1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio (toliau – Priedėlis) III dalies 15 skyriaus pirmajame skirsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą (toliau – KAS), taip pat kiekvienais metais įstatymu nustato kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir ribinius karių, statutinių KAS tarnautojų ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Ministerija) inicijuoja ir kartu su šiuo įstatymo projektu rengia Priedėlio III dalies 15 skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimą, kuriama numatoma, kad Seimas nustato ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinį skaičių. Priedėlio 18 skyriuje nurodyta, kad principinę kariuomenės struktūrą krašto apsaugos ministro teikimu, pritarus Valstybės gynimo tarybai ir gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimą, tvirtina Seimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 10 straipsnio 2 dalies 11 punktu ir 101 straipsniu, krašto apsaugos ministras teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kasmet teikia Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą (nuolatinių junginių ir dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų skaičių, bendrą ribinį karių skaičių, ribinius profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių, kariūnų, kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius), civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius. Taip pat pažymėtina, kad Ministerija inicijuoja ir kartu su šiuo įstatymo projektu rengia KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 11 punkto pakeitimą, kuriama numatoma, kad krašto apsaugos ministras teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į KASOKTĮ 101 straipsnį, teikia Seimui pavasario sesijoje tvirtinti ir kitų metų Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinį skaičių, taip pat ir 6 metų planavimo gaires, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinį skaičių.
Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, Krašto apsaugos ministerija parengė Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2018 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2023 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinio skaičiaus 2018 metais ir 2023 metais patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas).
Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Seimo vykdomą KAS parlamentinę kontrolę, Priedėlio 15 skyriaus pirmojo skirsnio ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 101 straipsnio nuostatas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento direktoriaus pavaduotojas Romas Žibas, tel. (8 5) 278 7380, Personalo departamento Personalo analizės ir planavimo skyriaus viršininkas mjr. Gintautas Žukaitis, tel. (8 5) 263 5906, ir Personalo analizės ir planavimo skyriaus vyr. specialistas mjr. Vaidotas Vaičius, tel. (8 5) 265 7513.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu principinę kariuomenės struktūrą, bendrą ribinį karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičių nustato Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2017 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2017 metais patvirtinimo įstatymas Nr. XII-2425.
4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Artilerijos batalionui siūloma suteikti brigados generolo Motiejaus Pečiulionio vardą ir vadinti Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionu. Projekte pavadinimas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Artilerijos batalionas keičiamas į pavadinimą Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.
Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio vardas artilerijos batalionui suteikiamas vieno žymiausių Nepriklausomybės kovų karininko brigados generolo Motiejaus Pečiulionio garbei. Brigados generolas Motiejus Pečiulionis – vienas iš Lietuvos kariuomenės artilerijos kūrėjų ir pradininkų. 1930 m. Respublikos Prezidento dekretu paskirtas Ginklavimo valdybos viršininku, kartu su plk. Juozu Vėbra išvystė modernios ginklų laboratorijos ir gamyklos statybos Lietuvoje idėją. Šios dirbtuvės buvo vienos iš moderniausių Europoje. II pasaulinio karo metais, sovietų okupacijos laikotarpiu aktyviai dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto sudarytoje Karinėje taryboje, buvo paskirtas Vilniaus karinės apygardos vadu. Vėliau, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vadovybei išvykus ir įsikūrus Žemaitijoje, ten persikėlė ir Motiejus Pečiulionis. Karininkas užmezgė ryšius su Lietuvos laisvės armija (LLA) ir įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą, kuriame aktyviai dalyvavo iki 1945 m. lapkričio 30 d., tada sovietų valdžios buvo suimtas, nuteistas ir išsiųstas į lagerį.
Šių metų vasario 28 d. Valstybės gynimo taryba, atsižvelgdama į saugumo aplinką ir poreikį stiprinti Lietuvos kariuomenę, priėmė nutarimą Nr. V-15KF „Dėl krašto apsaugos sistemos plėtros“, kuriuo pritarė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ plėtros spartinimui. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma principinę 2018 m. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ struktūrą, palyginti su 2017 m. struktūra, pakeisti, t. y. papildyti Motorizuotuoju pėstininkų batalionu, jam suteikti kunigaikščio Margirio vardą ir vadinti Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionu.
Kunigaikščio Margirio vardas pėstininkų batalionui suteikiamas legendinio žemaičių kunigaikščio, Pilėnų pilies gynėjo kunigaikščio Margirio garbei. Kunigaikštis Margiris dalyvavo mūšiuose prieš kryžiuočius, o jo organizuota Pilėnų pilies gynyba 1336 m. vasario 25 d., kai pilies gynėjai, nebeturėdami vilties išsilaikyti, patys pasirinko mirtį, į Lietuvos istoriją įrašyta kaip meilės tėvynei, pasiaukojimo ir didvyriškumo pavyzdys. Be to, tarpukariu egzistavo ir Šeštasis pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio (Margirio) pulkas, Lietuvos kariuomenės karinis dalinys, veikęs 1918–1926 m. ir 1934–1940 m., dislokuotas Alytuje, nuo 1934 m. Klaipėdoje, vėliau Plungėje ir Telšiuose.
2023 m. nustatoma principinė kariuomenės struktūra lyginant su planuojama 2018 m. struktūra nesikeičia.
Bendras ribinis KAS karių skaičius 2018 m. nustatomas nuo 18 890 iki 21 950: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 9 700 iki 10 700, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630.
Bendras ribinis KAS karių skaičius 2023 m. nustatomas nuo 24 390 iki 26 250: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 14 500 iki 15 000, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 500 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320,
ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630.
2023 m. bendras ribinis karių skaičius nustatomas, atsižvelgiant į priimamų į profesinę karo tarnybą karių skaičiaus didėjimo tendencijas ir šiuo metu tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių išlaikymo galimybes iki 2023 metų pabaigos, taip pat atsižvelgiant į 2016 m. birželio 16 d. priimtą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 101, 11 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2429, kuriuo įtvirtinta nuostata, kad Kariuomenės vienetai komplektuojami iš profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Taip dalis ankstesnio Lietuvos kariuomenės vienetų komplektavimo iš profesinės karo tarnybos karių poreikio tenkinama iš nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių.
Į bendrą 2018 ir 2023 m. ribinį karių skaičių siūloma neįtraukti pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių, nes šie kariai pratybose ir mokymuose dalyvauja trumpą laiką, tik įgūdžių atnaujinimo mokymuose, ir nedaro įtakos kovinių vienetų komplektavimui.
Ribinis generolų ir admirolų skaičius 2018 m. nustatomas iki 12 (2017 m. nustatyta iki 11), pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 42 (2017 m. – iki 36), pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 207 (2017 m. – iki 149), majorų ir komandorų leitenantų – iki 673 (2017 m. – iki 442). 2023 m. generolų ir admirolų ribinis skaičius nustatomas iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 62, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 245, majorų ir komandorų leitenantų – iki 850.
Vyresniųjų karininkų skaičius 2018 ir 2023 m. toliau nuosekliai didinamas, atsižvelgiant į KAS padalinių struktūrose nustatytą vyresniųjų karininkų skaičių. Vyresniųjų karininkų skaičiaus didinimas leis pasiekti, kad karininkui, užimančiam atitinkamo karinio laipsnio pareigas, būtų suteikiamas šioms pareigoms užimti nustatytas karininko laipsnis, o už vienodų pareigų vykdymą taikomos vienodos apmokėjimo sąlygos. Taip pat nuoseklus karininkų karjeros planavimas sudarys sąlygas karininkams tobulinti profesinius gebėjimus, siekti karjeros ir didins motyvaciją tęsti tarnybą krašto apsaugos sistemoje, o krašto apsaugos sistemai leis išsaugoti aukštos kvalifikacijos karininkus ir mažinti asmens iniciatyva paliekančių tarnybą karininkų skaičių.
Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius 2018 m. nustatomas toks pat, kaip ir 2017 m. – nuo 4 800 iki 6 300, o 2023 m. – nuo 5 500 iki 6 300.
Kariūnų ribinis skaičius 2018 m. ir 2023 m. nustatomas nuo 200 iki 320 (2017 m. – nuo 190 iki 300). Kariūnų ribinio skaičiaus apatinė ir viršutinė ribos didinamos, atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą ir į didėjantį karininkų poreikį Lietuvos kariuomenėje.
Atsižvelgiant į Valstybės gynimo tarybos 2016 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. V-10 RN „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo, gynybos finansavimo ir krašto apsaugos sistemos prioritetinių plėtros projektų“ ir Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 6, 16, 17, 20, 41, 411 straipsnių pakeitimo ir 8, 9, 10 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą, 2018 ir 2023 m. privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti organizuojant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Bendras ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius 2018 ir 2023 m. nustatomas nuo 4 190 iki 4 630 (2017 m. – nuo 3 850 iki 4 590). 2018 ir 2023 m. karių, atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičius nustatomas nuo 3 800 iki 4 000 (2017 m. – nuo 3 500 iki 4 000), dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 390 iki 630 (2017 m. – nuo 350 iki 590). Dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose skaičius didinamas siekiant sudaryti sąlygas visiems norintiems dalyvauti šiuose mokymuose.
Ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių
skaičius 2018 m., palyginti su 2017 m., išlieka toks pat ir nustatomas nuo 500
iki 2 000, o 2023 m. planuojamas nuo 2 000 iki 4 000.
Ribinis civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2018 m. nustatomas nuo 260 iki 320 (2017 m. – nuo 240 iki 300). 2023 m. planuojamas civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius nustatomas nuo 300 iki 360. Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius yra didinamas, atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikį specialistų, kurie turi įgiję pakankamai specialiųjų žinių ir patirties specifinėms gynybos funkcijoms ir pareigoms atlikti, t. y. tokioms funkcijoms ir pareigoms, kurios apima žvalgybos ir kontržvalgybos stiprinimą, karinės įrangos ir ginkluotės įsigijimo procedūrų organizavimą.
Ribinis Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius 2018 m. nustatomas nuo 1200 iki 1380. Planuojama, kad 2023 m. Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius, lyginant su 2018 m., nesikeis ir išliks nuo 1200 iki 1380.
Pritarus Įstatymo projektui, bus įgyvendintos Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos, taip pat bus sudarytos prielaidos planuoti vidutinio ir trumpojo laikotarpio KAS pajėgumų plėtrą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Kitų teisės aktų keisti nereikės.
9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama.
10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms.
11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai
Reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
1. Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. kovo 23 d. dekretą Nr. 1K-1002 „Dėl kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo taikos metu vietos“, vykdytoja bus Krašto apsaugos ministerija, projektas bus pateiktas įsteigus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Kunigaikščio Margirio pėstininkų ir Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionus.
2. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. 4-72 „Dėl Perkančiųjų organizacijų sąrašų patvirtinimo“, informacija bus pateikta įsteigus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Kunigaikščio Margirio pėstininkų ir Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionus.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymo projekte numatytiems pokyčiams įgyvendinti bus naudojami Krašto apsaugos ministerijai skirti valstybės biudžeto asignavimai.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Lietuvos kariuomenė“, „karinis personalas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.