LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Žmogaus teisių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 23, 24 IR 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3663

2020-06-10

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas Kęstutis Smirnovas, Zenonas Streikus, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja: Ingrida Aidietienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-16				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą – projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 5 punkte prieš žodžius „radiacinės saugos įstatyme“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-07-16

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą – projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 5 punkte prieš žodžius „radiacinės saugos įstatyme“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija				DĖL UŽKREČIAMŲ LIGŲ IR AIDS CENTRO PRIJUNGIMO PRIE NVSC Reiškiame palaikymą šiuo metu LR Seime svarstomam projektui prijungti Užkrečiamų ligų ir AIDS centrą (ULAC) prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC]. Nors Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinių Tautų AIDS programa [UNAIDS] yra įvardijusios efektyviausias priemones ŽIV epidemijai suvaldyti, Lietuvoje šios priemonės mažai taikomos, o dalis lėšų švaistoma mažai veiksmingoms veikloms (šaltinis: ŽIV/AIDS ir LPI profilaktikos ir kontrolės 2018 -2020 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2018 metais ataskaita). Lietuva ženkliai atsilieka nuo Jungtinių Tautų iškelto tikslo suvaldyti ŽIV iki 2020 m. (JT tikslas „90-90-90": 90 proc. žino ŽIV diagnozę, 90 proc. iš jų gydosi, 90 proc. iš besigydančiųjų virusas kraujyje neaptinkamas); Manome, kad ULACo atsakas į ŽIV (ir kitų infekcinių ligų, tokių, kaip tymai ar hepatitai) yra mažai efektyvus, ir tai akivaizdžiai rodo Lietuvos progreso nebuvimas bei pasiekti m enki rodikliai. Tik 4 3 proc. (antrasis „90" tikslas) visų diagnozuotų ŽIV nešiotojų yra gydomi. Tinkamas ŽIV ligos gydymas užtikrina, kad asmuo n e b e p e r d u o s viruso kitiems ir gyvens pilnavertį gyvenimą (gydymas kaip prevencija). Šis patekimo į gydymą rodiklis Lietuvoje - prasčiausias visoje ES, Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje. Šalyje yra koncentruota ŽIV epidemija, t.y., ŽIV paplitimas b e n t dviejose tikslinėse grupėse (laisvės atėmimo bausmę atliekantys ir švirkščiam uosius narkotikus vartojantys asmenys) gerokai viršija epidemijos slenkstį. Nors Lietuva yra ES narė, b e t šiais epidemijos aspektais m ūsų rodikliai yra tokie p a t bli a r n e t blogesni nei rytų Europos ir Centrinės Azijos šalių. Deja, ŽIV ištyrimas ir didžioji dalis profilaktikos priemonių yra suplanuotos neracianaliai, nes yra nukreiptos ne į šias tikslines grupes, o į bendrąją populiaciją. Greitąjį ŽIV ištyrimą Lietuvoje organizuoja praktiškai vien NVO už užsienio rėmėjų lėšas (!), o išsityrimas pas šeimos gydytoją vis d a r yra mokamas, net ir draustiems asmenims. Vietoj to, kad ŽIV ištyrimas b ū tų didinamas, 2017 m. ULAC iniciatyva buvo su stabdytas nemokamas ir anonimiškas ištyrimas p e r NVO, kurios dirba su rizikos grupėmis. Ištyrimo paslauga buvo neprieinam a daugiau nei pusę metų. Tik bendromis SAM, NVO ir tarptautinės bendruomenės pastangomis buvo rastas sprendimas ir ištyrimo paslauga rizikos grupėms buvo atnaujinta. Nors ULAC y ra atsakingas už ŽIV/AIDS epidemiologinių d u o m e n ų rinkimą, mes tiksliai nežinom epidemijos masto, nes vyrauja bendrosios populiacijos tyrimai, o informacija apie svarbiausias rizikos grupes y ra fragmentiška, o apie kai kurias iš jų - iš viso nerenkama. Pasigendame ULAC metodologinio vadovavimo ir pagalbos, teikiant paslaugas rizikos grupėms žemo slenksčio kabinetuose, kurie vykdo didžiąją dalį ŽIV prevencijos. ŽIV suvaldymas neįmanomas be visų institucijų ir organizacijų bendradarbiavimo ir veiklos kordinavimo. ULAC bendradarbiavimas su dauguma NVO, dirbančių ŽIV srityje, yra nekonstruktyvus, o neretai tiesiog destruktyvus, kas ne kartą buvo nušviesta spaudoje. Manome, kad ULAC prijungimas prie NVSC būtų ilgai lauktas konstruktyvus žingsnis, kuris ne tik padėtų taupyti lėšas, bet ir sudarytų galimybę kokybiškam vadovavimui infekcinių ligų kontrolei, o taip pat bendradarbiavimui tarp sektorių, siekiant suvaldyti ŽIV epidemiją Lietuvoje.	Atsižvelgti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Nevyriausybinių

organizacijų

ir ekspertų koalicija

DĖL UŽKREČIAMŲ LIGŲ IR AIDS CENTRO PRIJUNGIMO PRIE NVSC

Reiškiame palaikymą šiuo metu LR Seime svarstomam projektui prijungti Užkrečiamų ligų ir AIDS centrą (ULAC) prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC].

Nors Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinių Tautų AIDS programa [UNAIDS] yra įvardijusios efektyviausias priemones ŽIV epidemijai suvaldyti, Lietuvoje šios priemonės mažai taikomos, o dalis lėšų švaistoma mažai veiksmingoms veikloms (šaltinis: ŽIV/AIDS ir LPI

profilaktikos ir kontrolės 2018 -2020 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2018 metais ataskaita).

Lietuva ženkliai atsilieka nuo Jungtinių Tautų iškelto tikslo suvaldyti ŽIV iki 2020 m. (JT tikslas „90-90-90": 90 proc. žino ŽIV diagnozę, 90 proc. iš jų gydosi, 90 proc. iš besigydančiųjų virusas kraujyje neaptinkamas);

Manome, kad ULACo atsakas į ŽIV (ir kitų infekcinių ligų, tokių, kaip tymai ar hepatitai) yra mažai efektyvus, ir tai akivaizdžiai rodo Lietuvos progreso nebuvimas bei pasiekti m enki rodikliai. Tik 4 3 proc. (antrasis „90" tikslas) visų diagnozuotų ŽIV nešiotojų yra gydomi. Tinkamas ŽIV ligos gydymas užtikrina, kad asmuo n e b e p e r d u o s viruso kitiems ir gyvens pilnavertį gyvenimą (gydymas kaip prevencija). Šis patekimo į gydymą rodiklis Lietuvoje - prasčiausias visoje ES, Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje.

Šalyje yra koncentruota ŽIV epidemija, t.y., ŽIV paplitimas b e n t dviejose tikslinėse grupėse (laisvės atėmimo bausmę atliekantys ir švirkščiam uosius narkotikus vartojantys asmenys) gerokai viršija epidemijos slenkstį. Nors Lietuva yra ES narė, b e t šiais epidemijos aspektais m ūsų rodikliai

yra tokie p a t bli a r n e t blogesni nei rytų Europos ir Centrinės Azijos šalių. Deja, ŽIV ištyrimas ir didžioji dalis profilaktikos priemonių yra suplanuotos neracianaliai, nes yra nukreiptos ne į šias tikslines grupes, o į bendrąją populiaciją.

Greitąjį ŽIV ištyrimą Lietuvoje organizuoja praktiškai vien NVO už užsienio rėmėjų lėšas (!), o išsityrimas pas šeimos gydytoją vis d a r yra mokamas, net ir draustiems asmenims. Vietoj to, kad ŽIV ištyrimas b ū tų didinamas, 2017 m. ULAC iniciatyva buvo su stabdytas nemokamas ir

anonimiškas ištyrimas p e r NVO, kurios dirba su rizikos grupėmis. Ištyrimo paslauga buvo neprieinam a daugiau nei pusę metų. Tik bendromis SAM, NVO ir tarptautinės bendruomenės pastangomis buvo rastas sprendimas ir ištyrimo paslauga rizikos grupėms buvo atnaujinta.

Nors ULAC y ra atsakingas už ŽIV/AIDS epidemiologinių d u o m e n ų rinkimą, mes tiksliai nežinom epidemijos masto, nes vyrauja bendrosios populiacijos tyrimai, o informacija apie svarbiausias rizikos grupes y ra fragmentiška, o apie kai kurias iš jų - iš viso nerenkama.

Pasigendame ULAC metodologinio vadovavimo ir pagalbos, teikiant paslaugas rizikos grupėms žemo slenksčio kabinetuose, kurie vykdo didžiąją dalį ŽIV prevencijos.

ŽIV suvaldymas neįmanomas be visų institucijų ir organizacijų bendradarbiavimo ir veiklos kordinavimo. ULAC bendradarbiavimas su dauguma NVO, dirbančių ŽIV srityje, yra nekonstruktyvus, o neretai tiesiog destruktyvus, kas ne kartą buvo nušviesta spaudoje.

Manome, kad ULAC prijungimas prie NVSC būtų ilgai lauktas konstruktyvus žingsnis, kuris ne tik padėtų taupyti lėšas, bet ir sudarytų galimybę kokybiškam vadovavimui infekcinių ligų kontrolei, o taip pat bendradarbiavimui tarp sektorių, siekiant suvaldyti ŽIV epidemiją Lietuvoje.

Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

prie Sveikatos apsaugos ministerijos

DĖL ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETE SVARSTYTŲ KLAUSIMŲ APIE SVEIKATOS SIsTEMOS ĮSTAIGŲ PERTVARKYMĄ

Reaguodami į š. m. lapkričio 15 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto organizuotuose klausymuose išsakytas nuomones, teikiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) atsiliepimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos inicijuoto viešojo valdymo institucijų atliekamų funkcijų optimizavimo (įstatymų projektų registracijos Nr. XIIIP-3662–XIIIP-3682):

· Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvoje NVSC yra pagrindinė ir svarbiausia institucija, vykdanti užkrečiamųjų ligų prevenciją visos šalies mastu nuo atvejo įtarimo iki patvirtinimo ir paskutinių valdymo priemonių taikymo. NVSC aiškinasi ligų plitimo priežastis ir taiko priemones, stabdančias šių ligų plitimą tiek mažiausiose savivaldybėse, tiek apskričių bei nacionaliniu mastu. Plačiau: NVSC departamentų apskrityse vadovų 2019-10-24 kreipimesi (pridedama).

· Nors ULAC save įvardija metodiškai vadovaujančia įstaiga, tačiau neatlieka jokių mokslinių tyrimų ir negali rengti mokslu pagrįstų metodinių rekomendacijų. Dėl šios priežasties dažniausiai apsiribojama kompetentingų užsienio institucijų parengtų rekomendacijų išvertimu į lietuvių kalbą. NVSC specialistai, siekdami vadovautis naujausiomis Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei kitų kompetentingų užsienio institucijų publikuotomis rekomendacijomis privalo patys sekti naujienas, o, esant reikalui, tiesiogiai konsultuojasi su šių institucijų specialistais, dalyvauja mokymuose Lietuvoje ir užsienyje, aktyviai dalyvauja ES ir kitų tarptautinių institucijų veikloje bei įgyvendina tarptautinius projektus. Valdant 2019 m. Lietuvoje kilusį tymų protrūkį, susiklostė paradoksali situacija – ypač svarbia užkrečiamųjų ligų srityje save prisistatanti įstaiga – ULAC, vadovaujantis Tymų, raudonukės ir įgimto raudonukės sindromo epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tvarkos aprašu, įgaliota tik metodiškai vadovauti nustatant, analizuojant tymų ir raudonukės protrūkius, siūlant priemones jiems lokalizuoti. Deja, tačiau lokalizavimo priemonių klausimą, t. y. sąlytį turėjusių asmenų skiepijimo organizavimą, visuomenės konsultavimą, kiekvieno atvejo ištyrimą atliko tik visą parą dirbantys NVSC specialistai, savo nuožiūra, su Sveikatos apsaugos ministerijos palaikymu, ėmęsi konkrečių veiksmų situacijos gerinimui. ULAC iki šiol neatnaujino 2014 m. tymų rekomendacijų, kuriose visiškai nedetalizuotas kontaktą turėjusių asmenų skiepijimas, kas ypač svarbu valdant tymus. Dėl legioneliozės 2017 m. susidarius ekstremaliai situacijai Vilniaus mieste, ULAC tepasiūlė vadovautis 2004 m. metodinėmis rekomendacijomis „Legioneliozės diagnostika, gydymas, epidemiologinė priežiūra ir kontrolė“, kurios nebuvo atnaujintos pagal Pasaulio sveikatos organizavijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės rekomendacijas, jose trūko informacijos apie konkrečių praktinių priemonių taikymą. NVSC Vilniaus departamento atstovui tapus Ekstremalios situacijos operacijos vadovu, NVSC aktyviai informavo gyventojus, ėmėsi legioneliozės profilaktikos priemonių organizavimo daugiabučiuose namuose, o ULAC metodinis vadovavimas pasireiškė tik

· neužtenka jos skelbti tik internete, reikalingas gyvas bendravimas, tai NVSC ypač akcentuoja savo veikloje ir daug dirba bendruomenėse. Tai nėra sudėtinga, turint savo padalinius visose apskrityse ir daugumoje savivaldybių, tai 2018 m. lapkričio mėn. Lietuvoje viešėję PSO ekspertai įvardijo kaip didžiulį NVSC privalumą. NVSC 2019 m. atliko bendruomenių lūkesčių tyrimą savivaldybėse ir išsiaiškino, kad žmones ypač domina erkių platinamos ligos bei apsisaugojimo nuo jų priemonės, kitų užkrečiamųjų ligų profilaktika, skiepai. Dauguma bendruomenių išreiškė pageidavimą susitikti gyvai su NVSC specialistais, kad išsiaiškintų jiems rūpimus klausimus.

· Imunoprofilaktika yra viena iš veiksmingiausių ir efektyviausių užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonių. NVSC vertina skiepijimo aprėptis kiekvienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ), savivaldybių, apksričių ir nacionaliniu lygmeniu, kartą per metus ASPĮ vykdo imunoprofilaktikos vykdymo kontrolę. Šiuo metu vykdomų skiepijimo programų efektyvumas labai priklauso ir nuo visuomenės požiūrio į skiepus, jų veiksmingumo ir saugumo. Siekdami didinti skiepijimo nuo įvairių užkrečiamųjų ligų apimtis, NVSC specialistai bendradarbiauja su ASPĮ, rengia seminarus, konsultuoja darbdavius ir gyventojus, rengia straipsnius, pranešimus žiniasklaidai bei interneto svetainėms, todėl pastaruoju metu pradėjusias augti skiepijimo apimtis ULAC nepagrįstai įvardija kaip vien savo veiklos nuopelną. Skaičiuojant einamųjų metų sezoninės gripo vakcinos naudojamos rizikos grupėms priskiriamiems asmenims skiepyti, poreikį, remiamasi NVSC ULAC-ui pateiktais duomenimis apie kiekvienai ASPĮ reikalingą šių vaistinių preparatų kiekį. Informaciją apie komplikacijas po skiepų gauna bei kiekvieno atvejo ištyrimą vykdo NVSC, gavęs informaciją iš ASPĮ ir tik atlikęs išsamų tyrimą bei papildęs duomenis, galutinę informaciją teikia ULAC, kuris ja naudojasi, kaip ir užkrečiamųjų ligų atvejais bei NVSC parengtomis ataskaitomis.

· NVSC aktyviai bendradarbiauja su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais (toliau – VSB), vykdančiais valstybės perduotas savivaldybėms funkcijas, tokias kaip visuomenės sveikatos priežiūra ugdymo įstaigose, visuomenės sveikatos stiprinimas ir visuomenės sveikatos stebėsena. ULAC skiria ypatingą dėmesį bendradarbiavimui su VSB įgyvendinat iš ES struktūrinių fondų finansuojamus projektus, tačiau nutyli apie dažnai šio bendradarbiavimo dėka lektorių iš ULAC gaunamą tiesioginę finansinę naudą už dalyvavimą rengiamuose mokymuose ir seminaruose. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – SMLPC), Higienos institutas (toliau – HI) taip pat metodiškai vadovauja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, tarp jų ir VSB, todėl numatoma HI ir SMLPC reorganizacija sujungs metodiškai visuomenės sveikatos klausimais, neišskiriant ir užkrečiamųjų ligų profilaktikos temų, vadovaujančias įstaigas po vienu stogu.

· Daugumoje Europos šalių gyventojų švietimas nėra viešoji paslauga ir tokie centrai kaip ULAC neegzistuoja, o santrumpa „AIDS“ niekada nefigūravo įstaigos pavadinime Vakarų Europoje, o Rytų – beveik visose jau išnyko.

· ULAC deklaruojamas konstruktyvus bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis (toliau – NVO), remiantis informacija viešojoje erdvėje, nėra visiška tiesa. Plačiai nušviestas ULAC vadovo sutuoktinės išpuolis prieš buvusį asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ vadovą (iki 2016 m.) 2010 m. liepos 17 dieną Vienoje (Austrijoje) vykusioje 18-oje tarptautinėje AIDS 2010 konferencijoje, į kurią buvo suvažiavę virš 20 tūkstančių dalyvių ir apie pusantro tūkstančio žurnalistų ir reporterių iš 193 pasaulio šalių: https://ievosnuomone.lt/2010/08/04/lietuvos-valdininkai-uzsienyje-svaiste-mokesciu-moketoju-pinigus/; galimai supainiotus viešuosius ir privačius interesus: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vtek-spres-ar-aids-centro-direktorius-saulius-caplinskas-nepazeide-istatymu-skirdamas-prieda-zmonai-56-45438; nepagarbų elgesį NVO atžvilgiu: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/sveikata/nevyriausybininkai-dziaugiasi-pratrukusiu-puliniu-paniekos-yra-sulauke-ne-tik-is-sauliaus-caplinsko-bet-ir-is-ulac-dirbancios-jo-zmonos-541-952274 ir http://www.vlmedicina.lt/lt/pilietines-visuomenes-organizacijos-nemato-galimybes-sauliui-caplinskui-likti-poste bei https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/interviu-uzkulisiai-is-profesoriaus-ir-ilgamecio-pareiguno-sokiruojantys-teiginiai-merginai.d?id=77629453. Šiame kontekste į kovą už išlikimą stojusio ULAC vadovo atviras šmeižtas, melas, nekorektiški palyginimai NVSC ir jame dirbančių specialistų atžvilgiu nebenustebino. Valstybinėse įstaigose dirbantiems privalu nepamiršti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, todėl asmeninės ambicijos turi būti paliekamos nuošalėje.

· Už visuomenės sveikatą atsakingos įstaigos, vykdančios veiklą ir užkrečiamųjų ligų srityje, yra įkurtos ir kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje (Public Health England), Švedijoje (Public Health Agency of Sweden), Prancūzijoje (Public health France) ir kitose šalyse.

· Augant klimato kaitos sąlygojamų erkių (erkinis encefalitas, Laimo liga) ir uodų (maliarija ir kitos įvairios ligos) platinamų ligų prevencijos svarbai būtina efektyvinti sveikatos priežiūros sektoriaus funkcijas, gerinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis pacientų teises ginančiomis organizacijomis, tobulinti su klimato kaita susijusių ligų profilaktikos ir stebėsenos koordinavimą ir valdymą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad optimizuojant įstaigų veiklą nesiekiama atsisakyti jų vykdomų funkcijų, o tik jas išgryninti ir apibrėžti atsakomybes, kad iš sutaupytų resursų būtų galima stiprinti ir gerinti paslaugų kokybę gyventojams bei siekti sveikatos politikos prioritetų ir tikslų, nustatyti aiškias įstaigų kompetencijų ribas, atsisakyti pasikartojančių funkcijų, mažinti viešojo sektoriaus išlaidas, racionaliai panaudoti išteklius bei įgyvendinti viešojo sektoriaus valdymo tobulinimo gaires. Juridinio asmens statuso netekimas jokiu būdu nereiškia, kad specialistai nebegalės dirbti pagal turimą kompetenciją ir patirtį.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: grąžinti projektą XIIIP-3663 iniciatoriams tobulinti.

7. Balsavimo rezultatai: už – 4 , prieš – 3 , susilaikė –nėra.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Smirnovas, A.Navickas.

Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik

Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė