LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 31
STENOGRAMA
2017 m. kovo 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos
Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame 2017 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai.
10.06 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. kovo 14 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Kokių turite pastabų dėl darbotvarkės? (Balsas salėje) Matau. Prašau. V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF*). Gerbiamas posėdžio pirmininke, darbotvarkė ilga, įtempta, ir yra projektų, kurie nepagrįsti teisine logika, kurie neproporcingi, kurių išvados neigiamos, aš kalbu apie Baudžiamojo kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2241. Prašau išbraukti iš darbotvarkės ir, kolegos, nepalaikykite tokių projektų įtraukimo į darbotvarkę. (Balsas salėje) 2-11 – Nr. XIIP-2241(2).
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Šis klausimas yra išbrauktas. Daugiau klausimų, pasiūlymų? A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš tiesiog noriu informuoti, kad, kiek žinau, yra baigiami surinkti parašai dėl parlamentinio tyrimo, susijusio su Seimo nario M. Basčio ryšiais. Tiesiog noriu priminti, kad jeigu, suderinus visus parašus ir tekstus, tai bus padaryta šio posėdžio metu, pagal 73 straipsnio 3 dalį artimiausio posėdžio metu turėtų būti įtrauktas tokio klausimo pateikimas, o tai reiškia – per popietinį posėdį. Aš tiesiog prašau į tai atkreipti dėmesį ir rezervuoti tam reikalingą laiką. O registravimas, manau, tikrai įvyks per artimiausią pusvalandį ar valandą. Noriu priminti, kad Statute labai aiškiai pasakyta: „Jeigu ne mažesnė kaip ketvirtadalis Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės arba tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu.“ Parašai yra surenkami, ir viskas. Yra surinkti, tuoj bus įregistruoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju už informaciją. Artimiausias posėdis bus po pietų. (Balsai salėje) Galime pritarti patvirtintai darbotvarkei? Balsuojame.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 110, prieš ir susilaikiusių nėra. Darbotvarkė patvirtinta.
10.09 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 186, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-330(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 186, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-330(2). Pranešėjas – Seimo narys J. Sabatauskas. Kviečiame.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar svarstė tas iškilusias problemas, kurios buvo paminėtos per svarstymą, taip pat buvo gautos Teisės departamento pastabos. Komitetas toms pastaboms pritarė, tačiau konkrečios formuluotės nesiūlo, kadangi buvo pritarta Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir J. Sabatausko pasiūlymams, kuriais tos problemos, kurias mini Teisės departamentas, yra išspręstos.
Dėl Teisės departamento pastabų balsavo penki komiteto nariai iš penkių dalyvavusių.
PIRMININKAS. 1 straipsnis. Yra pasiūlymas Seimo narių J. Sabatausko ir R. Šalaševičiūtės. Prašau pristatyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, pasiūlymas… Pirmiausia truputį keičiame ir pavadinimą, kadangi pasipildo dar dviem straipsniais – 188 ir 272. Bet mes siūlome nuo pat 1 straipsnio keisti taip, lyginant su Prezidentės pateiktu projektu, kad mažamečiai nukentėjusieji arba liudytojai visais atvejais būtų apklausiami dalyvaujant psichologui, o kitų nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausoje dalyvautų psichologas tuomet, kai jie būtų apklausiami dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei, neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečių prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjų iniciatyva. Tokia yra pakeitimo esmė, komitetas tiems pasiūlymams pritarė aštuoniais balsais už, šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū, ar galima pritarti, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas? Bendru sutarimu. Komiteto nuomonė jau pasakyta. Nori pasisakyti už – D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Džiaugiuosi, kad nėra pasisakančių prieš, bet tik dar kartą noriu priminti, kad iš esmės, nors vaikai yra ypatingi baudžiamojo proceso dalyviai ir jiems turi būti taikoma ypatinga apsauga, tai yra stipresnė negu įprastai, deja, Lietuvoje iki šiol iš tikrųjų kaip tik būtent vaikų, mažamečių nukentėjusiųjų apsauga pagal baudžiamąjį procesą buvo pati prasčiausia. Ne vieną kartą buvome dėl to sulaukę pastabų. Tai aš esu labai už šitas pataisas ir kitas, kurios bus šiandien pristatytos, ir mes iš tikrųjų, tikiuosi, būsime tas Seimas, kuris pagaliau sutvarkys vaikų teisių apsaugą ir ypač nukentėjusių vaikų apsaugą baudžiamajame procese.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo narių J. Sabatausko ir R. Šalaševičiūtės, prašome pristatyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Siūloma pakeisti 188 straipsnio 5 dalį. Joje pasakyta, kad tais atvejais, kai proceso dalyviai prašo, arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjų iniciatyva, nepilnamečio įtariamojo apklausoje dalyvautų psichologas, kuris, atsižvelgdamas į jo socialinę, psichologinę brandą… Taip pat apklausoje dalyvauja Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės. Taip pat šis atstovas gali užduoti klausimus apklausiamam asmeniui, reikšti prašymus dėl apklausos. Na, pavyzdžiui, argumentas, kad apklausa trunka per ilgai ir nepilnamečiui reikia pailsėti, ir panašiai, vadinasi, nepilnamečių institucijos teisių apsaugos atstovas turės teisę pareikšti prašymą padaryti pertrauką ir t. t. Taigi tokiam pasiūlymui komitetas taip pat pritarė aštuoniais balsais už.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti, kad svarstytume šį pasiūlymą bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Komiteto nuomonė jau yra išsakyta, ar galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kitas pasiūlymas yra redakcinio pobūdžio. Jame siūlomas tiesiog straipsnių numeracijos pakeitimas, aišku, tam taip pat pritarta.
Dar vienas pasiūlymas yra dėl nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumų. Mūsų siūlymo esmė, kad mažametis visuomet būtų apklausiamas dalyvaujant psichologui, o nepilnametis liudytojas – dėl tų pačių nusikaltimų, kaip ir nukentėjusysis, tai yra dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, žmogaus seksualinei apsisprendimo laisvei, taip pat dėl nepilnamečių įtraukimo į prostituciją arba pelnymosi iš prostitucijos, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro (arba prašant prokurorui) arba paties teisėjo iniciatyva. Taip pat kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas galėtų stebėti tą apklausą, tiesa, iš kitos patalpos su teise reikšti prašymus ir pateikti klausimus tam liudytojui.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas? Ačiū. Pritarta.
Komiteto…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas aštuoniais balsais už pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta.
Redakcinis pasiūlymas, išplaukiantis iš…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Išplaukiantis iš ankstesnių. Taip. Dėl 283…
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ir dėl įstatymo įsigaliojimo siūlymas… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Minutę! Dėl viso straipsnio ar galime bendru sutarimu? Dėl 186 straipsnio… 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Ačiū. Pritarta.
Svarstome kitą straipsnį. 282 straipsnis ir yra Seimo narių J. Sabatausko, R. Šalaševičiūtės pasiūlymas. Prašau pristatyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Turiu. (Balsai salėje) Čia dėl įsigaliojimo? (Balsai salėje) Tai aš turiu konsoliduotą.
Na, esmė jų ta pati. 280 straipsnio pakeitimas, kaip minėjau anksčiau, dėl liudytojo apklausos ypatumų, kad mažametis apklausiamas visuomet dalyvaujant psichologui, o nepilnamečiai tik dėl tų nusikaltimų, kurie anksčiau buvo paminėti. O kaltinamasis nepilnametis… Tada dalyvautų psichologas, t. y. gali būti patalpoje, kuri yra kitoje patalpoje, stebėti apklausą su galimybe užduoti klausimus, bet ne tiesiogiai, o per pareigūnus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas? Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. (Balsai salėje) Ar galime pritarti visam šiam straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
3 straipsnis. Taip pat yra gautas Seimo narių J. Sabatausko ir R. Šalaševičiūtės pasiūlymas. Prašau pristatyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia dėl to, kad išimtiniais atvejais, kai teisme būtina apklausti mažametį, tada visuomet vėl taip pat reguliuojama, dalyvautų psichologas, o nepilnametis nukentėjusysis dėl tų nusikaltimų, kurie buvo anksčiau paminėti (trumpumo dėlei nebekartosiu)… ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas turėtų stebėti iš kitos patalpos, ar nepažeidžiamos nukentėjusiojo nepilnamečio teisės. Taip pat jis turi teisę užduoti klausimus. Kitiems proceso dalyviams, kaltinamajam ar nepilnamečio nukentėjusiojo atstovams, gali būti neleidžiama dalyvauti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju, kaip ir dabar numatyta įstatyme, turėtų būti daromas garso ir vaizdo įrašas, sudaromos sąlygos stebėti ir per teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimų, o nepilnamečio įstatyminis atstovas gali dalyvauti apklausoje tik įsitikinus, kad jis nedarys poveikio nepilnamečiui.
Komitetas aštuoniais balsais už pritarė pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvų nėra. Ar galime pritarti, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas? Bendru sutarimu pritarta. Ačiū.
Ar galime pritarti visam 3 straipsniui? Komitetas pritarė pastaboms. Ar galime pritarti visam 3 straipsniui? Ačiū, pritarta.
4 straipsnis. Taip pat yra viena Seimo narių J. Sabatausko ir R. Šalaševičiūtės pastaba. Pristatykite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 4 straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Kadangi mes, sakiau, prieš tai dar posėdžiavome ir buvo sukviesti visų institucijų atstovai, paaiškėjo, kad per visus apygardų teismus yra penki psichologai, kurie dalyvauja nepilnamečių apklausose. Jie penki pernai dalyvavo nepilnamečių nukentėjusiųjų 500 apklausų. Įvertinus tai, kad nustatome įstatyme privalomą dalyvavimą ir esant įtariamajam arba kaltinamajam nukentėjusiajam, tai tokių psichologų prireiks daug daugiau. Iš viso nukentėjusių vaikų per metus būna apie 3 tūkst. Jeigu bent jau būtų po du liudytojus kiekvienu atveju, tai mažiausiai dar 6 tūkst. liudytojų. Jeigu jie visi vaikai, vadinasi, tokių psichologų reikėtų arti 100, o šiandien visoje sistemoje dirba penki. Tam, kad būtų parengti… Aišku, per tiek laiko neparengiama, universiteto diplomą gauna per ketverius metus, tačiau kad galėtų tie psichologai, kurie yra diplomuoti, specializuotis toje srityje, tam reikia laiko, pagaliau tam reikia pinigų, nes tam pinigų biudžete šiemet neskirta, todėl siūlomas įsigaliojimas – nuo 2018 m. liepos 1 d.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas pritarė aštuoniais balsais už.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti, kad būtų svarstomas šitas pasiūlymas?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Vietoj penkių šimto reikės.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta. Ar galime pritarti pasiūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso 4 straipsnio. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Siūlau balsuoti dėl viso įstatymo pakeičiant pavadinimą priimtų pasiūlymų pagrindu. Dėl motyvų kalbėti niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 116, prieš ir susilaikiusių nėra. Dėkoju už vienybę. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.180, 3.183, 3.210, 3.212, 3.217, 3.219, 3.222, 3.223, 3.224, 3.243, 3.249, 3.250, 3.252, 3.253, 3.254, 3.256, 3.257, 3.262, 3.264 , 3.265, 3.266, 3.267, 3.269, 3.271, 3.274 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-288(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.2761 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-288(2). Pranešėjas – taip pat Seimo narys J. Sabatauskas. (Šurmulys salėje) M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, aš tik prašau įskaityti mano balsą už, tiesiog nesuspėjau paspausti mygtuko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, įskaitytas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Ačiū Seimui, kuris suprato, kad buvo būtina. Kai mes, komitetas, padarėme šio projekto svarstymo pertrauką vasario mėnesį, nes iš tikrųjų po to buvo keturi posėdžiai klausymų, buvo susitikta su Civilinio kodekso, galima sakyti, tėvais, kurie kūrė jį. Ta pagalba buvo labai reikalinga, reikėjo padiskutuoti dėl tų visų straipsnių. Jūsų dėmesiui yra teikiamas Civilinio kodekso jungtinis projektas, t. y. Respublikos Prezidentės ir Seimo narės R. Šalaševičiūtės, sujungti du projektai.
Taip pat svarstydami klausymų metu mes atsižvelgėme ir į dar svarstymo stadijos nepasiekusį Seimo narės D. Šakalienės projektą, kai kurias nuostatas inkorporavome į šitą projektą. Komitetas teikia išvadą, kuria pritarė jungtiniam komiteto patobulintam Civilinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Kitų pasiūlymų nėra. Komiteto išvadai pritarė aštuoni komiteto posėdyje dalyvavę Seimo nariai. Už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kitas pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A. Sysas. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite paviešinti Socialinių reikalų ir darbo komiteto, papildomo komiteto, išvadą. Buvo gauta daug Teisės departamento pasiūlymų, kuriems komitetas pritarė. Taip pat pats komitetas pasiūlė redaguoti 3 straipsnį. Dėkoju Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris pritarė mūsų siūlymui, t. y. įvaikinti gali abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, nenurodant amžiaus. Taip pat komitetas pasiūlė pirmenybės eiliškumą, atsižvelgiant į vaiko interesus, į kuriuos taip pat atsižvelgė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ačiū Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui. Žmogaus teisių komiteto išvadą pateikia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Laba diena. Ačiū, pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė ir iš esmės siūlo pritarti pateiktam įstatymo projektui. Taip pat siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal Žmogaus teisių komiteto išvadą ir pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Diskutuoti yra užsirašęs vienas Seimo narys – R. J. Dagys. Prašom, gerbiamasis kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį į kai kuriuos tokius dalykus, neprieštaraudamas pačiai idėjai, bet mūsų pasirinktam tam tikram sprendimo būdui, kuris, mano galva, yra gana komplikuotas ir ateityje gali turėti pasekmių, kurias mums reikės paskui taisyti, ieškoti sprendimo, nors vargu ar rasime tada labai elegantišką sprendimą. Man atrodo, viską buvo galima padaryti ir dabar, dar turime tam laiko. Reikia sutelkti tam pastangas. Aš turiu omeny, kaip mes padedame įsivaikinusiems vaikus juos auginti per pirmąjį laikotarpį.
Yra pasirinktas būdas, kad mes einame per Motinystės priežiūros įstatymą, draudiminį įstatymą, kuris turi savo tam tikrų komplikacijų, kai mes jį pradedame taikyti. Šis įstatymas yra numatytas taikyti gimus vaikui, kai tikrai reikia priežiūros, buvimo kartu ir panašiai. Mes iki dvejų metų taikome vienokį ar kitokį mechanizmą auginantiems vaikus, o dabar mes jį mėginame pritaikyti įvaikinimui, kai įvaikinimo procedūra bus nuo gimimo iki 16 metų. Atsiranda klausimas, kam 14 metų įvaikintam vaikui reikalinga tai, kad būtinai motina ar tėvas nedirbtų – nes jie turės pasirinkti, dirbti arba nedirbti, nes kitaip negaus išmokų. Tai nėra geras būdas.
Kitas dalykas, šis įstatymas neapima tų, kurie neturi draudiminio stažo. Vėl ta pati problema, kurią mes amžinai sprendžiame. Mes tiems tėvams, mamai, kuri neturėjo draudiminio laikotarpio, tiesiog nemokėsime, nesuteiksime šios galimybės, vėl tai nėra gerai. Šiaip, mes turėjome, mano galva, įstatymą suskaidyti į dvi dalis. Viena dalis gal ir galėjo eiti per Motinystės priežiūros socialinio draudimo įstatymo pataisas, bet turėjome kalbėti apie tuos vaikus, kuriems reikalinga priežiūra, t. y. tik gimusiam arba iki 5 metų, iki tol, kol pradeda eiti į mokyklą. Toliau turėjo pradėti veikti kitas įstatymas, t. y. mūsų paramos įstatymas, kuris galėjo būti tos pačios finansinės išraiškos, bet nereikalauti, kad motina arba tėvas būtinai nedirbtų, tuo metu, kai vaikas eina į mokyklą, sėdite mokykloje.
Mes skubėdami nerandame tam tikrų sprendimų. Paskui mums reikės taisyti. O kai pradėsime taisyti, tada atsiras visokie Konstitucinio Teismo teisėti lūkesčiai ir panašiai, kaip mums visą laiką atsiranda. Čia, aš manau, mes padarėme tam tikrą… nedadirbome, taip galime pasakyti, man atrodo, kad iki priėmimo reikėtų sutelkti pastangas ir padaryti tokį, kad paskui įstatymu būtų pasiekti visi tikslai, o ne eliminuotos tam tikros grupės. Ir finansiškai, ir teisiškai jis būtų tvarkingas, visi būtų patenkinti, pasiektų tų tikslų, kurių iš tikrųjų reikia.
Mano būtų tokios pastabos. Siūlyčiau komitetui, nors gaila, kad per tą laiką to nepadarė, vis dėlto susitelkti ir priimti tam tikrus sprendimus, nes paskui taisyti kainuos daugiau. Kaip minėjau, susidursime su Konstitucinio Teismo teisėtų lūkesčių ir kitais principais, klaidžiosime akligatviuose, kaip iki šiol klaidžiojome su šiuo įstatymu kitais atvejais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji dabar imsime svarstyti pagal Seimo narių pateiktus pasiūlymus. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką J. Sabatauską į tribūną. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. Vyriausybės pasiūlymas dėl 3 straipsnio.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 3 straipsnio yra Vyriausybės pastaba. Po komiteto klausymų ir svarstymų komiteto posėdyje nutarta apskritai atisakyti 3.182 straipsnio 3 dalies pataisų. Todėl tam pasiūlymui nepritarta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti komiteto nuomonei? Galime bendru sutarimu. Prašom toliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kitas svarstytinas klausimas yra dėl 5 straipsnio, dėl 3.210 straipsnio pakeitimo. Kaip minėjau, svarstymo metu prie projekto mes pridėjome Seimo narės R. Šalaševičiūtės siūlymus. Jos siūlymas buvo dėl 5 straipsnio – papildyti 4 dalį.
PIRMININKĖ. Yra kolegė R. Šalaševičiūtė. Gal galėtų pristatyti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mes siūlėme nepritarti.
PIRMININKĖ. R. Šalaševičiūtė. Ar norite pristatyti savo pasiūlymą? Reikėtų taip padaryti. Ar jūs pritariate komiteto išvadai, kur skelbiama, kad nepritaria jūsų pasiūlymu.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Taip, aš pritariu komiteto išvadai, kadangi pati esu komiteto narė ir balsavau taip, kaip ir komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas nepritarė, kadangi, tobulinant 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodomi konkretūs nusikaltimai, kai nuteistas asmuo negali įvaikinti, tačiau tuo pačiu metu nurodoma, kad dėl asmens, teisto už kitas nusikalstamas veikas, teisės įvaikinti sprendžia teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tarkime, be to, dar yra problema, nurodant konkrečias veikas pagal straipsnius, nes jie gali keistis ir panašiai, todėl nutarta atsisakyti. Taip pat…
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke. Dėl R. Šalaševičiūtės pasiūlymo galime bendrai sutarti, kad nepritarta komiteto pozicijai? Ir dėl Vyriausybės?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Vyriausybės pasiūlymui komitetas pritarė iš dalies, nurodydamas nusikaltimus, dėl kurių asmuo negalėtų įsivaikinti.
PIRMININKĖ. Kolegos, iš dalies pritariame komiteto pateiktam pasiūlymui? Norite balsuoti? Kas už tai, kad pritartume komiteto pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikto pasiūlymo, kad pritartume iš dalies komiteto nuomonei? Teiktas patobulintas komiteto pasiūlymas.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 61, prieš – 1, susilaikė 8. Komiteto nuomonei pritarta.
Prašom pristatyti kitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą. 3 straipsnis, 6 straipsnio 3 dalis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 5 straipsnio 3 dalis – dėl 3.220 straipsnio 6 dalies. Čia yra analogiškas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. Komitetas apsvarstė ir, pritardamas iš dalies, nusprendė, kad, tobulindami projektą, mes perkeliame būtent šias nuostatas iš šio straipsnio į straipsnį 3.223. „Asmuo, turintis įvaikinti“ keičiame į „pirmenybę įvaikinti“, nes realiai čia yra surašomas sąrašas, kokia eilė yra įvaikintojams. Kaip pavyzdys, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus pirmoje eilėje, po to giminaičiams, po to seseris, brolius kartu ir t. t.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs pristatėte kartu Vyriausybės ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus. Ar Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritaria, kad būtų iš dalies pritarta? Pritaria. Ačiū.
Dėl šio pasiūlymo nuomonė už. Ar D. Šakalienė norėjo dėl šio pasiūlymo? Ar dėl viso? Dėl viso.
Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pasiūlymui? Galime. Prašom toliau pristatyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 9 straipsnis. Yra Vyriausybės siūlymai dėl 3.222 straipsnio ir Vyriausybė taip pasiūlė. Siūloma reguliuoti 1 dalies pakeitimus – su nuolatinės globos formos pakeitimu iš institucinės globos į globą šeimoje susijusius klausimus ir nurodytus pakeitimus dėstyti ne Trečiosios knygos 5 dalyje „Įvaikinimas“, o kitoje – 7 dalyje, kur globa ir rūpyba. Komitetas tam siūlymui nepritarė. Nutarė tobulinti apskritai atsisakant projektų, pasiūlymų, 3.222 straipsnio naujos dalies įtvirtinimo. Tas pats yra dėl kitos pastabos. Komiteto reakcija irgi tokia pati, kad apskritai nutarta šitos dalies nekeisti, o kalbant apie kitą dalį keisti šiek tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti komiteto argumentams? Galime bendru sutarimu? Taip. Prašom pristatyti, dėl 14 straipsnio buvo pasiūlymų.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip pat yra Vyriausybės pastaba dėl straipsnio, t. y. vaikų, kuriems reikalinga globa, rūpyba, nustatymas. Vyriausybė pasiūlė siekiant įpareigoti Vaiko teisių apsaugos instituciją, gavus informaciją apie bet kokius pažeidimus su vaikais ar nederamą elgesį, jeigu ne vėliau kaip per vieną dieną, imtis priemonių, nes įstatymo projekto buvo – nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną dieną, formuluotė kaip tik nustato ilgesnį nei galiojantis šiuo metu terminas, nustatytas straipsnyje, todėl komitetas pritarė iš dalies. Patobulintame projekte numatyta ne vėliau kaip kitą dieną pareiga imtis vaiko teisių apsaugos sietina tik atsisakant to termino „ne vėliau kaip kitą dieną“, sieti tik su terminu „nedelsiant“. Nes iš tikrųjų taip yra pailginamas terminas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, galime pritarti komiteto pasiūlymui? Galime bendru sutarimu. Prašome pristatyti kitą 20 straipsnį.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 20 straipsnis, Seimo narės R. Šalaševičiūtės projektas dėl 3.262 straipsnio pakeitimo, kuriame tiesiog neminima savivaldybės (ar tai rajono, ar miesto), apskritai savivaldybės. Siūloma pritarti tam siūlymui keisti subjektą nustatant laikinąją globą, nes buvo „mero“, vietoj „mero“ įrašant „savivaldybės administracijos direktorių“. Tačiau atsisakyta siūlomo reguliavimo, kad leidimą nustatyti laikinąją globą išduotų teismas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, 20 straipsnio pirmąjį pasiūlymą. Jūs pristatėte 21 straipsnio.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne, aš 20 straipsnio. Dėl 3.262?
PIRMININKĖ. Taip. Čia šitas buvo, taip?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Šitas. Jis anksčiau buvo 11 straipsnis, todėl…
PIRMININKĖ. Supratau. Ar kolegė R. Šalaševičiūtė pritaria komiteto pasiūlymui?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Taip, pritariu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kitas kolegės pasiūlymas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kitas yra 21 straipsnis.
PIRMININKĖ. 21 straipsnis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 21 straipsnis taip pat susietas su laikinos globos paskyrimu. Taip pat galbūt jus tai suklaidino šiek tiek. Komitetas pritarė siūlymui dėl subjekto, skiriančio globą, rūpybą, patikslinimo, tačiau vėl argumentai tie patys kaip ir dėl ankstesnio. Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegė R. Šalaševičiūtė pritaria, sutinka? Ačiū, sutinka.
Toliau yra Seimo narių R. Šimašiaus, D. Kuodytės pasiūlymai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip. Tai dar 2013 metų pasiūlymai. Taip pat jie pasiūlė, kad sprendžiant vaiko globos klausimą turi būti laikomasi… siūlo nustatyti vieną tvarką. Pirmoje vietoje – pirmas punktas šeimoje ar su giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai šeimyniniai ryšiai; antras – kitoje šeimoje, neatitinkančioje pirmo punkto apibrėžimo, šeimyninių ir emocinių ryšių kriterijaus; trečias – šeimynos; ketvirtas – socialinės globos.
Komitetas pasiūlymui iš esmės pritarė, tačiau šį eiliškumą dar labiau išplečia.
PIRMININKĖ. Ačiū komitetui, kad jūs svarstėte ir tų Seimo narių, kurių jau nebėra kaip Seimo narių, bet jie buvo teikę pasiūlymą dėl šito įstatymo projekto, tad jų pozicija buvo išgirsta ir jūsų. Ačiū, apsvarstyta.
23 straipsnis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 23 straipsnis yra Vyriausybės pasiūlymas dėl 2.266 straipsnio. Vyriausybės pasiūlymui pritarta dėl bendradarbiavimo Vyriausybės nustatyta tvarka ir mes komitete suformulavome, pritarę iš dalies, tokią formuluotę, kad „šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija Vyriausybės nustatyta tvarka bendradarbiauja su kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijomis, tačiau, t. y. atsiprašau, keičiasi informacija apie vaikų globos institucijose gyvenančius vaikus, kuriems globa (rūpyba) nustatyta jų teikimu, informuoja kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijas apie asmenis, pareiškusius norą globoti (rūpinti) vaiką ar vaikus, taip pat globoti (rūpinti) vaikus norintiems asmenims teikia informaciją apie savo ir kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijose globojamus (rūpinamus) vaikus“. Tai yra išplečiama teritorija tos informacijos disponavimo, nes iš tikrųjų gali tame mieste ar rajone nebūti asmenų, kurie norėtų globoti tuos vaikus, tačiau kituose rajonuose ir miestuose jų yra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti komiteto pasiūlymams? Patobulintam pasiūlymui dėl šio straipsnio? Galime. Bendru sutarimu. Dėkoju.
25 straipsnis. Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymas. Ar kolegė?..
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia yra kažkiek susijęs su ankstesniu dėl nusikalstamų veikų. Tai komitetas nepritarė, kadangi nusprendė tobulinti nurodydamas konkrečius nusikaltimus, nes čia buvo truputį abstraktesnis, už kuriuos nuteistas asmuo negali būti skiriamas globėju. Jeigu atsimenate, ankstesnis siūlymas buvo dėl įvaikinimo. Nutarėme daryti analogiškas normas, kad būtų įtvirtinta, kad dėl asmens, nuteisto už kitas nusikalstamas veikas, dėl jo teisės būti globėju nusprendžiama, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, pavojingumą bei atsižvelgiant, svarbiausia, į vaiko interesus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar kolegė R. Šalaševičiūtė?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Taip, aš pritariau, nes suvienodinome ir kitą reglamentavimą. Aš manau, kad tikrai tas sprendimas yra geras.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pritarimą.
Ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas dėl 29 straipsnio.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip. Dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo Vyriausybė pasiūlė įvertinti siūlymą numatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti teisminiai procesai dėl tėvų valdžios apribojimo nuolatinės globos vaikui nustatymo ar įvaikinimo baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Jie pastebėjo, kad svarstytina tokia taisykle nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės, ypač susiformavę lūkesčiai, vaikų lūkesčiai, pavyzdžiui, teisminis vaiko įvaikinimo procesas neprasidėjęs, bet didžioji įvaikinimo proceso procedūrų dalis jau įvykusi.
Komitetas nutarė nepritarti, nusprendė nepritarti, mano, kad neturėtų kilti teisės taikymo problemų, nes visais atvejais sistemiškai taikant Civilinio kodekso nuostatas yra vertinami geriausi vaiko interesai. Čia visada yra pirmumas atsižvelgiant į vaiko interesus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar Seimo nariai pritaria komiteto pasiūlymui? Bendru sutarimu, taip? Dėkoju.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kitas pasiūlymas dėl kito projekto. Komitetas taip pat nepritaria, nes tai susiję su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu ir todėl mes jam nepritariame.
PIRMININKĖ. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Žmogaus teisių komitetas siūlė ankstesnį R. Šalaševičiūtės projektą Nr. XIIP-322 atmesti. Mes nepritarėme, kadangi sujungėme su Prezidentės teikiamu įstatymo projektu.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, kad turbūt rasti beveik visi kompromisai, kurie buvo siūlyti. Turbūt galime Civilinį kodeksą priimti tokį, koks yra. Problemos dėl to paketo yra daugiau susijusios su finansiniu mechanizmu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-288(2) – Civilinio kodekso tam tikrų straipsnių ir kodekso papildymo 3.276 straipsniu įstatymo projektas.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-288(2) po svarstymo pritarta.
10.53 val.
Civilinio proceso kodekso 83, 404, 407 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-289(2) (svarstymas)
1-3b klausimas – projektas Nr. XIIIP-289(2). Tai yra sujungti projektai Nr. XIIP-323 ir Nr. XIIIP-289. Civilinio proceso kodekso 83, 404, 407 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip jau pranešėja paskelbė, komitetas nusprendė sujungti projektus Nr. XIIIP-289 ir Nr. XIIP-323. Komitetas, atsižvelgęs tiek į visų teikusiųjų pastabas – Vaiko teisių apsaugos tarnybų asociacijos, Seimo Teisės departamento, taip pat Europos teisės departamento, netgi Mokinių parlamentas teikė savo siūlymus, konkretūs asmenys, piliečiai, kuriems visiems buvo sudaryta teisė dalyvauti apklausose, tai yra klausymuose, labai atsiprašau… Kaip matote, išvadose išvardinta daug pavienių asmenų, kurie teikė. Taip pat, atsižvelgęs ir faktiškai pritaręs Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymams, taip pat Socialinių reikalų ir darbo, Žmogaus teisių komitetų pasiūlymams ir pastaboms, pritarė jungtiniam projektui 8 balsais už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jo išvadą perskaitys komiteto pirmininkas A. Sysas. Ar A. Sysas galėtų pateikti komiteto išvadą?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė. Išvada – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti jį sujungti su projektu Nr. XIIP-323. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū komiteto pirmininkui. Gerbiami Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, pateikdamas išvadą, jau pristatė ir tai, kad komiteto nuomonė yra sujungti ir nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai, taip pat ir Žmogaus teisių komiteto išvadai. Ar galime bendru sutarimu tokiam pasiūlymui pritarti? Po svarstymo diskusijoje kalbėti niekas neužsirašė. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Ar galime bendru sutarimu, ar norite balsuoti? Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū. Pritarėm.
10.56 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 133 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-290(2) (svarstymo tęsinys)
1-3c klausimas – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 133 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-290(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A. Sysas jau tribūnoje. Žodis jums. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė, buvo gautos kai kurių institucijų pastabos, į kurias yra atsižvelgta. Taip pat šiandien rytą apsvarstėme papildomai mano pateiktą pataisą, kuria mes sureglamentuojame, kad tie piliečiai, kurie įsivaikins vaikus iki įstatymo įsigaliojimo, turėtų teisę irgi gauti išmoką priklausomai nuo to laiko, kiek lieka jiems nuo to laiko, kai jie įsivaikina, iki dvejų metų, tą išmoką. Mes pataisome tas klaideles, kurios buvo prieš tai buvusiuose įstatymuose.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Po to jums dar teks grįžti į tribūną ir aptarti kiekvieną pasiūlymą. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas teikia Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Gerbiamas Juliau, dėl Darbo kodekso patvirtinimo jūsų komiteto išvada.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pritardamas pasiūlymams, pateikė savo pasiūlymą dėl Darbo kodekso, kad būtų apmąstyta. Nepritarė dėl vaiko atostogų tėvams, kurie įvaikina vaikus, ypač turint omeny vyresnius vaikus. Siūlo pamąstyti komitetui dėl naujos tikslinių atostogų rūšies, kuria iš tikrųjų asmenys būtų skatinami įvaikinti vaikus, nes už dabartines vaiko priežiūros atostogas pirmais metais mokama 70 %, antrais metais 40 % buvusio atlyginimo išmoka. Tai nėra joks skatinimas. Tikrasis skatinimas būtų, jeigu būtų parengta norma dėl naujos tikslinių atostogų rūšies būtent tokiais atvejais. Komitetas visam kitkam pritarė pateikdamas tokį siūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū komiteto pirmininkui. Kviečiu A. Sysą, aptarsime pasiūlymus. Dėl 2 straipsnio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas apsvarstė ir pritarė iš dalies. Ir dėl įstatymo 3 straipsnio yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymas, kuriam mes pritarėme, ir, kaip minėjau, mano pataisai, kuriai komitetas irgi pritarė.
PIRMININKĖ. Ar būtų Seimo narių, kurie pritartų A. Syso ir Vyriausybės pasiūlymui? Reikia, kad 10 pritartų. Bendru sutarimu galime? Matau, rankos kyla. Bendru sutarimu. (Balsas salėje) Komiteto nuomonė taip pat yra, bet jūs gal dar akcentuokite, jeigu… Ar visi suprato?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, priėmus šitą įstatymą, Lietuvos piliečiai, kurie įsivaikina vaikus, turės tokią pačią teisę (kaip ir gimus vaikui) iki dvejų metų turėti vaiko priežiūros atostogas. Aišku, neįsivaizduosite, kad, ir 16 metų įsivaikinus, su juo dieną naktį tėvai bus. Pagal mūsų statistiką daugiausia įsivaikina iki trejų metų, dar šiek tiek – iki 10 metų. Jau per 10 metų tokie atvejai labai reti. Paprasčiausiai mes suteikiame piliečiams teisę pasinaudoti tokiomis atostogomis. Įstatyme buvo užmiršti tie, kurie, pavyzdžiui, įsivaikins vaikus rytoj arba prieš Naujus metus, ir tada jie prarastų tokią teisę. Ta pataisa būtent sulygina tuo momentu įsivaikinusių piliečių teises.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti, kolegos, pasiūlymui?
Nuomonė už, nuomonė prieš. Matau, nuomonė už – D. Šakalienė. Ar, Dovile, dėl šio pasiūlymo norite? Taip, dėl šio pasiūlymo. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų noriu ir dėl šio pasiūlymo, ir prieš tai, kur kažkaip ne taip, matyt, buvau užsirašiusi. Dėl šito pasiūlymo vienareikšmiškai pritariu. Man atrodo, kad ką mes turime padaryti, tai pradėti matyti valstybės prioritetą ir praktiškai. Jeigu mes sakome, kad vaikas turi teisę augti šeimoje ir norime tai užtikrinti, turime bent jau sudaryti lygias sąlygas žmonėms, kurie suteikia vaikui šeimą. Čia tikrai geriau vėliau negu niekada. Džiaugiuosi, kad bent jau dabar tai gali būti padaryta ir labai labai raginu balsuoti už.
Dar vienas dalykas, kurį noriu pasakyti apie prieš tai buvusį projektą Nr. XIIIP-288. Irgi matau… Jam pritariau ir džiaugiuosi, kad mes pritariame, bet tiktai čia irgi noriu pabrėžti, kad arba reikia šitų Civilinio kodekso straipsnių išaiškinimo, arba dar irgi reikės koreguoti, nes vis tiek numatoma, kad globa įstaigoje gali būti numatoma, jeigu globa šeimoje prieštarauja vaiko interesams. Mes visi žinome, kad kalbame apie vaikus, turinčius negalią. Vaikams, turintiems sunkią negalią, yra manoma, kad, aišku, įstaigoje bus geriau ir jais bus geriau pasirūpinta, bet primenu, kad Lietuva nuolat patiria pagrįstą kritiką iš Jungtinių Tautų komitetų – tiek Vaiko teisių, tiek Neįgaliųjų teisių, nes konvencijoje aiškiai numatyta, kad vaikas su negalia turi tas pačias teises kaip ir sveikas vaikas, ir teisė į šeimą vaikui su negalia negali būti apribota dėl jo sveikatos būklės. Tada mes tiktai turime pagalvoti, kaip suteikti paslaugas šeimai, kuri galėtų tokį vaikiuką auginti.
PIRMININKĖ. Ačiū D. Šakalienei už išsakytą nuomonę už. Nuomonės prieš nėra.
Ar reikia balsuoti dėl A. Syso pasiūlymo, ar galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Sutariame bendru sutarimu.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad galime sutarti, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui pritarta iš dalies. Taip. Ačiū.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nematau.
Ar yra norinčių balsuoti? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašau balsuoti.
Vienbalsiai balsavo 93 Seimo nariai. Visi 93 – už.
11.04 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-291(2) (svarstymo tęsinys)
1-3d klausimas – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-291(2). Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pirmininkas – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, tai yra vienas iš lydimųjų įstatymų. Buvo gauta Vyriausybės išvada, kuriai mes pritarėme, ir vienbalsiai pritarėme šio įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, galime po… Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Diskusijose taip pat niekas nenori kalbėti. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
11.05 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 20, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-292(2) (svarstymo tęsinys)
1-3e klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 20, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-292(2). Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pranešėjas – A. Sysas. Prašau pateikti komiteto išvadą.
A. SYSAS (LSDPF). Yra taip pat gauta Vyriausybės išvada dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, jai komitetas pritaria.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nori dalyvauti R. J. Dagys. Jūs jau kalbėjote. Šituo klausimu – ne. Taip. Galime pritarti Vyriausybės išvadai? Galime. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? R. J. Dagys nori išsakyti nuomonę už. Prašau. Žodis jums.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš noriu, kad mes neužmirštume to, ką aš pasakiau per svarstymą, kad kai po svarstymo… Aš pasisakau už tai, kad mes pritariame, bet iš principo mes pasirinkome… Dabartinis variantas nėra geras variantas, nes pagrindiniai trūkumai yra tie, kad mes taikome Draudimo įstatymą iš esmės mechanizmui, kuris yra susijęs su parama įvaikinant. Mes sujaukiame tą patį principą, t. y. buvo priežiūros, gimusio vaiko augimo principas. Jis finansuojamas iš pensininkų, faktiškai iš socialinio draudimo sistemos. Jis dabar išvis yra perteklinis, ir pensininkai finansuoja šitą įstatymą.
Kitas dalykas. Nesprendžia visų klausimų, nes neapdraustieji nepapuola į įvaikinimo procedūrą.
Kitas dalykas. Dar kartą primenu, kad nelogiška 14 ar 16 metų vaikui taikyti motinystės priežiūros atostogas, kai jis mokosi. Turėjo būti kitas paramos mechanizmas, bet per kitą įstatymą. Tai būtų visiškai korektiškai sutvarkyta. Aš manau, mes tai tikrai galime padaryti, nesukelti tam tikrų komplikacijų. Tai, kad dabar šiuo metu pas mus neįvaikinami vyresnio amžiaus vaikai, yra šiuo metu. Mūsų tikslas – kad būtų visi įvaikinti. Mes turime kalbėti apie tuos vaikus, kurie yra vyresnio amžiaus.
Šiuo atveju laikyti priverstinai motiną ar tėvą nedirbančius nėra logiška. Jis turėtų gauti tiesiog išmoką, pagalbą auginant vaiką, spręsti dalykus, bet nesieti to su pajamomis, kurios yra siejamos su netektu užmokesčiu. Šiuo atveju principas yra visiškai netinkamas. Aš iš principo pritardamas manau, kad mes tikrai dar galime pamėginti surasti tą sprendimą. Jis nėra toks sudėtingas.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Manau, iki priėmimo dar surasime sprendimus.
Nuomonės prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Dėkoju.
11.06 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-293(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas įstatymo lydimasis projektas – Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-293(2). Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pranešėjas – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, po pertraukos dar buvo gautas Seimo narių J. Sabatausko ir R. Šalaševičiūtės toks techninis siūlymas dėl 1 straipsnio – vaikus globojanti šeima. Mes jam pritariame. 2 straipsnio 13 dalies pakeitimas, patikslinantis, kas yra vaikus globojanti šeima. Mes taip pat jam pritariame. Siūlymas dėl 2 straipsnio 10 dalies, kas yra socialinės rizikos šeimos patikslinimas. Pasiūlymui taip pat pritarta. Vienbalsiai pritarta visiems šitiems siūlymams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pristatyti pirmininką J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Socialinių paslaugų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir, atsižvelgęs į Teisės departamento, taip pat Aukščiausiojo Teismo, vaiko teisių kontrolieriaus, Finansų ministerijos pastabas, pateikė savo siūlymus dėl „globos centro“ ir „globėjų“ sąvokų pakeitimo, nes pagal Civilinį kodeksą įstatyminiai atstovai yra globėjai. Jeigu globos centras kaip institucija tampa globėju, tai tie žmonės, kurie prižiūri vaiką, negali būti vadinami globėjais, o globotojais, nes jie pagal siūlomą projektą nėra įstatyminiai atstovai. Komiteto išvadai pritarta, iš esmės projektui. Balsavimo rezultatai: aštuoni už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką A. Sysą, nes buvo gauti Seimo narių pasiūlymai. Pirmasis pasiūlymas dėl 1 straipsnio Seimo nario J. Sabatausko, jam komitetas pritarė, bet reikia 10 Seimo narių, kad leistume pristatyti. Ar yra pritariančių? (Balsas salėje: „Yra!“) Taip, yra.
J. Sabatauską prašome pristatyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Komiteto pirmininkas jau paminėjo, čia tikslinama dėl vaikus globojančios šeimos, t. y. duodamos nuorodos – buvusio 2 straipsnio 12 dalis vietoj 13-os ir 14 vietoj 15-os. Čia redakcinio pobūdžio, o po to susijusi dėl „šeimos“ sąvokos.
PIRMININKĖ. Tai gal po vieną. Taip, dėl šito komiteto nuomonė. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad šito įstatymo pirminiame variante buvo globėjai, mes keičiame į globą, globos centrą, globėją, kad nebūtų painiavos su jau mūsų teisėje vartojamu kitu terminu. Tai komitetas šitam J. Sabatausko siūlymui pritarė ir visame įstatyme buvo pakeistos sąvokos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju. Seimo nariai J. Sabatauskas, R. Šalaševičiūtė dėl straipsnių sukeitimo.
A. SYSAS (LSDPF). Aš siūlau, kad ten, kur grynai tiktai keičiama, mes pritartume vienu ypu ir daugiau negrįžtume prie šito.
PIRMININKĖ. Nebegrįžtame. Taip, dėkoju. Toliau…
A. SYSAS (LSDPF). 2 straipsnis – taip pat keičiame tik pavadinimus.
PIRMININKĖ. Tik pavadinimus. Kolegos, sutariam?
A. SYSAS (LSDPF). 3 straipsnis – tik pavadinimus.
PIRMININKĖ. Taip, sutariam visi. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). 4 straipsnis, pavadinimą – vietoj globėjų yra globotojai.
PIRMININKĖ. Nėra prieštaraujančių. Taip.
A. SYSAS (LSDPF). 5 straipsnis – analogiškai.
PIRMININKĖ. Taip.
A. SYSAS (LSDPF). 6 straipsnis. Analogiškas siūlymas: globėjų – globos.
PIRMININKĖ. Taip, sutariame visi.
A. SYSAS (LSDPF). 7 straipsnis – tiktai pavadinimo keitimas.
PIRMININKĖ. Taip, visi pritariame.
A. SYSAS (LSDPF). Ir sena bendra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaba, o dabar mes pritarėme, ir Vyriausybės pasiūlymui pritarta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nėra. Ar galime bendru sutarimu, ar norite balsuoti? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
11.14 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-294(2) (svarstymas)
Kitas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-294(2). Pranešėjas… Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinę išvadą teikia. Ar J. Sabatauskas galėtų pateikti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Komitetas, atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, papildomų komitetų, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą, pritarė komiteto patobulintam variantui aštuoniais balsais už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Išvadą pristatys komiteto pirmininkas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė, pritarė visoms pastaboms ir siūlo pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
11.16 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl tebevykdomos Krymo okupacijos ir aneksijos pasmerkimo“ projektas Nr. XIIIP-409 (pateikimas ir svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl tebevykdomos Krymo okupacijos ir aneksijos pasmerkimo“ projektas Nr. XIIIP-409. Pranešėjas – J. Bernatonis. Prašome.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Užsienio reikalų komiteto iniciatyva teikiamas šis rezoliucijos projektas. Teikiamu projektu siekiama aukščiausiu politiniu lygiu tęsti jau ne kartą Seimo rezoliucijose ir Užsienio reikalų komiteto pareiškimuose išsakytą aktyvią Krymo okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką ir dar kartą atkreipti Europos Sąjungos valstybių narių ir NATO sąjungininkų dėmesį į prieš trejus metus Rusijos Federacijos įvykdytus šiurkščius tarptautinės teisės pažeidimus, kuomet naudojant karinę jėgą buvo įvykdyta suverenios Ukrainos valstybės dalies teritorijos okupacija ir aneksija.
Rezoliucija išreiškiama tvirta parama Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui. Rusijos Federacija raginama nutraukti Krymo okupaciją ir aneksiją, išvesti savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos ir laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę.
Rezoliucija taip pat siekiama atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į intensyvų Krymo pusiasalio militarizavimą, kuris kelia grėsmę visos Europos saugumui, šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, ypač Krymo totorių ir etninių ukrainiečių atžvilgiu.
Rezoliucijoje įtvirtintas Lietuvos siekis ir kreipimasis į tarptautinę bendruomenę, kad Rusijos Federacijai taikomos Europos Sąjungos ir tarptautinės sankcijos būtų tęsiamos tol, kol Rusija nepasitrauks iš neteisėtai užgrobtos Ukrainos teritorijos.
Užsienio reikalų komiteto posėdyje kovo 3 dieną kartu su užsienio reikalų ministru išsamiai aptarėme situaciją Kryme, to posėdžio metu ir gimė ši iniciatyva teikti Seimui rezoliucijos projektą, o jam bendru sutarimu pritarė visoms frakcijoms atstovaujantys komiteto nariai. Kviečiu paremti šį rezoliucijos projektą Seime taip, kaip buvo priimtos ir kitos atitinkamos Seimo rezoliucijos šiuo klausimu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, aš norėjau pasisakyti, todėl klausimo neturiu, tiktai galiu pritarti tam, ką sakė komiteto pirmininkas. Gal klausimas galėtų būti apie tai, nes aš žinau, kad kai kas iš Seimo narių klaustų, kodėl mes vėl sugrįžtame prie šito klausimo, kodėl mums svarbu šiandieną priimti šią rezoliuciją? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Kadangi kolega A. Ažubalis yra vienas iš autorių ir teikėjų šios rezoliucijos, aš manau, kad iš tiesų nori turbūt, kad tai nuskambėtų, kodėl mes teikiame? Mes teikiame todėl, kad Rusija neišvedė savo kariuomenės iš Krymo, negrąžino Krymo Ukrainai. Manau, kol taip bus, tai mes tą tvirtą poziciją ir turėsime parodyti, ir priminti kitoms valstybėms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti I. Rozova. Prašau, žodis jums, ruošiasi D. Šakalienė.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, suprantu, kad jūs esate vienas iš šios rezoliucijos teikėjų, bet manau, kad jūs atsakysite į mano klausimą.
Man atrodo, kad sunkoka yra suprasti, apie ką dokumentas, kadangi yra kalbama ir apie rinkimų į Rusijos Dūmą rezultatų nepripažinimą, ir Krymo militarizavimo grėsmę, apie nepriimtiną Medžliso veiklos uždraudimą ir taip toliau. Jums neatrodo, kad reikėtų tą rezoliuciją patobulinti ir padaryti konkretesnę? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Žinote, aš mielai. Mes turbūt priimtume, jeigu tokių siūlymų būtų, ir kai kurių Seimo narių siūlymai yra taip pat pateikti, įregistruoti. Reikėtų ir juos apsvarstyti. Bet aš nelabai galėčiau sutikti su tuo, kad neaišku, apie ką rezoliucija.
Rezoliucija yra apie tebevykdomą Krymo okupaciją ir aneksiją. Tai yra ypatingas atvejis, kai, sulaužant visus tarptautinius susitarimus, tarptautinę teisę, keičiamos sienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti D. Šakalienė. Žodis jai. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų tai labiau pastaba, nes mes turime žinoti, kad Rusijos Federacijos veikimo metodai yra kojos kišimas į tarpdurį. Jie daro dalykus, kurie pažeidžia tarptautinę teisę, jie elgiasi visiškai nepriimtinai, jie yra okupavę dalį Europos valstybės, ir mes turime tik vienintelį ginklą – lygiai taip pat atkakliai kartoti tą patį ir tą patį, kad jie yra okupantai, kad jie aneksavo, kad mes tam nepritariame, ir ginti Ukrainą.
Dar vienas labai svarbus dalykas, kad mums reikia padėti Ukrainai ir strateginės komunikacijos klausimais. Šita rezoliucija, manau, tam yra labai tinkama ir reikia pagalvoti, ką mes dar galėtume padaryti kaip Seimo nariai, ne tik kaip Užsienio reikalų komiteto nariai.
J. BERNATONIS (LSDPF). Jeigu reikėtų atsakyti į šį klausimą, kolegė žino, bet turbūt irgi norėtų, kad tai būtų paviešinta, jog Europos reikalų komitetas kartu su Užsienio reikalų komitetu apsvarstė ir priėmė naują planą dėl Ukrainos, kurį teikiame Europos atitinkamoms institucijoms. Tą planą rengė Seimo nariai G. Kirkilas, A. Kubilius ir buvęs mūsų ambasadorius Ukrainoje P. Vaitiekūnas. Mes jį pristatėme, kai mūsų Seimo delegacija buvo Briuselyje, kadangi reikėtų didesnės paramos Ukrainai. Tik tokiu būdu mes galime užtikrinti visos Europos saugumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi A. Gumuliauskas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tiesiog norėčiau dar kartą padėkoti už šią rezoliuciją ir kartu padėdamas atsakyti į gerbiamojo Audroniaus klausimą norėčiau pabrėžti, kad tai yra labai svarbu, ypač šiuo metu, kuomet Rusija meta didžiulius pinigus, bandydama pakeisti Vašingtono politiką Krymo atžvilgiu. Žinant, kad tiek Užsienio reikalų komitetas, tiek Seimo Pirmininkas ruošiasi galimiems vizitams į Ameriką, dar kartą priminti mūsų sąjungininkams apie labai svarbias principines nuostatas Krymo atžvilgiu yra labai svarbu, todėl labai laiku teikiama rezoliucija ir aš ją labai sveikinu.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju. Žygimantas taip pat yra vienas iš iniciatorių ir teikėjų šios rezoliucijos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Mano norimus klausimus jau uždavė, aš atsisakau žodžio.
PIRMININKĖ. Ačiū, atsakyta į visus klausimus.
Gerbiamieji kolegos, yra gauta pasiūlymų. Vadovaudamiesi 184 straipsniu, mes priimti rezoliucijos be pataisų negalime, ir aš čia noriu pasitarti ir su iniciatoriumi. Bet prieš tai dar noriu klausti, ar yra užsiregistravusių diskutuoti? Yra užsiregistravusių? Tada, gerbiamasis pranešėjau, užleiskime tribūną diskutuoti. Pirmasis, užsirašęs diskutuoti, – E. Vareikis.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Sveiki, visi, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Šiandien mums tenka kalbėti apie labai nemalonų politinį reiškinį, kuris tarptautinėje teisėje ir praktikoje vadinamas nelegalia teritorijos aneksija, kada, vienu ar kitu motyvu remiantis, na, teritorija kartu su gyventojais, aišku, kartu su nuosavybe, kartu su visais tų gyventojų ryšiais iš vienos šalies atimama ir perduodama kitai šaliai.
Galima ilgai kalbėti apie tarptautinės teisės principus, bet aišku, kad jokia aneksija, be tarptautinės teisės paisymo, be gyventojų sutikimo ir kitų teisės aktų, yra nelegali. Šiuo atveju mes galime kalbėti, rasti daug argumentų, kodėl Krymo aneksija, Krymo prijungimas prie Rusijos, kurį Maskva įvykdė, yra nelegalus. Jau pats faktas rodo, kad mes niekaip negalime tam pritarti. Jeigu Lietuvoje kokia nors leidykla ar vadovėlis, ar internetinis tinklapis, ar kas nors spausdins žemėlapius ir tuose žemėlapiuose Krymas bus nupieštas tokia spalva kaip Rusija, tai reikš, kad ta institucija vykdo kažką, kas yra neteisėta. Jeigu mes šiandien priimsime rezoliuciją, tai mes tik patvirtinsime, kad Krymą žemėlapiuose reikia dažyti (vaikams ir anūkams pasakykite) tokia spalva, kokia dažome Ukrainą.
Dabar dėl politinių motyvų. Žinote, Krymo priklausomybė, Krymo istorija yra ganėtinai sudėtinga. Kalbant įvairiuose tarptautiniuose forumuose, man apie Krymą tenka kalbėti ir Strasbūre, ir Vienoje, vis dėlto nedaug žmonių supranta, koks sudėtingas buvo Krymo likimas. Ir mes su juo esame savotiškai susiję. Jeigu mes mylime karaimų bendruomenę, o mes ją mylime, be abejo, Lietuvoje, tai karaimai yra giminaičiai tų Krymo totorių, kurie šiandien yra persekiojami ir skriaudžiami.
Tuo metu, kai Vytautas pasiekė Juodąją jūrą, tai buvo XV amžius, Krymo prie Lietuvos neprijungė, kai kurie krymiečiai sako: „O galėjo prijungti.“ Bet taip jau atsitiko, kad Krymas liko tuo metu chanatas, ir Krymo chanatas toks buvo iki XVIII amžiaus pabaigos. Tuo metu, beveik tuo metu, kai vyko pirmasis Žečpospolitos padalinimas, mūsų Abiejų Tautų Respublikos, Lietuvos, Lenkijos, tuo metu įvyko ir Krymo aneksija. Pirmoji aneksija, pagal tuometinę tarptautinę sutartį po Osmanų ir Rusijos konflikto buvo nuspręsta, buvo sutarta, kad Krymas ir aplink jį esančios teritorijos bus nepriklausoma valstybė. Tai buvo pasirašyta, tas dokumentas yra. Nepaisant to, Rusija aneksavo Krymą. XVIII amžiaus pabaigoje buvo įvykdytas neteisėtas aktas.
Paskui, jeigu jūs skaitėte istorijos vadovėlius, aš neabejoju, kad skaitėte, turbūt žinote, kad dėl Krymo vyko daug konfliktų, buvo ir Krymo karas, kurį Rusija pralaimėjo, ir tuo metu Krymo statusas buvo truputį pastūmėtas link nepriklausomybės, bet toks formaliai netapo. Galiausiai žinote, kad Krymu buvo savotiškai prekiauta. Tas perdavė tam, tas perdavė tam. Bet Rusija po Sovietų Sąjungos subyrėjimo pripažino Ukrainą tokių sienų, kokia Ukraina buvo. Formaliai Krymas šiandien yra Ukraina.
O kultūriškai, ideologiškai, jeigu jūs paskaitysite, kaip vadinasi Krymo miestai, tai jie ne rusiškai vadinasi, jie daugiau graikiškai, kai kurie totoriškai: Simferopolis, Sevastopolis, ne Petrogradas, ne tai. Jeigu pažiūrėsite, kokie ten žmonės gyveno – Krymo totoriai. Aš dar priminsiu, kad Krymo totorių buvo ištremta beveik tiek pat, kiek lietuvių. Jeigu mes skaudžiai išgyvename Lietuvos tremtį, kiekviena šeima turi tokių patirčių, tai Krymo totoriai turi jų gal ir skaudesnių.
Taigi mes, kaip demokratinė šalis, turime iš tikrųjų pritarti šitai rezoliucijai ir visoms pasekmėms, kokios iš to gali kilti. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Ačiū E. Vareikiui. Kviečiu K. Masiulį. Prašau. K. Masiulio nematyti. E. Zingeris. Taip pat nėra. (Šurmulys salėje)
Gerbiamieji kolegos, vadovaujantis 184 straipsniu priimti rezoliuciją be pataisų, panašu, mums nepavyks, nes yra gauta Seimo nario G. Landsbergio pasiūlymų. Aš manau, kad gal ir kiti Seimo nariai pateiktų pasiūlymus, todėl gal galime pritarti 184 straipsnio 2 daliai – redaguoti rezoliucijos projektą? Ar reikia balsuoti, ar pritariame bendru sutarimu, kad redaguojame? Pritariame.
Tokiu atveju skelbiu 185 straipsniu nustatytą nuostatą, kad jeigu redaguojame, tai reikia atitinkamai paskelbti, kad frakcijos pateiktų redakcinei komisijai savo pasiūlymas. Kadangi mes manome, tą numato ir Statutas, kad devyni Seimo nariai, tai yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turėtų pateikti tris kandidatus į redakcinę komisiją, Tėvynės sąjunga – du, Lietuvos socialdemokratų partija – vieną, Liberalų sąjūdžio frakcija – vieną, „Tvarka ir teisingumas“ – vieną ir Lenkų rinkimų akcija – vieną, tai devyni Seimo nariai, taip pat kviečiame, to reikalauja ir Statutas, kad vienas iš rezoliucijos projekto iniciatorių taip pat priklausytų redakcinei komisijai. Kai frakcijos pateiks savo kandidatus, toliau galėsime paskelbti, kada tęsime šios rezoliucijos svarstymą.
Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad pertraukos nedarysime ir dirbsime toliau. Ar norite, kad būtų skelbiama pusės valandos pertrauka? Dirbame toliau. Ačiū.
11.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Efektyvaus vaiko teisių apsaugos užtikrinimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-328 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl efektyvaus vaiko teisių apsaugos užtikrinimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-328. Svarstymas. Noriu priminti jums, kad pateikimo stadija įvyko, buvo padaryta pertrauka, todėl dabar kviečiu diskutuoti. M. Majauskas užsirašęs kalbėti diskusijoje. M. Majausko nematau. Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Vieną minutėlę, M. Majauskas ateina. Suteikime žodį jam.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolegos. Atsiprašau šiek tiek už vėlavimą. Iš tikrųjų aš tik noriu pakartoti tai, apie ką mes esame kalbėję užpraeito posėdžio metu, kad šiuo metu Savižudybių ir smurto prevencijos komisija atlieka tikrai nuoseklų, tikrai nelengvą darbą, bet mes tai darome rimtai, darome labai labai atsakingai. Aš labai džiaugiuosi, kad ir Seimo vadovybė dalyvauja tuose susitikimuose. Labai kviečiu ir daugiau Seimo narių prisidėti ir kalbėti, išgirsti tuos atsakymus tiek iš teisėsaugos institucijų, tiek iš atsakingų valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybų, atsakymus, kas buvo padaryta ne taip, iš kokių klaidų yra pasimokyta ir kas bus daroma toliau. Kviečiu iš tikrųjų tęsti tą darbą, nekurti naujų komisijų, pasiremti tuo įdirbiu, kuris dabar daromas. Gerbiamasis Andriki, aš labai džiaugiuosi, kad ir jūs dalyvavote tos komisijos darbe. Kviečiu ir toliau, rytoj trečią valandą numatytas posėdis, kur… Ne trečią, o pirmą valandą numatytas posėdis, kur mes tikimės tiek policijos atsakymus gauti, tiek prokuratūros atsakymus gauti. Labai kviečiu nekurti papildomų komisijų, o remtis tuo, kas šiandien veikia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už, nuomonė prieš dėl Seimo nutarimo projekto po svarstymo. Ar yra norinčių kalbėti? Nuomonės už nėra. Nuomonė prieš – J. Razma. Prašom. Nėra. I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog noriu pasakyti, kad praktika parodė, kad kai yra nuolat veikianti komisija, tai ji dirba ir išsamiau, ir yra tam tikra sistema, o ne prie vieno konkretaus atvejo. Šiuo atveju iš tikrųjų nuolat veikianti komisija, manau, yra labai kompetentinga, labai žinanti, ką daro, kokių nori rezultatų, žino, ką pasiūlyti. Laikinosios komisijos iniciatoriams, tikrai kompetentingiems žmonės, tiesiog siūlyčiau su tam tikrais siūlymais prisidėti prie nuolat veikiančios komisijos, ir tai bus viena institucija, kuri tą darbą darys. Šiuo atveju tikrai, jeigu šiuo klausimu nieko nebūtų, nuolat veikiančios komisijos, tada aš, be abejo, pritarčiau laikinajai komisijai. Bet kadangi yra nuolat veikianti, tai mes integruojame visus klausimus į nuolat veikiančios komisijos ir sprendžiame problemas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar dar užsirašė norinčių kalbėti už. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, kiek Seime buvo sudaryta komisijų, visada buvo veikiančios komisijos. Nepaisant to, vis dėlto jautriais visuomenei klausimais būdavo sudarytos specialiosios komisijos. Specialiosios komisijos statusas yra kitas, ji iš esmės turi ikiteisminės institucijos statusą, privalo atsakyti prokurorai ir negali neateiti į posėdžius. Esame patobulinę tą įstatymą, manau, kad čia yra labai daug aplaidaus prokuratūros darbo. Vienu ir kitu atveju yra nutraukti ikiteisminiai tyrimai. Ši sudaryta komisija paanalizuotų plačiau, kas vyksta visuomenėje, prokuratūros darbą, ir tikrai pasiūlytų tam tikrus sprendimus. Galbūt pareikalautų, kad būtų nubausti prokurorai, dėl kurių kaltės buvo vienas ir kitas nusikaltimai padaryti. Tikrai visuomenei dabar ypač aktuali ši problema, man atrodo, mes vien tik laikinosios komisijos, kuri daug plačiau sprendžia klausimus, derina tarpinstitucinį darbą, jų koordinavimo darbą, ką daryti, kad jos būtų aktyvesnės, geriau koordinuotų… O čia mes vis dėlto nagrinėtume prokuratūros, konkrečiai prokuratūros, broką šių visų istorijų, kai tėvų buvo nužudyti vaikai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, nuomonės prieš išsakytos. Deja, po vieną pagal Statutą. Kviečiu Seimą apsispręsti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Efektyvaus vaiko teisių apsaugos užtikrinimo sudarymo“ projekto po svarstymo už arba prieš.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 14, prieš – 51, susilaikė 21. Seimo nutarimui po svarstymo nepritarta. Vadovaudamiesi 153 straipsniu, arba grąžiname iniciatoriams tobulinti, arba atmetame nutarimo projektą. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, spaudžiate mygtuką, o kas, kad atmestume Seimo nutarimo projektą, spaudžiate mygtuką su ženkleliu „minus“. Balsavimas alternatyvus, susilaikę nebus skaičiuojami.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 6, prieš – 74. Seimo nutarimo projektas atmetamas. (Gongas)
Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu tik dar kartą, kreipdamasi į Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją, atkreipti jos dėmesį į šios temos aktualumą ir dar kartą, dėkodama už aktyvią šios komisijos veiklą, kviesčiau dar labiau ir išsamiau analizuoti visus su tuo susijus klausimus, kad vaiko teisių apsaugos užtikrinimas išties būtų efektyvus, jūsų veikla būtų ir matoma, ir girdima, ir, svarbiausia, būtų tos veiklos rezultatai, ko ir linkime.
11.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Romo Valentukevičiaus atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario ir šios komisijos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-322(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Romo Valentukevičiaus atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario ir šios komisijos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-322(2). Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Pateikimas.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji kolegos, turbūt visų dėmesio centre šis klausimas atsirado daugiau nei prieš mėnesį laiko. Buvo pokalbis vienas, buvo pokalbis kitas ir galiu tiesiog pasidžiaugti, kad vis dėlto asmuo, užimantis tokias svarbias pareigas, galų gale suprato, kad nereikia kurti dar atskiro kokio nors gaisro Seime, o tiesiog pats sutiko pasitraukti ir atnešė man tokį prašymą:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašau atleisti mane nuo 2017 m. kovo 20 d. iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko ir iš šios komisijos nario pareigų.“
PIRMININKĖ. Pirmininke, jūs pristatėte. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi T. Langaitis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš tik norėjau pakartotinai užtvirtinti, kad jūs galbūt užtvirtintumėte savo nuomonę ir poziciją, kad neliktų nepastebėta. Kodėl vis dėlto gerbiamas R. Valentukevičius prarado jūsų pasitikėjimą?
V. PRANCKIETIS. Esminė pradžia buvo aiški, kad jis prisiėmė savo vertę tokią, lyg kalbėtų visa komisija, kitaip sakant, vienasmeniškai priėmė sprendimą, kuris turėjo būti komisijos sprendimu priimtas, o po to komisija patvirtino visiškai kitokią nuomonę. Manau, kad pats pradinis pareiškimas, kad jis turėtų trauktis, buvo teisingas, todėl, kad jo sprendimas man buvo keistas.
PIRMININKĖ. Klausia T. Langaitis. Ruošiasi I. Degutienė.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, ar matote aiškias pamokas iš VTEKʼo vadovo elgesio ir atliktų, ir neatliktų darbų, ir priimtų, nepriimtų sprendimų, kuriuos būtų galima išdėlioti aiškiai, viešai ir pristatyti kaip reikalavimus kitos kadencijos naujam vadovui?
V. PRANCKIETIS. Pamokas komisijos ar pamokas asmenines?
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Pamokas VTEKʼo vadovo, kuris akivaizdžiai pademonstravo tiek įgaliojimų viršijimą, tiek ir šiaip veiklos neįgalumą jau keletą metų iki šiol.
V. PRANCKIETIS. Turbūt jūs klausdamas ir atsakėte, kad tikrai tas neįgalumas yra toks. Komisijos įvaizdis yra, turbūt sakyti žodį „sukompromitavęs“ būtų drąsu, bet tikrai taip, tai galėtume vadinti švaros komisija, o mes ja nustojome tikėti, todėl, manau, permainos ir komisijos sudėties, ir komisijos darbuotojų sudėties turėtų būti įgyvendintos artimiausioje ateityje. O pamokos buvo ne tik komisijos pirmininkui. Pamoka buvo ir mums visiems turbūt, ir man, kaip atstovaujančiam mums visiems.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia I. Degutienė. Ruošiasi E. Pupinis.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, pirmiausia tikrai noriu pasidžiaugti jūsų principinga pozicija šiuo klausimu. Be abejo, labai gerai, kad ponas R. Valentukevičius pats apsisprendė pasitraukti. Jūs kalbėjote apie komisiją tokią, kokia šiandien yra, bet mes turbūt esame jau ne kartą diskutavę ne tik šitoje kadencijoje, bet ir praeitoje kadencijoje, ar nereikėtų iš esmės keisti pačios komisijos sudarymo principų? Tai yra ne partijoms deleguoti į tą komisiją žmones, gal tai būtų tam tikri visuomenės veikėjai, nepriklausomi ir neveikiami partijų? Lygiai taip pat jūs galėtumėte pasirinkti, nes tai yra Seimo Pirmininko prerogatyva siūlyti komisijos pirmininką iš esamos komisijos.
Ir dar vienas klausimas. Galbūt jūs jau turite šiandien kandidatą į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko postą?
V. PRANCKIETIS. Kandidato į postą neturime. Kad komisija būtų depolitizuota, visiškai pritariu. Turėsime tartis, kaip sukurti tokią sistemą, kad ji būtų nepolitizuota. Manau, kad kompetentingų žmonių Lietuvoje yra pakankamai, kad būtų galima iš ko pasirinkti. Todėl galiu tik pritarti jūsų tiems teiginiams, kuriuos jūs dabar išsakėte.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi V. Juozapaitis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš esmės gerbiama I. Degutienė paklausė to klausimo, tačiau aš norėčiau paklausti. Ar nevertėtų galbūt neskubėti su komisijos vadovų paskyrimu, o greitai nustatyti naują tvarką? Iš tiesų su klaida gyventi kaip ir nederėtų. Juo labiau kad niekas mūsų turbūt neskubina. Galbūt funkcijas galima būtų pavesti, bet skubos tvarka nustatyti naują tvarką ir komisiją išgryninti, kad ji būtų patikima ir ja tikėtų žmonės. Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Jūs išsakėte mintis, kuriomis gyvena daug žmonių, kad nereikia dabar skubėti, reikia sutvarkyti kūrimo tvarką, o po to pasirinkti asmenis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Sveikinu, gerbiamas Pirmininke, tikrai su tokia iniciatyva, už tokią iniciatyvą. Dėl kandidatų, tai greitai galbūt vienas bus laisvas iš Operos teatro vadovų, pasitraukęs, galbūt vienas iš kandidatų, kuris savaip supranta etiką. Bet tęsiant apie VTEKʼo veiklą, kuri pastaruoju bent jau kelių mėnesių laikotarpiu priėmė tokius sprendimus, kurie išvis neatitinka sveiko proto ir tokių visiškai suprantamų etikos reikalavimų. Ar jūs įsivaizduojate, kad tie sprendimai bus iš naujo teikiami arba, tiksliau, tos bylos sugrįš atgal ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija peržiūrės tas bylas, kuriose pareigūnai ar tai buvę ministrai anos kadencijos buvo išteisinti, neturint tam visiško pagrindo?
Ir taip pat aš primenu, jūs užsiminėte apie komisijos personalą, kur pasirodo, kad patarėjas kartais sprendžia daugiau negu pats komisijos pirmininkas arba koks nors narys. Čia reorganizacija turėtų vykti iš esmės. Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Tai ar turiu ką atsakyti jums? Pritarti jūsų žodžiams? Taip, jie visi kalba apie tą patį, kad komisija yra veikianti kitaip. Kiek atgal peržiūrėti sprendimus, priimtus, turbūt turėtume svarstyti, bet vienas sprendimas yra – paprašyta peržiūrėti. O vieną jie peržiūrėjo jau dabar.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Į klausimus jūs jau atsakėte. E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Ne, ne dėl vedimo tvarkos, o reaguodamas į tai, kas pasakyta. Aš noriu priminti, kad yra įregistruota mano įstatymo pataisa dėl VTEKʼo depolitizavimo, ir tai, ką Pirmininkas čia dabar pasakė, kad gal reikėtų susilaikyti nuo personalinių klausimų sprendimo. Tai jeigu sutartume, kad mano projektas įtraukiamas, pavyzdžiui, į kitos savaitės darbotvarkę, aptariame tvarką, o tada jau sprendžiame dėl personalijų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų pasiūlymas išties labai svarbus, ir manau, kad artimiausiu metu mes jūsų registruotą įstatymo projektą, o gal dar kolegos teiks naujų pasiūlymų, tikrai svarstysime.
Nuomonė už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip pat pritariu šitiems dalykams, kurie dabar vyksta. Gal perspektyvoje, manyčiau, reikėtų taip pat griežtai riboti kadencijų skaičių. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo? Galime.
Diskusija. Norinčių kalbėti diskusijoje? A. Bilotaitė. Prašom, kolege.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, žvelgiant šiandien į VTEKʼo įvaizdį susidaro vaizdas, kad ji yra tapusi mundurų išplovimo arba išbalinimo institucija, kuri labai dažnai vykdo politinius užsakymus, nors turėtų būti visiškai kitaip. VTEK turėtų būti tikrai demonstruojanti skaidrumą, principingumą ir nešališkumą. Ir dėl to tikriausiai nemažai yra prisidėjęs šios institucijos pirmininkas. Pastaruoju metu pasirodė ne viena informacija apie VTEK’ą ir jo kompromituojančius sprendimus. Pirmiausia norėčiau priminti tą VTEK’o iniciatyvą, kai iš VTEK’o buvo pasiūlyta, kad gydytojų vokeliai, arba nelegalūs apmokėjimai, galėtų būti legalizuoti, arba įteisinti.
Pradėjus nagrinėti situaciją, išsikvietus VTEK’ą į Antikorupcijos komisiją, paaiškėjo, kad šita iniciatyva buvo nesuderinta su komisijos nariais, kad tai buvo vieno iš VTEK’o patarėjų iniciatyva ir kad VTEK atsiprašo ir atsiriboja nuo šios iniciatyvos. Ką tai rodo? Tai rodo, kad pirmininkas, na, matyt, nelabai susitvarkė su savo vadovavimo funkcijomis, nes nesugebėjo sukontroliuoti vieno iš patarėjų, kuris įvairioms žiniasklaidos priemonėms pristatė tai kaip šios institucijos poziciją. Būtų galima vardinti ir daugybę kitų sprendimų: ir dėl G. Kildišienės automobilio, ir dėl pono G. Kėvišo, ir sprendimai dėl Vijūnėlės dvaro. Daugybė sprendimų, kurie atsirasdavo ir todėl, kad pats primininkas savo iniciatyva imdavosi komentuoti, neatsiklausdavo savo kolegų, nors ši institucija nėra vienasmeniška institucija, yra kolegiali ir sprendimai turėtų būti priimami kolegialiai.
Kolegos, iš tikrųjų reikėjo jau seniai sulaukti tokio sprendimo, kad pirmininkas prisiimtų atsakomybę, deja, mes to nesulaukdavome, ir pareikalauti gal net ir atsakomybės, nes tenka labai apgailestauti, kad institucija, kuri atsakinga už etiką, už etinius sprendimus, kuri turėtų tikrai nekelti jokių abejonių, šiandien kelia.
Ir dėl ateities. Mums tikrai verta pagalvoti apie šios institucijos galbūt depolitizavimą, apie efektyvesnį veikimą. Norėtųsi tikėti, kad ateityje VTEK nelauks iš Seimo narių ar kitų institucijų kreipimosi dėl tam tikrų problemų, o pati imsis iniciatyvos atlikti tyrimus, ko šiandien labai pasigendame, veiks aktyviau ir ateityje pagerins savo reputaciją ir pasitikėjimą.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji kolege. Diskutuoti yra užsirašęs ir nori kalbėti P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui yra pavesta parlamentinė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kontrolė. Mes praeitą savaitę rinkomės ir svarstėme ataskaitą. Manau, kad jūs, Seimo nariai, turėtumėte žinoti, ką mums pavyko nustatyti.
Pirmas dalykas. Mums nepavyko nustatyti, kiek iš viso Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gauna pranešimų, skundų ir pareiškimų. Faktiškai nė viena Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija nevedė tokios statistikos. Seimo nariams visada buvo pateikiama, kiek yra atlikta tyrimų, bet kiek jų iš viso gauta, mes tos informacijos negalėjome gauti. Pagal atliktus tyrimus, jeigu mes lyginsime, 2012 metais komisija atliko 263 tyrimus. Jeigu mes paimsime 2016 metus, komisija atlikto tik 82 tyrimus. Mes bandėme išsiaiškinti, kiek tyrimų yra nutraukta. Pagal pateiktą ataskaitą mes matome, kad 209 asmenų atžvilgiu nebuvo pradėti tyrimai.
Pagal vyriausiosios tarnybinės etikos reglamentuojantį įstatymą… nenagrinėti prašymo gali priimti tik komisija kaip kolegialus organas. Tokių įgaliojimų VTEK’o pirmininkui nesuteikiama. Kai mes klausėme komisijos narių, ar dėl visų 209 asmenų, dėl kurių buvo nepradėti tyrimai, buvo komisijos sprendimai, jie mums negalėjo atsakyti, nes prieš tai viešai komisijos pirmininkas spaudai pareiškė, kad jis tų atsisakymų, vadinamųjų rekomendacijų, yra parašęs beveik 200 vienetų.
Mes tada turime pripažinti, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nefunkcionuoja kaip kolegialus organas. Negana to, visų mūsų – tiek politikų, tiek valstybės tarnybos asmenų – duomenys patenka į elektroninę privačių interesų deklaravimo sistemą. Paaiškėjo, kad būtent šita sistema buvo sukurta 2012–2013 metais kaip bandomasis projektas, įpareigojantis ateityje įteisinti duomenų bazę ir nustatyti jos naudojimo taisykles. Iki šios dienos šita deklaravimo sistema nėra įregistruota Informacinių sistemų registre. Mes faktiškai turime informaciją tokią, kuri visada yra pažeidžiama. Dabartinėje situacijoje, kai mes matome, kad yra svetimų valstybių įsilaužimų į duomenų bazes, mes matome, kad yra atvira sistema. Jeigu mes iš principo norime Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje įvesti tvarką, mes turime patenkinti prašymą ir iš R. Valentukevičiaus tarnybinės etikos komisijos vis dėlto padaryti taip, kaip reglamentuota įstatyme – Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Todėl aš siūlau palaikyti Pirmininko prašymą pasitraukti ir ateityje užtikrinti tikrai efektyvią komisijos kontrolę.
PIRMININKĖ. Dėkojame P. Urbšiui. Kviečiu R. Morkūnaitę-Mikulėnienę. Prašau, žodis jums.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Pirmininke, posėdžio pirmininke, šiandien tokia svarbi simbolinė diena, kad sugebėtume parodyti savo nusiteikimą skaidrumo atžvilgiu mūsų valstybėje. Iš tikrųjų VTEK reikalinga, mes tikimės iš jos principingo darbo, ir turbūt gerbiamojo pirmininko atsistatydinimas, galiausiai prieita prie atsistatydinimo dėl viešumo. Viešumas turbūt yra didžiausias ginklas iš kylančios tos istorijos, sprendimai dėl neskaidrių procesų mūsų valstybėje, kur pasigendame šios komisijos principingumo. Tiesa, ne tiek komisijos, kiek, ko gero, paties pirmininko dėl jo įpročio veikti vienasmeniškai. Mano patyrimas Seime kol kas minimalus, tačiau stebėdami viešąją erdvę pastaruosius keletą mėnesių mes matome keistus sprendimus ir keistą pirmininko stilių tiek konsultuojant mūsų buvusią kolegę G. Kildišienę, tiek, ko gero, dėl šiandien tiek daug dėmesio susilaukiančios istorijos dėl G. Kėvišo ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro.
Iš tikrųjų keista suprasti, kaip yra prasilenkiama mūsų valstybėje, kai vienos institucijos mato akivaizdžius pažeidimus, turiu minty Viešųjų pirkimų tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, kuri savo išvadose pateikė matymą, kad iš tikrųjų nebuvo užtikrintas skaidrumas ir sąžiningumas atliekant kultūrinių paslaugų pirkimus iš direktoriaus sūnaus įmonės. Tuo tarpu VTEK, pati teikdama rekomendacijas, kažkokių pažeidimų nematė. Tiesa, sekant viešąją erdvę ir matant VTEK’o narių pasisakymus ir keliamus klausimus, kas tas rekomendacijas G. Kėvišui teikė, ar tai buvo pirmininko rekomendacija, ar vieno ar kito komisijos nario rekomendacija, kurios nebuvo komisijoje apsvarstytos, iš tikrųjų kelia klausimų, kaip ta komisija veikia. Tas pirmininko vienasmeniškumas tikrai yra netoleruotinas.
Taip pat būtų galima pasamprotauti, ar komisijos nariai, vėliau priimdami sprendimą dėl neva nepadaryto nusižengimo G. Kėvišo atveju, svarstydami, patys keldami klausimus, kas teikė G. Kėvišui rekomendacijas, vienbalsiai nuspręsdami, kad pažeidimas nebuvo padarytas, ar jie nepatiria kokio nors spaudimo galbūt iš paties pirmininko ar kokių nors kitų suinteresuotų asmenų?
Tikiuosi, kad šiandien mes priimsime principingą sprendimą, diskusijos dėl to didelės nėra, ir procesai, kurie iš tikrųjų mūsų valstybėje vyksta, būtų kuo skaidresni ir kuo efektyvesni.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai kolegei.
Svarstymo stadija. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – P. Urbšys. Ar P. Urbšys… Ar gerbiamas P. Urbšys sakys nuomonę už svarstymo stadijoje?
P. URBŠYS (LVŽSF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisakote. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš manau, kad tikrai visi čia surasime bendrą sutarimą. Noriu tiktai pažymėti, kad yra vienas geras aspektas šitoje istorijoje, kad ponas R. Valentukevičius nelaiko nei valstybės, nei institucijos savo įkaite kaip kai kurie nacionalinių institucijų vadovai ir garbingai (bent jau, kiek jam leidžia tas žodis) atsitraukia nuo savo pareigų. Aš tikiuosi, kad ir kiti su reputacija susipykę Lietuvos pareigūnai padarys tą patį. Taigi kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Ką tik kalbėjausi… Kolegė R. Morkūnienė minėjo, kad neturi politinio patyrimo, bet teikia šį įstatymo projektą, diskutuoja. Aš manau, kad išties Seimas yra atsinaujinęs. Labai džiugu. Todėl, gerbiamieji parlamentarai, noriu priminti, kad Seimas turi savireguliacijos, savikontrolės mechanizmą, t. y. Etikos ir procedūrų komisiją. Valstybinė tarnybinės etikos komisija turi savo veiklos barą, savo sritį ir, duok Dieve, jai sveikatos, kad ji ten dirbtų. Grįžkime prie parlamentinės valstybės sandaros. Mes esame parlamentarai, tad stiprinkime parlamentinę funkciją. Visai nesvarbu Valstybinei tarnybos etikos komisijai, kaip veikia Seimo savikontrolės mechanizmas. Tai yra Etikos ir procedūrų komisija. Aš nežinau, kokiu pagrindu ponią G. Kildišienę svarstė ši komisija. Atkreipiu jaunųjų parlamentarų dėmesį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Replika po balsavimo ir nuomonė – Radvilė. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamam kolegai su tokia šerniška, didele patirtimi šitame Seime pirmiausia siūlyčiau išmokti ir įsidėmėti pavardę.
Kitas dalykas – dėl skaidrumo. Manau, kad ar viena, ar kita komisija teikia savo išvadas ir pasiūlymus, mūsų valstybėje skaidrumo uždavinys yra pats aukščiausias. Jeigu jūs manote kitaip, tai labai gaila. Aš tikiuosi, jūsų rinkėjai kada nors gyvenime išgirs šitai.
PIRMININKĖ. Kadangi nuomonės skirtingos, svarstymo stadija. Prašau balsuoti.
Už balsavo 97 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis, kuris įsigaliotų nuo kovo 20 dienos. Ar galime bendru sutarimu? Galime.
Keturi – už, keturi – prieš dėl viso įstatymo projekto, t. y. Seimo nutarimo. Tuoj įjungsime. Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų akivaizdu – šis nutarimas bus priimtas, tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, kas buvo pasakyta iš tribūnos. P. Urbšys paminėjo poros šimtų žmonių atvejus, kurių komisija visa sudėtimi nesvarstė, tie atvejai buvo atmetami. Mūsų frakcijoje, beje, komisijos atstovai skundėsi, kad politikai rašo nepagrįstus pareiškimus, tačiau, kaip akivaizdu iš pateiktos informacijos, komisija tų pareiškimų normaliai nei tyrė, nei svarstė. Tiesiog parašydavo tokius formalius atsakymus. Aš siūlau vis dėlto į tai atkreipti dėmesį ir, matyt, skiriant naują pirmininką, galbūt įpareigoti ir peržiūrėti kai kuriuos iš tų nepagrįstų sprendimų. Nežinau, kiek čia galioja kokie nors senaties terminai, bet vis dėlto norėtųsi šitoje situacijoje aiškumo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Atsisakau. Ačiū. Aš jau kalbėjau.
PIRMININKĖ. Atsisakote. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų turbūt šiandieną svarstyti apie gerbiamą R. Valentukevičių, jeigu jis gerbiamas, nevertėtų, nes mes prisimename ir kitus tuos atvejus, kai aktyviai aiškino Vijūnėlės dvaro reikalus, pozityviai nusiteikęs dėl tam tikrų politinių partijų. Manyčiau, šiandieną jau reikėtų eiti prie svarstymų ir kuo greičiau, kaip ir minėjau, dėl komisijos sudarymo naujos tvarkos ir galų gale iš tikrųjų išsivaduoti ir patiems politikams nuo politinės įtakos, ypač jeigu į politinę erdvę patenka ne tos partijos žmogus. Iš tikrųjų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išaiškinimai kai kada buvo kontroversiški, netgi aiškinant ir savivaldybės reikalus, kai politikų statusas buvo traktuojamas kitaip negu Seimo narių. Iš tikrųjų yra darbų ir manau, kad kuo greičiau turėtume suformuoti naują komisijos sudarymo tvarką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išsakytos nuomonės už. Nuomonių prieš nėra.
Prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl R. Valentukevičiaus atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario ir šios komisijos pirmininko pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 99, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Seimo nutarimas Nr. XIIIP-322(2) priimtas. (Gongas)
12.07 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 121, 19, 44, 57, 61, 62, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 621 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4611(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 121, 19, 44, 57, 61, 62, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 621 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4611(2). Pranešėjas – R. J. Dagys, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo stadija. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė minėto įstatymo projektą, visus komitetų teiktus pasiūlymus ir pritarė projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto išvadą pristatys A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, pirmininke, Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai pritarė siūlomai pataisai, kuri iš tikrųjų legalizuotų ir įteisintų sezoninių darbininkų civilizuotą atvykimą į Lietuvą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju komitetų atstovams už pateiktas išvadas. Po svarstymo norinčių kalbėti už, prieš nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Kadangi pasiūlymų nėra, ar galime pritarti ypatingai skubai? Galime.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti? Galime. 2 straipsnis. Galime pritarti? Galime. 3 straipsnis. Galime pritarti? Galime. 4 straipsnis. Galime pritarti? Galime. 5 straipsnis. Galime pritarti? Galime. 6 straipsnis. Galime pritarti? Taip, galime. 7 straipsnis. Galime pritarti? Galime. 8 straipsnis. Taip pat galime pritarti. Ačiū. 9 straipsnis. Galime pritarti? Galime. 10 straipsnis. Galime pritarti? Galime. 11 straipsnis. Galime pritarti. Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 94. Dėkoju. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4611(2) priimtas. (Gongas)
12.11 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-295, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-296 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8a ir 1-8 b klausimai – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-295. Pranešėja – L. Antanavičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Pateikimas.
L. ANTANAVIČIENĖ. Laba diena, gerbiama pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai.
PIRMININKĖ. Jūs pateiksite kartu abu įstatymų projektus?
L. ANTANAVIČIENĖ. Taip, aš norėčiau prašyti kartu pateikti. Šiandien esu įpareigota jums pristatyti Respublikos Prezidentės 2017 m. sausio 11 d. dekretą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 papildymo 371 straipsniu įstatymo projekto pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“.
Leiskite išskirti tris pagrindines priežastis, kurios ir nulėmė šiuos siūlomus įstatymų pakeitimus: pirma, tai yra skaidrumas. Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių akcininkas yra Lietuvos žmonės. Todėl šios įmonės privalo ne tik siekti pelningos veiklos ir (ar) kitų joms nustatytų ir iškeltų tikslų įgyvendinimo, bet ir atliepti visos visuomenės lūkesčius dėl jų vykdomos veiklos skaidrumo, viešumo bei efektyvaus ir racionalaus valstybės turto naudojimo.
Antra, tai yra valdymo kokybė. Ypatingą svarbą įgyja valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų gebėjimas prisitaikyti prie šiandien besikeičiančios rinkos, prie techninės revoliucijos ir globalizacijos diktuojamų pokyčių. Ilgametė patirtis rodo, kad ilgai toje pačioje įmonėje vadovaujantys vadovai daugeliu atveju ne tik deda mažiau pastangų, siekdami prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos situacijos, bet ir yra linkę mažiau diegti naujoves bei gerąsias įmonių valdymo praktikas, lemiančias ir didesnį įmonių veiklos skaidrumą bei efektyvumą.
Trečiasis tikslas yra kova su korupcija. Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų pareigas einančių asmenų ribotų kadencijų nustatymas gali būti laikomas efektyvia kovos su korupcija priemone, leidžiančia ženkliai sumažinti dėl vadovų ilgalaikių ryšių su politikais atsirandančias korupcines rizikas, galinčias užkirsti kelią skaidriai, nepriklausomai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklai bei tinkamai visos valstybės interesus atitinkančiai jų priežiūrai.
Tarptautinės institucijos taip pat pabrėžia, kad vadovų kaita viešajame sektoriuje yra būtina. Ji laikoma veiksniu, leidžiančiu sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. Šiandien susiklosčiusi situacija leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu galiojantys teisiniai mechanizmai nenustato pakankamai saugiklių ir neleidžia visais atvejais laiku užtikrinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kaitos, kokybiško valdymo ir su tuo susijusio tokių įmonių veiklos atsinaujinimo. Taip pat neleidžia užtikrinti, kad valstybė, realizuodama savo, kaip akcininkės, teises, visada elgtųsi principingai siekdama įmonių kokybiško ir ekonomine logika pagrįsto valdymo bei korupcinių rizikų mažinimo. Atsižvelgdama į tai, Prezidentė teikia atitinkamų įstatymų pataisas ir siūlo įvesti penkerių metų kadencijas valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių vadovams, ir nustatyti, kad tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai valstybės ar savivaldybės įmonei ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Siekiant užtikrinti nuoseklų įstatymų nuostatų įgyvendinimą, siūloma nustatyti pereinamąsias nuostatas, įvertinant šiuo metu dirbančių vadovų vadovavimo įmonei trukmę. Šių nuostatų tikslas – numatyti protingus terminus, siekiant užtikrinti ne tik skaidresnę valdymo kokybę, bet sklandų šiuo metu dirbančių vadovų pasirengimą tokiems pokyčiams.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomos įstatymų projektų nuostatos nepažeistų į valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovų pareigas paskirtų asmenų teisėtų lūkesčių, nes šių įmonių vadovai, kurie į pareigas buvo paskirti neterminuotai, negali turėti ir neturi teisėto lūkesčio, kad šias pareigas jie eis neribotą laiką ir kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių efektyvią veiklą ir išvengti jų sustabarėjimo, negalės riboti termino, kiek tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai valstybės ar savivaldybės valdomai įmonei.
Pabaigai norėčiau akcentuoti ir tai, kad, teikdama šias įstatymų pataisas, Prezidentė tęsia viešojo sektoriaus valdymo skaidrinimą, siūlydama palaipsniui visame viešajame sektoriuje nutraukti amžinų nesikeičiančių vadovų tradicijas. Prezidentė mano, kad viešojo sektoriaus veidas turi keistis. Žmonės reikalauja skaidraus ir atsakingo valstybės turto valdymo.
Gerbiamieji Seimo nariai, nuoširdžiai dėkoju jums už dėmesį ir prašau jūsų palaikyti šiuos Lietuvos Respublikos Prezidentės pateiktus siūlymus. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už pateikimą, tačiau jūsų nori paklausti labai daug Seimo narių, tad prašome atsakyti į klausimus. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi E. Pupinis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų sveikinu šią jūsų iniciatyvą, tik man yra kilo kitas klausimas: o negalvojate ar nemanote, kad viešosiose įstaigose, muziejuose, parkuose, pavyzdžiui, mes turime pilių direkcijas ir kitus panašius dalykus, iš tikrųjų ten šimtus amžių sėdi. Jūs kalbate apie sąsają su politikais, tai ten ir sėdi politikų dėka. Ir kaip jūs įsivaizduojate išspręsti problemą tokio direktoriaus? Aš jums pateiksiu tikrą pavyzdį, dėl ko sveikinu šitą jūsų dalyką. Buvo „Klaipėdos naftos“ direktoriumi, padirbo ir dabar tapo geležinkelių direktoriumi. Ar nebus taip?.. Jūs sakote, kadangi susiję su politikais, nes čia buvo politinis sprendimas jį paskirti direktoriumi. Ar nebus taip, kad jis atidirba devynerius ar aštuonerius metus, lieka keli mėnesiai, jį perkelia į kitą įmonę? Kaip tuo atveju ir su viešosiomis įstaigomis?
L. ANTANAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Pirmiausia noriu grįžti prie to, ką ir minėjau, kad Prezidentė, siūlydama šiuos įstatymų pakeitimus, tęsia viso viešojo sektoriaus pertvarką. Ir tai jokiu būdu nereiškia, kad ties šitomis pataisomis ir bus sustota.
Na, o perkelti, jeigu įsigalios tokios pataisos, tai tikrai perkelti nėra galimybės, nes bus konkursai ir žmonės turės dalyvauti konkursuose, ir laimėti tuos konkursus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Razma.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų galbūt tas įstatymas bendrą tendenciją atlaiko, nes šiuo metu einama prie to, kad būtų ribojamas kadencijų skaičius, tačiau manau, kad kai kurie tai supras kaip tam tikrą bausmę. Nes aš atsimenu, kai dirbau savivaldybėje, teko meru dirbti, tuo metu svarstėme, kaip elgtis su savivaldybių įmonėmis, ir buvo apsispręsta, kad vis dėlto patys išeiname iš šitos sudėtingos situacijos ir patys investuojame į tas įmones. Kai kurios savivaldybės privatizavo. Dabar matome, kad kai kurios savivaldybės, kurių įmonėse tvarka, pirmauja pagal savo teikiamas paslaugas, pagal kainą, ir direktoriai, kurie yra dirba ganėtinai ilgai, jie kaip ir bus baudžiami už tai, kad gerai tvarkėsi. Iš tikrųjų ar nereikėtų sugalvoti kokios nors sistemos, kad jie būtų šiek tiek apsaugoti? Nes aš bijau dar vieno dalyko, kad šiuo metu, ypač savivaldybės lygmeniu, bus paskyrimų ne pagal kompetenciją, o pagal politines pažiūras. Nes vėlgi savivaldybės dauguma į tas įmones paprasčiausiai deleguos dirbti pagal savo politinę konjunktūrą. Iš to gero rezultato mes galime gauti ir prastą rezultatą. Ačiū.
L. ANTANAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šitos įstatymo pataisos liečia ir valstybės įmones, ir akcines bendroves, ir uždarąsias akcines bendroves, kuriose valstybė turi didžiąją akcijų dalį. Jeigu įsigalios tokios pataisos, žmonės, gerai dirbantys vadovai, turės galimybę dirbti dešimt metų, tai yra dvi kadencijas iš eilės. Dešimt metų iš tikrųjų yra ilgas laiko tarpas. Rengdami šias pataisas, mes tikrai kalbėjome, domėjomės, kaip yra kitose užsienio valstybėse. Koks tas periodas yra optimaliausias, kada vadovas duoda geriausią rezultatą? Šiandien dirbantys jauni valstybės valdomų įmonių vadovai iš tikrųjų patys mums pasakė, kad dešimt metų yra daug, jie net ir neplanuoja tiek daug dirbti, nes lauks nauji iššūkiai. Žmonės tiesiog pasirengę anksčiau išeiti iš tų pareigų vien tam, kad galėtų didesnius tikslus kelti sau, kaip vadovui. Taigi šitiems žmonėms nebus panaikinta galimybė, kaip jūs sakote, gerai dirbantiems, savo žinias, patirtį, įdirbį pernešti į kurią kitą valstybės valdomą įmonę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Razma, ruošiasi A. Bilotaitė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, bet ar dabar yra problemų blogai dirbančius įmonių vadovus atleisti, jeigu įmonių rodikliai yra blogi? Juk yra Stebėtojų taryba, valdyba, viens du gali atleisti.
Kita vertus, dabar, kai jūs apribojate tomis dviem kadencijomis, štai antrą kadenciją, tuos penkerius metus, dirba vadovas. Kokią jis turės motyvaciją gerai dirbti? Juk aišku, kad po tų antrųjų penkerių metų jis eina lauk. Tai jam, na, kaip sakyti, reikia dirbti tik taip, kad neišmestų už labai blogą darbą. Ar nemanote, kad vis dėlto labiau reiktų akcentuoti ir dažnesnį vertinimą, už blogus rezultatus atleisti, bet gerai dirbančiam vadovui nebūtinai dešimties metų ribojimą nustatyti?
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū. Tikras vadovas, gerai dirbantis vadovas, toks vadovas, kokių mes ir norime valstybės valdomose įmonėse, niekada nematys savęs tik per penkerių ar ketverių metų perspektyvą, jis dirbs ir antrą kadenciją gerai, nes jis save matys rinkoje, jis žinos, kad jis ir toliau galės savo gebėjimus pritaikyti. Taigi šiuo atveju aš nemanyčiau, kad kadencijų įvedimas yra kokia nors bausmė, ir tas žmogus dabar ims ir visiškai nebenorės dirbti. Privataus verslo labai aiškūs pavyzdžiai rodo, yra tyrimai padaryti, kiek optimaliausiai, koks yra tas periodas, kada samdomi vadovai didžiulių, privačių įmonių duoda geriausią grąžą. Yra įvairių vertinimų ir „Fortune 500“ įmonių sąraše vidutinis vadovo, užimančio tą pačią poziciją, terminas yra devyneri metai. Jeigu matuojamas optimaliausias terminas, per kurį daugiausia sukuriama pridėtinės vertės vadovų įmonėje, tai yra pagal tam tikrus tyrimus dar trumpesnis periodas – iki penkerių metų. Taigi, kaip ir minėjau pristatydama, tai yra prevencinė priemonė ir valdybos arba nepriklausomi valdybų nariai tikrai ne visada geba užtikrinti.
Vėlgi aš nenoriu minėti jau visiems turbūt nusibodusių pavyzdžių. Galime grįžti prie geležinkelių, kur buvo ir nepriklausomi valdybų nariai, ir „Lietuvos jūrų laivininkystė“. Deja, pokyčių nevyko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Bilotaitė, ruošiasi R. Tamašunienė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia noriu pasveikinti su tokia iniciatyva, nes viešojo sektoriaus skaidrinimas yra tikrai sveikintinas, ir labai dažnai matome, kad tiek valstybės valdomų įmonių, tiek savivaldybių įmonių vadovai jaučiasi kaip savo UABʼuose. Reikia pabrėžti, kad privačiame sektoriuje vadovas galvoja apie savo įmonės efektyvumą ir tikrai nešvaisto lėšų neefektyviems dalykams. Kaip mes matėme, dabar paramai didžiulės lėšos buvo iššvaistytos, nors įmonės rezultatai buvo neigiami.
Mano klausimas būtų toks. Ar padarėte analizę, koks yra vidurkis, tarkime, dirbančių valstybės įmonėse ir savivaldybių įmonėse, koks tas laiko tarpas, kiek dažniausiai dirba? Ir kiek yra tokių atvejų, kai labai išsiskiria, tarkime, tas darbo terminas? Na, skaičiai būtų labai įdomūs. Labai ačiū.
L. ANTANAVIČIENĖ. Valstybės įmonėse mes turime net 14 vadovų, kurie dirba daugiau kaip 20 metų. Apie pusė valstybės įmonių vadovų dirba daugiau negu dešimt metų. Iš tikrųjų štai ir yra tie rodikliai, kad žmonės nesikeičia dešimtmečius. Tokia situacija nėra toleruotina.
Vėlgi turbūt reikia iš karto pabrėžti, kad jokiu būdu tai nereiškia, kad visų įmonių vadovai dirba blogai. Žmogus gali dirbti ir 15 metų ir įmonės rezultatai yra geri, tai gali būti nekorumpuotas žmogus, neturintis jokių sąsajų. Bet vėlgi grįžkime prie to, kad atėjęs jaunas žmogus arba naujas vadovas galbūt pateiks dar geresnius rezultatus. Todėl visada reikia galvoti, kaip padaryti taip, kad tas valstybės turtas ne tik kad būtų šiaip gerai valdomas arba nebūtų korupcijos, bet kad jis duotų maksimalią grąžą valstybei, kad jis būtų maksimaliai gerai valdomas ir nebūtų jokių prielaidų tiek korupcijai, tiek neskaidrumui tose įmonėse tarpti.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų visos priemonės skaidrinti valstybės ir savivaldybių įmones yra geros, tačiau kodėl pasirinktas toks prezidentinis modelis – penki plius penki? Minėjote, kad yra patirtis kitų šalių, ten kitaip rotacijos vykdomos. Vis dėlto ar jūs neįžvelgiate lygiateisiškumo principo pažeidimo, kai vadovui negalima kandidatuoti ir dalyvauti konkurse užimti pareigas trečią kadenciją? Nes jeigu veiklos rezultatai buvo puikūs, jo veikla atitiko visus lūkesčius, keliamus valstybės, Vyriausybės ar savivaldybės, tuomet manytume, kad vis dėlto jo patirtis galėtų būti sėkmingiau panaudota. Netgi numatoma, kad jis negali likti nei valdyboje, nei kituose valdymo organuose. Ačiū.
L. ANTANAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš pradėsiu nuo paskutinio, nuo valdybų, ką jūs paminėjote. Taip, kad būtų išvengta tam tikrų teisinių neaiškumų, yra įrašytas ir tas punktas, kad automatiškai, jeigu žmogus jau nebevadovauja įmonei, jis turi atsistatydinti ir iš valdybos nario pareigų. Bet jokiu būdu tam žmogui nėra uždrausta iš naujo aplikuoti į tą pačią valdybą. Jeigu jo žinios tikrai puikios, jeigu jis per tuos dešimt metų parodė, kad jis yra kompetentingas vadovas, tai jis galės vėl aplikuoti į tos pačios įmonės valdybą ir valdybos sprendimu tapti, t. y. būti paskirtas, jos nariu.
Dėl dešimties metų. Iš dalies aš jau atsakiau į tą klausimą, kad, mūsų manymu, tai yra tas protingas terminas, per kurį įmonės vadovas gali duoti geriausią, maksimaliausią grąžą valstybei kaip akcininkui. Toliau jisai puikiai gali būti rinkos žaidėjas ir aplikuoti, kandidatuoti į kitų įmonių vadovus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau su jumis pasitarti. Atsakyta tik į penkių Seimo narių klausimus, o norinčių paklausti dar yra, bet buvo du įstatymų projektai. Ar pratęsiame klausimus? (Balsai salėje) Prašote pratęsti? (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu? Jūs sutiksite atsakyti, gerbiamoji pranešėja, taip?
Tada tęsiame atsakymus į klausimus. Klausia I. Rozova, ruošiasi R. Šarknickas.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Iš tikrųjų jau buvo beveik užduotas mano klausimas. Bet aš norėčiau dar truputėlį pratęsti. Jūs pasakėte, kad amžinų vadovų nereikia, ir aš sutinku su tuo. Bet vis dėlto negaliu suprasti. Jeigu žmogus dirbo dvi kadencijas, įmonė puikiai veikia, kodėl jis per konkursą negali vis dėlto tęsti savo darbo toje įmonėje? Kur yra garantijos, kad atėjęs naujas jaunas, kaip jūs pasakėte, vadovas nepakenks įmonei, kuri iki tol dirbo labai gerai?
L. ANTANAVIČIENĖ. Aišku, turbūt niekas šimtaprocentinių garantijų duoti negali, kad naujas vadovas bus idealiausias vadovas. Be abejo, tokių garantijų nėra. Bet kadangi mes tikimės, kad konkursai į valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovus bus tokie, kokių mes ir tikimės – skaidrūs, ir kad kandidatuos ir bus atrinkti geriausi, tai tiesiog turime tikėti, kad tai ir veiks.
O dabar kodėl negali trečią kadenciją aplikuoti? Tai vėlgi buvo priimtas toks sprendimas, pasirinktas dviejų kadencijų terminas, nes jeigu mes neįvedame kadencijų ribojimo, tai realiai mes tada neįvedame jokių ribojimų iš viso. Kadencija turi būti kadencija, bet ir jų skaičiaus ribojimas, mūsų manymu, yra tos priemonės, kurios leidžia užtikrinti nuolatinį kaitos procesą, o kaita iš tikrųjų atneša ir tuos pozityvius pokyčius, naują požiūrį į verslą, naują požiūrį į įmonę. Vadovai taip pat turi ateiti su naujomis strateginėmis mintimis ir požiūriu, kaip galbūt iš kito kampo tą verslą plėtoti. Tokie ir buvo tie kriterijai, kodėl nuspręsta dėl dviejų kadencijų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi S. Jovaiša.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Asmeniškai taip pat esu už kadencijų skaičių. Tik gal būčiau vis dėlto linkęs prie alternatyvos – septyni plius septyni, nes kas liečia meno pasaulio žmones, kurie dirba regionuose, jų išties nėra labai daug, kad mes paskui nepraloštume šiuo atveju. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Dabar tas įstatymas, kurio spraga pasinaudojo Nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius su buvusiu kultūros ministru, paankstino konkursą ir atvėrė kelią kitoms įmonėms pasinaudoti šia spraga. Siūlyčiau taip pat greičiau tą spragą užsiūti, turėsime tada normalią, skaidrią sistemą.
Einu prie klausimo. Ką jūs galvojate dėl Rinkimų įstatymo, kai rajonų seniūnai dalyvauja savivaldos rinkimuose, tačiau jie atsisako tarybos nario ir toliau dirba seniūnais…
PIRMININKĖ. Klauskite.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Klausimas. Ar čia irgi nereikėtų, kad seniūnai turėtų dvi kadencijas?
L. ANTANAVIČIENĖ. Šiuo klausimu tikrai turbūt nenorėčiau leistis į gilias diskusijas, tai nėra visiškai mano kompetencijos sritis. Bet aš net neabejoju, kad atsakymą, tikrai tą Prezidentės suformuotą poziciją galėsime jums pateikti dėl seniūnų galimybės dalyvauti ir kadencijų apribojimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi V. Kamblevičius.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, jūs jau minėjote skaičius, kad Lietuvoje labai daug vadovų, kurie yra užsisėdėję savo vietose, dirba blogai ar gerai, bet po dešimt ir daugiau metų. Dabar, priėmus šitą įstatymą, kuriam, aš manau, reikėtų pritarti, nuo kada prasidės tas konkursų vajus ir ar įskaitysite jau „išsėdėtus“ metus kaip jau vieną įvykusią kadenciją? Ačiū.
L. ANTANAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Konkursų vajus vienu metu neprasidės, tam, kaip aš jau minėjau pristatydama, buvo numatytos tos pereinamosios nuostatos. Tai reiškia, kad atspirties taškas yra įstatymo įsigaliojimo data, šiandien projekte numatyta liepos 1-oji diena. Nuo liepos 1 dienos, jeigu įmonės vadovas yra dirbęs mažiau nei penkerius metus, sakykime, ketverius metus, jam nuo tos dienos pradedama skaičiuoti pirmoji kadencija. Jeigu įmonės vadovas yra dirbęs daugiau nei penkerius metus, na, sakykim, šešerius ar septynerius metus, jam pradedame skaičiuoti antroji kadencija. Jeigu įmonės vadovas yra jau išdirbęs daugiau nei dešimt metų, jis turi vienus metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos susirasti, pagalvoti apie savo ateitį. Toks ir buvo tikslas, kad iš tikrųjų nepadarytume labai griežtai, kad žmonėms vienu metu būtų skelbiami visi konkursai arba kad žmonėms tai būtų toks iššūkis, kad štai po metų ar po pusmečio aš jau nebežinau kur eiti. Buvo numatytos tokios gana lanksčios pereinamosios nuostatos šiam įstatymui įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Kamblevičius. Paskutinis ruošiasi A. Šimas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke.
Norėjau jūsų paklausti. Aišku, pritariu jūsų šiai gražiai įdėjai. O nereikėtų dar kas penkerius metus padaryti atestaciją?
L. ANTANAVIČIENĖ. Taip ir bus. Atsiprašau, kad aš jus pertraukiau beužduodant klausimą, bet taip, tai yra numatyta, kad po penkerių vadovavimo įmonei metų vadovo darbas yra vertinamas. Jeigu jis vykdo įmonei keliamus tikslus, tas pats žmogus gali tęsti savo darbą ir antrąją kadenciją. Jeigu įmonės vadovo veikla kelis metus iš eilės vertinama ne aukščiausiu balu, tada, deja, jis tai antrajai kadencijai jau aplikuoti negalės. Bet gerai dirbantiems vadovams jokių problemų nebus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Jūs ką tik kalbėjote, kad bus vertinama po pirmosios penkerių metų kadencijos, po to – po antrosios jau jis nebegalės dalyvauti. Bet kai tokios situacijos susidarys, kai mokyklų direktoriai, ligoninių vadovai, baigę dešimtį metų dirbti, vadovauti įmonei, pasieks gerų rezultatų, tai jie nebegalės dalyvauti toje pačioje įmonėje, tada jiems reikės eiti į kitą rajoną ar į kitą įmonę, kuri dirbs silpniau? Aš manau, kad savivaldybių vadovams, dabar keičiantis tiesioginiams merų rinkimams, savivaldos, bus labai gera proga, kaip čia pasakyti, susidoroti, susitvarkyti su nepalankiais žmonėmis ir paskirti, sakykim, grynai savus žmones po tos kadencijos ir vertinimo. Ar nereikėtų vis dėlto po antrosios kadencijos suteikti galimybę dalyvauti konkurse tiems žmonėms, kurie tikrai atestacijos, vertinimo metu buvo įvertinti tikrai gerai už darbą toje įmonėje?
L. ANTANAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Šis įstatymas, šio įstatymo nuostatos taikomos valstybės valdomoms ir savivaldybių įmonėms. Mokyklų tai neliečia, ligoninių tai neliečia. Beje, ligoninių vadovams jau ir dabar yra įvestos kadencijos. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkojame Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiajai patarėjai L. Antanavičienei už atsakymus į visus Seimo narių klausimus.
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū dar sykį, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų pritariu tai idėjai tikrai, sveikinu prezidentūrą už tikrai gerą pasiūlymą, nes kalbama ir apie viešąsias įstaigas, nes, dar kartą sakau, mes turime muziejuose, mes turime kitur labai didelę problemą. Siūlau, kolegos, tiesiog pritarti ir tęsti diskusijas komitetuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau vis dėlto susilaikyti šį kartą, nes intencijos geros, norai Prezidentės geri, tačiau turėtume neperžengti trapios ribos tarp sveiko proto ir paranojos. Įsivaizduokime dabar, Vilniaus Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos direktorius, legendinė asmenybė, tai jis ką dabar – jau turėtų po dešimties metų keliauti kur nors kitur, į kitą žydų gimnaziją, gal Balbieriškį ar Krekenavą? Arba Vilniaus licėjaus legendinis direktorius, puikus specialistas, tai ką – jis turės mesti Vilniaus licėjų ir eiti nežinia kur? (Balsai salėje) Čia yra pertekliniai reikalavimai iš to noro, kad visi visur rotuotų, visiškai užtenka atestacijų. Žmogus kas penkerius metus, vadovas, galėtų būti atestuojamas atviros konkurencijos būdu, pereina konkursą – dar penkeri metai, gali būti ir 20 metų, jeigu jis visą laiką pereina.
Dabar žmogaus, žinančio, kad jis turi tik dvi kadencijas, po pusės antrosios kadencijos motyvacija dirbti bus visiškai nestipri, daug šansų, kad jis nedirbs. O garantijos, kad atėjęs kas nors naujas arba jaunas bus geresnis, nėra. Taigi šie reikalavimai yra labiau mados dalykas, kad visi rotuotų, tačiau sveiku protu tai nepagrįsta. Taigi aš siūlyčiau susilaikyti ir geriau kalbėti apie privalomų griežtų atestacijų įvedimą, bet neribojant kadencijų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kadangi du įstatymų projektai, tai suteikiu dar žodį nuomonei už V. Sinkevičiui.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš iš tiesų sveikinu dėl šio įstatymo projekto. Tai buvo vienas ir mūsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, rinkimų pažadų, būtent skaidrinti valstybės valdomas įmones. Tai didelis žingsnis į priekį. Dešimt metų, manau, yra užtektinas terminas vadovui padaryti daugybę gerų darbų, o dėl nepatikimumo, kad naujas žmogus nesusitvarkys, tam yra valdybos priežiūra. Valdybos tai yra antrasis žingsnis, kas turi būti skaidrinama. Būtent nepriklausomų valdybos narių atranka ir valdybos priežiūra gali labai lengvai pasižiūrėti į vadovo rezultatus po metų, po dvejų ir keisti. Tačiau žingsnis yra sveikintinas. Valstybės valdomose įmonėse nereikia tvarkytis kaip savo privačiuose UABʼuose. Sveikinu Prezidentės teikimą ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų aš noriu atkreipti dėmesį į du skirtingus dalykus, tai yra į viešąjį sektorių ir privatų sektorių. Valstybė, taip, gali turėti akcijų įmonėse, kurios veikia privačiame sektoriuje. Praktikos, kad valstybė numatytų privataus sektoriaus vadovų kadenciją, aš tiesiog jų neatsimenu, nežinau. Galbūt galėtų patikslinti, papasakoti, pasidalinti, bet tai, kad valstybė privačiose įmonėse, uždarosiose akcinėse bendrovėse nustatytų vadovų kadencijas, reikėtų tikrai paieškoti tokios tvarkos, nes tam yra stebėtojų tarybos, tam yra valdybos, tam yra normali korporatyvinė struktūra, tai yra uždarosios akcinės bendrovės. Gerbiamieji, nepainiokime skirtingų dalykų, tai yra viešas sektorius ir privatus sektorius.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Gerbiamieji kolegos, prašome balsuoti dėl abiejų įstatymų projektų Nr. XIIIP-295 ir Nr. XIIIP-296.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 61, prieš – 3, susilaikė 22. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatyta svarstyti balandžio 25 dieną. Ar galime pritarti tokiems komitetams ir svarstymo datai? Prašom per šoninį mikrofoną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, norėčiau paprašyti ir Biudžeto ir finansų komiteto, nes tai yra ir valstybės kontroliuojamų įmonių, o tos valstybės kontroliuojamos įmonės, jeigu jos dirba gerai, moka dividendus, tai yra susiję ir su įmonių finansais.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Noriu atsiklausti Seimo, ar sutinkame, kad papildomas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Prašom balsuoti dėl Biudžeto ir finansų komiteto, kad būtų papildomas komitetas, svarstant minėtus įstatymų projektus.
Už tai, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų papildomas, balsavo 34 Seimo nariai, prieš – 33, susilaikė 19. Pasiūlymui nepritarta. Tačiau jūs puikiai žinote, kad visi norintys komitetai gali teikti papildomą išvadą jų pačių iniciatyva. Dėkoju, kolegos.
12.44 val.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimas (dėl leidimo Seimo narį Mantą Adomėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Matau, kad yra atvykęs generalinis prokuroras E. Pašilis. Maloniai kviečiu, gerbiamasis prokurore, jus į tribūną. Pranešimas dėl Seimo nario M. Adomėno ir dėl Seimo nario P. Gražulio. Prašom.
E. PAŠILIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 2016 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gauta Vilniaus apygardos teismo nutartis privataus kaltinimo byloje, kurioje teismas nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą su prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl leidimo patraukti Lietuvos Respublikos Seimo narį M. Adomėną baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Šioje nutartyje taip pat nurodoma, kad pareiškėja privataus kaltinimo tvarka prašo pripažinti M. Adomėną kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, skirti jam įstatymu numatytą bausmę ir priteisti iš M. Adomėno 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti arba pažeminti tą asmenį, arba pakirsti pasitikėjimą juo. Už šio nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės, tai yra bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėja šmeižiančia informacija laiko 2015 m. rugsėjo 11 d. Seimo patalpose sušauktos spaudos konferencijos dėl pradėtos šmeižto kampanijos metu M. Adomėno viešai išsakytus ir teismui nurodytus teiginius. Detalesnė informacija apie pareiškėją ir privataus kaltinimo esmę yra pateikta oficialaus kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimą tekste. Iš teismo nutarties turinio ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. į Vilniaus apygardos teismo surengtą taikomąjį posėdį M. Adomėnas neatvyko, nors pastarajam šaukimas į posėdį įteiktas asmeniškai. Neatvykimo priežasčių teismui nenurodė. Teismui konstatavus, kad M. Adomėnas į taikomąjį posėdį neatvyko be svarbios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 413 straipsnio 7 dalimi, nutarta spręsti klausimą dėl privataus kaltinimo skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nutarty taip pat konstatuota, kad perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje turi būti priimta teismo nutartis, kurioje išsprendžiami klausimai, susiję su suinteresuotų asmenų procesinės padėties nustatymu ir galimu procesinių prievartos priemonių taikymu.
M. Adomėnas, kuris privataus kaltinimo tvarka yra kaltinamas padaręs minėtą nusikalstamą veiką, nutarties priėmimo dieną buvo praeitos kadencijos Seimo narys, o nuo 2016 m. lapkričio 14 d. yra naujos kadencijos Seimo narys. Asmuo, turintis Seimo nario neliečiamybę, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje, be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Įvertinus šias Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, nustatytas faktines aplinkybes, teismo nutarties argumentus ir jo rezoliucinės dalies apimtį, akivaizdu, kad tolesnis baudžiamasis procesas – privataus kaltinimo M. Adomėnui bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme būtų negalimas, negavus Seimo sutikimo patraukti Seimo narį M. Adomėną baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Todėl remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, prašau Lietuvos Respublikos Seimo leisti patraukti Lietuvos Respublikos Seimo narį M. Adomėną baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis generalini prokurore. Aš noriu priminti Seimo nariams Seimo statuto 23 straipsnį, kad, išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė kaip vienos valandos, bet ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos Seimas atitinkamai priims sprendimą sudaryti ar nesudaryti tyrimo komisiją. Tą procesą mes vykdysime jau popietiniame mūsų posėdyje. Frakcijos pasiūlys savo kandidatus į komisijas.
Dabar, gerbiamasis prokurore, prašom pristatyti antrąjį pranešimą dėl Seimo nario P. Gražulio. Prašom.
12.49 val.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimas (dėl leidimo Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę)
E. PAŠILIS. Ačiū. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2016 m. kovo 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo prokuroro veiklai pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje. Šio ikiteisminio tyrimo duomenimis, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. Mikelionis 2016 m. kovo 1 d. spaudos konferencijos metu informavo visuomenę, kad viename ikiteisminiame tyrime dėl įtariamų korupcinių veikų prokuratūra svarsto galimybę kreiptis į Europos Parlamentą ir prašyti panaikinti partijos Tvarka ir teisingumas vadovo, Europos Parlamento nario R. Pakso teisinę neliečiamybę. Kovo 2 dieną, tai yra jau kitą dieną po šios informacijos paviešinimo, apie 11 valandą Seimo narys P. Gražulis surengė spaudos konferenciją Seime, kurios metu pranešė apie tą pačią dieną planuojamą surengti piketą prie prokuroro I. Mikelionio ir jo šeimos gyvenamojo namo. Žiniasklaidai ir visuomenei šios spaudos konferencijos metu buvo nurodytas tikslus prokuroro šeimos, kurioje yra nepilnamečių vaikų, gyvenamojo namo adresas bei tikslus piketo laikas. Piketas nurodytu adresu vyko nuo 15 iki 15.30 valandos. Jo metu kiti du piketo dalyviai, kuriems šiame ikiteisminiame tyrime jau yra įteikti pranešimai apie įtarimus, laikė iškabas „Mikelionis + Urbonavičius = savivalė!“, „Mikelioni, tramdyk STT!“ Seimo narys P. Gražulis piketo metu laikė iškabą su užrašu „Mikelioni, liaukis politikuoti!“
Minėtus piketo dalyvius bei Seimo narį P. Gražulį žurnalistai filmavo, fotografavo, ėmė interviu prokuroro I. Mikelionio gyvenamojo namo fone. Šie veiksmai buvo tęsiami net ir tuomet, kai piketo metu į namus grįžo prokuroro I. Mikelionio sutuoktinė, nepilnametis sūnus, kurie dėl to pasijuto nesaugūs. Detalesni duomenys ir informacija apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytas reikšmingas tyrimui aplinkybes yra pateikta oficialaus kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimą tekste.
Apibendrinant ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys P. Gražulis, veikdamas kartu su kitais asmenimis, galimai siekė daryti psichologinį poveikį prokurorui I. Mikelioniui, trukdė prokurorui atlikti aukštesniojo prokuroro pareigas, susijusias su rezonansinės baudžiamosios bylos tyrimu, galimai siekė paveikti šio ikiteisminio tyrimo eigą. Už šią nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Lietuvos Konstitucijos 62 straipsnyje, Seimo statuto 22 straipsnyje bei Baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nario asmuo neliečiamas, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė. Baudžiamojo proceso kodekse taip pat nustatyta, kad kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Siekiant nustatyti šiam ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes, Seimo narys P. Gražulis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, jis davė parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Todėl šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami proceso veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu P. Gražuliu yra atlikti. Tęsiant ikiteisminį tyrimą būtina įteikti pranešimą apie įtarimą Lietuvos Respublikos Seimo nariui P. Gražuliui, apklausti jį įtariamuoju bei atlikti kitus Baudžiamojo proceso kodekse numatytus procesinius veiksmus, siekiant atskleisti nusikalstamą veiką, patraukti baudžiamojon atsakomybėn tą veiką padariusius asmenis.
P. Gražulis 2016 m. kovo 2 d. buvo praeitos kadencijos Seimo nariu, nuo 2016 m. lapkričio 14 d. yra naujos kadencijos Seimo narys. Asmuo, turintis Seimo nario neliečiamybę, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje ir Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje, be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis numato prokuroro, ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigą kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Įvertinus nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad tolesnis baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos Seimo nario P. Gražulio atžvilgiu negalimas negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Todėl, remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, prašau Lietuvos Respublikos Seimo leisti patraukti Lietuvos Respublikos Seimo narį P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame generaliniam prokurorui E. Pašiliui už pateiktus pranešimus. Primenu, kad pagal tą patį 23 straipsnį atitinkamai ir šiuo atveju dėl šio pranešimo išties užtikriname, kad vienos valandos pertrauką mes Seimo posėdyje galėsime padaryti. Jeigu Seimo nariai sutiktų, dabar galėtume tęsti darbą visą valandą, nes viena valanda pertraukos išliktų. Ar galime tęsti darbą toliau? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Bendru sutarimu.
12.55 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-345 (pateikimas)
Kadangi yra pageidavimas, yra atvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja R. Svetikaitė, ji prašytų vakarinės darbotvarkės 2-8 klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-345 – leisti pateikti, ir tikriausiai garbusis Seimas sutiks tai padaryti. Ačiū, kad jūs jau atvykote. Pristatykite. Pateikimas.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiama posėdžio pirmininke, leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. vasario 8 d. dekretu inicijuotas Baudžiamojo proceso kodekso ką tik išvardintų straipsnių pataisas, kuriomis yra pildomos galiojančio teisinio reguliavimo spragos ir Lietuvos teisėsaugai sudaroma galimybė už akių teisti valstybei ir jos žmonėms didelę žalą nusikalstamomis veikomis padariusius asmenis.
Noriu atkreipti dėmesį, kad Konstitucija įpareigoja valstybę užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi. Tai suponuoja ne tik įstatymų leidėjo teisę ir pareigą įstatymais apibrėžti nusikalstamas veikas, nustatyti baudžiamąją atsakomybę už jas, bet ir pareigą reglamentuoti su nusikalstamų veikų atskleidimu ir tyrimu bei baudžiamųjų bylų nagrinėjimu susijusius santykius, tai yra baudžiamojo proceso santykius.
Baudžiamojo proceso teisinis reguliavimas neturi sudaryti sąlygų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo, taip pat neturi sudaryti prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ir kitomis teisėmis. Tačiau šiandien nuo teisingumo į užsienį sprunkančių įtariamųjų istorijos akivaizdžiai rodo, kad mūsų teisinis reguliavimas turi spragų, leidžiančių net ir milijonų grobstytojams išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Šiuo metu ikiteisminį tyrimą už akių, t. y. įtariamajam nedalyvaujant, galima vykdyti tik prieš teisingumo vengiančius, iš Lietuvos pabėgusius užsieniečius, t. y. užsienio piliečius, kurie padarę yra tarptautinio pobūdžio nusikaltimus, tokius kaip terorizmas, genocidas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas. Tačiau už didelio masto finansinius, mokestinius, turtinius nusikaltimus vykdyti baudžiamojo persekiojimo prieš asmenis, kurie slapstosi nuo Lietuvos teisingumo užsienyje, nėra galimybės. Tais atvejais, kai įtariamasis nuo teisingumo slepiasi užsienio valstybėje, kuri nebendradarbiauja su Lietuvos teisėsauga, ikiteisminis tyrimas negali būti užbaigtas, nes neįmanoma atlikti privalomo ikiteisminio tyrimo veiksmų.
Taigi, nesant galimybių užbaigti ikiteisminį tyrimą, byla tokių asmenų atžvilgiu negali būti perduota į teismą, todėl teisingumo vykdymas atsiduria aklavietėje, sunkius nusikaltimus padarę asmenys baudžiamosios atsakomybės išvengia. Dėl teisinio reguliavimo spragų valstybė tampa bejėgė prieš užsienyje besislapstančius asmenis, įtariamus stambaus masto finansinėmis machinacijomis, didelės vertės turto iššvaistymu ar kitais nusikaltimais, dėl kurių didelę žalą patiria tiek valstybė, tiek ir jos žmonės.
Būtent šios išaiškėjusios teisinio reguliavimo spragos paskatino parengti teikiamą įstatymo projektą, kurio tikslas ir yra sudaryti sąlygas teisėsaugai sėkmingai vykdyti asmenų, kurie nuo teisingumo slapstosi užsienyje, baudžiamąjį persekiojimą. Ikiteisminis tyrimas už akių atitinka baudžiamojo proceso principus, užtikrina visas įtariamajam garantuojamas teises ir galimybę jomis pasinaudoti. Jis būtų vykdomas tik išimtiniais atvejais, kai įtariamasis, padaręs didelę žalą sukėlusias nusikalstamas veikas, slepiasi užsienio valstybėje, piktybiškai vengia dalyvauti baudžiamajame procese, o užsienio valstybė, kurioje jis yra, nebendradarbiauja su Lietuvos Respublika.
Teikiamos pataisos, kurias būtinomis pripažįsta ir teisėsaugos institucijos, užkirs kelią užsienyje besislapstantiems asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės, užtikrins kaltųjų asmenų turto konfiskavimą ir valstybės bei jos žmonių patirtos žalos atlyginimą. Teisimas už akių, kai to reikalauja teisingumo interesai, yra pateisinama priemonė pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, todėl prašau jūsų, gerbiami Seimo nariai, palaikyti šias svarbias pataisas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Jovaiša. Ruošiasi A. Sysas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiama pranešėja, ar įsiteisėjus šioms pataisoms bus galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie jau atliko nusikalstamas veikas, ar čia bus tiktai naujiems veiksmams, kurie bus padaryti ateityje? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Baudžiamojo proceso pataisos galioja tiems veiksmams, kurie yra atliekami. Šiuo atveju būtų galima taikyti jas ir toms veikoms, kurios jau yra atliktos, nes čia yra procesinės normos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi R. J. Dagys.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, kai jūs kalbate apie didelę žalą, kokią žalą jūs turite omeny? Tai, kas yra mūsų įstatyme apibrėžta maždaug 6 tūkst. eurų? Ar jūs turite žalą, sakykim, „Snoro“, ar kito banko pabėgusius šeimininkus, kurie išsivežė maišus? Maišais pinigus matuojate ar kokiais dydžiais ta didelė žala? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Tikrai šiuo atveju jokių naujovių nėra vertinant didelės žalos kriterijų, nes mūsų Baudžiamasis kodeksas nustato skirtingai, kas yra didelė žala vienų ar kitų nusikaltimų atveju. Yra tam tikra nusikalstamų veikų grupė, kaip jūs paminėjote, kai kodeksas nesako, kas yra didelė žala, ir tai yra vertinamasis kriterijus. Be jokios abejonės, tais atvejais teisėsauga sprendžia, prokuroras kvalifikuodamas sprendžia, kas būtent yra didelė žala, bet tai yra mūsų dabartinio kodekso reguliavimo dalykai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, jūs turbūt analizavote ir kitų šalių praktiką. Kokia yra kitų šalių patirtis, nes su ekonominiais nusikaltimais susiduria daugelis valstybių? Kokia europinė, pasaulinė praktika? Kokiame kontekste mes čia būsime su šitomis pataisomis?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Taip, iš tiesų visada, kai yra rengiamos tam tikros pataisos, ypač kai tai susiję su tarptautinio pobūdžio dalykais, be jokios abejonės, analizuojama užsienio praktika. Aiškinamajame rašte yra pateiktos valstybės, kuriose yra leidžiamas ikiteisminis tyrimas už akių, kuriose yra leidžiamas teisimas už akių. Tiktai noriu akcentuoti pagrindinį dalyką, kad visos tos valstybės yra Europos Tarybos narės ir prisijungusios prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Konvencija ir būtent Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika leidžia teisimą už akių, jeigu tai atitinka teisingumo interesus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Ar galime po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų komitetų nėra pasiūlyta. Ar yra norinčių papildyti? Negirdžiu. Siūloma svarstyti birželio 27 dieną.
13.03 val.
Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-273, Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-274 (pateikimas)
Gerbiamoji pranešėja, gal jūs galite pateikti ir Nr. XIIIP-273 ir lydimąjį Nr. XIIIP-274? Tai būtų Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai. Ačiū. Žodis jums.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidentės 2017 m. sausio 4 d. inicijuotus Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo ir Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus. Šios pataisos buvo parengtos siekiant ištaisyti dešimtmetį trukusioje Darbo partijos apgaulingos buhalterijos byloje atskleistas teisines spragas, kurios leidžia milijoninius mokesčius nuslėpusiems asmenims atsipirkti menkomis piniginėmis baudomis arba visai išvengti atsakomybės.
Mokestiniai nusikaltimai yra vieni pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybės interesams darančių nusikaltimų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, per pastaruosius trejus metus dėl mokestinių nusikaltimų valstybei buvo padaryta daugiau nei 90 mln. eurų žalos. Nepaisant to, galiojantis Baudžiamasis įstatymas nenustato šių nusikaltimų pavojingumui proporcingų sankcijų. Net ir milijoninių mokesčių slėpimas yra laikomas nesunkiu nusikaltimu, už kurį maksimali bausmė siekia vos trejus metus laisvės atėmimo, nors ši bausmė paprastai nėra skiriama, o, pavyzdžiui, už kišenvagystę pagal mūsų Baudžiamąjį kodeksą gali grėsti net šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Toks teisinis reguliavimas leidžia mokesčių nemokantiems asmenims atsipirkti menkomis piniginėmis baudomis arba baudžiamosios atsakomybės visai išvengti.
Praktikoje šiuos Baudžiamojo įstatymo trūkumus kurį laiką buvo bandoma apeiti mokestinius nusikaltimus kvalifikuojant pagal sukčiavimo sudėtį, kurioje įtvirtinta kur kas griežtesnė atsakomybė, t. y. iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. Tačiau susiformavo tokia teismų praktika, kad tik didelės vertės, pridėtinės vertės, mokesčio grobstymas pripažįstamas sukčiavimu ir kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas. Vadinasi, kad už bet kokių kitų mokesčių vengimą, pavyzdžiui, gyventojų pajamų, pelno, nepriklausomai nuo siekiamų išvengti mokesčių dydžio, masto, atsakomybė yra neadekvačiai švelni. Tai neatgraso nuo tokių nusikalstamų veikų darymo, o priešingai – skatina požiūrį, jog tokias nusikalstamas veikas daryti apsimoka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė, kad mokestiniai nusikaltimai vien tiktai dėl teisinio reguliavimo spragų, t. y. neproporcingai švelnių sankcijų, neturi būti dirbtinai kvalifikuojami kaip sukčiavimas. Todėl teismų praktikoje atskleistos akivaizdžios teisinio reguliavimo spragos ir paskatino šių įstatymų projektų parengimą. Jų tikslas yra sudaryti galimybę teismams kiekvienu atveju individualizuoti bausmę ir paskirti adekvačias ir mokestinių nusikaltimų pavojingumą atgrasančias bausmes.
Pataisomis yra siūloma nustatyti, kad už daugiau nei 19 tūkst. eurų (tai yra didelio masto mokesčių vengimą arba už mokesčių vengimą organizuotoje grupėje) būtų baudžiama kaip už sunkų nusikaltimą – sukčiavimą stambiu mastu, o mokesčių, kurių suma neviršija 19 tūkst. eurų, vengimas būtų laikomas apysunkiu nusikaltimu. Atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso pakeitimus atitinkamai yra patikslinamas Administracinių nusižengimų kodeksas. Siūlomas pataisas būtinomis pripažįsta tiek teisėsaugos institucijos, tiek teisės ekspertai. Už mokesčių vengimą griežtos sankcijos numatytos ir užsienio valstybėse. Pritarus šioms pataisoms, būtų sudarytos galimybės paskirti atgrasančias bausmes už stambaus masto mokesčių vengimą, taikyti kriminalinės žvalgybos priemones tiriant nusikalstamus veiksmus, būtų užkirstas kelias nusikaltusiems asmenims išvengti atsakomybės dėl trumpų senaties terminų, kurie dėl siūlomų pataisų pailgėtų beveik dvigubai. Todėl prašau jūsų, gerbiami Seimo nariai, palaikyti teikiamas pataisas ir jas svarstyti Seime. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nori paklausti R. Šarknickas. Ruošiasi J. Imbrasas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Ar nemanote, kad vis dėlto vieną kartą reikėtų imti ir sutvarkyti Valstybės tarnautojų atsakomybės įstatymą, nes mes daug matome ir savivaldybėse, ypač per viešuosius pirkimus, ištisus pažeidinėjimus ir tai sudaro milžiniškas sumas milijonais? Ką jūs galvojate šiuo klausimu?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Tai ne tiek susiję su šiomis pataisomis, bet iš principo norėčiau pasakyti, kad kaip tik šiuo metu Konstituciniame Teisme yra užregistruotas prašymas, ir Konstitucinio Teismo išaiškinimo tikrai lauks turbūt visi apie būtent asmeninę valstybės tarnautojų atsakomybę, kiek tai dera su Konstitucija, kiek turi būti, kaip turi būti sureguliuoti šitie dalykai. Iš tikrųjų po Konstitucinio Teismo nutarimo ir po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, matyt, turės būti padaryti ir tam tikri įstatymo leidėjo žingsniai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Imbrasas.
J. IMBRASAS (TTF). Gerbiama pranešėja, veikiančioje redakcijoje skaitau, kad jeigu nepateikė tam tikrų ataskaitų, bet parašyta, kad valstybės institucija duoda priminimą, turi pateikti. Siūlomoje redakcijoje tos institucijos priminimo nebėra. Vadinasi, jo ir nebus?
R. SVETIKAITĖ. Čia bet kokiu atveju, kalbant apie priminimą, yra prevencinė priemonė. Šiuo atveju aiškinantis ir kvalifikuojant tam tikrą nusikalstamą veiką, bus vertinama, ar… Šiuo atveju tas priminimas yra ne Baudžiamojo kodekso reguliavimo dalykas. Tai yra tam tikra administracinė procedūra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai R. Svetikaitei.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra.
Kviečiame balsuoti dėl įstatymų projektų – Nr. XIIIP-273 ir dėl lydimojo Nr. XIIIP-374. Pateikimas. Balsavo 77 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo minėtiems įstatymų projektams pritarta.
R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Per žioplumą nebalsavau, tai už.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas balsavo už, protokole paliekame jūsų balsavimą.
Gerbiami Seimo nariai, grįžtame… Komitetai, taip. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų komitetų nenumatyta. (Balsai salėje) V. Bakas, prašom per šoninį mikrofoną.
V. BAKAS (LVŽSF). Siūlyčiau papildomu komitetu numatyti NSGK, nes tai susiję su valstybės ekonominiais interesais, jų apsauga.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų siūlymą. Ar Seimo nariai pritartų, kad papildomu komitetu būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Siūloma svarstyti birželio 27 dieną, kaip ir minėjome.
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės.
13.11 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4703 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4703. Pranešėjas – viceministras Ramūnas Burokas.
R. BUROKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Vyriausybė teikia svarstyti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nustatyti ketverių metų kadenciją valstybės ir savivaldybės įmonės vadovui ir pareigą įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai atšaukti valstybės įmonės vadovą iš pareigų pasibaigus ketverių metų kadencijai, išskyrus siūlomą nustatyti išimtį, kai įmonės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė jai nustatytus veiklos tikslus. Nurodytu atveju įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai suteikiama galimybė pratęsti įmonės vadovo darbo sutartį antrajai ketverių metų kadencijai be konkurso.
Siūlomų nuostatų įgyvendinimas lemtų poreikį ne rečiau kaip kas ketverius metus, jei per šį laikotarpį įmonė nepasiekė jai nustatytų veiklos tikslų, arba ne rečiau kaip kas aštuonerius metus, kai per pirmus ketverius metus įmonės vadovas pasiekė įmonei nustatytus veiklos tikslus, organizuoti konkursą įmonės vadovo pareigoms eiti, keliant konkurso dalyviams laikmetį atitinkančius reikalavimus. Įstatymo projektu nėra siūloma užkirsti kelio vėl jau konkurse pretenduoti į įmonės vadovo pareigas, kadangi įmonės vadovo kadencijos skaičius neribojamas.
Įstatymo projekto reguliavimu, nustatant kadencijas įmonės vadovams, būtų sudarytos prielaidos gerinti įmonių valdymo kokybę, tai yra, viena vertus, periodiškai vykdyti lyderių požymius atitinkančių asmenų paiešką į įmonės vadovo pareigas, kita vertus, periodiškai tikrinti įmonės vadovo pareigas einančio asmens, pakartotinai siekiančio užimti tos įmonės vadovo pareigas ir dėl to privalančio dalyvauti konkurse, gebėjimus toliau eiti šias pareigas, ir į šias pareigas paskirti labiausiai šioms pareigoms keliamus reikalavimus atitinkantį asmenį.
Pažymėtina, kad įmonės vadovo gebėjimas atlikti įmonės valdymo funkciją yra labai svarbus siekiant įgyvendinti įmonės tikslus, kurie yra nustatomi įmonės įstatuose ir įmonės veiklos strategijoje, kituose planavimo dokumentuose. Nors įmonės vadovu skiriamas viešąjį konkursą laimėjęs įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo, jo gebėjimas atlikti įmonės valdymo funkciją skyrimo į pareigas metu nėra akivaizdus, dėl to neigiamų požymių įmonės vadovo vadybinėje veikloje gali atsirasti ir laikui bėgant. Tokių požymių atsiradimą gali lemti ilgas įmonės vadovo pareigų ėjimas. Pažymėtina, kad šiuo metu daugiau kaip pusė valstybės įmonių vadovų į šias pareigas buvo paskirti prieš 10 ir daugiau metų, ketvirtadalis šias pareigas eina 20 ir daugiau metų.
Ilgai einantis pareigas įmonės vadovas gali prarasti gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos poreikių ir iššūkių, o užsimezgę ilgalaikiai santykiai su įmonės vadovą skiriančia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija gali turėti neigiamos įtakos galimai objektyviai vertinti įmonės vadovo veiklą.
Siekiant to išvengti ir sudaryti prielaidas gerinti įmonių valdymo kokybę, projektu siūloma nustatyti įmonių vadovų kadencijas. Kartu įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai paliekama ir šiuo metu turima teisė bet kada atšaukti įmonės vadovą. Tam, kad projektu siūlomas reguliavimas būtų įgyvendintas, siūloma vadovų neterminuotas darbo sutartis jiems sutikus pakeisti į terminuotas darbo sutartis vieneriems metams. Įmonės vadovui su tokiu sutarties pakeitimu nesutikus, jis būtų atšaukiamas.
Dėl to, gerbiami Seimo nariai, prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nori paklausti devyni Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis, ruošiasi I. Šimonytė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, gaila, kad čia yra ne pats ministras, bet ir jūs galbūt atsakysite, ką galvojate apie kadencijų ribojimo skaičių, kuomet prieš jus atėjusi Prezidento patarėja pristatė kitą projektą, pagal kurį ne daugiau kaip dvi kadencijas leidžiama eiti tam tikras vadovaujančias pareigas vadovaujant valstybės įmonei ir savivaldybės įmonei? Kaip jūs manote, dėl projektų suderinamumo ir norėčiau jūsų nuomonės dėl kadencijų skaičiaus? Ačiū.
R. BUROKAS. Ačiū už klausimą. Kaip ir minėjote, Seimui yra pateiktas alternatyvus Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamas įstatymo projektas. Esminiai skirtumai nuo Ūkio ministerijos pateikto projekto yra kadencija. Prezidentūros siūloma kadencija yra penkeri metai, Ūkio ministerija siūlo ketverius metus, prezidentūros siūlomas ribojimas – iki dviejų kadencijų iš eilės be galimybės dar kartą būti paskirtam, pagal Ūkio ministerijos projektą vadovų kadencijų skaičius yra neribojamas ir po antros kadencijos iš eilės tas pats asmuo gali būti paskirtas vadovu tiktai laimėto konkurso pagrindu. Taip pat skiriasi dabar vadovų pareigas einančių vadovų darbo pabaigos termino reguliavimas: kai eina pareigas nuo nulio iki penkerių metų, prilyginama pirmai kadencijai, kai nuo penkerių iki dešimties metų, prilyginama antrai kadencijai – toks yra prezidentūros siūlymas. Pagal Ūkio ministerijos projektą šiuo metu paskirti vadovai pareigas eitų dar vienerius metus, tai yra įmonių teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos per trejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos pasirašytinai praneštų įmonių vadovams apie darbo sutarties rūšies su jais pakeitimą iš neterminuotos darbo sutarties, jeigu tokia yra sudaryta, į terminuotą vienerių metų darbo sutartį, po to įvyktų konkursas. Terminuota darbo sutartis su įmonės vadovu pasirašoma įmonės vadovui pateikus rašytinį sutikimą keisti darbo sutarties sąlygas, jeigu toks sutikimas per 20 darbo dienų nuo pranešimo jam pateikimo negaunamas, įmonės vadovas atšaukiamas iš pareigų. Tokie yra mūsų esminiai įstatymų projektų skirtumai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šimonytė, ruošiasi A. Sysas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra Edmundo klausimo tam tikra tąsa. Gerbiamas pranešėjau, šitas projektas, kurį jūs teikiate, buvo įregistruotas, jeigu neklystu, dar buvusioje Seimo kadencijoje, taip? Prezidentės siūlomos pataisos įregistruotos naujai, jau šioje kadencijoje. Aš vis dėlto norėčiau, kad jūs ne tiek aptartumėte skirtumus, kiek vis dėlto pasakytumėte savo ar ministerijos nuomonę, kuri iš siūlomų schemų yra jums priimtinesnė, nes aš suprantu, kad čia yra šioks toks prasilenkimas pagal laiką įvykęs, ir jūs teikiate tą projektą, kuris buvo įregistruotas? Bet pasakykite savo nuomonę apie Prezidentės įregistruotas, teiktas pataisas, kurias jau Seimas pradėjo svarstyti, ir kodėl, jūsų nuomone, jūsų pataisos arba Prezidentės pataisos yra geresnės?
R. BUROKAS. Kaip ir minėjote, prezidentūros teiktos pataisos buvo įregistruotos 2017 m. sausio 17 d., o Ūkio ministerijos ir Vyriausybės siūlomos pataisos buvo įregistruotos praėjusių metų rugsėjo 12 dieną. Mano nuomone, įmonių vadovams, kurie gerai atlieka savo pareigas, neturėtų būti užkirstas kelias toliau vadovauti tai įmonei, ypač jeigu įmonė gerai vykdo jai iškeltus uždavinius ir tikslus. Taip pat apribojant, kaip ir minėjau pateikdamas įstatymo projektą, kad šiuo metu daugiau kaip pusė valstybės įmonių vadovų į pareigas buvo paskirti prieš daugiau nei dešimt metų, dėl to, įgyvendinant šias įstatymo nuostatas, mes siūlome per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo datos visų šiuo metu esančių įmonių vadovų darbo sutartis pakeisti iš neterminuotų į terminuotas darbo sutartis ne ilgiau kaip metams laiko, taip sudarant sąlygas tiems įmonių vadovams, kurie gerai vykdė savo uždavinius, dalyvauti konkurse ir jį laimėti. O su blogai savo pareigas atlikusiais vadovais ir vadovais, kurie neįgyvendino jiems iškeltų uždavinių ir tikslų, jeigu jie galimai neatitiks konkurso sąlygų, darbo sutartys nebus pratęstos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Šimas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, suprantu, kad ir jūsų, ir Prezidentės rengtos pataisos ne dėl geriečių vadovų, o dėl blogiukų. Mano klausimas būtų, gal galėtumėte įvardinti, kodėl dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia pakeisti vadovo? Mano galva, viskas ten yra, tik turi būti noras – politinis, žmogiškas ar koks nors. Gal galite įvardinti priežastis, kas neleidžia šiandien vadovą atleisti iš pareigų?
R. BUROKAS. Ačiū už klausimą. Turbūt klausimas yra politinis, ir jeigu politinės valios neužtenka atšaukti vieną ar kitą vadovą iš pareigų, kaip ir minėjote, Darbo kodeksas leidžia tą daryti, dėl to mums reikia nustatyti papildomą reguliavimą tam, kad geresnė vadovų kaita siekiant geresnių įmonės veiklos rezultatų būtų užtikrinta.
A. SYSAS (LSDPF). (…) duoda geresnį rezultatą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šimas. Ruošiasi V. Sinkevičius.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Mano klausimas panašus į ką tik gerbiamojo kolegos užduotą klausimą. Panašiai ir aš noriu paklausti. Kas jums neleidžia dabar atleisti vadovo? Jūs pasakėte, kad politinis, bet kodėl būtent ketverių metų kadencija? Kodėl šita kadencija negali būti penkerių ar šešerių metų? Ir kai jūs palyginote šitą projektą su Prezidentės pateiktu įstatymo projektu, mano nuomone, šitas daug geresnis nei Prezidentės.
Kaip jūs manote, ar tikrai šita įstatymo projekto pataisa pagerins padėtį, skaidriau pateiks vadovų įvertinimą, nes pagal įstatymą, kaip jūs minėjote ir kolega, juos ir dabar galima atestuoti, vertinti ir atleisti iš pareigų? Bet kodėl būtinai šiuo įstatymu ir politine valia, aš nesuprantu, kodėl politikai negali dabar atleisti negerų vadovų?
R. BUROKAS. Atsakant į pirmą jūsų klausimo dalį, kodėl buvo pasirinkta ketverių metų kadencija, o ne kitokia, tai ketveri metai yra siejami su įmonės valdybos sudarymo kadencija. Kadangi šiuo metu įmonių valdybos taip pat yra sudaromos ketverių metų kadencijai, dėl to ir įmonių vadovų kadencijai buvo pasirinktas ketverių, o ne trejų, ne penkerių metų laikotarpis.
O dėl antros klausimo dalies. Vėlgi turbūt turėčiau pasakyti, kad trūksta politinės valios iš įmonių vadovų reikalauti geresnių, aukštesnių rezultatų. Kaip ir minėjau, nemaža dalis vadovų yra paskirti prieš daugiau kaip dešimtmetį, turime vadovų, kurie paskirti prieš daugiau kaip dvidešimtmetį, matyt, yra ir tam tikri, na, susiformavę santykiai su įmonę valdančia institucija, dėl to neatsiranda pakankamai politinės valios reikalauti iš tos įmonės rezultatų. Dėl to, kaip ir minėjau, teisinio reguliavimo, ypač priėmus šį įstatymo projektą, koks jis yra dabar, atsirastų galimybių reikalauti iš įmonės vadovų daugiau, ir tai būtų didesnis spaudimas jiems patiems veikti aktyviau, stengtis labiau įgyvendinti įmonės strateginius tikslus ir uždavinius.
PIRMININKĖ. Klausia V. Sinkevičius. Ruošiasi S. Jovaiša.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Pirmiausia kolegoms, kurie kalba apie politinės valios trūkumą. Dabar mes spaudoje galime skaityti pavyzdį, kai Kultūros komitetas, kultūros ministrė, premjeras vieną iš vadovų ragina atsistatydinti, bet jam tas nesvarbu, akivaizdu, ir čia politinė valia, deja, nieko nekeičia.
Aš turiu panašų klausimą, kaip jūs atsakėte ir gerbiamajam kolegai A. Sysui. Ar vis dėlto kadencijų neribojimas nebus tas pats, kai trūks tos politinės valios atstatydinti, ir vadovas dirbs ketverius metus, po to dar ketverius, ir nebus politinės valios jam pasakyti, kad užteks, nes dešimt metų, ką siūlo Prezidentė, labai aiškiai padeda tašką, nesant politinės valios?
R. BUROKAS. Mūsų siūlomame įstatymo projekte yra numatyta, kad sutartis su vadovu, pasibaigus pirmai kadencijai, yra pratęsiama be konkurso tik tuo atveju, jeigu jis įgyvendina jam ir įmonei iškeltus uždavinius ir tikslus. Jeigu trečią kadenciją tas pats vadovas norėtų likti eiti savo pareigas, jis turėtų dalyvauti tokiame pačiame konkurse, įtraukiant bet kuriuos žmones, kurie taip pat norėtų užimti panašias pareigas.
Iš principo galima sakyti, kad dviejų kadencijų saugiklis vadovams, kurie gerai atlieka savo pareigas, ir leistų pasilikti eiti tas pareigas dvi kadencijas. Dėl pratęsimo trečią kadenciją dirbti, ilgiau kaip aštuonerius metus eiti tas pačias pareigas, jis turėtų pereiti lygiai tokį patį konkursą kaip ir dėl bet kurios kitos valdomos įmonės. Aš manau, kad tai yra saugiklis, atsisakant paslaugų tų vadovų, kurie prastai vykdo savo pareigas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Buvau paskelbusi S. Jovaišos pavardę, suteikiu žodį jam paklausti.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad vadovai bus vertinami pagal tam tikrus rodiklius. Gal galite trumpai, kokie rodikliai apskritai, kas juos nustatys ir kas juos tikrins? Nes, įsivaizduokite situaciją, vadovas, matydamas, kad tų rodiklių neįvykdo, gali pradėti manipuliuoti skaičiais ir tiesiog taip išgelbėti savo kailį. Ačiū.
R. BUROKAS. Taip, pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujasi įmonės vadovas, yra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta strategija, kurioje atsispindi įmonės strateginiai tikslai, uždaviniai, pagal kuriuos yra tvirtinamas tos pačios institucijos veiklos planas. Pagal veiklos plane numatytus tikslus, uždavinius, priemones, kaip įmonės vadovas ketina arba planuoja tuos iškeltus uždavinius įgyvendinti, galima vertinti, ar jis savo pareigas atlieka gerai, ar blogai. Tai yra pagrindiniai strateginiai dokumentai, kurie reglamentuoja įmonės veiklą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte per jums nustatytą laiką į visus klausimus. Nuomonė už – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. Pranešėjau, galite atsisėsti.
J. JARUTIS (LVŽSF). Iš tikrųjų buvo pristatyti paeiliui du panašaus turinio įstatymų projektai.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis viceministre, galite atsisėsti ir palaukti.
J. JARUTIS (LVŽSF). Bent jau dabartiniu momentu, po pristatymo, man šitas paskutinis pristatytas variantas kaip ir labiau tiktų, nes šiuo projektu yra įtvirtinamas ne koks nors mistinis kadencijų skaičius, o tiesiog yra vertinama pagal patirtį ir žmonių kompetenciją. Visiškai pritarčiau tai nuostatai, kad dviejų kadencijų, po dviejų iš eilės kadencijų kiekvienas įstaigos vadovas turi pasitikrinti savo kompetenciją, kad galėtų toliau eiti savo pareigas. Šuo momentu aš palaikyčiau bent jau šį variantą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš vis tiek lieku prie savo nuomonės, kad vis dėlto Prezidentės siūlomas įstatymo pakeitimas yra geresnis. Mes žinome, kaip būna su tais konkursais. Atidirbus aštuonerius metus įmonėje, tai turbūt stipresnio kandidato už mane nebus konkurse, akivaizdžiai, kad aš dominuosiu, žinosiu visus niuansus. Matėme daug valstybės surengtų konkursų, kur laimėdavo ne pats stipriausias kandidatas, taip gali įvykti ir čia, skelbiant konkursą. Idėja iš tiesų graži, bet aš bijau, kad jos įgyvendinimas, deja, bet gali, priklausant nuo valdžios, prasilenkti…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašome balsuoti. (Balsai salėje) Nuomonės išsakytos, prašome balsuoti.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 39, prieš – 17, susilaikė 25. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Apsispręskime: grąžiname iniciatoriams tobulinti ar atmetame? Tobulinti? Bendru sutarimu? Norite balsuoti? Kas manote, kad reikia tobulinti, spaudžiate mygtuką „už“, kas manote, kad reikia atmesti, spaudžiate mygtuką „minus“.
Už tobulinimą pasisakė 59 Seimo nariai, prieš – 25. Iš viso balsavo 84 Seimo nariai. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
13.33 val.
Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4722 (pateikimas)
Gerbiamasis viceministre, kviečiu jus vėl į tribūną. Ūkinių bendrijų įstatymo… (Balsai salėje) (Vieną minutėlę, tuoj pabaigsiu pristatyti.) …Nr. IX-1804 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4722. M. Majauskas – per šoninį mikrofoną dėl vedimo eigos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Aš gal tik trumpą repliką po balsavimo. Tai, ką mes čia matėme, tai Sinkevičius prieš Sinkevičių, arba Ekonomikos komitetas prieš Ekonomikos ministeriją, tai pavadintume much economics. Bet iš tikrųjų kalbant rimtai, tai galimybė bus tobulinti Prezidentės pateiktą projektą ir galbūt sudėti tuos abu projektus.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų repliką. Viceministre, prašom pateikti minėtą įstatymo projektą. Dar V. Sinkevičius. Prašom.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Kolega M. Majauskas turbūt neklausė, ką minėjo I. Šimonytė. Ūkio ministerijos projektas yra teikiamas praeitos – dar E. Gusto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už patikslinimą. Gerbiamasis viceministre, pristatykite Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
R. BUROKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia svarstyti Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas yra nustatyti palankesnes ir patrauklesnes sąlygas investicinei aplinkai Lietuvoje vykdyti, naudojantis tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos teisinėmis formomis. Atsižvelgiant į pasaulinę praktiką, projektu bus siūloma sudaryti galimybes kolektyvinio investavimo subjektams sudaryti konfidencialia informacija valdomą sutartį, kuri pasaulinėje praktikoje paprastai laikoma konfidencialia ir kuria kolektyvinio investavimo subjektai konkuruoja tarpusavyje.
Vadovaujantis galiojančiomis Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo nuostatomis, ūkinė bendrija stengiama ir veikia civilinės sutarties, bendrijos veiklos sutarties pagrindu. Visi ūkinės bendrijos dalyviai yra bendrijos veiklos sutarties šalys, o bendrijos veiklos sutartyje nurodomi visų ūkinės bendrijos dalyvių duomenys, įskaitant ir jų įnašus į ūkinę bendriją. Bendrijos veiklos sutartis turi būti sudaroma notarine forma ir kaip juridinio asmens steigimo dokumentas registruojama Juridinių asmenų registre.
Priėmus projektą, siūloma sudaryti teisines galimybes ūkinės bendrijos dalyviams konfidencialius ūkinės bendrijos veiklos ir dalyvių tarpusavio santykius reguliuojančius klausimus aptarti atskiroje sutartyje, kuri nebūtų tvirtinama notaro ir nebūtų teikiama Juridinių asmenų registrui. Tai reikštų, kad ūkinė bendrija savo veikloje vadovautųsi ne viena, o dviem savo turiniu ir forma, ir viešumo laipsniu besiskiriančiomis sutartimis. Pirmoji sutarties forma tai yra veiklos sutartis. Antroji tai yra dalyvių sutartis.
Bendrijos veiklos sutartis, kurios pagrindu ūkinė bendrija yra steigiama ir veikia, šioje sutartyje, bendrijos veiklos sutartyje, turi būti nurodyta informacija: pirma, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, turi būti nurodomi juridinio asmens steigimo dokumente duomenys, t. y. ūkinės bendrijos pavadinimas, teisinė forma, veiklos tikslai, veiklos laikotarpis, asmenys, veikiantys ūkinės bendrijos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, steigimo dokumento keitimo tvarka.
Antra, informacija, kuri yra aktuali asmenims, turintiems santykių su ūkine bendrija, t. y. šaltinis, kuriame skelbiami ūkinės bendrijos vieši pranešimai ir informacija, ar ūkinė bendrija sudaro finansinių ataskaitų rinkinį, sprendimo dėl ūkinės bendrijos likvidavimo priėmimo tvarka.
Trečia, nuostatos, reguliuojančios ūkinės bendrijos steigimo klausimus, t. y. ūkinės bendrijos steigimo išlaidų kompensavimo tvarka, sandorių, sudaromų steigiamos ūkinės bendrijos vardu, ir jos interesų sudarymo ir tvirtinimo tvarka.
Antroji sutarties forma, t. y. bendrijos dalyvių sutartis, kuri yra, kaip minėjau, neregistruojama, kuri skirta išimtinai tik ūkinės bendrijos vidaus reikalams ir dalyvių tarpusavio santykiams reguliuoti. Šioje sutartyje turi būti nurodomi visi ūkinės bendrijos dalyviai, jų duomenys ir įsipareigojimai dėl įnašų į ūkinę bendriją, taip pat organizaciniai ūkinės bendrijos veiklos ir dalyvių tarpusavio santykius reguliuojantys klausimai, kuriais kolektyvinio investavimo subjektai tarpusavyje konkuruoja, t. y. sprendimų dėl ūkinės bendrijos reikalavimų priėmimo tvarka, dalyviams suteikiamų balsų nustatymo taisyklės, pelno skirstymo ir ūkinės bendrijos dokumentų pateikimo dalyviams susipažinti tvarka, dalyvių atsakomybė už įsipareigojimų ūkinei bendrijai nevykdymą ir t. t. klausimai.
Bendrijos dalyvių sutartis būtų paprastos rašytinės formos ir, kaip minėjau, neregistruojama Juridinių asmenų registre. Tokiu siūlomu nauju reguliavimu būtų atsisakyta tarptautinėje praktikoje neįprasto reikalavimo viešai Juridinių asmenų registre atskleisti visas komanditinės ūkinės bendrijos komanditorius, jų įnašus į komanditinę ūkinę bendriją, kartu siekiant užtikrinti informaciją apie juridinių asmenų dalyvius renkančių valstybės institucijų poreikius. Projekte būtų įtvirtinamas teisinis pagrindas apie bendrijų dalyvius, jų įnašus, asmens tapimo bendrijos dalyviu ir narystės pabaigos datas, kurie būtų kaupiami Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje – JADIS.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis viceministre, gal jūs neskaitykite viso teksto, tiesiog esmę, ką dar reziumuojate, nes Seimo nariai tikrai perskaitė.
R. BUROKAS. Projektu siekiama aiškesnio reglamentavimo, siekiame sudaryti geresnes investicines sąlygas investuoti Lietuvoje, todėl prašome Seimo narių įstatymo projekto po pateikimo palaikymo.
PIRMININKĖ. Klausia I. Rozova.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar toks geras projektas, ar jūs taip puikiai pristatėte, klausti noriu tik aš viena? Prašom pasakyti, norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, kodėl siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad tam tikrą laiką duomenys Juridinių asmenų registrui apie bendrijos likvidatorių nebūtų teikiami, o asmenys, kurie yra suinteresuoti, neturėtų galimybės gauti viešai prieinamos informacijos apie jį?
R. BUROKAS. Ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau, šiuo metu teisinis reguliavimas yra neatitinkantis tarptautinės praktikos, kai ši informacija yra skelbiama viešai. Todėl mes siekiame išlaikyti mūsų konkurencingumą pritraukiant investuotojus, siekiame sudaryti geresnes konkurencines sąlygas ir norime, kad ta tarptautinė praktika, geroji praktika, kuri yra tose šalyse, kurios yra labai konkurencingos dėl investicijų pritraukimo, kad ta geroji praktika būtų taikoma ir Lietuvoje, ir jūsų minėtu atžvilgiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū, viceministre, už pateiktą įstatymo projektą. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nematau. Galime bendru sutarimu ar norite balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-4722 – Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, prašome balsuoti.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 27 dieną.
13.42 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rolando Sinickio peticijos“ priėmimas
Gerbiamieji Seimo nariai, žvelgiu į mūsų šaunų kolegą P. Čimbarą. Jis nori pateikti Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rolando Sinickio peticijos“ projektą. Prašau.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Laba diena, Seimo nariai, pristatau komisijos išvadą dėl R. Sinickio peticijos.
Šių metų sausio 12 dieną komisija iš esmės išnagrinėjo R. Sinickio peticiją dėl galimybės nuteistiesiems naudotis virtualia mokymosi aplinka ir priėmė sprendimą atmesti jo pateiktą pasiūlymą parengti reikalingus įstatymo pakeitimus siekiant suteikti galimybę pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems studijuoti nuotoliniu būdu naudojantis virtualia mokymosi aplinka. Komisija priėmė sprendimą atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento pateiktas nuomones.
Ir manytina, kad Bausmių vykdymo kodekse atskirai reguliuoti nuteistųjų aukštojo mokslo organizavimo tvarką yra netikslinga. Norintys ir gebantys studijuoti aukštosiose mokyklose nuteistieji gali šią teisę įgyvendinti Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka. Didžioji dalis nuteistųjų neturi galimybės siekti aukštojo išsilavinimo, nes nėra įgiję vidurinio išsilavinimo. Gebančių ir pageidaujančių siekti aukštojo išsilavinimo nuteistųjų skaičius yra itin mažas. Paminėsiu, kad nuo 2003 metų studijuojančių nuteistųjų vienu metu daugiausia buvo septyni. Šiuo metu aukštosiose mokyklose studijuoja keturi laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji. Pažymėtina ir tai, kad įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose taip pat yra numatytos skatinamosios priemonės, pagal kurias besimokantiems nuteistiesiems suteikiama daugiau teisių, ir mažina taikomą apribojimą. Pavyzdžiui, studijuojantiems aukštojoje mokykloje nuteistiesiems leidžiama naudotis asmeniniu kompiuteriu iki 6 valandų per parą, kitiems nuteistiesiems – iki 3 valandų per parą. Į pusiaukelės namus gali būti perkeliami tik tie nuteistieji, kurie mokosi taip pat aukštojoje mokykloje arba dirba. Atsižvelgus į tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir protokoliniam nutarimui atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Ar galime pritarti Peticijos komisijos išvadai? Galime. Bendru sutarimu galime? Galime.
13.44 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rolando Čiapo peticijos“ priėmimas
Rezervinis 2 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rolando Čiapo peticijos“ projektas. Pranešėjas – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šių metų vasario mėnesio (…) dieną taip pat komisija iš esmės išnagrinėjo pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio pakeitimo ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą pakeisti Baudžiamojo kodekso 260 straipsnį sumažinant bausmes už tai, kad neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė mažą, didelį arba labai didelį kiekį narkotinių, psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti arba kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Komisija priėmė sprendimą atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir tai, kad Seimas 2000 metais ir 2014 metais jau yra priėmęs Seimo protokolinį nutarimą atmesti šio pareiškėjo peticijoje pateiktus analogiškus pasiūlymus. Manytina, kad už šių pavojingų nusikaltimų padarymą numatytos veiksmingos ir gresiančios baudžiamosios sankcijos laikytinos proporcingomis šių nusikaltimų pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui. Todėl prašau pritarti komisijos išvadai ir pritarti protokoliniam nutarimui atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju komisijos pirmininkui P. Čimbarui. Gerbiamieji Seimo nariai, nuomonės už, nuomonė prieš? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti komisijos nuomonei? Galime. Dėkoju.
Visi darbotvarkės klausimai, kurie buvo numatyti mūsų rytiniame posėdyje, baigti svarstyti ir jiems pritarta arba atmesta, atitinkamai dar ir iš vakarinės darbotvarkės. Pasidarbavome labai nuoširdžiai ir daug.
Noriu paskelbti, kad vakarinį posėdį pradėsime nuo Seimo nutarimo Nr. XIIIP-446. Tai būtų nutarimas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario M. Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui bei galimybių inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą sudarymo“. Tam ir buvo numatytas laikas 15 valandą. O toliau jau tęsime Seimo nutarimą dėl laikinosios Seimo tyrimo komisijos sudarymo. Girdėjome prokuroro pranešimus.
Gerbiami seniūnai, prašome atkreipti dėmesį, kad jūs turėtumėte pasirūpinti, kad į komisijas būtų pasitelkti labai atsakingi nariai, jeigu tokios komisijos bus sudaromos. Tad kandidatus jau turėkite. Dėkoju.
Rytinį posėdį baigiame. Norite dar registruotis? Prašom. Galime registruotis rytinio posėdžio pabaigoje.
Baigiantis rytiniam posėdžiui užsiregistravo 79 Seimo nariai.
Rytinį posėdį baigiame ir laukiame visų 15 valandą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.