LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9¹ STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-09-21 Nr. XIVP-2020

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9¹ straipsnį papildyti nauja dalimi ir nustatyti, kad „Ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype šis straipsnis netaikomas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais.

Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia veikla būtų laikoma ūkine komercine veikla, nes ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta, jos apibrėžti nėra siūloma ir teikiamame įstatymo projekte. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme turėtų būti atskleistas šios sąvokos turinys arba pateikta nuoroda į įstatymą, kurioje jos turinys yra apibrėžtas.

Antra, pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai“ nemokėtų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje, t. y. jiems būtų sudaromos išskirtinės, lengvatinės sąlygos, lyginant su kitais subjektais, išsinuomotuose valstybinės žemės sklypuose statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius. Pažymėtina, kad pastatyti nauji statiniai, rekonstruoti statiniai ar įrenginiai taptų šių subjektų nuosavybe, kurią ,,ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai“ turėtų teisę perleisti kitiems asmenims ir gauti pelno, taip pat statinius išnuomoti ir panašiai. Taigi, jie kaip ir ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, pasistatę naujus statinius, taip pat pastatytus statinius ar įrenginius rekonstravę išsinuomotoje valstybinėje žemėje, galėtų gauti pelną, tik esminis skirtumas, kad ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai tokius objektus pastatytų (rekonstruotų) mažesnėmis sąnaudomis. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus, nes projekto aiškinamajame rašte minimas siauresnis subjektų, kuriems reikėtų taikyti atitinkamas lengvatas, ratas. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nurodytus Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, nes, priėmus įstatymą, galimi atvejai, kai ne ūkinę komercinę vykdantys subjektai galėtų gauti turtinę naudą valstybės turto sąskaita, t. y. neatlygintinai gaudami teisę vykdyti statybas valstybinėje žemėje.

Trečia, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „ne komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius“ turinys, nes iš jų nėra aišku, kaip šios įstatymo nuostatos būtų suprantamos ir aiškinamos, t. y. neaišku, kokie Statybos įstatyme apibrėžti statybos dalyviai - statytojai (užsakovai), kurie investuoja lėšas į statybą, bet patys jos nevykdo, ar statinio statybos rangovai, kurie turi teisę užsiimti statyba - turimi omenyje. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip minėti subjektai būtų susiję su valstybinės žemės nuoma (pvz., jie yra valstybinės žemės nuomininkai ar būtų suprantami kažkaip kitaip). Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9¹ straipsnis reglamentuoja, būtent, valstybinės žemės nuomininkų teisę statyti jų nuomojamoje valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 7 dalyje jau yra reglamentuojama viena šio straipsnio netaikymo išimtis, todėl, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų išdėstyti papildant keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 7 dalį, o ne dar vieną išimtį dėstyti atskiroje šio straipsnio dalyje.

2. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekte numatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo bei įgyvendinimo datas, kad būtų galima tinkamai jam pasirengti ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Be to, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nes nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar projektu siūloma teisinio reguliavimo išimtis būtų taikoma tų subjektų atžvilgiu, kurie jau pradėjo pagal galiojantį teisinį reguliavimą statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo valstybinėje išnuomotoje žemėje procedūras.

3. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIVP-1311 (nauja redakcija), kuris įsigalios 2023 m. sausio 4 d. Siekiant, kad projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas galiotų ir įsigaliojus naujai Žemės įstatymo redakcijai, reikėtų atitinkamai teikti minėto Žemės įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimo projektą.

4. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu - valstybinės žemės sklypų nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, priėmus įstatymą, ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai už teisę statyti valstybinėje žemėje nemokėtų atlyginimo, kurio dalis yra įskaitoma į valstybės biudžetą. Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.

5. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statybas valstybinėje išnuomotoje žemėje. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas.

6. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:

6.1. įstatymo pavadinime vietoj žodžio „PAPILDYMO“ įrašytinas žodis „PAKEITIMO“;

6.2. projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;

6.3. reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo;

6.4. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas šio reikalavimo neatitinka.

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                            Dainius Zebleckis

N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]