LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

sveikatos reikalų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO  NR. I-1553 18, 37 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. xivp-912

 

 

2021-10-13 Nr. 111-P-37

Vilnius

 

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Veryga, Komiteto nariai M. Danielė, V. Giraitytė-Juškevičienė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, R. Žemaitaitis.

Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.

Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministrai D. Jankauskienė, A. Pečkauskas, Ž. Simonaitytė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus patarėja A. Storpirštienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė.

 

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-08

 

1

2

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1.              Manome, kad projekto 2 straipsniu pildomos nuostatos, kuriose siūloma nustatyti darbuotojų pareigą pateikti darbdaviui atitinkamus dokumentus dėl savo sveikatos būklės bei darbdavio pareigą šių dokumentų duomenis tinkamai tvarkyti, turėtų būti dėstomos ne keičiamo įstatymo 37 straipsnyje, nustatančiame bendro pobūdžio fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas užkrečiamųjų ligų profilaktikos srityje (kaip siūloma projekte), o būtent įstatymo 18 straipsnyje, reglamentuojančiame privalomą darbuotojų sveikatos tikrinimą dėl užkrečiamųjų ligų.

 

Pritarti

Išbraukti projekto 2 straipsnį, buvusius projekto 3 ir 4 straipsnius laikant atitinkamai 2 ir 3 straipsniais, papildyti projekto 1 straipsnį 2 dalimi, į ją perkeliant projektu siūlomas keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostatas:

„1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1.    Pakeisti 18 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, esant Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – Vyriausybės nutarimas) nurodytų vakcinų (toliau – vakcina) prieinamumui, finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau – medicininės kontraindikacijos). Darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, darbuotojų, negalinčių pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.    Papildyti 18 straipsnį 8 dalimi:

„8. Kai Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos, darbdavio prašymu darbuotojas privalo pateikti jam sveikatos apsaugos ministro nustatytą dokumentą, patvirtinantį, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba kad darbuotojas yra paskiepytas vakcina, arba kad jis negali pasiskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos dėl medicininių kontraindikacijų, arba kad darbuotojas yra persirgęs šia užkrečiamąja liga. Šiuose dokumentuose pateiktus asmens duomenis apie darbuotojo pasitikrinimo, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, faktą ir rezultatą (serga ar ne), taip pat pasiskiepijimo vakcina, negalėjimo pasiskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos dėl medicininių kontraindikacijų buvimo bei persirgimo šia užkrečiamąja liga faktą ir pareigos tikrintis, ar neserga šia užkrečiamąja liga, netaikymo trukmę darbdavys tvarko užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, profilaktikos ir kontrolės įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje tikslais. Šie asmens duomenys tvarkomi Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos laikotarpiu. Darbdavys užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės ir (arba) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi priežiūrą atliekančių institucijų reikalavimu privalo pateikti joms šiuos duomenis.“

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-10-08

 

3

2

 

2.              Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymo projektą Vyriausybė turės pakeisti sveikatos patikrinimų dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarką, siūlytina papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį pavedimu Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Pritarti

Buvusį projekto 4 straipsnį laikyti 3 straipsniu, jį pakeisti ir išdėstyti taip:

„4 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. gruodžio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos verslo konfederacija,
2021-10-12

 

1

 

 

Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK) išnagrinėjo LR sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. 1-1553 (toliau - įstatymas) 18, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - įstatymo projektas), kuriam buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) 2021 m. spalio 6 d. posėdyje ir nuspręsta perduoti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti skubos tvarka. LVK iš esmės pritaria įstatymo projektui, tačiau siūlo sistemiškai spręsti susidariusią situaciją dėl visuomenės sveikatos bei užimtumo užtikrinimo ir teikia pastabas/pasiūlymus.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūlomame teisiniame reguliavime nėra sprendžiamas klausimas dėl pasekmių darbuotojams, kurie ilgą laiką nevykdo pareigos darbdaviui pateikti jam sveikatos apsaugos ministro nustatytą dokumentą, patvirtinantį, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba kad darbuotojas yra paskiepytas vakcina, arba kad darbuotojas yra persirgęs šia užkrečiamąja liga, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - Darbo kodeksas) 53 straipsnio 7 punktą, kuriame numatytas pagrindas atleisti darbuotoją kituose įstatymuose įtvirtintais pagrindais, siūlome patikslinti įstatymo projektą nustatant minėtos darbuotojo pareigos nevykdymą ilguoju laikotarpiu kaip atleidimo pagrindą, prieš tai darbdaviui pasinaudojus nušalinimo nuo darbo galimybe. Siūlome keisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas - iki tol, kol pasibaigs laikotarpis, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas - pasibaigus laikotarpiui, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį. Darbuotojui nepasitikrinus, ar neserga užkrečiamąja liga ir praėjus trims mėnesiams nuo darbuotojo nušalinimo nuo darbo pradžios, darbo santykiai yra nutraukiami, išeitinė išmoka nėra mokama.“

Aukščiau pateiktą siūlymą grindžiame tuo, kad nušalinus darbuotoją nuo darbo ilgai trunkantį laikotarpį ir nesant aiškios situacijos, kiek ilgai tokia padėtis (nušalinimas nuo darbo) gali tęstis, darbdavys gali nekontroliuojamam periodui prarasti būtinus žmogiškuosius resursus, reikalingus sklandžiam ir tęstinam darbui atlikti. Pažymėtina, kad nušalinto darbuotojo darbą darbdavys ne visada gali pavesti dirbti kitam darbuotojui (mokėdamas jam priemokas ar priedus), jei susidaro padėtis, kai vienu metu yra daug nuo darbo nušalintų darbuotojų (neįskaitant atostogų, ligos atvejų), o priimti terminuotam darbui kitą darbuotoją irgi sudėtinga, kai neįmanoma paskaičiuoti, kuriam laikui tikslinga sudaryti darbo sutartį, taip pat didėja ir kaštai darbdaviui dėl terminuotos sutarties sudarymo. Darbo rinkoje gali būti trūkumas ir pačių asmenų, kurie būtų suinteresuoti įsidarbinti trumpalaikiams darbams atlikti. Be to, paminėtina tai, kad įdarbinant kitą darbuotoją reikia įvertinti jo apmokymų, adaptacijos naujoje darbo vietoje trukmę, kol jis galės pilnai padengti nušalinto nuo darbo darbuotojo funkcijas. Pažymėtina, kad nušalinus darbuotoją, darbo užmokestis jam nėra mokamas, tad reikėtų, kad pats darbuotojas, apsisprendęs nevykdyti teisės aktų įpareigojimų, turėtų protingą laiko tarpą apsispręsti, bet jam pasibaigus darbdavys galėtų priimti sprendimą dėl darbuotojo atleidimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius sveikatos patikrinimu dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, esant Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nurodytų vakcinų prieinamumui, finansavimą darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu - darbdavio lėšomis, tikėtina, kad gali ilgėti darbuotojų nušalinimo nuo darbo terminai, jei darbuotojai ir toliau atsisakys pasiskiepyti, o darbdaviai nepriims sprendimo padengti sveikatos patikrinimų kainos. Šiuo laikotarpiu yra labai svarbu įvertinti, kad Lietuvoje dominuoja smulkus ir vidutinis verslas, kuriam su pandemija susiję kaštai ženkliai išaugo tiek dėl Vyriausybės nustatytų reikalavimų, tiek stengiantis labiau apsaugoti visų darbuotojų sveikatą ir užtikrinti saugą darbe.

(...)

 

Nepritarti

Komitetas pritaria Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui.

2.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,
2021-10-13

 

 

 

 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau - LPSK) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą Nr. 21-28288 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. 1-1553 18, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-912“ (toliau - Įstatymo projektas) ir pagal kompetenciją teikia savo išvadas bei pasiūlymus. Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant sudaryti sąlygas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą. Šiam tikslui pasiekti siūloma nustatyti, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nebefinansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Tokio uždavinio suformulavimas reiškia, kad visais teisiniais pagrindais dirbantys asmenys privalės pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, jei norės visa apimtimi ir nekliudomai vykdyti savo darbines funkcijas, kadangi kitu atveju profilaktinis testavimas bus apmokamas iš darbuotojo lėšų. LPSK atkreipia dėmesį, kad tai yra paslėptas priverstinis skiepijimas, o bet kokia prievarta skatina pasipriešinimą ir neigiamai veikia skiepijimo procesą. Praktika rodo, kad skiepijimo skatinimo programos atneša kur kas daugiau naudos, nei prievartinės priemonės ir gąsdinimas sankcijomis. LPSK siūlomus pakeitimus vertina kaip perteklinius ir neproporcingus, toks įstatymo pakeitimas prisidės prie įtampos didinimo darbo vietoje, darbuotojų ir darbdavio santykių bloginimo, bei nepasitikėjimo skatinimo.

Patys iniciatoriai įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodo, kad testavimas ir ankstyva diagnostika yra labai svarbios pandemijos valdymo priemonės. Gyventojų tikslinis ir profilaktinis testavimas, darbuotojų profilaktinis testavimas gali padėti kuo anksčiau nustatyti asmenis, užsikrėtusius koronaviruso infekcija, juos izoliuoti ir išaiškinti bei izoliuoti su sergančiuoju asmeniu sąlytį turėjusius asmenis, taip sumažinant viruso išplitimo galimybę. Tačiau tiek testavimas, tiek bendrosios profilaktikos priemonės nėra pakankamos, kad būtų galima apsaugoti nuo užsikrėtimo ar suvaldyti viruso plitimą visuomenėje. LPSK nuomone, jei siekiama suvaldyti infekcijos plitimą, Sveikatos apsaugos ministerija pasirinko „apmokestinti" netinkamos priemonės įgyvendinimą. LPSK pritaria, kad norint sužinoti ar darbuotojas serga COVID-19 liga būtina atlikti testą, todėl testai turi būti finansuojami valstybės arba darbdavio lėšomis. Darbdavio tikslas yra užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas darbuotojui. Tą tikslą pasiekti galima tik reguliariai atliekant COVID-19 testus, kaip ir nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte. LPSK supranta norą paskiepyti kuo daugiau asmenų, kad sumažėtų galimų komplikacijų tikimybė susirgus COVID-19 infekcija, tačiau, kaip darbuotojų atstovai, negali pritarti siūlomiems pakeitimams ir ragina iniciatorius dėmesį sutelkti į valstybės finansuojamą testavimą, kaip pagrindinę infekcijos suvaldymo priemonę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, LPSK siūlo persvarstyti įstatymo projekto tikslą ir galimas įgyvendinimo priemones. Jei įstatymo projekto tikslas yra orientuotas į saugias ir sveikas darbo sąlygas, tuomet jau dabar yra reglamentuotas mechanizmas, kaip sukurti saugią darbo vietą - tai apibrėžia Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kuriuo vadovaujantis užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas darbuotojui yra darbdavio pareiga.

 

Nepritarti

Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui. Lietuvoje taikomos įvairios šios ligos profilaktikos ir kontrolės priemonės, tačiau šios priemonės nėra pakankamos užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui. Testavimas ir ankstyva diagnostika yra labai svarbios pandemijos valdymo priemonės. Gyventojų tikslinis ir profilaktinis testavimas, darbuotojų profilaktinis testavimas gali padėti kuo anksčiau nustatyti asmenis, užsikrėtusius koronaviruso infekcija, juos izoliuoti ir išaiškinti bei izoliuoti su sergančiuoju asmeniu sąlytį turėjusius asmenis, taip sumažinant viruso išplitimo galimybę. Tačiau tiek testavimas, tiek bendrosios profilaktikos priemonės nėra pakankamos, kad būtų galima apsaugoti nuo užsikrėtimo ar suvaldyti viruso plitimą visuomenėje.

Skiepijimas yra efektyvi ir šiuo metu efektyviausia turima priemonė užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui (užsikrėtimui ja), apsaugoti asmenis, užsikrėtusius šia liga, nuo komplikacijų ir hospitalizacijos bei mirties. Tik pasiekus pakankamas skiepijimo apimtis būtų galima suvaldyti viruso plitimą visuomenėje. Paskiepyti asmenys yra  geriau apsaugoti nuo užsikrėtimo, o ypač nuo sunkios ligos formos išsivystymo ar mirties, jų galimybė platinti virusą taip pat yra kur kas mažesnė, palyginti su neskiepytais asmenimis. Tačiau skiepijimo tempas ir paskiepytų asmenų skaičius vis dar nepakankamas, kad būtų užkirstas kelias COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui.  Atsižvelgiant į tai, kad tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje sparčiai plinta pavojinga SARS-COV-2 viruso delta atmaina bei į tai, kad COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemiologinė situacija šalyje yra sparčiai blogėjanti, būtina intensyvinti skiepijimosi tempą, didinti pasiskiepijusių asmenų kiekį ir taip užtikrinti visuomenės saugumą. Pažymėtina, kad kitos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktikos priemonės – nemokamas testavimas, atstumų laikymasis, asmeninės apsaugos priemonių (medicininių kaukių ir kt.) dėvėjimas, paviršių dezinfekavimas ir kt. – yra maksimaliai išnaudotos, todėl jų plėsti ir intensyvinti nebėra galimybių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui ir užtikrinti visuomenės saugumą, darbuotojai, kurie privalo tikrinti sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, turėtų būti paskatinti skiepytis nebeapmokant jų privalomo sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų, dėl kurių paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2021-10-13

 

 

 

 

 

Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį  patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

 

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2021-10-13

 

1

 

 

 

Argumentai: projektas tikslintinas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus.

 

Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, esant Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – Vyriausybės nutarimas) nurodytų vakcinų (toliau – vakcina) prieinamumui, finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau – medicininės kontraindikacijos). Darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, darbuotojų, negalinčių pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Papildyti 18 straipsnį 8 dalimi:

„8. Kai Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos, darbdavio prašymu darbuotojas privalo pateikti jam sveikatos apsaugos ministro nustatytą dokumentą, patvirtinantį, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba kad darbuotojas yra paskiepytas vakcina, arba kad jis negali pasiskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos dėl medicininių kontraindikacijų, arba kad darbuotojas yra persirgęs šia užkrečiamąja liga. Šiuose dokumentuose pateiktus asmens duomenis apie darbuotojo pasitikrinimo, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, faktą ir rezultatą (serga ar ne), taip pat pasiskiepijimo vakcina, negalėjimo pasiskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos dėl medicininių kontraindikacijų buvimo bei persirgimo šia užkrečiamąja liga faktą ir pareigos tikrintis, ar neserga šia užkrečiamąja liga, netaikymo trukmę darbdavys tvarko užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, profilaktikos ir kontrolės įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje tikslais. Šie asmens duomenys tvarkomi Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos laikotarpiu. Darbdavys užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės ir (arba) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi priežiūrą atliekančių institucijų reikalavimu privalo pateikti joms šiuos duomenis.“

 

Pritarti

 

2.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2021-10-12

 

3

 

 

 

Argumentai: tie patys.

 

Pasiūlymas: pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. gruodžio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 5, susilaikė – 1 (lėmė komiteto pirmininko balsas).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Sejonienė, R. Šalaševičiūtė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Antanas Matulas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė