LIETUVOS RESPUBLIKOS BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO NR. IX-574

10, 11 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 10³ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS KONTROLĖS IR VIDAUS AUDITO ĮSTATYMO NR. IX-1253 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1234 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 48¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Teikiami šie įstatymų projektai:

1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10³ straipsniu įstatymo projektas;

2) Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

3) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

4) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 48¹ straipsnio pakeitimo  įstatymo projektas.

Įstatymų projektų rengimą paskatino Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatytas 3.1.2 darbas „Viešojo sektoriaus įstaigų vidinių procesų optimizavimas“, kuriuo siekiama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą.

Įstatymų projektų tikslai – aiškiau reglamentuoti viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai viešojo sektoriaus subjektų apskaita tvarkoma centralizuotai, panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, trukdančias konsoliduoti personalo administravimo funkcijas, taip pat sukurti teisinius pagrindus valstybės institucijų ir įstaigų vidaus administravimo funkcijas atlikti centralizuotai:

1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10³ straipsniu įstatymo projektu (toliau – BAĮ pakeitimo projektas) siekiama aiškiau reglamentuoti viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai viešojo sektoriaus subjektų apskaita tvarkoma centralizuotai;

2) Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – VKVAĮ pakeitimo projektas) nustatomas subjektas, atsakingas už viešojo juridinio asmens finansų kontrolę, kai viešojo juridinio asmens apskaita tvarkoma centralizuotai;

3) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – VAĮ pakeitimo projektas) siekiama reglamentuoti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir jų kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų, kuriems suteikti įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą, centralizuotą atskirų vidaus administravimo funkcijų atlikimą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę nustatyti centralizuoto atskirų vidaus administravimo funkcijų atlikimo tvarką;

4) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 48¹ straipsnio pakeitimo  įstatymo projektu (toliau – VTĮ pakeitimo projektas) siekiama nustatyti, kad personalo administravimo funkcijos gali būti atliekamos centralizuotai.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektus rengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (Strateginių pokyčių grupės projektų vadovas Antanas Matusa, tel. 8 706 63 972, el. p. [email protected], Teisės grupės patarėja Jurgita Žilinskienė, tel. 8 706 63 979, el. p. [email protected]), Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktorė Ingrida Muckutė, tel. 239 0164, el. p. [email protected], to paties departamento direktoriaus pavaduotoja Paulė Svorobovičienė, tel. 239 0165, el. p. [email protected], Pelno nesiekiančių subjektų apskaitos skyriaus vedėja Laimutė Kazlauskienė, tel. 205 3542, el. p. [email protected], to paties skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Drėgvienė, tel. 219 9393, el. p. [email protected]) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (Žmogiškųjų išteklių politikos departamento Politikos skyriaus vedėjas Audrius Kasinskas, tel. 271 7064, el. p. [email protected], to paties skyriaus vyriausioji specialistė Janina Guščiūtė, tel. 271 8325, el. p. [email protected]).

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Teisinių santykių reguliavimo aiškinimas teikiamas nuosekliai pagal kiekvieną įstatymą:

1) Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (toliau – BAĮ) biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba centralizuotai. Kai biudžetinės įstaigos buhalterinė apskaita tvarkoma centralizuotai, užsakovo ir centralizuotai apskaitą tvarkančios biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, o už biudžetinės įstaigos apskaitos organizavimą (kas tvarko apskaitą, kokie apskaitos metodai taikomi ir pan.) atsako biudžetinės įstaigos (ūkio subjekto) vadovas. BAĮ nepakankamai detalizuota, kas nustato viešojo sektoriaus subjektų centralizuotos apskaitos atlikimo tvarką, priima sprendimus dėl viešojo sektoriaus subjekto apskaitos atlikimo centralizuotai ir kas galėtų centralizuotai atlikti apskaitą.

2) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – VKVAĮ) 4 straipsnio 5 dalimi, už išankstinę, einamąją ir paskesniąją finansų kontrolę yra atsakingi viešojo juridinio asmens vadovo paskirti valstybės tarnautojai arba darbuotojai. Nėra numatyta, kas bus atsakingas už finansų kontrolę, kai viešojo juridinio asmens apskaita tvarkoma centralizuotai.

3) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) vidaus administravimas suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Įgaliojimai priimti visus sprendimus, susijusius su vidaus administravimu, priklauso viešojo administravimo subjekto vadovui. VAĮ nėra reglamentuotas centralizuotas vidaus administravimo funkcijų atlikimas (nenustatyta, kas priima sprendimus dėl atskirų vidaus administravimo funkcijų centralizavimo, nustato centralizuoto atskirų vidaus administravimo funkcijų atlikimo tvarką ir kas galėtų centralizuotai atlikti atskiras vidaus administravimo funkcijas).

4) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 48¹ straipsniu, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose personalą valdo šių institucijų ir įstaigų vadovai, jų įgalioti asmenys, o valdyti personalą padeda valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūriniai padaliniai arba valstybės tarnautojai, atliekantys personalo administravimo funkcijas. VTĮ nenumato galimybės personalo administravimo funkcijas atlikti centralizuotai.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

1) BAĮ pakeitimo projekte tikslinama nuostata dėl apskaitos organizavimo – nustatoma, kad viešojo sektoriaus subjektų (ne tik biudžetinių įstaigų) apskaita tvarkoma vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba centralizuotai. BAĮ pakeitimo projektu siūloma nustatyti viešojo sektoriaus subjektų centralizuotos apskaitos atlikimo tvarką, detalizuojama, kas priima sprendimus dėl viešojo sektoriaus subjekto apskaitos atlikimo centralizuotai ir kas priima sprendimą dėl įstaigos, kuri centralizuotai atliktų viešojo sektoriaus subjektų apskaitą. Atitinkamai tikslinama BAĮ 11 straipsnio 2 dalis – išbraukiama nuostata, kad centralizuotai apskaitą tvarkančios biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės nustatys tvarką, detalizuojančią funkcijų paskirstymą tarp centralizuotai apskaitos tvarkymą atliekančios įstaigos ir institucijų bei įstaigų, kurių apskaita bus tvarkoma centralizuotai.

Be to, šiuo įstatymu tikslinamos viešojo sektoriaus subjekto vadovui nustatytos pareigos ir atsakomybė, kai jo vadovaujamos įstaigos apskaita tvarkoma centralizuotai. Vyriausybei įgyvendinant įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus ir sprendžiant, kurios vidaus administravimo funkcijos (tarp jų ir buhalterinės apskaitos) būtų atliekamos centralizuotai, BAĮ jau nustatyta atsakomybė (už sąskaitų plano patvirtinimą, vidaus apskaitos nustatymą, apskaitos politikos parinkimą, dokumentų pasirašymą ir kt.) būtų paskirstoma tarp viešojo sektoriaus subjekto vadovo ir centralizuotai apskaitą tvarkančios įstaigos, atsižvelgiant į centralizuotai tvarkomų apskaitos funkcijų apimtį.

Įsigaliojus BAĮ pakeitimo projektui, Vyriausybė arba savivaldybės taryba galės priimti sprendimą dėl visų institucijų ir įstaigų, kurių apskaita tvarkoma centralizuotai, t. y. ir dėl tų įstaigų, kurių apskaita jau dabar tvarkoma centralizuotai, todėl netikslinga atskirai reglamentuoti jau šiuo metu centralizuotai apskaitą tvarkančių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymą.

2) Atsižvelgiant į tai, kad VKVAĮ nėra nustatyta atsakomybė už finansų kontrolę, kai apskaita tvarkoma centralizuotai, VKVAĮ siūloma papildyti nuostata, kad tuo atveju, kai viešojo juridinio asmens apskaita tvarkoma centralizuotai arba apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, viešojo juridinio asmens vadovas paskiria už išankstinę kontrolę atsakingą valstybės tarnautoją ar darbuotoją.

VKVAĮ pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad už einamąją ir paskesniąją kontrolę yra atsakingi viešojo juridinio asmens paskirti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, tačiau viešajam juridiniam asmeniui ir apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei paliekama galimybė susitarti dėl kitokio atsakomybių pasiskirstymo. Tais atvejais, kai, vadovaujantis VAĮ arba BAĮ, viešojo juridinio asmens apskaita Vyriausybės sprendimu būtų tvarkoma centralizuotai, už einamosios ir paskesniosios kontrolės vykdymą atsakingi asmenys būtų paskiriami Vyriausybės nustatyta tvarka.

VKVAĮ pakeitimo projektu siūloma atsisakyti dalies VKVAĮ 4 straipsnio (6–8 dalių) nuostatų  dėl vyriausiojo buhalterio teisių ir pareigų atliekant išankstinę finansų kontrolę kaip techninio pobūdžio nuostatų, kurios turėtų būti ne įstatymo reguliavimo dalykas. Vietoj to siūloma suteikti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai įgaliojimus nustatyti tvarką, kuria remdamasis viešojo juridinio asmens vadovas sukurtų ir prižiūrėtų finansų kontrolės veikimą viešajame juridiniame asmenyje.

VKVAĮ pakeitimo projekto 2 straipsnyje siūloma atsisakyti VKVAĮ 4 straipsnio 2 dalyje pateiktos nuorodos į minimalius finansų kontrolės reikalavimus ir ją pakeisti nuoroda į Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką, kuri apims ir minimalius finansų kontrolės reikalavimus, ir finansų kontrolės vykdymą, kai buhalterinė apskaita tvarkoma pačios įstaigos arba centralizuotai. Tai atitinka VKVAĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią vidaus kontrolės sistema kiekviename juridiniame asmenyje kuriama ir palaikoma atsižvelgiant į jo veiklos ypatumus (centralizuotas ar decentralizuotas vidaus administravimo funkcijų vykdymas), teisės aktus ir kitus dokumentus, reglamentuojančius viešojo juridinio asmens veiklą.

3) VAĮ pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus administravimas gali būti atliekamas centralizuotai. Sprendimą dėl to, kokios vidaus administravimo funkcijos būtų atliekamos centralizuotai, pagal kompetenciją priimtų, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kurių vidaus administravimo funkcijos būtų atliekamos centralizuotai, pagal kompetenciją parinktų Vyriausybė, Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo arba savivaldybių tarybos. Taip pat siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl įstaigos, kuriai būtų pavesta centralizuotai atlikti šias funkcijas, priimtų Vyriausybė (dėl valstybės viešojo administravimo subjektų) arba savivaldybės taryba (dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų). Centralizuotų atskirų vidaus administravimo funkcijų atlikimo tvarką VAĮ pakeitimo projektu siūloma pavesti nustatyti Vyriausybei. Ne viešojo administravimo subjektams, kurie pavaldūs Vyriausybei (pavyzdžiui, Vyriausybė yra jų savininkė), Vyriausybė galėtų nustatyti centralizuotai atliekamų vidaus administravimo funkcijų apimtį atskiru sprendimu kaip šių subjektų savininkė, dalininkė, akcininkė. Vyriausybės nustatytoje tvarkoje, vadovaujantis įstatymais, bus reglamentuoti viešojo administravimo subjekto ir įstaigos, kuri centralizuotai atliktų atskiras vidaus administravimo funkcijas, atsakomybių ir funkcijų paskirstymas, dokumentų pasirašymo klausimai ir kiti santykiai.

Atlikus šiuos pakeitimus, atsiras pagrindas atskiras vidaus administravimo funkcijas atlikti centralizuotai. Toks modelis laikytinas pažangesniu ir efektyvesniu dėl didesnių galimybių diegti naujoviškas technologijas ir sutelkti kompetencijas, taip kurti pridėtinę vertę kiekvienai įstaigai atskirai ir visoms kartu, taip pat sutaupyti veiklos išlaidų visos valstybės mastu ne tik dėl apimties, bet ir dėl procesų bei technologijų standartizavimo, automatizavimo ir vienodų informacinių sistemų naudojimo.

Savininko teises įgyvendinančioms institucijoms atsiras galimybė veiksmingiau vykdyti pareigą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą organizuoti tokiu būdu, kad būtų užtikrintas efektyviausias mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas institucijų ir įstaigų veiklai.

4) VTĮ pakeitimo projektu VTĮ papildžius nuostata, kad personalo administravimo funkcijos gali būti atliekamos centralizuotai, būtų sistemiškai išspręstas galimybės atlikti tam tikras personalo administravimo funkcijas Vyriausybės įgaliotai įstaigai klausimas.

VTĮ pakeitimo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, funkcijos tarp valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos vadovo bei centralizuotai personalo administravimą atliekančios įstaigos vadovo paskirstomos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kadangi visa atsakomybė už institucijos personalo valdymą VTĮ 48¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta institucijos vadovui, galiojanti VTĮ 48¹ straipsnio 2 dalies formuluotė vertintina kaip perteklinė ir nesukuria jokios pridėtinės vertės.

Vyriausybės, Seimo kanceliarijos, Prezidentūros kanceliarijos ar savivaldybės tarybos sprendimas organizuoti institucijų ir įstaigų atskirų funkcijų atlikimą įstaigose arba centralizuotai yra vertintinas kaip sprendimas dėl veiklos organizavimo būdo, kuriuo siekiama tinkamai įgyvendinti savininko pareigą įstaigų veiklą organizuoti racionaliai, užtikrinant efektyviausią lėšų panaudojimą. Atskirų funkcijų atlikimas įstaigose arba centralizuotai negali būti vertinamas kaip ūkinė komercinė veikla ir atlygis už institucijų ir įstaigų atskirų funkcijų atlikimą nebus imamas. Taip bus užtikrintas racionalus ir taupus lėšų bei turto naudojimas – tai viena iš pagrindinių biudžetinės įstaigos vadovo pareigų.

Todėl siūlomuose VAĮ pakeitimuose nurodoma įstaiga, kuri centralizuotai atliktų atskiras vidaus administravimo funkcijas, ir BAĮ pakeitimuose nurodoma įstaiga, kuri centralizuotai atliktų viešojo sektoriaus subjektų apskaitą, turėtų būti biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, atitinkamai perskirstant valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšas funkcijoms atlikti reikalinga apimtimi tarp institucijų ar įstaigų ir įstaigos, kuri centralizuotai atliktų atskiras vidaus administravimo funkcijas VAĮ nustatyta tvarka arba centralizuotai atliktų viešojo sektoriaus subjektų apskaitą BAĮ nustatyta tvarka.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas.

Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymai verslo sąlygoms ir jo plėtrai tiesioginės įtakos neturės.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Įstatymams įgyvendinti kitų įstatymų keisti nereikės.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus įstatymus, iki juose nurodyto įstatymų įsigaliojimo termino Vyriausybė turės nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir jų kontroliuojamų viešojo administravimo subjektų centralizuoto atskirų vidaus administravimo funkcijų atlikimo tvarką, centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų apskaitos atlikimo tvarką, taip pat pakeisti Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ ir pripažinti netekusiu galios Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 1098 „Dėl Pavyzdinių personalo administravimo tarnybų nuostatų patvirtinimo“.

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės nustatyti tvarką, kuria remiantis bus sukurtas ir prižiūrimas finansų kontrolės veikimas viešajame juridiniame asmenyje.

Finansų ministras turės pakeisti finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“, 2003 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 1K-123 „Dėl minimalių finansų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ ir 2005 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 1K-170 „Dėl Viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių patvirtinimo“.

12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas

Papildomų lėšų įstatymams įgyvendinti nereikės.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Rengiant įstatymų projektus, vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc

„Valstybės tarnautojas“, „valstybės tarnyba“, „viešasis administravimas“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

______________________