Projektas XIVP-228(3)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO KODEKSO 4.84 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 4.84 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 4.84 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4.Savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna yra gavusi šio namo butų ir kitų patalpų savininkų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių nesuėjus penkerių metų terminui.“

2. Pakeisti 4.84 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Bendrojo naudojimo objektų administratoriais negali būti šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, ūkio subjektai, kurie su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi sudaro susijusių ūkio subjektų grupę, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme. Šis draudimas bendrojo naudojimo objektų administratoriui netaikomas administruojant turtą, esantį gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 100 000gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip.

3. Pakeisti 4.84 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

· Seimo narys Remigijus Žemaitaitis 2022-05-26:

· Argumentai:

Pasiūlymu siekiama bendrojo naudojimo objektų administratoriams leisti pirkimus vykdyti naudojant ne tik CPO, bet ir kitas lygiavertes platformas. Šis siūlymas visiškai užtikrina bendrąjį reguliavimo tikslą – užtikrinti maksimalų skaidrumą. Detalius kriterijus, kuriuos turi atitikti platformos, užtikrinančios konkurenciją dėl prekių ir paslaugų įsigijimui elektroninių pirkimų platformomis, bus galima nustatyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamoje tvarkoje, kuria privalės vadovautis bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Šiuo metu tokia tvarka yra patvirtinta Aplinkos ministro įsakymu „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinių taisyklių patvirtinimo“. Priėmus šį pasiūlymą būtų išvengtas konkurencijos ribojimas, užtikrinamos konkurencijos sąlygos ir prieinamumas prie šiuo metu veikiančių kitų elektroninių viešųjų pirkimų platformų, kuriomis naudojasi statistiškai daugiau organizacijų nei CPO.

Šiuo metu galiojančiame Aplinkos ministro įsakymo (2015-12-14d. Nr. D1-913) 21 punktu numatyta, kad Administratorius gali numatyti šiuos du tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus:

21.1. mažiausios kainos – kai laimėjusiu pripažįstamas pasiūlymas, kuriame nurodyta mažiausia kaina;

21.2. ekonominio naudingumo – kai laimėjusiu pripažįstamas pasiūlymas, surinkęs daugiausia balų pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko.

Siūlomame įstatymo projekte mažiausios kainos kriterijaus siūloma atsisakyti, paliekant tik ekonominio naudingumo kriterijų, taip eliminuojant galimybę gyventojams pasirinkti. Tokia diskriminacinė sąlyga neužtikrina maksimalios vartotojų teisių apsaugos, neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo ir neatitinka vartotojų interesų, pvz. įsigyjant prekes, o ne paslaugas.

· Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Pakeisti 4.84 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris yra perkančioji organizacija, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes ir darbus perka vadovaudamasis šiuo įstatymu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris nėra perkančioji organizacija, pirkimus atlieka vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, naudodamasis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis arba kitomis konkurenciją dėl prekių ir paslaugų užtikrinančiomis elektroninių pirkimų platformomis. Pirkti kitu būdu leidžiama, kai nėra galimybės paslaugų, prekių ir darbų įsigyti naudojantis šiomis sistemomis, taip pat kai namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus administratorius privalo organizuoti nedelsiant, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Perkant kitu būdu, bendrojo naudojimo objektų administratoriui draudžiama pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme. Butų ir kitų patalpų savininkai gali priimti sprendimą netaikyti šio draudimo. Šis draudimas taip pat netaikomas, kai susiję ūkio subjektai pateikia mažiausios kainos arba didžiausio ekonominio naudingumo pasiūlymą. Butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti išlaidų, kurias bendrojo naudojimo objektų administratorius patyrė pažeisdamas šį draudimą, taip pat gali priimti sprendimą netaikyti šioje dalyje nurodyto reikalavimo pirkti naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis.“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

Pasiūlymui leisti bendrojo naudojimo objektų administratoriams pirkimus vykdyti naudojant ne tik Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis, bet ir „kitomis konkurenciją dėl prekių ir paslaugų užtikrinančiomis elektroninių pirkimų platformomis“ nepritartina.

Pažymėtina, kad Civiliniame kodekse įtvirtinus galimybę pirkti su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes ir darbus „kitomis <...> pirkimų platformomis“ kiltų daug taikymo neaiškumų, nes iš siūlomos formuluotės priimant Civilinio kodekso pakeitimus nebūtų aišku kokios tai platformos, kur ir kaip reglamentuota jų veikla, koks kontrolės mechanizmas ir kaip būtų užtikrinamas kibernetinis saugumas (t. y. kokių veiksmų būtų reikalaujama imtis norint apsaugoti kibernetinę aplinką ir užtikrinti šiomis platformomis perduodamos ar jose tvarkomos elektroninės informacijos prieinamumą, vientisumą bei konfidencialumą), o taip pat kaip bus užtikrinamas skaidrumas ir konkurencija.

Tokio pobūdžio neaiškumai negali būti sprendžiami poįstatyminiuose teisės aktuose.

Pabrėžtina, kad pagal svarstomą projektą, pirkimas naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis sistemomis nebūtų imperatyvi norma, jei butų ir kitų patalpų savininkai priimtų sprendimą netaikyti šio reikalavimo.

Svarbu ir tai, kad siūlymui nepritaria projekto autorė. Palaikymo šiam siūlymui neišreiškė ir Aplinkos ministerija.

Siūlymui nustatyti, kad draudimas bendrojo naudojimo objektų administratoriui pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme, būtų netaikomas ne tik kai susiję ūkio subjektai pateikia didžiausio ekonominio naudingumo pasiūlymą, bet ir mažiausios kainos pasiūlymą – pritartina.

Komiteto pasiūlymas:

· Seimo narys Kęstutis Mažeika 2022-06-27:

Pakeisti projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Pakeisti 4.84 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris yra perkančioji organizacija, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes ir darbus perka vadovaudamasis šiuo įstatymu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris nėra perkančioji organizacija, pirkimus atlieka vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, naudodamasis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis. Nepavykus šių paslaugų ar darbų įsigyti per centrinės perkančiosios organizacijos valdomas ir administruojamas elektronines pirkimų sistemas, arba, kai šiose elektroninėse pirkimų sistemose siūlomos įsigyti paslaugos, darbai, prekės neatitinka pirkimus vykdančio administratoriaus poreikių, dėl kurių paslaugos, darbai arba prekės gali būti neįsigytos, arba, kai administratorius paslaugas, darbus arba prekes gali įsigyti efektyvesniu būdu, racionaliai naudodamas savininkų lėšas, šios paslaugos, darbai arba prekės perkami LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Sprendimą dėl paslaugų, darbų arba prekių pirkimo vykdymo ne per centrinės perkančiosios organizacijos administruojamas ir valdomas elektronines pirkimų sistemas pirkimus vykdantis administratorius, prieš vykdydamas paslaugų, darbų, prekių pirkimus, privalo teisės aktų nustatyta tvarka apie tai informuoti butų ir kitų patalpų savininkus. Pirkti kitu būdu taip pat leidžiama, ~~kai nėra galimybės paslaugų, prekių ir darbų įsigyti naudojantis šiomis sistemomis, taip pat~~ kai namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus administratorius privalo organizuoti nedelsiant, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Perkant kitu būdu, bendrojo naudojimo objektų administratoriui draudžiama pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme. Butų ir kitų patalpų savininkai gali priimti sprendimą netaikyti šio draudimo. Šis draudimas taip pat netaikomas, kai susiję ūkio subjektai pateikia mažiausios kainos arba didžiausio ekonominio naudingumo pasiūlymą. Butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti išlaidų, kurias bendrojo naudojimo objektų administratorius patyrė pažeisdamas šį draudimą, taip pat gali priimti sprendimą netaikyti šioje dalyje nurodyto reikalavimo pirkti naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pažymėtina, kad komitete patobulinta Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalies redakcija (Projekto 1 straipsnio 3 dalis) buvo išdiskutuota dvejuose komiteto organizuotuose klausymuose. Projekte XIVP-228(3) aiškiai įtvirtintos išimtys, kada administratoriai pirkimus gali atlikti kitu būdu (ne naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis), t.y.,

-kai nėra galimybės paslaugų, prekių ir darbų įsigyti naudojantis šiomis sistemomis,

- taip pat kai namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus administratorius privalo organizuoti nedelsiant, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai.

Pabrėžtina ir tai, kad pagal svarstomą projektą, pirkimas naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis sistemomis nebūtų imperatyvi norma, jei butų ir kitų patalpų savininkai priimtų sprendimą netaikyti šio reikalavimo.

Tuo tarpu Seimo nario pasiūlyme teikiamos išimtys, kuomet administratoriai pirkimus galėtų atlikti kitu būdu ne tik dar labiau išplečiamos, bet ir vertintinos kaip pernelyg neapibrėžtos.

Pavyzdžiui, į vieną iš siūlomų išimčių panašaus pobūdžio formuluotė, leidžianti pirkti kitu būdu, nepavykus paslaugų ar darbų įsigyti per centrinės perkančiosios organizacijos valdomas ir administruojamas elektronines pirkimų sistemas, buvo aptarta Komitete projekto svarstymo komitete stadijoje. Tuomet tokios formuluotės buvo atsisakyta, atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos argumentus, kad „pirkimą vykdyti naudojantis CPO administruojamomis elektroninėmis pirkimų sistemomis administratoriui gali nepavykti dėl įvairių subjektyvių priežasčių, pvz. nepakankamo pirkimą vykdančio administratoriaus atstovo kompiuterinio raštingumo ar jų manymu sudėtingos CPO sistemos ir pan. Tokiu būdu administratoriui paliekama teisinė spraga interpretuoti nepavykusį pirkimą sau naudinga linkme, kad po to pirkimą galėtų vykdyti iš savo nuožiūra pasirinktų prekių ir paslaugų tiekėjų, galimai didesnę nei rinkos kainą ir pan.“

Teikiamo pasiūlymo kontekste pabrėžtina ir tai, kad visose Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymo stadijose buvo akcentuojama turto savininko interesų pirmenybė. Tuo tarpu administratoriaus pareigos pirkimus atlikti naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis išimčių sąrašo išplėtimas sąlygotų taikymo neaiškumus, kontrolės apsunkinimą, o tuo pačiu ir gyventojų interesų užtikrinimo galimybių mažėjimą.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-19:

2. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d., o iki 2022 spalio 31 d. turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, jog įstatymo nuostatomis bendro naudojimo objektų administratoriams nustatomos naujos prievolės, kurios, be kita ko, turės būti taikomos ir pagal priimtų poįstatyminių teisės aktų turinį, taigi įstatymo projektas nenumato galimybės bendro naudojimo objektų administratoriams susipažinti su naujo pobūdžio teisiniu reguliavimu ir deramai pasirengti jį taikyti. Todėl svarstytina, ar neturėtų būti numatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, ją vėlinant poįstatyminių teisės aktų priėmimo datos atžvilgiu, kad būtų sudaryta galimybė pasirengti deramai taikyti įstatymo nuostatas.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„1.Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį įsigalioja ~~2022 m. lapkričio 1 d.~~ 2023 m. sausio 1 d.“

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos prekių, paslaugų ir darbų pirkimo procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-19:

Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos prekių, paslaugų ir darbų pirkimo procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą”. Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra pakankamai aišku, kurių subjektų iki įstatymo įsigaliojimo pradėtos prekių, paslaugų ir darbų pirkimo procedūros būtų baigiamos pagal iki įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Taip pat nėra aišku, su kokių objektų administravimu šie pirkimai turėtų būti susiję. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo bendrojo naudojimo objektų administratorių pradėtos su administruojamu namu susijusių prekių, paslaugų ir darbų pirkimo procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„3. Bendrojo naudojimo objektų administratorių Iiki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos su administruojamu namu susijusių prekių, paslaugų ir darbų pirkimo procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.“

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-19:

Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra, ar, įstatymui įsigaliojus, naujos kodekso nuostatos būtų taikomos iki įstatymo įsigaliojimo daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių jau sudarytoms prekių, paslaugų ir darbų, susijusių su administruojamu namu, sutartims, tokių sutarčių pakeitimams, kurie būtų atliekami įstatymui jau įsigaliojus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar įstatymo projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis įstatymo taikymą tokių sutarčių atžvilgiu, užtikrinant, jog asmenų teisėtų lūkesčių principas nebus pažeidžiamas.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomoje keisti Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalyje įtvirtinami nauji procedūriniai reikalavimai, taikytini ikisutartiniuose santykiuose.

Tuo tarpu dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo bendrojo naudojimo objektų administratorių pradėtų su administruojamu namu susijusių prekių, paslaugų ir darbų pirkimo procedūrų baigimo pasisakyta Projekto 2 straipsnio 3 dalyje.

Pažymėtina ir tai, kad Civilinio kodekso 1.7 str. 2 d. įtvirtinta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008 išaiškino, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. <...> civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas negalioja atgal (lex retro non agit) <...>.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas