LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 353
STENOGRAMA
2019 m. lapkričio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Laba diena, gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. lapkričio 25 d. nenumatytą posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 91 Seimo narys.
13.02 val.
2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4014 (pirmasis svarstymas)
Darbotvarkės 1 klausimas – 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4014 (pirmasis svarstymas). Pranešėjai – komitetų pirmininkai. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą paskelbs V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF*). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Pristatau dėl 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Pradėdamas pristatymą norėčiau pažymėti, kad Lietuva jau treji metai iš eilės sulaukia teigiamo Europos Komisijos vertinimo, kad ateinančių metų biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles. Iš 19 ES zonos šalių mes esame tarp devynių šalių, tokių šalių kaip Vokietija, Airija, Graikija, Kipras, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai ir Austrija. Komitetas 2019 m. lapkričio 20 d. posėdyje baigė svarstyti 2020 metų valstybės biudžeto projektą ir priėmė sprendimą – pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti Seimui antrajam svarstymui pataisytą projektą. Sulaukta Seimo narių pasiūlymų už 369 mln., komitetų pasiūlymų už 285 mln. Išskirstinai išsiskyrė vienas Seimo narių, opozicijos atstovų A. Matulo ir R. Martinėlio pasiūlymas, jis skambėjo… kad reikėtų padidinti netgi 1 mlrd. 126 mln. Nevertinant šio vieno pasiūlymo, pasiūlymų situacija būtų panaši kaip ir kiekvienais metais.
Taip pat komitetas siūlo apsvarstyti ir įvertinti Vyriausybei Valstybės kontrolės išvadas, teikiamą ataskaitą, apsvarstyti ir įvertinti Lietuvos banko išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Komitetas, apsvarstęs ir įvertinęs kitų Seimo komitetų, Seimo narių pasiūlymus, pasiūlė Vyriausybei padidinti asignavimų valdytojams skiriamus asignavimus 59,3 mln. eurų šioms prioritetiškai svarbioms sritims. Didžiausio pasiūlymo sulaukė švietimas – 34,7 mln., kultūrai – 9,2 mln. eurų, ekonomikai – 11,8 mln. eurų ir viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 3,6 mln. eurų. Detalus šių asignavimų paskirstymas nurodytas komiteto išvadose.
Komitetas taip pat pasiūlė Vyriausybei atkreipti dėmesį, kad dėl priimamų įstatymų Vidaus reikalų ministerijai šiuo metu nepakanka lėšų vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti, todėl siūlome atkreipti dėmesį ir pagal galimybes skirti trūkstamų lėšų sumą.
Taip pat komitetas atkreipė dėmesį, kad dėl plečiamų saugomų teritorijų įvedamų naujų apribojimų šiems apribojimams taikyti nėra numatyta kompensavimo lėšų. Todėl taip pat siūloma įvertinti, kiek reikėtų šių lėšų.
Komitetas pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, kad būtų skiriama valstybės biudžeto lėšų savivaldybėms valstybinėms funkcijoms vykdyti, būtų pasiekti nustatyti tikslai, rezultatai, kuriuos savivaldybės gaudamos šias lėšas turi pasiekti 2020 metais. Siekdamas realaus ir poreikiu pagrįsto valstybės biudžeto išlaidų planavimo, komitetas pasiūlė papildyti įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies punktą, dėl ko Vyriausybė gali skolintis valstybės vardu. Tai būtų du punktai: galėtų skolintis dėl Europos Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų, taip pat kad būtų skolinama NATO vykdyti… būtų skiriama ne mažiau kaip 2,1 % nuo BVP, kad būtų užtikrintas šis lygis.
Siekiant, kad valstybės biudžeto asignavimai būtų naudojami pagal nustatytus tikslus ir paskirtį, patikslinti įstatymo projekto 13 straipsnio 7 dalį, kokiems projektams gali būti skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos, nustatant baigtinį šių projektų sąrašą. Pagal tokią pat tvarką būdavo ir prieš tai einančius ne vieną dešimtmetį, taip pat būdavo finansuojama pagal tokią pat tvarką.
Siekiant išvengti biudžetinių įstaigų kreditorinių įsiskolinimų, taip pat yra siūloma papildyti papildoma sąvoka – 14 straipsnio 4 dalimi. Komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad yra numatoma atlyginti kreditorinius įsiskolinimus kai kurioms įstaigoms, todėl siekiant, kad būtų išvengta kreditorinių įsiskolinimų didėjimo, pasiūlyta Vyriausybei išanalizuoti kreditorinių įsiskolinimų sudarymo priežastis ir prireikus pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministro valdymo sričių įstaigų, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovų atsakomybę už programų sąmatų sudarymą ir vykdymą, neviršijant patvirtintų asignavimų valdymo ir naudojimo.
Kitų Seimo komitetų, Seimo komisijų, Seimo narių, Lietuvos savivaldybių asociacijos, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, kuriuos komitetas pasiūlė, perduoti svarstyti Vyriausybei. Dėl šio komiteto sprendimo buvo balsuota: už – 7, susilaikė 3. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą paskelbs J. Imbrasas.
J. IMBRASAS (LGF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė spalio 30 dieną. Pasiūlymų negauta. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 4. Išvadai pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Audito komiteto išvadą paskelbs I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Audito komitetas svarstė minimą Biudžeto įstatymo projektą ir priėmė sprendimą nepritarti šiam projektui dėl kelių pagrindinių argumentų.
Pirmiausia todėl, kad ne visos diskrecinių pajamų priemonės gali būti patvirtintos, ir yra didelė rizika, kad 2020 metų pajamų planas bus didesnis už tai, kas bus faktiškai surinkta. Atitinkamai yra rizika, kad 2020 metais bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Nėra užtikrinamas tinkamas fiskalinės erdvės sunkmečiui kūrimas, o formuojama erdvė nepakankama ir nesubalansuota, taip pat į rezultatus orientuoto valstybės biudžeto sudarymas vykdomas formaliai, neužtikrinamas tinkamas asignavimų planavimo pagrįstumas. Balsavimo rezultatai už šitą išvadą: už – 3, prieš – 1, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ekonomikos komiteto išvadą paskelbs R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Komiteto sprendimas – pritarti 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir komiteto pasiūlymą, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 5, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Europos reikalų komiteto išvadą paskelbs G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Europos reikalų komiteto sprendimas yra toks: atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų komiteto… pateiktų papildomų 3,4 mln. eurų asignavimų poreikį vystomajam bendradarbiavimui ir asmenų delegavimui į tarptautines Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijas, tarptautines misijas.
Antra. Atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Europos reikalų komiteto pateiktą papildomų 1,5 mln. asignavimų poreikį. Komitetas atkreipė pagrindinio komiteto dėmesį į Valstybės kontrolės įžvalgas apie tai, kad valstybės lygiu nėra ir nesiekiama nustatyti privalomo Vyriausybės atsiskaitymo Seimui už nustatytų tikslų ir prioritetų pasiekimus panaudojant valstybės biudžeto lėšas. Į tai, kad Europos reikalų komitetas savo 2019 m. balandžio 17 d. pareiškime dėl kovos su dezinformacija yra pakvietęs Vyriausybę 2020 metų valstybės biudžeto projekte numatyti lėšas nuoseklios ir koordinuotos kovos su dezinformacija finansavimui… Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kultūros reikalų komiteto išvadą paskelbs R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kultūros komitetas svarstė Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, pateikė siūlymus dėl 6,5 mln. eurų skyrimo papildomai kultūros darbuotojų atlyginimams, 0,5 mln. eurų papildomai – bibliotekoms naujoms knygoms įsigyti, 1,1 mln. – kultūros įstaigoms papildomai finansuoti. Komitetas balsavo: už – 3, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaimo reikalų komiteto išvadą paskelbs A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas pritarė Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 ir komiteto išvadoms ir siūlo pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 4, susilaikė 4. Kadangi pirmininko lemiantis, tai patvirtinta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą paskelbs D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė biudžetą. Sprendimas – pritarti Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. Svarstant komitetas ypatingą dėmesį skyrė civilinės saugos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos problemoms, jų sprendimui, tai yra atlyginimų kėlimui ir įrangai įsigyti, prašomų lėšų papildomai (…) 21 mln. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą paskelbs R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Komitetas, apsvarstęs projektą, pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į šiuos komiteto pasiūlymus.
Pirma. Siūlyti perskirstyti, skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu, 106 tūkst. eurų asignavimų. Iš jų skirti 62 tūkst. eurų nuo 2020 m. sausio 1 d. naujai steigiamos biudžetinės įstaigos Nacionalinės šeimos tarybos veiklai finansuoti, jos darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti. Šios tarybos steigimas numatytas Šeimos stiprinimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, kuriam komitetas pritarė 2019 m. spalio 23 d. posėdyje, taip pat Seimas pritarė Seimo 2019 m. lapkričio 12 d. posėdyje. Lėšų šaltinis – dalis asignavimų, numatytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos „Užimtumo didinimas“ (01-02) priemonei įgyvendinti savivaldybių patvirtintas užimtumo didinimo programas.
Antra. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos prašymui įgyvendinti skirti papildomai 44 tūkst. eurų. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 570 eurų. Lėšų šaltinis – dalis asignavimų, numatytų vėlgi toje pačioje mano jau įvardintoje Užimtumo programoje.
Įvertinti Seimo nario R. J. Dagio 2019 m. lapkričio 6 d. pasiūlymą dėl pensijų (jam komitetas pritarė) ir siūlyti jį svarstyti Vyriausybei.
Trečia. Įvertinti Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos 2019 m. birželio 21 d., liepos 3 dienos ir spalio 21 dienos prašymus dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento ir Lietuvos probacijos tarnybos, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos prašymą, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos prašymą, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo prašymą dėl Viešojo saugumo tarnybos, Policijos departamento ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos prašymą, atsižvelgiant į sudarytų kolektyvinių sutarčių nuostatas, Nacionalinės teismų administracijos prašymą ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymą.
Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 2 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Kubilienė paskelbs Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį projektą, ir sprendimas yra pritarti 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. 7 – už, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. E. Jovaiša paskelbs Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, Švietimo ir mokslo komitetas lapkričio 6 dieną svarstė biudžetą, ir turiu pasakyti, kad komiteto sprendimas yra nepritarti šiam biudžeto variantui.
Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 3, susilaikė 2.
Aš turiu keletą žodžių pasakyti dėl argumentų, kodėl buvo nepritarta. Argumentai Lietuvai ir Seimui yra puikiai žinomi. Argumentai tokie, kad neužtenka, visiškai neužtenka lėšų, skirtų mokytojų atlyginimams pakelti, dėstytojų atlyginimams pakelti. Deja, šiame variante taip pat nėra net ir neformalaus krepšelio, šiame variante nėra ir 10,3 mln., kurie buvo numatyti pagalbos mokiniui specialistų apmokėjimui ir daugeliui kitų projektų. Štai komitetas labai atidžiai apsvarstė įvairius komiteto narių pasiūlymus ir kitų pasiūlymus ir priėmė atitinkamus sprendimus siūlyti pagrindiniam komitetui svarstyti ir Vyriausybei peržiūrėti esamą situaciją. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą paskelbs A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir pritarė Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui balsuodamas 7 balsais už, 3 susilaikius.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Bernatonis paskelbs Užsienio reikalų komiteto išvadą.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Mieli kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam biudžeto projektui su sąlyga, kad bus atsižvelgta į mūsų siūlymus ir bus užtikrintas bent minimalus užsienio politikos finansavimas. Tam reikėtų vystomajam bendradarbiavimui papildomai skirti 1 mln. 800 tūkst. eurų, delegavimui mūsų atstovų į tarptautines organizacijas – 550 tūkst. eurų ir diplomatinės tarnybos veiklai užtikrinti – dar 1 mln. 60 tūkst. eurų. Kaip minėjau, visi bendrai sutarėme, jeigu bus atsižvelgta į šiuos pasiūlymus, mes biudžeto projektą palaikome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą paskelbs G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas lapkričio 5 dieną svarstė įstatymo projektą, iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo nario A. Strelčiūno, Vidaus reikalų ministerijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bei į komiteto pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto išvadą paskelbti ateis G. Vasiliauskas. Prašau.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas lapkričio 13 dieną svarstė 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4014. Komiteto sprendimas – nepritarti teikiamam įstatymo projektui, nes sistemingai neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms. Balsavimo rezultatai: už įstatymo projektą balsavo 2, prieš nėra, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir Jaunimo ir sporto reikalų komisijos išvadą paskelbs K. Smirnovas.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, lapkričio 6 dieną Jaunimo ir sporto reikalų komisija svarstė pateiktą įstatymo projektą. Pritarta su išimtim – siūlyti ir tobulinti atsižvelgiant į komisijos pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems komisija pritarė. Pritarimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame bendrąją diskusiją. Diskutuoti užsirašė daug Seimo narių. Kalbantieji frakcijos vardu turi teisę kalbėti septynias minutes, kiti – penkias minutes. Kviečiu Seimo narį M. Majauską. Kviečiu G. Skaistę. M. Majauskui po to suteiksime žodį.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Žvelgiant į šitą biudžetą ir į jo pristatymą, krenta į akis pirmiausia savigyra, nes kalbama apie tai, kad auga indeksuojamos pensijos, auga vaiko pinigai, tačiau, žvelgiant į žmonių nuotaikas, atrodo, kad jūsų savigyra nepasiekia tų žmonių, kuriems ji yra skirta. Žmonių pasitenkinimas gyvenimo kokybe krenta, kaip ir krentantys valstiečių reitingai.
Mano nuomone, žmonės nepatenkinti biudžetu pirmiausia todėl, kad ne todėl ir ne tam jus rinko į Lietuvos Respublikos Seimą, ne tam jus rinko valdyti valstybę, nes valstybės, mano nuomone, pirminė pareiga yra kokybiškai organizuoti viešąsias paslaugas, užtikrinti, kad būtų teikiamas kokybiškas švietimas, kokybiška sveikatos apsauga, kokybiška gynyba ir taip toliau. Tačiau atrodo, kad jūsų vienintelis prioritetas yra dalinti pinigus. Užsižaidę Kalėdų Senelio vaidmeniu, kada vienintelis originalus sprendimas yra, kas daugiau pasiūlys vaiko pinigų, pamirštate pagrindinį savo uždavinį, tai yra kokybiškai organizuoti viešąsias paslaugas ir mokėti padorų darbo užmokestį tiems, kas dirba valstybei.
