LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1501

2022-05-04  Nr. 109-P-23

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Vytautas Gapšys, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-14	2	1		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:             1. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. birželio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Primintina, jog Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančioms galimybę nesilaikyti minėtos šešių mėnesių taisyklės su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai (2021 m. gegužės 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas,  nukeliant šio nutarimo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre datą ir paskelbiant jį 2022 m. liepos 1 d.).  Be to, nors minėtame 2021 m. gegužės 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „<...> pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis“, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama, ar skubus mokesčių įstatymų įsigaliojimas nesukels praktinių tokių įstatymų įgyvendinimo problemų, ar asmenys, kurie privalės taikyti atitinkamas nuostatas, spės tinkamai pasiruošti (pritaikyti naudojamas sistemas ir pan.).	Nepritarti	Konstitucinis teismas  2021 m. gegužės 13 d. nutarimu, aiškindamas Konstitucijos nuostatas ir oficialiąją konstitucinę doktriną,  susijusią su mokesčių įstatymų priėmimu ir įsigaliojimu, nurodė, kad „Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 5 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 1 dalį, aiškinamą konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų kontekste, konstitucinė Vyriausybės pareiga rengti valstybės biudžeto projektą ir konstitucinė Seimo pareiga jį svarstyti ir tvirtinti negali būti aiškinama kaip savaime sudaranti prielaidas nukrypti nuo iš Konstitucijos kylančio reikalavimo numatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims, įsigaliojimui. Kitaip tariant, vien poreikis parengti ir patvirtinti valstybės biudžetą nėra konstituciškai pateisinama ypatinga, objektyvi aplinkybė, leidžianti pagrįsti skubų mokesčių įstatymų įsigaliojimą. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis.“. Šiuo konkrečiu atveju. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Seimui svarstyti  2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-745 preambulės, 1, 2, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 21 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6 priedų pakeitimo įstatymo projektą, kartu pateikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams ir tai yra traktuotina kaip padėties mokesčių mokėtojams lengvinimas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto nuostatos, įsigaliosiančios 2022 m. birželio 1 d., neprieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai. Be kita ko, mažiausias pajamas uždirbančių gyventojų pajamų „į rankas“ padidėjimas teigiamai atsilieps ir pačiam verslui per padidėjusią mažiausias pajamas gaunančiųjų perkamąją galią, kurie, tikėtina, visas padidėjusias pajamas išleis vartojimui. Kitaip tariant, rengiant įstatymo projektą, įvertinta, kad įstatymo projekto nauda visuomenei nusveria galimas įgyvendinimo problemas.
2.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-14	2			2. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1, 2 bei 6 dalis ir jose nustatyti didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį. Svarstytina, ar apmokestinimo tvarkos pakeitimo įsigaliojimas ne mokestinių metų pradžioje (2022 m. birželio 1 d.) nesudarys šio mokesčio administravimo bei apmokestinimo tvarkos pakeitimo taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia.	Nepritarti	Įvertinus administravimo klausimus bei projekto tikslus, projekte nustatoma, kad didesnis NPD būtų taikomas už visus 2022 metus (t.y. taikant metinį NPD, didesnio NPD taikymo pradžia sutampa su mokestinio laikotarpio pradžia), o ne tik už laikotarpį nuo įstatymo įsigaliojimo. Tačiau siekiant, kad darbuotojas turėtų galimybę didesnes pajamas „į rankas“ gauti jau dabar, o ne tik deklaruojant 2022 metų metines pajamas 2023 metais,  GPMĮ 20 str. numatyta, kad darbdavys NPD taiko metų bėgyje darbuotojui pateikus prašymą (taikant tuo metu galiojantį dydį), o, kartu siūlomos baigiamosios nuostatos dėl galimybės darbdaviui pritaikyti didesnį NPD ir už  laikotarpį nuo 2022 m. pradžios (bet tik jei darbdavys sutinka) Įvertinus tai, administravimo ir taikymo sunkumų neturėtų kilti. Pastebėtina, kad analogiškas reguliavimas jau buvo nustatytas 2020 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3084. Be kita ko, pagal galiojančią praktiką netinkamai (per daug ar per mažai) pritaikytą NPD darbdavys perskaičiuoja.
3.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-14	2	1		3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas“. Siekiant teisinio aiškumo bei vengiant galimų praktinių įstatymo taikymo problemų siūlytina šią nuostatą dėstyti taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas nuo 2022 metų sausio 1 dienos deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas ir apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį“.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
