LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO

185 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-4551

2020-09-16  Nr. 102-P-32

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai:  Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

FM Atskaitomybės ir apskaitos metodologijos skyriaus vedėja Daiva Žibutienė, LR valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Akvilė Dulevičiūtė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-16	3			Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:             1. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatoma, jog įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje numatoma, kad šis įstatymas taikomas, kai administraciniai nusižengimai padaryti rengiant ataskaitų rinkinius už 2022 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius. Siūlomos nuostatos svarstytinos keliais aspektais.             Pirma, projekto 2 straipsnio 2 dalies formuluotė „administraciniai nusižengimai padaryti rengiant ataskaitų rinkinius“ tikslintina, nes administraciniai nusižengimai gali būti padaromi ne tik „rengiant ataskaitų rinkinius“, tačiau ir neveikimu – pavyzdžiui, nepateikiant nustatytų dokumentų ar neatliekant nustatytų veiksmų. Atsižvelgus į tai ir siekiant teisinio nuoseklumo, svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti vartojama Administracinių nusižengimų kodekso 185 straipsnio pavadinimo formuluotė, kaip apimanti visus atvejus – „Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimai“.            Antra, kartu su šiuo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4539) 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išteklių fondų ataskaitų rinkiniai už 2022 metus rengiami pagal iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusią Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo redakciją, o teikiami 2022 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo redakcijos priede nustatytais terminais. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimo kodekso 185 straipsnį, jei Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atsakomybės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimai būtų padaryti dėl išteklių fondų ataskaitų rinkinių už 2022 metus. Trečia, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 dalies formuluotė „šis įstatymas taikomas, kai administraciniai nusižengimai padaryti rengiant ataskaitų rinkinius už 2022 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius“ atitinka teisės aktų turiniui keliamą aiškumo reikalavimą, ypač nustatant administracinės atsakomybės taikymą. Ataskaitų rinkiniai už 2022 metus bus rengiami tik 2023 metais, todėl kyla klausimas, kodėl apskritai siūloma aptariama formuluotė. Ketvirta, atsižvelgus į tai, kad įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio  1 d., o ataskaitų rinkiniai už 2021 metus rengiami 2022 metais, svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostata, koks teisinis reguliavimas taikomas, kai Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pažeidimai padaryti dėl ataskaitų rinkinių už 2021 metus.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Nauji pakeitimai taikomi finansinėms ataskaitoms sudarytoms už 2022 ir vėlesnius metus, todėl šie reikalavimai nebus taikomi 2021 m. finansinėms ataskaitoms. Siekiant užtikrinti teisės aktų turiniui keliamą aiškumo reikalavimą, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai iš dalies, siūlytina tikslinti projekto 3 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti patobulinto projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:  „2. Šis įstatymas taikomas, kai Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimai padaryti dėl 2022 metų ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių ataskaitų rinkinių. Iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos taikomos, kai Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimai padaryti dėl ankstesnių nei 2022 metų ataskaitinių laikotarpių ataskaitų rinkinių.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-03-16	2(N)			2. Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, atitinkamai turėtų būti keičiamas ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 77 punktas.	