LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 5 ir 6 STRAIPSNIŲ pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3486

2025-06-13 Nr. 103-P-23

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Linas Kukuraitis – komiteto pirmininkas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Aidas Gedvilas, Eimantas Kirkutis, Paulė Kuzmickienė, Daiva Petkevičienė, Modesta Petrauskaitė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Daiva Ulbinaitė, Arūnas Valinskas, Jūratė Zailskienė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Algirdas Sysas – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Inga Ruginienė – ministrė; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Daiva Gerulytė – Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, Evaldas Valeiša – Pensijų anuitetų skyriaus patarėjas; Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovai: Tadas Gudaitis, Arnas Neverauskas; Aidas Budrys – Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas, Vaidas Cibas – Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius, Jonas Dirginčius – Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas, Ernestas Einoris – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Audrius Kabašinskas – Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas, Marijus Kalesinskas – PKB "Goindex" valdybos narys, Romas Lazutka – Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Elena Leontjeva – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, Daiva Macijauskė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Rūta Mačiulytė-Valickienė – Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdomoji direktorė, Teodoras Medaiskis – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Emilis Ruželė – Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas, Daiva Skučienė – Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-19	1, 2			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį, ją papildyti nauju 8 punktu ir nustatyti, kad dalyvis turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir atgauti sumokėtas pensijų įmokas. Pažymėtina, kad tiek įstatymo projekte, tiek jo aiškinamajame rašte kai kurios sampratos, kurios teisės požiūriu pensijų kaupimo teisinių santykių reguliavimui yra svarbios ir apibrėžia tam tikras teisinio reguliavimo sritis, yra pavartotos netinkamai ar netiksliai, todėl įstatymo projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnį, nuo 2019 m. sausio 1 d. į pensijų kaupimą kas trejus metus įtraukiami pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir yra duomenų apie jų draustumą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, asmuo ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos turi būti informuotas apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą ir turi teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą. Todėl nuostata, tuo pačiu ir asmens teisė „atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime“ apima tik laikotarpį iki įstatyme nustatyto termino („turi teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime). Pažymėtina, kad teisė atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime siejama su aplinkybe, kad asmuo nepradėjo ir už asmenį nebuvo pradėtos mokėti įmokos (išskyrus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad pensijų kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose yra Lietuvos pensijų sistemos dalis, kai senatvės pensijoms skirtos lėšos ar jų dalis kaupiamos specialiuose pensijų fonduose. Todėl sudarius galimybę visiems pensijų kaupimo dalyviams bet kada atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir atgauti sumokėtas įmokas, būtų paneigta pensijų kaupimo sistemos paskirtis – užtikrinti pensinio amžiaus sulaukusių asmenų reguliarias pajamas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įgyvendindamas iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančią valstybės pareigą laiduoti asmens teisę gauti senatvės pensiją ir pasirinkęs senatvės pensijų sistemos modelį, grindžiamą inter alia būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupimu specialiuose pensijų fonduose, įstatymų leidėjas turi įstatyme įtvirtinti dalyvavimo pensijų kaupime pagrindus ir sąlygas; įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikro amžiaus visuomenės narių grupei būtų suteiktos paskatos kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą (Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarimas).	Nesvarstyti.	Argumentai dėl visų Teisės departamento pastabų: Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte).
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-19	1			2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 9 punktu ir nustatyti, kad dalyvis turi teisę nebūti įtrauktas į pensijų kaupimą, jei VSDF pateikia nustatytos formos prašymą. Iš projekto nuostatų galima suprasti, kad čia nurodytas prašymas būtų pateiktas vieną kartą. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir kad būtų užtikrintas tinkamas šios teisės įgyvendinimas, įstatymo projekte reikėtų nustatyti šios teisės įgyvendinimo taisykles, nes galiojantis teisinis reguliavimas nustato periodinę asmenų įtraukimo į pensijų kaupimą tvarką, todėl asmuo, gavęs informaciją apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, privalo kiekvieną kartą informuoti apie savo atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą VSDF administravimo įstaigą.	Nesvarstyti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-19	2			3. Atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus siūlomo teisinio reguliavimo tikslus, galima preziumuoti, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje siekiama nustatyti pensijų kaupimo sutarties nutraukimą anksčiau nei nustatyta keičiamo įstatymo 28 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnį, teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, taip pat dalyviai, kuriems iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta išankstinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą ar nuo 2018 m. sausio 1 d. yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą. Be to, iš siūlomo teisinio reguliavimo lieka neaišku, ar asmuo, nutraukęs dalyvavimą pensijų kaupime, turėtų teisę vėl tapti pensijų kaupimo dalyviu.	Nesvarstyti.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-19				4. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos taisyklių reikalavimus projekto nuostatos tobulintinos. 4.1. Tikslintina projekto straipsnių numeracija, nes yra du pirmuoju numeriu pažymėti straipsniai. 4.2. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytų nuostatų turinį, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis turėtų būti pildoma naujais 7 ir 8 punktais, o buvęs 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas pernumeruojamas atskiru straipsnio dalies punktu. 4.3. Tikslintina projekto 1 straipsnio (turėtų būti 2 straipsnio) pakeitimo esmė, nes, atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą ir pakeitimų turinį, galima daryti išvadą, kad keičiama ne 3 straipsnio, o 6 straipsnio 6 dalis. 4.4. Tikslintinas projekto 2 straipsnio (turėtų būti 3 straipsnio) pavadinimas, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje nėra jokių įstatymo taikymo nuostatų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnyje numatytos dvi jo normų įsigaliojimo datos, šio straipsnio 1 dalyje, po žodžių „Šis įstatymas“ reikėtų įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.	Nesvarstyti.
6.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2024-02-28				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3486 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, jog pastabų ir pasiūlymų neturime.	Nesvarstyti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narė Lina Kaušakienė, 2024-04-18 Nr. G-2024-3673				P A K L A U S I M A S DĖL PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO Nuo 2015 metų esu išrinkta Kupiškio rajono savivaldybės tarybos nare. Dirbu Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininke, Globos ir rūpybos taryboje, kituose komitetuose, įvairiose darbo grupėse ir komisijose. Su Kupiškio rajono gyventojais sistemingai bendrauju bendruomenių susirinkimuose ir įvairiuose kituose renginiuose. Taip pat gaunu daug paklausimų įvairiais klausimais, todėl bendrauju individualiai ir sprendžiu gyventojams iškilusias problemas. Vienas iš jų - labai aktualus dėl pensijų kaupimo antroje pakopoje. 2018 m. birželio 28 d. buvo priimtas LR Pensijų kaupimo įstatymas Nr. XIII-1360, pakeičiant iki tol galiojusį įstatymą Nr. IX-1691. LR Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 7 d. priėmė nutarimą Nr. KT21-N3/2024 dėl Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio, 29 straipsnio (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2023 m. kovo mėn. buvo parengusi antros pakopos pensijų sistemos pakeitimus, kurie buvo pateikti viešojoje erdvėje (išplatinti per įvairius socialinius tinklus, spaudoje) ir pristatyti Trišalėje taryboje. Gyventojai labai tikisi, kad jau iki 2024 m. liepos 1 d. LR Vyriausybė ir LR Seimas priims LR Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kurios numatys žmonių įtraukimo į pensijų kaupimo sistemą bei pasitraukimo iš pensijų kaupimo sistemos galimybes, bei fonduose sukauptų lėšų atsiėmimo galimybes. Taip pat atkreipiu dėmesį dėl pensinio amžiaus arba gaunančių išankstines pensijas gyventojų (jų teigimu, iki 2018 m. buvo galima atsiimti iki 10 000 eurų). Dauguma jų turi sukaupę tik nuo 6 000,00 iki 8 000,00 eurų ir negali atsiimti vienkartine išmoka (nuo 2023-01-01 vienkartine išmoka galima pasiimti tik 5403,00 Eur.). Dalis gyventojų, nesulaukę LR Seimo ir LR Vyriausybės sprendimų, pradėjo gauti periodines išmokas (tai sudaro tik nuo 25,00 iki 40,00 eurų per mėnesį). Minėtiems pensinio amžiaus gyventojams labai reikalingos didesnės lėšos, nes jie jas naudotų tikslingiems poreikiams (onkologinių, širdies, endokrininių, kraujotakos, nervų bei kvėpavimo sistemų ir kitų ligų gydymui, reabilitacijai, dantų priežiūrai ir protezavimui /implantavimui ir kt.). 2023 m. kovo mėn. LR Socialinės ir darbo ministerijos pateiktuose pasiūlymuose buvo numatyta, kad periodinių išmokų gavėjams, likusi neišmokėta suma galėtų būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka (išskyrus tuos atvejus, kai asmenys įsigijo anuitetą, kai jiems buvo neprivaloma įsigyti).	Nesvarstyti.	Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte).

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narė

Lina Kaušakienė,

2024-04-18

Nr. G-2024-3673

P A K L A U S I M A S

DĖL PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

Nuo 2015 metų esu išrinkta Kupiškio rajono savivaldybės tarybos nare. Dirbu Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininke, Globos ir rūpybos taryboje, kituose komitetuose, įvairiose darbo grupėse ir komisijose.

Su Kupiškio rajono gyventojais sistemingai bendrauju bendruomenių susirinkimuose ir įvairiuose kituose renginiuose. Taip pat gaunu daug paklausimų įvairiais klausimais, todėl bendrauju individualiai ir sprendžiu gyventojams iškilusias problemas. Vienas iš jų - labai aktualus dėl pensijų kaupimo antroje pakopoje. 2018 m. birželio 28 d. buvo priimtas LR Pensijų kaupimo įstatymas Nr. XIII-1360, pakeičiant iki tol galiojusį įstatymą Nr. IX-1691.

LR Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 7 d. priėmė nutarimą Nr. KT21-N3/2024 dėl Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio, 29 straipsnio (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2023 m. kovo mėn. buvo parengusi antros pakopos pensijų sistemos pakeitimus, kurie buvo pateikti viešojoje erdvėje (išplatinti per įvairius socialinius tinklus, spaudoje) ir pristatyti Trišalėje taryboje.

Gyventojai labai tikisi, kad jau iki 2024 m. liepos 1 d. LR Vyriausybė ir LR Seimas priims LR Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kurios numatys žmonių įtraukimo į pensijų kaupimo sistemą bei pasitraukimo iš pensijų kaupimo sistemos galimybes, bei fonduose sukauptų lėšų atsiėmimo galimybes.

Taip pat atkreipiu dėmesį dėl pensinio amžiaus arba gaunančių išankstines pensijas gyventojų (jų teigimu, iki 2018 m. buvo galima atsiimti iki 10 000 eurų). Dauguma jų turi sukaupę tik nuo 6 000,00 iki 8 000,00 eurų ir negali atsiimti vienkartine išmoka (nuo 2023-01-01 vienkartine išmoka galima pasiimti tik 5403,00 Eur.). Dalis gyventojų, nesulaukę LR Seimo ir LR Vyriausybės sprendimų, pradėjo gauti periodines išmokas (tai sudaro tik nuo 25,00 iki 40,00 eurų per mėnesį). Minėtiems pensinio amžiaus gyventojams labai reikalingos didesnės lėšos, nes jie jas naudotų tikslingiems poreikiams (onkologinių, širdies, endokrininių, kraujotakos, nervų bei kvėpavimo sistemų ir kitų ligų gydymui, reabilitacijai, dantų priežiūrai ir protezavimui /implantavimui ir kt.). 2023 m. kovo mėn. LR Socialinės ir darbo ministerijos pateiktuose pasiūlymuose buvo numatyta, kad periodinių išmokų gavėjams, likusi neišmokėta suma galėtų būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka (išskyrus tuos atvejus, kai asmenys įsigijo anuitetą, kai jiems buvo neprivaloma įsigyti).

Nesvarstyti.

Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte).

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-15 Nutarimas Nr. 351				*	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-1363 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Nepritarti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3486 (toliau – Projektas) dėl toliau nurodytos priežasties. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, „<...> siekiant atkurti pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema ir valstybe, siūloma suteikti galimybę grąžinti žmonėms sumokėtas pensijų kaupimo įmokas, o asmenims siūloma suteikti galimybę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime (t. y., kad jie nebūtų įtraukti į pensijų kaupimą ir jiems nereikėtų pateikti atsisakymų). <...> toks sprendimas prisidėtų prie didesnio finansinio raštingumo ir savarankiškumo, ir didintų fondų atsakomybę <...>.“ Įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą užtikrinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio kylančią asmenų teisę į senatvės pensiją, kaip tam tikro dydžio periodines pinigines išmokas. Šią pareigą jis įgyvendina ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme nustatydamas tokių rūšių pensijų išmokas kaip pensijų anuitetai ir periodinės pensijų išmokos, taip pat pensijų kaupimo teisinį reguliavimą, užtikrinantį nuoseklų ir ilgalaikį pensijų kaupimą, kad asmenys įgytų teisę gauti periodines pensijų išmokas, mokamas pagal Pensijų kaupimo įstatymą, todėl didėtų jų pajamos, gaunamos sukakus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – pensinis amžius). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr. KT21-N3/2024 (toliau – Nutarimas) nurodyta, kad, „<...> jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų leidžiama be jokių apribojimų nutraukti pensijų kaupimą, nesulaukus senatvės pensijos amžiaus arba kito amžiaus, nuo kurio pagal įstatymą įgyjama teisė gauti pensijų išmoką, atsižvelgiant vien tik į dalyvio išreikštą valią nebedalyvauti pensijų kaupime, to nepagrindžiant svarbiomis priežastimis, būtų nukrypta nuo minėto pensijų kaupimo sistemos pertvarkos tikslo – užtikrinti kuo didesniam skaičiui pensijų kaupimo dalyvių didesnes pajamas senatvėje, taip būtų paneigiama įstatymų leidėjo pasirinkto pensijų sistemos modelio pensijas kaupiant specialiuose pensijų fonduose esmė, nebūtų užtikrintas viešasis interesas, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai. <...> paisant Konstitucijos, inter alia iš jos 52, 23 straipsnių, konstitucinio proporcingumo principo kylančių imperatyvų, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, be kita ko, atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių. Siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Projektu teikiamas siūlymas Pensijų kaupimo įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatyti teisę „bet kuriuo metu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir atgauti sumokėtas pensijų įmokas“, „nebūti įtrauktiems į pensijų kaupimą, jei VSDF pateikia nustatytos formos prašymą“, taip pat atsiimti visas sukauptas lėšas nėra tinkama priemonė Projekto tikslams pasiekti, nes ji prieštarautų pensijų kaupimo tikslui. Pritarus Projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, būtų paneigta įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmė ir nebūtų užtikrintas viešasis interesas, kad visa pensijų sistema veiktų darniai, nes Projektu siūlomi nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai nebūtų išimtiniai, o dalyviai turėtų teisę pasitraukti iš pensijų kaupimo nesant jokių išskirtinių aplinkybių. Be to, dėl iš pensijų kaupimo planuojančių pasitraukti dalyvių skaičiaus neprognozuojamumo mažėtų ilgalaikių Pensijų anuitetų fondo pinigų srautų prognozavimo tikslumas bei investicinė grąža visiems pensijų kaupimo dalyviams, t. y. kiltų rizika pačiam Pensijų anuitetų fondo tvarumui ir efektyvumui, priklausantiems nuo esamo ir prognozuojamo pensijų anuitetų gavėjų skaičiaus, jų sukauptų sumų dydžių, – taip sumažėtų II pakopos pensijų sistemos stabilumas. Todėl valstybei tektų spręsti iš pensijų kaupimo pasitraukusių asmenų socialinio aprūpinimo senatvėje (pavyzdžiui, piniginės socialinės paramos teikimo) klausimą, nes jų pajamos, sulaukus pensinio amžiaus ir negaunant papildomų pensijų išmokų, būtų mažesnės. Pažymėtina, kad, nors pensijų kaupimo sistema pradėjo veikti 2004 m., net ir gana vėlai kaupti pradėję asmenys, šiuo metu išeinantys į pensiją, užsitikrina papildomas apie 10 proc. socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio pensijų išmokas: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2024 m. kovo mėnesį vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą, siekė apie 637 eurus, o vidutinis pensijų anuitetas – apie 65 eurus per mėnesį. Sudarius galimybę pensijų kaupimo dalyviams bet kada nutraukti pensijų kaupimą nesant išskirtinių aplinkybių, nebūtų sukaupta lėšų pensijų anuitetams mokėti, todėl nebūtų pasiektas pensijų sistemos reformų tikslas užtikrinti didesnes asmenų pajamas senatvėje. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia ir planuoja pateikti Lietuvos Respublikos Seimui jo VIII (pavasario) sesijoje svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX‑1691 atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo, įgyvendinant Nutarimą, bus siūloma keisti Pensijų kaupimo įstatymo 4 ir 5 straipsnius, juose numatant galimybę dalyviams nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime išimtiniais atvejais, kartu nepažeidžiant viešojo intereso, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, t. y. nustatyti išimtinius atvejus, kai toks pasitraukimas galimas. Atsižvelgiant į praktikoje pastebėtas Pensijų kaupimo įstatymo taikymo problemas ir besikeičiančią visuomenės nuomonę dėl pensijų kaupimo (dėl nesančios galimybės atsiimti lėšas kaip vienkartinę išmoką ir įtraukimo į pensijų kaupimą mechanizmo), taip pat bus siūloma tobulinti Pensijų kaupimo įstatymą, nustatant pensijų kaupimo dalyviams palankesnes įtraukimo į pensijų kaupimą sąlygas bei galimybes pasirinkti pensijų išmokos rūšį.	Pritarti.	Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte).

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2024-05-15

Nutarimas

Nr. 351

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo
Nr. SV-S-1363 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nepritarti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3486 (toliau – Projektas) dėl toliau nurodytos priežasties.

Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, „<...> siekiant atkurti pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema ir valstybe, siūloma suteikti galimybę grąžinti žmonėms sumokėtas pensijų kaupimo įmokas, o asmenims siūloma suteikti galimybę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime (t. y., kad jie nebūtų įtraukti į pensijų kaupimą ir jiems nereikėtų pateikti atsisakymų). <...> toks sprendimas prisidėtų prie didesnio finansinio raštingumo ir savarankiškumo, ir didintų fondų atsakomybę <...>.“

Įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą užtikrinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio kylančią asmenų teisę į senatvės pensiją, kaip tam tikro dydžio periodines pinigines išmokas. Šią pareigą jis įgyvendina ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme nustatydamas tokių rūšių pensijų išmokas kaip pensijų anuitetai ir periodinės pensijų išmokos, taip pat pensijų kaupimo teisinį reguliavimą, užtikrinantį nuoseklų ir ilgalaikį pensijų kaupimą, kad asmenys įgytų teisę gauti periodines pensijų išmokas, mokamas pagal Pensijų kaupimo įstatymą, todėl didėtų jų pajamos, gaunamos sukakus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – pensinis amžius).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr. KT21-N3/2024 (toliau – Nutarimas) nurodyta, kad, „<...> jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų leidžiama be jokių apribojimų nutraukti pensijų kaupimą, nesulaukus senatvės pensijos amžiaus arba kito amžiaus, nuo kurio pagal įstatymą įgyjama teisė gauti pensijų išmoką, atsižvelgiant vien tik į dalyvio išreikštą valią nebedalyvauti pensijų kaupime, to nepagrindžiant svarbiomis priežastimis, būtų nukrypta nuo minėto pensijų kaupimo sistemos pertvarkos tikslo – užtikrinti kuo didesniam skaičiui pensijų kaupimo dalyvių didesnes pajamas senatvėje, taip būtų paneigiama įstatymų leidėjo pasirinkto pensijų sistemos modelio pensijas kaupiant specialiuose pensijų fonduose esmė, nebūtų užtikrintas viešasis interesas, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai. <...> paisant Konstitucijos, inter alia iš jos 52, 23 straipsnių, konstitucinio proporcingumo principo kylančių imperatyvų, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, be kita ko, atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių. Siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis.“

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Projektu teikiamas siūlymas Pensijų kaupimo įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatyti teisę „bet kuriuo metu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir atgauti sumokėtas pensijų įmokas“, „nebūti įtrauktiems į pensijų kaupimą, jei VSDF pateikia nustatytos formos prašymą“, taip pat atsiimti visas sukauptas lėšas nėra tinkama priemonė Projekto tikslams pasiekti, nes ji prieštarautų pensijų kaupimo tikslui. Pritarus Projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, būtų paneigta įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmė ir nebūtų užtikrintas viešasis interesas, kad visa pensijų sistema veiktų darniai, nes Projektu siūlomi nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai nebūtų išimtiniai, o dalyviai turėtų teisę pasitraukti iš pensijų kaupimo nesant jokių išskirtinių aplinkybių. Be to, dėl iš pensijų kaupimo planuojančių pasitraukti dalyvių skaičiaus neprognozuojamumo mažėtų ilgalaikių Pensijų anuitetų fondo pinigų srautų prognozavimo tikslumas bei investicinė grąža visiems pensijų kaupimo dalyviams, t. y. kiltų rizika pačiam Pensijų anuitetų fondo tvarumui ir efektyvumui, priklausantiems nuo esamo ir prognozuojamo pensijų anuitetų gavėjų skaičiaus, jų sukauptų sumų dydžių, – taip sumažėtų II pakopos pensijų sistemos stabilumas. Todėl valstybei tektų spręsti iš pensijų kaupimo pasitraukusių asmenų socialinio aprūpinimo senatvėje (pavyzdžiui, piniginės socialinės paramos teikimo) klausimą, nes jų pajamos, sulaukus pensinio amžiaus ir negaunant papildomų pensijų išmokų, būtų mažesnės. Pažymėtina, kad, nors pensijų kaupimo sistema pradėjo veikti 2004 m., net ir gana vėlai kaupti pradėję asmenys, šiuo metu išeinantys į pensiją, užsitikrina papildomas apie 10 proc. socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio pensijų išmokas: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2024 m. kovo mėnesį vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą, siekė apie 637 eurus, o vidutinis pensijų anuitetas – apie 65 eurus per mėnesį. Sudarius galimybę pensijų kaupimo dalyviams bet kada nutraukti pensijų kaupimą nesant išskirtinių aplinkybių, nebūtų sukaupta lėšų pensijų anuitetams mokėti, todėl nebūtų pasiektas pensijų sistemos reformų tikslas užtikrinti didesnes asmenų pajamas senatvėje.

2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia ir planuoja pateikti Lietuvos Respublikos Seimui jo VIII (pavasario) sesijoje svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX‑1691 atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo, įgyvendinant Nutarimą, bus siūloma keisti Pensijų kaupimo įstatymo 4 ir 5 straipsnius, juose numatant galimybę dalyviams nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime išimtiniais atvejais, kartu nepažeidžiant viešojo intereso, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, t. y. nustatyti išimtinius atvejus, kai toks pasitraukimas galimas. Atsižvelgiant į praktikoje pastebėtas Pensijų kaupimo įstatymo taikymo problemas ir besikeičiančią visuomenės nuomonę dėl pensijų kaupimo (dėl nesančios galimybės atsiimti lėšas kaip vienkartinę išmoką ir įtraukimo į pensijų kaupimą mechanizmo), taip pat bus siūloma tobulinti Pensijų kaupimo įstatymą, nustatant pensijų kaupimo dalyviams palankesnes įtraukimo į pensijų kaupimą sąlygas bei galimybes pasirinkti pensijų išmokos rūšį.

Pritarti.

Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte).

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Biudžeto ir finansų komitetas 2025-05-21				*	Atsižvelgiant į: 1. LR Vyriausybės 2024 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 351 išreikštą nepritarimą įstatymo projektui Nr. XIVP-3486; 2. Ir į tai, kad LR Vyriausybė 2025 m. gegužės 13 d. pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XVP-375, XVP-376, XVP-377 ir XVP-378, kuriais siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą; Siūloma pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-3486 atmesti.	Pritarti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Biudžeto ir finansų komitetas

2025-05-21

Atsižvelgiant į:

1. LR Vyriausybės 2024 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 351 išreikštą nepritarimą įstatymo projektui Nr. XIVP-3486;

2. Ir į tai, kad LR Vyriausybė 2025 m. gegužės 13 d. pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XVP-375, XVP-376, XVP-377 ir XVP-378, kuriais siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą;

Siūloma pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-3486 atmesti.

Pritarti.

7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIVP-3486 atmesti, atsižvelgiant į tai, kad:

1. LR Vyriausybė 2024 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 351 išreiškė nepritarimą įstatymo projektui Nr. XIVP-3486;

2. LR Vyriausybė 2025 m. gegužės 13 d. pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XVP-375, XVP-376, XVP-377, XVP-378 ir XVP-379, kuriais siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą ir kuriems Komitetas pritarė.

8. Balsavimo rezultatai: už –11, prieš –1, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Linas Kukuraitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis

Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė