LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO 30, 32, 38, 64, 69, 78, 79, 80, 81, 85, 88, 89, 93, 97, 99, 100, 102, 110, 114, 134, 138, 163, 181, 185, 193 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO KONSTITUCINIo ĮSTATYMo PROJEKTO
2023-05-22 Nr. XIVP-2709(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 ir 3 straipsniais siūlomi Rinkimų kodekso 30 straipsnio ir 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimai būtų pertekliniai, nes galiojančio Rinkimų kodekso 20 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtintas rinkimų komisijų (įskaitant Vyriausiąją rinkimų komisiją) veiklos pagrindas – Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamentas, o šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija tvirtinti šį reglamentą.
2. Projekto 4 straipsniu pripažinus netekusia galios Rinkimų kodekso 64 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyti rinkimų politinės kampanijos etapai, siūlytume atitinkamai patikslinti šio straipsnio 2 dalį ir po žodžių „vykdoma rinkimų agitacija“ įrašyti šiuos esminius vykstant rinkimų politinei kampanijai atliekamus veiksmus: „vykdomas balsavimas, nustatomi ir paskelbiami balsavimo rezultatai, sprendžiami rinkimų ginčai“.
3. Projekto 5 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 69 straipsnio (kuriame yra nustatyti rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo pagrindai) 1 dalies 1 punkto formuluotė „pateiktu nepasibaigus pareiškinių dokumentų atšaukimo laikotarpiui“ yra perteklinė. Galiojančio Rinkimų kodekso 87 straipsnyje yra reglamentuota rinkimų politinės kampanijos dalyvių teisė atšaukti pareiškinius dokumentus ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos ir šios teisės įgyvendinimo tvarka. Taigi Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata turėtų būti taikoma kartu su 87 straipsnio 1 dalimi, o ne keičiama.
4. Projekto 6 straipsniu siūloma pakeisti Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus pareiškinių dokumentų pateikimo terminus ir tvarką. Siūloma nustatyti, kad šie dokumentai galėtų būti pradedami teikti „prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui“, ir paankstinti jų teikimo pabaigos terminą – vietoj 65 dienų iki rinkimų dienos termino nustatyti 80 dienų iki rinkimų dienos terminą, o savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose politinės partijos pareiškiniams dokumentams pateikti – 100 dienų iki rinkimų dienos. Pagal projektą asmuo, Seimo rinkimuose keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus turėtų teikti ne apygardos rinkimų komisijai, o Vyriausiajai rinkimų komisijai. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose politinės partijos keliamų kandidatų, politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai būtų teikiami savivaldybės rinkimų komisijai arba Vyriausiajai rinkimų komisijai, jei dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesudarytos. Mūsų nuomone, siūlomu teisiniu reguliavimu pakeitus pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios ir pabaigos terminus bei jų pateikimo tvarką, būtų suardytas rinkimų proceso nuoseklumas. Vertindami šį teisinį reguliavimą atkreipiame dėmesį į šiuos jo aspektus.
4.1. Rinkimų kodekso nustatyta tvarka paskelbus rinkimus prasideda rinkimų politinė kampanija ir nuo jos pradžios Vyriausioji rinkimų komisija priima politinių organizacijų, fizinių asmenų, turinčių teisę būti kandidatais ir ketinančių išsikelti savarankiškai, prašymus dėl registravimo politinės kampanijos dalyviais; šie prašymai gali būti teikiami iki tos dienos, kai pagal šį kodeksą pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas, tačiau bet kokiu atveju toks terminas negali būti trumpesnis kaip 14 dienų (Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1 dalis). Pagal Rinkimų kodekso 68 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys. Pabrėžtina, kad tik šio kodekso nustatyta tvarka įregistruotas politinės kampanijos dalyvis turi teisę būti kandidatu arba kelti kandidatą ar kandidatų sąrašą (68 straipsnio 10 dalis). Taigi rinkimų politinės kampanijos dalyviais neįregistruoti asmenys ir politinės organizacijos negali teikti pareiškinių dokumentų būti kandidatu, kelti kandidatų ar kandidatų sąrašų.
4.2. Pagal Rinkimų kodekso 46 straipsnį, Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų dienos turi sudaryti apygardų rinkimų komisijas. Pažymime, kad Rinkimų kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose yra nustatyti, be kita ko, šie apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai: priimti Seimo rinkimuose kandidatais save keliančių asmenų pareiškinius dokumentus ir juos tikrinti, teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatus, tikrinti Seimo rinkimuose išsikėlusį kandidatą parėmusių rinkėjų parašų rinkimo lapus (arba pavesti tai atlikti apylinkių rinkimų komisijoms) ir nustatyti, ar surinktas reikiamas rinkėjų parašų skaičius. Taigi šiuo aspektu projekto 6 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1 dalis, pagal kurią asmuo, Seimo rinkimuose keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus turėtų pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai, nedera su šio kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose nustatytais apygardos rinkimų komisijos įgaliojimais.
5. Atkreipiame dėmesį į tai, kad ankstinant pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos terminą – vietoj 65 dienų iki rinkimų dienos termino nustatant 80 dienų iki rinkimų dienos terminą, kartu atitinkamai reikėtų pakeisti ir Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 2 dalies 2 punkte nustatytus 65 dienų iki rinkimų dienos terminus, su kuriais siejami pasyviosios rinkimų teisės apribojimai, nes šie terminai yra skirti užtikrinti, kad kandidatais būtų registruojami tik jiems keliamus reikalavimus atitinkantys asmenys.
6. Projekto 6 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1 dalies nuostatas „Seimo rinkimuose politinė partija savo ir keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus taip pat teikia apygardos Vyriausiajai rinkimų komisijai“ siūlytume apibendrinti ir išdėstyti vienu sakiniu.
7. Projekto 6 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1–4 dalyse vartojama formuluotė „prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui“ keistina formuluote „prasidėjus rinkimų politinei kampanijai“. Šio straipsnio 3 dalyje dukart pavartotoje formuluotėje „savivaldybių rinkimų komisijos dar nesuformuotos“ žodis „nesuformuotos“ keistinas žodžiu „nesudarytos“.
8. Pagal projekto 9 straipsnio 1 dalimi siūlomą Rinkimų kodekso 81 straipsnio 3 dalies nuostatą, „patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus“ asmuo netektų kandidato teisinio statuso. Pažymėtina, kad ši nuostata nedera su Rinkimų kodekso 178 straipsnio nuostatomis, kuriose yra numatyti daugiamandatėse rinkimų apygardose (Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą) mandatų negavusių „kandidatų sąrašai po rinkimų“ ir šiuose sąrašuose esantys „kandidatai į atsiradusią laisvą vietą“. Šių sąrašų pagrindu Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimus dėl mandato į atsiradusią laisvą vietą pripažinimo, kai daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario, Europos Parlamento nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą.
9. Projekto 9 straipsnio 2 dalimi siūloma Rinkimų kodekso 81 straipsnio 5 dalį papildyti nauju kandidatų sąrašo neregistravimo arba registravimo panaikinimo pagrindu – jeigu kandidatų sąrašas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų. Nėra visiškai aišku, kokie būtent reikalavimai turimi omenyje, todėl siūlytume šį pagrindą patikslinti arba pateikti nuorodas į atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas, kuriomis tie reikalavimai įtvirtinti.
10. Projekto 13 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalyje rinkimų agitaciją siūloma apibrėžti kaip politinei reklamai skleisti skirtą veiklą, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose. Atsižvelgdami į Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje pateiktą termino „politinė reklama“ apibrėžtį, siūlome apibrėžiant rinkimų agitaciją nebekartoti, ko siekiama skleidžiant politinę reklamą, t. y. atsisakyti formuluotės „kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose“ kaip perteklinės ir netikslios (susiaurinančios politinės reklamos apibrėžtį palyginti su pateiktąja 95 straipsnio 1 dalyje).
11. Projekto 15 straipsniu siūlomoje pakeisti Rinkimų kodekso 99 straipsnio 6 dalyje siūlome atsisakyti norminio turinio neturinčios formuluotės „Siekiant specialiųjų laidų kokybės“ ir šios dalies pirmąsias dvi nuostatas išdėstyti vienu sakiniu: „Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų dalyvių grupių ir dalyvių kiekvienoje grupėje skaičių taip, kad vienos laidos dalyvių skaičius nebūtų didesnis nei 7 dalyviai.“
12. Projekto 16 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 100 straipsnio 1 dalį papildyti nuostata „pradėjus politinės kampanijos dalyvių registraciją“, su kuria būtų siejama rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ir kandidato teisė pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais.
12.1. Neaišku, koks šios nuostatos santykis su kita tos pačios dalies nuostata „paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus“, kuria taip pat žymimas laikas, nuo kurio rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas įgyja teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei.
12.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotė „pradėjus politinės kampanijos dalyvių registraciją“ nereiškia, kad fizinis asmuo ar politinė organizacija, pateikę prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai įregistruoti juos rinkimų politinės kampanijos dalyviais, bus jais įregistruoti. Rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisinis statusas (suponuojantis tam tikras teises ir pareigas) įgyjamas tik Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko arba jo įgalioto šios komisijos nario priimtu sprendimu įregistruoti fizinį asmenį ar politinę organizaciją rinkimų politinės kampanijos dalyviu (Kodekso 68 straipsnio 5, 8, 10 dalys). Taigi tik „pradėjus“ rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimą rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisinio statuso neįgijęs fizinis asmuo ar politinė organizacija negali turėti šiame straipsnyje įtvirtintos „rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ar kandidato teisės pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei“.
13. Pagal projekto 16 straipsnyje išdėstyto Rinkimų kodekso 100 straipsnio 1 dalį „rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas“ turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Pagal šio straipsnio 2 dalį, visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią arba melagingą informaciją apie „rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą“, privalo suteikti jiems teisę pareikšti atsakomąją nuomonę. Projektu siūloma Rinkimų kodekso 100 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad rinkimų „politinės kampanijos dalyvis arba kandidatas“, kreipdamasis į visuomenės informavimo priemonę dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, privalo raštu pagrįsti, kodėl apie jį paskleista informacija, jo nuomone, yra kompromituojanti arba melaginga, – taigi šioje nuostatoje „kandidatų sąrašas“ neminimas. „Kandidatų sąrašas“ taip pat neminimas siūlomoje šio straipsnio 3 dalies nuostatoje, o šio straipsnio 4 dalyje žodžius „kandidatų sąrašas“ siūloma išbraukti. Taigi nurodytos nuostatos tiek, kiek jose minimas arba neminimas „kandidatų sąrašas“, yra tarpusavyje nesuderintos.
14. Projekto 16 straipsnyje išdėstyto Rinkimų kodekso 100 straipsnio 1–3 dalyse formuluotė „politinės kampanijos“ tikslintina, prieš žodį „politinės“ įrašant žodį „rinkimų“.
15. Projekto 17 straipsnio 1 dalimi siūloma Rinkimų kodekso 102 straipsnio „Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi“ 1 dalyje vietoj žodžių „Vykdant rinkimų agitaciją“ įrašyti „Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios“. Turint mintyje tai, kad pagal projekto 4 straipsniu keičiamą Rinkimų kodekso 64 straipsnį rinkimų politinė kampanija apimtų rinkimų agitaciją, kuri galėtų būti vykdoma nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, siūlomas pakeitimas nereikalingas, o jį priėmus taptų neaišku, kam taikytinas pakeistoje nuostatoje įtvirtintas draudimas (iš galiojančios nuostatos aišku, kad šis draudimas skirtas rinkimų agitaciją vykdantiems subjektams). Atsižvelgiant į visa tai, siūlomo pakeitimo atsisakytina.
16. Projekto 17 straipsnio 2 dalimi siūloma Rinkimų kodekso 102 straipsnį papildyti 5 dalimi ir joje įtvirtinti draudimą rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu medijų, elektroniniu ar (ir) fiziniu formatu platinti „savivaldybių, Europos parlamento, Seimo nario darbo ataskaitas, kurios nėra pažymėtos pagal politinės reklamos žymėjimo reikalavimus“. Atkreiptinas dėmesys į kelis šios nuostatos aspektus. Pirma, Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje yra minimos savivaldybės tarybos nario ataskaitos, 62 straipsnyje – be kita ko, savivaldybių veiklos ataskaitos; Seimo statute Seimo narių darbo ataskaitos nėra numatytos. Taigi reikėtų patikslinti, kokios būtent ataskaitos turimos mintyje. Antra, atsižvelgtina į tai, kad vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės institucijų atsakomybės savivaldybės bendruomenei principu – savivaldybės tarybos nariai ir savivaldybės meras atsako ir atsiskaito šiai bendruomenei už savo veiklą (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4 punktas); įgyvendinant šį principą, užtikrinant savivaldybės institucijų veiklos viešumo bei skaidrumo principus ir vykdant Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo reikalavimus savivaldybės bendruomenei teikiamas savivaldybės metinių ataskaitų rinkinys (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punktas, 62 straipsnis). Mūsų nuomone, savivaldybių, jų tarybų narių, taip pat Seimo narių ir Europos Parlamento narių veiklos ataskaitų rengimas ir platinimas apskritai yra ne Rinkimų kodekso, kuriuo turėtų būti reguliuojami svarbiausi rinkimų santykiai, reguliavimo dalykas. Trečia, diskutuotinas ir siūlomo draudimo taikymo laikotarpis, turint mintyje tai, kad rinkimų politinė kampanija baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos (Rinkimų kodekso 64 straipsnio 2 dalis).
17. Projekto 20 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 134 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi, kurioje būtų nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija „spręsti dėl išankstinio balsavimo vietų pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu balsavimą jose motyvuotu pareiškimu ginčija politinės kampanijos dalyviai“, ir „esant ginčui, pasiūlyti balsavimą vykdyti kitose savivaldybės administracijai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose“. Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas šiais aspektais.
17.1. Pagal Rinkimų kodekso 134 straipsnio 2 dalies 1 punktą balsavimas iki rinkimų dienos organizuojamas savivaldybės pastate ar (ir) kitose balsavimui tinkamose ir su savivaldybės administracija suderintose patalpose. Pažymime, kad Rinkimų kodekso 47 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai prižiūrėti, kaip jos veiklos teritorijoje įgyvendinamas šis kodeksas (2 punktas), taip pat organizuoti ir prižiūrėti balsavimą iki rinkimų dienos savivaldybės administracijos ir (ar) kitose balsuoti pritaikytose patalpose (8 punktas). Taigi projektu teikiamos nuostatos, pagal kurias Vyriausioji rinkimų komisija turėtų „spręsti dėl išankstinio balsavimo vietų pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą“ ir galėtų „pasiūlyti balsavimą vykdyti kitose savivaldybės administracijai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose“, nedera su Rinkimų kodekso 134 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 47 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktų nuostatomis.
17.2. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai organizuojant balsavimą iki rinkimų dienos (o ne „išankstinį balsavimą“) savivaldybės administracijos ir (ar) kitose balsuoti pritaikytose patalpose, visi asmenys (o ne tik rinkimų politinės kampanijos dalyviai) turi turėti teisę pateikti šiai komisijai skundą dėl balsavimo patalpų netinkamumo balsavimui. Tuo atveju, jeigu apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, išnagrinėjusi skundą, nuspręstų, kad balsavimui paskirtos patalpos yra netinkamos balsuoti (o ne „esant ginčui“), ji turėtų, suderinusi su savivaldybės administracija, parinkti kitas balsavimui tinkamas patalpas (projekte siūlomo nurodymo, kam jos turėtų priklausyti nuosavybės teise, atsisakytina kaip perteklinio ir netikslaus).
17.3. Svarstytina, ar reguliuojant balsavimo iki rinkimų dienos patalpų pakeitimą kartu nereikėtų eksplicitiškai sureguliuoti apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pareigos apie šių patalpų pakeitimą tinkamai informuoti rinkėjus, rinkimų politinės kampanijos dalyvius, rinkimų stebėtojus ir kitus suinteresuotus asmenis.
18. Projekto 21 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 138 straipsnio 1 dalies nuostatą „Rinkimų komisijų nariai, platindami pranešimus apie rinkimus, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose“ papildyti sąlyga „ir yra nuotoliu savarankiškai išreiškę valią tai daryti“. Siūloma nuostata tikslintina, nes nėra aišku, ar formuluotė „nuotoliu savarankiškai išreiškę valią“ reiškia „pateikę prašymą balsuoti namuose“ (tokia formuluotė vartojama Rinkimų kodekso 138 straipsnio 1–3 dalyse), taip pat koks yra siūlomos nuostatos santykis su to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad prašymai balsuoti namuose gali būti teikiami „telefonu, elektroniniu paštu ir pateikiant rašytinį prašymą“ ir kad „rinkėjas, kuris dėl neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui arba rinkimų komisijos nariui“.
19. Projekto 21 straipsniu taip pat siūloma Rinkimų kodekso 138 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad rinkėjų prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems pranešimus apie rinkimus, pakeisti nuostata, kad šie prašymai pradedami priimti „nuo oficialaus pranešimo apie registracijos balsavimui namie pradžios“. Šią nuostatą siūlytume patikslinti, nurodant, kuri rinkimų komisija skelbtų šį oficialų pranešimą, taip pat vietoj formuluotės „apie registracijos balsavimui namie pradžios“ įrašant formuluotę „apie prasidedantį rinkėjų įrašymą į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus“.
20. Projekto 22 straipsniu siūloma pakeisti Rinkimų kodekso 163 straipsnį, be kita ko, šio straipsnio pavadinimą keičiant pavadinimu „Balsų perskaičiavimas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio kodekso 190 straipsnis vadinasi „Balsų skaičiavimo rezultatų perskaičiavimas“, taigi įvertintinas šių pavadinimų santykis.
21. Projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse vartojama formuluotė „pirmojo balsavimo metu liko trečias arba pakartotinio balsavimo metu liko antras“, derinant su kitomis šių dalių nuostatomis, keistina formuluote „pirmą kartą balsuojant užėmė trečią vietą arba per pakartotinį balsavimą užėmė antrą vietą“.
22. Projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatyta, kad vienmandatės rinkimų apygardos biuleteniai turėtų būti perskaičiuojami, be kita ko, tais atvejais, kai pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvauja tik du kandidatai, – atsižvelgiant į šiose dalyse nurodytą balsų, paduotų už pirmą ir antrą vietas užėmusius kandidatus, skirtumą, tačiau per tokį balsavimą antrą vietą užėmusiam kandidatui nebūtų suteikta teisė tokiu atveju pareikalauti perskaičiuoti balsus. Manytina, kad Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų papildyti, numatant ir tokio kandidato teisę pareikalauti perskaičiuoti balsus.
23. Svarstytina, kokią prasmę turėtų projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytas visų vienmandatės rinkimų apygardos biuletenių perskaičiavimas atsižvelgiant į šiose dalyse nurodytą balsuojant pirmą kartą paduotų balsų skirtumą tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, tais atvejais, kai pagal šio kodekso 167 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1, 2 punktus, 4 dalies 1, 2 punktus išrenkamas pirmą vietą užėmęs kandidatas. Ypač didelių abejonių kyla dėl 163 straipsnio 2 dalyje siūlomo nustatyti reikalavimo perskaičiuoti visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsus per Respublikos Prezidento rinkimus tikslingumo ir proporcingumo (adekvatumo).
24. Projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 5 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad per Seimo rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą sudaroma tik viena daugiamandatė rinkimų apygarda, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Iš šios dalies nuostatos neaišku, apie kokius dar rinkimus, be savivaldybių tarybų rinkimų, joje kalbama. Per Seimo rinkimus apygardos rinkimų komisija negalėtų perskaičiuoti visų daugiamandatės rinkimų apygardos, apimančios visą Lietuvos Respublikos teritoriją, biuletenių, todėl šios dalies pirmą žodį „Apygardos“ reikėtų išbraukti. Numatant reikalavimą perskaičiuoti visus balsus visą Lietuvos Respublikos teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, atsakingai įvertintina, kiek toks reikalavimas būtų proporcingas (adekvatus) siekiamam tikslui.
25. Projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1–5 dalyse išbrauktini pertekliniai žodžiai „privalo priimti sprendimą“.
26. Projekto 22 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 7 dalies formuluotė „Jeigu apygardos biuleteniai buvo perskaičiuoti dėl kitų šiame straipsnyje išvardintų priežasčių“ keistina formuluote „Jeigu rinkimų apygardos biuleteniai jau buvo perskaičiuoti kuriuo nors šiame straipsnyje nurodytu pagrindu“.
27. Projekto 23 straipsniu teikiamą Rinkimų kodekso 181 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlytume patikslinti taip: „4) pakartotiniame balsavime vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvaujantis kandidatas mirė arba yra apribota jo pasyvioji rinkimų teisė.“ Svarstytina, ar neturėtų būti teisiškai sureguliuotos ir analogiškos situacijos, susidariusios tuo atveju, kai rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje balsuojant pirmą kartą dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai.
28. Projekto 24 straipsnio 3 dalyje teikiamoje Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio kodekso 185 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų“ įrašytina formuluotė „Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų“; vietoj formuluotės „bei dėl politinės kampanijos dalyvių statuso praradimo, parašų rinkimo procedūrų“ įrašytina formuluotė po kablelio „taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo“; prieš formuluotę „per 3 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas“ įrašytina formuluotė „arba šios komisijos neveikimas“.
29. Projekto 24 straipsnio 3 dalyje teikiamoje Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė tam tikrus Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1573 vietoj Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo veiks vienas Regionų administracinis teismas, Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalis projekte turėtų būti išdėstyta ir 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančia redakcija, kurioje vietoj žodžių „Vilniaus apygardos“ būtų įrašytas žodis „Regionų“, taip pat turėtų būti nurodytas skirtingas šia redakcija išdėstytos Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalies įsigaliojimas.
30. Kadangi projektu siekiama pakeisti daugelį rinkimų organizavimo aspektų, siūlome dėl šio projekto gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, nuomonę.
31. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija).
31.1. Projekto 1–13, 17–19, 21, 23 ir 24 straipsnių pavadinimuose išbrauktinas žodis „Įstatymo“.
31.2. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje nurodant siūlomų pakeitimų esmę išbrauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“, o projekto 23 straipsnyje ir 25 straipsnio 1 dalyje – žodžiai „ir jį išdėstyti taip“.
31.3. Projekto 4 straipsniu reikėtų ne visą Rinkimų kodekso 64 straipsnį dėstyti nauja redakcija, o tik pripažinti netekusia galios šio straipsnio 3 dalį.
31.4. Projekto 6 straipsniu Rinkimų kodekso 78 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, nes siūloma pakeisti daugiau kaip pusę šio straipsnio dalių.
31.5. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje reikėtų papildyti Rinkimų kodekso 81 straipsnio 5 dalį nauju 2 punktu ir pernumeruoti kitus punktus, o ne visą šią dalį dėstyti nauja redakcija.
31.6. Projekto 20 straipsnio 2 dalyje prieš skaitmenį „6“ įrašytina „134 straipsnio“.
31.7. Projekto 25 straipsnio 2 dalyje nurodoma siūlomų pakeitimų esmė dėstytina taip: „Buvusius 193 straipsnio 1 dalies 5–16 punktus laikyti atitinkamai 6–17 punktais.“
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]