Pritarti	Argumentai: Siekiant teisinio nuoseklumo, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, projektas pildytinas nauju 2 straipsniu, atitinkamai papildant įstatymo pavadinimą ir koreguojant projekto straipsnių numeraciją. Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas Pakeisti 589 straipsnio 77 punktą ir jį išdėstyti taip: „77) biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, atsakingų už Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytų viešojo sektoriaus subjektų grupių metinių konsoliduotųjų  ataskaitų rinkinių ir (arba) metinės veiklos ataskaitos parengimą, paskelbimą ir (arba)  pateikimą laiku, – dėl šio kodekso 185 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų;“
3.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė	1			Projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 185 straipsnio 1 dalyje trūksta aiškumo, už kokius pažeidimus taikoma atsakomybė. Po žodžių „valstybinio audito arba auditoriaus išvados paskelbimo“, o taip pat prieš žodį „konsolidavimo“ įrašytini trūkstami žodžiai.	Pritarti	Po žodžių „valstybinio audito arba auditoriaus išvados paskelbimo“ įrašytini žodžiai „reikalavimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas“, o prieš žodį „konsolidavimo“ įrašyti žodžiai „viešojo sektoriaus subjektų grupių metinių ataskaitų rinkinių“.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybės kontrolė 2020-03-23 (g-2020-2325)				Atsižvelgdami į Jūsų prašymą pateikti nuomonę dėl Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir susijusių lydimųjų įstatymų projektų, teikiame savo pastebėjimus. Audito „2017 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas“ (2018-10-01 Nr. FA-2018-P-60-3-4-1) metu Finansų ministerijai yra pateiktos rekomendacijos: – siekiant, kad nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio duomenys galėtų būti naudojami biudžetams planuoti, fiskaliniams, ekonominiams rodikliams skaičiuoti ir pan., praplėsti dabar konsoliduojamų viešojo sektoriaus subjektų aprėptį iki valdžios sektoriaus; – siekiant, kad Vyriausybė, atsiskaitydama Seimui – už veiklos rezultatus, kartu pateiktų ir konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius, suderinti atsiskaitymo terminus; – siekiant, kad visų valstybėje įsteigtų fondų ataskaitų rinkiniai būtų aiškūs, palyginami, o Finansų ministerija galėtų įgyvendinti savo, kaip finansinės atskaitomybės politikos formuotojos, vaidmenį, patikslinti teisės aktus taip, kad juose pareiga parengti finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų formas ir jų turinį būtų pavesta Finansų ministerijai, nepriklausomai nuo to, kad fondas priklauso kitai, nei Finansų ministerija, valdymo sričiai. Šias rekomendacijas planuojama įgyvendinti priėmus naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektą. Teikiame pastebėjimus dėl šio įstatymo ir susijusių lydimųjų įstatymų projektų: 1. Valstybės kontrolė, teikdama rekomendaciją dėl atsiskaitymo terminų suderinimo, siekė, kad Vyriausybė atsiskaitymą už veiklą Seimui susietų su metiniais ataskaitų rinkiniais, t. y. savo veiklos ataskaitą pateiktų kartu su finansiniais duomenimis. Pagal numatomą teisinį reguliavimą, Vyriausybė Seimui atsiskaitys teikdama veiklos ataskaitą, o kartu su metiniais finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniais bus sudaroma ir teikiama nauja Valstybės pažangos ataskaita. Toks numatomas atsiskaitymas gali sukelti papildomų rizikų: didinti administracinę naštą, nes tuo pat metu bus sudaromos dvi savo turiniu panašios ataskaitos, didinti duomenų nesutapimo riziką, nes Vyriausybės veiklos ataskaita toliau bus pateikiama be finansinių ataskaitų, ir nėra numatytas Vyriausybės veiklos ataskaitos ir Valstybės pažangos ataskaitos informacijos tolygumo užtikrinimo mechanizmas. Siūlytina apsvarstyti, ar vartotojams reikalinga informacija, kurią planuojama pateikti pažangos ataskaitoje, galėtų būti pateikiama ir Vyriausybės veiklos ataskaitoje, kuri būtų rengiama kartu su finansinėmis ataskaitomis. 2. Atkreipiame dėmesį, kad metinio nacionalinio ataskaitų rinkinio pateikimas numatytas rudenį, o Vyriausybės veiklos / Valstybės pažangos ataskaitos – pavasarį kaip metinio valstybės ataskaitų rinkinio viena iš ataskaitų. Atsižvelgiant į Vyriausybės veiklos / Valstybės pažangos ataskaitos turinį (ji apima visų viešojo sektoriaus subjektų ir (ar) visų biudžetų vykdymo rezultatus, taigi ir Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybės socialinio draudimo fondų ir pan.), jos pateikimas kartu su valstybės ataskaitų rinkiniu kelia abejonių. Be to, kartu su nacionaliniu finansinių ataskaitų rinkiniu Seimas gauna ir informaciją apie valstybės skolą, kuri apima ne tik Finansų ministerijos vardu pasiskolintas lėšas, bet ir valdžios sektoriaus skolą, įskaitant savivaldybių skolą. Todėl metinis valstybės ataskaitų rinkinys neapims visos informacijos, kuri gali ar turi būti atspindėta Vyriausybės veiklos / Valstybės pažangos ataskaitoje. Atsižvelgiant į tai, tikslinga svarstyti nacionalinio ataskaitų rinkinio pateikimą pavasarį kartu su Vyriausybės veiklos ataskaita. 3. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektu reglamentuota, kad Valstybės pažangos ataskaitos ir finansinių ataskaitų rinkinio parengimo data yra balandžio 25 d., o pateikimo Vyriausybei (kartu su valstybinio audito išvada ir atskaita) – gegužės 15 d., t. y. po 14 darbo dienų. Kadangi audituojamam subjektui turi būti suteikiama pakankamai laiko susipažinti su audito ataskaitos projektu ir teikti dėl jo pastabas (atitinkamai, galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme jis numatytas ne trumpesnis kaip 7 darbo dienos, o įregistruotame naujos redakcijos šio įstatymo pakeitimo įstatymo projekte – ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų), laikas auditoriams susipažinti su finansinių ataskaitų rinkiniais, kaip visuma, gauti audituojamų subjektų nuomonę dėl audito ataskaitos projekto ir ją įvertinti, turėtų būti persvarstytas. Vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, Finansų ministerija nacionalinį finansinių ir valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius Valstybės kontrolei turi pateikti iki liepos 31 d., o Vyriausybei – iki spalio 1 d. Valstybės kontrolė valstybinio audito išvadas ir ataskaitas iki spalio 1 d. teikia Vyriausybei, o iki spalio 10 d. – Seimui. Pažymėtina, kad kasmet ministerija ataskaitų rinkinius Valstybės kontrolei pateikia pavėluotai: dviem ar daugiau savaičių vėliau, nei nustatyta įstatymuose. Matydami tokią praktiką, įžvelgiame riziką, kad dalies audito procedūrų atlikimas ir audito ataskaitų derinimas su audituojamais subjektais, nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų, gali tapti neįmanomais. Atsižvelgdami į tai, siūlome įvertinti galimybę paankstinti metinių ataskaitų rinkinių sudarymo terminą, pavėlinti valstybinio audito išvadų ir ataskaitų pateikimo terminą arba nustatyti pakankamą terminą, per kurį, po šių rinkinių pateikimo aukščiausiajai audito institucijai, turi būti pateiktos valstybinio audito išvados ir ataskaitos. 4. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimu numatoma, kad bus sudaromi dviejų rūšių ataskaitų rinkiniai, tačiau vieno jų – metinių ataskaitų rinkinio – sudėtį nustato įstatymas, kito – bendrojo metinių ataskaitų rinkinio – finansų ministras. Abejojame naujai įvedamos sąvokos „bendrasis metinių ataskaitų rinkinys“ tikslingumu. Ši sąvoka projektuose neapibrėžta, o tai kelia skirtingo interpretavimo rizikas. Jos įvedimas sukuria prielaidas, jog bus rengiami kitokios nei metiniai ataskaitų rinkiniai formos ir turinio ataskaitų rinkiniai, kurie galimai pareikalaus esminių pakeitimų finansinių ataskaitų konsolidavimo procese ir jį apsunkins. Žinodami poreikį keisti išteklių fondų (ypač tų, kurių biudžetų vykdymo kaip ir finansinių ataskaitų rinkiniai sudaromi kaupimo principu) metinių ataskaitų rinkinių turinį, manome, kad fondai, kaip ir kiti viešojo sektoriaus subjektai, visgi turėtų rengti metinį ataskaitų rinkinį, o finansų ministras nustatytų tik papildomus reikalavimus dėl jo sudėties. 5. Atkreipiame dėmesį, kad Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte pateiktos viešojo sektoriaus subjektų išlaidų, sąnaudų ir pajamų sąvokos, bet nepateikta įplaukų sąvoka. Siūlome užtikrinti nuoseklų sąvokų vartojimą: pajamas sieti su sąnaudomis (kaupimo principo taikymo atvejais), o įplaukas – su išlaidomis (pinigų principo taikymo atvejais), ir ištaisyti projekte pasitaikančius netinkamo sąvokų vartojimo atvejus. Pavyzdžiui, apibrėžiant Išteklių fondo sąvoką nurodoma, kad „jo išlaidų pagrindinis finansavimo šaltinis yra pajamos“, turėtų būti „jo sąnaudų pagrindinis finansavimo šaltinis yra pajamos“, viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai turėtų būti apibrėžiami kaip pinigų arba pinigų ekvivalentų įplaukos ir išlaidos, o ne įplaukos ir išmokos ir pan. 6. Atkreipiame dėmesį, kad planuojamas keisti Seimo Statuto 225 str. nuostatas vertėtų suderinti su Valstybės kontrolės įstatymo nuostatomis, kurios tiek galiojančiame įstatyme, tiek kartu su Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiamame Valstybės kontrolės įstatymo 9 ir 10 str. pakeitimo projekte nustato, kad Valstybės kontrolė valstybinio audito išvadas ir ataskaitas dėl metinių ataskaitų rinkinių teikia Seimui (Statuto projekte nurodyta, kad valstybinio audito išvadas ir ataskaitas Seimui teikia Vyriausybė). Pabrėžtina, kad Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir susijusių lydimųjų įstatymų projektų pakeitimais bus sudarytos galimybės įgyvendinti rekomendaciją dėl konsoliduojamų viešojo sektoriaus subjektų aprėpties padidinimo. Galimas tinkamo rekomendacijų, teikiamų dėl terminų suderinimo bei dėl aiškių ir palyginamų išteklių fondų ataskaitų formų ir turinio turėjimo, įgyvendinimo rizikas pateikėme šiame rašte. Atkreipiame dėmesį, kad naujojo reglamentavimo veiksmingumą nuosekliai įvertinti bus galima tik įgyvendinus minėtų įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.	Atsižvelgti	Pastabos skirtos ne šiam projektui, o Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektui, kurį patobulino ir šias pastabas įvertino Audito komitetas.
2.	Vyriausybės kanceliarija 2020-09-09				Išnagrinėjome 2020 m. gegužės 19 d. gautą Seimo Audito komiteto raštą (2020-02-19 Nr. S‑2020-2219) ir teikiame atsakymą. Vyriausybė, vadovaudamasi Seimo statuto 207 straipsniu ir Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kasmet iki kovo 31 d. pateikia Seimui metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurioje yra aptariami ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Seimui svarstyti pateiktame Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4539 (toliau – Projektas) numatyta, kad ataskaita už pažangą bus susieta su valstybės metiniais finansiniais ir biudžeto vykdymo duomenimis ir pateikiama Seimui kasmet iki gegužės 25 d. Ši ataskaita bus daug išsamesnis, didesnės apimties dokumentas. Pateikus šią ataskaitą Seimui gegužės 25 d., jos svarstymas nusikeltų į birželį, t. y. į Seimo pavasario sesijos pabaigą. Kadangi Respublikos Prezidentas metinį pranešimą Seime paprastai skaito balandį, manytume, kad ir Ministrui Pirmininkui tikslinga atsiskaityti už Vyriausybės veiklą  balandį, pateikus ataskaitą, kuri atitiktų politinį pranešimą. Šiai nuostatai iš esmės pritarė ministrų kabinetas 2020 m. birželio 1 d. neformaliame ministrų pasitarime, taip pat pritarė sprendimui, kaip ir iki šiol, rengti ir teikti Seimui Vyriausybės veiklos ataskaitą ir Valstybės pažangos ataskaitą. Atsižvelgiant į Projekto priede pateikiamus metinių ataskaitų rinkinių parengimo ir teikimo terminus, viešojo sektoriaus subjektai, t. y. ir ministerijos, metinių ataskaitų rinkinius, kurių viena iš dalių bus veiklos ataskaitos, pateiks kovo 1 d. Ši pateikta informacija bus naudojama rengiant metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą, pritaikant ją prie Vyriausybės programos struktūros ir turinio. Todėl manome, kad ministerijoms administracinė našta nedidės.	Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Audito komitetas 2020-06-25	*				iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 185 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4551 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė                                                               (Parašas)                                                                                  Agnė Širinskienė

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė