PASIŪLYMAS

DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO III (RUDENS) SESIJOS DARBŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PROJEKTO NR. XIVP-810(3)

2021-09-16

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

IV

2

Argumentai:

   Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą teisę gauti ligos išmoką turi asmuo, jeigu jis:

• yra apdraustas ligos socialiniu draudimu;
• tampa laikinai nedarbingas ir dėl to praranda darbo pajamų, išskyrus Ligos ir motinystės įstatyme numatytus atvejus;
• iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, kai:

1. apdraustieji asmenys iki 26 metų iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos neįgijo nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei studijavo aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas, jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo bendrojo ugdymo programos, profesinio mokymo programos arba aukštojo mokslo studijų programos baigimo ir atitinkamo išsilavinimo įgijimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą);
2. apdraustieji iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo yra ne ilgesnė nei 3 mėnesiai;
3. apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo dėl to, kad stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.

Turintiems darbo ar tarnybos santykius asmenims ligos išmoka skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo ar tarnybos laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį, ir atleidimo iš darbo ar tarnybos dieną. Ligos išmoką taip pat turi teisę gauti neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys, jeigu jie turi reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą, o laikinasis nedarbingumas prasidėjo laikotarpiu, kuriuo šie asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis.

Ligos išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais atvejais:

• apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Ligos ir motinystės įstatyme nurodytus atvejus;
• sergantiems šeimos nariams (sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), motinai (tėvui), įmotei (įtėviui)) slaugyti, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;
• dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo, taip pat sunkia lėtine liga sergantiems asmenims, kurie vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga ir dėl to tapti laikinai nedarbingi, bei dėl privalomos izoliacijos laikinai nedarbingiems asmenims;
• apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas;
• Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje ir 111 straipsnio 8 dalyje nurodytų vaikų ir neįgalių asmenų priežiūrai, jeigu švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, taip pat dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką iki 8 metų ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį, bei šių vaikų ir neįgalių asmenų priežiūrai jų privalomos izoliacijos laikotarpiu;
• vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar vaiko priežiūros atostogos, dėl savo ar kito vaiko iki 3 metų, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti;
• apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu;
• asmenų su negalia ar senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų priežiūrai, jeigu sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro), kurioje tokiam asmeniui buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, veikla.

Taigi, akivaizdu, kad visi asmenys apdrausti ligos socialiniu draudimu turi teisę gauti ligos išmoką.

Vyriausybė siūlo, kad ligos išmoka nebūtų mokama, jei apdraustasis asmuo laikinai nedarbingas tapo dėl to, kad susirgo užkrečiamąja liga, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir jis nėra pasiskiepijęs nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš siūlomo nustatyti reguliavimo galima suprasti, kad nors asmuo yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir dėl savo įsitikinimų, gyvenimo būdo priima sprendimą nesiskiepyti, jam bandoma sudaryti nepatogumą atimant teisę gauti ligos išmoką (daugeliu atveju, tai vienintelės gaunamos asmens pajamos) ir taip sukuriant privalomą pareigą asmenims vakcinuotis atitinkama vakcina nuo užkrečiamosios ligos, jei jis norėtų gauti ligos išmoką susirgęs.

Suprantamas įstatymo projekto teikėjų noras, kad kai užkrečiamoji liga yra itin pavojinga ir kelia grėsmę visuomenei bei jos sveikatai, turi būti nustatomos priemonės, kurios galėtų suvaldyti viruso plitimą, tačiau tokios priemonės turi būti proporcingos ir teisingos visuomenės atžvilgiu. Taip pat visų pirma reikia siekti viruso plitimo grėsmes valdyti taikant tinkamus civilinės saugos bei užkrečiamųjų ligų kontrolės mechanizmus.

Manome, kad IV skyriaus šeštojo skirsnio 2 punkte nurodytas Vyriausybės projektas - nemokėti ligos išmokos nepasiskiepijusiems ir COVID-19 susirgusiems asmenims reikalauja išskirtinio dėmesio ir platesnės diskusijos.

 Pasiūlymas:

Išbraukti Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos IV skyriaus šeštojo skirsnio 2 eilutę:

Eil. Nr.	Projekto Nr.	Teisės akto projekto pavadinimas	Teikia	Siūlo	Svarstymo mėnuo
2.	nereg.	Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 15 straipsnio pakeitimo įstatymas	Vyriausybė	Vyriausybė	Rugsėjis

2.

VII

3

Argumentai:

VII skyriaus vienuoliktojo skirsnio 3 eilutėje nurodyti projektai Nr. XIVP-95 ir Nr. XIVP-96 reikalauja platesnių diskusijų dėl galimų pasekmių visuomenei. Paminėtina, kad iš teikiamų teisės aktų projektų nėra aišku kokios alternatyvos bausmei bus pasiūlytos asmenims, kurie vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau pagal siūlomą teisinį reguliavimą išvengs atsakomybės. Lietuvos Respublikos Seime vykusių diskusijų metu ekspertai pasisakė, kad negalima priimti siūlomo teisinio reguliavimo nesukūrus pagalbos sistemos asmenims, vartojantiems narkotines ar psichotropines medžiagas.  Įstatymu neturėtu būti siekiama tik  narkotikų dekriminalizavimo, nes tai nėra vien baudžiamumo ar baudos dydžio nustatymo klausimas, tai visuomenės sutarimas, kad mažas narkotikų kiekis be tikslo juos platinti nėra visuotinas blogis ir neturės neigiamos įtakos žmogaus sveikatai ir nusikalstamumui.  

Pasiūlymas:

Išbraukti Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos VII skyriaus vienuoliktojo skirsnio 3 eilutėje nurodytus projektus Nr. XIVP-95 ir Nr. XIVP-96:

Eil. Nr.	Projekto Nr.	Teisės akto projekto pavadinimas	Teikia	Siūlo
3.	XIIIP-2848, XIIIP-5105, XIVP-95, XIVP-96, XIVP-787, nereg.	Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymai ir jų lydimieji teisės aktai	Vyriausybė, Seimo nariai	TTK, PPK

Teikia Seimo nariai:

Linas Kukuraitis

Tomas Tomilinas

Vytautas Bakas

Domas Griškevičius

Algirdas Butkevičius

Saulius Skvernelis

Laima Mogenienė

Rima Baškienė

Laima Nagienė