LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO

PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-06-01 Nr. XIIIP-732

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projektu keičiamas įstatymo 2 straipsnio 17 dalies 4 punktas, nurodant, kad pinigų plovimu laikomas ne tik rengimasis, pasikėsinimas padaryti veiką ar bendrininkavimas, bet ir „kurstymas, palankesnių sąlygų sudarymas ar patarimai“. Atkreiptinas dėmesys, jog šis pakeitimas yra perteklinio pobūdžio, nes naujas formuluotes apima bendrininkavimo sąvokos turinys. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 2 ir 5 dalimis, kurstymas yra viena iš bendrininkavimo rūšių. Kitos projekte vartojamos formuluotės – palankesnių sąlygų sudarymas ir patarimai – atitinka padėjimą kaip bendrininkavimo rūšį (BK 24 straipsnio 2 ir 6 dalys).

2. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis („Valstybės institucijos, nevykdančios baudžiamojo persekiojimo, privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie įtariamas galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikas, šio įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus“), lyginant su šiuo metu galiojančia įstatymo 8 straipsnio redakcija yra tikslintina. Atkreiptinas dėmesys, kad „valstybės institucija, nevykdanti baudžiamojo persekiojimo“ formaliai negali „įtarti“ nusikalstamos veikos, tačiau gali „pastebėti“ jos požymius, kaip įstatymo 8 straipsnyje yra nustatyta šiuo metu.

3. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 19 dalimi nustatoma, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalis netaikoma notarams, notaro atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, atestuotiems auditoriams ir audito įmonėms, antstoliams ir antstolio atstovams, advokatams ir advokatų padėjėjams, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms tuo metu, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio nuostatomis, savo klientą ginti ar atstovauti teismo procese galėtų tik advokatai ar advokatų padėjėjai. Atžvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 daliai.

4. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 21 dalyje pateikiamą vertinamojo pobūdžio formuluotę „akivaizdžiai fiktyviais vardais“, kadangi pateiktos nuostatos turinys stokoja aiškumo.

5. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 22 dalies formuluotę, kadangi abejotinas nuostatos „tolesnis kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo procesas klientui gali sukelti įtarimų, kad informacija apie jį gali būti perduota kompetentingoms teisėsaugos institucijoms“ tikslingumas.

6. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 25 dalis yra perteklinė ir neatitinka teisėkūros principų, kad įstatymuose turi būti reguliuojami tik svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai ir nustatomos bendrosios taisyklės. Manytina, kad šioje dalyje nustatomas reguliavimas galėtų būti poįstatyminio teisės akto dalimi.

7. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatos, susijusios su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, neatitinka teisėkūros principų, kad įstatymuose turi būti reguliuojami tik svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai ir nustatomos bendrosios taisyklės. Šios nuostatos susijusios individualaus ir instrukcinio pobūdžio reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatyme įtvirtinti pagrindinius tapatybės nustatymo principus, kurie būtų detalizuoti poįstatyminiuose teisės aktuose. Analogiška pastaba taikytina 11, 12, 14 straipsniams, kuriuose dėstomos individualaus ir instrukcinio pobūdžio nuostatos kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui. Šios nuostatos turėtų būti ne įstatymo, bet poįstatyminio teisės akto reguliavimo dalyku.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina iš esmės koreguoti keičiamo įstatymo trečiojo skirsnio nuostatas.

8. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „nedelsiant“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodyti, per kokį maksimalų terminą finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai informaciją apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.

9. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje nustatyta, kad „Baudžiamojon, civilinėn ar kitokion teisinėn atsakomybėn nėra traukiami ir finansų įstaigų bei kitų įpareigotųjų subjektų vadovai ar kiti darbuotojai, kurie informaciją apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą arba apie kliento vykdomas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius gera valia praneša savo darbovietės atsakingiems darbuotojams arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, taip pat dėl šių veiksmų jiems negali būti taikomos drausminio poveikio priemonės.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir ribos yra ne šio įstatymo, o BK reguliavimo dalykas.

10. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi nustatoma, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, kitu įpareigotuoju subjektu taip pat gali būti ir asmuo, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aiškus tokių kitų įpareigotųjų subjektų statusas, organizuojant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bei kaip būtų užtikrinamas tinkama šių nuostatų laikymosi priežiūra.

11. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatos, detalizuojančios informaciją apie naudos gavėją, yra perteklinės ir neatitinka teisėkūros principų, kad įstatymuose turi būti reguliuojami tik svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai ir nustatomos bendrosios taisyklės. Manytina, kad nuostatos, detalizuojančios informaciją, kokia turi būti teikiama apie naudos gavėjus, galėtų būti poįstatyminio teisės akto dalimi.

12. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog „Asmuo negali būti patikos ar bendrovių paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento – juridinio asmens – naudos gavėjas, taip pat tokio juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys, jeigu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui skyriuje (BK XXX skyrius) nėra įtvirtinta nė vienos sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo sudėties. Dėl to šių nusikaltimų vardinimas šioje nuostatoje neturi prasmės.

Antra vertus, rekomenduotina suvienodinti 25 straipsnio 2 dalyje vardinamų rūšinių nusikaltimų pavadinimus su BK skyrių pavadinimais. Pavyzdžiui, po žodžių „turtinėms teisėms“ vietoje skyrybos ženklo „kablelio“ rašytinas jungtukas „ir“; po žodžių „elektroninių duomenų“ vietoje jungtuko „ar“ rašytinas jungtukas „ir“; po žodžio „ekonomikai“ vietoje skyrybos ženklo „kablelio“ rašytinas jungtukas „ir“; po žodžių „valstybės tarnybai“ vietoje jungtuko „arba“ rašytinas jungtukas „ir“. Pastebėtina, kad tam tikrais atvejais nusikaltimų rūšinis objektas yra integralus ir negali būti dalomas.

13. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatoma, jog „Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija tikrinama teisės aktų  nustatyta tvarka  registruojant nurodytų veiklų rūšis.“ Visų pirma, manytina, kad ši nuostata yra perteklinė. Antra, nėra aiškus jos turinys. Trečia, terminas „nurodytų veiklų“ vartojamame kontekste nėra tikslus.

14. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai įpareigojami nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, kitu įpareigotuoju subjektu taip pat gali būti ir asmuo, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip turėtų būti įgyvendinamos šiuos nuostatos, susijusios su vidaus kontrolės procedūromis bei kaip būtų užtikrinama tinkama jų priežiūra.

15. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodomos institucijos, kurios atlieka pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos bankas ir Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos advokatūra, Lietuvos auditorių rūmai, Teisingumo ministeriją bei Lietuvos prabavimo rūmus, kurios kartu toliau keičiamame įstatyme vadinamos „Priežiūros institucijos“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 31, 32, 33, 35 ir kt. straipsnių nuostatose, nustatant pagrindus pradėti patikrinimą dėl keičiamo įstatymo reikalavimų laikymosi, patikrinimų rengimo tvarką, teises ir pareigas, vartojama priežiūros institucijos sąvoka. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar šių straipsnių nuostatos taikomos taip pat ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai bei Lietuvos bankui, ar tik keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardintoms priežiūros institucijoms.

16. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodoma, kad gali būti paimami tikrinamų juridinių asmenų dokumentai arba užantspauduojamos juridinio asmens naudojamos patalpos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, kitu įpareigotuoju subjektu taip pat gali būti ir fizinis asmuo, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

17. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 ir 5 dalyje numatyti atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašai. Tačiau nepritartina, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas yra beveik tris kartus didesnis nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Toks reguliavimas suponuoja išankstinį pažeidėjo teisinės padėties pasunkinimą.

Be to, svarstytina, ar tyčia šio įstatymo pažeidimų kontekste turėtų būti numatyta kaip atsakomybę sunkinanti, ar kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė.

18. Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje numatoma baudos dydžio maksimali riba (iki 5 100 000 eurų) viršija BK 47 straipsnio 4 dalyje numatytą maksimalų baudos dydį juridiniams asmenims (iki 50 000 MGL, kas atitinka 1 883 000 eurų) ir taip pažeidžia baudžiamosios atsakomybės kaip griežčiausios ir kraštutinės priemonės principą.

19. Keičiamo įstatymo 40 straipsnyje nustatomos baudos kitiems įpareigotiems subjektams. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi kitais įpareigotais subjektais pripažįstami ir tam tikri fiziniai asmenys. Pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė fiziniams asmenims yra vientisai kodifikuota Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK).  Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ANK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui gali būti skiriama ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda. Pagal keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bauda kitiems įpareigotiems subjektams gali siekti net iki „sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė nei 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė nei  1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti)“ (past. – šie dydžiai gerokai viršija ir BK numatytų baudų fiziniams asmenims dydžius). Antra vertus, fizinį asmenį patraukus atsakomybėn šio įstatymo pagrindu, jam nebus užtikrinamos ANK įtvirtintos procesinės garantijos.

Konstatuotina, kad teikiamas projektas gali išbalansuoti administracinės atsakomybės taikymo fiziniams asmenims sistemą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti projekto nuostatų dėl baudų taikymo fiziniams asmenims Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pagrindu.

Departamento direktorius                                                                                       Andrius Kabišaitis

J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]

P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. paštas [email protected]