LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kultūros komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS ATLIKTO PARLAMENTINIO TYRIMO DĖL LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS VALDYMO, FINANSINĖS IR ŪKINĖS VEIKLOS IŠVADOS“

PROJEKTO Nr. XIIIP-2656(2)

 

2018-11-07  Nr. 102-P-35

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė patarėja: Milda Gureckienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos radijo ir televizijos generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė, Lietuvos radijo ir televizijos teisininkė Lina Joskaudaitė – Dmitrijeva.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-10-25

 

 

 

Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, pastabų neturime. 

 

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba,

2018-10-08

 

 

 

LRT TARYBOS KREIPIMASIS DĖL GRĖSMĖS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS NEPRIKLAUSOMUMUI

Gerbiami Seimo nariai,

susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentiniam tyrimui atlikti (toliau - Komisija) išvadomis ir pasiūlymais, kreipiamės į Jus tikėdamiesi Jūsų indėlio išsaugant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) nepriklausomumą.

Visuomeninis transliuotojas yra šalies demokratinės sistemos dalis, tarnaujanti piliečiams ir visuomenei, ir yra būtinas užtikrinant mūsų valstybės demokratiją. Vykdydama savo veiklą, LRT naudojasi žiniasklaidos laisve, kuri yra svarbi žmogaus tiesių ir laisvių apsaugos, o kartu ir demokratijos sąlyga. Todėl svarbu, laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinto bendrojo žodžio laisvės principo, užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, kurio garantas yra LRT taryba.

Komisijos siūlymai keisti LRT tarybos formavimo tvarką, Tarybos narių kadencijų trukmę, naikinti nesutampančių su politiniais ciklais Tarybos narių kadencijų principą, mažinti

Tarybos galias steigiant naują valdymo organą - valdybą, taip pat jos narių rinkimų tvarkos ir funkcijų neapibrėžtumas iš esmės laikytini žingsniu j LRT politizavimą.

Jei šie siūlymai būtų įgyvendinti, į valdžią atėję politikai iškart galėtų skirti savo atstovus į LRT valdymo organus. Svarbu pažymėti, kad minėti siūlymai neturi nieko bendro su Komisijos išvadomis ir niekaip iš jų neišplaukia.

Šiais nepamatuotais ir neišdiskutuotais siūlymais griaunamas ilgai kurtas LRT valdymo modelis, kuris kaip pavyzdys yra teikiamas net ir kitoms Europos valstybėms. Per ilgą LRT istoriją nuolat stengtasi subalansuoti galios centrų įtakas. Bandymų peržiūrėti LRT tarybos sudarymo principą būta ir ankstesnių Seimo kadencijų metais, tačiau visais atvejais pakakdavo politinės valios ir supratingumo tokių užmojų atsisakyti. Dabartinis LRT valdymo modelis,

įtvirtintas Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, įrodė gebėjimą apsaugoti LRT nuo politizavimo. Todėl esminių įstatyme įtvirtintų LRT valdysenos principų keitimas iš naujo įtrauktų nacionalinį transliuotoją į politinių kovų sūkurį, žalingą tiek pačiam LRT, tiek visuomenei.

Svarbu pažymėti, kad Europos transliuotojų sąjunga (toliau - EBU) rekomendacijose dėl nacionalinių transliuotojų valdysenos modelių pabrėžia, kad būtina taikyti kompleksą priemonių, užtikrinančių nepriklausomumą ir priežiūros institutų pliuralizmą: priežiūros institutų nariai turi atstovauti skirtingoms socialinėms grupėms, turi būti užtikrintas jų politinis balansas ir taikomos depolitizavimo priemonės. Taigi, priežiūra turėtų būti vykdoma laikantis politinių jėgų

nesikišimo, priežiūros funkcijos neturėtų vykdyti demokratiškai išrinktos politinės institucijos.

LRT taryba atvira kritikai, taip pat ir konstruktyviai Komisijos kritikai. Norime pažymėti, kad tobuliname savo veiklą. Šiuo metu rengiami ir artimiausiu metu bus patvirtinti atnaujinti Administracinės komisijos, kurią sudaro kvalifikuoti vadybos ir finansų specialistai, nuostatai, stiprinantys šios komisijos galias. Tai leis atidžiau prižiūrėti valdymo efektyvumą, finansų tvarkymą, viešuosius pirkimus ir kitus svarbius klausimus.

LRT taryba visada nuosekliai laikosi principo, kad LRT administracijai turi būti taikomi aukščiausi skaidrumo, atskaitingumo ir efektyvumo reikalavimai. Todėl vos tik daliai Seimo narių kilo abejonių dėl LRT veiklos skaidrumo, LRT taryba 2017 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į LR Valstybės kontrolę ir Seimo Audito komitetą, kad būtų atliktas LRT auditas. Ir toliau laikomės nuomonės, kad LRT veiklos priežiūrą turi atlikti tam įgaliotos valstybės institucijos, ir esame pasiruošę visapusiškai bendradarbiauti.

Tikimės, kad Seimo nariai atsižvelgs į išdėstytus argumentus balsuodami dėl Komisijos išvadų.

 

 

Nepritarti

Nei Komitetas, nei Seimas nekeičia Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų. Pateikto Seimo nutarimo projekto 1 straipsniu siūloma pritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadoms, kuriose parengti sisteminiai pasiūlymai, todėl atskirai kiekvieno iš išvadoje pateiktų punktų vertinimas paneigtų Komisijos darbo rezultatus. Seimo nutarimu išreikštas požiūris į savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą savaime nesukelia tiesioginių teisinių padarinių. (KT 2004-05-13 nutarimas/byla Nr. 43/03-46/03).

Pateikti Komisijos pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio ir vėliau dėl jų įgyvendinimo būtų diskutuojama ir svarstoma.

 

2.

Estijos visuomeninis transliuotojas

2018-10-16

 

 

 

 

Latvijos televizijos ir Estijos visuomeninio transliuotojo vardu kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą prašydami gerbti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos nepriklausomumą, kuriam kai kurių politikų iniciatyva neseniai iškilo grėsmė.

Turime informacijos, kad Seimas svarsto laikinosios tyrimo komisijos, kuri buvo sudaryta atlikti parlamentinį tyrimą dėl LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos, išvadas ir pasiūlymus.

Kuriant demokratiją visose trijose Baltijos šalyse visuomeniniai transliuotojai suvaidino svarbų vaidmenį kovoje už žodžio ir visuotinę laisvę. Baltijos valstybės, kaip niekas kitas, žino, ką reiškia „valstybinis“ radijas ir televizija, ir tokio visuomeninio transliuotojo savo šalyse turėti nebenori.

Paskelbtose komisijos išvadose siekiama padaryti pakeitimus LRT valdymo struktūroje, kad ši būtų panaši į valstybinių įmonių valdymo struktūras. Remiantis pripažinta Europos gerąja patirtimi, visuomeniniai transliuotojai neturėtų būti prilyginami valstybės valdomoms įmonėms.

Komisijos pasiūlymuose atlikti pataisas LRT įstatyme – sumažinti LRT tarybos galias ir funkcijas, sutrumpinti tarybos narių kadenciją ir pakeisti narių skyrimo tvarką taip, kad ji sutaptų su skiriančiųjų institucijų kadencija – matome atvirą bandymą politizuoti LRT.

Pasiūlymas keisti LRT tarybos sudarymo principus neturi nieko bendro su Seimo komisijos pateiktomis išvadomis ir siekiu didinti nacionalinio visuomeninio transliuotojo skaidrumą.

Seimo komisija siūlo įsteigti naują kolegialaus valdymo organą – valdybą, kurioje valdybos pirmininko pareigas eitų generalinis direktorius, bet daugumą jos narių skirtų LRT taryba pagal priežiūros valdybų ar valstybės valdomų įmonių valdybų atrankos komisijos – taip pat valstybinės institucijos – pateiktus kandidatų sąrašus. Atsižvelgdami į tai, manome, kad valdžioje esantys politikai mėgins į LRT valdybą įtraukti savo šalininkus, kad galėtų daryti poveikį Lietuvos visuomeninio transliuotojo valdysenai.

Seimo komisijos išvadose matome dar vieną grėsmę, susijusią su Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK). Kadangi LRTK pirmininką skirtų ir jis būtų atskaitingas Seimui, tai reikštų kišimąsi į institucinį LRT nepriklausomumą.

Dar vienas nerimą keliantis komisijos pasiūlymas yra sustiprinti ir išplėsti žurnalistų etikos inspektoriaus, kuris taip pat būtų atskaitingas Seimui, funkcijas. Tai sudarytų prielaidas daryti įtaką visuomeninio transliuotojo transliuojamam turiniui.

Sutinkame, kad iš nacionalinio visuomeninio transliuotojo būtina reikalauti skaidrumo ir atskaitomybės. Tačiau netoleruotina daryti LRT labiau priklausomą nuo politinės įtakos, nes tai neturi nieko bendro su demokratijos, atvirumo, skaidrumo ar net spaudos laisvės principais.

 

 

Nepritarti

 

Žr. argumentus prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nuomonės.

3.

Latvijos žurnalistų asociacija

2018-10-17

 

 

 

Latvijos žurnalistų asociacija reiškia solidarumą su Lietuvos nacionaliniu transliuotoju, kuris yra susirūpinęs dėl bandymų politizuoti jo veiklą.

Bandymai apriboti žiniasklaidos nepriklausomumą ir politizuoti jos veiklą kelia grėsmę žodžio laisvei ir demokratijai.

Latvijos žurnalistų asociacija prašo neužmiršti, kad bet kokios žiniasklaidos, taip pat ir visuomeninės, redakcinis nepriklausomumas užtikrina profesionalią visuomenės informavimo veiklą, kuriai nedaromas joks poveikis.

Esame įsitikinę, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariai žino, kad redakcinis žiniasklaidos nepriklausomumas yra žodžio laisvės, kuri yra įtvirtinta pagrindiniuose demokratinės valstybės teisės aktuose, pagrindas.

Raginame Lietuvos Respublikos Seimą pradėti aktyvias visuomenines diskusijas ir pasirinkti sėkmingiausią valdymo modelį, kurį palaikytų visuomenė bei žiniasklaidos atstovai ir kuris labiausiai užtikrintų šiuolaikinę nepriklausomą ir veiksmingą visuomeninę žiniasklaidą.

 

Nepritarti

 

Žr. argumentus prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nuomonės.

4.

Klaipėdos miesto nevyriausybinės ir pilietinės organizacijos

(Rezoliucija)

2018-10-22

 

 

 

Pagrindinė nacionalinio transliuotojo misija yra siekis visapusiškai ugdyti tautą, jai tarnauti ir atitikti savo tiesioginę paskirtį - būti nepriklausoma, niekieno neįtakojama informacijos sklaidos, visuomenės ugdymo,bei švietimo, priemone. Deja, šiuo metu LRT, Nacionalinis transliuotojas, tapo siekiančių juos užvaldyti politinių, verslo ir nešvarios žiniasklaidos grupuočių, privačių prodiuserių kovos dėl įtakos ir galimybės realizuoti savo interesus arena. Svarbiausia problema tapo šios žiniasklaidos atotrūkis nuo viešojo intereso ir Lietuvos visuomenės gyvenimo. Įsitvirtinęs „vienos tiesos“ režimas tapo viena svarbiausių Lietuvos visuomeninio ir politinio gyvenimo sąstingį lemiančių taisyklių. Kažkada sovietinei valdžiai tarnavę Lietuvos radijas ir televizija turėtų būti kontroliuojama visuomenės, o pertvarkyto nacionalinio transliuotojo misija turėtų tapti siekiu visapusiškai ugdyti tautą ir stiprinti atkurtą valstybę. Šie Lietuvos piliečių lūkesčiai neišsipildė.

Dabartinė Lietuvos Nacionalinio Transliuotojo valdymo ir darbo sistema neatitinka principų, kurie pagal Visuomenės informavimo įstatymą įpareigoja vykdyti informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo procesą. Šiuo atveju - atkreipti dėmesį j visuomenės vietinės ar respublikinės valdžios kritiką ir piliečių siekį vykdyti valdančiųjų kontrolę. Kaip žinome, (citata) „LR Konstitucija garantuoja kiekvienam žmogui teisę laisvai ir nevaržomai kritikuoti valdžios institucijų darbą.“ Biudžeto lėšomis finansuojamas Visuomeninis transliuotojas vykdo veiklą, nukreiptą į vienos politinės srovės, ar net vienos politinės partijos propagavimą (R.Miliūtės, E.Jakilaičio laidos) ir visiškai ignoruoja jai nepatinkančius faktus, kurie vyksta šalies visuomenėje ar tam tikroje vykdomoje politikoje. Nesistengiant išlaikyti objektyvumo. Nevyriausybinių Organizacijų, t. y. nepriklausomų ir nepriklausančių jokiai partijai sambūrių, judėjimų, asociacijų, ar viešųjų įstaigų, neįsileidžiant jų į jokias laidas, akivaizdžiai ignoruojant jų pilietinę veiklą.

Todėl reikalaujame:

• Tinkamai įvertinti LRT transliuotojų vadovybės elgesį, jų darbą, bei užtikrinti Lietuvos visuomenės atstovams kuo didesnę galimybę dalyvauti formuojant visuomeninio transliuotojo informacinę politiką (Islandijos pavyzdys);

• Užtikrinti, kad Lietuvos piliečiai turėtų lygias galimybes stebėti ir realiai žinoti kas vyksta svarbaus aukščiausiose šalies valdymo institucijose bei politikoje;

• Pasirūpinti, kad Lietuvoje realiai veiktų informacijos tiekėjų veiklą reglamentuojančios Europos Sąjungos teisės nuostatos;

Atrasti galimybę per minėtas TV, tiesiogiai transliuoti valdžios ir kitų valstybinių institucijų, komitetų posėdžius, svarstymus, susirinkimus, organizuoti tiesioginio eterio forumus, kur žiūrovas galėtų pateikti savo klausimus ir siūlymus.

Esame pasipiktinę įvesta akiplėšiška cenzūra, daugiamete infoblokada ir akivaizdžiu žurnalistų šališkumu.

Reikalaujame nedelsiant pradėti nacionalinio transliuotojo atsinaujinimui būtinas permainas. LRT nepriklausomybė neturi virsti neatsakinga nepriklausomybe nuo visuomenės ir galimybe bei teise „grupėms draugų“ niekam neatsiskaitant savivaliauti ir piktnaudžiauti savo privilegijuota padėtimi tenkinant asmeninius poreikius visų šalies mokesčių mokėtojų pinigais. LRT laisvė negali tapti laisve išduoti, griauti ir skurdinti Lietuvą nusikalstamai ruošiant moralinę, politinę ir intelektualinę dirvą dar vienam valstybės praradimui ir galutiniam ją sukūrusios lietuvių tautos išsivaikščiojimui po pasaulį bei išnykimui.

Būtina, kad kiekvienas mūsų šalies pilietis teisingai ir savarankiškai suvoktų konkrečius įvykius, šalies gyvenimo atvejus, bei kas vyksta jo šalyje, mieste, aplinkoje.

 

Nepritarti

 

Rezoliucijoje nėra konkrečių pasiūlymų Seimo nutarimo projektui.

5.

Tautos Forumas,

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas,

Vilniaus sąjūdis,

Labanoro klubas,

Jaunimo sambūris ,,Pro Patria“,

Krikščioniškosios kultūros institutas

2018-10-23

 

 

 

Sąjūdžiui išvalstybinant sovietinei valdžiai tarnavusius Lietuvos radiją ir televiziją tikėtasi, kad juos pradės kontroliuoti visuomenė, o pertvarkyto nacionalinio transliuotojo misija taps siekis visapusiškai ugdyti tautą ir stiprinti atkurtą valstybę. Šie lūkesčiai neišsipildė. Visuomeniniu transliuotoju įvardytų, o faktiškai viešosios ir privačios institucijos hibridu paverstų LRT veikloje tarnavimas tautai ir valstybei ne tik netapo prioritetiniu uždaviniu, bet ir yra nutylimas nacionalinio transliuotojo misijos, visuomeninių tikslų ir vizijos bei vertybių apraše. Deklaruotas nacionalinio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios ir suinteresuotų įtakingų grupių, atskaitomybė ir atsakomybė visuomenei bei jo demokratinio valdymo ir veiklos viešumo principai liko neįgyvendinti.

LRT tapo siekiančių juos užvaldyti politinių, verslo ir žiniasklaidos grupuočių, laidų ir programų privačių prodiuserių kovos dėl įtakos ir galimybės realizuoti savo interesus arena.

Atsaistytas nuo šalies visuomenės poreikių ir lūkesčių bei ilgalaikių strateginių tautos stiprinimo ir valstybės išsaugojimo tikslų nacionalinis transliuotojas buvo palenktas ideologiškai ir propagandiškai aptarnauti globalių politinės, ekonominės ir finansinės galios centrų bei vietos stambiojo verslo interesus. LRT buvo paversti didžiausiu ir svarbiausiu Lietuvą naikinančios globalistinės ideologinės indoktrinacijos židiniu, šalies visuomenei turinčiais skleisti ir piliečių sąmonėje įtvirtinti vadinamąją ,,globalios Lietuvos“ viziją.

LRT įsitvirtino ir stiprėja ideologinė ir politinė ,,neteisingų“ pažiūrų cenzūra, kuri savo griežtumu ir mastais faktiškai prilygsta sovietmečio cenzūrai. Išnyko lygiateisės ir sąžiningos diskusijos gyvybiškai svarbiais tautos ir valstybės gyvenimo klausimais, nes diskusijų laidose dalyvauja arba jose yra atvirai proteguojami ,,globalios Lietuvos“ ideologijos šalininkai. Dėl cenzūros smuko LRT programų ir laidų intelektualinis ir kultūrinis lygis, o jose įsitvirtinęs ,,vienos tiesos“ režimas tapo vienu svarbiausių Lietuvos visuomeninio ir politinio gyvenimo sąstingį lemiančių veiksnių. Lietuvos likimui abejingų grupuočių užvaldytas ir globalistinei ideologinei kontrolei bei cenzūrai palenktas nacionalinis transliuotojas ne tik netarnauja Lietuvos visuomenei ir jį išlaikantiems piliečiams, bet ir kelia tiesioginę grėsmę šalies nacionaliniam saugumui bei pačios valstybės egzistavimui.

Visa tai nuosekliai įgyvendinama ir tiesiogiai atsispindi nacionalinio transliuotojo veikloje:

1. Neokomunistinės ideologijos skleidimu:

- vykdant tautų ,,euoropeizavimo“ – jų ideologinio bei kultūrinio ,,perauklėjimo“ programą – LRT laidose sistemingai menkinamos ir griaunamos per šimtmečius susiklosčiusios ir laiko patikrintos tautos gyvenimo kultūrinės ir moralinės normos, kurias siekiama pakeisti tariamai ,,pažangia“, pagal liberalkomunistinės ideologijos dogmas konstruojama ,,naujojo europiečio“ kultūra ir morale;

- nacionalinio transliuotojo laidose sistemingai griaunant Lietuvos kaip politiškai suverenios tautinės demokratinės valstybės idėją, siekiant šalies piliečių sąmonėje įtvirtinti ES viršūnių ,,federalistiniams“ siekiams palankią Lietuvos kaip politiškai nesavarankiškos multikultūrinės provincijos ir išsivysčiusių Vakarų šalių ekonominės kolonijos bei priedėlio sampratą;

- skleidžiant neokomunistinę ir totalitarinę, prigimtinę šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą – griaunančią genderizmo ideologiją;

2. Valstybinės ir patriotinės sąmonės naikinimu:

- trinant ir klastojant istorinę tautos atmintį, stengiantis išdilinti iš jos faktą, kad 1918 m. paskelbta Lietuvos Respublika buvo visų pirma lietuvių tautos sukurta valstybė, kurios steigėjas ir suverenas yra ją sukūrusi tauta;

- kaip tariamai pasenusi ir nebeaktuali kryptingai griaunama XIX a. Atgimimo laikotarpiu susiformavusi ir savo nepriklausomą valstybę sukurti leidusi modernios lietuvių tautos samprata, kurią siekiama pakeisti kosmopolitinės ir multikultūrinės ,,Lietuvos pilietinės tautos“ vizija;

- supaprastintai ir tendencingai atspindint lietuvių tautos laisvės kovų, ypač pasipriešinimo nacionalsocialistinei Vokietijai ir komunistinei SSRS, istoriją; vadovaujantis užsienio šalyse konstruojamomis ir Lietuvai primesti mėginamomis antilietuviškos ideologinės ir politinės propagandos schemomis, iškreiptai aiškinant Birželio sukilimo, antinacinės rezistencijos ir pokario partizaninio judėjimo istorinės sąlygas, tikslus, moralinę ir politinę prasmę;

- visuomenei diegiant kolonijinę sąmonę – formuojamos tautinės ir valstybinės saviniekos nuostatos, skleidžiant tamsios ir atsilikusios, nepakankamai europeizuotos tautos vaizdinį, skiepijant lietuvių kultūros nevisavertiškumo jausmą, skatinant siekius menkinti valstybinės lietuvių kalbos statusą ir negerbiant kalbos, kai remiamos pastangos pagal užsienio valstybių užgaidas griauti susiformavusią jos

struktūrą, raidyną ir asmenvardžių bei vietovardžių rašybos taisykles;

3. Neoliberalizmo propaganda:

- skleidžiant Lietuvos savarankiško ekonominio egzistavimo svarbą ir tautos ūkio vaidmenį neigiančią, valstybės kaip viešųjų paslaugų teikėjos ekonomines ir socialines funkcijas bei įsipareigojimus piliečiams menkinančią, turtinę nelygybę ir socialinę atskirtį skatinančią bei teisinančią neoliberalistinę ,,laisvosios rinkos“ ideologiją;

- vykdant antilietuvišką ardomąją veiklą propagandiškai remiant nepagrįstas kitų šalių pretenzijas Lietuvai tautinių bendrijų klausimais, kuriomis kėsinamasi į valstybės suverenumą ir kišamasi į jos vidaus reikalus;

- įgyvendinant ,,globalios Lietuvos“ viziją ir multikultūrinį ,,Lietuvos be lietuvių“ projektą, LRT laidose vienpusiškai propaguojant ir reklamuojant gyvenimo užsienyje pranašumus, šitaip skatinant piliečius masiškai išvykti iš šalies;

- visuomenės sąmonėje kryptingai diegiant neokomunistines multikultūrizmo idėjas, siekiant sukurti sąlygas masiniam ištuštėjusios šalies kolonizavimui bei lietuvių pakeitimui pigiais vergais iš skurdžių šalių, turinčiam negrįžtamai pakeisti Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį ir paversti lietuvius tik viena iš ,,tautinių mažumų“ savo pačių žemėje;

4. Žurnalistikos standartų paminimu:

- stengiantis išpilietinti ir nupolitinti visuomenę ir paversti ją apolitiška ir pasyvia vartotojų bendrija, LRT panaikintos rimtos analitinės, kritinį mąstymą ir politinę savivoką ugdančios laidos, kuriose eskpertiniu lygiu būtų diskutuojama esminiais valstybės gyvenimo klausimais ir kurios skatintų piliečius aktyviai įsitraukti į viešąjį gyvenimą ir tapti sąmoningais bei atsakingais savo valstybės kūrėjais;

- nepajėgiant tinkamai informuoti visuomenės apie pasaulio ir tarptautinės politikos įvykus:

gilėjančią globalios neoliberalizmo sistemos krizę ir stiprėjančias tautinio bei valstybinio atgimimo tendencijas patvirtinančios žinios yra neskelbiamos, iškraipomos arba klaidinančiai interpretuojamos siekiant neleisti šalies piliečiams suprasti pasaulyje vykstančių politinių pokyčių ir geopolitinių lūžių tikrojo pobūdžio bei masto ir jų keliamo pavojaus Lietuvos valstybei.

LRT būtinos esminės, savo pobūdžiu ir mastais 1988 m. Sąjūdžio inspiruotiems pokyčiams prilygstančios, permainos:

- turi būti iš naujo apibrėžta LRT misijos, vizijos, tikslų ir vertybių samprata iš pagrindų keičiant veiklos idėjines ir vertybines gaires: Lietuvos išlikimas amžiams ugdant tautą ir stiprinant valstybę privalo tapti svarbiausiu nacionalinio transliuotojo prioritetu, kuriam būtų palenkti visi kiti jo veiklos tikslai ir uždaviniai;

- pertvarkant LRT valdymą turi būti sukurtos teisinės, organizacinės ir materialinės prielaidos grąžinti nacionalinį transliuotoją tautai ir užtikrinti realią demokratinę jo veiklos visuomeninę kontrolę;

- LRT valdymo organuose turi būti adekvačiai atstovaujama iš tiesų nuo valdžios nepriklausomoms ir antiglobalistinėmis nuostatomis besivadovaujančioms pilietinėms ir visuomeninėms organizacijoms, reikalaujančioms nutraukti šiuo metu nacionalinio transliuotojo vykdomą ideologinį lietuvių tautos ir valstybės naikinimą;

- iki šiol faktiškai veikę kaip hibridinė viešoji-privati institucija, LRT turi būti pertvarkyti taip, kad būtų panaikintos galimybės privačioms žiniasklaidos priemonėms ir laidų bei programų prodiuseriams grobstyti ir švaistyti šalies piliečių išlaikomo nacionalinio transliuotojo lėšas;

- LRT turi tapti demokratijos ir viešumo pavyzdžiu ir panaikinti atvirą bei slaptą cenzūrą ir kitus minties bei žodžio laisvės varžymus;

- siekiant užtikrinti LRT gebėjimą tinkamai atlikti jų misiją tarnauti strateginiam Lietuvos išsaugojimo ir ilgalaikio išlikimo tikslui, būtina atleisti ,,globalios Lietuvos“ ideologiją išpažįstančius ir nelojalius valstybei, neprofesionalius ir šališkus, žurnalistinės etikos principus šiurkščiai pažeidžiančius darbuotojus: Lietuvos radijo direktorę G. Litvaitienę, R. Miliūtę, I. Makaraitytę, V. Pugačiauską, Lrt.lt portalo redaktoriaus pavaduotoją M. Jackevičių;

- įgyvendinant nacionaliniam transliuotojui keliamus objektyvumo, nešališkumo ir nuomonių įvairovės reikalavimus turi būti iš esmės peržiūrėti įvykių komentatorių ir diskusijų dalyvių atrankos kriterijai vadovaujantis nuostata, kad svarbiausius vidaus ir užsienio gyvenimo įvykius privalo komentuoti ir svarstyti kvalifikuoti ir bendrojo visuomenės bei valstybės gėrio kategorijomis mąstantys įvairių sričių profesionalai, o ne siauroms visuomenės grupėms atstovaujantys ir jų interesus ginantys ideologiškai angažuoti diletantai.

Reikalaujame nedelsiant pradėti nacionalinio transliuotojo atsinaujinimui būtinas permainas. LRT nepriklausomybė neturi virsti neatsakinga nepriklausomybe nuo visuomenės ir galimybe bei teise ,,grupėms draugų“ niekam neatsiskaitant savivaliauti ir piktnaudžiauti savo privilegijuota padėtimi tenkinant asmeninius poreikius visų šalies mokesčių mokėtojų pinigais. LRT laisvė negali tapti laisve išduoti, griauti ir skurdinti Lietuvą nusikalstamai ruošiant moralinę ir politinę dirvą dar vienam Nepriklausomybės žlugimui ir galutiniam ją sukūrusios lietuvių tautos išsivaikščiojimui po pasaulį ir išnykimui.

 

Nepritarti

Žr. argumentus aukščiau, prie Klaipėdos miesto nevyriausybinių ir pilietinių organizacijų pateiktos Rezoliucijos.

 

 

6.

Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

2018-10-18

 

 

 

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau - LRT), suvokdama LRT veiklos skaidrumo svarbą, suprasdama, kad visuomeninis transliuotojas funkcionuoja kaip šalies demokratinės sistemos dalis, taraujanti piliečiams ir visuomenei, siekdama teisinėmis priemonėmis išspręsti politinių institucijų siekio kontroliuoti LRT veiklą, teikia šią informaciją:

I. LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI BEI TARPTAUTINIŲ ORGANIZACIJŲ GAIRĖS DĖL VISUOMENINIŲ

TRANSLIUOTOJŲ VEIKLOS REGULIAVIMO

1. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnis nustato, kad: „Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Šis straipsnis netrukdo valstybėms licencijuoti radijo, televizijos ar kino įstaigų.“

2. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2017 m. rezoliucija dėl žurnalistų saugumo ir nebaudžiamumo problemos, kurią parėmė ir Lietuva, ragina valstybes palaikyti saugią ir įgalinančią erdvę žurnalistams atlikti savo veiklą nepriklausomai ir be nereikalingo kišimosi į jų veiklą.

3. UNESCO Žurnalistų saugumo indikatoriai nacionaliniu mastu (2015 m.) apima vertinimo kriterijų, ar valstybė susilaiko nuo grėsmių žurnalistams skatinimo, šio principo laikydamasi visos srityse, įskaitant teises, teisėsaugos, mokesčių, administracijos, karines ir informacijos rinkimo priemones.

4. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1996 m. rugsėjo 11 d. rekomendacijoje Nr. R (96)10 dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo, kurią palaikė ir Lietuva, teigiama, kad Europos Tarybos narės turi užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų komiteto gairėmis, užtikrinti visuomeninio transliavimo paslaugų nepriklausomumą, visuomeninio transliuotojo redakcinį ir institucinį autonomiškumą;

5. ESBO žurnalistų saugumo gairės (2011 m., atnaujintos 2014 m.), sukurtos ESBO žurnalistų saugumo konferencijos, vykusios 2011 m. birželio mėn. Vilniuje, pagrindu. Gairėse

pažymima, kad siekiant užtikrinti žurnalistų saugumą, valstybė turėtų užtikrinti, kad taisyklės, kuriomis reguliuojami viešieji transliuotojai, išduodamos transliavimo licencijos ir kiti susiję klausimai, būtų nešališkos. ESBO rekomenduoja žiniasklaidos savireguliaciją kaip geriausią

rekomenduotiną kelią užtikrinant etinius ir profesinius žiniasklaidos standartus.

6. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos dėl CM/Rec(2016)4 dėl žiniasklaidos, žurnalistų bei kitų žiniasklaidos veikėjų saugumo, kurią palaikė ir Lietuva, skyriuje „Ribojantis poveikis“ pateikiama rekomendacija valstybėms susilaikyti nuo abejotinų administracinių (registracijos ir pan.) arba mokestinių priemonių žurnalistams taikymo, kurios gali neigiamai paveikti žiniasklaidos laisvę ir gali suvaržyti žurnalistų veiklą.

II. LRT, KAIP VISUOMENINIO TRANSLIUOTOJO, REGLAMENTAVIMAS NACIONALINĖS TEISĖS ŠALTINIUOSE

7. Lietuvos televizijos, kaip ir radijo, laidos sovietinės okupacijos laikotarpiu buvo griežtai cenzūruojamos. Lietuvos televizija, kaip ir radijas, buvo valstybinė įstaiga, iš pradžių (kol nebuvo televizijos ir dar tam tikrą laiką) pavaldi Kultūros ministerijai, o nuo 1957 m. birželio mėn. - Radijo

ir televizijos komitetui prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos.

8. 1990 m. kovo 11d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo sudarytos pirmosios prielaidos Lietuvos radijui ir televizijai tapti visuomeniniu transliuotoju, t. y. vykdyti tą funkciją, kurią iki sovietinės ir vokiečių okupacijų daugeliu atžvilgių vykdė Valstybės radiofonas.

9. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio televizijos ir radijo komiteto reorganizavimo“, kurio 1 punktu buvo panaikintas Lietuvos Respublikos valstybinis televizijos ir radijo komitetas ir vietoje jo buvo įsteigta Lietuvos radijas ir televizija.

10. Tą pačią dieną, 1990 m. kovo 22-ąją, Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą Nr. 1-60 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos valdybos“, kuriame buvo nustatyta, kad Aukščiausioji Taryba sudaro Lietuvos radijo ir televizijos valdybą iš 15 visuomenės ir Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojų atstovų. Tokia valdyba buvo sudaryta Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 1-106 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos valdybos paskyrimo“.

11. Aukščiausioji Taryba 1990 m. gegužės 10 d. priėmė nutarimą Nr. 1-208 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos statuto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Lietuvos radijo ir televizijos statutas; šis Aukščiausiosios Tarybos nutarimas įsigaliojo 1990 m. gegužės 31 d.

12. Taigi jau šiais pirmaisiais Aukščiausiosios Tarybos teisės aktais, skirtais su Lietuvos radiju ir televizija susijusiems santykiams reguliuoti, buvo sudarytos prielaidos siekti, kad Lietuvos radijas ir televizija taptų nepriklausomi nuo valdžios institucijų (jų pareigūnų), kad nei valdžios institucijos (jų pareigūnai), nei kiti asmenys nesikištų į Lietuvos radijo ir televizijos veiklą. Toks nepriklausomumas - būtina Lietuvos radijo ir televizijos tapimo visuomeniniu transliuotoju sąlyga.

13. Šiuo metu LRT veikia pagal specialų Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą (toliau - LRT įstatymas), taip pat savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu LRT įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais.

14. LRT įstatyme apibrėžta LRT misija: LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Rengiamų programų turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės.

Rengdamas ir skelbdamas programas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Programose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.

III. DĖL KOMISIJOS IŠVADŲ KEISTI TARYBOS FORMAVIMO TVARKOS PRINCIPUS ATITIKIMO TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMUS IR KONSTITUCINIO TEISMO PRAKTIKĄ

15. Konstitucinis Teismas savo nutarime byloje Nr. 30/03 yra konstatavęs, kad dabartinis LRT valdymo modelis, kur itin svarbus vaidmuo tenka LRT tarybai; taip pat buvo numatytos LRT generalinio direktoriaus, vadovaujančio LRT administracijai, ir LRT administracinės komisijos, steigiamos LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti, funkcijos ir įgaliojimai, yra nustatytas „siekiant užtikrinti LRT nepriklausomumą nuo valdžios institucijų (jų pareigūnų), kitų asmenų kišimosi j LRT veiklą (dėl kurio būtų sunkiau deramai vykdyti LRT misiją, apibrėžtą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme), LRT programų objektyvumą, nešališkumą.“

Taigi, kaip matyti ir iš šios Konstitucinio Teismo išvados, šiuo metu veikiantis LRT valdymo modelis yra optimalus ir progresyvus, dėl nesutampančių kadencijų ir konstitucinės doktrinos įtvirtinto LRT nepriklausomo valdymo ir atskaitingumo balanso principų užtikrinantis nepriklausomumą nuo politinės įtakos, todėl nekeistinas.

16. Komisijos Išvados 8.3.3.1.1.; 8.3.3.1.2.; 8.3.3.1.3.; 8.3.3.1.5.; 8.3.3.1.7.; 8.3.3.1.8. punktuose numatyti siūlymai keisti LRT tarybos formavimo tvarką, jos narių kadencijų trukmę, steigti kolegialų vykdančiosios valdžios organą - valdybą - bei atsisakyti Administracinės komisijos yra pertekliniai bei laikytini kišimusi į LRT veiklą, dėl kurio būtų sunkiau arba neįmanoma deramai vykdyti LRT misijos, kuri yra apibrėžta LRT įstatyme.

17. Komisijos išvados 8.3.3.1.3. p. numatytas siūlymas skirti Seimo ir Respublikos Prezidento atstovus į Tarybą šių institucijų kadencijų metu neabejotinai pažeis LRT nepriklausomumo nuo politinės valdžios principą: Seimo nariams ir Respublikos Prezidentui atsiras galimybė deleguoti jiems palankius asmenis į aukščiausią nacionalinio transliuotojo valdžios organą ir tokiu būdų daryti įtaką LRT sprendimams, tuo tarpu toks politikų kišimasis į visuomeninio transliuotojo veiklą yra draudžiamas tiek vidaus, tiek tarptautiniais teisės aktais. Visuomeninio transliuotojo raison d ’ėtre yra užtikrinti viešąjį interesą - Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai bei informacijos laisvę, kuri neatsiejama nuo žmogaus įsitikinimų ir jų raiškos laisvės, yra jos sąlyga. Tarybos narių skyrimą susiejus su skiriančiųjų institucijų kadencija, konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, kuri yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų, bus pažeista. Tai sukels neigiamą tarptautinį atgarsį, neigiamai paveiks ir Lietuvos žiniasklaidos laisvės indeksą bei sukels kitus neigiamus padarinius.

18. Komisijos išvados 8.3.3.1.4. p. siūloma „Įstatymu numatyti LRT valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, įsteigimą. Jos narių skyrimą, teises ir pareigas reglamentuoti remiantis analogija su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu.“ Tokį siūlymą Komisija grindžia Išvados 8.2.1.2.1. p.: „Pagal Europos transliuotojų sąjungos išdėstytus visuomeninio transliuotojo valdymo principus visuomeninio transliuotojo valdymo struktūra turi būti panaši į gerai dirbančių tinkamai organizuotų komercinių bendrovių valdymo struktūrą, kuriai būdingas tam tikras specifiškumas atsižvelgiant į jo statusą.“ Šis Komisijos teiginys neatitinka tikrovės. Nei minėtoje European Broadcasting Union. Legal Focus. Governance Principles fo r Public service Media, 2015 m., nei vėlesnėje šių metų European Broadcasting Union. Legal case study. PSM Management &Supervision nėra nustatyta, kaip turi būti reguliuojamas visuomeninis transliuotojas, kokia turi būti jo teisinė forma ar juridinio asmens organai. To ir negali būti, nes kiekviena valstybė turi jai būdingą valdymo formą, valstybės formą, teritorinį susiskirstymą, tradicijas, kultūrą,

papročius, kurie taip pat turi įtakos visuomeninio transliuotojo struktūrai, jo organams. Pvz., tose valstybėse, kuriose parlamentą sudaro dveji rūmai, į visuomeninio transliuotojo aukščiausią valdžios organą gali būti skiriamą po atstovą (-us) iš abiejų rūmų (Lenkija, TVP); į ORF (Austrija) 9 narius (po vieną nuo kiekvienos federalinės provincijos) skiria federalinės provincijos ir pan. Negana to,

tiek European Broadcasting Union. Legal Focus. Governance Principles fo r Public service Media, 2015 m., tiek vėlesniame EBU leidinyje (apžvalgoje) „European Broadcasting Union. Legal case study. PSM Management &Supervision yra nustatyti kitokie faktai, liečiantys nacionalinio transliuotojo formą: visuomeninis transliuotojas gali turėti tiek viešojo, tiek privataus juridinio

asmens statusą (formą), atsižvelgiant į skirtingas įstatymų leidybos tradicijas1; remiantis EBU atliktu tyrimu, dvylikoje ES šalių visuomeninis transliuotojas yra privatus juridinis asmuo, likusiose aštuoniose - viešas juridinis asmuo (viešoji įstaiga, kurios teisinis statusas nustatytas įstatymo), tyrime nedalyvavusiose kitose ES/EEB šalyse: penkiolikoje šalių - visuomeninis transliuotojas yra viešasis juridinis asmuo, keturiolikoje – privatus.

19. Daugelyje ES valstybių stengiamasi atitolinti politikų kišimąsi į visuomeninių transliuotojų organų formavimą (vadinamasis ištiestos rankos principas (angį. a rm ‘s length

principle), veiklos reglamentavimą, tuo tarpu šiame rašte aptarti Komisijos siūlymai keisti LRT tarybos formavimo tvarką, Tarybos narių kadencijų trukmę, naikinti nesutampančių su politiniais ciklais Tarybos narių kadencijų principą, mažinti Tarybos galias steigiant naują valdymo organą - valdybą, priešingai, rodo LVŽS pastangas monopolizuoti visuomeninį transliuotoją, tuo tarpu, kaip nustatyta Konstitucijos 44 straipsnyje, valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių.

20. Visuomeninis transliuotojas turi tarnauti kaip institucinis garantas medijos laisvei ir pliuralizmui ir puoselėti bei palaikyti demokratinės valstybės vertybes. Jei Komisijos Išvada taps realybe, visuomeninis transliuotojas nebegalės tarnauti visuomenei ir būti jos pamatinės laisvės gauti informaciją ir demokratijos garantu.

IV. KONSTITUCINIO TEISMO JURISPRUDENCIJA

1 European Broadcasting Union. Legal Focus. Governance Principles for Public service Media, 2015 m, 11 psl.

2 European Broadcasting Union. Legal case study. PSM management &supervision, 2018, 6 psl.

21. Toliau pateikiamos reikšmingos citatos iš Konstitucinio Teismo nutarimų byloje 30/03, (2006-12-21) kontrargumentams prieš Komisijos Išvadoje esančius siūlymus keisti visuomeninio transliuotojo tarybos sudėtį politikams palankiu būdu:

21.1. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, visuomenei, ilgą laiką gyvenusiai okupacinio totalitarinio režimo sąlygomis, informacijos ir konkrečiai žiniasklaidos laisvės įtvirtinimas turėjo ypatingą reikšmę, todėl užtikrinti materialines sąlygas veikti nepriklausomoms visuomenės informavimo priemonėms šiame visuomenės raidos etape buvo objektyvus visuomenės poreikis, nes tai buvo esminė demokratijos įtvirtinimo prielaida.

21.2. Visuomeninio transliuotojo raison d ’ėtre yra užtikrinti viešąjį interesą – Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai.

21.3. Konstitucijoje yra įtvirtinta informacijos laisvė, kuri neatsiejama nuo žmogaus Įsitikinimų ir jų raiškos laisvės, yra jos sąlyga (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Ji yra žmogaus prigimtinė laisvė (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Informacijos laisvės konstitucinį pagrindą sudaro Konstitucijos 25 straipsnio nuostatos: žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (1 dalis); žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (2 dalis); laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina

apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (3 dalis); laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija (4 dalis); pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį (5 dalis).,

21.4. Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų; Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis.

Konstitucinis Teismas 1995 m. balandžio 20 d. nutarime yra konstatavęs, kad žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus turi būti pagrįsta realia galimybe laisvai juos formuoti įvairios informacijos pagrindu, įskaitant teisę nevaržomai gauti informaciją.

21.5. Konstitucijos garantuojamas ir saugomas visuomenės interesas būti informuotai suponuoja atitinkamas valstybės konstitucines priedermes. Viena vertus, valstybė (jos institucijos, pareigūnai) turi ne tik negatyvaus turinio pareigą nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, bet ir pozityvaus turinio pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys. Šiame kontekste pabrėžtina, jog Konstitucijos 44 straipsnyje nustatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama (1 dalis), taip pat kad valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių (2 dalis).

21.6. Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d.

nutarimai). Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

Tai pasakytina ir apie visuomenės interesą būti informuotai. Laisvas ir visuotinis keitimasis informacija, nevaržomas jos skleidimas yra ypač svarbus demokratinių procesų veiksnys, užtikrinantis ne tik individualios nuomonės, subjektyvių įsitikinimų, bet ir grupinių pažiūrų, įskaitant ir politines, bei visos Tautos valios formavimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad valstybė, kurią Konstitucija įtvirtina kaip bendrą visos visuomenės gėrį (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), yra konstituciškai įpareigota ne tik nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys, bet ir pati (per savo institucijas) imtis priemonių (pozityvios veiklos), kad visuomenė būtų informuota apie svarbiausius visuomenėje ir valstybėje vykstančius procesus, kad piliečiai (ir kiti gyventojai) gautų kuo tikslesnę informaciją apie tuos dalykus, kuriuos jiems būtina žinoti, kad piliečiai galėtų dalyvauti priimant valstybinės reikšmės sprendimus, kad žmonės galėtų dalyvauti priimant kitus sprendimus, susijusius su viešųjų reikalų tvarkymu, taip pat sprendimus, susijusius su savo teisių ir laisvių įgyvendinimu. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti ne tik asmens teises (įskaitant Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą piliečių teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus), bet ir kitas Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes.

21.7. Atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, kurios siekis yra skelbiamas Konstitucijos preambulėje, atžvilgiu bet kokios žiniasklaidos audiovizualinio sektoriaus, inter alia radijo ar televizijos, taip pat elektroninės žiniasklaidos monopolizavimo tendencijos yra netoleruotinos. Kaip savo 1995 m. balandžio 20 d. nutarime yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas „visų pirma reiškia draudimą monopolizuoti radijo ir televizijos programų rengimą ir informacijos skleidimą“. Šis draudimas, kaip minėta, taikytinas ir valstybei (jos institucijoms), ir visiems kitiems asmenims.

21.8. Ypač pabrėžtina, kad visuomeniniam transliuotojui, vykdančiam savo konstitucinę misiją, tenka svarbios funkcijos prisidedant prie Tautos suvereniteto, demokratijos principų Įgyvendinimo, taip pat prie visuomenės ir valstybės saugumo, viešosios tvarkos, piliečių gerovės, jų teisių ir laisvių užtikrinimo. Visuomeniniam transliuotojui tenka ir svarbus vaidmuo valstybei vykdant savo konstitucinę priedermę remti kultūrą ir mokslą, rūpintis Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga.

21.9. Apibendrinant konstatuotina, kad visuomeninis transliuotojas vien dėl savo pobūdžio ir paskirties skiriasi nuo privačių (komercinių) radijo ir televizijos transliuotojų – visuomeninio transliuotojo programų ir laidų transliavimas turi būti viešųjų paslaugų, t. y. paslaugų visuomenei, teikimas, nes viešosios paslaugos turi tenkinti viešąjį interesą, taigi turi būti visuomeninio pobūdžio. Šiuo atžvilgiu visuomeninis transliuotojas yra viešojo intereso reiškėjas. Vadinasi, visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo partikuliarių - privačių ar grupinių – interesų (politinių, ekonominių ar kitokių).

21.10. Pliuralistinėje demokratijoje (o Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė demokratija) visuomeninio transliuotojo veikla turi būti grindžiama objektyvumu, nešališkumu, teisingumu, ji negali priklausyti nuo partinių ar kitokių politinių preferencijų.

21.11. Konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja ir tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą. Kad visuomeninis transliuotojas vykdytų savo misiją, tai yra conditio sine qua non.

21.12. Šiame kontekste pažymėtina, jog vien tai, kad valstybė yra visuomeninio transliuotojo steigėja, savaime nereiškia, kad yra nukrypstama nuo visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo imperatyvo.

21.13. Pabrėžtina, kad įstatymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šios transliuotojo konstitucinės misijos ir kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas.

21.14. Nukrypimu nuo minėto nepriklausomumo imperatyvo taip pat savaime negali būti laikoma tai, kad tam tikros įstatyme numatytos valstybės institucijos gali dalyvauti formuojant visuomeninio transliuotojo aukščiausią instituciją, turinčią įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, kaip antai: numatyti nacionalinio transliuotojo veiklos strategiją, nustatyti reikalavimus programoms ir laidoms ir t. t. (ši aukščiausia institucija gali būti vadinama įvairiai: taryba, valdyba ar kt.), taip pat institucijas, prižiūrinčias, kontroliuojančias visuomeninio transliuotojo veiklą. Toks įstatyme numatytų valstybės institucijų dalyvavimas formuojant minėtas nacionalinio visuomeninio transliuotojo institucijas savaime nereiškia, kad valstybė kišasi į nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklą.

21.15. Pabrėžtina, kad valstybės įsteigtas visuomeninis transliuotojas tik tuomet gali būti pagrįstai laikomas visuomeniniu, kai institucija, turinti įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių (taip pat ir profesinių bei institucionalizuotų, inter alia susijusių su žiniasklaida, ypač radiju ir televizija, taip pat vienijančių asmenis, kurių kūrybą arba produkciją visuomeninis transliuotojas gali įvairiai populiarinti) atstovais. Jie turi išreikšti būtent visos visuomenės interesus. Šie asmenys turi atstovauti kuo platesniam socialiniam spektrui. Aukščiausios institucijos, turinčios įgaliojimus spręsti svarbiausius visuomeninio transliuotojo veiklos klausimus, narių rinkimo ar skyrimo procedūra turi būti vieša ir skaidri.

21.14. Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai visuomenės poreikis būti informuotai būtų tenkinamas naudojant tik kurią nors vieną visuomenės informavimo priemonę, nes tai reikštų žiniasklaidos monopolizavimą, kurį Konstitucija draudžia. Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių. Ši konstitucinė nuostata taikytina ne tik valstybei (jos institucijoms), bet ir visiems kitiems asmenims. Taigi įstatymų leidėjas yra konstituciškai įpareigotas įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visuomenės informavimo priemonės nebūtų monopolizuotos, kad žiniasklaidos rinkoje, viešosios informacijos erdvėje neįsigalėtų monopolizavimo tendencijos.

22. Įstatyme numatyta Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvada - tai įstatymų nustatyta tvarka Seimo laikinosios tyrimo komisijos priimtas teisės aktas, kuriame pateikiamas tam tikrų veiksmų ar faktų, kuriems ištirti ši komisija buvo sudaryta, įvertinimas, pareiškiama nuomonė dėl pavesto ištirti klausimo, formuluojami atitinkami pasiūlymai ir kt. Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados paskirtis - pateikti Seimui informaciją komisijos ištirtu valstybinės svarbos klausimu, kad šis galėtų priimti atitinkamus sprendimus. KT 2004 Byla Nr. 43/03-46/03.

23. Pabrėžtina, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvada (ar jos atskiri teiginiai) savaime, tiesiogiai nesukelia teisiniu padariniu joje nurodytiems asmenims. Jiems tokius padarinius gali sukelti tik kitu institucijų, jų pareigūnų sprendimai, kurie gali būti priimti atsižvelgiant į Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą.

24. Seimas pagal Konstituciją turi teisę įvertinti ir savo sudarytos laikinosios tyrimo komisijos veiklą bei Įstatyme numatytą šios komisijos išvadą. Seimas savo nuomonę, požiūrį į savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą gali išreikšti įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, Seimas gali nuspręsti pritarti ar nepritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai, arba pritarti jai iš dalies (su išlygomis), Seimas gali konstatuoti, kad jo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija atliko jai suformuluotus uždavinius ar jų neatliko, arba juos atliko iš dalies, Seimas taip pat gali konstatuoti, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija baigė savo veiklą, arba nuspręsti pratęsti jos veiklą ir t.t. PABRĖŽTINA, KAD SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS IŠVADA SEIMO NESAISTO KT 2004 Byla Nr. 43/03-46/03).

 

Nepritarti

Nei Komitetas, nei Seimas nekeičia Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų. Pateikto Seimo nutarimo projekto 1 straipsniu siūloma pritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadoms, kuriose parengti sisteminiai pasiūlymai, todėl atskirai kiekvieno iš išvadoje pateiktų punktų vertinimas paneigtų Komisijos darbo rezultatus. Seimo nutarimu išreikštas požiūris į savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą savaime nesukelia tiesioginių teisinių padarinių. (KT 2004-05-13 nutarimas/byla Nr. 43/03-46/03).

Pateikti Komisijos pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio ir vėliau dėl jų įgyvendinimo būtų diskutuojama ir svarstoma.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai:

Arūnas Gelūnas,

Viktorija Čmilytė-Nielsen, Simonas Gentvilas, Virgilijus Alekna, Eugenijus Gentvilas

2018-10-11

3

 

 

N

Pasiūlymas:

Papildyti Seimo nutarimo projektą 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

3 straipsnis.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atsižvelgiant į šiuo nutarimu patvirtintas išvadas, parengti ir Seimui iki 2018 m. gruodžio 1 d. pateikti reikiamų įstatymų pakeitimų projektus.

 

 

Nepritarti

Pasiūlymu yra keičiamas Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados (toliau – išvada) turinys, nes išvadoje pateiktuose siūlymuose rekomenduojama Seimo Kultūros komitetui, o ne Vyriausybei parengti reikiamų įstatymų pakeitimų projektus (Seimo statuto 621 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos Kultūros komiteto veiklos kryptys - „rengti kultūros ir visuomenės informavimo sritis reglamentuojančių įstatymų, nutarimų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus bei pasiūlymus“).

Pritartus pateiktam pasiūlymui, būtų sukurta dviprasmiška situacija, nustatant konkuruojančius pavedimus keliems subjektams.

2.

Seimo narys Andrius Kubilius

2018-10-15

 

 

1

B

1. PASIŪLYMAS:

Įrašyti preambulę ir jos 1 punktą išdėstyti taip:

1)      Atsižvelgiant į tai, kad LRT misija yra ši:

„LRT MISIJA:

Tarnauti visuomenei, teikiant objektyvią, patikimą informaciją šalyje ir pasaulyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, kurti ir transliuoti profesionalias šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, telkiančias ir vienijančias pažangai.“,

 

 

Nepritarti

LRT misija, visuomeniniai tikslai ir vizija yra nustatyti VšĮ „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos“ 2018-2022 metų strategijoje, patvirtintoje LRT Tarybos 2017-11-21 protokolu
Nr. P1-1.

Laikinajai tyrimo komisijai nebuvo suformuluoto tikslo ir užduoties vertinti LRT misijos, visuomeninių tikslų ir vizijos.

3.

Seimo narys Andrius Kubilius

2018-10-15

 

 

2

B

2. PASIŪLYMAS:

Įrašyti preambulę ir jos 2 punktą išdėstyti taip:

2) Atsižvelgiant į tai, kad LRT visuomeniniai tikslai yra šie:

„VISUOMENINIAI TIKSLAI:

1. Skatinti darnios, bendruomeniškos ir pilietiškos Lietuvos plėtrą, telkti ir vienyti Lietuvos žmones bendriems siekiams.

2. Puoselėti nacionalinę kultūrą ir kalbą, ugdyti brandžią tautinę tapatybę, didžiavimąsi Lietuva.

3. Informuoti apie Lietuvą ir pasaulį, skatinti visuomenės kūrybiškumą, kritinį mąstymą, poreikį mokytis visą gyvenimą.

4. Būti moderniausių komunikacijos technologijų lydere.“

 

 

Nepritarti

 

LRT misija, visuomeniniai tikslai ir vizija yra nustatyti VšĮ „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos“ 2018-2022 metų strategijoje, patvirtintoje LRT Tarybos 2017-11-21 protokolu
Nr. P1-1.

Laikinajai tyrimo komisijai nebuvo suformuluoto tikslo ir užduoties vertinti LRT misijos, visuomeninių tikslų ir vizijos.

4.

Seimo narys Andrius Kubilius

2018-10-15

 

 

3

B

3. PASIŪLYMAS:

 Įrašyti preambulę ir jos 3 punktą išdėstyti taip:

 3) Atsižvelgiant į tai, kad LRT Vizija yra :

„LRT VIZIJA: Būti patikimiausia, įtakingiausia ir moderniausia visuomenės informavimo priemone.“

 

 

Nepritarti

LRT misija, visuomeniniai tikslai ir vizija yra nustatyti VšĮ „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos“ 2018-2022 metų strategijoje, patvirtintoje LRT Tarybos 2017-11-21 protokolu
Nr. P1-1.

Laikinajai tyrimo komisijai nebuvo suformuluoto tikslo ir užduoties vertinti LRT misijos, visuomeninių tikslų ir vizijos.

5.

Seimo narys Andrius Kubilius

2018-10-15

 

 

4

B

4.  PASIŪLYMAS:

Įrašyti preambulę ir jos 4 punktą išdėstyti taip:

4) Atsižvelgiant į tai, kad Komisijai buvo pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos;

 

Nepritarti

Atkartoti tai, kas įtvirtinta ir konstatuota pačiame LRS nutarime, kuriuo pavedama Laikinajai tyrimo komisijai atlikti tyrimą nėra tikslo. Nutarimu yra išreiškiamas Seimo požiūris į Laikinosios tyrimo komisijos atliktą darbą ir pateiktas išvadas.

6.

Seimo narys Andrius Kubilius

2018-10-15

 

 

5

B

5. PASIŪLYMAS:

Įrašyti preambulę ir jos 5 punktą išdėstyti taip:

5) Atsižvelgiant į tai, kad bet kokios viešosios įstaigos ar įmonės, tame tarpe ir LRT, valdymas, finansinė ir ūkinė veikla privalo būti skirti viešosios įstaigos ar įmonės misijos, visuomeninių tikslų ir vizijos įgyvendinimui;

 

 

Nepritarti

LRT misija, visuomeniniai tikslai ir vizija yra nustatyti VšĮ „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos“ 2018-2022 metų strategijoje, patvirtintoje LRT Tarybos 2017-11-21 protokolu
Nr. P1-1.

Laikinajai tyrimo komisijai nebuvo suformuluoto tikslo ir užduoties vertinti LRT misijos, visuomeninių tikslų ir vizijos.

7.

Seimo narys Andrius Kubilius

2018-10-15

 

 

6

B

6. PASIŪLYMAS:

Įrašyti preambulę ir jos 6 punktą išdėstyti taip:

6) Atsižvelgiant į tai, kad Komisija, atlikdama tyrimą dėl LRT valdymo bei ūkinės ir finansinės veiklos, neišsakė jokių priekaištų dėl to, kaip LRT įgyvendina savo misiją, visuomeninius tikslus ir viziją,

 

Nepritarti

LRT misija, visuomeniniai tikslai ir vizija yra nustatyti VšĮ „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos“ 2018-2022 metų strategijoje, patvirtintoje LRT Tarybos 2017-11-21 protokolu
Nr. P1-1.

Laikinajai tyrimo komisijai nebuvo suformuluoto tikslo ir užduoties vertinti LRT misijos, visuomeninių tikslų ir vizijos.

8.

Seimo narys Andrius Kubilius

2018-10-15

 

 

7

B

7. PASIŪLYMAS:

Įrašyti preambulę ir jos 7 punktą išdėstyti taip:

7) Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pradėjęs bylą pagal prašymą Nr. 1B-3/2018 ir nebaigęs jos nagrinėti dėl Seimo narių kreipimosi, kuriame keliama abejonė, ar Seimo sprendimas sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimo neprieštarauja Konstitucijai ir konstitucinėms LRT veiklos nepriklausomumo garantijoms.

 

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

 

 

Nepritarti

Vadovaujantis LR Konstitucijos 106 str. bei Konstitucinio Teismo įstatymo 26 str. Konstitucinio Teismo sprendimas priimti nagrinėti Seimo narių prašymą dėl Seimo nutarimo, kuriuo buvo sudaryta Laikinoji tyrimų komisija, nesustabdė Seimo nutarimo galiojimo. Todėl laikinoji tyrimų komisija veikė galiojančio Seimo nutarimo pagrindu.

9.

Seimo narys Andrius Kubilius

2018-10-15

1

 

 

 

8. PASIŪLYMAS:

Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis.

Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvadai (pridedama).

Pripažinti, kad tiriamuoju laikotarpiu LRT misija, visuomeniniai tikslai ir vizija buvo įgyvendinami tinkamai, kokybiškai ir efektyviai.

 

 

Nepritarti

LRT misija, visuomeniniai tikslai ir vizija yra nustatyti VšĮ „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos“ 2018-2022 metų strategijoje, patvirtintoje LRT Tarybos 2017-11-21 protokolu
Nr. P1-1.

Laikinajai tyrimo komisijai nebuvo suformuluoto tikslo ir užduoties vertinti LRT misijos, visuomeninių tikslų ir vizijos.

10.

Seimo narys Andrius Kubilius

2018-10-15

2

 

 

N

9. PASIŪLYMAS:

Papildyti 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis

Pripažinti , kad LRT vizijoje išdėstyti strateginiai siekiai „būti patikimiausia bei įtakingiausia visuomenės informavimo priemonė“ yra ypatingai svarbūs visai visuomenei ir valstybei, o juos pasiekti galima tik besąlygiškai saugant LRT nepriklausomumo principą bei nesudarant regimybės, kad tokie principai Vyriausybės ar Seimo veiksmais yra pažeidžiami.

 

 

Nepritarti

LRT misija, visuomeniniai tikslai ir vizija yra nustatyti VšĮ „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos“ 2018-2022 metų strategijoje, patvirtintoje LRT Tarybos 2017-11-21 protokolu
Nr. P1-1.

Laikinajai tyrimo komisijai nebuvo suformuluoto tikslo ir užduoties vertinti LRT misijos, visuomeninių tikslų ir vizijos.

11.

Seimo narys Andrius Kubilius

2018-10-15

3

 

 

N

10.  PASIŪLYMAS:

Papildyti 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

 3 straipsnis

Pripažinti, kad Komisijos tyrimo metu kai kurie atlikti Komisijos veiksmai ir Komisijos tyrimo išvadose pateikiamos kai kurios nuostatos gali sudaryti regimybę, kad buvo ir yra planuojama pažeisti LRT nepriklausomumo principą.

 

 

Nepritarti

Seimo nutarimu išreikštas požiūris į savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą savaime nesukelia tiesioginių teisinių padarinių. (KT 2004-05-13 nutarimas/byla Nr. 43/03-46/03).

Pateikti Komisijos pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio ir vėliau dėl jų įgyvendinimo būtų diskutuojama ir svarstoma.

12.

Seimo narys Andrius Kubilius

2018-10-15

4

 

 

N

11.  PASIŪLYMAS:

Papildyti 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

4 straipsnis

 Nustatyti, kad Seime negali būti pradėtos svarstyti įstatymų pataisos, liečiančios LRT veiklą, jeigu nepriklausomi ir tarptautiniai ekspertai pateikia išvadą, kad tokios pataisos gali pažeisti LRT nepriklausomumo principą.

 

 

Nepritarti

Seimo nutarimu išreikštas požiūris į savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą savaime nesukelia tiesioginių teisinių padarinių. (KT 2004-05-13 nutarimas/byla Nr. 43/03-46/03).

Pateikti Komisijos pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio ir vėliau dėl jų įgyvendinimo būtų diskutuojama ir svarstoma.

13.

Seimo narys Andrius Kubilius

2018-10-15

5

 

 

N

12.  PASIŪLYMAS:

Papildyti 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

5 straipsnis

Priimti domėn Komisijos atlikto tyrimo išvadas ir atsižvelgti į jas kartu su LRT Taryba svarstant tokius galimus sprendimus, kuriais būtų užtikrintas ir sustiprintas LRT veiklos nepriklausomumas, skaidrumas, atskaitomumas ir efektyvumas.

 

Nepritarti

Pateikti Komisijos pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio ir vėliau dėl jų įgyvendinimo būtų diskutuojama ir svarstoma.

 

14.

Seimo narys Andrius Kubilius

2018-10-15

6

 

 

N

13.  PASIŪLYMAS:

 

Buvusį 2 straipsnį laikyti 6 ir jį išdėstyti taip:

2 6 straipsnis.

            Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ pavestą parlamentinį tyrimą atliko ir darbą baigė.

 

 

Nepritarti

Pasiūlymu yra kvestionuojamas fakto konstatavimas. Laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme nustatyta, kad „Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka Seimo laikinosios tyrimo komisijos priimtas teisės aktas, kuriame pateikiamas tam tikrų veiksmų ar faktų, kuriems ištirti ši komisija buvo sudaryta, įvertinimas, pareiškiama nuomonė dėl pavesto ištirti klausimo, formuluojami atitinkami pasiūlymai ir kt.„ (KT 2004-05-13 nutarimas, Byla Nr. 43/03-46/03)

15.

Seimo nariai Aušrinė Armonaitė,

Viktorija Čmilytė-Nielsen,

Arūnas Gelūnas,

Kęstutis Glaveckas

2018-10-16

1

 

 

 

Argumentai:

Konstitucinis Teismas aiškindamas visuomeninio transliuotojo klausimus yra pabrėžęs, kad pliuralistinėje demokratijoje visuomeninio transliuotojo veikla turi būti grindžiama objektyvumu, nešališkumu, teisingumu, ji negali priklausyti nuo partinių ar kitokių politinių preferencijų, Visuomeninio transliuotojo veikla turi telkti, o ne skaldyti visuomenę (KT Byla Nr. 30/03, 2006-12-21). Ši nuostata suponuoja tai, kad Seimo narių pareiga yra užtikrinti  nepriklausomą ir efektyvią kontrolę, bet ne patiems imtis tiesiogiai kontroliuoti visuomeninį transliuotoją.

Seimo laikinosios tyrimų komisijos siūlymai keisti LRT tarybos formavimo tvarką, Tarybos narių kadencijų trukmę, naikinti nesutampančių su politiniais ciklais Tarybos narių kadencijų principą, mažinti Tarybos galias steigiant naują valdymo organą – valdybą - iš esmės laikytini žingsniu į LRT politizavimą. Tai nesuderinama su demokratijos, atvirumo, skaidrumo ir žodžio laisvės principais.

Abejonių kelia ir Seimo laikinosios tyrimų komisijos išvados dėl dvigubos LRT veiklos priežiūros, dėl poveikio priemonių taikymo ir LRT įstaigai, ir LRT vadovams. Išvadų formuluotės suponuoja tai, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija turėtų atlikti LRT programų struktūros ir turinio kryptingumo kontrolę, tačiau paaiškinimo, kodėl tai turėtų atlikti Lietuvos radijo ir televizijos komisija nėra. Neaišku dėl kokių priežasčių siūloma „sustiprinti ir išplėsti žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas“. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiuose teisės  aktuose nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl pažeistos jų garbės ir orumo, dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą, dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų visose visuomenės informavimo priemonėse. 

Seimas pagal Konstituciją turi teisę įvertinti ir savo sudarytos laikinosios tyrimo komisijos veiklą bei Įstatyme numatytą šios komisijos išvadą. Seimas savo nuomonę, požiūrį į savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą gali išreikšti įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, Seimas gali nuspręsti pritarti ar nepritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai, arba pritarti jai iš dalies (su išlygomis), Seimas gali konstatuoti, kad jo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija atliko jai suformuluotus uždavinius ar jų neatliko, arba juos atliko iš dalies, Seimas taip pat gali konstatuoti, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija baigė savo veiklą, arba nuspręsti pratęsti jos veiklą ir t. t. Pabrėžtina, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvada Seimo nesaisto. (KT Byla Nr. 43/03-46/03, 2004-05-13).

Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo doktriną, siūlome:

Pasiūlymas:

Pakeisti Seimo nutarimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis.

Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvadai (pridedama), išskyrus išvados 8.3.3.1.1.; 8.3.3.1.2.; 8.3.3.1.3.; 8.3.3.1.4.;  8.3.3.1.7.; 8.3.3.1.8. ir 8.3.3.2. punktams.

 

 

 

Nepritarti

Pateikto Seimo nutarimo projekto 1 straipsniu siūloma pritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadoms, kuriose parengti sisteminiai pasiūlymai, todėl atskirai kiekvieno iš išvadoje pateiktų punktų vertinimas paneigtų Komisijos darbo rezultatus. Seimo nutarimu išreikštas požiūris į savo sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą savaime nesukelia tiesioginių teisinių padarinių. (KT 2004-05-13 nutarimas/byla Nr. 43/03-46/03).

Pateikti Komisijos pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio ir vėliau dėl jų įgyvendinimo būtų diskutuojama ir svarstoma.

 

 

16.

Seimo nariai

Rasa Budbergytė,

Raminta Popovienė,

Algimantas Salamakinas,

Algirdas Sysas,

Linas Balsys,

Juozas Olekas, Dovilė Šakalienė

2018-10-16

1

 

 

 

Argumentai:

Seimas – Tautos atstovybė. Konstitucinė Seimo, kaip Tautos atstovybės, prigimtis lemia ypatingą jo vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus funkcijoms vykdyti. Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: Seimas leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kitas.

Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. birželio 2 d. nutarimai). Konstitucija nesuponuoja tokios Seimo veiklos, kai Seimas visą įstatymų leidybai bei kitoms Seimo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją renka pats, nepasikliaudamas kitų valstybės institucijų pateikiama informacija, ir kai Seimo veikloje dominuoja laikinųjų tyrimo ar panašios paskirties komisijų sudarymas bei jų atliekami tyrimai. Priešingai, Konstitucija suponuoja tokį Seimo laikinųjų tyrimo komisijų institutą ir tokį įstatymuose įtvirtintą šių komisijų sudarymo ir veiklos teisinį reguliavimą, kai Seimo laikinosios tyrimo komisijos yra sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, t. y. valstybinės svarbos, klausimams ištirti ir nėra aplinkybių, dėl kurių tokia komisija pagal Konstituciją ir įstatymus negali būti sudaryta.

Atsižvelgdami į Konstitucinio teismo doktriną, siūlome:

Pasiūlymas:

Pakeisti Seimo nutarimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis.

Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvadai (pridedama).

 

 

Nepritarti

 

Komitetas pritarė pateiktam nutarimo projektui.

17.

Seimo nariai

Rasa Budbergytė,

Raminta Popovienė,

Algimantas Salamakinas,

Algirdas Sysas,

Linas Balsys,

Juozas Olekas, Dovilė Šakalienė

2018-10-16

2

 

 

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Seimo nutarimo projekto 2 straipsnį:

 2 straipsnis.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ pavestą parlamentinį tyrimą atliko ir darbą baigė.

 

 

Nepritarti

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatoriaus pateiktam nutarimo projektui Nr. XIIIP-2656(3) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ramūnas Karbauskis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas nutarimo projektas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Ramūnas Karbauskis

 

Komiteto biuro vedėja A.Jonaitienė