Man atrodo, ypač ciniškas buvo premjero pasirinkimas prieš Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus, kada buvo pradėta pati brangiausia rinkimų kampanija modernios Lietuvos istorijoje, kai buvo pasirinkti du visiškai priešingi sprendimai. Vienas – tai mokesčių reforma „milijardas milijonui“, kada buvo sumažintos valstybės biudžeto pajamos po kelis šimtus milijonų kasmet. Tačiau tuo pačiu metu buvo nuspręsta parengti Ilgalaikio viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimo finansavimo strategiją, kurioje buvo pridalinta pažadų viešojo sektoriaus darbuotojams taip pat po kelis šimtus milijonų – po 300 mln., po 400 mln. kasmet. Žvelgiant į tuos du spendimus buvo akivaizdu, kad dosnios išmokos po mokesčių reformos neišsiteks drauge su pažadais viešojo sektoriaus darbuotojams. Kai žiūrime į grafiką, kada tie pasirinkimai buvo padaryti, tai noriu priminti, kad Ilgalaikė viešojo sektoriaus darbo užmokesčio strategija su pažadais viešojo sektoriaus darbuotojams Vyriausybėje buvo patvirtinta likus keturioms dienoms iki Prezidento rinkimų. Dosnūs pažadai mokytojams, gydytojams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams.
Šiandien, žvelgiant į tuos pažadus, kas liko iš jų. Galiu pacituoti S. Skvernelio žodžius tą dieną, kai buvo patvirtinta ta strategija: „Viešojo sektoriaus darbuotojai, kurie kuria viešąsias gėrybes, turi būti tinkamai įvertinti ir gauti adekvatų atlyginimą, todėl skirsime prioritetinį dėmesį šių darbuotojų darbo apmokėjimo sutvarkymui, to nėra padariusi nė viena Vyriausybė.“ Šiandien, žvelgiant į tuos pažadus, akivaizdu, kad tai buvo ne daugiau kaip rinkiminiai makaronai viešojo sektoriaus darbuotojams ant ausų. Galime paklausti šiandien, ką mano apie jūsų biudžetą ir apie jūsų vykdomą politiką, pavyzdžiui, prestižinės profesijos turėtojai – mokytojai, kuriems buvo žadėta ne tiktai panaikinti koeficientų šakutes, bet taip pat, priminsiu, 10 % padidinti ir pačius koeficientus. Tai vietoj tų susitarimų, kai buvo sutarta 117,6 mln., buvo surasta 55,5 mln. Taigi trūksta 62,1 mln. Taip pat ką mano dėstytojai, kurių atlyginimai turėjo augti 10 %, o neauga nė kiek. Tai 16,8 mln. Ką mano kultūros darbuotojai, kurių atlyginimai turėjo augti 15 %, tačiau valstybės pavaldumo įstaigose auga 6 %, savivaldybėse – 3,2 %, o likusį augimą susiraskite patys. Jiems trūksta 16,7 mln. Ką mano medikai, kuriems atlyginimai turėjo augti 26,6 %, o neauga nė kiek, tai yra 79 mln., taip pat pareigūnai, kuriems turėjo augti žemiausi koeficientai ir taip pat buvo pažadėta 1 tūkst. eurų į rankas, tai yra 11,1 mln. koeficientams, 26,8 mln. – dėl 1 tūkst. eurų į rankas. Tai yra 37,9 mln. Socialiniams darbuotojams atlyginimai turėjo augti 15 %, tačiau nuspręsta, kad savivaldybės pačios turės užtikrinti šių darbuotojų darbo užmokesčio augimą. Tai 12 mln.
Iš viso šioje strategijoje buvo pažadėta ir šiame biudžete nėra 212 mln. eurų. Šitas biudžetas yra niekas kitas kaip labiausiai nuviliantis dokumentas, kokį esate turėję, ir aš netgi pasakyčiau, kad tai ne tik nuviliantis, bet tai yra tiesiog melagių biudžetas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu opozicijos lyderį J. Sabatauską diskutuoti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, niekas iš mūsų šiandien čia nežino, kuo baigsis svarbiausio metų dokumento svarstymas, kokius mokesčius kitąmet turėsime ir kaip gyvens viešasis sektorius. Kažkiek didės pensijos, bet ar didės jos daugiau, negu numatyta įstatymo projekte, taip pat nežinome. Prezidento G. Nausėdos, kuris, beje, pirmasis pateikė siūlymų dėl biudžeto, iniciatyvos viena po kitos keliauja į šiukšlių dėžę. Dalis Vyriausybės pasiūlymų valdantiesiems irgi netinka.
Ketvirtadienį įspėjamąjį streiką ketina rengti mokytojai, prie jų greičiausiai prisijungs ir aukštųjų mokyklų dėstytojai. Atrodė, blogiau negu pernai negali būti. Pamenate, gruodį Gedimino prospektą užtvindė ir taip nepasitenkinimą reiškė mokytojai ir kitos viešojo sektoriaus socialinės grupės. Kalbu apie masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“. Vis dėlto 6 tūkst. žmonių dalyvavo.
Visi matome, įtampa visuomenėje auga, ir taip kasmet. Tai nepateisinama ir dar, o tai baisiau, sunkiai atitaisoma. Toks įtampos šaltinis tvyro dėl to, kad pagarbos ir atjautos žmonėms valdantieji nedemonstruoja, o gal ir nemoka to daryti. Štai pavyzdys.
Raštu duoti įsipareigojimai mokytojams, dėstytojams, medikams. Ne kas kitas davė, o būtent šios kadencijos valdantieji pasirašė tokius pažadus. Pacta sunt servanda – sutartys turi būti įvykdomos. Šitų sutarčių nė nemano vykdyti. Tai piktina žmones, nes rodoma, kad valstybės vardu duoto pažado galima nesilaikyti. Valdančiųjų formuojama valstybinė netesybų tradicija kuria ydingą situaciją, kelia visuomenės susipriešinimą.
Dabar svarbiausia užduotis, ir tai tikrai galima padaryti, – mažinti tą susipriešinimą, nes tai gali turėti ilgalaikių pasekmių. Išeitis labai paprasta. Valdantieji turi įvykdyti bent tai, ką patys įsipareigojo, ir ne bet kaip, o raštu. Susitarimai su mokytojais, dėstytojais, medikais, kitomis viešojo sektoriaus grupėmis turi būti įrašyti į biudžetą ir uždengti realiomis pajamomis. Tam reikia tik apie 80 mln. Nereikia fantazuoti apie šimtus milijonų ar milijardus. Dar yra laiko. Raginu laikytis duoto žodžio ir bandyti visomis išgalėmis susigrąžinti pasitikėjimą. Mes, siekdami solidaresnės Lietuvos, esame pateikę Seimui atitinkamų įstatymų projektų. Numatome tą darbą tęsti ir 2020 metais. Kviečiame valdančiuosius įsiskaityti į tuos dokumentus ir įvertinti, kodėl net Lietuvos Respublikos Prezidentas, daugelį metų dirbęs tikrai ne valstybiniame sektoriuje, pasisako už tolygesnį darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimą, būtent už solidarumą. Mes manome ir esame įsitikinę, kad solidaresnė Lietuva, prie kurios formavimo turi gerokai prisidėti tolygesnė mokestinė našta, jos pasiskirstymas, yra būtina sąlyga mažinti emigraciją ir stiprinti gyventojų pagarbą savo valstybei. Tokiam biudžetui, kuris dabar, šiandien, yra pristatytas Seimui, mes pritarti tikrai negalime.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, iš tiesų daug diskutavome apie biudžeto priėmimą ir būtų galima apibendrinti taip, jog valstybės biudžetas priimamas taip, kaip studentas rašo bakalaurinį darbą – paskutinę naktį. Liko kiek daugiau nei vienas mėnuo, o dar iki šiol nežinome, kokie bus priimami nauji mokesčiai, kaip keisis jau galiojantys, kaip atrodys automobilių mokestis, kaip atrodys nekilnojamojo turto mokestis, siūlomi nauji bankų, prekybos centrų mokesčiai. Aš tai pavadinčiau elementariu sadopopulizmu, kai siūlomos populiarios priemonės, kurios daugiausia žalos padarys jų reikalaujantiems. Visame šiame chaose ir tai, ką mes matėme čia prieš kelias savaites komitetuose, turime maždaug 100–150 mln. skylę biudžete. Finansų ministras turės ištraukti kiškį iš kepurės ir sugebėti užlopyti šią skylę. Būtų gerai, kad ne gynybos finansavimo sąskaita.
Antras dalykas, kuris tikrai kelia nerimą, kad mes vis daugiau kalbame apie perskirstymą. Suprantamas poreikis mažinti socialinę atskirtį ir skirti daugiau paramos tiems, kurie gyvena skurde ar esant skurdo rizikai, tačiau mes negalime gyventi vien tiktai perskirstymo darbotvarke. Bandome ne iškepti didesnį pyragą, kad duotų daugiau pajamų, bet sukramtytą pyragą siūlome antrą kartą valgyti. Kur dingo augimo darbotvarkė, kodėl kalbame vien tiktai apie perskirstymą?
Turėjome planą sukurti finansinių technologijų centrą, tačiau buvęs BFK pirmininkas bandė palaidoti idėją dar jai negimus. Turėjome planą padėti ūkininkams suteikiant galimybę perdirbti pluoštines kanapes, tačiau iniciatyva skęsta biurokratinėse procedūrose. Buvo sutarta mokytojų profesiją padaryti prestižinę, bet vietoje to matome didžiausius mokytojų streikus ir netgi matėme užimtą Švietimo ministeriją.
Galėčiau vardinti ir vardinti, tačiau apibendrindamas pasakysiu, kad kai nežinai, kur plauki, bet koks vėjas nepalankus. Todėl visas politinis veikimas išvirsta į konfliktus. Aš jau nekalbu apie konfliktus su opozicija, bet konfliktai su Vyriausybe dėl biudžeto, konfliktai su prezidentūra dėl mokestinių siūlymų, konfliktai su Lietuvos banku dėl finansų sektoriaus ir, žinoma, konfliktai su profesinėmis sąjungomis dėl netesėtų pažadų. Nėra jokios krypties, nėra jokių idėjų – tik pyktis. Todėl kur vežimas rieda, tik arkliai težino.
Ir pabaigoje. Kiekvieno rimto mūšio plano dalis yra tvarkingas atsitraukimas, tačiau valdantieji su savo mokesčiais išsikasė tokius gilius apkasus, kad nemato nei į ką šaudo, nei nuo ko ginasi, o ir patys iš tų gilių apkasų, panašu, nebesugeba išlipti. Todėl siūlau neskubėti, atsiimti mokestinius siūlymus, nebegąsdinti ir nebeerzinti visuomenės ir sugrįžti prie idėjų, kurios skatintų kurti darbo vietas, mokytis, investuoti, mokėti mokesčius ir nuoširdžiai rūpintis vieni kitais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu diskutuoti A. Armonaitę.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Biudžetas – tai nėra tik buhalterinės eilutės. Reikia žiūrėti, kas slypi už tų skaičių ir kas lydi šitą biudžetą, tai yra matyti visą paveikslą. Paskui šitą biudžetą, 2020 metų biudžetą, iš esmės klajoja investicijas vejantys mokesčiai, biudžete toliau tarpsta neliečiamieji, kurių niekada niekas nepalies, o jeigu priliečia, juos ministrų poste pakeičia narkevičiai. Šiame biudžete taip pat nėra vertinamas didžiausias valstybės turtas, tai yra intelektas ir protas.
Trumpai apie kiekvieną iš jų. Mokesčiai be galvos. Kodėl sakau, kad be galvos? Nes niekas neprisiima atsakomybės. Seime kaip per sviestą eina mokestis bankams, kaip per sviestą eina mokestis prekybininkams, o Vyriausybėje visi tiktai skėsčioja rankomis ir sako – reikia diskutuoti. Bet būtent finansų ministras, būtent premjeras yra atsakingi už tai, kas čia bus priimta su biudžetu.
Nekilnojamojo turto mokestis sukėlė sumaištį, pasipiktinimą, chaosą, mes šiandien nežinome, kaip jis atrodys, o biudžetui efektas bus viso labo keli milijonai eurų. Sakyčiau, nereikalinga kova.
Neliečiamieji. Šiame biudžete ir toliau neliečiamieji yra stambūs ūkininkai ir žemvaldžiai. 20 lengvatų jų naudai šiame biudžete. Panašu, kad ir toliau jie pilsis pigų dyzeliną ne tik į savo techniką, bet ir į šeimų automobilius, ir mes visi už tai mokėsime. Žeminama kartelė valstybės valdomoms įmonėms. Šiais metais jos sumokėjo daugiau pelno ir dividendų, o kitąmet planuojama, jog jos sumokės 41 mln. mažiau. Valstybės kontrolė yra paskaičiavusi, kad sėkmingai tvarkant valstybės įmones iš viso galima į biudžetą iš jų surinkti net 500 mln. eurų. Ar girdite? 500 mln. eurų, kai mes krapštome per nekilnojamojo turto mokestį, per kitus mokestėlius po keletą milijonų. Neliečiamas liks ir valstybės turtas už 2,8 mlrd. eurų ir valdomas 700 valdytojų. Jeigu bent 10 % jo valstybė atsisakytų, nesakau, kad visko reikia atsisakyti, bet jeigu bent 10 % jo atsisakytų, kasmet galėtume 20 mln. sutaupyti vien iš jų išlaikymo.
Švietimas. Protas ir intelektas – didžiausias valstybės turtas, galintis padaryti Lietuvą sėkmingiausia pasaulio ekonomika ir galintis ne tik sustabdyti emigraciją, bet ir pritraukti šviesiausius pasaulio protus, tačiau čia nėra ambicijų, čia toliau yra, na, nevykdomi susitarimai. Birželį universitetams pažadėta 10 % kelti dėstytojų atlyginimus, rudenį, po keleto mėnesių, biudžete to nėra. Birželio mėnesį mokytojų organizacijoms pažadama 10 % kelti jų atlyginimus, rudenį, po keleto mėnesių, biudžete to nėra. Privačios mokyklos. Dar viena idėja Lietuvai, kaip galima pasmaugti švietimo įvairovę. Viso labo 2,2 mln. eurų būtų sutaupoma, o kiek valstybė praloštų? Praloštų galimybę specialių poreikių vaikams gauti įvairesnį dėmesį ir švietimą. Būtų užkardyta galimybė net ir tiems, kurie yra nepasiturintys, rinktis privatų švietimą.
Taigi sumaištis ir perkamos simpatijos išmokomis. Tačiau jokių naujų galimybių, jokių ambicijų ir net neieškoma jėgų augti. Dėl to aš neplanuoju palaikyti šito biudžeto, man yra labai gaila, kad mes tiesiog prarandame mums labai svarbų laiką.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narę I. Šimonytę. Frakcijos vardu.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke.
Biudžetas ir vėl socialiai orientuotas, rekordinis ir dar šį kartą nuostabiai subalansuotas vyrams ir moterims. Apie tai, kieno sąskaita ir kaip subalansuotas biudžetas, aš dar pakalbėsiu. O kiti du epitetai, kaip jūs puikiai žinote, tėra tik nuvalkiotos klišės. Bent kiek orientuoti į ateitį ir šalies ambiciją ištrūkti iš vidutinių pajamų spąstų žmonės savo santykio su šia retorika jau net nevertina rimtai, veikiau laiko tai nuoboduliu. Šįmet nuobodu nėra, bet nėra ir linksma.
Pastarąjį pusmetį ne mažiau nuvalkiotas yra ir gerovės bei gerovės valstybės siekinys, bent jau retorikos lygmeniu. Gerovė – gerai, valstybė – gerai, gerovės valstybė – gerai kvadratu. Kas gali būti prieš? Bėda tik, kad gerovės valstybė – tai nėra keli ar keliasdešimt eurų biudžetinės algos ar valdiškos pensijos. Gerovės valstybė yra netgi daugiau negu mūsų galimybės užtikrinti vienodas sąlygas visiems per viešąsias paslaugas. Gerovės valstybė – na, bent jau tas kelias, kurį mums rodo visi nuo Prezidento iki neofitų ir naujai konvertuotų partijų, visų pirma prasideda nuo pasitikėjimo, įsitikinimo, kad praeivis gatvėje yra toks pat sąžiningas žmogus kaip tu, vadinasi, ir tavo kaimynas, ir tavo verslo partneris, ir tavo rinkti valdžios atstovai, ir tie pareigūnai, kurie įgalioti vykdyti viešąjį administravimą. Be pasitikėjimo apie kokią nors dosnesnę nei šiuo metu gerovės valstybę nėra jokios prasmės kalbėti. Niekas nenorės dėti didesnių išteklių ant bendro stalo bendriems uždaviniams spręsti, jeigu bus įsitikinęs, kad aš tai geras, bet kitas – tai nevidonas ir vagis.
Kai praėjusių metų rudenį mokytojai sulipo į ministeriją per langus, o dėstytojai skambino varpais, kad mokslas ir studijos liko paskutiniuoju prioritetu, kai verslo ir pilietinės visuomenės atstovai, o ir Valstybės kontrolė jau kelinti metai sako, jog viešojo administravimo kompetencija čiuožia žemyn nuožulniąja plokštuma, atrodė, kad gal buvo išgirsti. Vyriausybė ėmėsi įrankio kodiniu pavadinimu „sudarysime darbo grupę“ ir deklaravo siekį spręsti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio problemas ir rengti strategiją. Seimas gavo 20 puslapių esamos padėties analizės, kelis puslapius, atrodo, būsimų metų planų, kelis puslapius 2025 metų miražo, palikto pasiekti kitoms valdžioms, ir spengiančią tylą tarp šių dviejų laiko taškų. Bet tarsi buvo aišku, ką Vyriausybė ketina siūlyti daryti. Biudžete nėra nė to. Rezultatas, kaip jau čia buvo minėta, minus 200 mln. nuo pirminio užmanymo.
Gal pasikeitė ekonomikos perspektyvos? Ne. Apie lėtėjimą žinojome jau pavasarį. Gal pasikeitė prioritetai užkeikimo lygmeniu? Tikrai ne. Bet dabar vyksta diskusijos, kas ką galėjo pasirašyti, kas turėjo kokią teisę, yra herbinis antspaudas Vyriausybės po tais dokumentais, kuriais tai buvo patvirtina, ar ne. Sveikatos ministras apskritai ruošiasi pasaulinei krizei, kada neliks akmens ant akmens, tik sveikatos apsaugos sistema, jau šių metų pabaigoje sukaupsianti 400 mln., tai yra penktadalį viso biudžeto dydžio rezervą. Vis girdžiu, kad gerai yra būti pasiruošusiam. Žinoma, kad gerai yra būti pasiruošusiam, bet kažkodėl Vyriausybė kituose frontuose to pasiregimo nedemonstruoja.
Drąsos pripažinti, kad prioritetai yra keičiami galbūt dėl to, kad keičiasi koalicija, nėra. Nėra drąsos ir siūlyti keisti susitarimus. Tai kaip viešojo sektoriaus darbuotojams, viešųjų paslaugų vartotojams pasitikėti, kad Vyriausybės žodis šio to vertas? Finansų ministras tebesprendžia vištos ir kiaušinio dilemą, teigdamas, kad negali duoti pinigų nereformuotiems sektoriams, nors jokia reforma be pinigų dar neįvyko, o už reformas atsakinga ta pati Vyriausybė.
Dauguma didžiuojasi būsimu pensijų augimu, nors padidinti pensijas tada, kai auga pajamos ir yra sukaupti rezervai, pagal nustatytą formulę turbūt sugebėtų ir dirbtinis intelektas. Būtų iš ko mokytis, jeigu ekonomikai smingant, o rezervuose švilpaujant vėjams sugebėtumėte didinti pensijas. Tuomet gal iš tikrųjų būtų kuo didžiuotis.
Kartais lyg ir pagalvoju, kad gal ir linkėčiau tokios patirties, bet paskui pagalvoju, kad ne, negaliu to linkėti, Lietuvos gaila. Viena Venesuela pasaulyje jau yra. Akivaizdu, kad geriausiai sekasi daryti tai, kas nereikalauja ypatingo galvojimo – yra išteklių, yra formulė ir darome. Ten, kur išteklių tarsi yra, bet nėra jokios gatavos formulės, vis dar laukiame, kol ateis kažkoks puškinas ir padarys reformas, kurias vėliau liks tik automatiškai finansuoti.
„Milijardo milijonui“ pseudoreforma išmušė nemenką skylę biudžeto laive. Apie tai jau prisikalbėjome praėjusiais metais, negaišiu laiko. Visgi siūlant neskubinti reformos gilinimo finansų ministro didybė nugalėjo, planas buvo patvirtintas trimetis. Labai reikėjo to simbolinio milijardo. Ar nekenčia ministro didybė dabar, kai reforma atsukinėjama paskutinę minutę, o svarstomų formulių puokštė margesnė už povo uodegą, kai ministras net nedrįsta ateiti su šitais pasiūlymais į Seimą, o po volu pakiša Seimo narių grupę? Priimtų sprendimų pasekmes bandoma apkaišioti įvairiais mokestėliais ir iniciatyvomis už kelis, keliolika ar keliasdešimt milijonų eurų, kur kartais ir teikėjai nelabai žino, ką jie apmokestinti nori ir kokios bus tų sprendimų pasekmės. Siūlymų teikėjai vardina realias problemas, tik nė vienos tų problemų šitie siūlymai negali spręsti. Siūlymų teikėjai žino tik viena, kad visi, kas nepritaria siūlymams, yra niekšai ir nenori žmonių gerovės, kadangi jos nebus be per savaitę priimto bankų mokesčio, kurį teikia žmogus, nežinantis, kaip veikia bankas.
Vyriausybė į didesnius debatus nesivelia, planuoja pajamas, šypso į ūsą ir palieka Seimui debatuoti šituos sprendimus. Siūlo pritarti priemonėms, bet galbūt nepritarti tikslui ar atvirkščiai – konsultuotis, debatuoti, kai iki Naujųjų metų liko keli mėnesiai. Apie kokį pasitikėjimą mokesčių mokėtojai ir investuotojai gali kalbėti, apie kokią pagarbą duotam žodžiui? Vyriausybė elgiasi taip, tarsi būtų paveldėjusi kažkieno kito prisapnuotą biudžetą, pagal kurį pinigai baigsis kitų metų viduryje, o ne pati būtų buvusi valdžioje šiuos trejus metus.
Pabaigai apie balansą. Perteklinis biudžetas savaime nėra kokia vertybė, juolab kad perteklius ir nėra tikras, o tik aritmetinis, bet nupieštas perteklius yra tiesiog melas. Jau šiųmetinis rezultatas bus nepasiektas, o juk kaip įdomu – ekonomika augo greičiau, negu tikėjomės, rezultatas bus blogesnis. Kodėl? Nes tikslas buvo iliuzija. Iliuzija yra ir kitų metų tikslas, įrašytas projekte, jis vėl pasiektas užfiksavus Sveikatos draudimo fondo biudžetą Ilizarovo aparatu ir biudžeto pajamų tapybos būdu.
Apmaudu, kad pavasario sesijos pabaigoje teiktas siūlymas, kol ne ruduo, bandyti rasti konsensusą nebuvo išgirstas. Patys žinome, ką daryti, sakėte, dabar jau matyti, kad žinote. Žinote, kad svarbiausia yra siekti galios ir tikslas pateisina priemones. Tik gerovės valstybei joks deficitas nėra toks baisus, kaip pasitikėjimo deficitas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Sysas. Kalbės iki penkių minučių. Kviečiu.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien tris valandas mes kalbėsime apie biudžetą, nežinau, ar jos padarys kokią įtaką biudžeto turiniui, bet man įdomūs išoriniai veiksniai, kurie vyksta. Dar niekada svarstant biudžetą tokių išorinių simbolių nemačiau – žali kryžiai Lietuvos laukuose. Ką jie simbolizuoja: ar čia valstiečių žaliųjų piarinė akcija, ar tai kryžius tikrąją to žodžio prasme valdančiųjų politikai, o gal būtent jų kiekis simbolizuoja gerovės valstybės pamatus, kuriamus Lietuvoje? Į tą klausimą mes turėtume atsakyti, vis dėlto ką simbolizuoja tie žali kryžiai?
Nekartosiu to, ką sakė gerbiama Ingrida ir Gintarė. Gintarė pasakė tokią labai stiprią frazę „melagių biudžetas“. Na, čia taip nuskambėjo stipriai. Nežinau, ar čia melagių biudžetas, pažadų netesėtojų – tai tikrai. Kolektyvinės sutartys pasirašytos, išdalinta tiek pažadų, kad niekaip neatitinka galimybių. Ir aš čia matau didžiausią problemą, kad žadėjo, žadėjo ir šiandien mato, kad tie pažadai suėjo į vieną krūvą, augimas yra, netgi visai neblogas ir net kitiems metams, deja, visi lieka nepatenkinti. Čia jau buvo paminėta, priminta, kas buvo prieš metus. Tai norėčiau iš karto irgi reaguoti, ar visi ministrai jau pasirūpino pirmo aukšto langų sandarumu, ar nebus vėl užimtos ministerijos per pirmo aukšto langus? Lyg ir viskas gerai, o atmosfera, retorika kaista. Jau turbūt susidaro eilės, kada kokia darbuotojų grupė protestuos Vilniaus gatvėse. Girdėjau, šią savaitę ruošiasi dviejų sričių specialistai, kai kas netgi dyzelino įsipylė į savo techniką, kad privažiuotų iki Seimo.
Žiūrint į tuos įstatymus, kurie pateikti kartu su biudžetu, ir į patį biudžetą, man visados kyla realiai klausimas, ar tikrai dėl priimtų sprendimų sumažės atskirtis? Jai buvo skirta be galo daug kalbų, ypač pradžioje. Ir ką gi mes matome? Tie sprendimai, kurie ad hoc priimami čia, posėdžių salėje, protestuojant prieš… arba nepritariant komitetų nuomonei, atskirties nemažina, jie didina. Tai akivaizdu. Ir nereikės čia ilgai laukti, kai mes tą pamatysime, kad septyni kartai… nuo septynių ne į apačią sumažėjo, 6 su kableliu, bet 7,3, 7,4. Tokia atskirtis tarp pačių turtingiausių ir pačių vargingiausiai gyvenančių gyventojų. Ir tai ekonominio pritekliaus metais. O kaip su atlyginimais? Čia ne vienas jau klausė ir klausia. Vėlgi viešasis sektorius tikrai tikėjosi, kad pažadas dėl bazinio dydžio, kuris būtų toks, kaip prieš krizę, taip ir nesulaukė. Kiekvienas iš čia dirbančių, kiekvienas, dirbantis viešajame sektoriuje, gali paskaičiuoti, kiek jo atlyginimas, sakykim, sumažėjo arba nebuvo išmokėtas. Tikrai būtų galima netgi svajoti ir pritarti biudžetui, jeigu būtų nors vienas kuris nors pažadas normaliai ištesėtas. Aš jau neklausiu apie tas šešias garsias reformas, kurias pradėjo, ir kas galėtų pasakyti, kurios iš jų baigtos arba bent jau priartėjo prie pabaigos, kad mes galėtume pasakyti, kad tikrai reforma pavykusi. Jeigu visose srityse tiek daug nepatenkintų, tai kodėl tiek nepatenkintų?
Turbūt norėčiau užbaigti ir priminti sparnuotą frazę, kad mes nesielgsime kaip senieji, mes elgsimės skaidriau, aiškiau ir geriau. Gerbiamieji, jums pažymį parašys rinkėjai.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį D. Kreivį.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien svarstome vieną, turbūt ne vieną, o svarbiausią šios sesijos dokumentą, nuo kurio priklausys, kaip mes gyvensime ateinančiais metais, nuo kurio priklausys taip dažnai minima Lietuvos gerovė. Ta proga norėčiau pacituoti, ką sako apie šitą projektą trys svarbiausios finansinę drausmę ir finansus vertinančios institucijos, – tai Lietuvos bankas, Valstybės kontrolė ir Tarptautinis valiutos fondas.
Taigi Lietuvos bankas teigia, kad nors Vyriausybė tvirtina, kad yra laikomasi Fiskalinės drausmės įstatymo, o fiskalinė šalies politika yra anticiklinė, Lietuvos banko vertinimas yra priešingas. Pasak banko, biudžete numatytos reikšmingos pajamos, kurios atseit bus ištrauktos iš biudžeto ir kurių pagrįstumas yra daugiau nei abejotinas. Taip pat Lietuvos bankas kelia rimtas abejones, ar biudžetas atitinka Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir ar apskritai 2020 metais planuojama vykdyti anticiklinę politiką. Bankas teigia, kad fiskalinė politika, nepaisant visų planų, kaip ir 2019 metais, pabrėžiu, 2019 metais, kada Vyriausybė buvo prisiplanavusi iš šešėlio ištrauktų pinigų, bus prociklinė, o ne neutrali, kaip buvo planuojant 2019 metų biudžetą.
Valstybės kontrolė. Valstybės kontrolės vertinimas taip pat atliepia Lietuvos banko nuogąstavimus. Ji sako, kad 2019 metais Vyriausybė planavo anticiklinę fiskalinę politiką, tačiau savo esme vėlgi dėl negautų pajamų ji tapo procikline, ir egzistuoja rizika, kad 2020 metais bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.
Tarptautinis valiutos fondas taip pat pateikė savo vertinimą. Jo teigimu, pajamų projekcija yra taip pat perdėm optimistinė, ypač pajamos, kurias planuojama surinkti iš geresnio mokesčių administravimo. Tai yra, taip vadinama, ištraukti iš šešėlio.
Tie patys lozungai, priminsiu, skambėjo ir 2019 metais, kai buvo planuojama iš šešėlio ištraukti beveik 200 mln., pavyko 100. Taip pat Tarptautinis valiutos fondas kritikuoja ir mokesčius pagal turto ir pajamų dydį. Principinė nuostata yra tokia, kad negalima įvesti mokesčių remiantis vien tik turto ir pajamų dydžiu. Lietuvos finansinė sistema, anot Tarptautinis valiutos fondo, nėra įmantri. Banko turto dalyje mes turime kelis instrumentus ir paskolas, tad, įvedus šiandien siūlomus mokesčius, Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, bus apmokestinamos visos paskolos. Taigi, gerbiamieji, tokio mokesčio padarinius savo kišenėje pajus kiekvienas Lietuvos pilietis ar šeima, turinti paskolas. Dar kartą pakartosiu, kad kiekviena šeima, turinti paskolas, pajus įstatymo, kurio pajamos yra įskaičiuotos į biudžetą, pasekmes.
Galų gale noriu priminti, kad konstitucinės teisės specialistai akcentavo, kad negalima įvesti tokio pobūdžio mokesčių nuo Naujųjų metų, likus teoriškai tiktai mėnesiui iki metų pabaigos, nes tai kertasi ir su verslo lūkesčiais, ir su elementariu, geru šalies ekonomikos tvarkymu. Taigi taip mes griauname tvarią verslo aplinką ir šalies ekonomiką. Taip pat dėl tokios mokestinės politikos, tokios mokesčių įvedimo praktikos mes galėsime tiktai pasvajoti apie tolesnį investuotojų patraukimą ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą. O Lietuvos verslas, toliau taip elgiantis, iškels savo valdymą į aplinkines valstybes.
Taigi raginu visus Seimo narius balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį… Seimo narę D. Šakalienę.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Šiandien iš tikrųjų yra labai simbolinė diena, nes lapkričio 25 dieną prasideda 16-os prieš smurtą prieš moteris dienų akcija, kuri vyksta daugybėje pasaulio šalių, nuo lapkričio 25 dienos – Tarptautinės prieš smurtą prieš moteris dienos iki gruodžio 10 dienos – Tarptautinės žmogaus teisių dienos. Tai labai simboliška, kad būtent šiandien, šią dieną, galiu pasisakyti apie mūsų planuojamą 2020 metų biudžetą.
Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos šalių. Ar mes iš tiesų esame Europos Sąjungos šalis ir pagal požiūrį į savo moteris? Europos Sąjungoje kas trečia moteris patiria smurtą, skaičiais tai yra 61 mln. moterų, Lietuvoje – taip pat. Kai žiūrime tą tyrimą detaliau, kas iš jūsų nors kiek tuo domėjosi, tai Lietuva būtent tiksliai atitinka tą – kas trečia moteris. Mes turime labai konkrečią skaitinę išraišką. Lietuva per metus patiria 600 mln. eurų nuostolio dėl smurto prieš moteris. Mes kaip tik kalbėjome būtent apie šitą sumą, apie 600 mln. eurų, kurių trūksta tam, kad mes galėtume sutvarkyti viešąjį sektorių, kad turėtume kokybiškus atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams: ugniagesiams, gydytojams, mokytojams, bibliotekiniams, kultūrininkams ir taip toliau.
Labai sukom galvą, iš kur gauti tuos 600 mln. eurų, tai va, prašau, aš jums siūlau. Trečius metus kalbu apie tai, kad investuoti į smurto prieš moteris prevenciją tiesiog apsimoka. Jeigu tai nėra pakankamai svarbu ideologiškai, politiškai, jeigu vis dar yra normalu galvoti, kad smurtas prieš moteris išsispręs savaime, kad čia nieko tokio, kad mes per metus turime 48 tūkst. atvejų smurto prieš moteris… (Balsai salėje) Taip, ponas Petrai, biudžetas. Ir kas yra įdomiausia, kad, neskyrę pinigų šitai problemai spręsti, mes po to patiriame 600 mln. eurų nuostolio per metus. Kai žiūriu į šiųmetinį biudžetą ir matau, kad smurto prieš moteris prevencijos politikos vis dar nėra, eilutės smurto prieš moteris prevencijai šiame biudžete taip pat nėra, tuomet tegaliu preziumuoti, kad šitai valdančiajai koalicijai atrodo visiškai normalu, kad ir kitais metais mes vėl patirsime 600 mln. eurų nuostolių dėl to, kad nesugebėjome investuoti į smurto prieš moteris prevenciją. Todėl kreipiuosi net ne į jūsų jausmus, širdį ar sąžinę, jeigu tai nesvarbu, – kreipiuosi tiesiog į jūsų mokėjimą skaičiuoti. Pagalvokite apie tai. Jeigu to nuostolio nenorime, mes turime investuoti į jo išvengimą.
Šiandien, kai dariau spaudos konferenciją, atidarydama Baltojo kaspino festivalį, kurio renginiai kaip tik ragins visuomenę pagalvoti apie mūsų nuostatas ir stereotipus, kurie tiesiogiai nuveda į smurtą prieš moteris, D. Paulauskas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas, pasakė, kiek netgi fragmentiškos, nedidelės vienos tarnybos pastangos už minimalias lėšas gali pakeisti visos visuomenės nuostatas, kurios tiesiogiai nuveda į smurtą, nužudymus, sužalojimus, žalą psichinei ir fizinei sveikatai, sveikatos apsaugos sistemos, socialinės apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos kaštus, nes tie patys policininkų kaštai, resursai ir laikas tam skiriami.
Štai nedidelis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikimas toje srityje per dvejus metus visuomenės nuostatą į smurtą prieš moteris kai kuriose srityse pakeitė 13 % – daugiau negu dešimtadaliu. Fragmentiškai, su minimaliomis lėšomis, vienos institucijos.
Jeigu apie tai pagalvotume, jeigu turėtume normalią, plačią, sisteminę smurto prieš moteris prevencijos priemonių politiką ir tam skirtas lėšas, aš esu tikra, net neabejoju, taip rodo tyrimai ir kitų šalių praktika, per trejus metus tuos milžiniškus 600 mln. eurų nuostolius galėtume sumažinti trigubai ir turėtume tų lėšų, kurių mums taip trūksta.
Šitame biudžete smurto prieš moteris prevencijai vietos nematau, palaikyti jo irgi nematau galimybių. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį B. Bradauską.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ekscelencija Pirmininke, gerbiami kolegos, maždaug prieš 80 metų Lietuvos poetas T. Tilvytis rašė: „Kryželių žemė – tėviškė šventoji, įmirkus prakaitu, keiksmais artojo.“ Pažiūrėjus į kaimą, dabar Lietuva pasipuošė kitokiais kryželiais – žaliais, bet keiksmai liko tie patys.
Šitame kontekste aš galiu pasakyti: ir kitose srityse – sveikatos apsaugos, norint širdies kraujagyslių tomografiją pasidaryti, reikia laukti pusę metų eilėje, norint implantuoti stimuliatorių, reikia dvejus metus laukti eilėje, norint pakliūti pas šeimos gydytoją – mėnesį ar du; švietimo srityje nesibaigiantys streikai ir kitose srityse maždaug tokia situacija. Ką tai reiškia?
Mes labai mėgstame kalbėti apie nacionalinį saugumą. Bet mes nacionalinį saugumą suprantame kaip išorės saugumą ir visai nevertiname vidinio saugumo prasmės. O vidinis saugumas tai yra sudedamoji nacionalinio saugumo dalis. Vidiniam saugumui mes absoliučiai neskiriame dėmesio.
Pažiūrėkite, kas dedasi pasaulyje. Aš manau, lietuviai ne tokio temperamento ir neprieis prie tokio valstybės laužymo iš vidaus. Bet kas gali pasakyti? Tame kontekste aš noriu pasakyti štai ką. Lietuva, kai kurios partijos pasirašė gynybai skirti 2,5 % nacionalinio produkto. Nors nacionalinis produktas auga ir taip didėja saugumui skiriamos lėšos NATO, noriu priminti štai ką. Iš 29 valstybių tik septynios pasiekia 2 %, tarp jų – visos trys Baltijos šalys ir Lenkija. O didelės valstybės ir turtingos valstybės kaip Belgija – 0,9 %, Bulgarija (na, neturtinga valstybė) – 1,4 %, Čekija – 1,1 %, Danija – 1,2 %, Vokietija – 1,2 % ir planuoja pasiekti 2 % gerais, taip sakant, užmojais iki 2030 metų. Kodėl Lietuva turi dabar atiduoti 0,5 %, maždaug apie 300–350 mln. eurų per metus, niekieno neraginama? Kai vidaus, dar kartą primenu, vidiniam saugumui mes nieko neskiriame. Ir jeigu neskirsime to 0,5 % bent vidiniam saugumui, susilauksime bėdos. Be abejo, biudžete visada trūksta pinigų, nėra kalbos, bet kur jų paimti? O paimti daug kur jų galima. Vien tik statybos darbų viešieji pirkimai sudaro 2,2 mlrd. eurų. Brangsta kasmet statybos darbai 5–6 %, per 200 mln. eurų. Niekas nepasidomi, kodėl brangsta, algos juk neauga. Vadinasi, šuo pakastas kažkur kitur, bet mes lengviausiai einame kitų mokesčių įvedimo link ir išstumiame pirkėjus viena mokesčių reforma į Lenkiją, kita mokesčių reforma – į Lenkiją ir į Latviją, į kitas valstybes. Žengdami tokiu keliu mes niekada nesurasime valstybėje pinigų, todėl aš kviečiu iš esmės pagalvoti mūsų ekonomistus. Gerovės valstybė – ne dubenėlis sriubos kaip „Caritui“ pamaitinti Lietuvos žmones, o kur kas daugiau. Prezidentas kalbėdamas apie gerovės valstybę turėjo omeny visai ne tą, ne dubenėlį sriubos, o kai kas galvoja, kad būtent į tai mes turime lygiuotis. Kadangi laikas baigiasi, ačiū, brangieji, bet tikrai pagalvokime. Aš už tokį biudžetą negaliu balsuoti.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį Z. Jedinskį. Dėl vedimo tvarkos – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, vis dėlto girdint diskusiją, mielieji, tas išlaidų gynybai supriešinimas su kitomis socialinėmis reikmėmis yra tiesiog apgailėtinas. Neturime to daryti. Mes su I. Degutiene… Kodėl ne dėl vedimo tvarkos? Norėjau… Leiskite išsakyti, gerbiamasis. Galiu užbaigti? Gerai, Pirmininke, labai ačiū. Gerbiamas Broniau, žiūrėkite, mes su I. Degutiene prieš dešimt metų buvome Estijoje, Estijos parlamento pirmininkė buvo tokia ponia E. Ergma, ir tuo metu, krizės laikotarpiu, vieninteliai estai išlaikė 2 % bendrojo vidaus produkto. Mes jos paklausėme, kaip jūs paaiškinate savo gyventojams, kad reikia skirti 2 % gynybai. Ji atsakė labai paprastai: mes jiems sakome, jeigu norite gauti estiškas, o ne rusiškas pensijas, skirkite gynybai.
PIRMININKAS. Gerbiamas Kasčiūnai…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). O mes nuolat priešiname gynybą su socialinėmis reikmėmis. O kodėl Lietuvai, o ne Vokietijai reikia skirti 2 %…
PIRMININKAS. Gerbiamas Laurynai Kasčiūnai, aš kviečiu jus užsirašyti diskutuoti, čia nebuvo dėl vedimo tvarkos.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Na, tai gerai, dėkui, Seimo Pirmininke. (Balsai salėje)
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Gerbiami kolegos, šiandien svarstant biudžetą aš kritikuosiu valdančiąją koaliciją. (Balsai salėje) Kritikuosiu dėl to, kad jie prarijo opozicijos pasiūlytą masalą ir augina šventą karvę, kuri suvalgys didžiąją dalį mūsų biudžeto. Ką aš turiu omeny? Aš turiu omeny būtent gynybos biudžetą – 2 % nuo BVP yra 10 % nuo biudžeto. Konservatoriai sugalvojo puikią taktiką, iš vienos pusės ragina didinti gynybos biudžetą, iš kitos pusės priešinasi: bankų apmokestinimui – ne, prekybos centrų apmokestinimui – ne, kitiems mokesčiams – ne. Puiki, gudri taktika išprovokuoti žmonių nepasitenkinimą ir pašalinti iš politinės arenos valdančiąją koaliciją. Noriu priminti, kad konservatoriams valdant gynybos biudžetas buvo triskart mažesnis.
O dabar apie tą šventąją karvę. Pasirodo, ne tokia ji jau ir šventa. Noriu jums priminti praeitos kadencijos auksinių šakučių skandalą, bokserių pirkimą, kurį kritikuoja net buvę aukšto rango karininkai dėl kainos, dėl tinkamumo mūsų sąlygoms. Kam to reikia? Ruošiamės karui? Apie tai noriu jums pateikti keletą pasisakymų labai protingų žmonių. Vienas iš jų – tai mano labai gerbiamas signataras R. Paulauskas. Jis yra taip pasakęs: ruoštis karui su Rusija – tai tas pats, kaip šaukšteliu bandyti išsemti Baltijos jūrą. Dar vienas žmogus blogeris iš Lenkijos, kuris puikiai žino mūsų situaciją, yra taip parašęs: ar Lietuva skirs gynybai 30 % nuo BVP, ar 0 %, rezultatas bus tas pats. Lietuva buvo priimta į NATO ne dėl gynybos biudžeto. Kaip minėjo kolega B. Bradauskas, pateikė informaciją, kiek procentų skiria turtingos valstybės, o dėl to, kad siena su Rusija atsitraukė į Vakarus, kad Lietuvoje nėra Rusijos kariuomenės.
Norite išgirsti, ką pasakė D. Grybauskaitė apie gynybos biudžetą? Po įvykių Gruzijoje, paklausta žurnalistų, gal reikia didinti gynybos biudžetą (čia R. Valatkos ištraukta citata), jinai pasakė: „Kas iš to? Nupirksime už 1 mlrd. vieną tanką ir kas iš to?“ Ir teisingai, kas iš to?
Dabar kam mes tarnaujame? Noriu paklausti, ar ginkluotės gamintojams, ar savo piliečiams? Galite man pasakyti, kad D. Grybauskaitė pasakė, čia buvo labai seniai – 2008 metais. Kokia situacija dabar? Dabar reikia atsiklausti savo šeimininkų, tai yra mūsų rinkėjų, mūsų piliečių, ką jie mano apie tai. Turbūt niekam ne paslaptis, kokie yra apklausos rezultatai dėl gynybos biudžeto. Gerai, jeigu jau galbūt mes nesuvokiame, jeigu mes jau didiname tą biudžetą, tai kodėl prie to nenori prisidėti, pavyzdžiui, bankai, kurie pernai uždirbo 358 mln. grynojo pelno ir trečdalį padalino dividendams, ir kategoriškai priešinasi banko mokesčiui. Sako: mes apmokestinsime paslaugas, kreditus ir panašiai. Kodėl visi mes norime savo bėdas, savo problemas užmesti ant mūsų piliečių pečių? Svarstant šitą biudžetą aš prašau į tai atkreipti dėmesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį E. Pupinį. (Balsas salėje)
Dėl vedimo tvarkos, Petrai Gražuli, taip? Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos trumpa replika. Gerbiamam konservatoriui davėte kalbėti dėl biudžeto. Aš pasakysiu vieną sakinį. Gerbiamieji, Lietuvos laikais biudžetas buvo skiriamas gal 7 % nuo BVP, o tais tankais rusai kariavo prieš partizanus. Taigi ne ginklai viską lemia – tautos dvasia. Ar šiandien yra tautos dvasia? O tautos dvasią skirkime švietimui, atimkime iš… Va, atsirado konservatoriai. Man atrodo, dabar čia, dešinėje pusėje, ir yra tikrai ne Lietuvos agentai, o Rusijos pusei tarnauja. Pažiūrėkite, kas yra. Kas iš to? Kas iš to?
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos išklausėme.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų laikmetis, rodos, tikrai ateina įdomus, nes prieš kiekvieną krizę pabunda galimai Kremliaus atstovai. Iš tikrųjų čia nieko naujo. Tos istorijos kartojasi. Kalba apie švietimą, o mintyse turi kariuomenę. (Balsas salėje)
Gerbiami kolegos… (Balsas salėje) Taip, taip. Ačiū. (Balsas salėje) Vežk koldūnus į Maskvą ir bus gerai.
Gerbiami kolegos, turbūt šiandien daugiau reikėtų kalbėti apie tikrai aktualias problemas, kurios susijusios su mūsų gyvenimu, kaip ir šalies apsauga, turbūt ir šalies švietimas taip pat turi labai aktualią problemą, susijusią su tuo, kad vis dėlto savo įsipareigojimų ir duotų žodžių reikia laikytis.
Turbūt visi mes prisimename tokias gražias tautos apklausas, skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti, kuomet visa tauta pasakė, kad iš tikrųjų švietimas yra prioritetas numeris vienas. Turbūt prisimename ir kitus dalykus, kuriuos ne mes patys sugalvojome, bet ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pasakyti skaičiai, kad iš tikrųjų pedagogų amžius didėja, kad iki 30 metų yra tik 4 % pedagogų, kurie… tik 4 % jaunesnių. Turbūt ir patys mes apčiuopiame tą problemą, turbūt ir Vyriausybė ateidama čia taip pat matė tas pačias problemas, nes iš tikrųjų prieš šiuos visus apklausos rezultatus, prieš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros tarybos visus skaičius paskutinius, na, buvo nujausta, kad švietimas yra tai, kas gali išvesti. Gaila, kad 2017 metais pasirašyta sutartis praktiškai nėra vykdoma. Ir, ko gero, netgi geriau, kad jinai būtų kaip nors pasirašyta arba švelnesnė pasirašyta, negu kad mes turėtume ją padėti į stalčių. Turbūt mes matome dabar jau kitus rezultatus. Turbūt ir Švietimo ir mokslo komitetas matė, kadangi dauguma komiteto narių nebalsavo už šį biudžetą. Aišku, teikia nemažai siūlymų, daugiausia atsižvelgdami į tą kolektyvinę sutartį.
Kolektyvinėje sutartyje, aišku, buvo gražūs skaičiai, jie atliepė ir po to tautos nuostatas, kad iki 2025 metų pedagogo profesija turi tapti prestižine ir, aišku, tą reikia daryti, nes buvo viskas įvardyta skaičiais, tai yra mokytojo atlyginimas turėtų būti 30 % didesnis už vidutinį mėnesinį darbo užmokestį Lietuvoje, mokslo būtų 50 didesnis. Ir turbūt tie lūkesčiai, na, jie nieko naujo nesako, juos prisimena gerai tiek švietimo darbuotojai, tiek aukštojo mokslo žmonės, kurie dirba aukštajame moksle.
Ir dabar turbūt gėdingiausias atvejis, kuomet švietimiečiai buvo pasodinti prie stalo, iš tikrųjų buvo žadėta, derėtasi dėl to, kad būtų tas pereinamasis laikotarpis numatytas skaičiumi iki 2025 metų, ir buvo paprasti skaičiai surasti, kurie tenkino profsąjungas. Tai buvo skaičiai, kad kas metai iki 2025 metų, norint pasivyti ir duotus įsipareigojimus įvykdyti, atlyginimas turi būti keliamas po 10 %. Gaila, kad tos sutarties galutinio varianto, kiek suprantu, niekas nepasirašė ir nėra tų atsakingų asmenų, kurie iš tikrųjų profsąjungas ilgai laikė prie derybų stalo ir be jokio tikslo. Vėlgi turėtume turbūt visi suprasti, kad nėra tikslas nei opozicijos, nei valdančiųjų tie streikai, kurie, iš tikrųjų bijau, įvyks.
Na, tą atneštą mums biudžetą šiek tiek bandėme komitete pakoreguoti. Į dalį atsižvelgta, bet turbūt turėtume sutikti, kad į neesminę dalį. Aišku, labai svarbu neformaliam ugdymui 12 mln., kuriems pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, aišku, kultūros pasas labai svarbu, bet esminiai dalykai yra kiti. Esminiai dalykai yra tai, kad vis dėlto turėtume žiūrėti ir bent jau tuos skaičius, kurie buvo duoti, kad 5 % iki rugsėjo padidinti 39 mln., nuo rugsėjo – 13 mln., būtų įgyvendinti. Lygiai taip pat ir mokslui, kas yra sutarta. Turbūt visi matėte tas realijas, kas buvo atnešta ir pateikta tame biudžete, kuriam mes negalime pritarti. Turbūt matėte visi skaidres, kad švietimas yra septintoje pozicijoje.
PIRMININKAS. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ir iš tikrųjų augimas yra kur kas mažesnis. Taip pat kiti skaičiai verti didelio dėmesio. Manau, kad Vyriausybė ar valdančiųjų atstovai turėtų dirbti su Vyriausybe, kad bent minimalūs įsipareigojimai būtų įvykdyti.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį R. Žemaitaitį.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. (Šurmulys salėje) Galima? Išties, gerbiami kolegos, šiandien mes turime, kaip ir sakė mano kitas kolega D. Kreivys, ypatingą dieną, nes mes svarstome, ko gero, vieną svarbiausių ir aktualiausių mūsų dokumentų, mūsų įstatymų, pagal jį mes gyvensime ateinančius mestus, ne tik ateinančius metus, bet ir likusius kitus trejus, ketverius ar net penkerius metus.
Kai buvau koalicijos partneris ir buvau koalicijos partijos sudėtinėje dalyje, aš prisimenu pasirašytą mūsų sutartį. Šiandien mėginu aš ją skaityti ir mėginu joje rasti bent vieną koalicijos sutarties punktą, ką mes buvome aptarę, ir tai, kas šiandien yra mūsų biudžete. Deja, tenka nuliūsti, faktiškai visiškai nieko neliko. Aš kaip suprantu, po šios dienos, po 25 dienos, ir po gruodžio 10 dienos tiesiog ta koalicinė sutartis, kuri buvo pasirašyta liepos mėnesį, neteks galios. Ir jeigu atsiras nors vienas politikas, kuris tuo metu pasirašė koalicinę sutartį, tai yra koalicijos partnerių pirmininkai, tai yra R. Žemaitaitis, G. Kirkilas ir gerbiamas R. Karbauskis, turės ją nutraukti. Pažiūrėkime dėl vaiko pinigų, jų irgi nėra, nors ne šio biudžeto sudėtinė dalis, bet ji bus. Gyventojų pajamų mokesčio diferencijavimas – vėlgi nėra įtrauktas.
O kas atsitiko praėjusį ketvirtadienį, mieli kolegos? Praėjusį ketvirtadienį tiesiog buvo buldozeriu pervažiuota per koalicinę sutartį. Aš prisimenu, kai mes sėdėjome pas S. Skvernelį kabinete, sėdėjo ir R. Tamašunienė, ir R. Žemaitaitis sėdėjo, sėdėjo T. Tomilinas, sėdėjo premjero patarėjai, sėdėjo tas pats žemės ūkio ministras. Ir mes kalbėjome apie naujų mokesčių neįvedimą, netgi apie teorines galimybes mes nekalbėjome. Ką mes šiandien turime? Ogi turime naujus keturis mokesčius: prekybos centrų, bankų, akcizų, automobilių. Bet mes nekalbame apie visuotinį. Tai gal šiandien mes turėtume iš tikrųjų pasiūlyti, kaip nedidinti išlaidų biudžete, bet didinti pajamas, kaip padaryti mokesčių perskirstymą ir administravimą teisingesnį? Ir pažiūrėkime, ką mes turime biudžete? Viešasis sektorius, viešieji pirkimai. Užuot skyrę pinigų valstybės tarnautojams, darbo užmokesčio kėlimui ir profesionalų atrinkimui, ką mes darome? Priešingai – mes dargi negrįžtame į 2009 metų lygį. O per viešuosius pirkimus, nei daug, nei mažai, praeitais metais 1 mlrd. eurų prakeliavo pinigų. Jums akivaizdus pavyzdys – Tautos namai, pastatyti ant Tauro kalno, kurie dabar nugriauti.
Mieli kolegos, aš siūlau atsiversti, kas ten dabar vyksta? Elementarus paprastas dalykas: dėl valstybės tarnautojų nekompetencijos ir vienos pažymos pareikalavimo šis konkursas pabrango beveik 600 tūkst. Nejaugi Lietuvoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 600 tūkst. yra per dideli pinigai? Nejaugi Kultūros ministerijai šiandien nereikia 600 tūkst.? Dar, negana to, praėjusį penktadienį išaiškėjo valstybės tarnautojo kaltė, sąmata, kuri buvo apskaičiuota, pasirodo, tik savikaina šio pastato nugriovimo buvo viso labo 600 tūkst., konkursą laimėjo už 1 mln. 900 tūkst. – 1 mln. 300 tūkst. mes jau turėtume pinigų.
Kitas mūsų dalykas, buvo žadėta, kad jokios mokesčių reformos mes nedarysime. Mielieji mano, ar mes pamiršome žemės reformą? Ar mes pamiršome, kad kartu su žemės reforma šiandien skirdami savarankiškas deleguotas funkcijas savivaldybėms padaryti žemėtvarkos projektus prie kiekvieno daugiabučio, prie kiekvieno namo, kad kiekvienas solidariai mokėtų žemės mokestį. Priešingai, mes didiname kitur koeficientą. Ir nereikia šiandien kaltinti ūkininkų, nereikia jų kritikuoti ir sakyti, kad jie išrinktieji. Ne, mielieji, jie nėra išrinktieji, jie šiandien moka tokius pat mokesčius. Bet kai kas nesupranta, kokius projektus teikia. Ir užuot teiktų akcizą ir šiandien mes suvoktume, kad reikia dyzeliniam žaliajam kurui akcizą didinti proporcingai dešimtimi eurų, mes padarome keturiais eurais. Ir kas atsitiks? Šią savaitę, kai grąžinsime Vyriausybei, po grąžinto biudžeto Vyriausybė turės kreiptis į Europos Komisiją vėl įvertinti, ar atitinka fiskalinę drausmę. Deja, po praeito ketvirtadienio – 120 mln. minuso. Kaip mes galime įsivaizduoti, kokias mes gausime išvadas?
Kitas dar įdomesnis dalykas – prekybos centrų mokestis. Aš manau ir esu įsitikinęs, kad jeigu šiandien premjeras būtų čia, salėje, arba būtų buvęs bent ketvirtadienį, tokios kvailystės, kokią padarė valdančiosios koalicijos partneriai, tikrai nebūtų leidęs, tikrai būtų sustabdęs tą buldozerį, nelogišką balsavimą, kuris įvyko ketvirtadienį. Ir pasakysiu dėl ko. Prekybos centro mokestis, atrodo, visiškai nereikšmingas dalykas, mes apmokestiname juo kiekvieną. Sutinku, kad šiandien šis mokestis galėtų būti, tik klausimas, kas jį administruos, kas jį surinks? Ir kartu skaitau koalicijos sutarties paskutinį puslapį, mūsų parašytą: mažinti grandies žemės ūkio pagamintos produkcijos, kad būtų tinkamai atsiskaitoma su ūkininkais ir žmonės galėtų įsigyti tiesiogiai. O kas gi atsitiks? Atsiskaitys tiesiogiai su žmonėmis, ūkininkas galės pateikti šią produkciją, tik prekybos centro mokestis ant kieno pečių užguls, gerbiamas Aurimai? Ant tavo pečių užguls ir ant visų kitų ūkininkų pečių užguls. Geriausia, labai gera idėja buvo aplinkos apsaugos ministro K. Mažeikos siūlymas dėl automobilių mokesčio, jį reikėjo tik pakoreguoti, pataisyti ir padaryti, kad turi visi sąlyginai mokėti. Visi šiandien turime prisiimti atsakomybę, bet kažkodėl Valstiečių frakcijoje gimsta kalambūrinis teisės aktas.
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Protu nesuvokiama ir neturiu net kaip paaiškinti kaip teisininkas, ką tas teisės aktas veiks.
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Atsiprašau, Pirmininke. Tai tikrai, mieli kolegos, aš tikiuosi, kad Vyriausybei užteks drąsos, užteks stiprybės, kad tokį biudžetą, koks buvo pateiktas spalio mėnesį, atneš ir gruodžio 10 dieną.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, sutarkime, kad 11 sekundę pasibaigus laikui išjungiame mikrofoną. Ačiū už pritarimą. Kviečiu diskutuoti Seimo narę R. Budbergytę. Frakcijos vardu – iki septynių minučių.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, Eurostato duomenimis, mokesčių ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje pernai buvo 30,5 %, tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis – 40,3 %. Santykinis pajamų ir turto apmokestinimas taip pat vienas iš blogiausių: mokesčių ir bendrojo vidaus produkto santykis pernai Lietuvoje buvo 5,7 %, o Europos Sąjungos vidurkis – 13,2 %. Tai reiškia, kad biudžeto pajamų yra tik tiek, kad sudurtume galą su galu. Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas, kurį mes šiandien svarstome, pačios Vyriausybės jau pateikimo stadijoje buvo įvardintas kaip realistinis ir skatinantis lėšas naudoti efektyviau. Tai ar tikrai jis realistinis? Mano manymu, tikrai ne. Skambūs žodžiai ir tiek. Pajamos ir išlaidos subalansuotos, kaip paprastai, su fantazija, nes būsimos pajamos yra suplanuotos per daug optimistiškai, o Vyriausybės vadinamosios nuosaikios priemonės prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, kitaip tariant, mokestiniai pakeitimai, baigia ištirpti Seimo salėje ir taip pat komitetų posėdžių metu. Dėl to nė kiek nebūtų keista, juk priešrinkiminiai metai, to buvo galima ir tikėtis.
Neseniai Valstybės kontrolė pateikė audito išvadas ir paaiškėjo, kad garsiai ištrimituota valdančiųjų kova su šešėline ekonomika praktiškai yra beveik pralaimėta, o surinkti 91 mln. viršplaninių pajamų yra tik dėl spartesnio nei planuota ekonomikos augimo. Dėl lėtėjančio ekonomikos augimo kitais metais gali būti neįvykdyti PVM ir akcizų surinkimo planai.
Tai leiskite paklausti, kurgi tas realizmas? Jo nėra, ir nenuostabu, nes trūksta politinės lyderystės, šiuo metu jos tikrai stinga, ir tą vietą iš tiesų užima „biurokratų kūryba“. Tuo tarpu Seimo valdančiosios daugumos nariai, o ir komitetai iš tiesų nedemonstruoja tos lyderystės ir taip neprisideda užtikrinti, kad valstybėje būtų didesnis finansinis stabilumas.
Tačiau grįžtu prie nuolatinio valdančiųjų raginimo lėšas naudoti efektyviau. Šis skatinimas yra dar vienas ryškus politinio trumparegiškumo pavyzdys, nes su šiuo valstybės biudžeto projektu Lietuvos žmonės, būtent tie, kurie metų metus sunkiai dirbdami, sąžiningai mokėdami mokesčius nuo savo nedidelių ar net labai mažų pajamų yra verčiami toliau gyventi nemažėjančios pajamų nelygybės, socialinės atskirties, nevienodų galimybių mokytis, gydytis, gauti geresnes socialinės apsaugos paslaugas sąlygomis. Valdantieji neteikia iš esmės mokestinių siūlymų didinti pajamas iš kapitalo, todėl biudžete aš nematau tvarių šaltinių, iš kurių būtų galima ne tik padidinti vidutinę bazinę pensiją, bet ir suteikti galimybes jauniems žmonėms išlįsti iš socialinės atskirties spąstų ar sustabdyti žemės ūkio griūtį. Jau kalbėta, kad valdantieji neturi šaltinių įvykdyti savo rašytinius pasižadėjimus viešojo sektoriaus darbuotojams. Mokytojai, dėstytojai, gaisrininkai, nusivylę pažadais, protestuoja arba žada streikuoti, jų teisėti reikalavimai pamiršti, o medicinos darbuotojams planuojama algas kelti iš nerealistiškai suplanuoto PSDF rezervo. Todėl socialdemokratai šį biudžetą vadina išpūstu, kai kurias pajamas nerealistiškomis, tai taip pat yra ir netesėtų pažadų biudžetas. Mes, socialdemokratai, manome, kad žmonėms duotų pažadų reikia laikytis, ir, jei Vyriausybė neras šaltinių įsipareigojimams vykdyti, tokio popierinio biudžeto mes nepalaikysime.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju R. Budbergytei. Kviečiu S. Gentvilą. Ruošiasi K. Glaveckas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Seime, gerbiami Lietuvos gyventojai, gerbiami mokesčių mokėtojai, kurių pinigus mes čia taip dosniai šiandien skirstome, arba jūsų būsimas ateinančias skolas prognozuojame jau kitais metais. Kiekvienas biudžetas brėžia idėjinę kryptį, ko jis siekia. Pernykštis biudžetas buvo gana aiškus. Gerbiamas ministre, jūsų sentencija „milijardas milijonui“ iš tikrųjų gerai apibrėžė pernykščio biudžeto arba šių 2019 metų išlaidas ir pajamas, tai yra atiduoti žmonėms dėl pinigų spręsti patiems, už juos pačius, kaip jie bus panaudoti. Šiandieninis 2020 metų biudžetas, kurį mes svarstome, yra atvirkštinis.
Gerbiamas ministre, vos per dešimt mėnesių Vyriausybės, valdančiosios daugumos kryptis, ideologija pasikeitė kardinaliai. Štai gerbiamas Gediminas, gerbiamas Ramūnas už Lietuvos gyventojus nuspręs, kaip jų pinigus panaudosime. Apsivertėme ir pasakėme, kad milijonui milijardo nebeduosime, trimečio plano nebevykdysime, to, kas buvo užsibrėžta. Mes geriau žinome, kaip jūsų pinigus panaudoti, gerbiami mokesčių mokėtojai, – tokią žinutę skleidžiame 2020 metams. Tai yra mokesčių didinimo biudžetas, kur atsisakoma mokestinių lengvatų, kurios buvo pažadėtos vidurinei klasei. Vidurinė klasė, užuot buvusi neapmokestinta, bus labiau apmokestinta, negu buvo kalbama vos prieš pusmetį arba dešimtį mėnesių, kai naujieji mokesčiai įsigaliojo.
Šitas biudžetas yra ir fiktyvi gerovės valstybės idėja. Jos kūrėjai nepasiūlė kol kas recepto, kaip gerovės valstybė bus sukurta Lietuvoje. Gerovės valstybė kuriama su fikcija, kad iš valdančiojoje daugumoje esančių politikų lūpų, rankų ir frakcijų mes išdalinsime jums, mokesčių mokėtojai, iš jūsų surinktus pinigus. 20 eurų papildomi vaiko pinigai yra kaip gera narkozė prieš mokesčių didinimą tiems patiems gyventojams, kurie tuos 20 eurų sumokės, nes jiems neapmokestinamasis pajamų dydis bus nepadidintas taip, kaip buvo žadėta.
Šis biudžetas yra ir profesionalų Vyriausybės fiasko, nes, gerbiamas finansų ministre, gerbiami jūsų kolegos, tie profesionalai, kas kas, bet jūs savo paskutiniais metais galėjote imtis reformų ir kalbėti apie struktūrines reformas, kurioms reikia atsiklausimo iš Europos Komisijos, bet mes nematome biudžete nė vienos eilutės, kuri būtų ar deficitinė, ar generuotų deficitą laikinoms didesnėms išlaidoms, dėl kurių reikėtų atsiklausti Europos Komisijos. Jūs, profesionalai, pasidavėte politikams, politikams, kurie nori dosniai finansuoti savo rinkėjus prieš rinkimus suteikdami jiems išlaidas, kurios yra visiškai betikslės. Betikslės, nepamatuotos, ir netikslingą socialinę politiką veda link valstybės, kuri turės išpūstas išlaidas ir nefinansuojamą viešąjį sektorių. Gerovės valstybė, kuri turi būti kuriama visų pirma struktūrinių reformų pagrindu, nėra užkoduota kitų metų biudžete.
Mes, liberalai, gerovės valstybę įsivaizduojame kaip pasitikintį šalies gyventoją ir mokesčių mokėtoją, kuris tiki, kad visų pirma gerovę jis galėtų sukurti pats. Šiandieninis biudžetas transliuoja kitą žinutę, kad valstybė už jus sukurs gerovę, ir mes apgauname savo gyventojus ir mokesčių mokėtojus, nes biudžetas, kuris yra šiandien sulipdytas, yra socialinės paramos biudžetas. Beveik 800 mln. eurų didinamos išlaidos socialiai remtiniems, paramai. Tai nėra gerovės valstybės kertinis dalykas. Gerovės valstybė visų pirma susideda iš gyventojų, kurie gyvena valstybėje tikėdami, kad jie patys yra gerovės šaltinis. Jie gyvena valstybėje, kurioje yra užtikrinti, kad kiekvienas bus lygus prieš įstatymą. Jie gyvena valstybėje, kurioje žino, kad juos, jų kūną, jų sielą ir psichiką nuo išorės įsiterpimo gina kokybiška ir savalaikė valstybės apsauga.
Gerovės valstybė susideda iš mokinių, kurie žino, kad jie mokosi kartu su kitais ir turės iki 18 metų sukurtas galimybes savo sėkmei pasiekti. Gerovės valstybė susideda iš švietimo sistemos, kurioje vienoje klasėje mokosi ir kapitalistų vaikai, ir valstybės tarnautojų vaikai, ir slaugių vaikai. Gerovės valstybė susideda iš lygių galimybių visų pirma, ne iš pašalpų kuriamos visuomenės.
Gerovės valstybė kuriama irgi iš į augimą orientuotos, į kūrybą orientuotos visuomenės. Ne tos visuomenės, kuri, kaip šiandien vidurinioji klasė, yra vis labiau apmokestinama. Kalbama apie tai, kad valstybė sukurs jums gerovę ir augimą. Valstybė vis daugiau kalba apie viešąjį sektorių, kuris perims funkcijas iš verslo, konkuruos su individu, jo kūrybiškumu.
Mes matome kitų metų biudžetą, kuris paramstytas politiniais kompromisais. Matome valdančiųjų daugumą, kuri toleruoja prastai dirbančius ministrus, matome valdančiųjų daugumą, kuri taikstosi ir iš tikrųjų delsia įvardyti grėsmes iš užsienio. Parlamentinė kontrolė vis vėluoja pateikti savo išvadas, taip leisdama užtikrinti sau balsus artimiausiam biudžetui.
Mes, kaip liberalai, sakome visų pirma tris dalykus. Valstybė visų pirma turi tris kartus pasižiūrėti į veidrodį ir pasižiūrėti, ar visos išlaidos yra pagrįstos. Valstybė turi žiūrėti visų pirma į šešėlį, kuris yra milžiniškas ir chroniškas, ir mes nieko nedarome jį nugalėti. Tik tuomet galime kalbėti apie naujus mokesčius. O šiandien nėra padaryti pirmieji namų darbai, todėl liberalai nepritars šiam biudžetui arba susilaikys, arba ieškosime kompromisų.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam S. Gentvilui. K. Glaveckas. Jo nematau salėje. Todėl kviečiu A. Butkevičių. Ruošiasi A. Mazuronis. Jums septynios minutės.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, kalbėsiu konkrečiai apie biudžeto tiek pajamų, tiek išlaidų planavimą. Aš manau, kad vieną pagrindinį įstatymą, kurį mes svarstome… Šiandien pokalbio metu turėtume kalbėti apie racionalų finansinių išteklių planavimą, tiek atsižvelgdami į ateinančių metų pajamas, tiek į išlaidas.
Antras kriterijus, kuris reikalauja tam tikros diskusijos, tai yra efektyvus finansinių išteklių valdymas, ar tikrai mes esame išdiskutavę ir numatę, kad tos lėšos, kurios yra racionaliai ateinančiais metais suplanuotos, bus efektyviai valdomos ir pasieksime užsibrėžtą norimą tikslą.
Aš manau, kad trečias kriterijus, kuris mums, politikams, labai svarbus, vykdant parlamentinę kontrolę, tai yra biudžeto vykdymo kontrolė. Aš šiandien norėčiau paliesti planuojamo biudžeto tiek pajamų, tiek išlaidų pirmiausia planavimą.
Mielieji, jeigu mes kalbame apie racionalų biudžeto išlaidų planavimą, aš manau… Jeigu būtų pateiktas strateginis aiškus matymas, kokios yra svarbiausios mūsų valstybės prioritetinės sritys, įvertinus mūsų valstybės finansines garantijas, kurioms mums reikia užtikrinti pakankamą, taip pasakyčiau, gal žodis „pakankamą“ ir netinka, finansavimą, tikiuosi, šiandien būtų mažiau diskusijų ir emocijų nereikalingais klausimais. Aš manau, kad socialinės politikos klausimas numeris vienas tai yra pensijų didinimas, darbo užmokesčio didinimas, apie ką čia irgi buvo plačiai kalbama, vaiko pinigai, švietimo sistema ir kitos prioritetinės sritys.
Diskutuojant šiais svarbiais prioritetiniais klausimais, aš manau, visada reikia atsižvelgti ir į pajamų šaltinį, apie ką buvo kalbama, paliečiant tam tikrus mokesčių įstatymų projektus. Čia aš norėčiau suskirstyti šį klausimą į keletą atskirų dalių. Pirmiausia užduoti klausimą girdint ir finansų ministrui. Ar tikrai šiais metais reikėjo daryti mokesčių reformą? Galiu tikrai pasakyti, kad ne, nebent NPD klausimo didinimas ir gal kapitalo apmokestinimo padidinimas truputį arba kapitalo prieaugio padidinimas. Ir pasakysiu kodėl. Paprasčiausiai pamačiau praeitą trečiadienį Vyriausybės pateiktą darbotvarkės klausimą, kaip mums sekasi įgyvendinti Europos Sąjungos finansinę paramą. Nenoriu kalbėti plačiai, kaip įsisavinamos Europos Sąjungos lėšos, bet paliesiu keletą programų arba priemonių, kurios man sukėlė tikrai didžiulį nerimą. Mielieji, kur papildomi rezervai mūsų biudžetui? Paimkime veiksmų programos įgyvendinimą, tai visiems prieinama informacija. Per tris šių metų ketvirčius investuota 592 mln. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų, ir tai sudaro tik 50 % šių metų suplanuotų asignavimų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes atsiliekame su investavimu beveik 600 mln. eurų. Kokia grąža į biudžetą nuo tokios sumos? Paprastas atsakymas: padauginsite iš 30 % ir žinosite, kiek mes galime gauti fiskaliniu požiūriu pajamų.
Galėčiau pateikti kai kuriuos mane stebinančius dalykus. Kai Susisiekimo ministerija buvo lyderė tarp visų ministerijų įsisavindama Europos Sąjungos paramą, galiu pasakyti, per tris ketvirčius sugebėjo tik suplanuoti 61 %, kaip bus šiais metais įsisavinta, o sutarčių pasirašyta tik už 40 % nuo šių metų asignavimų. O jeigu kalbėsime apie Europos regioninės plėtros fondo lėšas, nenoriu labai plėstis, tai Susisiekimo ministerija šiais metais investavo tik 13 %, nekalbu apie multiplikatoriaus efektą mūsų ekonomikai, darbo vietoms, darbo užmokesčiui ir grąžai į biudžetą. Aš suskaičiavau, kad vien šių lėšų įsisavinimas laiku papildomai… Iš tų programų, kurias savaitgalį išanalizavau ir apskaičiavau, papildomai mes gautume apie 250 mln. eurų šiais metais laiku įsisavinę tas lėšas. O mes diskutuojame, kitą kartą ir pykstamės, ir baramės dėl kai kurių mokestinių įstatymų pataisų, kad padidės 8 mln. eurų, 25 mln. eurų. Gal susitvarkykime patį pajamų ir išlaidų valdymą. Gal pereikime prie konkrečios parlamentinės kontrolės, kad ministerijos atsiskaitytų, kodėl taip nesiseka įgyvendinti. Dėl to šį klausimą iškėliau čia, stovėdamas tribūnoje.
Mielieji, mes dažnai girdime, kad ekonomika lėtėja. Tai koks siunčiamas signalas? Mes analizuojame, kur Lietuva daugiausia eksportuoja. Į Vokietiją, taip? Vokietijoje beveik recesija. Lietuva iš visos Europos Sąjungos santykinai daugiausia pagamintos pramonės produkcijos, apie 69 %, eksportuoja į Europą ir 62 % – į Europos Sąjungą. Ką noriu pasakyti? Kad esant ekonominiam sunkumui arba ateinant sunkumui reikia vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Tai reiškia, kad reikia kuo mažiau liesti mokesčius arba išvengti mokesčių reformos, nes kiekvienas priimtas mokestinis įstatymas kaip tik dar pasunkina ekonominę situaciją mūsų šalyje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame A. Butkevičiui. Kviečiu A. Mazuronį. Ruošiasi T. Tomilinas.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išties, matyt, simptomatiška ir simbolinė situacija, kai svarstant kitų metų valstybės biudžetą, kuris iš principo nubrėžia gaires, kaip mes gyvensime kitais metais, iki šiol svarstymas vyksta jau dvi valandas ir dar nė vienas parlamento narys iš valdančiosios daugumos nešnekėjo arba, tiksliau, vienas gerbiamas Zbignevas šnekėjo, bet ir tas biudžeto nerėmė, bet labai audringai jį kritikavo. Tai, matyt, atspindi labai paprastą dalyką, kad pačios valdančiosios daugumos atstovai, matyt, turi dar šiek tiek sąžinės ir akivaizdžiai sakyti neteisybės jie nenori, o pasakyti tiesą taip pat nėra galimybių.
Gerbiamieji, šnekant apie kitų metų valstybės biudžetą susidaro vaizdas, kad biudžeto rašytojai protarpiais tarp biudžeto rašymo, matyt, pavargę paskaitydavo tam tikrus literatūros kūrinius. Skaitant biudžetą labiausiai toks atspaudas, man atrodo, yra įsispaudęs į biudžetą, – tai kūrinys apie Robiną Hudą, jame mano minėtas personažas atiminėjo iš vienų personažų, veikėjų ir atidavinėjo kitiems. Bet biudžeto rašytojai, matyt, kūrinio neperskaitė iki galo arba nesuprato pagrindinės minties, kad Robinas Hudas vis dėlto atimdavo iš turtingųjų ir atiduodavo neturtingiems, o tai, kas parašyta biudžete, yra visiškai kas kita.
Žiūrint į bendrą kontekstą ir bendrą kompleksą visų pasiūlymų, kurie atsispindi kitų metų biudžeto projekte, aš jau to čia sėdinčio finansų ministro klausiau ir per Vyriausybės valandą, deja, į tai negavau absoliučiai jokio atsakymo, kyla labai paprastas klausimas. Tai einant per visus mokesčius, automobilių taršos mokestis arba transporto registracijos mokestis, kaip jį įvardinsime, ką labiausiai palies? Vidutines pajamas gaunančius asmenis. Nekilnojamojo turto mokestis ką labiausiai palies? Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gyvenančius jaunus žmones, dirbančius, auginančius vaikus, pasiėmusius kreditą ir bandančius visomis išgalėmis įsikabinti į gyvenimą ir išsimokėti tuos kreditus. Neapmokestinamojo pajamų dydžio lėtėjimas kitais metais ką labiausiai palies? Tuos žmones, kurie daug dirba, kurie augina vaikus ir kurie vėlgi bando kabintis į gyvenimą. Prekybos mokestis, jeigu toks bus priimtas, iš principo antras vartojimo mokestis stambiajai prekybai, ką labiausiai palies? Vėlgi tas pačias daug asmenų turinčias šeimas, jaunus žmones, dirbančius žmones, kurie daro viską tam, kad galėtų sėkmingai integruotis ir sėkmingai gyventi. Bankų mokestis, jau nekalbu apie tai, jeigu bus priimtas, gal ir teisinga mintis apmokestinti bankus, pritariu, bet tokia struktūra, kuri dabar yra pateikta, matyt, kad galų gale bus taip, kad mes apmokestinsime ne bankus, o bankų kreditų turėtojus, tai yra vėl tuos pačius jaunus žmones, kurie augina vaikus, kurie turi šeimas, kurie bando kabintis į darbą, bando šiek tiek turėti didesnes pajamas ir bando nors kiek sėkmingiau integruotis į tą gyvenimą toje valstybėje, kur jų valstybė labai labai nemyli.
Aš klausiau klausimo finansų ministro, deja, jo čia nėra, dabar jau nematau, matyt, biudžeto svarstymas finansų ministrui nėra toks svarbus dalykas ir klausyti, ką… Ministre, klausiu jūsų dar kartą, kodėl jūs ir šita Vyriausybė taip nemylite vidurinės klasės, tos silpnos ir besiformuojančios vidurinės klasės Lietuvoje, kodėl jūs taip nemylite tų jaunų žmonių, kurie augina šeimas, kurie turi po du, tris vaikus, kurie sunkiai dirba kiekvieną dieną, kartais ne po vieną ar po du darbus, kodėl jūs visus savo realiai neįmanomus ištesėti pažadus, kuriuos jau čia esate davę ir jūsų Vyriausybė per pastaruosius metus, dvejus ar trejus metus, kodėl visų tų pažadų ištesėjimą jūs bandote sukabinti būtent ant tų viduriniosios klasės žmonių? Aš specialiai pasidomėjau prieš šito biudžeto svarstymą: šiandien valstybės finansų sistemoje yra virš 100 įvairiausių mokestinių lengvatų ir išimčių, kurių panaikinimas ir visiems mokestinės bazės supaprastinimas, padarymas aiškios, efektyvios ir skaidrios atneštų daug didesnes pajamas į valstybės biudžetą. Kodėl neinama tuo keliu, o einama tuo keliu, kad skriaustume tuos žmones, kurie paprasčiausiai užsiėmę savo kasdieniu gyvenimu ir neturi laiko, o galbūt noro ir kantrybės eiti mitinguoti čia aplink parlamentą, kaip kad daro kai kurios interesų grupės, kurios pasiekia savo tikslų.
Todėl dar kartą apeliuoju į valdančiosios daugumos žmones, kurie nedrįsta pasisakyti už šį biudžetą. Gerbiamieji, jeigu jums jūsų frakcijų vadai neleidžia nebalsuoti už šitą biudžetą, tai gal bent išeikit iš šios posėdžių salės, kai bus balsavimas vėl sugrįžus iš Vyriausybės, ir bent tokiu būdu padėkite tiems žmonėms, kurie nepritaria šitam esamam biudžetui po pateikimo, na, padėkite nepatvirtinti tų skaičių ir tos žalingos praktikos, kai visos problemos yra sprendžiamos tų silpnųjų…
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas.
A. MAZURONIS (MSNG). … žmonių sąskaita. Labai dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. T. Tomilinas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, drįsta išeiti į tribūną ir kalbėti, pone Mazuroni. Ruošiasi V. Ąžuolas. (Balsai salėje)
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Andriau, aš tiesiog laukiu savo eilės ir nelipu per galvas. Normalu, kaip užsiregistravau, taip ir kalbu.
Gerbiami kolegos, pirmiausia pradėsiu nuo to, kad pasiūlysiu šiek tiek nukratyti makaronus nuo ausų ir pažiūrėti realybei į akis. Nėra jokio konflikto su Prezidentu. Mūsų biudžetas augina pensijas 30 eurų visų mūsų dėka. Prezidentas dar siūlo 3 eurais paspartinti augimą ir mes tam pritarsime. Nėra jokio konflikto su profesinėmis sąjungomis, kad ir kaip jums norėtųsi, nes mes vykdome nacionalinę kolektyvinę sutartį, pagal kurią didėja atlyginimai absoliučiai visiems biudžetininkams, o mažiausiai uždirbantiems proporciškai daugiau.
Jums vaidenasi streikai, bet aš tikiuosi, streikų nebus, nes sprendimai jau yra rasti. Dalis sprendimų jau rasta Biudžeto ir finansų komitete, kalbant apie švietimą. Toliau. Biudžetas keliaus į Vyriausybę ir bus ieškoma kitų sprendimų. Nepamirškite, mes esame surišę minimalią algą, kuri kitais metais augs iki neregėtų aukštumų, su vidutine alga. Tai buvo labai sunkus sprendimas. Tai yra mūsų socialinio dialogo pasiekimas – Vyriausybės, profesinių sąjungų, darbdavių. Būtent pagal šį rodiklį auginami ir viešojo sektoriaus mažiausi atlyginimai. Mes laikomės įsipareigojimų ir darome socialiai teisingus sprendimus.
Nėra jokio konflikto su Valstybės kontrole. Jūs daug kalbate. Prezidentas neseniai pasakė, kad galima daug taukšti apie šešėlinę ekonomiką, tačiau faktai kalba už save. Per trejus metus Vyriausybė sugebėjo sutaupyti įvairių vipų, įvairių išlaidų nereikalingiems darbams virš 580 mln., beveik kasmet po 200 mln. Aš kaip tik šiandien gavau Valstybės kontrolės patvirtinimą, kad kiekvienais metais išlaidos įvairių ministerijų įvairiems apetitams buvo mažinamos tokiais stambiais skaičiais.
Nėra konflikto su premjeru. Nežinau, kur sėdėjo ponas R. Žemaitaitis, bet aš tai niekur nesėdėjau ir nesėdėsiu. Tame pokalbyje tarp valdančiosios daugumos atstovų, kuriame buvo ir ponas R. Žemaitaitis savo partijos prasme, pokalbiai apie šaltinius prasidėjo vasarą ir buvo minėti visi dabar aptariami įstatymai.
Gerbiami kolegos, leiskite jums parodyti vieną labai svarbią skaidrę. Tai yra Statistikos departamento ir Eurostato projektuojama vaikų santykinio skurdo realybė. Kai jūs girdite Eurostato pranešimus, kad Lietuvoje yra didelis skurdas, tai jūs visada girdite dvejų metų atsilikimą. Jūs girdite, kad 2017 metais buvo toks ir toks santykinis skurdas. Tačiau visai neseniai mes gavome duomenis apie preliminarius vaikų skurdo pokyčio skaičius. Pagal tuos pokyčius, pagal tai, kaip mes… pagal mūsų kovos su vaikų skurdu pagreitį mes esame pirmi Europoje. Ir tai patvirtina Eurostato prognozė šiems ir kitiems metams.
Gerbiami kolegos, mes iš paskutinių vietų prasibrovėme į pirmąją vietą Europoje pagal skurdo mažėjimo pagreitį. Jūs neturite jokios moralinės teisės vadinti tai pataikavimu, Lietuvos žmonių papirkinėjimu, nes tikrai toli gražu ne tik vaiko pinigai atliko esminį vaidmenį šiuose pasiekimuose. Mes taip pat kartu su jumis visais ambicingai didinome neapmokestinamąjį pajamų dydį, didinome paslaugų šeimoms paketą savivaldybėse ir darėme pokyčius piniginės socialinės paramos sistemoje, kai traukėmės nuo tos neoliberalios doktrinos ir bandėme diegti universalius sprendimus. Ir štai jums rezultatas – yra pokyčių, Lietuvoje gerėja vaikų skurdo situacija santykinio skurdo prasme, tai yra atotrūkio tarp skirtingų šeimų, dirbančių šeimų, mes nekalbame apie tuos bazinius dalykus, mes kalbame apie pajamų atotrūkio mažėjimą, ir tai yra svarbiausias rodiklis. Aš šį biudžetą vadinčiau tikrosios…
PIRMININKĖ. Liko minutė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Liko minutė? Aš šį biudžetą vadinčiau tikrosios gerosios valstybės pradžia, nes niekada aš neatsimenu tokių laikų, kad tiek mokestinių šaltinių, konkrečių šaltinių būtų siūloma konkrečiai Seime, taip pat ir Prezidentūros. Mes pagaliau turime rimtą diskusiją apie tai, kaip finansuosime, kaip didinsime svarbiausią rodiklį, tai yra mūsų BVP perskirstymą.
Pasiūlyti progresiniai mokesčiai sektoriuose yra tai, ką mums nuolat kalbėjo gerbiami ekspertai iš užsienio, sakė didinti savo mokestinę bazę, tai ir pasiūlyta. Diskutuokime, aš labai raginu, ypač Socialdemokratų frakciją, tikrai pagalvoti, ar jūs esate teisingoje pusėje, nes istorija tikrai vertins. Šiandien yra galimybė 100 mln. eurų padidinti mūsų pajamas, progresinių, iš esmės progresinių bankų, prekybos centrų mokesčių pagrindu. Nepamirškite, kad mes didiname progresyvumą gyventojų pajamų mokesčio srityje iki 32, nepamirškite, kad išsprendėme gyvulių ūkio problemą, iš esmės pradėjome spręsti tolimųjų reisų vairuotojų srityje, tai duoda mums konkrečias pajamas, o vairuotojams – socialines garantijas. Visus tuos sprendimus mes darome kartu ir tai bus jūsų laimėjimas, jeigu nesuabejosite, jeigu nepradėsite tikėti lobistais, taip, jie šiandien suaktyvino darbą su Seimu, jiems labai skauda…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas!
T. TOMILINAS (LVŽSF). Bet aš raginu visus iš tikrųjų likti teisingoje pusėje. Taip, valdančiajai daugumai šiandien nėra lengva. Tačiau sprendimai yra sąžiningi ir nukreipti į gerovės valstybės kūrimą. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju T. Tomilinui. Kviečiu V. Ąžuolą frakcijos vardu. Prašom, kolega. Ruošiasi A. Matulas.
Dėl vedimo tvarkos – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš labai mėgstu pasiklausyti T. Tomilino, bet jis šiandien vėl kažkaip pradėjo nuo netiesos. Visi girdėjome apie įspėjamąjį streiką. Švietimo darbuotojai ruošiasi. Jums žinoma šita simbolika, taip? Taigi ne mes pastatėme tuos žalius kryžius, vadinasi, yra tokių nepasitenkinimo nuomonių. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, dėl vedimo tvarkos tai nereiškia, kad motyvai.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš labai noriu, kad tarp netiesos ir melo nebūtų dedamas lygybės ženklas.
PIRMININKĖ. Ačiū, Sergejau. (Šurmulys salėje) T. Tomilinas – labai trumpa replika, ir dirbame toliau, kolegos.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ačiū, Sergejau, už pastabą, visada gerbiu jūsų pastabas. Aš pasakiau apie tai, kad tikiuosi, kad mes neturėsime streikų, nes yra vykdomi įsipareigojimai. Aš labai tikiuosi, kad neturėsime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar pradedame skaičiuoti laiką – septynios minutės. V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolegos, iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad pabaigoje išeinu pasisakyti, nes teko labai daug išgirsti visokių priekaištų, blogų dalykų ir kažkas, čia viskas Lietuvoje šiuo metu vyksta ne taip, ypač trejus metus, kai yra dabartinė valdančioji dauguma. Bet iš tikrųjų reikėtų atsisukti atgal, nes klausant jūsų taip atrodo, kad visi pasisakiusieji pirmą kadenciją Seime dirba. Anksčiau niekada nedirbo, tik tada atėjo pirmą kartą, net nežino, kas vyko anksčiau.
Atsisukime atgal ir pažiūrėkime į tai, dėl kokių sprendimų mes šiandien turime mokėti. Prieš dešimtmetį neatsakingai pasiskolinome 2 mlrd., po 200 mln. kasmet turime permokėti vien už didesnes palūkanas. Ką mes darytume šiandien, jeigu turėtume 200 mln. papildomų pinigų? Turbūt niekam nereikėtų eiti streikuoti, visiems visko užtektų. Tada pažiūrėkime atgal, aš neišgirdau nė iš vieno, kas būtų pasakęs, kad savo valdymo laikotarpiu socialinę atskirtį sutvarkė, visiems atlyginimus padidino, visos grupės buvo laimingos. Tai gal paimkime statistiką, atsineškime, padėkime ir pasakykime: mūsų valdymo laikotarpiu mokytojams didėjo, pedagogams didėjo, universitetuose visiems viskas didėjo. Bet kokią mes turėjome sąlygą, buvo paprastas dalykas, na, žinote, šiuo metu nėra galimybių, jūsų algos užšalusios, ir tos algos ne vieną dešimtmetį buvo užšalusios, o dabar per vienus kitus metus tie atlyginimai yra nuolat didinami ir 10 %, ir 20 %, ir atskiroms sritims. Ką mes turėjome švietimo srityje? Mes turėjome labai puikų vaiko krepšelį ir kiekvienais metais girdėdavome, deja, bet švietimui lėšos mažės, nes skirstymo metodika tokia. Pamažėjo vaikų, pamažėjo dar kažko ir lėšos mažės. Ir kaip buvo? Svarbiausia buvo užpildyti viešąją erdvę, pasakyti, kadangi tokia metodika, todėl atleiskite, bet švietimui lėšos mažėja. Ką mes atėję pakeitėme? Mes pakeitėme etatinį apmokėjimą, kad pagaliau ta tvarka būtų visai kitokia ir nebūtų pririšta tik prie vaiko, kuris yra ar nėra, ir kad lėšos išėjo ar atėjo. Švietimui nuolat, kiekvienais metais, yra didinama. Tai sakyti, kad nėra didinama, tikrai būtų neteisinga ir melaginga. Žinoma, suprantame, yra grupių, kur reikėtų didesnio didėjimo vienų ar kitų sričių, bet taip pat ieškoma galimybių, kad padidintume toms grupėms.
Tad prieš sakydami, kad dabar kažkas blogai, iš pradžių pateikite savo pavyzdžius, kaip jūsų valdymo laiku jūs visa tai darėte ir kaip buvo puiku. Taip pat buvo įdomu girdėti buvusių finansų ministrų… kad atneštas biudžetas vienoks, kitoks blogas, norėtųsi paklausti, o kokį jūs atnešdavote? Turbūt žymiai geresnį ir žymiai tinkamesnį visoms sritims. (Balsai salėje) Irgi norėtųsi paklausti, norėtųsi paklausti ir pažiūrėti. Prieš kritikuodami pateikite savo duomenis. Iš tikrųjų dabar susidaro tokia situacija, kad svarbu, ne kiek sritims didėja, ne kaip joms geriau, o svarbu, kaip užpildyti viešąją erdvę. Kai buvo mažinama, tai būdavo labai gražus atsakymas, žinote, sunku, turime pasispausti, deja, mažės. Praeina keleri metai, žinote, dar valstybė neturi galimybių, deja, dar nedidės. Tai jeigu būtų visais ankstesniais valdymo laikotarpiais nors po 5 % didinama tiek švietimui, tiek sveikatai, tiek kitoms sritims, šiandien mes nekalbėtume, kad šių sričių yra maži atlyginimai. Būtume atėję į visai kitą lygį. Bet dabar mums teko per trejus metus padaryti tai, ko anksčiau nebuvo padaryta per dešimtmečius. Tik prieš kritikuodami pagalvokime, ką kritikuojame. Iš tikrųjų aš suprantu, kad labai išmanu ir protinga paimti vieną sritį, pasakyti, kad mes ja labai rūpinamės, o čia valdantieji neva nenori ja rūpintis, ir nežiūrint į kitas sritis. Bet reikia visada atsiminti, kad yra valstybėje ne viena sritis, sričių yra daugiau. Prieš sakant, kad viena sritimi nėra rūpinamasi, reikėtų pamatyti plačiau.
Kiek teko išgirsti, kad sumos yra reikšmingos, nereikšmingos, kažkam 10 mln. nereikšminga, kažkam 20 mln., kažkam 30 mln. Teko išgirsti visokių argumentų, kad mes nemokame rasti iš tokio didelio biudžeto 20 ar 30 mln. Bet kai užduodi pagrindinį klausimą, tai paimkite tuos 20–30 mln., sudėliokite prioritetus ir pasakykite visiems, štai kokie mūsų puikūs pasiūlymai, kaip mes puikiai sudėliojome prioritetus. Bet kažkodėl tai neįvyksta, įvyksta tik viena sritis, vienai sričiai pasiūlome kažką daugiau, o į kitas nežiūrime. Taigi valstybei nėra nereikšmingų ar reikšmingų sumų, visos sumos yra reikšmingos. Mokesčių mokėtojui, kuris moka mokesčius, kiekvienas euras reikšmingas, sritims, kurios gauna finansavimą, kiekvienas ir 1 tūkst. eurų, ir 1 mln. yra reikšmingas. Tad nepriešinkime vieni kitų, nepriešinkime sričių, valstybė turi bendrai gyventi.
Dar pridursiu dėl žemdirbių. Apie žemdirbius niekas negalvojo ir neprisiminė trejus metus, kol nebuvo valstiečių Seime, kol nebuvo žemdirbių Seime. (Balsai salėje) Buvo vienas, keli žemdirbiai, buvo nedaug žemdirbių, tik keletas žemdirbių ir niekas taip ant žemdirbių nepykdavo. Niekas taip nepyko ant žemdirbių. Bet kai Seime atsirado žemdirbių, atsirado Ramūnas, tada, deja, bet žemdirbiai labai greitai tapo blogi, blogybė. Tada labai greitai atsiminė apie žemdirbių kažkurias lengvatas, tam tikras išlygas, bet visi užmiršo, kad visos lengvatos, išlygos nebuvo padarytos šiaip sau. Ir jos buvo padarytos ne prieš metus, ne prieš dvejus, o netgi prieš dešimtmečius. Kaltinti žemdirbius vien dėl to, kad jie yra blogis, kad jie yra milijonieriai ar kokie nors, būtų viso labo neteisinga. (Balsas salėje) Kas įveda mokesčius? (Balsas salėje) Jūs. Taip. (Balsai salėje) Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad daliai tų mokesčių jau pavyko nepritarti komitete ir jų nebus. O apie visas lengvatas, kurie kalbėsite apie lengvatas, pagalvokite, kad tos lengvatos nėra šiaip sau reikalingos ir kad žemdirbių triūsas ir darbas yra toks pat sunkus kaip kitų sričių. Tad pagalvokime prieš kiršindami visuomenę.
PIRMININKĖ. Dėkoju V. Ąžuolui. Kviečiu A. Matulą. Maloniai prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dažnai girdime ir žiniasklaidoje, ir čia, parlamente, kalbant, finansų ministras irgi kalba, kad Seimo nariai pasiūlė padidinti 2020 metų biudžetą, pateikė pasiūlymų didinti biudžetą maždaug 600 mln. eurų. Noriu pasakyti, kad neteisybė. Vien mes su kolega R. Martinėliu pasiūlėme padidinti valstybės biudžetą 1 mlrd. 125 mln. (Balsas salėje) Tai va, pone Gražuli, išminties yra, jeigu paklausysi, tada suvoksi. Mes suprantame, kad tai yra beveik nerealu, bet mes norėjome parodyti, kiek valstybė kasmet apvagia sveikatos apsaugos sistemą, žmones dėl to, kad kasmet tiek nesumoka į Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą. Aš suprantu krizę, aš suprantu kitas situacijas, bet, kolegos, jeigu dabar, ekonomikai augant kelis metus, mes džiaugiamės, ką ir minėjo V. Ąžuolas, kad didėja finansavimas sveikatos apsaugai, tai paanalizuokime, kieno dėka didėja šitas biudžetas. Tai didėja vien dėl to, kad auga ekonomika, auga vidutinis atlyginimas ir nuo pajamų žmonės sumoka daugiau į Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą.
O štai kokia reali situacija. Kitais metais valstybė draudžia beveik 1,5 mln. žmonių ir už vieną žmogų kitais metais valstybė mokės 438 eurus per metus. Patys suprantate, kad draudžia sunkiausias, labiausiai išlaidų reikalaujančias kategorijas žmonių: pensininkus, neįgaliuosius, vaikus. Štai kiek sumoka… šiek tiek daugiau sumokės asmenys, kurie nedirba ir savarankiškai moka, o žmogus, vidutiniškai uždirbantis 1 tūkst. 200 eurų, sumokės kasmet valstybei po 1 tūkst. 79 eurų įmoką per metus į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Tai mes tiesiog paskaičiavome – 1,5 mln. žmonių, jeigu valstybė sumokėtų ne po 438, bet tiek, kiek sumoka vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus, susidaro skirtumas 952 mln.
Toliau. Konstitucinis Teismas 2013 metais aiškiai pasakė – būtinoji pagalba, reikalinga gyvybei gelbėti ir išsaugoti, turi būti apmokama iš valstybės biudžeto. Tai ką jūs manote? Per tuos metus, augant ekonomikai, nė vieno papildomo euro valstybė, įgyvendindama Konstitucinio Teismo nutarimą, nepervedė. Negana to, kolega, atstovaujantis Finansų ministerijai, E. Žilevičius, senas, patyręs finansininkas, bandė mums įrodinėti, kad dalis pinigų, skirtų būtinajai pagalbai, yra įkalkuliuota. Bet po to, kai pažiūrėjome kasmet paskutinių metų įmokas, asignavimus, kiek ir už ką valstybė didina, pasirodo, mes neradome tų lėšų, ir kolega, jau nuleidęs akis, prisipažino: na taip, na taip, mes dar tos eilutės neįgyvendinome. Tai vėlgi 57 mln., tai yra oficialūs Sveikatos ministerijos skaičiai.
Šiandien maždaug už 150 mln. valstybė yra pavedusi Ligonių kasai vykdyti įvairias funkcijas, kurios jai yra nebūdingos. Konstitucinis Teismas pasakė, kad už tai turi kažkas kompensuoti, nes kiekvienas žmogus turi mokėti tam tikrą dalį įmokų nuo pajamų. Tai vėlgi išeina, kad jūsų kadencijos pradžioje mes turėjome 21 kategoriją žmonių, kuriems yra padarytos lengvatos įmokoms arba kitos lengvatos, dabar jūs papildomai įtraukėte kalinių gydymą, dabar siūlote finansuoti kalėjimų sveikatos priežiūrą, padarėte dar nuolaidų pagal amžių žmonėms vaistams, kas įsigalios kitais metais prieš rinkimus. O ką mes turime? Praeitais metais, 2019 metais, valstybė asignavimams skyrė 36 mln. 408 tūkst., kitiems metams, nors funkcijų padidinta maždaug už 15 mln., mes turime lygiai tą patį skaičių – 36 mln. 408 tūkst.
PIRMININKĖ. Jau laikas, Antanai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ką mes matome? Kad valstybė kasmet nuo sveikatos sistemos nuvagia 1 mlrd. 125 mln. Tai štai tie pinigai, kurie sustabdytų medikų bėgimą, kurie užtikrintų paslaugų kokybę, užtikrintų paslaugų prieinamumą ir panašiai. Be abejonės, kolegos…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …per tuos kelis metus nieko nepadaryta, kad medikai ar pacientai turėtų kokybiškesnę sveikatos apsaugą, todėl už tokį biudžetą aš balsuoti, deja, bet negalėsiu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dėkojame visiems, kurie užsirašė diskutuoti. Daugiau norinčių nėra.
Gerbiamieji kolegos, leiskite priminti jums Statuto 177 straipsnio 1 dalį „Valstybės biudžeto projekto antrasis svarstymas Seime: 1. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.“ Vyriausybė prašo, kaip ir nustato mūsų Statuto straipsnis, biudžeto antrąjį svarstymą skirti gruodžio 10 dieną.
Gerbiamieji kolegos, Seimo narių pareiškimai. Seimo narių pareiškimų nėra.
Prašome registruotis. Užsiregistravo 80 Seimo narių.
Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems. Rytoj taip pat šioje salėje vyks plenarinis posėdis. 10 valandą pradžia. Iki pasimatymo! (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.