ko­me, ir įra­šy­ti į Sta­tu­tą. Pri­me­nu, kad ini­cia­ty­vą dėl to­kio reg­la­men­ta­vi­mo pa­ro­dė ir ko­le­gos iš opo­zi­ci­jos – S. Skver­ne­lis, A. Ma­zu­ro­nis.

Tre­čias da­ly­kas yra sie­kis kaž­kiek pri­si­dė­ti, kad bū­tų ge­res­ni mū­sų sta­tis­ti­kos ro­dik­liai, nes mes iš­si­ski­ria­me vi­so­je Eu­ro­po­je pa­gal la­bai di­de­lį pri­ima­mų tei­sės ak­tų skai­čių, kaip ži­no­te, ne­re­tai yra re­gist­ruo­ja­ma daug smul­kių to pa­ties įsta­ty­mo pa­tai­sų. Yra siū­lo­ma nu­ma­ty­ti ga­li­my­bę, jei­gu ku­rie nors įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai yra ap­svars­to­mi Sei­me tą pa­čią die­ną, nu­ma­ty­ti ga­li­my­bę pa­ves­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui juos su­jung­ti. Ne­re­tai, sa­ky­ki­me, daug Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­tai­sų mes svars­to­me per vie­ną die­ną, pa­ma­ty­si­me, kad ir šian­dien jų yra, be abe­jo, tai ne­bū­tų šim­tap­ro­cen­ti­nė prie­vo­lė su­jung­ti, bet tik ga­li­my­bė. Tur­būt su­pran­ta­me, jei­gu bus pro­jek­tų, kur vos vos su­ren­ka dau­gu­mą bal­sų, ke­lis to­kius su­jun­gus ga­li jų iš­vis ne­be­pri­im­ti. Ma­nau, kad ta ga­li­my­be mes pa­si­nau­do­si­me tuo­met, kai pro­jek­tai po svars­ty­mo bus pri­ima­mi be­veik ben­dru su­ta­ri­mu – na­tū­ra­lu, ir su­jun­gę ly­giai taip pat mes dėl jų bal­suo­si­me. To­kie trys pa­siū­ly­mai dėl šio Sta­tu­to pro­jek­to.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti ke­li Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia D. Griš­ke­vi­čius.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui už pri­sta­ty­mą. Tie­siog gal ma­no klau­si­mas bū­tų su­si­jęs su tuo, kad kai ku­rie pa­siū­ly­mai, ma­nau, tik­rai yra lo­giš­ki ir iš­plau­kę, net pa­čios pa­tai­sos ir ky­la dėl tos si­tu­a­ci­jos su Miš­ria gru­pe – dau­ge­lis tik­rai pri­ta­ria, kad rei­kia to tiks­les­nio su­re­gu­lia­vi­mo, ta­čiau gre­ta ei­na ir tam tik­rų kon­tro­ver­siš­kų pa­siū­ly­mų.

Ką tu­riu ome­ny­je? Kal­bu apie 2 straips­niu 93 straips­nio pa­kei­ti­mą, kur iš es­mės jūs nu­sta­to­te lai­ko pa­kei­ti­mus, ki­taip ta­riant, kad Sei­mas bal­suo­tų ne pa­gal da­bar­ti­nę tvar­ką, ja jau, be­je, taip ir ne­si­nau­do­ja­me, pa­gal se­ną tvar­ką, tu­riu ome­ny­je, kad pa­skir­tas kiek­vie­no kon­kre­taus klau­si­mo lai­kas, ka­da bal­suo­ja­ma, bet blo­kais. Tad bū­ki­me bied­ni, bet tei­sin­gi, yra pa­lan­ku dau­gu­mos at­sto­vams su­si­rink­ti tam tik­ru lai­ko­tar­piu ir, kaip sa­ko, ne­pra­leis­ti tų spren­di­mų. Ar ma­no­te, kad tas ga­nė­ti­nai skir­tin­gų klau­si­mų su­pla­ki­mas yra tei­sin­gas šiuo at­ve­ju?

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, ne­pra­ras­ki­te vil­ties, kad ir jūs bū­si­te ka­da nors dau­gu­mos at­sto­vais. Bet čia tik­rai ne dau­gu­mos at­sto­vų klau­si­mas. Ar ne­pa­to­gu vi­siems vis dėl­to ži­no­ti tiks­lų bal­sa­vi­mo lai­ką? Jei­gu ku­ri nors dis­ku­si­jos da­lis jū­sų ne­do­mi­na, kas iš to, kad jūs sė­di­te sa­lė­je ir po­zuo­ja­te, kad sė­di­te, jei­gu jūs gal­būt sa­vo kom­piu­te­ry­je ką nors da­ro­te? Ar ne tas pats, jei­gu jūs sek­si­te po­sė­džio ei­gą sa­vo ka­bi­ne­te? Mes, man at­ro­do, įsi­ti­ki­no­me, kad tai vi­siš­kai ge­rai ir taip dir­ba Eu­ro­pos Par­la­men­tas. Aš ne­no­rė­čiau su­tik­ti, kad Eu­ro­pos Par­la­men­tas yra ko­kia nors ne­pa­žan­giai dir­ban­ti struk­tū­ra. Tur­būt mums daug ko dar reik­tų iš jo pa­si­mo­ky­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia L. Sa­vic­kas.

L. SAVICKAS (DFVL). La­bai ačiū, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, iš tie­sų no­riu pra­tęs­ti ko­le­gos Do­mo klau­si­mą. Ma­nau, kad kiek­vie­nas par­la­men­tas yra uni­ka­lus – ku­ria sa­vo tra­di­ci­jas ir jas nuo­sek­liai puo­se­lė­ja. Aš ma­nau, kad ir jūs, ger­bia­mas Jur­gi Raz­ma, tu­rė­jo­te ne vie­ną ga­li­my­bę, tu­rė­da­mas dau­gu­mą Sei­me, šią nuo­sta­tą keis­ti, ta­čiau ją kei­čia­te tik tuo­met, kai yra la­bai tra­pi dau­gu­ma šian­dien Sei­mo po­sė­džių sa­lė­je. Ar vis dėl­to ne­su­tik­tu­mė­te, kad šis pa­kei­ti­mas yra toks la­bai mo­men­ti­nis, at­si­žvel­giant į tai, kad šiuo mo­men­tu val­dan­čia­jai dau­gu­mai tie­siog per su­dė­tin­ga iš­lai­ky­ti mi­nist­rus sa­lė­je, kad ta dau­gu­ma bū­tų, ir tuo pa­grin­du ar­gu­men­tuo­da­mi iš es­mės ir kei­čia pa­čią tvar­ką?

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, aš ta­da ne­su­pran­tu. Jū­sų ly­de­ris kaip tik Se­niū­nų su­ei­go­je pa­sa­kė – jei­gu jūs no­ri­te įtei­sin­ti, kaip dir­ba­me da­bar, tei­ki­te Sta­tu­to pa­tai­sas. Na, aš tai įvyk­džiau, o jūs da­bar man prie­kaiš­tau­ja­te, kad aš tai pa­da­riau. Ži­no­ma, aš ma­nau, kad gal­būt pri­imant tą nuo­sta­tą bus įvai­riai bal­suo­ja­ma. Jei­gu jūs jai ne­pri­ta­ria­te, ga­li­te re­gist­ruo­ti pa­siū­ly­mą šią nuo­sta­tą iš­brauk­ti, tai ma­ty­si­me, bet yra ki­tos nuo­sta­tos. To­dėl aš kvies­čiau bent jau pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je ne­bal­suo­ti prieš tą pro­jek­tą. Jei­gu ku­ri nors da­lis ne­pa­tin­ka, re­gist­ruo­ki­te pa­siū­ly­mus, bet ju­dė­ki­me į prie­kį.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš su­pran­tu, kai jūs su­ren­ka­te sa­lė­je pen­kis, še­šis ar sep­ty­nis, kaip da­bar yra, sa­vo frak­ci­jos na­rius, tai tie jū­sų pa­siū­ly­mai yra nuo­sek­lūs. Bet aš ne­su­pran­tu, kuo jums truk­do Miš­ri gru­pė ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mai, iš es­mės ją ir su­kū­rę. Aš tik pa­ci­tuo­siu 1993 me­tų Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą. Ja­me sa­ko­ma: „Sei­mo na­rių, ku­rie ne­si­re­gist­ruo­ja į frak­ci­jas, ly­gios tei­sės ir vie­no­dos ga­li­my­bės su ki­tais Sei­mo na­riais įgy­ven­din­ti Tau­tos at­sto­vo tei­ses ga­lė­tų bū­ti lai­duo­ja­mos pri­pa­žįs­tant, kad jie yra miš­rios frak­ci­jos (gru­pės) na­riai, ir lai­kant, kad to­kia frak­ci­ja (gru­pė) tu­ri ly­gias tei­ses su ki­to­mis frak­ci­jo­mis.“ Šiuo at­ve­ju Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas iš es­mės aiš­kiai sa­ko, kad bet koks Sei­mo na­rių skai­čius for­muo­ja miš­rią gru­pę ir taip su­tei­kia­ma jiems tei­sė, tar­kim, bū­ti se­niū­no at­sto­vau­ja­miems Se­niū­nų su­ei­go­je. Ką jūs da­ro­te da­bar? Jūs ku­ria­te ant­ra­rū­šius Sei­mo na­rius. Tar­ki­me, bus ga­li­mos si­tu­a­ci­jos, kai pen­kiems ar še­šiems žmo­nėms nie­kas ne­at­sto­vaus Se­niū­nų su­ei­go­je. Ko­dėl jūs taip šiurkš­čiai pa­žei­di­nė­ja­te Kon­sti­tu­ci­ją?

J. RAZMA (TS-LKDF). Įta­ri­mų dėl Kon­sti­tu­ci­jos pa­žei­di­mo Tei­sės de­par­ta­men­tas, kaip jūs pa­ste­bė­jo­te, ne­pa­skel­bė. Opo­zi­ci­ja, aš su­pran­tu, ga­li bū­ti įta­res­nė. Kaip jūs pa­ti da­bar at­sa­ky­si­te? Štai M. Pui­do­kas da­bar yra miš­ri gru­pė ar ne­miš­ri gru­pė? (Bal­sai sa­lė­je) Ir gru­pė, ir miš­ri. Jei­gu mes taip mąs­to­me, man su­dė­tin­ga gin­čy­tis, bet nag­ri­nė­da­mas šį pro­jek­tą Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, aš ma­nau, ga­li jį pa­to­bu­lin­ti ir iš­reikš­tai pa­ra­šy­ti, ku­rios frak­ci­jų tei­sės išlie­ka ir Miš­riai gru­pei. Pa­vyz­džiui, tei­sė at­sto­vau­ti Se­niū­nų su­ei­go­je ga­li bū­ti įra­šy­ta, be abe­jo, de­le­guo­ti sa­vo at­sto­vus į ko­mi­te­tus, taip pat da­ly­vau­ti pro­por­cin­gai skirs­tant ko­mi­te­tų, ko­mi­si­jų va­do­vy­bės vie­tas ir taip to­liau. Tie­siog aš ra­šau, kad ne­bū­tų kaip da­bar, kai yra pa­ra­šy­tos vi­sos frak­ci­jų tei­sės. Su­ti­ki­te, ko­le­gos, čia kaip tik bū­tų Sei­mo na­rių ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pas pa­žeis­tas, jei­gu vie­nam, dviem Sei­mo na­riams su­teik­tu­me to­kias pat tei­ses ir ga­li­my­bes, kaip dau­giau kaip sep­ty­nių na­rių gru­pėms ar­ba net 50, kaip yra mū­sų frak­ci­jo­je. Tuos da­ly­kus Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ga­li kruopš­čiai su­žiū­rė­ti, bet prieš­ta­ra­vi­mų Kon­sti­tu­ci­jai aš tik­rai čia ne­ma­tau.

PIRMININKĖ. Klau­sia L. Na­gie­nė.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Lyg ir aš tu­rė­čiau klaus­ti, Pir­mi­nin­ke.

PIRMININKĖ. R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš su­pran­tu, kad įta­ką Part­ne­rys­tės įsta­ty­mui da­ro, de­ja, dar ne­kei­čiu ly­ties ir ne­pla­nuo­ju. Ger­bia­mas ko­le­ga, aš su­pran­tu, kad kaip tu­rė­jo R. Kar­baus­kis A. Ši­rins­kie­nę, taip jūs tu­ri­te sa­vo ko­le­gę R. Ruš­ky­tę, ku­ri su­ge­ba pro­jek­tus pa­da­ry­ti taip, kad ir vel­nias čia ga­lą gau­tų.

Jūs man at­sa­ky­ki­te į pa­pras­tą da­ly­ką. Ko­dėl jūs del­sė­te ar­ba ko­dėl ra­miai sė­dė­jo­te vi­sus 20–30 me­tų ir nie­kam ne­už­kliu­vo Miš­rios gru­pės sta­tu­sas? Kaip tik jūs val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je, taip tas bar­da­kas pra­si­de­da dėl Sta­tu­to. Aš pri­si­me­nu 2009 me­tų lai­kus, kas dė­jo­si – Sta­tu­to kei­ti­mas, iš es­mės su kiek­vie­nu po­sė­džiu keis­da­vo­te Sta­tu­tą, da­bar ly­giai taip pat. Kas čia to­kio at­si­ti­ko, kad po 30 me­tų jūs ar jū­sų pa­ta­rė­ja pra­re­gė­jo­te?

J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, čia ne pa­ta­rė­jos ini­cia­ty­va. Be abe­jo, ini­cia­to­rių čia yra ne vie­nas. Sa­ky­ki­me, dėl Miš­rios gru­pės, aš sa­ky­čiau, kad ga­li­ma tvir­tin­ti, kad ini­cia­to­riai yra vi­si Sei­mo val­dy­bos na­riai. Mes ben­drai su­ta­rė­me, jog ne­tvir­ti­na­me Miš­rios gru­pės, su­si­de­dan­čios iš vie­no na­rio, eta­tų kaip frak­ci­jos, frak­ci­joms ski­ria­mų pi­ni­gų ir taip to­liau, ir ati­dė­jo­me šiuos klau­si­mus su­ta­rę, kad pa­si­žiū­rė­si­me, ar bus pri­im­ta Sei­mo sta­tu­to pa­tai­sa. Tik po to aš ir re­gist­ra­vau. Ir nė vie­no­je ka­den­ci­jo­je ne­bu­vo to­kios pa­ra­dok­sa­lios si­tu­a­ci­jos, kad Miš­riai gru­pei pri­klau­sy­tų vie­nas Sei­mo na­rys. Mes tu­rė­tu­me su kal­bi­nin­kais aiš­kin­tis, ar ga­li bū­ti to­kia si­tu­a­ci­ja, kai gru­pė su­si­de­da iš vie­no as­mens.

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nė klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas vi­ce­pir­mi­nin­ke, iš tik­rų­jų jūs la­bai skau­džiai kai ku­riuos mo­men­tus pa­lie­tė­te dėl bal­sa­vi­mo. Jūs sa­ko­te, rei­kia lauk­ti sa­lė­je bal­sa­vi­mo mo­men­to, po­zuo­ja­me sa­lė­je, sė­di­me, ir dar pa­sa­ko­te, kad S. Skver­ne­lis pa­lai­kė jū­sų pa­tai­sas. Tik­rai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ne­pa­lai­kė.

Aš tik­tai no­riu pa­klaus­ti, kaip jums at­ro­do, ar Sei­mo na­riai tu­rė­tų įsi­gi­lin­ti į vi­sus klau­si­mus ir bū­ti ak­ty­vūs bal­suo­da­mi, ar taip, kad at­ei­nu, tik pa­bal­suo­ju ir iš­ei­nu? Ar toks yra jū­sų tiks­las? Ačiū.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­ma ko­le­ge, aš ti­kiuo­si, tiek jūs, tiek aš – mes į klau­si­mus įsi­gi­li­na­me dar prieš po­sė­dį. Ži­no­ma, kiek yra svar­bių dis­ku­si­jų, mes jų klau­so­me, bet koks skir­tu­mas, jei­gu jūs klau­so­te jų ne sa­lė­je. Aš ne­ma­nau, kad jūs kaž­kaip ki­taip jas gir­di­te. Jei­gu taip dir­ba Eu­ro­pos Par­la­men­tas, tai aš ne­ma­tau nie­ko ypa­tin­go, kad mes taip dir­ba­me, bet, ki­ta ver­tus, aš ma­nau, la­bai svar­bu, kad bal­sa­vi­muo­se bū­tų kuo dau­giau Sei­mo na­rių. De­ja, anks­tes­nių ka­den­ci­jų prak­ti­ka ro­do – kai bal­sa­vi­mai vyks­ta nuo­lat, bū­na žy­miai ma­žes­nis skai­čius.

Čia jūs pa­mi­nė­jo­te S. Skver­ne­lį. Aš ne­sa­kau, kad jis ža­da bū­ti­nai bal­suo­ti už, bet Se­niū­nų su­ei­go­je jis iš­kė­lė, kaip aš ir mi­nė­jau, kad jei­gu mes ir to­liau taip dir­ba­me, tai teik­tu­me Sta­tu­to pa­tai­sas. Aš tai ir da­rau.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga. Klaus­ti skir­tas lai­kas bai­gė­si.

Mo­ty­vai. P. Gra­žu­lis kal­ba už.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ne per vie­ną ka­den­ci­ją Sei­me te­ko bū­ti ir Miš­rio­je gru­pė­je, ir Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jo­je, ir frak­ci­jo­je „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“, bet aš pri­si­me­nu – kai krikš­čio­nys de­mok­ra­tai ne­bus li­be­ras­tai, tai P. Gra­žu­lis su­grįš, o ka­dan­gi da­bar at­sto­vau­ja li­be­ras­tams, tai P. Gra­žu­lis ten nie­ka­da ne­su­grįš. (Bal­sas sa­lė­je)

Aš no­riu jums pa­sa­ky­ti, pri­si­me­nu vie­ną is­to­ri­ją, kai bu­vau Miš­rios gru­pės Sei­mo na­rys, o Sei­mo Pir­mi­nin­kas bu­vo Č. Jur­šė­nas ir klau­sė vi­sų frak­ci­jų pra­si­dė­jus se­si­jai, kas ko­kios frak­ci­jos se­niū­nas. Iš­ei­nu aš ir sa­kau – mes ne­iš­si­rin­ko­me. Č. Jur­šė­nas sa­ko: kaip, gi tu vie­nas. Sa­kau: ne, aš ne vie­nas, sa­kau: aš Pet­ras ir Gra­žu­lis ir ne­su­ta­ria­me, ne­ran­da­me ben­dro su­ta­ri­mo. Sa­kau, dar mums rei­kia tar­tis. Sa­kau: ar­ba aš, ar­ba Gra­žu­lis prieš ir bal­sai pa­si­skirs­to per pu­sę. Sa­kau: rin­ko­mės, ta­rė­mės ne vie­ną kar­tą, bet ne­iš­ren­ka­me. Č. Jur­šė­nas sa­ko: dar rin­ki­tės, tar­ki­tės ir iš­rin­ki­te se­niū­ną. Taip, ir jis pa­brė­žė Kon­sti­tu­ci­ją, taip Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas iš­aiš­ki­no, kad ir vie­nas Sei­mo na­rys Miš­rio­je gru­pė­je yra frak­ci­jos se­niū­nas. Ne­keis­ki­te to, kas jau eg­zis­tuo­ja dau­giau kaip 20 me­tų pa­gal Kon­sti­tu­ci­jos iš­aiš­ki­ni­mą. Ne­pa­vy­dė­ki­te vie­nam Sei­mo na­riui. Jei­gu jūs pa­vy­di­te, at­ei­ki­te, kon­ser­va­to­riai, į Miš­rios gru­pės frak­ci­ją, iš­ei­ki­te, ar­ba, krikš­čio­nys de­mok­ra­tai, iš­ei­ki­te į Miš­rią gru­pę ir iš­sprę­si­te ši­tą pro­ble­mą.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas ko­le­ga, aš tie­siog no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad jei už­si­ra­šo­te dėl mo­ty­vų už, tai toks jau yra su­ta­ri­mas, kad rei­kė­tų kal­bė­ti už.

Pra­šom. V. Gap­šys dėl ve­di­mo tvar­kos.

V. GAPŠYS (DPF). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, la­biau dėl tech­ni­nio klau­si­mo. Aš da­bar žiū­riu ir pas ma­ne iš­me­tė ir pas ko­le­gas iš­me­ta, kad kom­piu­te­riai res­tar­tuo­ja­si, tai iš­si­jun­gia, tai įsi­jun­gia.

PIRMININKĖ. Pra­šau kal­bė­ti šiek tiek ar­čiau mik­ro­fo­no.

V. GAPŠYS (DPF). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, čia tur­būt tech­ni­nės pro­ble­mos sa­lė­je, nes iš­me­ta, kad kom­piu­te­riai res­tar­tuo­ja­si tie, kur ga­li už­si­ra­šy­ti ir pa­na­šiai. Ar mes ga­li­me tęs­ti dar­bą, nes kai ku­riems ko­le­goms, ma­tau, tie­siog iš­si­jun­gia ek­ra­nai.

PIRMININKĖ. Tuoj pa­tiks­lin­si­me, ar tai yra vie­no, ar dvie­jų ek­ra­nų pro­ble­ma, ar dau­giau. P. Gra­žu­lis dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šom.

P. GRAŽULIS (LRF). Po­nai kon­ser­va­to­riai, aš gi bal­sa­vau už ir kal­bė­jau už, kad jūs iš­ei­tu­mė­te, krikš­čio­nys de­mok­ra­tai, iš li­be­ras­tų frak­ci­jos ir įkur­tu­mė­te frak­ci­ją. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. A. Ši­rins­kie­nė – mo­ty­vai prieš.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Su­pran­tu val­dan­čių­jų no­rą per­va­žiuo­ti per Sei­mo ma­žu­mą bul­do­ze­riu, ką jie da­bar da­ro, bet tik­rai siū­lau ko­le­goms ne­pa­lai­ky­ti tei­kia­mų Sta­tu­to pa­tai­sų ir ne­bal­suo­ti už tai, kad Sei­mo sa­lės dar­bo me­tu bū­tų tuš­čios ir be val­dan­čių­jų da­ly­va­vi­mo, ir ly­giai taip pat ne­pri­tar­ti tam, kad bū­tų dis­kri­mi­nuo­ja­ma Sei­mo ma­žu­ma, tai re­a­liai ir yra Miš­rios gru­pės frak­ci­ja.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti… Vė­liau? Ko­le­gos, no­riu at­si­klaus­ti, prieš per­ei­nant prie bal­sa­vi­mo, ar kom­piu­te­riai vei­kia? (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, tuo­met skel­biu 10 mi­nu­čių tech­ni­nę per­trau­kė­lę, per tą lai­ką su­žiū­rė­si­me kom­piu­te­rius ir grį­ši­me į bal­sa­vi­mo sta­di­ją. 11 val. 15 min. tę­si­me po­sė­dį.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu už­im­ti vie­tas, per­ei­si­me prie bal­sa­vi­mo. Kom­piu­te­riai jau tu­rė­tų veik­ti. Pra­šom, L. Girs­kie­nė dėl ve­di­mo tvar­kos.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš no­riu pa­klaus­ti, ar ne­pa­žei­džia as­me­nys Sta­tu­to, de­monst­ruo­da­mi vė­lia­vas ir taip to­liau Sei­mo sa­lė­je? Kaž­ko­dėl ki­tai vi­suo­me­nės gru­pei ne­bu­vo leis­ta de­monst­ruo­ti, kai jie sto­vė­jo ši­to­je pu­sė­je, o da­bar mes ma­to­me…

PIRMININKĖ. Ko­kio Sta­tu­to straips­nio ne­pa­žei­dė?

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). …atri­bu­tiką. Aš tuo­jau pa­žiū­rė­siu.

PIRMININKĖ. Dė­kui, pra­šom pa­žiū­rė­ti.

Ger­bia­mi ko­le­gos, grįž­ta­me prie bal­sa­vi­mo ir pir­miau­sia bal­suo­da­mi ap­si­sprę­si­me dėl ką tik ap­svars­ty­to re­zer­vi­nio 1 klau­si­mo – Sei­mo sta­tu­to dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo pro­jek­to Nr. XIVP-1449. Re­zer­vi­nis 1 klau­si­mas. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 111 Sei­mo na­rių: už – 64, prieš – 26, su­si­lai­kė 21. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo.

Kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 24 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti? Dė­kui.

 

11.18 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos na­rys­tės Jung­ti­nių Tau­tų švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­jo­je“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1450 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Tuo­met grįž­ta­me prie ry­ti­nės dar­bo­tvarkės ir da­bar bal­suo­si­me dėl 1-3 klau­si­mo – Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos na­rys­tės Jung­ti­nių Tau­tų švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­jo­je“ pro­jek­to Nr. XIVP-1450. Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­ri­me ap­si­spręs­ti, ar pri­ta­ria­me šiai re­zo­liu­ci­jai be pa­tai­sų. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

 

Šios re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 114, bal­sa­vo 113 Sei­mo na­rių: už – 113. Re­zo­liu­ci­ja pri­im­ta. (Gon­gas)

 

11.19 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 154 straips­nio pakei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1421(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to pa­kei­ti­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1421(2). Svars­ty­mas. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 117: už – 109, prieš – 1, su­si­lai­kė 7. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

11.20 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo IV (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų progra­mos pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1372(3) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1- 5 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo IV (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1372(3). Pra­ei­ta­me po­sė­dy­je bu­vo pa­da­ry­ta svars­ty­mo per­trau­ka. Da­bar tu­rė­tu­me ap­svars­ty­ti pa­siū­ly­mus bei ap­si­spręs­ti dėl pa­ties pro­jek­to. Pra­šom. R. Ta­ma­šu­nie­nė dėl ve­di­mo tvar­kos.

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, frak­ci­jos var­du, nes bu­vo pa­tei­ki­mas, kaž­ko­dėl pa­teik­tas tre­čias se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pro­jek­tas, pra­šo­me frak­ci­jos var­du va­lan­dos per­trau­kos. (Bal­sai sa­lė­je) Iki ki­to po­sė­džio, dar pa­ta­ria ko­le­gos. Nors mums va­lan­dos rei­kė­tų.

PIRMININKĖ. Aš at­si­pra­šau, ko­kios per­trau­kos?

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Frak­ci­jos var­du per­trau­kos dėl šio jū­sų pa­skelb­to svars­to­mo klau­si­mo. Iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKĖ. Iki ki­to po­sė­džio pra­šo­te. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 115, bal­sa­vo 115: už – 50, prieš – 60, su­si­lai­kė 5. Pa­siū­ly­mui pri­tar­ta. Tai­gi per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, ka­dan­gi se­si­ja jau įpu­sė­jo, o dar dar­bų pro­gra­ma ne­pa­tvir­tin­ta, tai gal mes da­ry­ki­me per­trau­ką iki šios se­si­jos pa­bai­gos?

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas Pet­rai, aš ne­ži­nau, kaip jū­sų arit­me­ti­ka, bet se­si­ja tik­rai ne­įpu­sė­jo. (Plo­ji­mai)

 

11.22 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 3.242 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1386(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so 3.242 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1386. Pri­ėmi­mas. Bal­suo­ja­me.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 120, bal­sa­vo 120: už – 119, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 1. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.23 val.

Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­mo Nr. I-1367 2 ir 15 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-257(3) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­mo Nr. I-1367 2 ir 15 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-257(3). Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Bu­vo pa­im­ta pri­ėmi­mo per­trau­ka ir pri­min­siu, kad bu­vo pri­sta­ty­ta Sei­mo na­rės J. Se­jo­nie­nės pa­tai­sa. Mes tu­rė­tu­me ap­si­spręs­ti dėl ko­mi­te­to su­re­da­guo­tos J. Se­jo­nie­nės pa­tai­sos. Ar yra už­si­ra­šiu­sių no­rin­čių kal­bė­ti dėl mo­ty­vų? Ne­ma­tau. Ar ga­li­me?.. Bal­suo­ja­me dėl šios pa­tai­sos.

Už­si­re­gist­ra­vo 117, bal­sa­vo 116: už – 77, prieš – 3, su­si­lai­kė 36. Pri­tar­ta.

Da­bar tu­ri­me ap­si­spręs­ti dėl vi­so 4 straips­nio. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 114, bal­sa­vo 111: už – 56, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 55.

Dėl vi­so pro­jek­to dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių yra. Už kal­ba A. Pet­ro­šius.

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Gal nu­skam­bės kiek ab­sur­diš­kai, ta­čiau ma­ty­da­mas, kaip su­dė­tin­gai gy­dy­mo įstai­gų va­do­vų ka­den­ci­jų ri­bo­ji­mo klau­si­mas ski­na­si ke­lią per val­džios ko­ri­do­rius, ga­liu tik pa­svei­kin­ti Sei­mą, kad šian­dien svars­to­me ne tik ka­den­ci­jų įve­di­mo, bet ir ka­den­ci­jų ri­bo­ji­mo klau­si­mą. Tai jau yra lai­mė­ji­mas ir no­riu ti­kė­ti, kad šian­dien mes šį pro­ce­są sėk­min­gai už­baig­si­me.

Klau­si­mo opo­nen­tai sa­ko, kad ka­den­ci­jų ri­bo­ji­mas pri­ves prie va­do­vų sty­giaus. Na, ne­pri­ves, ko­le­gos, o to­kios jū­sų min­tys tik pa­tvir­ti­na fak­tą, kad esa­ma sis­te­ma ir si­tu­a­ci­ja yra ydin­ga, nes nė­ra rū­pi­na­ma­si tuo, kaip įstai­gos veiks, kai įvyks va­do­vų kai­ta, nė­ra rū­pi­na­ma­si ir bū­si­mų va­do­vų ren­gi­mu. Mes tik­rai ne­ga­li­me at­sa­ky­ti, ar kei­čian­tis va­do­vams vi­so­se įstai­go­se bus ge­riau ar blo­giau. Ži­no­ma, bus vi­saip, ypač trum­puo­ju pe­ri­odu, ta­čiau mes tik­rai ga­li­me at­sa­ky­ti, prie ko pri­ve­da to­kios si­tu­a­ci­jos, kai va­do­vai dėl per­ne­lyg il­gų po­ky­čių ne­bu­vi­mo su­si­ta­pa­ti­na su įstai­go­mis ir tam­pa tar­si val­do­vais. Dėl per­ne­lyg glau­džių ry­šių ir veik­los spe­ci­fi­kos tas va­do­va­vi­mas per­si­ke­lia į to­kį lyg­me­nį, kai va­do­vai, ma­tyt, tam­pa jau ir iš da­lies po­li­ti­kais, ir tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nais, kai esi ne­lie­čia­mas ir ne­pa­ju­di­na­mas, o ir tu­ri pa­kan­ka­mai ga­lios vals­ty­bės po­li­ti­kai for­muo­ti. Apie sun­kiai su­val­do­mas mo­bin­go pro­ble­mas šian­dien, ma­tyt, jau iš­si­plės­ti ne­rei­kė­tų, ta­čiau vi­so to tu­ri ne­bū­ti. To­dėl šian­dien, ko­le­gos, ne­abe­jo­ti­nai kvie­čiu pa­lai­ky­ti pro­jek­tą ir ženg­ti į nau­ją eta­pą.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų, ko­le­gos, iš da­lies gal ir bū­tų ga­li­ma su­tik­ti su tuo, ką jūs kal­ba­te, jei­gu tai bū­tų ne Lie­tu­va, o tai bū­tų Ame­ri­ka ar­ba ma­žų ma­žiau­siai Vo­kie­ti­ja, ku­ri tu­ri ne 2 mln. gy­ven­to­jų, bet tos vals­ty­bės, ku­rios tu­ri ke­le­tą mi­li­jo­nų gy­ven­to­jų ir ku­rios iš tik­rų­jų su­da­ro di­de­lį mies­tą ir di­de­lę kon­ku­ren­ci­ją. Da­bar, kai jūs no­ri­te įves­ti lai­kus, tai man keis­ta klau­sy­tis, kad tai siū­lo Lais­vės par­ti­ja. Ma­tyt, tai at­ei­na iš to se­no gi­laus ko­mu­niz­mo ar­ba iš jų se­ne­lių bu­vu­sių ko­mu­nis­tų, nes ir ta­da va­do­vai bu­vo skirs­to­mi tais lai­kais, sta­žais ir ka­den­ci­jo­mis. Lais­va­me ne­pri­klau­so­ma­me pa­sau­ly­je žmo­nės yra ver­ti­na­mi už sa­vo dar­bą ir nie­kas jiems ka­den­ci­jų ne­nu­sta­to. Bet, ma­tyt, vi­si li­be­ra­lai ir kon­ser­va­to­riai la­bai bi­jo mo­der­nių žmo­nių, bi­jo ge­rai dir­ban­čių žmo­nių, tam ir su­gal­vo­jo ka­den­ci­jas.

Aš pri­si­me­nu 2009 me­tus, kai kon­ser­va­to­riai su­gal­vo­jo ka­den­ci­jas kul­tū­ros va­do­vams. Pri­si­min­ki­te tą ge­no­ci­dą, ku­ris po ke­le­rių me­tų pra­si­dė­jo vi­so­je Lie­tu­vo­je. Lai­ki­nų kul­tū­ros cen­trų va­do­vų, jei­gu aš da­bar ge­rai… jei­gu klys­tu, tai at­si­pra­šau, bet vie­nu me­tu bu­vo virš 260… ku­rie ne­tu­rė­jo net įstai­gų va­do­vų. Po to su­pra­to, kad pri­dir­bo ne­są­mo­nių ir ban­dė tai­sy­ti. Ta­da sa­vi­val­dy­bės ban­dė tai­sy­ti – su­jung­ti kul­tū­ros cen­trus. Pas mus Ši­lu­tė­je taip įvy­ko ta va­di­na­mo­ji de­cen­tra­li­za­ci­ja ir iš še­šių ar sep­ty­nių te­li­ko trys. Ta­da ly­giai tą pa­tį pa­da­rė­te su švie­ti­mo įstai­go­mis. Aš, kaip su­pran­tu, tik­rai svei­ki­nu Lais­vės par­ti­ją, žen­gian­čią dar vie­ną žings­nį į ko­mu­niz­mą ir no­rin­čią nu­sta­ty­ti ka­den­ci­jas. Va­lio ko­mu­niz­mui!

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – I. Pa­kar­kly­tė. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas J. Raz­ma.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ko­le­gos, ra­gi­nu bal­suo­ti už šį pro­jek­tą ir įves­ti ter­mi­nuo­tas va­do­vų ka­den­ci­jas. Šis va­do­vų ka­den­ci­jų klau­si­mas ne pir­mą kar­tą Sei­me. Svars­ty­tas ir 2011 me­tais, ta­da prie jo grįž­ta 2018, 2019 ir ga­liau­siai 2021 me­tais tuo­me­tinio mi­nist­ro A. Ve­ry­gos siū­ly­mu. De­šimt me­tų ši­tas klau­si­mas yra, ka­den­ci­jos eg­zis­tuo­ja švie­ti­mo, kul­tū­ros įstai­go­se, teis­mų, Vals­ty­bės kon­tro­lės, pro­ku­ra­tū­ros va­do­vų ka­den­ci­jas tu­ri­me ir dau­ge­ly­je ki­tų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų. Na, šiuo me­tu Lie­tu­vos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se mes ma­to­me ne vie­ną ir ne du, o ke­lio­li­ka ir dau­giau at­ve­jų, kai va­do­vai už­ima pa­rei­gas net ke­lis de­šimt­me­čius iš ei­lės. Ki­taip ta­riant, jie yra am­ži­ni. Kai yra ne­ri­bo­ja­mas ka­den­ci­jų skai­čius, at­si­ran­da tam tik­ra va­do­vo ne­lie­čia­my­bė ir, aiš­ku, ma­žė­ja po­ky­čių ti­ki­my­bė, kai tas val­dy­mas iš­si­tę­sia ši­tiek me­tų, ir mo­ty­va­ci­ja siek­ti ge­res­nių re­zul­ta­tų. Va­do­vų ka­den­ci­jų ri­bo­ji­mas ir ter­mi­nuo­tos ka­den­ci­jos spręs­tų šią pro­ble­mą. Va­do­vai tap­tų su­in­te­re­suo­ti pa­siek­ti kuo ge­res­nių re­zul­ta­tų ir ga­lų ga­le ga­lė­tų da­lin­tis sa­vo ge­ro­sio­mis prak­ti­ko­mis ir ki­to­se įstai­go­se. Taip pat tai yra ir vie­na iš mo­bin­go pre­ven­ci­jos prie­mo­nių, vie­na iš jų, ne vie­nin­te­lė, bet la­bai svar­bi.

Ra­gi­nu pa­lai­ky­ti pro­jek­tą ir at­ves­ti šiuo­lai­ki­nę, nor­ma­lią va­dy­bą ir į svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gas. Ačiū.

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). To­liau. Dėl mo­ty­vų prieš pa­si­sa­ko A. Ve­ry­ga.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tur­būt pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me bal­suo­siu ir ra­gin­siu bal­suo­ti prieš sa­vo pa­ties pro­jek­tą. Aš jau ko­le­goms, ku­rie jį iš­dar­kė, ke­lis kar­tus sa­kiau, kad jūs su­ga­din­si­te tai, ką bu­vo ga­li­ma pa­siek­ti ir pa­da­ry­ti, ženg­ti žings­nį į prie­kį, dėl ko tur­būt bū­tų su­ta­ru­si ir pri­ta­ru­si di­džio­ji da­lis Sei­mo. Jums bu­vo aiš­kiai sa­ko­ma, kad jūs, įki­šę ši­tą pa­siū­ly­mą, su­ga­din­si­te vis­ką ir iš­kel­si­te ri­zi­ką, kad ne­at­si­ras ka­den­ci­jos net ir tiems, ku­rių… iš vi­so jų ne­bu­vo ir kur bu­vo pir­mi­nis pro­jek­to tiks­las.

Prieš ma­ne kal­bė­ju­si ko­le­gė sa­kė, kad yra va­do­vų, ku­rie va­do­vau­ja ke­lias­de­šimt me­tų. Čia yra kal­ba­ma apie Klai­pė­dą. Kas da­bar yra val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je Klai­pė­do­je? Ar ne kon­ser­va­to­riai su li­be­ra­lais? Ar jums su­dė­tin­ga yra suor­ga­ni­zuo­ti nor­ma­lų kon­kur­są ir iš­rink­ti ki­tą va­do­vą? Jiems yra ka­den­ci­jos. Ko­dėl to ne­pa­da­ro­te?

Čia ko­le­gos prieš tai mi­nė­jo, kad ne­bu­vo įver­tin­tos anks­čiau ri­zi­kos dėl kul­tū­ros, dėl švie­ti­mo dar­buo­to­jų ir da­bar mes siū­lo­me lip­ti ant to pa­ties grėb­lio. Ko­le­gos, de­ja, bet pro­jek­tas yra su­dar­ky­tas. Nors aš esu pir­mi­nio pro­jek­to au­to­rius, jam ne­be­pri­ta­riu ir kvie­čiu bal­suo­ti prieš.

PIRMININKAS. Už kvies bal­suo­ti K. Bar­to­še­vi­čius.

K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Opo­zi­ci­jos tven­kia­mi tam­sūs de­be­sys virš šio įsta­ty­mo pro­jek­to yra ne tik kad ab­sur­diš­ki, bet ir vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­gi. Va­do­vų ka­den­ci­jos svei­ka­tos įstai­go­se ir jų ro­ta­ci­ja yra ge­ra prak­ti­ka ir šią prak­ti­ką mes tu­ri­me pri­im­ti.

Tu­ri­me su­pras­ti, kad tai yra be­są­ly­giš­kai nau­din­ga. Jau ne vie­ną kar­tą ko­le­gos pra­ėju­sia­me po­sė­dy­je aiš­ki­no, kaip ir ko­dėl šios pa­tai­sos dėl va­do­vų ka­den­ci­jų yra rei­ka­lin­gos. Pa­sa­ky­siu, kad vi­sų pir­ma tai lei­džia už­tik­rin­ti, kad va­do­vai ne­pik­tnau­džiau­tų sa­vo po­zi­ci­ja, o jų tam tik­ra ro­ta­ci­ja už­tik­rins, kad į va­do­vo pa­rei­gas at­ei­nan­tis žmo­gus kar­tu su sa­vi­mi at­si­neš pa­tir­ties, ge­rų kom­pe­ten­ci­jų ir nau­jų idė­jų įstai­gai.

Kai kas ak­cen­ta­vo, kad įstai­go­se to­kiu bū­du bus pra­ras­ti ge­ri va­do­vai, ta­čiau tai yra ne­tie­sa. Vi­sa tai yra at­virkš­čiai – va­do­vų ro­ta­ci­ja yra nau­din­ga svei­ka­tos įstai­goms. To­kiu bū­du va­do­vai ga­lės at­neš­ti nau­dos ne vie­no­je, ta­čiau ke­lio­se įstai­go­se. To­dėl, mie­li ko­le­gos, be dve­jo­nių kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti už šį įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKAS. A. Sy­sas – prieš.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Kad ir ko­kias kal­bas sa­ky­tų, tik­rai ma­nęs tai ne­įti­ki­na. Vi­sa­da bu­vau prieš ka­den­ci­jas, esu ir bū­siu prieš ka­den­ci­jas, nes ne dėl ka­den­ci­jų at­si­ran­da ne­lie­čia­my­bė, o dėl ne­veik­lu­mo, dėl kon­tro­lės ne­bu­vi­mo, dėl sa­vo par­tie­čių, drau­gų. Užuot pa­da­rius nor­ma­lią ates­ta­ci­ją ir pa­kei­tus, pa­pras­čiau­siai leng­viau pa­sa­ky­ti, kad pri­im­si­me įsta­ty­mą ir juos vi­sus au­to­ma­tiš­kai kei­si­me. Tik­rai ga­lė­jo­me pa­si­mo­ky­ti iš to, ką jau pa­da­rė­me. Tai­gi pri­da­rė­me ir su kul­tū­ra, ir su švie­ti­mo įstai­go­mis, ir šian­dien dar dau­ge­ly­je įstai­gų nė­ra va­do­vų. Ka­den­ci­jos. Klau­sant jū­sų at­ro­do, kad tu­rė­jo ir švie­ti­mas pa­ge­rė­ti, ir kul­tū­ra. Da­bar me­di­ci­na tai tik­rai jau bus fan­tas­ti­nė, jei­gu mes pa­kei­si­me. Pa­pras­čiau­siai rei­kia prin­ci­pin­gu­mo ir kon­tro­lės, ir reik­lu­mo iš va­do­vų, ku­rie ne­at­si­lai­ko.

La­bai tei­sin­gai bu­vo pa­ste­bė­ta, užuot su­si­rink­tų ta­ry­ba ir nuim­tų tre­ti­nio ly­gio li­go­ni­nės va­do­vą, ban­do­ma pa­tai­so­mis tai­sy­ti šiuos įsta­ty­mus. Pra­eis ket­ve­ri pen­ke­ri me­tai ir pa­ma­ty­si­te, kad ir čia bus pri­da­ry­ta klai­dų.

Džiau­giuo­si, kad po­nas A. Ve­ry­ga pri­pa­žįs­ta sa­vo klai­das, nes ly­giai tą pa­tį mes jam sa­kė­me, kai jis siū­lė tą įsta­ty­mą. Gir­dė­jau ko­le­gų iš de­ši­nės, kad jie pa­lai­kė pro­tes­tą ir ne­pa­lai­kė A. Ve­ry­gos klau­si­mo. Kas pa­si­kei­tė šian­dien, kad jūs da­bar įve­da­te tas ka­den­ci­jas? Tik­rai nau­dos ne­bus, pa­ti­kė­ki­te.

Mo­bin­gas. Ir ne­kal­bė­ki­me apie mo­bin­gą, nes šian­dien mo­bin­gas yra ki­to­se įstai­go­se, kur nau­ji va­do­vai va­do­vau­ja. Rei­kia grei­tų spren­di­mų, to­kių va­do­vų nu­ša­li­ni­mo bent jau lai­ki­nai, kol ne­iš­spren­džia­ma pro­ble­ma, o ne šne­kė­ti, kad pri­im­si­me ka­den­ci­jas ir dings mo­bin­gas. Ne dėl to dings­ta mo­bin­gas.

PIRMININKAS. Už – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, šiaip spren­džia­me val­dy­mo, ge­ro val­dy­mo, pro­ble­mą. No­ri­me, kad val­dy­mas bū­tų ge­ras, mo­der­nus ir pa­žan­gus. At­ro­do, kad čia vi­si to pa­ties no­ri – tiek de­ši­nė, tiek kai­rė. Aš klau­siau ir po­no A. Ve­ry­gos, ir R. Že­mai­tai­čio, taip, yra pro­ble­ma, jei­gu mes įve­si­me dirb­ti­nę ro­ta­ci­ją ten, kur nė­ra žmo­nių, bus bė­dų. Bet įves­ki­me dirb­ti­nę ro­ta­ci­ją ten, kur yra už­si­sto­vė­ji­mas, ten, kur žmo­nės sė­di per am­žius su­si­sta­tę vi­są sa­vo pa­tar­nau­jan­čių žmo­nių pi­ra­mi­dę, kur įgy­ja ry­šius su po­li­ti­kais. Mes tu­ri­me iš es­mės vi­są tin­klą, ku­rio nie­kaip ki­taip ne­ga­li pa­veik­ti, kaip to­kiu ad­mi­nist­ra­ci­niu bū­du, tei­si­niu bū­du įve­dus ro­ta­ci­ją.

Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos daž­niau­siai yra di­de­lės, yra net la­bai di­de­lių, kur yra dau­gy­bė žmo­nių. Be to, žmo­nės yra iš­si­la­vi­nę ir tik­rai ga­li at­si­ras­ti, kas rim­tai ga­li kon­ku­ruo­ti ir pa­keis­ti esa­mus va­do­vus. Tai nė­ra to­kia si­tu­a­ci­ja, kaip kur nors ki­tur, kur yra ma­žos, ne­žen­klios įstai­gos ir pa­na­šiai.

Be to, mes, įve­dę ka­den­ci­jas, įgy­ja­me ga­li­my­bę, jei­gu ge­rai dir­bo žmo­gus, mes įgy­ja­me ga­li­my­bę jo ge­rą­ją pa­tir­tį trans­for­muo­ti kur nors ki­tur. Ge­ri va­dy­bi­nin­kai ne­pra­puo­la nie­kur. Tik­rai va­do­vai ga­lė­tų pra­dė­ti dar­buo­tis, tap­ti ir ta­ry­bos na­riais, ir pa­na­šiai.

PIRMININKAS. Lai­kas!

K. MASIULIS (TS-LKDF). Nes iki šiol ne­la­bai…

PIRMININKAS. Lai­kas. Da­bar kal­bės K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų keis­ta gir­dė­ti, kai pa­tys val­dan­tie­ji ne­su­pran­ta, apie ko­kį pro­jek­tą kal­ba. Iš tie­sų man ta kal­ba bu­vo dau­giau prieš, ką čia da­bar gir­dė­jau, nes iš tie­sų tur­būt yra klai­di­na­mi ko­le­gos. Ma­nau, kad pir­miau­sia šiuo at­ve­ju tu­rė­tų kal­bė­ti Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas ar­ba ki­ti val­dan­tie­ji, ku­rie tu­ri me­di­ci­ni­nį iš­si­la­vi­ni­mą, bet, ma­nau, na­tū­ra­liai jiems yra gė­da dėl to, kas yra pri­ima­ma šian­dien. Jie iš tie­sų sie­kia, kad li­go­ni­nių va­do­vai ir net­gi pa­da­li­nių va­do­vai fak­tiš­kai bū­tų po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo po­lit­ru­chai, ku­rie bū­tų val­do­mi. Jei­gu mi­nis­te­ri­jo­je šian­dien taip pat nė­ra va­do­vų su me­di­ci­ni­niu iš­si­la­vi­ni­mu ir pri­ima­mi va­dy­bi­niai spren­di­mai, iš tie­sų ma­to­me, ko­kia yra me­di­ci­nos sis­te­ma Lie­tu­vo­je, kaip pa­pras­tam žmo­gui pa­tek­ti pas gy­dy­to­ją?

Kaip iš tie­sų gy­ve­na re­gio­no li­go­ni­nės, ku­rioms prieš dve­jus me­tus bu­vo siū­lo­mas kaž­koks re­ne­san­sas, bet šian­dien ma­to­me, kad jo­kios re­for­mos nė­ra vyk­do­mos, kad li­go­ni­nės sken­di sko­lo­se, trūks­ta at­ly­gi­ni­mams ir tų pa­čių spe­cia­lis­tų pri­si­šauk­ti fak­tiš­kai ne­įma­no­ma. Aš ne­įsi­vaiz­duo­ju, kaip ga­li­ma su to­kiu pro­jek­tu pa­keis­ti esa­mą si­tu­a­ci­ją, pa­keis­ti va­do­vą? Iš tie­sų, jei­gu si­tu­a­ci­ja nė­ra kei­čia­ma mi­nis­te­ri­jo­je, tai li­go­ni­nių va­do­vai tik­rai nie­ko ne­ga­li pa­keis­ti. Jei­gu pa­si­keis va­do­vas ir bus koks nors sta­ty­ti­nis, ma­tant fi­nan­si­nę si­tu­a­ci­ją, ypač ma­žes­nė­se li­go­ni­nė­se, tai iš tie­sų nie­ko ne­pa­keis, ko­le­gos. Ma­nau, kad ši­tas pro­jek­tas šian­dien yra vi­siš­kai be­ver­tis ir už jį bal­suo­ti tik­rai nė­ra tiks­lo. To­dėl kvie­čiu tik­rai pa­si­sa­ky­ti prieš.

PIRMININKAS. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų baig­ti.

Da­bar bal­suo­si­me dėl dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mo – pro­jek­tas Nr. XIVP-257(3). Tei­kė­jas – A. Ve­ry­ga. Pri­ėmi­mas. Bal­suo­ja­me, ar pri­im­ti.

Už­si­re­gist­ra­vo tik 61, bal­sa­vo 60 Sei­mo na­rių: už – 59, prieš – 1, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Tai­gi, bal­sa­vi­mą ati­de­da­me. Šia­me po­sė­dy­je aš tur­būt ne­siū­ly­siu iš nau­jo bal­suo­ti, nes, ma­tyt, re­zul­ta­tas ne­bū­tų ki­toks. Dėl ve­di­mo tvar­kos ar re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – A. Pet­ro­šius.

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo ger­bia­mam Au­re­li­jui. Tik­rai ne­rei­kės at­sa­ky­ti, bet ka­dan­gi kaip blo­ga­sis pa­vyz­dys bu­vo pa­mi­nė­ta Klai­pė­da. Ta Klai­pė­da nė­ra nie­kuo iš­skir­ti­nė, Klai­pė­dos trau­ki­nys jau yra pa­ju­dė­jęs, Klai­pė­da sa­vo pro­ble­mas spren­džia, ten yra ku­ria­ma uni­ver­si­te­to li­go­ni­nė. (Bal­sai sa­lė­je) Ko­le­gos, at­si­pra­šau, truk­do­te. Ger­bia­mas Au­re­li­jau, ta pro­ble­ma dėl va­do­vų kai­tos yra ne tik Klai­pė­do­je. Pa­smerk­tų­jų pa­la­ta – ty­ri­mas, ku­rį vi­si ma­tė­me, pa­ro­dė, kad il­ga­me­čių va­do­vų iš­si­dės­ty­mas yra vi­so­je Lie­tu­vo­je. Ne­rei­kia čia vis­ko primes­ti Klai­pė­dai, tą pro­ble­mą rei­kia spręs­ti. Jei­gu sa­ko­te, kad rei­kia po­ky­čių, tai tų po­ky­čių ir ne­rei­kia stab­dy­ti.

PIRMININKAS. Kaip re­pli­kos be P. Gra­žu­lio? Pra­šom.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ne­jau­gi mes ne­pa­si­mo­kė­me su to­mis ro­ta­ci­jo­mis? Kul­tū­ros įstai­gos li­ko be va­do­vų, švie­ti­mo įstai­gos – be va­do­vų, po­li­kli­ni­kos ir li­go­ni­nės ir­gi liks be va­do­vų. Kam jūs ket­vir­tą kar­tą li­pa­te ant to grėb­lio? Jei­gu žmo­gus ge­rai dir­ba, tai te­gu dir­ba, bet jei­gu blo­gai dir­ba, tai juk ga­li­ma at­leis­ti dėl ki­to­kių prie­žas­čių. Kas čia, ko­kie jū­sų tiks­lai, aš ne­su­pran­tu.

PIRMININKAS. Pa­si­sa­ko A. Ve­ry­ga.

A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Ka­dan­gi į ma­ne krei­pė­si ko­le­ga, tai aš jam ir at­sa­ky­siu. Klai­pė­da yra tas pa­vyz­dys, ku­ris iliust­ruo­ja, kad ne­rei­kia ka­den­ci­jų ri­bo­ji­mo. Sa­vi­val­dy­bė ga­li pri­im­ti spren­di­mus, nes ten ka­den­ci­jos iš prin­ci­po yra. Jei­gu at­ei­tų va­do­vas, ku­ris bū­tų ver­tas, ge­res­nis, ko­mi­si­ja ga­li jį iš­si­rink­ti tie­siog pa­gal kri­te­ri­jus, tam ne­rei­kia keis­ti jo­kio įsta­ty­mo ir kaž­ko nu­sta­ti­nė­ti. Ne­ban­dy­ki­me kur­ti ko­kių nors tei­si­nių da­ly­kų ten, kur nesu­si­tvar­ko­ma dėl ki­tų prie­žas­čių. Įsta­ty­mais to­kių pro­ble­mų ne­iš­sprę­si.

PIRMININKAS. Ge­rai, re­pli­kos baig­tos.

 

11.44 val.

As­me­nų per­kė­li­mo į Lie­tu­vos Res­pub­li­ką įsta­ty­mo Nr. XIII-2077 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1282(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Da­bar bal­suo­si­me dėl dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mo – As­me­nų per­kė­li­mo į Lie­tu­vos Res­pub­li­ką įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1282(2). Pri­ėmi­mas.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 106 Sei­mo na­riai: už – 105, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.45 val.

Van­dens įsta­ty­mo Nr. VIII-474 3 ir 18 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1111(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 10 klau­si­mas – Van­dens įsta­ty­mo 3 ir 18 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1111(2). Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 106: už – 79, prieš – 3, su­si­lai­kė 24. Po svars­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta. Šį bal­sa­vi­mų in­ter­va­lą bai­gia­me.

 

11.46 val.

Pro­fe­si­nio mo­ky­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-450 17 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-837(2)VK (svars­ty­mas)

 

Da­bar tę­si­me dar­bo­tvarkėje esan­čių klau­si­mų svars­ty­mą. Iš ei­lės – dar­bo­tvarkės 11 klau­si­mas – Pro­fe­si­nio mo­ky­mo įsta­ty­mo 17 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-837(2). Svars­ty­mas. Pra­ne­šė­ja Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to at­sto­vė V. Tar­ga­ma­dzė pa­teiks ko­mi­te­to iš­va­dą.

V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ko­vo 9 die­ną svars­tė šį pro­jek­tą, at­si­žvel­gė į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas, Vy­riau­sy­bės pa­sta­bas ir pri­ėmė nu­ta­ri­mą ben­dru su­si­ta­ri­mu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­kui. Dis­ku­tuo­ti nie­kas ne­už­si­ra­šė. Dėl mo­ty­vų tuoj pa­žiū­rė­si­me. Dėl mo­ty­vų – A. Vin­kus pa­si­sa­ko už. Pra­šom.

A. VINKUS (LVŽSF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ge­riau­siai su vie­šo­sio­mis įstai­go­mis esu su­si­pa­ži­nęs svei­ka­tos ap­sau­gos sri­ty­je, nes čia vi­sos am­bu­la­to­ri­nės ir sta­cio­na­rios įstai­gos tu­ri vie­šo­sios įstai­gos sta­tu­są, o kar­tu ir tei­sę spręs­ti daug su įstai­gos val­dy­mu ir veik­la su­si­ju­sių klau­si­mų.

Vie­šų­jų įstai­gų veik­la yra reg­la­men­tuo­ta Vie­šų­jų įstai­gų įsta­ty­mu, ku­ris nu­ma­to, ko­kios tei­sės ir pa­rei­gos yra pri­skir­tos šių įstai­gų kom­pe­ten­ci­jai. To­kių įstai­gų val­dy­mui pa­de­da jo­se vei­kian­tys ko­lek­ty­vi­nio spren­di­mo or­ga­nai – ta­ry­bos. Šian­dien tei­kia­mu Pro­fe­si­nio mo­ky­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu yra siū­lo­ma, kad pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­gos ta­ry­bai bū­tų su­teik­ta tei­sė svars­ty­ti įstai­gos di­rek­to­riaus tvir­ti­na­mą pa­rei­gy­bių są­ra­šą ar jo kei­ti­mo pro­jek­tus ir teik­ti pa­siū­ly­mus dėl jų. Ma­nau, kad ko­lek­ty­vi­nių or­ga­nų nuo­mo­nė šiuo klau­si­mu tik­rai bū­tų ver­tin­ga ir tiks­lin­ga, to­dėl drį­siu bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Dė­kui. Bal­suo­si­me nu­sta­ty­tu lai­ku.

 

11.48 val.

Už­im­tu­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 391, 40, 44, 46, 47, 48, 481 straips­nių, prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 392, 393 ir 482 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1399, Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. I-1343 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1400 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės kom­plek­si­nis 12 klau­si­mas – Už­im­tu­mo įsta­ty­mo pa­tai­sos ir Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo pa­tai­sos. Pra­ne­šė­jas – vi­ce­mi­nist­ras V. Ši­lins­kas, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja.

V. ŠILINSKAS. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ar gir­di­te? Tei­kiu jums Už­im­tu­mo įsta­ty­mo ir Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus. Įsta­ty­mų tiks­las yra, kad dau­giau žmo­nių dirb­tų ir dau­giau už­si­dirb­tų. Ti­kiuo­si, kad šiam tiks­lui vi­si pri­tar­si­te. Šiuo at­žvil­giu 2021 me­tai Lie­tu­vai bu­vo ge­ri, nes dėl taik­les­nės COVID-19 pa­ra­mos ir ge­ros eko­no­mi­nės si­tu­a­ci­jos apie 30 tūkst. dau­giau žmo­nių dir­bo Lie­tu­vo­je ir apie 10 % dau­giau už­dir­bo. Net ir at­ėmus vi­du­ti­nę me­ti­nę in­flia­ci­ją, at­ly­gi­ni­mai au­go apie 4 %.

