LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 5, 26, 27, 28 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2017-05-29 Nr. XIIIP-752
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto pavadinime žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre.
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kurio elgesys atitinka akademinės etikos vertybes, nustatytas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Vertindami tokį siūlymą, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ne nustatomos akademinės etikos vertybės, o pateikiama sąvokos „akademinės etika“ apibrėžtis, pagal kurią akademinė etika tai visuma visuotinai pripažintų vertybių (pačių vertybių nevardijant). Atsižvelgiant į tai, siūlytume keičiamą 5 straipsnio 1 punkto nuostatą tikslinti.
3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba (toliau – Taryba) yra strateginių krypčių nustatymo ir įgyvendinimo kontrolės ir priežiūros organas. Vertinant šiam organui siūlomą nustatyti kontrolės funkciją, atkreipiame dėmesį, kad Tarybos ir senato bei Tarybos ir rektoriaus nesietų jokie tarpusavio pavaldumo ar administraciniai ryšiai, kurie pagrįstų galimą veiklos kontrolę. Be to, nei valstybinės aukštosios mokyklos tarybos statusas, nei jos sudarymo tvarka, nei vykdomos funkcijos nesuponuoja galimos kitų aukštosios mokyklos valdymo organų veiklos kontrolės. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje bei kitose projekto nuostatose reikėtų atsisakyti siūlomo reguliavimo dėl tarybos vykdytinos senato bei rektoriaus kontrolės funkcijos.
4. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje siūlome nebekartoti 26 straipsnio 2 dalyje jau įtvirtintos nuostatos, kad Taryba yra aukštosios mokyklos strateginių krypčių nustatymo ir įgyvendinimo priežiūros organas.
5. Projekto 3 straipsniu siūloma keisti įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, šioje dalyje apibrėžiant kas yra valstybinės aukštosios mokyklos taryba, nustatant šio organo paskirtį ir įtvirtinant vieną iš klausimų, kurį spręstų šis organas. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, analizuojamas pakeitimas turėtų būti dėstomas atskiromis straipsnio dalimis, nes nuostatą sudaro 3 savarankiškos teisės normos. Be to, nuostata, nustatanti tai, ką sprendžia Taryba, turėtų būti įtvirtinta keičiamo straipsnio 2 dalyje, kaip vienas iš šios dalies punktų, nes tai taip pat yra viena iš Tarybos funkcijų.
6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos paskirtis – globalios aplinkos tendencijų įvertinimas ir raidos krypties parinkimas, atsižvelgiant į organizacijos kompetencijas, o viena iš funkcijų – spręsti organizacijos evoliucinės krypties pasirinkimo klausimus. Vertinant minėtas formuluotes, nėra aišku kodėl yra vartojamas terminas „organizacija“, o ne nuosekliai visame įstatyme vartojamas terminas „aukštoji mokykla“.
7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, jog Taryba vertina, kaip aukštoji mokykla įgyvendina strategiją. Pažymėtina, jog terminas „strategija“ nenaudojamas daugiau jokiuose projekto ir keičiamo įstatymo straipsniuose. Tuo atveju, jei nuostatoje norėta kalbėti apie strateginį planą, derėtų tikslinti vartojamą terminiją ir ją suderinti su kitomis įstatymo nuostatomis. Tuo atveju, jei turimas omenyje kitoks dokumentas, derėtų šį dokumentą detaliai aptarti projekto nuostatose (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalies 10 punktui, kuriame taip pat vartojamas „strategijos“ terminas) . Be to, nėra aišku, ar minimos strategijos įgyvendinimo vertinimas yra savitikslė procedūra, ar vis dėlto, Tarybos vykdomas strategijos įgyvendinimo vertinimas turėtų kokias pasekmes.
8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punkte reikėtų atskleisti koks aukštosios mokyklos veiklos vertinimas turimas omenyje, t.y. nėra aišku, ar turimas omenyje išorinis studijų vertinimas, ar aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas, ar vis dėlto, pačios Tarybos vykdomas veiklos vertinimas, numatytas šios dalies 3 punkte.
9. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte po žodžio „senatui“ įrašytini žodžiai „(akademinei tarybai)“.
10. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad taryba svarsto ir teikia siūlymus senatui dėl rektoriaus (direktoriaus) pateiktos aukštosios mokyklos metinės pajamų ir išlaidų sąmatos ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitos. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 7 punkte taip pat numatoma, kad rektorius (direktorius) aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir jos įvykdymo ataskaitą teikia tvirtinti senatui (akademinei tarybai), tačiau keičiamo įstatymo 28 straipsnyje, reglamentuojančiame senato (akademinės tarybos) funkcijas, aukštosios mokyklos metinės pajamų ir išlaidų sąmatos ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitos tvirtinimas nėra numatyta kaip viena iš senato (akademinės tarybos) funkcijų. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos reikėtų suderinti tarpusavyje.
11. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad Taryba tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą. Ši nuostata prieštarauja projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuriame nustatoma, kad rektorius teikia aukštosios mokyklos senatui tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas strateginio plano įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, jeigu būtų nuspręsta metinės veiklos ataskaitos tvirtinimo funkciją priskirti senato kompetencijai, turėtų būti papildyta keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalis, nustatanti senato (akademinės tarybos) funkcijas.
12. Projekto 3 straipsniu siūlomą keisti įstatymo 27 straipsnio 3 dalį siūloma keliomis pastraipomis. Toks teisės akto dėstymas neatitinka teisės technikos taisyklių, todėl nuostata turėtų būti dėstoma arba nuosekliu tekstu, arba straipsnio dalimi su punktais.
13. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies trečiojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu, iš jų 1 ar 2 verslo atstovai, 1 arba 2 mokslo srities atstovus siūlo Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos mokslų akademija ir 1 atstovą – Kultūros taryba. Vertinant tokį reguliavimą, neaiškus santykis tarp minėtų institucijų siūlomų atstovų ir jų atrinkimo viešo konkurso būdu. Kitaip sakant, nuostatos nesiderina tarpusavyje, nes įgaliojimas konkrečioms institucijoms siūlyti konkretų atstovų skaičių paneigia pačią viešo konkurso rengimo esmę. Viešo konkurso rengimo esmė – atsižvelgiant į tam tikrus iš anksto paskelbtus objektyvius kriterijus atrinkti tinkamiausią kandidatą iš visų, dalyvaujančių konkurse. Atsižvelgiant į tai, reguliavimas tikslintinas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad iš siūlomo reguliavimo nėra aiškus, subjektas (subjektai), įgalioti teikti verslo atstovų kandidatūras. Be to, institucijos pavadinimas - Kultūros taryba rašytinas didžiąja raide.
14. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje žodį „gali“ siūloma pakeisti žodžiu „turi“. Pasiūlymo turinys kvestionuotinas. Pastebėtina, jog keičiama nuostata nustato sąlygas ir pagrindus, kuriems esant asmuo gali būti Tarybos nariu. Tuo tarpu siūlomas pakeitimas suponuoja, kad keičiama nuostata nustato asmenų, atitinkančių nuostatoje įtvirtintus reikalavimus, pareigą būti Tarybos nariais. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina galimybė siūlomo pakeitimo atsisakyti. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalies.
15. Projekto 3 straipsniu siūlomoje keisti įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Naujos kadencijos Tarybos sudėtyje turi būti nemažiau kaip 50 proc. naujų narių, kad būtų užtikrinta jos narių rotacija.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog to paties keičiamo straipsnio 4 dalis nustato kiekvieno Tarybos nario teisę būti Tarybos nariu dvi kadencijas iš eilės. Todėl nėra aišku, kuriems Tarybos nariams ir kokiu pagrindu pagal analizuojamos nuostatos turinį būtų uždrausta tapti Tarybos nariu pakartotinai, jei jis naujos Tarybos formavimo metu būtų Tarybos nariu tik vieną kadenciją. Šiame kontekste pastebėtina, jog siekiant nustatyti Tarybos narių rotacijos principą, kartu derėtų nustatyti ir šio rotacijos principo įgyvendinimo tvarką, kad reguliavimą būtų įmanoma taikyti praktiškai, kad jo turinys būtų aiškus. Pagal siūlomą reguliavimą susidarytų ydinga situacija, kada kiekvienam iš Tarybos narius skiriančių (renkančių) subjektų tiesiogiai nebūtų taikomas draudimas rinkti ar skirti tam tikrą asmenį kitai kadencijai, tačiau galutinei Tarybos sudėčiai reikalavimas dėl jos rotacijos būtų taikomas, kas apribotų subjektų teisę ir galimybę rinkti ar skirti jų interesus tinkamiausiai atstovaujantį asmenį, o toks rinkimas ar skyrimas būtų betarpiškai sąlygotas kito subjekto skiriamo asmens kandidatūros. Susidarytų paradoksali situacija, kada paskyrus (išrinkus) naujus Tarybos narius ir paaiškėjus, kad sudėtyje yra daugiau nei pusė prieš tai buvusios kadencijos narių, nei vienam subjektui nesutikus skirti kitą asmenį (nes jiems tiesiogiai tokios pareigos nėra), Taryba neturėtų teisinio pagrindo vykdyti savo funkcijų. Be to, pastebėtina, jog aptariamas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimties reguliavimu, todėl vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, toks reguliavimas - susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi - gali būti nustatytas tik įstatymu ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiu teisės aktu. Todėl minėtą neaiškumą būtina pašalinti tobulinant teikiamą reguliavimą.
Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 4 straipsniu siūlomos keisti įstatymo 28 straipsnio 4 dalies, kurioje siūloma nustatyti senato (akademinės tarybos) rotacijos principą. Pastebėtina, jog ir šiuo atveju nėra aišku kokiems asmenims ir kokia tvarka turėtų būti draudžiama tapti senato nariais, kad būtų užtikrintas rotacijos principas.
16. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo tekste neturėtų būti dėstomi įstatyminių normų priėmimo motyvai ir priežastys, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kad būtų užtikrinta jos narių rotacija“.
17. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalį, Tarybos nariu apskritai nebegalės būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo, tikslintina ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo.
18. Projekto 3 straipsniu siūlomoje keisti įstatymo 27 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad Taryba gali būti perrenkama, jeigu jos kadencijos metu atšaukiami 5 ir daugiau Tarybos narių įgaliojimai. Pažymėtina, jog teikiama nuostata formuoja sąlyginę alternatyvią įstatymo nuostatą, nenustatant jokių jos taikymo ar netaikymo kriterijų. Tokia normos formuluotė yra teisiškai ydinga, todėl keistina nustatant, kokiais atvejais Taryba turi būti perrenkama ir kokiais – neturi. Iš kitos pusės, diskutuotinas pats tokios normos tikslingumas ir pagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba nėra renkama ir tvirtinama in corpore, t.y. Tarybos nariai renkami ir skiriami į pareigas atskirai, jie įgaliojimus veikti negauna in corpore kažkokiu administravimu aktu. Kitaip sakant, įgaliojimus veikti kiekvienas Tarybos narys gauna atskirai jį skyrusio (rinkusio) subjekto sprendimu, todėl nėra pagrindo pasikeitus daugiau nei pusę Tarybos narių, pakeisti ir likusius. Pažymėtina, kad Tarybos nario įgaliojimams nutrūkus iki kadencijos pabaigos, iki kadencijos pabaigos naują narį skiria tas pats subjektas, todėl atstovavimo tam tikro subjekto interesams tęstinumas ir taip yra užtikrinamas. Be to, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, vietoj žodžio „perrenkama“ įrašytini žodžiai „sudaroma iš naujo ir nesibaigus kadencijai“.
19. Projekto 3 straipsniu siūlomoje keisti įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos narys atleidžiamas, jeigu jo elgesys neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog Tarybos nariai nėra skiriami į pareigas, jie yra renkami, todėl „atleidimo“ terminas šiuo atveju yra nevartotinas (atkreipiame dėmesį, kad reguliuojant tokio turinio teisinius santykius, įstatyme yra vartojama terminas „atšaukimas iš pareigų“).
Kartu pažymėtina, jog nėra aiškus teikiamos nuostatos realizavimo mechanizmas. Pažymėtina, jog nėra aišku koks asmuo ar institucija turėtų teisę priimti teisinę reikšmę turintį sprendimą, kuriame būtų nustatyta, jog Tarybos nario elgesys neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Be to, neaišku koks asmuo ar institucija turėtų teisę tokį Tarybos narį „atleisti“. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Galbūt tikslinga numatyti tokią pačią Tarybos nario atšaukimo procedūrą, kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje.
Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 4 straipsniu keičiamos įstatymo 28 straipsnio 10 dalies, nustatančios senato (akademinės tarybos) nario „atleidimo“ reikalavimą, jei jo elgesys neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
20. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos narį paskyręs organas/asmuo taip pat turi teisę atšaukti paskirtą Tarybos narį. Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, neaiškus jos santykis su šios dalies pirmuoju sakiniu, nustatančiu, kad Tarybos narys gali būti atšaukiamas iš pareigų tik Tarybos pirmininko teikimu, jei tarybos narys netinkamai vykdo savo pareigas. Tuo tarpu analizuojamoje nuostatoje jokie pagrindai, kuriems esant Tarybos narys gali būti atšaukiamas, nenustatyti. Antra, manytina, kad siekiant teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių užtikrinimo, Tarybos nario atšaukimo iš pareigų pagrindai turėtų būti aiškiai įtvirtinti įstatyme, kas užtikrintų tam tikrą teisinę apsaugą jiems vykdant savo kaip Tarybos nario funkcijas. Be to, žodį „asmuo“ nuo žodžio „organas“ siūlome atskirti jungtuku „ar“ , o ne pasviru brūkšniu.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 daliai, kur nustatyta, kad senato (akademinės tarybos) narį paskyręs asmuo taip pat turi teisę atšaukti paskirtą senato (akademinės tarybos) narį.
21. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 15 dalies nuostata, kad išmokų Tarybos nariams koeficientas skaičiuojamas pagal aukštosios mokyklos būklę ir vidutinį darbo užmokestį aukštojoje mokykloje, savo turiniu yra deklaratyvi ir nenustatanti jokių reguliacinio pobūdžio normų. Vertinant šią norma, pažymėtina, kad nėra aiškus formuluotės „koeficientas pagal aukštosios mokyklos būklę“ turinys, nes terminas „aukštosios mokyklos būklė“ yra tokio neapibrėžto turinio, kad ją vieningai taikyti neįmanoma. Tas pats pasakytina ir apie nuostatą dėl koeficiento skaičiavimo pagal vidutinį darbo užmokestį aukštojoje mokykloje, kuri gali reikšti, kad koeficientas gali būti tiek 3, tiek 10, tiek 100 vidutinių darbo užmokesčių. Be to, terminas „koeficientas“ keičiamo įstatymo tekste daugiau niekur nevartojamas, todėl šios sąvokos turinys turėtų būti atskleistas. Analogiškos pastabos išsakytinos ir dėl projekto 4 straipsniu siūlomos keisti įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 17 punkto bei dėl projekto 5 straipsniu siūlomos keisti įstatymo 29 straipsnio 3 dalies, kuriuose analogiškas principas nustatomas skaičiuojant senato (akademinės tarybos) narių ir rektoriaus (direktoriaus) atlyginimų dydžius.
22. Projekto 4 straipsniu siūlomoje keisti įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytinas formuluotės „taktinių sprendimų priėmimas pasikeitus veiklos sąlygoms“ turinį, t.y. nėra aišku kokie būtent sprendimai gali būti laikomi taktiniais. Galbūt tikslinga juos susieti su šio straipsnio 2 dalyje nustatytai senato (akademinės tarybos) kompetencijai priskirtais sprendimais.
23. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio „organizacijos“ įrašytini žodžiai „aukštosios mokyklos“.
24. Neaiškus projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkto, nustatančio, kad senatas nustato reikalavimus mokslo ir studijų kokybei ir vidinei kokybės užtikrinimo sistemai, santykis su šios dalies 6 punktu, nustatančiu, kad senatas tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, santykis. Vertinant šias nuostatas, svarstytina koks tikslas senatui nusistatyti reikalavimus vidinei kokybės užtikrinimo sistemai, ir pagal šiuos reikalavimus pačiam tvirtinti minėtąją sistemą.
25. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad senatas (akademinė taryba) suderinusi su taryba (arba įvertinusi tarybos siūlymus) teikia tvirtinti statuto pakeitimus. Vertinant tokį reguliavimą, pažymėtina, kad tokios alternatyvios nuostatos įtvirtinimas yra ydingas, nes nenustačius institucijoms konkrečių teisių ir pareigų, o palikus įstatyminės nuostatos taikymą spręsti pačioms institucijoms tarpusavio sutarimu, gali kilti praktinio nuostatos taikymo problemų. Be to, ši nuostata nedera su keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, kad Taryba svarsto ir teikia siūlymus senatui dėl statuto pakeitimų, t.y. šiame punkte nenumatyta, kad su Taryba yra derinamas statutų pakeitimų teikimas Seimui ar Vyriausybei.
26. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 10 punkte po žodžio „Vyriausybei“ įrašytinas žodis „kolegijos“.
27. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 12 punkte po žodžio „pertvarkos“ įrašytini žodžiai „ir reorganizavimo“ (kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 7 punkte). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 10 punktui.
28. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 14 punkte nustatyta, kad senatas svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų. Pažymėtina, kad ši nuostata nedera su keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, nustatančią Tarybos kompetenciją, nes šiuo metu galiojančios nuostatos, kad Taryba, suderinusi su senatu (akademine taryba), tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei), projekte siūloma atsisakyti.
29. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostata dėl atlyginimo senato (akademinės tarybos) nariams nustatymo tvarkos įtvirtinimo statute nėra susijusi su senato (akademinės tarybos) funkcijomis, ši nuostata turėtų būti dėstoma ne 28 straipsnio 2 dalyje, o atskiroje minėto straipsnio dalyje. Be to, po žodžio „senato“ įrašytini žodžiai „(akademinės tarybos)“.
30. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalis pildytina nuostatomis, numatančiomis asmens paskyrimo (rinkimų) procedūrą į atsilaisvinusią senato (akademinės tarybos) vietą tvarką, kai senato (akademinės tarybos) narys yra atšaukiamas iš pareigų nesibaigus kadencijai šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytais pagrindais.
31. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje po žodžio „senato“ įrašytini žodžiai „(akademinės tarybos)“.
32. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 ir 10 punktuose brauktinas žodis „veiklos“.
33. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 8 punktas, numatantis, kad rektorius (direktorius) teikia aukštosios mokyklos senatui tvirtinti metinę aukštosios mokyklos veiklos ataskaitą, prieštarauja tos pačios dalies 9 punktui, nustatančiam, kad rektorius (direktorius) viešai skelbia aukštosios mokyklos tarybos patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą.
34. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Rektorių (direktorių) renka viešą konkurso būdu aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė pagal senato (akademinės tarybos) nustatytą rinkimų tvarką. Rektorių (direktorių) gali rinkti akademinės bendruomenės nariai, dirbantys ne mažesniu negu 0,5 etato pagrindinėje darbovietėje.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, pati nuostata, nustatanti, kad rektorius (direktorius) renkamas akademinės bendruomenės viešo konkurso būdu, prieštarauja pati sau. Pažymėtina, kad viešo konkurso ir rinkimų paskirtis bei turinys skiriasi iš esmės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina išbraukti žodžius „viešo konkurso būdu“.
Antra, pastebėtina, jog reikalavimas, kad rektorių gali rinkti tik akademinės bendruomenės nariai, dirbantys ne mažesniu negu 0,5 etato pagrindinėje darbovietėje, stokoja aiškumo ir logikos. Nėra aišku, kodėl akademinė bendruomenė skaidoma į dirbančius ir nedirbančius, pavyzdžiui, neaišku kuo akademinės bendruomenės nariai – studentai – kurie dirba pagrindinėje darbovietėje ne mažesniu negu 0,5 etato, yra „geresni“ nei studentai, nedirbantys niekur. Manytina, jog toks ribojimas, kai rektorių rinktų tik akademinės bendruomenės nariai pagal tai, ar jie dirba pagrindinėje darbovietėje ne mažiau negu 0,5 etato, turėtų būti laikomas diskriminaciniu ir nepateisinamu konstitucinio asmenų lygiateisiškumo bei teisinės valstybės principų kontekste, nes tarp dirbančių tik 0,5 etato ir dirbančių visu etatu, mūsų manymu, nėra skirtumų, pagrindžiančių jų aktyviosios rinkimų teisės ribojimą. Be to, svarstytina, ar šioje nuostatoje nebuvo siekis įtvirtinti, kad rektoriaus (direktoriaus) rinkimuose gali dalyvauti tie aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės nariai, kurie dirba ne mažiau nei 0,5 etato ne bet kokioje pagrindinėje darbovietėje, o kurių pagrindinė darbovietė ir yra būtent ta aukštoji mokykla. Jeigu tai ir turėta omenyje, taip aiškiai ir reikėtų nurodyti.
35. Projekto 5 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 29 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, jog rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau nei trys penktadaliai akademinės bendruomenės narių. Pasiūlymo turinys kvestionuotinas. Pastebėtina, jog nustatyta balsų dauguma buvo taikoma iki šiol, tačiau rektorių iki šiol rinko Taryba, t.y. 9 arba 11 asmenų, įeinančių į Tarybos sudėtį. Tačiau, pažymėtina, jog rektorių renkant akademinei bendruomenei, tokia reikalaujama kvalifikuota visų balsuojančių asmenų balsų dauguma, gali sąlygoti situaciją, kai aukštosios mokyklos rektoriaus išrinkimas taps itin probleminis, nes esant dideliam balsuojančiųjų skaičiui ir keliems kandidatams, yra tik didelė tikimybė, jog nė vienas iš kandidatų niekada negaus reikalaujamos kvalifikuotos balsų daugumos. Pastebėtina, jog tokia kvalifikuota balsų dauguma galėtų lemti kandidato išrinkimą pirmame rinkimų ture, jei yra daugiau nei du kandidatai, nes tai reikštų, jog asmuo turi didžiosios daugumos rinkėjų palaikymą. Tačiau jei bent du kandidatai turėtų maždaug vienodą palaikymą, nė vienas iš kandidatų niekuomet nesurinktų reikalingo balsų skaičiaus. Aptartame kontekste teigtina, jog rektoriaus rinkimų tvarka turėtų būti detalizuota įstatyme, pavyzdžiui, nustatant, kas nutiktų, jei nė vienas iš kandidatų nesurinktų reikiamos balsų daugumos. Be to, manytina, jog būtų logiška nustatyti, jog esant ar likus tik dviem kandidatams, išrinktu turėtų būti laikomas tas kandidatas, kuris gauna daugiau nei pusę balsavusiųjų asmenų balsų.
36. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti, kad rektoriaus (direktoriaus) atlyginimo maksimalų priedą skiria senatas, įvertinęs rektoriaus finansinę ir metinę ataskaitas ir atsižvelgęs į tarybos rekomendacijas dėl strateginių krypčių pasiekimo. Vertinant šią nuostatą, yra neaišku, kodėl joje nustatomas maksimalaus priedo, o ne tiesiog konkretaus priedo už metinius rezultatus skyrimas. Maksimalaus priedo ribų nustatymas turėtų būti siejamas ne su konkrečiais rezultatais, o tiesiog su aukštosios mokyklos vidaus administravimo politika. Be to, šioje nuostatoje minimi dokumentai - „rektoriaus finansinė ir metinė ataskaita“ bei „Tarybos rekomendacijos dėl strateginių krypčių pasiekimo“ - daugiau projekte neminimi, todėl neaiškūs priedo skyrimo kriterijai. Taip pat pažymėtina, kad nuostata tikslintina, nes joje kalbama ne tik apie rektorių bei senatą, tačiau ir direktorių bei akademinę tarybą.
37. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 9 dalies reikėtų atsisakyti kaip perteklinės, nes joje numatomos nuostatos jau įtvirtintos keičiamo įstatymo 8, 27, 28 ir 29 straipsniuose.
38. Svarstytina, kodėl projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 dalyje nustatoma, kad senatas 2 kartus gali balsuoti dėl rektoriaus pateiktos metinės veiklos ataskaitos patvirtinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad metinė veiklos ataskaita sudaroma ir atspindi praėjusio laikotarpio nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus, t.y. ataskaitos turinys, nors jai ir nepritariama, negali būti keičiamas, nes joje apibendrinti rezultatai ir faktai tiesiog jau yra įvykę. Atsižvelgiant į tai, lieka neaiškus pakartotinio balsavimo dėl ataskaitos, kuriai nepritarta pirminiu balsavimu, tikslas. Be to, prieš žodžius „atleidžiamas iš pareigų“ įrašytini žodžiai „gali būti“, nes nesurinkus reikiamo balsų daugumos rektorius (direktorius) iš pareigų nebūtų atleistas.
39. Projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų aptartas iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organų veiklos tęstinumo ir (ar) jų įgaliojimų pasibaigimo pagrindai.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]