	Lietuvos savivaldybių asociacija 2022-04-21				Lietuvos savivaldybių asociacija apklausė savivaldybes dėl Finansų ministerijos parengto ir pateikto išvadoms gauti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Lietuvos savivaldybių asociacija iš esmės neprieštarauja darbo jėgos apmokestinimo mažinimui didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims ir pateiktam projektui pastabų neturi. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad minėto įstatymo priėmimo nulemtos savivaldybių biudžetų pajamų netektys iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) privalo būti tinkamai kompensuojamos. Kadangi šis įstatymas įsigalios einamaisiais metais (nuo 2022 m. birželio 1 d.), kai savivaldybės jau yra pasitvirtinusios savo biudžetus, GPM netektys savivaldybių biudžetams turi būti kompensuojamos šimtu procentų vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi. Pažymėtina, kad kompensuojant GPM netektis šiuo atveju negali būti taikoma Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto formulė, kuri yra numatyta naudoti tiktai ateinančių metų prognozuojamų GPM netekčių kompensavimui.	Nepritarti	1) LRV tikslindama 2022 priimtą biudžetą pateikė naują metinį biudžetą. Visos pajamų prognozės iš GPM yra perskaičiuojamos visiems metams, perskaičiuojamos ir  tvirtinamos naujos atitinkamos procentinės dalys tiek VB, tiek SB-tų, t. y. visos procedūros išlieka tos pačios kaip rengiant metų biudžeto projektą (biudžetas tikslinamas taip pat kaip tvirtinamas). 2) Pažymėtina, kad tiek BSĮ 34 str., tiek Metodikos įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad   „Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai, <...> patikslina valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus.“ Atkreiptinas dėmesys, kad didinant NPD mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, mažės tik prognozuojamos gauti pajamos iš GPM, bet dėl to neatsiranda jokių papildomų įsipareigojimų.     Įsipareigojimai - tai, kai einamaisiais metais būtų priimti sprendimai pvz. dėl algų, MMA didinimo, VRP, tada tokie  tarpusavio atsiskaitymai ir būtų atliekami. Praktiškai, tokių atvejų seniai neliko, nes viskas yra įvertinama rengiant ir priimant biudžetą. Atvirkščiai, tam tikri įsipareigojimai savivaldai kaip tik gali mažėti, nes, didėjant asmenų pajamoms, siaurėtų įvairias socialines išmokas gaunančių asmenų ratas. 3) Tinkamas savivaldybių biudžetų pajamų kompensavimas dėl NPD poveikio yra užtikrintas kaip to reikalauja Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto formulė, kuri ir yra numatyta naudoti ateinančių metų pajamų, taip pat ir GPM netekčių kompensavimui.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Gintautas Paluckas 2022-04-19	1			Argumentai: Auganti infliacija, vis išliekantis dirbančiųjų skurdas, ypač regionuose verčia persvarstyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo diapazoną. 2021 metų liepą Lietuvos bankas savo analizėje pateikė siūlymą pakelti NPD ir prilyginti jį minimaliai mėnesio algai (MMA). Minimalų atlyginimą Lietuvoje 2021 m. pavasarį uždirbdavo apie 170 tūkstančių šalies gyventojų. Minimalus atlyginimas Lietuvoje leidžia patenkinti minimalius tik poreikius ir neleidžia taupyti didesnėms išlaidoms, taigi žmones įtraukia į žemų pajamų spąstus, nes ištikus netikėtoms išlaidoms būtent mažiausias pajamas gaunantys žmonės yra verčiami skolintis. Parengtas įstatymo projektas siekia prilyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį minimalios mėnesio algos dydžiui. Tokiu būtu gaunantys mažiausias darbo pajamas žmonės nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio ir tai padidintų jų pajamas. Šiuo momentu, augant infliacijai, šildymo, elektros ir dujų kainoms, tokie pokyčiai būtų labai aktualūs ir padėtų mažiausiai uždirbantiems šalies gyventojams. Pasiūlymas: Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 1 straipsnį, išdėstant jį taip: 1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka: 1) MNPD negali būti didesnis negu 6 480 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos; 2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 20 448 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 6 480 – 0,34 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių); 3) kai GMP viršija 20 448 eurus per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“ 2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka: 1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 540 eurų; 2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 1 704 eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 540 – 0,34 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis); 3) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 1 704 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“ 3. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 870 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 810 eurų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“ „1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis nei minimalios mėnesio algos (toliau – MMA), galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių suma, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 12 MMA – 0,29 x (GMP – dvylika MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).” 2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka: 1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra lygus MMA dydžiui; 2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = MMA – 0,29 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“ 3. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1,5 MMA dydžio. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1.25 MMA dydžio. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“	Nepritarti	Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam neapmokestinamųjų pajamų dydžiui. Pritarus tokiam Seimo nariui pasiūlymui, valstybės biudžetas kasmet papildomai netektų 555 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.
2.	Seimo nariai: Vytautas Gapšys Andrius Mazuronis Vigilius Jukna Vaida Giraitytė – Juškevičienė Aidas Gedvilas Ieva Kačinskaitė – Urbonienė Valentinas Bukauskas Viktoras Fiodorovas Artūras Skardžius	1	1		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad NPD yra pagrindinė mokestinė lengvata, būtina ne tik minimalią algą gaunantiems žmonėms, siūlome atsisakyti papildomo „laiptelio“ NPD formulėje ir visiems, uždirbantiems daugiau negu minimali mėnesinė alga, taikyti vienodą NPD skaičiavimo formulę su 0,2 koeficientu (NPD faktiškai nebūtų taikomas 3425 eurų (BRUTO) ir daugiau uždirbantiems asmenims). Tai reiškia, kad didesnę naudą dėl padidinto NPD pajustų platesnis ratas dirbančiųjų ir jų gaunama nauda būtų didesnė nei LR Vyriausybės siūlomame projekte. Įgyvendinus mūsų siūlomus pakeitimus, būtų bent iš dalies padengti augančios infliacijos, kylančių dujų, šildymo, elektros, degalų, brangstančio būtiniausių maisto produktų krepšelio kaštai, augtų vartojimas. Pasiūlymas: 2)      kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija  20 448 eurų per metus, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 6 480 – 0,34 0,2 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių); 3)      Kai GMP viršija 20 448 eurus per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“	Nepritarti	Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam neapmokestinamųjų pajamų dydžiui. Pritarus tokiam Seimo narių pasiūlymui, Valstybės biudžetas kasmet papildomai netektų 250 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.
3.	Seimo nariai: Vytautas Gapšys Andrius Mazuronis Vigilius Jukna Vaida Giraitytė – Juškevičienė Aidas Gedvilas Ieva Kačinskaitė – Urbonienė Valentinas Bukauskas Viktoras Fiodorovas Artūras Skardžius	1	2		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad NPD yra pagrindinė mokestinė lengvata, būtina ne tik minimalią algą gaunantiems žmonėms, siūlome atsisakyti papildomo „laiptelio“ NPD formulėje ir visiems, uždirbantiems daugiau negu minimali mėnesinė alga, taikyti vienodą NPD skaičiavimo formulę su 0,2 koeficientu (NPD faktiškai nebūtų taikomas 3425 eurų (BRUTO) ir daugiau uždirbantiems asmenims). Tai reiškia, kad didesnę naudą dėl padidinto NPD pajustų platesnis ratas dirbančiųjų ir jų gaunama nauda būtų didesnė nei LR Vyriausybės siūlomame projekte. Įgyvendinus mūsų siūlomus pakeitimus, būtų bent iš dalies padengti augančios infliacijos, kylančių dujų, šildymo, elektros, degalų, brangstančio būtiniausių maisto produktų krepšelio kaštai, augtų vartojimas. Pasiūlymas: 2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 1 704 eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 540 – 0,34 0,2× (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis). 3) Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 1704 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“	Nepritarti	Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam neapmokestinamųjų pajamų dydžiui. Pritarus tokiam Seimo narių pasiūlymui, Valstybės biudžetas kasmet papildomai netektų 250 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.
4.	Seimo nariai: Guoda Burokienė Valius Ąžuolas Deividas Labanavičius Eugenijus Jovaiša Rimantė Šalaševičiūtė Dainius Gaižauskas Gintautas Kindurys Aurelijus Veryga Stasys Tumėnas Dainius Kepenis Jonas Jarutis 2022-04-28	1	1		Argumentai:         NPD „laiptavimas“ įveda atskirtį tarp gyventojų, kurie gauna vidutines pajamas, susijusias su darbo santykiais. Vienokia NPD formulė taikoma pajamoms iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, tuo tarpu gaunantiems nors ir vieną eurą daugiau nei vidutinis darbo užmokestis taikoma kita skaičiavimo formulė. Tiksliau vienai gyventojų grupei gaunančiai beveik vienodas pajamas taikomas skirtingas teisinis reguliavimas.            Neapmokestinamų pajamų, susijusių su darbo santykiais skaičiavimas turėtų būti vienodas, neskaidant gyventojus į grupes pagal gaunamas pajamas, įvertinant tai, kad darbo užmokesčio dydis priklauso nuo darbuotojo kompetencijos, darbo sudėtingumo ir pan. Siūloma skaičiavimo metodika ypač ydinga vidutines pajamas gaunantiems  darbuotojams.  Siūlome atsisakyti papildomo „laiptavimo“ NPD formulėje ir visiems, uždirbantiems daugiau negu minimali mėnesinė alga, taikyti vienodą NPD skaičiavimo formulę su 0,2 koeficientu. Tai reiškia, kad didesnę naudą dėl padidinto NPD pajustų platesnis ratas dirbančiųjų Tuo pačiu būtų panaikintas kliuvinys darbdaviams didinti darbo užmokestį. Siūloma: 2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija  20 448 eurų per metus, MNPD, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD =  6 480 – 0,34 0,2 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių); 2) Kai GMP viršija 20 448 eurus per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“	Nepritarti	Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam neapmokestinamųjų pajamų dydžiui. Pritarus tokiam Seimo narių pasiūlymui, Valstybės biudžetas kasmet papildomai netektų 250 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio
5.	Seimo nariai: Guoda Burokienė Valius Ąžuolas Deividas Labanavičius Eugenijus Jovaiša Rimantė Šalaševičiūtė Dainius Gaižauskas Gintautas Kindurys Aurelijus Veryga Stasys Tumėnas Dainius Kepenis Jonas Jarutis 2022-04-28	1	2		2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 1 704 eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 540 – 0,34 0,2× (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis). 3) Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 1704 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“	Nepritarti	Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam neapmokestinamųjų pajamų dydžiui. Pritarus tokiam Seimo narių pasiūlymui, Valstybės biudžetas kasmet papildomai netektų 250 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra

7. Komiteto sprendimas:

1. Pritarti Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIVP-1501 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsniu, Projektą Nr. XIVP-1501 sujungti su Projektu Nr. XIVP-1317 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-1501(2).

2. Komitetas siūlo LR Vyriausybei, rengiant 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, įvertinti galimybę Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtinti ryšį tarp neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) ir minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Atitinkamai, kintant MMA dydžiui, keistųsi ir NPD taip, kad mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams ir toliau galiotų mažesnis efektyvusis GPM tarifas.

Augantis NPD kartu su MMA leistų padidinti mažiausiai uždirbančių šalies gyventojų darbo užmokestį ir paskatas ieškotis darbo, skatintų ekonomikos aktyvumą bei turėtų teigiamą poveikį regioninių pragyvenimo lygio skirtumų mažėjimui.

Įstatymu apibrėžtas ryšys tarp NPD ir MMA taip pat užtikrintų, jog svarbiausi mokestiniai ir darbo rinkai poveikį turintys sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į objektyvius ekonominius rodiklius, sumažinant politinių sprendimų įtaką.

Komiteto nuomone, didinant MMA ir NPD tuo pačiu metu, dėl tokio sprendimo mažėtų ir galima našta verslui dėl išaugusios darbo vietos kainos, t. y., valstybė dalintųsi padidėjusia finansine našta su verslu.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

            9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius.

           10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

            PRIDEDAMA. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1501(2).

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                Mykolas Majauskas

Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė