LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

žmogaus teisių komiteto

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-2943

2023-10-11 Nr. 112-P-32

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė.

Kviestieji asmenys: Seimo narė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, ministrės patarėja Neringa Morozaitė-Rasmussen, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė ir patarėja Daiva Vežikauskaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-03	45	10		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pilietybės įstatymo 45 straipsnio „Įstatymo įgyvendinimas“ 10 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 7 straipsnio 1 punktas (pagal kurį Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis kelias pilietybes įgijo gimdamas) taikomas Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jeigu jie patys arba jų teisėti atstovai raštu prašo laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Projektu siūloma panaikinti Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytus terminus tokiam prašymui pateikti – per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 2014 m. balandžio 1 d.) arba iki vaikui sukaks 18 metų. Kaip pažymėta projekto aiškinamajame rašte, projektu siekiama suteikti galimybę asmenims, nespėjusiems pateikti tokio prašymo nustatytais terminais, išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas, taikomas kartu su Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktu, suponuotų atvejų, kai Lietuvos Respublikos piliečiai kartu būtų ir kitų valstybių piliečiai, padaugėjimą, kyla abejonių dėl projekto atitikties Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinant Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį suformuotai oficialiajai konstitucinei doktrinai dvigubos (daugybinės) pilietybės klausimu. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, tačiau šis draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis; reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau tai darydamas jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais; Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d., 2017 m. spalio 20 d. sprendimai). Taigi Seimas turi diskreciją nustatyti atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės, ir atvejus, kai asmuo gali įgyti arba atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakęs turimos kitos valstybės pilietybės, taip pat išplėsti Pilietybės įstatyme nustatytą tokių atvejų sąrašą, tačiau tai darydamas jis yra saistomas konstitucinio reikalavimo, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų ypač reti, išimtiniai. Todėl priimant sprendimą dėl galimybių Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitų valstybių piliečiais plėtimo kaskart būtina įvertinti ne tik tai, kokiu mastu dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų padaugėjimą lemtų numatomas naujas dvigubos (daugybinės) pilietybės įgijimo pagrindas, bet ir tai, kiek tokių atvejų suponuoja Pilietybės įstatyme jau nustatytas teisinis reguliavimas. Vertinamo projekto kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas, paprašytas išaiškinti, ar dvigubą (daugybinę) pilietybę galėtų turėti po nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos Respublikos išvykę piliečiai, 2013 m. kovo 13 d. sprendime konstatavo, jog, referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, įstatymu negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečiai, po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę gyventi į kitas valstybes ir įgiję jų pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Tai patvirtinta ir Konstitucinio Teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendime, kuriame konstatuota, kad nėra pagrindo kitaip vertinti galimybę įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį galimybė turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę būtų suteikta po 1990 m. kovo 11 d. į Europos Sąjungos arba (ir) NATO valstybes nares išvykusiems ir jų pilietybę įgijusiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Atsižvelgiant į šią Konstitucinio Teismo suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną ir į tai, kad Seimo 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. XIV-1978 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ yra paskelbtas 2024 m. gegužės 12 d. vyksiantis privalomasis referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (kuriuo, jeigu jis būtų priimtas, būtų panaikintas bendras dvigubos (daugybinės) pilietybės draudimas), manytina, kad tol, kol šis klausimas referendumu nėra išspręstas, pagrindai Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitų valstybių piliečiais įstatymu nebeturėtų būti plečiami.	Nepritarti	Įstatymo projektu siekiama panaikinti terminą, per kurį Lietuvos Respublikos piliečių vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., galėtų pateikti prašymą laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Įstatymo projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip išplečiantis Pilietybės įstatyme nustatytą asmenų, turinčių teisę išimties tvarka įgyti dvigubą (daugybinę) pilietybę, sąrašą ir tokiu būdu paneigiantis konstitucinį reikalavimą, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai turėtų būtų ypač reti ir išimtiniai, nes Pilietybės įstatymas jau dabar nustato, kad Lietuvos Respublikos piliečių vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., gali būti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitos valstybės piliečiais, jeigu jie kelias pilietybes įgijo gimdami. Kitais žodžiais tariant, tuo atveju, jei visa šių asmenų grupė būtų pateikusi prašymą laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais per šiuo metu galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos 45 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą terminą, tokia situacija nebūtų laikoma kaip prieštaraujanti išimtiniam dvigubos (daugybinės) pilietybės pobūdžiui. Papildomai pažymėtina, kad dėl asmenų, praleidusių Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą, galimybių kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Savo praktikoje teismas yra pripažinęs, kad Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytas terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą adm. byloje Nr. eA-4046-552/2021). Tokia teismo pozicija patvirtina komiteto vertinimą, kad nurodytų terminų pratęsimas arba panaikinimas neišplečia teisę į dvigubą (daugybinę) pilietybė turinčių subjektų rato ir neprieštarauja Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. Komiteto nuomone, šiuo metu galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos 45 straipsnio 10 dalyje įtvirtintų terminų panaikinimas neišplėstų pilietybės gavėjų rato, bet suteiktų galimybę realizuoti teisę (teisę, kurią jie turėjo, bet nepasinaudojo) išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, kurie nespėjo pateikti prašymo dėl laikymo Lietuvos piliečiais per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo arba iki vaikui sukaks 18 metų.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-03	45	10		2. Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos galėjo arba, jeigu vaikui nėra sukakę 18 metų, vis dar gali būti pateiktas prašymas laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu, yra naikinamieji. Jiems pasibaigus, asmenys, nepateikę tokio prašymo ir netekę teisės jo pateikti, neatitinka šioje dalyje nustatytos sąlygos taikyti jiems Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktą, pagal kurį leidžiama kartu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu. Taigi, jeigu tokie asmenys yra netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, jie negalėtų vėl jos įgyti pagal prašymą „laikyti Lietuvos Respublikos piliečiais“, nes Pilietybės įstatyme toks pilietybės įgijimo būdas nenustatytas; toks prašymas negalėtų būti traktuojamas ir kaip prašymas „išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę“, nes išsaugoti pilietybę galima tik ją tebeturint, o ne jos netekus. Vadinasi, projektu siūlomas Pilietybės įstatymo 45 straipsnio pakeitimas, kuriuo būtų atsisakyta naikinamųjų terminų prašymui „laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu“ pateikti, būtų aktualus tik tiems šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie jo įsigaliojimo metu dar nebūtų netekę Lietuvos Respublikos pilietybės. Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, ji gali būti grąžinta pagal jo prašymą. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal projektu teikiamą siūlymą panaikinus Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytus terminus, iš kurių šiuo metu aktualus yra tik vienas – iki vaikui sukaks 18 metų, ir taip nustačius neterminuotą pilnamečių asmenų (gimusių nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d.) teisę išsaugoti arba įgyti (grąžinti) Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakius turimos kitos valstybės pilietybės, būtų visiškai iškreipta šioje dalyje nustatyto pereinamojo pobūdžio teisinio reguliavimo, kuriuo numatyta galimybė išsaugoti gimimu įgytą vaikų pilietybę, paskirtis ir esmė.	Pritarti	Papildyti įstatymo projektą nuostata, kad asmeniui, netekusiam ar atsisakiusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 21 straipsnio nuostatomis.
3.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 23-07-05				Įvertinę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2943 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 23-10-03	45	10		Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2943 (toliau – projektas) ir, atsakydama į Jūsų prašymą, teikia nuomonę dėl šio projekto: 1. Panaikinus šiuo metu Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytą trejų metų terminą asmens prašymui laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu arba panaikinus 18 metų ribą asmens tėvų ar atstovų prašymui laikyti vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu pateikti, kaip siūloma projekte, padaugėtų atvejų, kai Lietuvos Respublikos piliečiai turėtų ir kitos valstybės pilietybę, t. y. būtų išplėsti daugybinės pilietybės atvejai, nes: 1.1. tokius prašymus galėtų pateikti ir asmenys, sukakę 18 metų (gimę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d.), kurie jiems nustatytu laiku – per trejus metus nuo Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dienos (iki 2014 m. balandžio 1 d.) tokio prašymo nebuvo pateikę (nors tokią teisinę galimybę turėjo) ir dėl to šiuo metu nėra laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais; 1.2 atsirastų galimybė ir asmenims, sukakusiems 18 metų, pateikti prašymus laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais bet kuriuo metu, nors vaiko atstovai iki vaikui sukaks 18 metų, tokio prašymo nebuvo pateikę. Kiek padaugėtų atvejų, kai Lietuvos Respublikos piliečiai turėtų ir kitos valstybės pilietybę, Vidaus reikalų ministerija paskaičiuoti negali, nes neaišku, kiek asmenų pasinaudotų šia galimybe ir kiek asmenų iš viso tokią teisinę galimybę turėjo (turi).	Nepritarti	Įstatymo projektu siekiama panaikinti terminą, per kurį Lietuvos Respublikos piliečių vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., galėtų pateikti prašymą laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Įstatymo projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip išplečiantis Pilietybės įstatyme nustatytą asmenų, turinčių teisę išimties tvarka įgyti dvigubą (daugybinę) pilietybę, sąrašą ir tokiu būdu paneigiantis konstitucinį reikalavimą, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai turėtų būtų ypač reti ir išimtiniai, nes Pilietybės įstatymas jau dabar nustato, kad Lietuvos Respublikos piliečių vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., gali būti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitos valstybės piliečiais, jeigu jie kelias pilietybes įgijo gimdami. Kitais žodžiais tariant, tuo atveju, jei visa šių asmenų grupė būtų pateikusi prašymą laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais per šiuo metu galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos 45 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą terminą, tokia situacija nebūtų laikoma kaip prieštaraujanti išimtiniam dvigubos (daugybinės) pilietybės pobūdžiui. Papildomai pažymėtina, kad dėl asmenų, praleidusių Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą, galimybių kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Savo praktikoje teismas yra pripažinęs, kad Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytas terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą adm. byloje Nr. eA-4046-552/2021). Tokia teismo pozicija patvirtina komiteto vertinimą, kad nurodytų terminų pratęsimas arba panaikinimas neišplečia teisę į dvigubą (daugybinę) pilietybė turinčių subjektų rato ir neprieštarauja Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. Komiteto nuomone, šiuo metu galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos 45 straipsnio 10 dalyje įtvirtintų terminų panaikinimas neišplėstų pilietybės gavėjų rato, bet suteiktų galimybę realizuoti teisę (teisę, kurią jie turėjo, bet nepasinaudojo) išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, kurie nespėjo pateikti prašymo dėl laikymo Lietuvos piliečiais per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo arba iki vaikui sukaks 18 metų.
5.	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 23-10-03	2			2. Atkreipiame dėmesį, kad bus tokie atvejai, kai projekte nurodyti asmenys (gimę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d.) jau pasinaudojo Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta teisine galimybe ir buvo pripažinti Lietuvos Respublikos piliečiais (jų Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktas buvo konstatuotas), tačiau vėliau neteko Lietuvos Respublikos pilietybės jos atsisakydami, įgydami kitos valstybės pilietybę ar kitais Pilietybės įstatyme nustatytais Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindais. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume projekte nustatyti, kokiu pagrindu asmenims, gimusiems nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija jau buvo konstatavusi Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą, ir kurie vėliau neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, būtų sprendžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas. Manytume, kad tokiems asmenims Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas galėtų būti sprendžiamas tik Pilietybės įstatyme šiuo metu nustatyta Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo tvarka.	Pritarti	Žr. Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą. Siūlome papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu: „2 straipsnis. Įstatymo taikymas 1. Asmenų ar vaikų, nesukakusių 18 metų teisėtų atstovų prašymai laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti pagal šį įstatymą. 2.Asmenys, kurie pagal šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalį gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d. ir kurie neteko Lietuvos Respublikos pilietybės Pilietybės įstatymo nustatytais atvejais, gali paduoti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo. 3.Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nuostatos taikomos ir tiems asmenims, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d. ir kurie neteko Lietuvos Respublikos pilietybės Pilietybės įstatymo nustatytais atvejais iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
6.	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 23-10-03	45	10		3. Atsižvelgdami į tai, kad dalis asmenų, gimusių nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jau yra sukakę 18 metų, siūlome patikslinti projekte keičiamo Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalies paskutinįjį sakinį ir nurodyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą ne tik dėl vaiko, bet ir dėl asmens, sukakusio 18 metų. Taip pat, atsižvelgiant į Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytą prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo tvarką, minėtoje Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje turėtų būti nustatyta, kad asmenys, sukakę 18 metų, prašymus laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais turi paduoti asmeniškai.	Pritarti	Žr. Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą. Pakoreguota 10 dalis: „10. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 punktas taikomas Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jeigu jie patys asmenys arba jų vaikų, nesukakusių 18 metų, teisėti atstovai raštu prašo laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Toks prašymas gali būti paduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo arba iki vaikui sukaks 18 metų. Prie prašymo pridedamas vaiko asmens gimimo liudijimas ar jį atitinkantis dokumentas ir dokumentas, patvirtinantis, kad šio vaiko asmens tėvai ar vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat dokumentas, liudijantis, kad vaikas asmuo gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę. Jeigu vaikas asmuo atitinka šias sąlygas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą. ~~ir šio vaiko ar jo teisėto atstovo prašymu išduoda Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą.~~ Argumentai: siekiama atskirti LR pilietybės klausimą nuo asmens dokumento išdavimo klausimo, kurį reglamentuoja LR asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas, be to vaikas, gyvenantis LR, privalo dokumentą turėti nuo 16 metų, o dėl LR pilietybės vaiko tėvai (atstovai) kreipiasi už vaiką, kuriam nesukako 18 metų; užsienyje gyvenantis asmuo gali gauti asmens tapatybės kortelę ar pasą, tik jeigu to pageidauja (užsienyje gyvenantis asmuo neprivalo turėti bent vieno iš šių dokumentų), o Lietuvoje gyvenantis kiekvienas LR pilietis nuo 16 metų privalo turėti arba asmens tapatybės kortelę arba pasą.
7.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2023-10-09				Susipažinę su Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2943 (toliau – Projektas) ir atsižvelgdami į tai, kad pilietybės santykių reguliavimo klausimai priskirtini ne Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuri formuoja valstybės politiką migracijos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais atvejais priima sprendimus Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais , kompetencijai, siūlome svarstant Projektą įvertinti Vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 3 d. rašte Nr. 1D-4950 „Dėl nuomonės pateikimo“ pateiktas pastabas ir pasiūlymus.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Migracijos departamentas 2023-10-05				Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktą Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2943 (toliau – projektas) ir teikia nuomonę dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo. Projektu siūloma panaikinti šiuo metu Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytą trejų metų terminą asmens prašymui laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu pateikti ir panaikinti 18 metų ribą asmens tėvų ar atstovų prašymui laikyti vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu pateikti. Migracijos departamento vertinimu, siūlomi pakeitimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies taikymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“ (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai ir kt.). Tačiau, priėmus projektą, būtų nepagrįstai išplėsti dvigubos pilietybės turėjimo pagrindai, kadangi Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nurodytą prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės galėtų teikti iš esmės visi nustatytu laikotarpiu gimę asmenys, nepriklausomai nuo jų amžiaus, prašymo pateikimo termino, ankstesnio asmens pasirinkimo nesikreipti dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Remiantis Migracijos departamento turimais duomenimis, 2021 m. buvo priimti 156 sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalį, 2022 m. – 186 sprendimai, o 2023 m. – 178 sprendimai. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriais jau buvo praplėstas asmenų, galinčių turėti dvigubą pilietybę, ratas – Pilietybės įstatymo 7 straipsnis, nustatantis dvigubos pilietybės atvejus buvo papildytas 11 punktu, pagal kurį Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas. Įsigaliojus šiam Pilietybės įstatymo pakeitimui ir įtvirtinus dar vieną dvigubos pilietybės pagrindą, sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kiekvienais metais tik daugėja: 2021 m. buvo priimti 73 sprendimai pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punktą, 2022 m. – 465 sprendimai, o 2023 m. iki spalio 1 d. – 765 sprendimai. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, manome, kad projektu siūloma įtvirtinti proginė nuostata, kuri būtų taikoma į praeitį ir būtų skirta vienai konkrečiai asmenų grupei, kuri Migracijos departamento preliminariais paskaičiavimais, atsižvelgiant į nurodytus statistinius duomenis dėl per metus priimamų sprendimų, sudarytų mažiausiai 18 tūkst. asmenų, neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimų, o šie asmenys turi ir kitas galimybes kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Paaiškiname, kad dėl asmenų, praleidusių Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą, galimybių kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Savo praktikoje teismas yra pripažinęs, kad Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytas terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą adm. byloje Nr. eA-4046-552/2021). Tokiu atveju suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, o teismas, įvertinęs visas su konkrečiu asmeniu susijusias individualias aplinkybes, priims atitinkamą sprendimą. Papildomai informuojame, kad pagal Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“, 3 punktą prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės turi būti užpildyti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS). Priėmus įstatymą, jo įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų MIGRIS funkcionalumams tobulinti (pakeisti prašymų formas, esant poreikiui, peržiūrėti sukurtus procesus ir pan.). Papildomai, išplėtus dvigubos pilietybės turėjimo atvejus, padidės ir Migracijos departamentui tenkantis darbo krūvis, taigi, projekto įgyvendinimas pareikalaus papildomų etatų Migracijos departamento Pilietybės skyriuje įsteigimo. Preliminariais Migracijos departamento paskaičiavimais, Migracijos departamento Pilietybės skyriuje turėtų būti įsteigtos papildomos 5 vyriausiųjų specialistų pareigybės, kurių išlaikymui kiekvienais metais turėtų būti skirta apie 102 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.	Nepritarti	Žr. aukščiau argumentus dėl siūlomu teisiniu reguliavimu naikinamų terminų neprieštaravimo Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. Papildomai pastebėtina, jos Migracijos departamentas Komitetui pateikia galimai netikslius statistinius duomenis. Migracijos departamentas, remdamasis savo paties turimais duomenimis, Komitetui nurodo, kad 2021 m. buvo priimti 156 sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalį, 2022 m. – 186 sprendimai, o 2023 m. – 178 sprendimai. Tačiau toliau teigiama, kad priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, „Migracijos departamento preliminariais paskaičiavimais, atsižvelgiant į nurodytus statistinius duomenis dėl per metus priimamų sprendimų, sudarytų mažiausiai 18 tūkst. asmenų“. Komitetas papildomai pažymi, kad Migracijos departamento nurodomą papildomų etatų ir jų finansavimo poreikį vertina ir užtikrina Vidaus reikalų ministerija.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Migracijos departamentas

2023-10-05

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktą Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2943 (toliau – projektas) ir teikia nuomonę dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo.

Projektu siūloma panaikinti šiuo metu Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytą trejų metų terminą asmens prašymui laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu pateikti ir panaikinti 18 metų ribą asmens tėvų ar atstovų prašymui laikyti vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu pateikti. Migracijos departamento vertinimu, siūlomi pakeitimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies taikymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“ (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai ir kt.). Tačiau, priėmus projektą, būtų nepagrįstai išplėsti dvigubos pilietybės turėjimo pagrindai, kadangi Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nurodytą prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės galėtų teikti iš esmės visi nustatytu laikotarpiu gimę asmenys, nepriklausomai nuo jų amžiaus, prašymo pateikimo termino, ankstesnio asmens pasirinkimo nesikreipti dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Remiantis Migracijos departamento turimais duomenimis, 2021 m. buvo priimti 156 sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalį, 2022 m. – 186 sprendimai, o 2023 m. – 178 sprendimai.

Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriais jau buvo praplėstas asmenų, galinčių turėti dvigubą pilietybę, ratas – Pilietybės įstatymo 7 straipsnis, nustatantis dvigubos pilietybės atvejus buvo papildytas 11 punktu, pagal kurį Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas. Įsigaliojus šiam Pilietybės įstatymo pakeitimui ir įtvirtinus dar vieną dvigubos pilietybės pagrindą, sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kiekvienais metais tik daugėja: 2021 m. buvo priimti 73 sprendimai pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punktą, 2022 m. – 465 sprendimai, o 2023 m. iki spalio 1 d. – 765 sprendimai.

Apibendrindami tai, kas išdėstyta, manome, kad projektu siūloma įtvirtinti proginė nuostata, kuri būtų taikoma į praeitį ir būtų skirta vienai konkrečiai asmenų grupei, kuri Migracijos departamento preliminariais paskaičiavimais, atsižvelgiant į nurodytus statistinius duomenis dėl per metus priimamų sprendimų, sudarytų mažiausiai 18 tūkst. asmenų, neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimų, o šie asmenys turi ir kitas galimybes kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.

Paaiškiname, kad dėl asmenų, praleidusių Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą, galimybių kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Savo praktikoje teismas yra pripažinęs, kad Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytas terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą adm. byloje Nr. eA-4046-552/2021). Tokiu atveju suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, o teismas, įvertinęs visas su konkrečiu asmeniu susijusias individualias aplinkybes, priims atitinkamą sprendimą.

Papildomai informuojame, kad pagal Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“, 3 punktą prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės turi būti užpildyti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS). Priėmus įstatymą, jo įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų MIGRIS funkcionalumams tobulinti (pakeisti prašymų formas, esant poreikiui, peržiūrėti sukurtus procesus ir pan.). Papildomai, išplėtus dvigubos pilietybės turėjimo atvejus, padidės ir Migracijos departamentui tenkantis darbo krūvis, taigi, projekto įgyvendinimas pareikalaus papildomų etatų Migracijos departamento Pilietybės skyriuje įsteigimo. Preliminariais Migracijos departamento paskaičiavimais, Migracijos departamento Pilietybės skyriuje turėtų būti įsteigtos papildomos 5 vyriausiųjų specialistų pareigybės, kurių išlaikymui kiekvienais metais turėtų būti skirta apie 102 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Nepritarti

Žr. aukščiau argumentus dėl siūlomu teisiniu reguliavimu naikinamų terminų neprieštaravimo Konstitucinio Teismo jurisprudencijai.

Papildomai pastebėtina, jos Migracijos departamentas Komitetui pateikia galimai netikslius statistinius duomenis. Migracijos departamentas, remdamasis savo paties turimais duomenimis, Komitetui nurodo, kad 2021 m. buvo priimti 156 sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalį, 2022 m. – 186 sprendimai, o 2023 m. – 178 sprendimai. Tačiau toliau teigiama, kad priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, „Migracijos departamento preliminariais paskaičiavimais, atsižvelgiant į nurodytus statistinius duomenis dėl per metus priimamų sprendimų, sudarytų mažiausiai 18 tūkst. asmenų“.

Komitetas papildomai pažymi, kad Migracijos departamento nurodomą papildomų etatų ir jų finansavimo poreikį vertina ir užtikrina Vidaus reikalų ministerija.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, Vidaus reikalų ministerijos siūlymus ir kitų institucijų nuomonę, kuriems komitetas pritarė.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Tomas Bičiūnas.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius

ŽTK biuro patarėja Inga Strazdė