Sie­kia­me to­liau ge­rin­ti si­tu­a­ci­ją dar­bo rin­ko­je, dėl to siū­lo­me dvi prie­mo­nes. Vie­ną – grei­tą prie­mo­nę, tai iš­mo­ką, sie­kiant pri­trauk­ti aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos ir di­de­lius mo­kes­čius mo­kan­čius as­me­nis; ki­tą – il­ga­lai­kę prie­mo­nę, tai yra pra­plės­ti ir pa­ge­rin­ti mū­sų pi­lie­čiams tei­kia­mas Už­im­tu­mo tar­ny­bos pa­slau­gas.

Da­bar apie grei­tą prie­mo­nę, tai yra iš­mo­ką, sie­kiant pri­trauk­ti aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos žmo­nes. Prie­mo­nės lo­gi­ka yra to­kia, kad kuo dau­giau žmo­nių dir­ba ir už­dir­ba daug pi­ni­gų, tuo lai­mi vi­sa vi­suo­me­nė, nes, vi­sų pir­ma, jie mo­ka aukš­tes­nius mo­kes­čius, va­di­na­si, ga­li­me im­ti ma­žiau mo­kes­čių iš ki­tų as­me­nų, an­tra, mi­ni­ma­li al­ga pas mus taip pat yra su­sie­ta su vi­du­ti­ne al­ga. Tai kuo dau­giau yra žmo­nių, už­dir­ban­čių di­de­lius at­ly­gi­ni­mus, tuo ati­tin­ka­mai ky­la mi­ni­ma­li al­ga ir lai­mi vi­sa vi­suo­me­nė. Tam, kad pri­trauk­tu­me ši­tų žmo­nių, mums tik­rai bū­ti­na dė­ti daug pa­stan­gų.

2021 me­tai bu­vo ne­blo­gi ta pras­me, kad pri­trau­kė­me ke­tu­ris kar­tus dau­giau aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos žmo­nių ne­gu anks­tes­niais me­tais. Tie­sa, rei­kia pri­pa­žin­ti, kad ba­zė, nuo ku­rios pra­dė­jo­me, la­bai že­ma. Tai reiš­kia, kad iki 2021 me­tų per me­tus at­vyk­da­vo vos apie 300 aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos už­sie­nie­čių iš tre­čių­jų ša­lių. Tai mes pa­ge­ri­no­me ke­tu­ris kar­tus, bet skai­čiai vis dar yra ma­ži – vos apie 1 tūkst. 200 ar 1 tūkst. 300 žmo­nių per me­tus. No­ri­me, kad to­kių žmo­nių bū­tų dau­giau.

Prie­mo­nė, ku­rią siū­lo­me to­liau dis­ku­tuo­ti, ir, ma­tyt, ko­mi­te­tuo­se, kad darb­da­vys, ku­ris pri­trau­kia, su­si­grą­ži­na aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos pi­lie­tį į Lie­tu­vą, tai ga­li bū­ti ir už­sie­nie­čiai, be abe­jo, vi­sų pir­ma rei­kė­tų tai­ky­tis į lie­tu­vius, ku­rie pen­ke­rius me­tus čia ne­dir­bo, ga­lė­tų gau­ti iki 5 tūkst. eu­rų kom­pen­sa­ci­ją už sa­vo iš­lai­das. Tai pa­pras­tai yra va­di­na­mo­sios he­ad­hun­te­rių iš­lai­dos, kuo­met pa­slau­gų tei­kė­jai sam­do­mi tam, kad su­ras­tų ati­tin­ka­mą žmo­gų, jį pa­kvies­tų, įkal­bė­tų at­vyk­ti į Lie­tu­vą dirb­ti. Pa­čiam žmo­gui bū­tų kom­pen­suo­ja­mos apie 3 tūkst. eu­rų per­si­kė­li­mo iš­lai­dos. Tam, kad žmo­gus gau­tų šią kom­pen­sa­ci­ją ir įmo­nė, jis pri­va­lės iš­dirb­ti bent 6 mė­ne­sius, mo­kė­ti mo­kes­čius nuo ne ma­žiau kaip 3 tūkst. eu­rų, to­dėl skai­čiuo­ja­me, kad prie­mo­nė tik­rai tu­rė­tų at­si­pirk­ti, nes žmo­nės dirbs, už­dirbs, mo­kės mo­kes­čius ir tik po to, kai mo­kės mo­kes­čius, gaus ši­tą kom­pen­sa­ci­ją.

At­si­žvel­giant į esa­mą si­tu­a­ci­ją ir ka­rą Uk­rai­no­je, siū­lo­ma tam tik­ra iš­ly­ga Uk­rai­nos pi­lie­čiams. Tai reiš­kia, kad jie ga­lė­tų gau­ti per­si­kė­li­mo kom­pen­sa­ci­ją iki 3 tūkst. eu­rų ir jiems kar­te­lė bū­tų ma­žes­nė, tai yra ne 3 tūkst. eu­rų 6 mė­ne­sius, bet apie 1 tūkst. 750 eu­rų ir iš­dirb­ti 3 mė­ne­sius. Darb­da­vys už to­kio žmo­gaus pri­trau­ki­mą jo­kios kom­pen­sa­ci­jos ne­gaus. Tai yra trum­pa­lai­kė prie­mo­nė.

Da­bar dėl il­ga­lai­kės prie­mo­nės, ku­ria mes sie­kia­me iš prin­ci­po ge­rin­ti Už­im­tu­mo tar­ny­bos pa­slau­gas. No­riu pa­pa­sa­ko­ti ne ką mes pa­ra­šy­si­me ki­taip, bet ką da­ry­si­me ki­taip, nes ma­nau, kad tai yra daug aiš­kiau.

Vi­sų pir­ma mes no­ri­me kva­li­fi­kuo­tiems žmo­nėms siū­ly­ti kva­li­fi­kuo­tą dar­bą. Šian­dien žmo­gus, už­dir­bęs ir aukš­tą at­ly­gi­ni­mą, Už­im­tu­mo tar­ny­bo­je gau­na pa­siū­ly­mų dėl bet ko­kio dar­bo, koks yra. Tai ir už mi­ni­ma­lią al­gą, ne­pri­klau­so­mai nuo to, kad daug už­dir­bo. Tai įra­šy­tu­me tam tik­rą sau­gik­lį, kad pir­mus 3 mė­ne­sius žmo­gui siū­lo­mas at­ly­gi­ni­mas bū­tų ne ma­žes­nis kaip 80 %, 4–9 mė­ne­sius – 60 % ir tik po to bū­tų siū­lo­mas bet koks ki­tas dar­bas.

Ant­ras da­ly­kas, ko mes sie­kia­me, – at­skir­ti žmo­nes, ku­rie ieš­ko dar­bo ir ku­rie ne­ieš­ko. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad tik­rai yra to­kių žmo­nių, ku­rie Už­im­tu­mo tar­ny­bo­je už­si­re­gist­ruo­ja ne tam, kad su­si­ras­tų dar­bą. Jie už­si­re­gist­ruo­ja tam, kad gau­tų svei­ka­tos drau­di­mą, ir ne­re­tu at­ve­ju tam, kad gau­tų so­cia­li­nę pi­ni­gi­nę pa­ra­mą sa­vi­val­dy­bė­se, nes sa­vi­val­dy­bės juos siun­čia ten už­si­re­gist­ruo­ti. Taip mes gau­na­me si­tu­a­ci­ją, kad ši­tie žmo­nės ap­si­me­ta, kad jie ieš­ko dar­bo, o mes ap­si­me­ta­me, kad jiems pa­de­da­me siū­ly­da­mi dar­bą, nors iš tik­rų­jų pro­ble­mos yra vi­sai ki­tos ir jas rei­kia iden­ti­fi­kuo­ti ir pa­dė­ti iš­spręs­ti.

Ką mes esa­me iden­ti­fi­ka­vę ir įsta­ty­mo pro­jek­te nu­ro­dę kaip nu­sta­ty­tas ir mū­sų pa­ste­bė­tas pro­ble­mas, ko­dėl žmo­nės ne­ieš­ko dar­bo? Pa­vyz­dys: tu­ri pri­klau­so­my­bių, ne­be­tu­ri so­cia­li­nių įgū­džių. Įsi­vaiz­duo­ki­te, jei­gu žmo­gus virš 10 me­tų nie­kur ne­dir­bo, at­pra­to nuo ru­ti­nos, jam yra tik­rai su­dė­tin­ga tie­siog na­tū­ra­liai at­si­kel­ti, nu­ei­ti į dar­bą lai­ku ir iš­dirb­ti 8 va­lan­das. Ki­ta Lie­tu­vo­je la­bai opi pro­ble­ma, kad tu­ri pra­dels­tų sko­lų. Jei­gu žmo­gus ma­to, kad di­džio­ji da­lis at­ly­gi­ni­mo, ku­rį jis už­dirbs, bus nu­skai­ty­ta ant­sto­lių, jis ne­si­ryž­ta dirb­ti ar­ba dirb­ti le­ga­liai. Ki­ta bė­da, kad dar­bas daž­nu at­ve­ju yra ne ten, kur yra žmo­gus, ir mes tu­ri­me pa­siū­ly­ti iš­spręs­ti šią pro­ble­mą ir žmo­gų nu­ga­ben­ti ten, kur yra dar­bas, ar­ba dar­bą pa­siū­ly­ti ten, kur yra žmo­gus.

Pas­ku­ti­nė, bet tik­rai ne ma­žiau svar­bi pro­ble­ma, kad žmo­nės ne­tu­ri kur pa­lik­ti vai­kų ir tė­vų. To­dėl na­tū­ra­lu, kad ma­mos, ne­tu­rė­da­mos ga­li­my­bės pa­lik­ti vai­kus dar­že­liuo­se, ar su­au­gę as­me­nys, ne­tu­rė­da­mi ga­li­my­bės tė­vus pa­lik­ti glo­bo­ti įstai­go­se, pa­si­ren­ka, bent vie­nas iš šei­mo­je esan­čių žmo­nių, ne­dirb­ti.

Mes ši­tas pro­ble­mas vi­sų pir­ma tu­ri­me iden­ti­fi­kuo­ti, tai yra nu­sta­ty­ti, kad tai yra tos prie­žas­tys, dėl ku­rių žmo­gus ne­dir­ba, ir pa­dė­ti jas iš­spręs­ti. Pa­brė­žiu, kad vi­siems ši­tiems as­me­nims, ku­riuos mes va­din­tu­me be­si­ren­gian­čiais dar­bo rin­kai, svei­ka­tos drau­di­mas lik­tų.

Tre­čias da­ly­kas, ką mes da­ry­si­me ki­taip, – mes bū­si­me ne­pa­kan­tūs ne­le­ga­liai dir­ban­tiems. Šian­dien tam, kad žmo­gus bū­tų iš­brauk­tas iš Už­im­tu­mo tar­ny­bos, Už­im­tu­mo tar­ny­ba tu­ri gau­ti du kar­tus pra­ne­ši­mą apie tai, kad as­muo dir­ba ne­le­ga­liai. Mes no­ri­me pa­sa­ky­ti, kad už­tek­tų vie­no kar­to. Taip pat ge­ri­na­me, čia įsta­ty­mo pro­jek­te nė­ra, bet ge­ri­na­me sa­vo pro­ce­sus ir ge­ri­na­me ben­dra­dar­bia­vi­mą su sa­vi­val­dy­bė­mis, nes ten žmo­nės yra ar­čiau­siai tų žmo­nių ir ge­riau­siai ži­no, ku­rie iš jų dir­ba, ku­rie iš jų dir­ba le­ga­liai, o ku­rie dir­ba ne­le­ga­liai.

Ket­vir­ta. Mes no­ri­me dau­giau ir daž­niau fi­nan­suo­ti žmo­nių mo­bi­lu­mą. Kaip įvar­di­jau, čia yra vie­na iš pro­ble­mų, ku­rią mes ma­to­me ir iš kar­to siū­lo­me spren­di­mą, tai yra fi­nan­suo­ti ne tik nu­vy­ki­mą pas darb­da­vį, kas šian­dien yra, bet ir nu­vy­ki­mą į dar­bo po­kal­bį, kur gal­būt jis taps darbuotoju, gal­būt ne, ir kom­pen­suo­ti nu­vy­ki­mą į Už­im­tu­mo tar­ny­bą kon­sul­tuo­tis, nes jei­gu žmo­gus ne­tu­ri tam lė­šų, tai jis net į dar­bo po­kal­bį ne­nu­va­žiuo­ja, ką jau kal­bė­ti apie pa­tį dar­bą. Taip pat tru­pu­tį di­din­tu­me ir pa­čią mo­bi­lu­mo kom­pen­sa­ci­ją, kai žmo­gus vyks­ta į dar­bą ar­ba, kaip mi­nė­jau, į dar­bo po­kal­bį ar Už­im­tu­mo tar­ny­bą.

 Penk­ta prie­mo­nė yra, kad dirb­si­me su be­si­ren­gian­čiais as­me­ni­mis, ku­riuos, mi­nė­jau, iden­ti­fi­kuo­si­me, ko­kios yra pro­ble­mos, ko­dėl tie žmo­nės ne­dir­ba, ko­dėl ne­ieš­ko dar­bo, ir kar­tu su sa­vi­val­dy­be, kar­tu su ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, ku­rios tik­rai daž­nu at­ve­ju tu­ri la­bai ge­rą įdir­bį, ir Už­im­tu­mo tar­ny­ba sprę­si­me šias pro­ble­mas. Jau da­bar įsta­ty­mo pro­jek­te nu­ma­to­me, kad fi­nan­suo­si­me kon­sul­ta­ci­jas dėl pa­si­ren­gi­mo dar­bui, taip pat pla­nuo­ja­me skir­ti dau­giau lė­šų šiam dar­bui sa­vi­val­do­je.

To­liau. Po­įsta­ty­mi­niais ak­tais no­ri­me nu­sta­ty­ti ge­res­nes pa­ra­mos ver­slui prie­mo­nes. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad esa­mos prie­mo­nės, ku­rias su­stab­dė­me, ne vi­sais at­ve­jais pa­si­tei­si­no. Kaip mi­nė­jau, mes sie­kia­me, kad žmo­nės dau­giau dirb­tų ir dau­giau už­dirb­tų, bet daž­nu at­ve­ju prie­mo­nės, ska­ti­nan­čios ver­slu­mą, ne­bu­vo taik­lios. Žmo­nės gau­da­vo pa­ra­mą, už ją steig­da­vo­ ma­žos pri­dė­ti­nės ver­tės dar­bo vie­tas, įsi­gy­da­vo au­to­mo­bi­lius, fo­to­apa­ra­tus ar pa­na­šias ne itin di­de­les pa­ja­mas ge­ne­ruo­jan­čias dar­bo prie­mo­nes ir ati­tin­ka­mai už­dirb­da­vo daž­nu at­ve­ju net ma­žiau nei mi­ni­ma­li al­ga. Mes no­ri­me pa­ge­rin­ti ir pri­sta­ty­ti taik­les­nes tas prie­mo­nes, o įsta­ty­mo pro­jek­tu yra kei­čia­ma, kad tai bū­tų reg­la­men­tuo­ja­ma ne įsta­ty­mu, ta­čiau, va­do­vau­jan­tis ir ki­tų ša­lių prak­ti­ka, po­įsta­ty­mi­niais tei­sės ak­tais. Mes ma­to­me, kad si­tu­a­ci­ja dar­bo rin­ko­je bent per pas­ta­ruo­sius me­tus kei­čia­si itin grei­tai. Vie­nu me­tu trūks­ta dar­buo­to­jų, ki­tu me­tu trūks­ta dar­bo vie­tų. Sie­kiant grei­čiau re­a­guo­ti, tos prie­mo­nės kon­kre­čiai tu­rė­tų bū­ti nu­sta­ty­tos ne įsta­ty­mu.

To­liau. Pla­nuo­ja­me fi­nan­suo­ti lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mus, tas yra itin svar­bu ir at­vyks­tan­čių uk­rai­nie­čių kon­teks­te. Šie žmo­nės, no­riu pa­brėž­ti, ieš­ko dar­bo, ga­li dirb­ti ir be lie­tu­vių kal­bos ir dir­ba. Jau virš 1 tūkst. 200 žmo­nių įsi­dar­bi­no, bet ma­to­me, kad kai ku­rio­se sri­ty­se, be abe­jo, tai bus kliū­tis įsi­dar­bin­ti, ir mes tu­ri­me pa­siū­ly­ti jiems lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mus. Yra, ir mes jau ben­dra­dar­biau­ja­me ir siū­lo­me, ne­mo­ka­mų spren­di­mų, nuo­to­li­nių, bet su­pran­ta­me, kad tai vis dėl­to nė­ra ta pa­ti ko­ky­bė, kai yra gy­vai mo­ko­ma­si su mo­ky­to­ju, ku­ris ga­li pa­tai­sy­ti ir pa­dė­ti žmo­gui.

To­liau. Pla­nuo­ja­me fi­nan­suo­ti ne­for­ma­lų­jį su­au­gu­sių­jų švie­ti­mą ir aukš­to­jo moks­lo mo­du­lius. Iki šiol Už­im­tu­mo tar­ny­bo­je bu­vo fi­nan­suo­ja­mas pro­fe­si­nis ug­dy­mas. Pro­ble­ma yra ta, kad tai vėl­gi nė­ra aukš­tą pri­dė­ti­nę ver­tę ku­rian­tys dar­bai. Daž­nu at­ve­ju. Mes no­ri­me tai pa­keis­ti ir fi­nan­suo­ti dar­bo vie­tas ten, kur yra ir kva­li­fi­ka­ci­ja, ku­ri ku­ria aukš­tą pri­dė­ti­nę ver­tę.

Ir vis­kas. Dė­ko­ju ir esu pa­si­ren­gęs at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Klau­si­mai. Ei­lės tvar­ka pir­ma­sis klau­sia K. Bar­to­še­vi­čius.

K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Po­ne Ši­lins­kai, pir­miau­sia ačiū už šiuos at­nau­ji­ni­mus. Man at­ro­do, jie yra gy­vy­biš­kai svar­būs da­bar­ti­niu mo­men­tu. Džiau­giuo­si ir su­pran­tu, kad tu­rė­si­me ir opo­zi­ci­jos pa­lai­ky­mą dėl jū­sų pa­tei­kia­mų pro­jek­tų.

No­rė­jau pa­si­tei­rau­ti to­kio vie­no klau­si­mo. Aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te jūs nu­ro­do­te, kad dau­giau nei ket­vir­ta­da­lis re­gist­ruo­tų be­dar­bių, tai yra apie 72 tūkst., yra il­ga­lai­kiai be­dar­biai, ku­rie kar­tais lai­ko­mi pa­stan­gų ne­ver­ta gru­pe. Ma­no klau­si­mas bū­tų, kaip pa­keis­ti nuo­sta­tas žmo­nių, ku­rie lin­kę nu­ra­šy­ti vi­sus il­ga­lai­kius be­dar­bius kaip be­vil­tiš­ką gru­pę?

V. ŠILINSKAS. Čia yra pro­ble­ma. Aš pri­pa­žin­siu, kad te­ko su­si­dur­ti, kad daž­nu at­ve­ju ir sa­vi­val­do­je, ir dar­buo­to­jai, ir ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vai, ir net­gi po­li­ti­kai sa­ko, kad tai ne­ver­ta pa­stan­gų, bet mes pra­dė­jo­me dirb­ti, yra už­im­tu­mo di­di­ni­mo pro­gra­mų. Pu­sė sa­vi­val­dy­bių yra pri­si­jun­gu­sios ir me­rai, pra­dė­ję dirb­ti su tais žmo­nė­mis, pa­ma­to, kad re­zul­ta­tas yra ga­li­mas. Yra ge­ras pa­vyz­dys iš Jo­niš­kio, kur mo­te­ris, ke­le­rius me­tus ne­dir­bu­si, pra­dė­jo dirb­ti mo­ky­to­jo pa­dė­jė­ja, da­bar svars­to, kad gal rei­kia stu­di­juo­ti, nes dar­bas la­bai pa­tin­ka, ir dirb­ti mo­ky­to­ja. Yra dau­giau ge­rų pa­vyz­džių, kai su žmo­nė­mis už­si­i­mi, kai dir­bi, tai duo­da re­zul­ta­tą ir jie pra­de­da dirb­ti. Aš tik­rai la­bai ska­ti­nu ir la­bai ra­gi­nu ne­nu­ra­šy­ti tų žmo­nių, ku­rie ne­dir­bo, net jei­gu ir la­bai il­gai, bet siek­ti, kad jie pra­dė­tų dirb­ti. Aš su­pran­tu, kad tai ne­bus leng­va. Bet leng­vi ke­liai ne mums.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). La­bai ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re, iš tik­rų­jų taip, la­bai daug straips­nių pa­kei­ti­mų, iš tik­rų­jų svei­kin­ti­na. Da­bar dėl už­sie­nie­čių vie­nas klau­si­mas. Ku­riam lai­ko­tar­piui lie­tu­vių kal­bos kur­sai bū­tų ap­mo­ka­mi, tai vis dėl­to, šiaip ar taip, yra mū­sų iš­lai­dos, vis tiek tu­rė­tų bū­ti ter­mi­nas. Ku­riam lai­ko­tar­piui bus su­tei­kia­mas ši­tas sta­tu­sas, ku­ris yra nu­ma­ty­tas, be­si­ren­gian­čio as­mens sta­tu­sas su­tei­kia­mas ku­riam lai­ko­tar­piui? Ir ki­tas. Vis dėl­to, kad ir kaip bū­tų, yra nu­ma­ty­ti kur­sai, kon­sul­ta­ci­jos, psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba, kaip jiems įsi­dar­bin­ti, kaip grįž­ti į dar­bo rin­ką. Pa­gal jū­sų aiš­ki­na­mą­jį raš­tą 30 % as­me­nų yra ieš­kan­čių ne­kva­li­fi­kuo­to dar­bo, ta­čiau jų ne­ten­ki­na dar­bo už­mo­kes­tis už jiems siū­lo­mą dar­bą. Kaip jūs gal­vo­ja­te ši­tą pro­ble­mą iš­spręs­ti, nes daž­niau­siai ne­įsi­dar­bi­na, nes jiems yra pa­to­giau gau­ti iš­mo­ką, pa­šal­pą, nei grįž­ti į dar­bo rin­ką? Ačiū.

V. ŠILINSKAS. Su iš­mo­ko­mis yra su­dė­tin­ga ir dve­jo­pa pro­ble­ma, nes tuo pa­čiu me­tu gir­di­me dvi skir­tin­gas ži­nu­tes. Vie­ną ži­nu­tę, kad žmo­nės sa­ko, kad iš­mo­kos Lie­tu­vo­je yra per di­de­lės, ki­tą ži­nu­tę, kad tos iš­mo­kos yra per ma­žos. Pro­ble­ma yra ta, ma­no nuo­mo­ne, kad iš­mo­kos nė­ra per ma­žos, jos ga­na nor­ma­lios Lie­tu­vos kon­teks­te ir pa­gal jos iš­si­vys­ty­mo ly­gį. Bė­da, kad yra daž­nai tos iš­mo­kos sun­kiai pa­sie­kia­mos žmo­nėms ir di­de­lė da­lis vi­suo­me­nės ne­gau­na jo­kių iš­mo­kų ar­ba gy­ve­na iš so­cia­li­nės pa­šal­pos ku­ri yra apie 100 eu­rų, 100 eu­rų su tru­pu­čiu, ar­ba ne­gau­na nė to ir gy­ve­na iš tė­vų, bro­lių, se­se­rų ar ne­aiš­ku iš ko. Tai čia tu­ri­me pro­ble­mą ir rei­kia per­žiū­rė­ti, bet, sa­kau, la­bai su­dė­tin­ga te­ma, nes mes ne­ga­li­me žmo­nių pa­lik­ti be pa­gal­vės. Tiek, kad žmo­nės pa­tys na­tū­ra­liai no­ri dirb­ti, ne vien dėl pa­ja­mų, žmo­nės no­ri dirb­ti daž­nu at­ve­ju ir dėl to, kad jie su­ku­ria sa­vo ge­res­nę sa­vi­ver­tę, sta­tu­są vi­suo­me­nė­je. Čia rei­kia ska­tin­ti ir pa­ro­dy­ti, kad tie žmo­nės ir no­rė­tų, ir ga­lė­tų dirb­ti, bet, sa­kau, iš­mo­kos nė­ra pa­grin­di­nė pro­ble­ma. Jei­gu tai bū­tų pa­pras­ta, kaip vi­si įsi­vaiz­duo­ja, kad at­im­ki­me iš­mo­kas ir pra­dės žmo­nės dirb­ti, tai tas se­niai bū­tų pa­da­ry­ta. De­ja, taip nė­ra. Pa­pras­tų spren­di­mų čia nė­ra šiuo at­žvil­giu.

Dėl ki­tų dvie­jų klau­si­mų, kur sa­kė­te, ne­ga­liu da­bar tiks­liai at­sa­ky­ti, kiek lai­ko rei­kia mo­ky­ti lie­tu­vių kal­bos. Rei­kia pa­si­kon­sul­tuo­ti, ma­tyt, su tais, ku­rie ši­tas pa­slau­gas teiks, o dėl be­si­ren­gian­čio sta­tu­so, tai ir­gi dė­lio­ja­me pro­ce­sus kar­tu su sa­vi­val­da, su ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis. Šian­dien to­kio ter­mi­no įsta­ty­mo pro­jek­tu nė­ra nu­sta­ty­to, jei­gu ma­ty­si­me, kad rei­kia po­įsta­ty­mi­niais pro­jek­tais, bus ga­li­ma nu­sta­ty­ti. Bet tiks­las yra, kad žmo­nės dirb­tų ir kuo dau­giau ši­tų žmo­nių dirb­tų.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Baš­kie­nė.

R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dė­ko­ju, ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re. No­riu pa­dė­ko­ti už pa­tei­ki­mą, ma­ty­ti jū­sų įsi­gi­li­ni­mas į šią pro­ble­mą. Aš čia sė­džiu, į jus žiū­riu ir džiau­giuo­si. Už­mo­jai di­de­li, iš­ties la­bai ge­rai, kad at­krei­pė­te dė­me­sį į sa­vi­val­dą, nes tik ben­dras vei­ki­mas kar­tu ga­li duo­ti re­zul­ta­tą. Ne­pa­mi­nė­jo­te apie lė­šas, ku­rių rei­kės ir, pa­na­šu, rei­kės ga­na daug. Tiek aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te, tiek jū­sų kal­bo­je tų skai­čių ne­iš­gir­dau, gal jie sun­kiai api­brė­žia­mi, bet vis dėl­to jūs tik­riau­siai tai ma­to­te.

Ir dar pa­ra­mos ver­slui prie­mo­nės. Kaip nu­ma­to­te, kad vis dėl­to vie­ši­ni­mas bū­tų kiek įma­no­ma di­des­nis ir pla­tes­nis, kad vi­sas ver­slas, ir sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tys, ir įmo­nės, tu­rė­tų pla­čią in­for­ma­ci­ją ir ga­lė­tų to­mis prie­mo­nė­mis nau­do­tis?

V. ŠILINSKAS. Pra­dė­siu nuo vie­ši­ni­mo. Taip, yra pro­ble­ma. Daž­nai su­si­du­riu su ver­sli­nin­kais kal­bė­da­mas, kai ver­sli­nin­kai sa­ko, kaip pa­vyz­dys, leis­ki­te mums fi­nan­suo­ti, kad mes pa­tys žmo­nes ap­mo­ky­tu­me, ir ta­da at­sa­kau, kad jau yra ši­ta prie­mo­nė, ei­ki­te ir nau­do­ki­tės. Yra ta pro­ble­ma, kad mes daž­nu at­ve­ju ne­sa­me nu­ne­šę tos in­for­ma­ci­jos iki pa­slau­gos ga­vė­jo, iki darb­da­vių, ku­rie ta prie­mo­ne ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti. Tą da­ry­si­me.

Iš sa­vo pu­sės žiū­ri­me, kad vi­sų pir­ma tu­ri­me pa­ge­rin­ti pro­ce­sus ir pa­slau­gas, tai yra tu­ri­me vi­sų pir­ma su­kur­ti ge­rą pro­duk­tą, ge­ras pa­slau­gas ir ta­da ei­ti su vie­ši­ni­mu, nes ge­ras pro­duk­tas pats sa­ve re­kla­muos. Pa­kvie­si­me darb­da­vius, ben­dra­dar­biau­da­mi, be abe­jo, tiek su sa­vi­val­da, tiek su aso­ci­juo­to­mis darb­da­vių struk­tū­ro­mis. Pa­ban­dę ge­ri darb­da­viai tik­rai pa­ma­tys, kad prie­mo­nės duo­da ver­tę ir nau­dos. Čia ši­tai yra.

O dėl lė­šų – aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te yra nu­ma­ty­tos tam tik­ros lė­šos, aš ne­no­riu su­klai­din­ti. Bet ką mes čia įgy­ven­di­na­me, di­džio­ji da­lis yra va­di­na­mo­jo RRFʼo lė­šos, tai yra kur mes kva­li­fi­kuo­si­me žmo­nes į aukš­tą pri­dė­ti­nę ver­tę ar­ba fi­nan­suo­si­me aukš­tos pri­dė­ti­nės ver­tės dar­bo vie­tų kū­ri­mą, tai čia yra lė­šos iš RRFʼo. Ten tam yra su­pla­nuo­ta virš 100 mln. eu­rų per ke­le­rius me­tus.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Gi­rai­ty­tė-Juš­ke­vi­čie­nė.

V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). La­ba die­na. Įsta­ty­mo pro­jek­tas tik­rai la­bai il­gai lauk­tas, tik no­ri­si ži­no­ti, ar, įgy­ven­di­nę vi­sus šio Už­im­tu­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus, jūs tai ir va­din­si­te Už­im­tu­mo tar­ny­bos re­for­ma? Te­oriš­kai aš su­pran­tu, kad be­dar­bių skai­čius su­ma­žės, nes tie­siog da­lį be­dar­bių mes pa­va­din­si­me ki­ta są­vo­ka. Ta­čiau ar jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, ar at­si­ras dau­giau dir­ban­čių­jų? Ir tik­rai svars­ty­mo sta­di­jo­je no­rė­si­me dau­giau gir­dė­ti apie tas gre­tu­ti­nes so­cia­li­nes pa­slau­gas tiems be­si­ruo­šian­tiems dar­bo rin­kai as­me­nims. Sma­gu, jog mes da­ry­si­me at­vy­ki­mo iš­mo­kas, iš­mo­kas darb­da­viui už iš už­sie­nio pri­trauk­tus as­me­nis. Ta­čiau ar ne­ver­tė­tų dau­giau pa­gal­vo­ti apie mū­sų Lie­tu­vo­je esan­čius žmo­nes, tar­ki­me, at­vy­ki­mą iš kai­miš­kos vie­to­vės ir pa­na­šiai? To­dėl tik­rai to­kių prie­mo­nių no­rė­si­me iš­girs­ti dau­giau svars­ty­mo sta­di­jo­je. Ačiū.

V. ŠILINSKAS. Dė­ko­ju. Tik­rai vi­sų pro­ble­mų tai ne­iš­spręs. Tai yra pa­kei­ti­mai, ku­rie spren­džia da­lį pro­ble­mų, ir pro­ce­sas vyks to­liau. Čia yra pir­mas žings­nis, ką mes pla­nuo­ja­me su už­im­tu­mo ir rė­mi­mo re­for­ma. Dis­ku­si­jos vyks­ta to­liau, tu­ri­me dar­bo gru­pę, svars­to­me įvai­rius va­rian­tus. Kai jau tu­rė­si­me iš­dis­ku­ta­vę kon­kre­čius pa­siū­ly­mus, kas vei­kia, ką rei­kia da­ry­ti ki­taip, tai ir­gi at­ne­ši­me.

Dėl be­dar­bių skai­čiaus, re­gist­ruo­tų be­dar­bių, tai aš ty­čia ne­imu ši­to skai­čiaus, nes ir pri­sta­ty­da­mas aš mi­nė­jau, kad 2021 me­tais bu­vo dau­giau dir­ban­čių­jų. Jei­gu mes im­tu­me re­gist­ruo­tų be­dar­bių skai­čių, tai jis jau su­ma­žė­jo apie 100 tūkst. Sa­ky­tu­me, va­lio, sau pa­si­plo­ja­me ir ne­dirb­ki­me. Bet mes ne ši­tą skai­čių tu­ri­me žiū­rė­ti. Mes tu­ri­me žiū­rė­ti skai­čių, kiek Lie­tu­vo­je dir­ba, ir mes sau ati­tin­ka­mai ke­lia­me tiks­lą – už­im­tu­mo ro­dik­lį – tiek mi­nis­te­ri­jo­je, tiek ap­skri­tai Lie­tu­vo­je, kad virš 80 % dar­bin­go am­žiaus žmo­nių Lie­tu­vo­je dirb­tų. Tiks­las yra, kaip mi­nė­jau, kad kuo dau­giau žmo­nių dirb­tų ir kuo dau­giau žmo­nių už­dirb­tų. Taip pat tu­ri­me žiū­rė­ti, ir tai jau pra­dė­jo­me da­ry­ti be įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų, kad mes žiū­ri­me ne tik, ar žmo­gus įsi­dar­bi­no po Už­im­tu­mo tar­ny­bos prie­mo­nių, bet į ko­kį dar­bą jis įsi­dar­bi­no, ko­kias pa­ja­mas jis gau­na.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re, aš gal pra­tę­siu ko­le­gės klau­si­mą. Pir­miau­sia es­mi­nio klau­si­mo no­riu pa­klaus­ti. Su­pran­tu, kad taip ir ne­at­si­sa­ko­ma Už­im­tu­mo tar­ny­bos funk­ci­jos re­gist­ruo­ti be­dar­bius, nes Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mas ei­na ša­lia. Kal­ba­me apie tai daug me­tų. Ne Už­im­tu­mo tar­ny­bos rei­ka­las re­gist­ruo­ti be­dar­bius, tai yra tuos žmo­nes, ku­rie ne­no­ri dirb­ti, ir ap­krau­ti Už­im­tu­mo tar­ny­bą ne­rei­ka­lin­gais dar­bais. Tai ko­dėl, taip sa­kant, pa­lie­ka­te vė­les­niems eta­pams ir žings­niams, jei­gu tai va­din­si­te re­for­ma?

O ma­no klau­si­mas bū­tų apie… Bet koks įsta­ty­mas tu­ri ko­kį nors tiks­lą. Jūs pa­sa­kė­te, kad lyg ir dau­giau dir­ban­čių ir dau­giau už­dir­ban­čių. Tų pro­ble­mų be ga­lo daug už­im­tu­mo sri­ty­je. Ir jū­sų pa­siū­ly­mai ma­žin­ti vie­no­kią ar ki­to­kią prie­žas­tį. Ar tik­rai tai su­si­kon­cen­truo­ja į tiks­lą kuo dau­giau dir­ban­čių­jų? Kai aš skai­tau pa­siū­ly­mus, tai yra dve­jo­nių dėl tų tiks­lų pa­sie­ki­mo. Kaip jūs ruo­šia­tės tai pa­siek­ti, pa­da­ry­ti? Ke­liais žo­džiais. Ačiū.

V. ŠILINSKAS. Mes ir­gi tu­rė­jo­me svars­ty­mų, jūs la­bai ge­rai iš­sky­rė­te, ar tik­rai Už­im­tu­mo tar­ny­bos dar­bas yra re­gist­ruo­ti va­di­na­muo­sius eko­no­miš­kai ne­ak­ty­vius as­me­nis. Be­dar­biai pa­gal api­brė­ži­mą yra žmo­nės, ku­rie dar­bo ieš­ko, ku­rie ne­tu­ri dar­bo, bet jo ieš­ko ir yra pa­si­ren­gę ne­tru­kus dirb­ti. Tuo tar­pu yra eko­no­miš­kai iš­ski­ria­ma ki­ta są­vo­ka, yra eko­no­miš­kai ne­ak­ty­vūs as­me­nys, ku­rie ne­dir­ba ir sa­ko, man vis­kas ge­rai, o gal ir ne­ge­rai, bet aš tik­rai ieš­kau ne dar­bo, kaž­ko ki­to.

Šiuo me­tu mes ne­kei­čia­me sis­te­mos ir ne­per­ver­čia­me, o pri­va­lu­mą ma­to­me dėl to, kad taip, mes vi­sų pir­ma tu­ri­me dirb­ti ir pa­siū­ly­ti pa­slau­gas ir dar­bą žmo­nėms, ku­rie to dar­bo ieš­ko, bet baigę su šiais žmo­nėmis mes, na­tū­ra­lu, tu­ri­me im­tis žmo­nių, ku­rie šian­dien yra eko­no­miš­kai ne­ak­ty­vūs, ir aiš­kin­tis, o net ir ki­tą kar­tą ly­gia­gre­čiai dirb­ti, ko­dėl jie yra eko­no­miš­kai ne­ak­ty­vūs. Nes dar­bas yra ver­ty­bė ir mes no­ri­me, kad tie žmo­nės dirb­tų ir tu­rė­tų aukš­tes­nę sa­vi­ver­tę, bet su jais rei­kia dirb­ti.

Bū­tent taip mes ir ma­to­me, kad ga­li­me pa­ge­rin­ti, kad dau­giau žmo­nių dirb­tų ir dau­giau už­dirb­tų dėl ge­res­nių pa­slau­gų – tai yra siū­lant darb­da­viams dar­buo­to­jus, ku­rie ieš­ko dar­bo, tai ir darb­da­viai, na­tū­ra­lu, grei­čiau į­dar­bins, ir dar­buo­to­jams ge­riau ir grei­čiau pa­siū­lant dar­bą. Čia to­kiais la­bai šiurkš­čiais ma­no skai­čia­vi­mais, jei­gu pa­vyk­tų sa­vai­te su­trum­pin­ti Už­im­tu­mo tar­ny­bos lai­ką, per ku­rį jis su­ve­da dar­buo­to­ją su darb­da­viu, tai Lie­tu­vos eko­no­mi­kai bū­tų apie 80 mln. per dar­bo už­mo­kes­tį. Va­di­na­si, Lie­tu­vo­je dir­ban­tys žmo­nės bent jau sa­vai­te anks­čiau pra­dė­tų dirb­ti ir per me­tus 80 mln. dau­giau už­dirb­tų.

PIRMININKAS. Bai­gė­si klaus­ti skir­tas lai­kas. Ačiū pra­ne­šė­jui.

Da­bar mo­ty­vai. A. Sy­sas pa­si­sa­ko už.

A. SYSAS (LSDPF). Ka­dan­gi tik­rai nie­kas ne­pa­si­sa­ko prieš, tik­rai, ko­le­gos, siū­lau pri­tar­ti. Aš ma­nau, kad ko­mi­te­te tik­rai bus dis­ku­si­jų. Klau­si­mas rim­tas ir daug apie tai dis­ku­tuo­ja­me. Tik­rai rei­kia su­si­kon­cen­truo­ti – tas tiks­las, kad žmo­nės dau­giau už­dirb­tų, yra la­bai siek­ti­nas ir rei­ka­lin­gas. Juo la­biau kad mū­sų dar­bo už­mo­kes­tis Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių kon­teks­te yra vie­nas iš ma­žes­nių. Tai su­rem­ki­me pe­čius ir pa­ban­dy­ki­me pa­da­ry­ti šį įsta­ty­mą kuo ge­res­nį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už ge­ra­no­riš­ką nu­si­tei­ki­mą. Da­bar dėl to klau­si­mo stab­te­li­me, bal­sa­vi­mas nu­sta­ty­tu in­ter­va­lu.

 

12.12 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492 ir 6.493 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so pa­pil­dy­mo 3.541 ir 3.761 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5059(2), Ci­vi­li­nės būk­lės ak­tų regist­ra­vi­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2111 13 ir 22 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5060(2), No­ta­ria­to įsta­ty­mo Nr. I-2882 6, 28 ir 46 straips­nių pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5061(2), Ci­vi­li­nį pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čių Eu­ro­pos Sąjun­gos ir tarp­tau­ti­nės tei­sės ak­tų įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo Nr. X-1809 8, 315 ir 319 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5062(2), Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 27, 35, 80, 82, 86, 115, 1622, 284, 350, 515, 577, 582 ir 608 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5063(2), Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo Nr. VIII-1029 35, 38 ir 105 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5065(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 13 klau­si­mas. Čia yra vi­sas pa­ke­tas, še­ši pro­jek­tai. Pa­grin­di­nis pro­jek­tas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo ir ko­dek­so pa­pil­dy­mo straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5059(2). Pra­ne­šė­ja J. Grei­čie­nė – tei­sin­gu­mo vi­ce­mi­nist­rė.

J. GREIČIENĖ. Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Vy­riau­sy­bė tei­kia Ci­vi­li­nio ko­dek­so kai ku­rių straips­nių ir su­si­ju­sių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mo įsta­ty­mus. Pa­ke­to pa­grin­di­nis tiks­las, kad siū­lo­ma tei­si­nius klau­si­mus, kai nė­ra gin­čo, spręs­ti grei­čiau ir pa­pras­čiau vie­toj teis­mo pro­ce­so krei­pian­tis į no­ta­rą ar ant­sto­lį. Tai leis­tų vi­sų pir­ma su­ma­žin­ti per­tek­li­nes teis­mi­nes pro­ce­dū­ras žmo­nėms ir, an­tra, ma­žė­tų tei­si­nio klau­si­mo spren­di­mui skir­tos lai­ko są­nau­dos, at­sto­va­vi­mo iš­lai­dos.

At­si­sa­kius teis­mų veik­los, ne­su­si­ju­sios su gin­čų spren­di­mu, by­lų skai­čius teis­muo­se su­ma­žė­tų apie 10 %. Vėl­gi tai leis­tų su­kur­ti prie­lai­das efek­ty­viau spręs­ti žmo­nių kas­die­nia­me gy­ve­ni­me ky­lan­čius tei­si­nius klau­si­mus, kai jie yra su­si­ję su gin­ču, ge­res­nei teis­mų veik­lai vyk­dant tei­sin­gu­mą. Teis­mai ga­lė­tų dau­giau re­sur­sų skir­ti su­dė­tin­gų tei­si­nių gin­čų nag­ri­nė­ji­mui, žmo­nės teis­mo spren­di­mų su­lauk­tų grei­čiau.

Pro­jek­tų pa­ren­gi­mą pa­ska­ti­no ir tai, kad Lie­tu­vos teis­mai pa­gal gau­na­mų ci­vi­li­nių by­lų skai­čių yra vie­ni la­biau­siai ap­krau­tų Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis, esa­me ket­vir­to­je vie­to­je. Tai reiš­kia, kad kiek­vie­nais me­tais teis­mą pa­sie­kia 146 tūkst. ci­vi­li­nių by­lų. Per­žiū­rė­ti teis­mų funk­ci­jas, ku­rios ne­su­si­ju­sios su gin­čų spren­di­mu, nu­ma­ty­ta ir šios Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, to­kią re­ko­men­da­ci­ją tei­kia ir Vals­ty­bės kon­tro­lė sa­vo vals­ty­bi­nio au­di­to ata­skai­to­je, skir­to­je teis­mų sis­te­mai.

Tai­gi pa­kei­ti­mais siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti teis­mo da­ly­va­vi­mo per­duo­dant klau­si­mų spren­di­mą no­ta­rams šiais at­ve­jais: nu­trau­kiant san­tuo­ką ir tvir­ti­nant gy­ve­ni­mą sky­riu­mi su­tuok­ti­nių ben­dru su­ti­ki­mu, no­riu pa­brėž­ti, kad kai su­tuok­ti­niai ne­tu­ri ne­pil­na­me­čių vai­kų. Per pra­ėju­sius 2021 me­tus iš­nag­ri­nė­ta 7,5 tūkst. to­kių by­lų. Apie pu­sę iš jų – to­kios si­tu­a­ci­jos, kai su­tuok­ti­niai ne­tu­ri ne­pil­na­me­čių vai­kų. Tai su­da­ry­tų apie 2 % vi­sų by­lų, pa­sie­kian­čių teis­mą šian­dien. Taip pat no­ta­rams bū­tų per­duo­ti klau­si­mai kei­čiant ve­dy­bų su­tar­tį, su­da­rant ne­kil­no­ja­mo­jo daik­to, ku­ris yra šei­mos tur­tas, san­do­rius, tė­vams spren­džiant klau­si­mus, su­si­ju­sius su ne­pil­na­me­čio vai­ko tur­tu, pri­pa­žįs­tant tė­vys­tę, kai tarp in­te­re­są tu­rin­čių ša­lių yra su­ta­ri­mas dėl to. Pra­leis­to ter­mi­no vyk­do­ma­jam do­ku­men­tui pa­teik­ti vyk­dy­ti at­nau­ji­ni­mo klau­si­mo spren­di­mą siū­lo­ma ati­duo­ti ant­sto­liams.

Tai­gi, be vi­so to, įsta­ty­mų pro­jek­tais siū­lo­mi ir ki­ti pa­kei­ti­mai, ku­rie spren­džia prak­ti­ko­je iš­ryš­kė­ju­sias tai­ky­mo pro­ble­mas, tar­ki­me, įgy­ven­din­ti Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mą dėl pro­ce­so da­ly­vių in­for­ma­vi­mo apie at­ran­kos ko­le­gi­jos su­dė­tį bei op­ti­mi­zuo­jant ci­vi­li­nį ir ad­mi­nist­ra­ci­nį pro­ce­sus. Be to, da­lį apy­gar­dos teis­mų nag­ri­nė­ja­mų by­lų siū­lo­ma per­duo­ti nag­ri­nė­ti apy­lin­kių teis­mams. Šian­dien gin­čai, ku­rių ver­tė di­des­nė ne­gu 40 tūkst. eu­rų, tu­rė­tų bū­ti nag­ri­nė­ja­mi apy­gar­dų teis­muo­se. Ši­ta su­ma ne­si­kei­tė nuo 2011 me­tų, tad, įver­ti­nus eko­no­mi­nį po­ky­tį, siū­lo­me su­mą pa­di­din­ti iki 100 tūkst. eu­rų. Tai leis­tų su­ma­žin­ti apy­gar­dos teis­mų dar­bo krū­vį net apie 13 %, tuo tar­pu apy­lin­kių teis­mų dar­bo krū­vis pa­di­dė­tų la­bai ne­žen­kliai. Siū­lo­mi po­ky­čiai pa­pil­do­mų vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų ne­rei­ka­lau­tų, siū­lo­mi pa­kei­ti­mai sie­kiant ras­ti pla­tų kom­pro­mi­są, pa­grįs­ti po­ky­tį ir su­tar­ti dėl jam įgy­ven­din­ti bū­ti­nų sau­gik­lių dis­ku­tuo­ti tiek su tei­si­nių pro­fe­si­jų ben­druo­me­ne, tiek su aka­de­mi­ne ben­druo­me­ne, tiek su so­cia­li­niais part­ne­riais įtrau­kiant ir vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas bei vai­ko tei­sių kon­tro­lie­rių. Šian­dien, su­lau­kę jū­sų pa­lai­ky­mo, esa­me pa­si­ry­žę šias dis­ku­si­jas tęs­ti Sei­mo ko­mi­te­tuo­se. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Pir­ma­sis klau­sia A. Ged­vi­las. Ne­bė­ra sa­lė­je. Klau­sia L. Na­gie­nė, po to su­teik­si­me žo­dį A. Ged­vi­lui.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re, mes kal­ba­me su tei­sė­jų ben­druo­me­ne, ži­no­me, ko­kia yra si­tu­a­ci­ja, jūs tei­sin­gai įvar­di­jo­te, krū­viai yra vien to­dėl, kad kai ku­rie dar­bai yra ne­reikš­min­gi, juos ga­lė­tų at­lik­ti ir tei­sė­jo pa­dė­jė­jas, ir ly­giai taip pat no­ta­ras sa­vo veiks­mais. Pra­šom pa­sa­ky­ti, kiek pa­pil­do­mai gal­būt rei­kės no­ta­rų re­gio­nuo­se, iš­plės­ti jų skai­čių?

Ki­tas mo­men­tas. Ar ne­nu­ma­to­te per­skirs­ty­ti ir ki­tų funk­ci­jų, ku­rias at­lik­tų tei­sė­jų pa­dė­jė­jai? Jei pa­žiū­rė­tu­me į ki­tas Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lis, taip yra pa­da­ry­ta. La­bai jums ačiū.

J. GREIČIENĖ. La­bai ačiū jums už klau­si­mą. Iš tie­sų kas se­ka­te pas­ta­ruo­sius pas­ku­ti­nius mė­ne­sius, tur­būt mato­te, kad Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja ėmė­si veiks­mų, skel­bia no­ta­rų kon­kur­sus, per pas­ta­ruo­sius mė­ne­sius 15 no­ta­rų kon­kur­sų jau yra įvy­kę. Šian­dien mes tu­ri­me 232 vei­kian­čius no­ta­rus.

Pri­ei­gos prie no­ta­rų pa­slau­gų klau­si­mas. Esa­me tik­ri, ne­tu­rė­tų kil­ti šios pro­ble­mos, tu­rint gal­vo­je ir tai, kad yra star­ta­vęs „eNotaras“. Tai leis­tų vi­sus šiuos no­ta­ri­nius veiks­mus at­lik­ti ir nuo­to­liu. To­kiu at­ve­ju žmo­gus, pa­si­rin­kęs kon­kre­tų no­ta­rą, ku­ris pa­slau­gą ir no­ta­ri­nį veiks­mą at­lik­tų kaip ga­li­ma grei­čiau, bū­da­mas Vil­niu­je, tą pa­slau­gą ga­lė­tų gau­ti iš no­ta­ro, ku­ris yra gal­būt re­gio­ne ir tu­ri ma­žes­nį dar­bo krū­vį. Tad šiuo at­ve­ju mes ne­ma­no­me, kad kil­tų pro­ble­ma dėl pri­ei­gos prie tei­si­nių klau­si­mų spren­di­mo.

 At­sa­kant į ant­rą­jį jū­sų klau­si­mą, kaip ži­no­me, tai tur­būt vie­nas iš žings­nių, ku­riuos mes da­ro­me gal­vo­da­mi apie tei­si­nę sis­te­mą ir su­da­ry­da­mi ga­li­my­bę teis­mams ge­riau, efek­ty­viau vyk­dy­ti tei­sin­gu­mą. Kaip ži­no­me, Vy­riau­sy­bės yra su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, jos vie­nas iš tiks­lų ir yra kal­bė­ti apie tai, kaip teis­mai ga­lė­tų efek­ty­viau or­ga­ni­zuo­ti dar­bą sa­vo vi­du­je ir ko­kie kri­te­ri­jai ga­lė­tų at­si­ras­ti, jei­gu mes gal­vo­ja­me apie va­di­na­mą­jį teis­mų že­mė­la­pį, tai yra teis­mų iš­si­dė­lio­ji­mą Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (DPF). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, sa­ky­ki­te, kaip kei­sis pa­slau­gų kai­na, kai no­ta­rai pe­rims šias funk­ci­jas iš teis­mų? Jū­sų prog­no­zė.

J. GREIČIENĖ. Šian­dien kon­kre­čios su­mos aš įvar­din­ti ne­ga­lė­čiau. Jei­gu Sei­mo na­riai pri­tar­tų ši­tam pa­kei­ti­mui, pui­kiai ži­no­te, kad kon­kre­tus no­ta­rų įkai­nis yra nu­sta­to­mas mi­nist­ro įsa­ky­mu, jį su­de­ri­nus su fi­nan­sų mi­nist­ru. Esa­me tik­ri, kad tą įkai­nį nu­sta­ty­da­mi mes įver­tin­si­me tiek vi­sus iš­tek­lius, tiek tai, kad ši­ta pa­slau­ga ir ši­tas no­ta­ri­nis veiks­mas yra rei­ka­lin­gas iš­spręs­ti tei­si­nį klau­si­mą žmo­gui ne­si­krei­piant į teis­mą.

Jei­gu pa­pras­tai, šian­dien ad­vo­ka­to, kaip tei­si­nio pa­ta­rė­jo, dėl to­kių klau­si­mų iš­lai­dos nuo ke­lių šim­tų svy­ruo­ja net iki tūks­tan­čio eu­rų. Esa­me tik­ri, kad jei tu­rė­si­me re­gu­liuo­ja­mą kai­ną, ji­nai bus žen­kliai ma­žes­nė. Gal­vo­jant apie tai, kad no­ta­rai taip pat ga­li teik­ti tei­si­nę kon­sul­ta­ci­ją dėl su­tar­ties, šian­dien ta kai­na yra ke­lias­de­šimt eu­rų, bet rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti to, kad kiek­vie­nas iš mū­sų esant rei­ka­lui ga­li­me pa­si­nau­do­ti pir­mi­ne tei­si­ne pa­gal­ba, ku­rią tei­kia sa­vi­val­dy­bės.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­nė klau­sia A. Ku­bi­lie­nė.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tik­rai iro­niš­ka, kad ši­tas pro­jek­tas la­bai de­ra su šios Vy­riau­sy­bės pri­sis­ta­ty­mu – tai, kas ge­riau­sio ga­lė­jo at­si­tik­ti Lie­tu­vai. Tik­rai rei­kia pa­klaus­ti, ar pi­gios ir grei­tos sky­ry­bos šian­dien yra tai, ko rei­kia Lie­tu­vai? Ši­tas pro­jek­tas tik­rai ne­pri­si­de­da prie at­sa­ko­my­bės tų žmo­nių, ku­rie su­da­ro san­tuo­ką. Įsta­ty­mas įtvir­ti­na ir tai tam­pa tie­siog ei­li­ne su­tar­ti­mi.

Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad san­tuo­ka yra svar­bi ne tik tiems su­tuok­ti­niams, ku­rie ją su­da­ro, jų tei­sėms, jų pa­rei­goms, kad tai nė­ra vi­siš­kai pri­va­tus rei­ka­las, nes san­tuo­kos svar­ba yra di­džiu­lė ir vals­ty­bei. San­tuo­ki­nis įsi­pa­rei­go­ji­mas tu­ri ir vie­šą reikš­mę. Tik­riau­siai čia ne­rei­kė­tų spe­ku­liuo­ti sta­tis­ti­ka tų teis­mų ap­kro­vi­mu.

Ma­no klau­si­mas bū­tų, ko­kio­mis kon­sti­tu­ci­nė­mis ver­ty­bė­mis ir nuo­sta­to­mis jūs rė­mė­tės reng­da­mi ši­tą pro­jek­tą? Ačiū.

J. GREIČIENĖ. Ačiū jums už jū­sų klau­si­mą. At­sa­ky­siu iš sa­vo as­me­ni­nės pa­tir­ties. Pa­ti esu su­si­tuo­ku­si, tu­riu vai­kų, bet ne­ma­nau, kad ma­no at­sa­ko­my­bė už ma­no gy­ve­ni­mą ir ma­no vai­kų gy­ve­ni­mą ir spren­di­mas, ar man jį tęs­ti kar­tu san­tuo­ko­je, ar ne, reikš­tų tai, kad yra sku­bios ir grei­tos sky­ry­bos ir yra ne­at­sa­kin­gi spren­di­mai. Jei­gu jūs esa­te skai­čiu­si įsta­ty­mo pro­jek­tą, ma­to­te, kad yra įdė­ta pa­kan­ka­mai sau­gik­lių. Mes kal­ba­me apie san­tuo­kos nu­trau­ki­mą, kai žmo­nės pa­tys pri­ima są­mo­nin­gą spren­di­mą už sa­vo gy­ve­ni­mą ir bu­vi­mą kar­tu to­liau at­ei­ty­je ir dėl to įsta­ty­mų lei­dė­jas ga­lė­tų nu­spręs­ti, kad jie tu­rė­tų jau fak­tiš­kai ne­gy­ven­ti me­tus, tu­rė­tų tu­rė­ti drą­sos, gar­bės su sa­vi­mi su­si­tar­ti dėl to, kad jie gy­ve­na ne­be kar­tu. Ne ma­žiau svar­bu, kad mes apie to­kį bū­dą nu­trauk­ti san­tuo­ką kal­ba­me tik tais at­ve­jais, kai jie ne­tu­ri ne­pil­na­me­čių vai­kų.

PIRMININKAS. Dė­kui pra­ne­šė­jai. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Ga­li­te grįž­ti į sa­vo vie­tą.

Da­bar mo­ty­vai. Prieš kal­ba A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Mie­li ko­le­gos, jau­čiuo­si kaip ko­kiais L. Troc­kio ir V. Le­ni­no lai­kais, kai po Spa­lio re­vo­liu­ci­jos jie so­vie­tų Ru­si­jo­je su­gal­vo­jo iš­trin­ti šei­mos pa­grin­dus ir pra­dė­jo pri­imi­nė­ti įsta­ty­mų pro­jek­tus. Klau­san­tis ir da­bar pri­sta­ty­mo, ir ma­tant pro­jek­tą, vaiz­das su­si­da­ro toks – per vie­ną die­ną yra nu­spręs­ta per­va­žiuo­ti per šei­mos pa­grin­dus tiek pa­leng­vi­nant sky­ry­bas, ką mes ir svars­to­me da­bar, tiek ne­su­da­rant ga­li­my­bės žmo­nėms, ku­rie ski­ria­si, su­si­tai­ky­ti, nes, ne­pa­mirš­ki­te, teis­mo pro­ce­sas ga­lė­jo pa­siū­ly­ti me­dia­ci­ją. Da­bar tos me­dia­ci­jos ne­bus, sky­ry­bos ati­tin­ka­mai taps leng­ves­nės. Tik­rai siū­lau at­si­pei­kė­ti. Gal­būt ne pats ge­riau­sias lai­kas ir ge­o­po­li­ti­ne pras­me žiū­rė­ti į V. Le­ni­no ir L. Troc­kio lai­kus, kaip kad žiū­ri­me, de­ja, val­dan­čių­jų aki­mis da­bar.

PIRMININKAS. Už kal­ba L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų ne­lie­siu V. Le­ni­no ir L. Troc­kio lai­kų, bet aš ma­nau, kad me­dia­to­rius ski­ria­mas ta­da, kai įvyks­ta di­de­lis gin­čas, o čia abi ša­lys su­ta­ria.

Kal­bant su tei­sė­jų ben­druo­me­ne ir kal­bant apie jų dar­bo krū­vį šian­dien, iš­ly­gi­nant tuos dar­bo krū­vius, jie sa­ko, kad kai ku­rios Eu­ro­pos ša­lys, Es­ti­ją kaip pa­vyz­dį ima, jau se­niai yra su­tvar­kiu­sios tuos da­ly­kus, kai ga­li­ma iš­spręs­ti tai­kos bū­du, ir tai yra no­ta­ri­niai veiks­mai. Dar dau­giau yra da­ly­kų ir teis­mų įsa­ky­mų, ku­riuos ga­lė­tų ra­šy­ti ne tei­sė­jas, o tei­sė­jo pa­dė­jė­jas.

Aš ma­nau, tai tik pir­mas žings­nis, ir tik­rai siū­lau pa­lai­ky­ti ši­tą pro­jek­tą. Tai yra kai ku­rie tik­rai ne­reikš­min­gi da­ly­kai. Sa­ko, kad šei­mą… Šei­mos mes ne­griau­na­me, šei­mos pa­ma­tas iš­lie­ka, bet jei­gu du as­me­nys ne­su­ta­ria, tai jie su­si­ta­ria gra­žiuo­ju ir nu­ei­na pas no­ta­rą. Ačiū.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai baig­ti. Čia la­bai ar­šiai kri­ti­ka­vu­siems Sei­mo na­riams pa­sa­ky­siu, kad pir­mi­nis pro­jek­tas bu­vo re­gist­ruo­tas dir­bant anks­tes­nei Vy­riau­sy­bei – 2020 m. lie­pos 15 d., to­dėl pa­gal­vo­ki­me, ką mes čia ar­šiai puo­la­me.

Da­bar stab­te­li­me ties tuo pro­jek­tu iki bal­sa­vi­mo per­trau­kos.

 

12.27 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 6.978 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1147 (patei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-14 klau­si­mas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so vie­no straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1147. Pra­ne­šė­ja – L. Girs­kie­nė. Pra­šom.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš la­bai trum­pai pri­sta­ty­siu pro­jek­tą. Es­mė yra to­kia. Ši­tas pa­kei­ti­mas yra su­si­jęs su Dau­gia­bu­čių na­mų ben­dri­jų įsta­ty­mu, ku­ria­me nu­ma­ty­ti pa­grin­dai, ka­da bai­gia­si jung­ti­nės veik­los su­tar­tis. Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se mes ne­tu­rė­jo­me punk­to, ku­ria­me bū­tų nu­ro­dy­tas pa­grin­das, kad ga­li­ma nu­trauk­ti jung­ti­nės veik­los su­tar­tį ir ki­tais pa­grin­dais, tai yra įstei­gus dau­gia­bu­čio na­mo ben­dri­ją.

Tik toks ne­di­de­lis pa­kei­ti­mas, bet iš­spren­džia pro­ble­mą, kai vyks­ta gin­čai, sa­ky­kim, pa­si­kei­tus ad­mi­nist­ra­to­riui, ka­da pra­si­de­da vie­no ad­mi­nist­ra­to­riaus įga­lio­ji­mai ir bai­gia­si ki­to ad­mi­nist­ra­to­riaus įga­lio­ji­mai. Vis­kas.

PIRMININKAS. Jū­sų klaus­ti no­ri vie­nas Sei­mo na­rys J. Sa­ba­taus­kas. (Bal­sai sa­lė­je) Jo nė­ra. Ačiū. Mo­ty­vai, jei­gu kas nors už­si­ra­šė. Tuoj pa­žiū­rė­si­me. Nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Bal­sa­vi­mas bus nu­sta­ty­tu lai­ku.

 

12.28 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 488 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1362 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar tu­ri­me šiek tiek lai­ko ir iš va­ka­ri­nio po­sė­džio dar­bo­tvarkės pri­sta­ty­ti 13 klau­si­mą – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 488 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-1362 pa­kvie­siu au­to­rių A. Vyš­niaus­ką. Pa­tei­ki­mas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, įsta­ty­mo pro­jek­tas yra ga­na pa­pras­tas ir ky­la iš vien­man­da­ti­nin­ko dar­bo rin­ki­mų apy­gar­do­je. Ne­ži­nau, kaip jūs, bet aš tik­rai gau­nu ga­na daug nu­si­skun­di­mų iš žmo­nių, gy­ve­nan­čių dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se, dėl triukš­mo, dėl tam tik­rų kon­flik­ti­nių si­tu­a­ci­jų su kai­my­nais, kai vyks­ta vi­so­kie triu­kš­min­gi va­ka­rė­liai, kar­tais net­gi įvai­rios iš­ger­tu­vės ir pa­na­šūs da­ly­kai, ir žmo­nės tie­siog ne­ran­da tvar­kos, ne­ran­da tei­sin­gu­mo.

Ati­tin­ka­mai kal­bė­jo­me, kaip šias pro­ble­mas bū­tų ga­li­ma keis­ti, su po­li­ci­ja, su ma­no apy­gar­dos, tai yra Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties, Vy­riau­siuo­ju po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tu, kaip bū­tų ga­li­ma spręs­ti. Iš tų po­kal­bių ki­lo dvi ini­cia­ty­vos, kaip bū­tų ga­li­ma pa­dė­ti po­li­ci­jai, įga­lin­ti po­li­ci­ją spręs­ti tas pro­ble­mas.

Pir­mas da­ly­kas yra nu­ma­ty­ti at­sa­ko­my­bę ne tik tam as­me­niui, ku­ris triukš­mau­ja, bet ir tiems as­me­nims, ku­rie su­tei­kia sa­vo pa­tal­pas, su­tei­kia tą erd­vę triukš­mau­to­jams ir nie­ko dėl to ne­da­ro, tai ar nuo­mo­ja būs­tą, ar pa­tys ta­me da­ly­vau­ja, nors nė­ra tas pa­grin­di­nis triukš­mo šal­ti­nis. Šiuo me­tu jiems at­sa­ko­my­bė yra ne­tai­ko­ma. Ma­no gal­va, tai nė­ra są­ži­nin­ga, nes tie žmo­nės, ku­rie triukš­mau­ja, pa­vyz­džiui, ko­kia­me nors va­ka­rė­ly­je, ga­li keis­tis ir po­li­ci­ja tik­rai ne­ran­da jo­kios tvar­kos. Ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė ne­vei­kia.

Ki­tas da­ly­kas, vis dėl­to tu­ri bū­ti nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė tais at­ve­jais, kai yra tam tik­ri pa­si­kar­to­jan­tys triukš­mo at­ve­jai, gal­būt ir kon­fis­kuo­ti tą triukš­ma­vi­mo įran­gą, triukš­ma­vi­mo prie­mo­nes. Šiuo at­ve­ju no­riu iš dis­ku­si­jų, ka­dan­gi čia ir sa­lė­je su kai ku­riais kal­bė­jo­me, iš kar­to at­sa­ky­ti į ke­le­tą klau­si­mų. Šuo nė­ra prie­mo­nė, vie­nas da­ly­kas. Ki­tas da­ly­kas, čia ir­gi ma­nęs ko­le­gos klau­sė, aš ne­siū­lau keis­ti nei bau­dų, ne­siū­lau keis­ti ir rim­ties lai­ko. Tai gal­būt pa­trum­pin­da­mas dar­bo­tvarkę į kai ku­riuos klau­si­mus ir at­sa­kiau.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mas ko­le­ga, ar jūs ne­ma­no­te, kad bau­džia­mas tu­rė­tų bū­ti pa­žei­dė­jas, bet ne pa­tal­pų sa­vi­nin­kas, nes ga­li­me su­si­dur­ti su to­kio­mis pa­ra­dok­sa­lio­mis si­tu­a­ci­jo­mis, kai, pa­vyz­džiui, Sei­me, Sei­mo vieš­bu­ty­je kaž­ku­ris iš par­la­men­ta­rų gar­siau pa­leis mu­zi­ką, jei­gu ypač dar pri­tar­si­me jū­sų pri­sta­tomam įsta­ty­mo pro­jek­tui, die­nos me­tu ir jam bus su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nis nu­si­žen­gi­mo pro­to­ko­las, jis bus nu­baus­tas, na ir Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja taip pat bus nu­baus­ta, nes yra pa­tal­pų sa­vi­nin­kė. Su to­kia pat si­tu­a­ci­ja ga­lė­tų su­si­dur­ti ir vieš­bu­čiai, ne­pai­sant vi­di­nių tvar­kų, kad nuo tam tik­ro lai­ko vieš­bu­ty­je ne­ga­li­ma triukš­mau­ti. Kaip jūs gal­vo­ja­te, ar tai yra tei­sin­ga ir ar ne­rei­kė­tų baus­ti tik pa­žei­dė­jo, ku­ris trik­do vi­sų ki­tų ra­my­bę? Ačiū.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Ma­to­te, kur yra… Aš su­tin­ku su tuo, ką jūs sa­ko­te. Tie­są pa­sa­kius, jei yra ko­kių nors triukš­mo įvy­kių Sei­mo vieš­bu­ty­je, tai aš la­bai re­ko­men­duo­ju at­sa­ko­my­bę per­kel­ti ir Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai, nes to­kių da­ly­kų ne­ga­li bū­ti. Bet kar­tu žiū­rė­ki­te, ta­me pa­čia­me vieš­bu­ty­je ar­ba ko­kio­je nors kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­je, ko­kia­me nors ob­jek­te žmo­nės kei­čia­si. Tu tai­kai at­sa­ko­my­bę, pri­tai­kai 10–15 eu­rų už triukš­ma­vi­mą, ki­tą sa­vait­ga­lį ar ki­tą die­ną yra ki­ti as­me­nys, ku­rie triukš­mau­ja. Po­li­ci­ja ne­tu­ri ga­li­my­bės nie­kaip to už­kar­din­ti. Ati­tin­ka­mai to­kiu at­ve­ju ne­vei­kia ki­tos įsta­ty­mo nuo­sta­tos, nes yra nu­ma­ty­tas ty­los lai­ko­tar­pis, kai vi­si žmo­nės tu­ri ga­li­my­bę nak­tį iš­si­mie­go­ti. Bet dėl to, kad tai­ky­mas yra bū­tent tam kon­kre­čiam as­me­niui, ku­ris triukš­mau­ja, o kai tu­ri tą kom­pa­ni­ją, jų ga­li bū­ti kad ir 100 ar ten 15, jei­gu dau­gia­bu­tis na­mas, ar pa­na­šiai, ta nuo­sta­ta yra ne­vei­kian­ti. Aš su­pran­tu, kad yra tam tik­ra pro­ble­ma, bet jei­gu tu tu­ri pa­tal­pas, tu kaž­ką jo­se da­rai, tu­ri vi­di­nes tai­syk­les, tai tu tu­ri jas ir įgy­ven­din­ti. Nes čia tu­ri­me ras­ti ba­lan­są tarp to žmo­gaus, ku­ris no­ri triukš­mau­ti ar­ba links­min­tis ir pa­na­šiai, ir ki­tų gy­ven­to­jų. Man at­ro­do, ši pa­tai­sa lei­džia tą ba­lan­są šiek tiek la­biau pri­ar­tin­ti prie gy­ven­to­jų.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Že­mai­tai­tis. Nė­ra. Ta­da klau­sia A. Ku­bi­lie­nė. Taip pat nė­ra. E. Gent­vi­las. Nė­ra. K. Vil­kaus­kas. Yra.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, aiš­ku, ži­no­ma pro­ble­ma, nes pats esu Tra­kų ra­jo­no gy­ven­to­jas. Tik klau­si­mas yra toks. Da­bar to­se kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se ar pa­na­šiai vyks­ta įvai­rūs ren­gi­niai, ves­tu­vės, po­bū­viai ir pa­na­šiai. Bet bū­na taip iš prak­ti­kos, kad ir kai ku­rie kon­ku­ren­tai įsi­gud­ri­na ap­skųs­ti, nors, sa­ky­ki­me, ne­vir­ši­jo, nes ati­tin­ka­mai ga­li bū­ti triukš­mo. Ži­no­te, yra Triukš­mo val­dy­mo įsta­ty­mas…

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, taip.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). …yra ati­tin­ka­mi to triukš­mo nor­ma­ty­vai. Jei­gu tu­ri nu­sta­ty­ti, iš­si­kvies­ti Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro spe­cia­lią ty­ri­mų la­bo­ra­to­ri­ją, kad po to skun­do nu­sta­ty­tų, ar iš tik­rų­jų tas triukš­mo ly­gis vir­ši­ja. Ar ne­ma­no­te, kad čia bus dar to­kių da­ly­kų, kaip kon­ku­ren­ci­nė ko­va tarp tų įstai­gų? Ačiū.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Bet, ko­le­ga, ir šiuo me­tu tai vyks­ta. Po­li­ci­ja to­kiais at­ve­jais yra kvie­čia­ma. Ji at­vyks­ta, iš­ra­šo ad­mi­nist­ra­ci­nes bau­das – 10, 15 eu­rų. Jei yra tas pats as­muo ke­lis kar­tus bau­džia­mas, nors to­kių at­ve­jų, kaip su­pran­tu iš po­kal­bių su po­li­ci­ja, yra la­bai re­te­ny­bė, kad tą pa­tį as­me­nį baus­tų, ga­li bū­ti at­sa­ko­my­bė šiek tiek ir di­des­nė. Ta­čiau kaip triu­kš­mas vyks­ta, taip ir vyks­ta. Taip, tai ga­li bū­ti kaž­koks kon­ku­ren­ci­nis da­ly­kas, ly­giai taip pat kaip ir dau­gia­bu­čia­me na­me. Vie­nas kai­my­nas skun­džia ki­tą kai­my­ną. To­kių si­tu­a­ci­jų ir­gi ga­li pa­si­tai­ky­ti. Dėl to po­li­ci­jos dar­bas yra at­skir­ti, kur yra pe­lai, o kur yra grū­dai – kur yra tik­ras skun­das, kur yra ne­tik­ras skun­das. Juo la­biau kad ir už tuos ne­tik­rus skun­dus, už tą to­kį pik­ty­bi­nį skun­di­mą ir­gi yra tai­ko­ma at­sa­ko­my­bė, tu ne­ga­li taip elg­tis, jei­gu yra kon­flik­tas. Man at­ro­do, tos si­tu­a­ci­jos iš­spren­džia­mos ir čia nė­ra pa­sa­ky­ta, kad bus tai­ko­ma iš kar­to kaž­ko­kia at­sa­ko­my­bė. Tai yra įran­kis po­li­ci­jai. O kaip ta prak­ti­ka su­si­for­muos, ta­da vėl žiū­rė­si­me.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­nė klau­sia A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš, ko­le­ga, pri­si­mi­niau mū­sų bu­vu­sį ko­le­gą P. Čim­ba­rą, ku­ris vi­są pra­ėju­sią ka­den­ci­ją pa­sky­rė šu­niu­kų lo­ji­mo ap­ri­bo­ji­mui, ir Sei­mas var­go at­me­ti­nė­da­mas tą pro­jek­tą. Aš ti­kiuo­si, kad jūs jo ke­liu ne­pa­sek­si­te ir to­kių pro­jek­tų gal dau­giau at­ei­ty­je ne­bus. Nes jūs iš tik­rų­jų ne­at­sa­kė­te ir į klau­si­mą, o kas mo­kės už triukš­mau­jan­tį Sei­mo na­rį – vals­ty­bė, Sei­mo Pir­mi­nin­kė ar Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja? Pa­gal tai, ką jūs siū­lo­te, tai mo­kės ne tik Sei­mo na­rys, bet mo­kės ir Sei­mo vieš­bu­čio sa­vi­nin­kas ar­ba tas, kas tas sa­vi­nin­ko tei­ses re­a­li­zuo­ja. Tai su to­kia lo­gi­ka ei­nant, grei­čiau­siai klau­si­mas bū­tų, tai ar jūs ne­pla­nuo­ja­te re­gist­ruo­ti pa­siū­ly­mo, kad už vai­ra­vi­mą iš­gė­rus bau­si­te ir­gi ne gir­tuok­lį, o bau­si­te au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­ką?

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). At­sa­ky­da­mas į jū­sų klau­si­mus, ko­le­ge, į pas­ku­ti­nį klau­si­mą, ne, ne­pla­nuo­ju re­gist­ruo­ti. Dėl šu­nų. Taip pat tu­riu šu­nį ir, de­ja, ma­no šuo la­bai lo­ja ir ten­ka at­si­pra­šy­ti kai­my­nų, kai ve­džio­ju va­ka­re ar­ba ry­te. Su­pran­tu tą pro­ble­mą, bet tik­rai ne­si­ruo­šiu re­gist­ruo­ti to­kių pa­tai­sų. Gal­būt at­sklei­siu vie­ną pa­slap­tį, mes čia su ger­bia­mu V. Pran­c­kie­čiu esa­me dis­ku­ta­vę apie tai, kad kai­me gy­vu­lių bal­sai ne­bū­tų lai­ko­mi triukš­mu, nes tai tam­pa tam tik­ra pro­ble­ma. Bet, de­ja, ir­gi ne­si­ruo­šiu re­gist­ruo­ti to­kio pa­siū­ly­mo. Pran­cū­zi­jo­je toks įsta­ty­mas pri­im­tas, bet aš kaž­kaip ir­gi pa­gal­vo­jau, kad dar ne.

O šis pro­jek­tas ran­da­si iš re­a­ly­bės, iš to­kių si­tu­a­ci­jų, su ku­rio­mis su­si­du­ria­me mes vi­si vien­man­da­ti­nin­kai. Man at­ro­do, jis leis­tų spręs­ti. Juo la­biau, kaip ir sa­kau, jis ky­la iš po­kal­bių su po­li­ci­ja. O dėl Sei­mo, tai aš la­bai su­tin­ku. Jei­gu Sei­mo na­rys triukš­mau­ja ir kan­ce­lia­ri­ja gau­na bau­dą, kan­ce­lia­ri­ja tu­ri iš to žmo­gaus iš­si­rei­ka­lau­ti bau­dos su­mo­kė­ji­mą.

PIRMININKAS. Ačiū pra­ne­šė­jui. Mo­ty­vai. R. Že­mai­tai­tis – prieš. Nė­ra. Ta­da E. Gent­vi­las – prieš. E. Gent­vi­las yra?

E. GENTVILAS (LSF). Esu.

PIRMININKAS. Pra­šom.

E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Ger­bia­mie­ji, ga­li­ma vis­ko iš gy­ven­to­jų iš­girs­ti. Pa­vyz­džiui, sa­vait­ga­lį iš­gir­dau: ei­na­me, Gent­vi­lai, į pre­ky­bos cen­trą, pa­ma­ty­si, kaip uk­rai­nie­čiai ne­mo­ka­mai mais­tą gau­na, da­ryk tvar­ką ir taip to­liau. Tai aš A. Vyš­niaus­kui sa­kau, iš rin­kė­jų ga­li vis­ko iš­girs­ti, bet kiek­vie­nas Sei­mo na­rys tu­ri tu­rė­ti kri­tiš­ką po­žiū­rį į vi­są in­for­ma­ci­ją ir į gy­ve­ni­me vyks­tan­čius da­ly­kus. Man at­ro­do, čia yra per­sū­dy­ta su šia ini­cia­ty­va, kai kė­si­na­ma­si į nuo­sa­vy­bės da­ly­kus. Pas ma­ne da­bar gy­ve­nan­tys uk­rai­nie­čiai pa­triukš­maus, tai ką – iš ma­nęs bu­tą atims, tą, kur jie gy­ve­na? Nei aš jų ma­čiau, nei ga­liu kon­tro­liuo­ti. Tai to­kie da­ly­kai. Aš ma­nau, kad iš tie­sų ne­rei­kia pa­lai­ky­ti to pro­jek­to. Gal jį ga­li­ma kaip nors pa­to­bu­lin­ti. Bet, man at­ro­do, esa­mas reg­la­men­ta­vi­mas yra, jis ga­lė­tų gal­būt bū­ti to­bu­li­na­mas, bet taip, kaip da­bar pa­teik­ta, at­ro­do kaip per­tek­li­nis reg­la­men­ta­vi­mas. Ačiū.

PIRMININKAS. M. Ma­jaus­kas – už.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, oro tar­ša, gar­so tar­ša yra pa­ma­ti­niai gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ro­dik­liai. Žmo­gus tu­ri tei­sę į ra­my­bę, į po­il­sį, į mie­gą ir mes pri­va­lo­me tai žmo­gui už­tik­rin­ti. De­ja, iki šiol mes vi­siš­kai ne­ver­ti­no­me ir ne­ma­tė­me gar­so, triukš­mo da­ro­mos ža­los žmo­nių svei­ka­tai. Aš su­pran­tu, kad yra vie­nas ki­tas, kar­tais vie­ne­ti­niai at­ve­jai, tai gal­būt nė­ra ma­si­nis reiš­ki­nys, bet kiek­vie­nas at­ve­jis yra ypa­tin­gai skau­dus, žmo­nės ne­re­tai ge­ria vais­tus tam, kad ga­lė­tų mie­go­ti, vė­liau su­si­du­ria su psi­cho­so­ma­ti­nė­mis pro­ble­mo­mis. Jei­gu pa­si­žiū­rė­tu­me į bet ku­rią ki­tą Va­ka­rų ša­lį, tai prie­mo­nės, nu­kreip­tos prieš triukš­mau­jan­čius, yra daug griež­tes­nės nei Lie­tu­vo­je, ar tai bū­tų gar­so įran­gos kon­fis­ka­vi­mas, ar bau­dos, sie­kian­čios ke­lis tūks­tan­čius eu­rų, o pa­kar­to­ti­nai net ir de­šimt ar dau­giau tūks­tan­čių.

Ma­no su­pra­ti­mu, to­kie pa­kei­ti­mai yra ne­iš­ven­gia­mi, ir tik lai­ko klau­si­mas, ka­da su­si­voks Lie­tu­vos vi­suo­me­nė, jog gar­so tar­ša yra la­bai rim­tas da­ly­kas. Mes tu­ri­me rū­pin­tis gy­ven­to­jų svei­ka­ta už­tik­rin­da­mi žmo­nių tei­sę į ra­my­bę, į po­il­sį, į mie­gą. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš esu tei­kęs ne vie­ną pa­na­šų pro­jek­tą. Ir mes ra­do­me su­ta­ri­mą su vals­tie­čiais, su var­dan­lie­tu­viais, so­cial­de­mok­ra­tais, Re­gio­nų par­ti­jos at­sto­vų ko­le­go­mis pra­ei­tos ka­den­ci­jos me­tu. La­bai ti­kiuo­si, kad ir šio­je ka­den­ci­jo­je pa­vyks ras­ti su­ta­ri­mą dėl są­ly­gų griež­ti­ni­mo tiems, ku­rie triukš­mau­ja, ne­pai­so ki­tų žmo­nių tei­sės į ra­my­bę, mie­gą ir po­il­sį. Ačiū.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Da­bar kaip tik ir bal­suo­si­me dėl šio pro­jek­to. Kvie­čiu vi­sus grįž­ti į sa­vo vie­tas. Bal­suo­si­me dėl pro­jek­to, ku­rį ką tik ap­ta­rė­me, ar pri­ta­ria­me po pa­teiki­mo.

Bal­sa­vo 106: už – 35, prieš – 14, su­si­lai­kė 57. Po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta.

Al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas. Už – grą­žin­ti to­bu­lin­ti, prieš – at­mes­ti.

Už – 61, prieš – 45. Pro­jek­tas grą­ži­na­mas to­bu­lin­ti.

 

12.44 val.

Pro­fe­si­nio mo­ky­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-450 17 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-837(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Da­bar bal­suo­si­me ei­lės tvar­ka pa­gal dar­bo­tvarkę. Pir­miau­sia dar­bo­tvarkės 1-11 klau­simas – Pro­fe­si­nio mo­ky­mo įsta­ty­mo 17 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-837(2). Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 112: už – 111, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

12.44 val.

Už­im­tu­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 391, 40, 44, 46, 47, 48, 481 straips­nių, prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 392, 393 ir 482 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1399, Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. I-1343 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1400 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-12 klau­si­mas, dvie­jų pro­jek­tų pa­ke­tas – pro­jek­tai Nr. XIVP-1399 ir Nr. XIVP-1400. Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 113: už – 112, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Ta­da su­ta­ria­me, kad pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas dėl abie­jų pro­jek­tų bus So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Dėl pir­mo­jo pro­jek­to kaip pa­pil­do­mas Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ir dėl ant­ro­jo pro­jek­to dar bū­tų pa­pil­do­mas Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Svars­ty­mo da­ta bū­tų ge­gu­žės 10 die­na. Su­ta­ria­me kar­tu.

 

12.46 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492 ir 6.493 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so pa­pil­dy­mo 3.541 ir 3.761 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5059(2), Ci­vi­li­nės būk­lės ak­tų regist­ra­vi­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2111 13 ir 22 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5060(2), No­ta­ria­to įsta­ty­mo Nr. I-2882 6, 28 ir 46 straips­nių pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5061(2), Ci­vi­li­nį pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čių Eu­ro­pos Sąjun­gos ir tarp­tau­ti­nės tei­sės ak­tų įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo Nr. X-1809 8, 315 ir 319 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5062(2), Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 27, 35, 80, 82, 86, 115, 1622, 284, 350, 515, 577, 582 ir 608 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5063(2), Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo Nr. VIII-1029 35, 38 ir 105 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5065(2) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-13 klau­si­mas – pa­ke­tas iš še­šių pro­jek­tų. Ka­dan­gi pa­tei­ki­mas, bal­suo­ja­me iš­kart dėl vi­sų. Pir­ma­sis šio pa­ke­to pro­jek­tas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­sų pro­jek­tas Nr. XIIIP-5059(2), kaip mi­nė­jau, dar yra pen­ki ly­di­mie­ji. Bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 111: už – 80, prieš – 3, su­si­lai­kė 28. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Dėl vi­sų pro­jek­tų pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas bū­tų Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Svars­ty­mo da­ta pa­kan­ka­mai to­li­ma – bir­že­lio 14-oji. Ga­li­ma dėl to su­tar­ti? Su­ta­ria­me.

 

12.47 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 6.978 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1147 (patei­ki­mo tę­si­nys)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-14 klau­si­mas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so vie­no straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1147. Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 110: už – 96, prieš – 6, su­si­lai­kė 8. Pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 14 die­ną. Su­ta­ria­me.

Baig­da­mas šį bal­sa­vi­mų in­ter­va­lą pa­mi­nė­siu, kad po pie­tų per­trau­kos va­ka­ri­nė dar­bo­tvarkė to­kia, kaip su­ra­šy­ta. Ti­kė­ti­na, kad bus vie­nas re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tas. Kiek ži­nau, au­to­riai su­si­de­ri­no ir mes ga­lė­si­me vie­nin­gai pri­im­ti – ti­ki­mės. Iš­kart po re­zo­liu­ci­jos bus se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pro­jek­tas, dėl ku­rio bu­vo pa­da­ry­ta per­trau­ka. Dėl aiš­ku­mo, kad ži­no­tu­mė­te, ka­da kas vyks­ta.

 

12.48 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Da­bar pa­reiš­ki­mai. Pir­ma­sis A. Ged­vi­las pa­skelbs pa­reiš­ki­mą.

A. GEDVILAS (DPF). Ka­dan­gi pra­ei­ta­me po­sė­dy­je pir­mi­nin­kas su­trum­pi­no pa­si­sa­ky­mo sta­di­ją, ne­tu­rė­jau ga­li­my­bės pa­si­sa­ky­ti dėl Sei­mo IV (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mo pro­jek­to, to­dėl esu pri­vers­tas kal­bė­ti da­bar prieš pri­ėmi­mą. Ti­kiuo­si, bū­siu iš­girs­tas ir bus at­si­žvelg­ta į ma­no ar­gu­men­tus.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ne­pai­sant to, kad se­si­jos dar­bų pro­gra­mo­je yra itin svar­bių ir net sku­bos rei­ka­lau­jan­čių įsta­ty­mų bei jų pro­jek­tų, to­kiai pro­gra­mai ne­ga­liu pri­tar­ti, nes jo­je yra įtrauk­ti ir pa­tys jaut­riau­si įsta­ty­mų pro­jek­tai. Jie skal­do vi­suo­me­nę, dėl jų vi­suo­me­nė jau pa­sisa­kė iš­reikš­da­ma sa­vo pro­tes­tą įvai­riau­sio­mis for­mo­mis. Tik­rai jie ga­li pa­lauk­ti tol, kol vi­suo­me­nė bus pa­lan­kiai nu­si­tei­ku­si, ar­ba iki to lai­ko, kai at­si­ras re­a­lus po­rei­kis juos pri­im­ti. Su­si­da­ro įspū­dis, kad anks­čiau nau­do­jan­tis įtam­pa dėl COVID-19, o da­bar dėl ka­ro Uk­rai­no­je Lais­vės par­ti­ja kar­tu su li­be­ra­lais ir di­dži­ą­ja da­li­mi kon­ser­va­to­rių ban­do už­slo­pin­ti bud­ru­mą ir ty­liai tarp ei­lu­čių įsi­ra­šy­ti sa­vo pro­gra­mos nuo­sta­tas, nie­kaip ne­de­ran­čias su tau­tos iš­reikš­ta va­lia. Kal­bu ne sa­vo, o tau­tos dau­gu­mos var­du. Pri­min­siu, kad val­dan­čiuo­sius pa­lai­ko vos 22,5 % Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Kal­bant apie Vy­riau­sy­bės veik­lą, ją pa­lan­kiai ver­ti­na vos 25 % gy­ven­to­jų, o nei­gia­mai – net 66,2 %. Val­dan­tie­ji, ar tik­rai ma­no­te tu­rin­tys mo­ra­li­nę tei­sę ne­pai­sy­ti tau­tos, ne­pri­ta­rian­čios tei­kia­miems pro­jek­tams, va­lios? Ar tik­rai no­ri­te telk­ti vi­suo­me­nę, ar tai tik gra­žūs žo­džiai, ta­ria­mi jums pa­lan­kio­se si­tu­a­ci­jo­se, ir to­les­nis lė­ti­nis vi­suo­me­nės skal­dy­mas tik mo­bi­li­zuo­ja jū­sų elek­to­ra­tą?

Taip pat ne­ga­liu pri­tar­ti ir dėl to, kad pro­gra­mo­je pa­si­gen­du di­des­nio dė­me­sio in­flia­ci­jai su­val­dy­ti, ener­ge­ti­nei ne­pri­klau­so­my­bei už­tik­rin­ti ir biu­dže­tui ra­cio­na­liai val­dy­ti. At­kreip­siu dė­me­sį, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja jau per­spė­jo, kad per­tek­li­nis ei­na­mų­jų iš­lai­dų au­gi­mas Lie­tu­vo­je yra di­džiau­sias vi­so­je eu­ro zo­no­je. To­dėl pa­reiš­kiu vie­šai. Tol, kol ne­ieš­ko­si­me ir ne­ra­si­me bū­dų to­les­nį ei­na­mų­jų iš­lai­dų au­gi­mą deng­ti tva­rio­mis pa­ja­mo­mis, tai spar­ti­na gry­ną­ją in­flia­ci­ją, taip pat di­di­na so­cia­li­nę eko­no­mi­nės kri­zės įtam­pą ir di­des­nę ne­dar­bo ri­zi­ką, rem­ti to­kią ne­su­ba­lan­suo­tą ir vi­suo­me­nę skal­dan­čią pro­gra­mą mo­ra­li­nės tei­sės ne­tu­riu.

PIRMININKAS. Ir P. Gra­žu­lis, ant­ro­jo pa­reiš­ki­mo au­to­rius.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, dėl pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bų pro­gra­mos. (Bal­sai sa­lė­je) Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad net Uk­rai­na, ku­rio­je vyks­ta ar­šus ka­ras, de­ga­lams ka­ro me­tu PVM su­ma­ži­no nuo 23 % iki 7 %. Po­nai kon­ser­va­to­riai, po­nai val­dan­čio­ji dau­gu­ma, mais­to pro­duk­tams taip pat su­ma­ži­no PVM, ­rodos, iki 5 %. Su­pap­ras­ti­na ap­skri­tai mo­kes­čius ir pa­lie­ka kaip pa­grin­di­nį mo­kes­tį tik 2 % nuo apy­var­tos. Ka­riau­jan­ti tau­ta yra daug jaut­res­nė sa­vo žmo­nėms ne­gu da­bar­ti­nė ši­ta li­be­ral…, ko­kia čia, ko­mu­nis­ti­nė, te­gul bus ko­mu­nis­ti­nė, ši­ta val­džia. Ir dar tai, ką kal­ba. Klau­sy­ki­te, mus kvie­čia su­si­tel­kti, rim­ties. Va­kar, klau­sy­ki­te, ho­mi­kai su­si­rin­ko prie Sei­mo. Kas da­vė jiems lei­di­mą? Šei­mų są­jū­dis mė­ne­sį lai­ko bel­džia­si į teis­mus, kad jiems duo­tų mi­tin­guo­ti lei­di­mą ge­gu­žės 15 die­ną. Jie ne­gau­na lei­di­mo, o ši­tie iš­kry­pė­liai per vie­ną die­ną su­si­rin­ko be jo­kių lei­di­mų. Štai, pa­žiū­rė­ki­te, ko­kio­je vals­ty­bė­je mes gy­ve­na­me. Ar tai tel­kia vi­suo­me­nę? Ar jums nors kiek rū­pi su­si­tel­ki­mas, vie­ny­bė, san­tar­vė? Ne. Gai­la, kad ši­tų nė­ra.

Daž­nai man sa­ko, kad P. Gra­žu­lis kal­ba apie ho­mo­sek­su­a­lus, apie san­ty­kius vy­ro su vy­ru nei­gia­mai, bet Baž­ny­čia į tai pras­tai ne­žiū­ri. Jūs čia, Lais­vės par­ti­ja, kai mes pri­ėmė­me dėl eko­no­mi­nių emig­ran­tų įsta­ty­mus, la­bai jais rū­pi­no­tės ir la­bai ci­ta­vo­te Vys­ku­pų Kon­fe­ren­ci­jos pa­reiš­ki­mus. Aš no­riu jums pa­skai­ty­ti iš Ku­ni­gų kny­gos tik vie­ną de­ta­lę, ką ra­šo, ką sa­ko Die­vas Mo­zei, ku­ris iš­ve­dė žy­dų tau­tą iš Egip­to ne­lais­vės. Mo­zei Die­vas sa­ko: aš tau duo­du že­mes, to­se že­mė­se gy­ve­no tau­tos. Ne­no­riu iš­var­din­ti vi­so mo­ra­li­nio su­pu­vi­mo, ku­rį nei­gia ir smer­kia Die­vas, vi­sų sek­su­a­li­nių iš­kry­pi­mų, bet aš jums pa­skai­ty­siu iš Šven­to­jo Raš­to ke­lis punk­tus. „Ne­su­gul­si su vy­riš­kiu tar­si su mo­te­ri­mi: tai yra pa­si­bjau­rė­ji­mas“, – tai sa­ko Die­vas. 24 ei­lu­tė iš 18 skir­snio: „Ne­pa­si­da­ry­ki­te ne­šva­rūs nė vie­nu iš šių pa­pro­čių, nes to­kiais pa­pro­čiais yra su­si­ter­šu­sios tau­tos, ku­rias iš­va­rau jū­sų aky­se.“ Jie… Die­vas sa­ko, kad to­kią tau­tą iš­va­rė, ku­ri to­le­ra­vo sek­su­a­li­nius iš­kry­pi­mus: „Taip bu­vo su­terš­tas kraš­tas, to­dėl nu­bau­džiau jį už jo kal­tę, ir pats kraš­tas iš­vė­mė sa­vo gy­ven­to­jus.“ Ne Gra­žu­lis ši­tą žo­dį „iš­vė­mė“ nau­do­ja, tai yra Šven­to­jo Raš­to žo­džiai. Tai gal Die­vą jūs pa­duo­ki­te į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją, po­nai kon­ser­va­to­riai ir li­be­ra­lai? „Jūs tad tu­ri­te lai­ky­tis ma­no įsta­tų ir ma­no įsa­kų, ir jūs – nei pi­lie­tis, nei at­ei­vis – ne­ga­li­te da­ry­ti šių pa­si­bjau­rė­ti­nų da­ly­kų“, – sa­ko Die­vas. Nei prieš jus gy­ve­nu­sie­ji kraš­to gy­ven­to­jai… „Nes prieš jus gy­ve­nu­sie­ji kraš­to gy­ven­to­jai da­rė vi­sus šiuos pa­si­bjau­rė­ti­nus da­ly­kus, ir kraš­tas bu­vo su­terš­tas. Ki­taip kraš­tas iš­vems jus už su­ter­ši­mą, kaip jis iš­vė­mė prieš jus bu­vu­sią tau­tą.“ Štai, ką sa­ko Die­vas apie ho­mo­sek­su­a­li­nius iš­kry­pi­mus. Di­džiau­sias Die­vo pra­keiks­mas kren­ta ant ši­tos, ant tos tau­tos, ku­ri įsta­ty­mu gi­na vi­są bjau­ras­tį – ta tau­ta ne­tu­ri at­ei­ties. Štai, ką Die­vas sa­ko, dar to­liau sa­ko, 28 ei­lu­tė: „Ki­taip kraš­tas iš­vems jus už su­ter­ši­mą, kaip jis iš­vė­mė prieš jus bu­vu­sią tau­tą. Kas pa­da­ro vie­ną iš šių pa­si­bjau­rė­ti­nų da­ly­kų, bus pa­ša­lin­tas iš sa­vo tau­tos.“ Tai Die­vas sa­ko, štai, ko­kius pra­keiks­mus ski­ria Die­vas tau­tai, ku­ri pla­ti­na ho­mo­sek­su­a­liz­mą, ir sa­ko, kad tai yra gė­ris. Ar jūs gir­di­te, ar jūs ne­gir­di­te ši­tų da­ly­kų?

PIRMININKAS. Lai­kas bai­gia­si.

P. GRAŽULIS (LRF). „To­dėl lai­ky­ki­tės ma­no įsi­pa­rei­go­ji­mo ir ne­da­ry­ki­te nė vie­no iš šių pa­si­bjau­rė­ti­nų da­ly­kų, kaip da­rė prieš jus…

PIRMININKAS. Lai­kas bai­gė­si. Gai­la, kad jūs ne­si­lai­ko­te nu­sta­ty­to reg­la­men­to. Aš ap­gai­les­tau­ju, kad iš šios tri­bū­nos skam­ba to­kie ne­etiš­ki kal­ti­ni­mai vi­siems su­si­rin­ku­siems… (Bal­sai sa­lė­je) va­di­nant… (Bal­sai sa­lė­je) …į pi­ke­tą su­si­rin­ku­sius žmo­nes iš­kry­pė­liais. Jei­gu Sei­mo na­riui ma­žai bau­džia­mų­jų by­lų, gal­būt dar ga­li ­kas nors kreip­tis iš tų su­si­rin­ku­sių. Ką gi, šia ne vi­sai sma­gia gai­da bai­gia­me ry­ti­nį po­sė­dį. (Gon­gas) (Bal­sai sa­lė­je) Ne­bū­ti­na.


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.