PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 2, 4, 51, 16, 17, 20, 24, 25, 301, 302, 31, 32, 35, 38, 393, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 481, 50 STRAIPSNIŲ IR IV SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3257

 

2024-03-20

 

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

2

56

1

2

 

4

Argumentai.

1. Nėra pagrindžiama, kaip juridinio asmens pasaulinės pajamos didina nelegalaus darbo Lietuvoje, kaip teisės pažeidimo, pavojingumą.

a) Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą yra konstatavęs, kad šis principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: <…> jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui; teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia  būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams[1]. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, taip pat ir tokio dydžio baudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui[2]. Įstatymuose nustatomos baudos už įstatymų pažeidimus turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą[3].

b) Taigi, sankcijų atgrasomasis efektas būtų pasiektas, Įstatyme įtvirtinus tokias baudas už nelegalų darbą, kurios nusvertų ekonominius neteisėto įdarbinimo privalumus. Tuo pačiu, atsižvelgiant į cituotą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, tokios baudos negali būti drakoniškos, t.y. akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui ir atskirais atvejais lemiančios darbdavio nemokumą.

2. Bauda procentais nuo pajamų paprastai taikoma, kai verslo subjekto neteisėti veiksmai daro įtaka ekonominei aplinkai, vartotojams ar viešosioms vertybėms, o tokios verslo subjekto veiklos mastas logiškai susijęs su daromos įtakos dydžiu.

Nelegalaus darbo atžvilgiu taikytinas kitoks baudų nustatymo mechanizmas;

3. Rangovų metinės pajamos gali siekti milijonines sumas, kadangi pvz., statybos sąmatas ženkliai išdidina statybinės medžiagos, nors rangovai dažniausiai medžiagų negamina, o tik nuperka jas iš tiekėjų. Jei medžiagas nupirktų tiesiogiai pats užsakovas, tokiu atveju rangovo sąmata ženkliai sumažėtų.

Priklausomai nuo statomo objekto specifikos, statybinės medžiagos sudaro 40-70 procentų visos sąmatos. Tokiu būdu statybinės medžiagos ženkliai padidina formalias rangovų pajamas, nors ekonomine prasme tai nėra jų sukurta „,prekė“.

Todėl procentinė bauda nuo metinių pajamų statyboje nėra teisinga;

4. Generalinių rangovų pajamas sudaro visų objekto subrangovų atliktų darbų vertė kartu su visomis subrangovų panaudotomis medžiagomis ir įrenginiais (pvz. elektrinių katilais ir reaktoriais). Priklausomai nuo statomo objekto specifikos, subrangovai atlieka net iki 90 procentų visų darbų.

Tokiu būdu už nelegaliai dirbantį pvz. pagalbinį darbuotoją 2,5 procentų bauda generaliniam rangovui bus skaičiuojama nuo milijoninių metinių pajamų, kurios didele dalimi susideda iš subrangovų atliktų darbų vertės.

Todėl, nustačius baudą procentais nuo metinių pajamų, sukuriama paradoksali situacija, kuomet baudos dydis bus didesnis toms įmonėms, kurios skaidriai dirba ir sąžiningai parodo savo pajamas. Ir atitinkamai priešingai - kuo mažiau skaidri įmonė ir kuo daugiau pajamų neapskaito, tuo baudos dydis bus mažesnis, o tai savo ruožtu dar labiau skatins pajamų slėpimą ir nelegalų darbą. Baudų taikymas nuo darbdavio pasaulinių pajamų akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.

Pasiūlymas:

Atsisakyti baudų juridiniams asmenims už nelegalų darbą ir nelegalų darbą atliekant statybos darbus nuo to juridinio asmens bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

1. Atsisakyti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies:

1. Darbdavio bendrosios pasaulinės pajamos – visos darbdavio gautos pajamos visose pasaulio valstybėse.

2. Pakeisti 27 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) šio įstatymo nustatyta tvarka darbdaviui skiriama nuo 2 iki 3 procentų darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio bauda, ne mažesnė negu 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnė negu 500 000 eurų. Jei darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio nustatyti negalima arba jei jis mažesnis nei 300 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 4 iki 6 procentų darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio bauda, ne mažesnė negu 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir ne didesnė negu 1 000 000 eurų. Jei jau bausto darbdavio bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio nustatyti negalima arba jei jis mažesnis nei 300 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 6 iki 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

 

Teikia

 

Seimo narė                                                                                          Paulė Kuzmickienė


[1] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas

[2] Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai

[3] Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas