Originalas nebus siunčiamas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Biudžetinė įstaiga, Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 262 7797, faks. (8 5) 212 6492, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188668192
¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯
|
Lietuvos Respublikos Seimui Gedimino pr. 53 LT-01109 Vilnius El. paštas [email protected] |
2016-06-15 Nr. (1.20-32) 6V-1351 |
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 papildymo 31 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4501
(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba susipažino su Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 papildymo 31 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-4501 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama įstatymu nustatyti pieno supirkimo ir pieno produktų kainų reguliavimą. Konkurencijos taryba nepritaria Įstatymo projektui dėl toliau nurodytų priežasčių.
1. Bendri ūkinės veiklos reguliavimo principai
(2) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti konkurencijos apsaugos principai lemia, jog riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima tik įstatymu ir tik laikantis kitų sąlygų: reguliavimas ir ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimai negali paneigti teisių ir laisvių prigimties bei jų esmės; o nustatant ribojimus yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo[1].
(3) Nustatyti Įstatymo projekte siūlomus ūkinės veiklos ribojimus galima tik atlikus išsamų ir objektyvų vertinimą, kuris parodytų šių ribojimų būtinybę, o pasirinktos reguliavimo priemonės turėtų būti proporcingos siekiamam tikslui. Pareiga pagrįsti tokio pobūdžio ribojimų būtinybę ir teisėtumą tenka ribojimus numatančių projektų rengėjams.
(4) Nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymo projektu siekiama apsaugoti pieno ūkius ir pieno sektorių nuo žlugimo, bei pateikiama su pieno sektoriumi susijusios statistinės informacijos, vis dėlto nėra aišku, kodėl būtent tokia kraštutinė priemonė kaip kainų reguliavimas padėtų užtikrinti efektyvų ir maksimaliai tiek žalio pieno, tiek pieno produktų gamintojams, tiek vartotojams naudingą pieno sektoriaus veikimą.
2. Pieno supirkimo kainų reguliavimas
(5) Įstatymo projektu siekiama, kad žalią pieną superkantys ir perdirbantys subjektai mokėtų žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 90 proc. Europos Sąjungos vidutinės žaliavinio pieno kainos, atmetus realius kaštus susijusius su žaliavinio pieno surinkimu, paruošimu ir pristatymu į perdirbimo įmones. Toks tiesioginis kainų reguliavimas yra netinkamas dėl kelių priežasčių.
(6) Tokia nuostata iš esmės siekiama fiksuoti žalio pieno supirkimo kainą ją susiejant su Europos Sąjungos vidurkiu. Atsižvelgus į tai, kad toks vidurkis nustatomas tik įvertinus tam tikro praeities laikotarpio (pagal Įstatymo projektą net neaišku, kokio laikotarpio vidurkis turėtų būti laikomas atskaitos tašku) kainas, kurioms įtaką darė atitinkamos praeityje buvusios įvairios ir skirtingose valstybėse skirtingos aplinkybės, nėra pagrindo sutikti, kad tai būtų tinkamas atskaitos taškas nustatant Lietuvoje superkamo pieno kainas, kai atitinkamos nacionalinės ir kitos aplinkybės gali reikšmingai skirtis ir kisti. Tai gali lemti, kad atitinkamos kainos gali neatspindėti Lietuvos ekonominių sąlygų ir būti neadekvačios Lietuvos vartotojų atžvilgiu.
(7) Nustačius minimalias pieno supirkimo kainas, apribojamos tiek žalio pieno pardavėjų, tiek jį perkančių ūkio subjektų galimybės dėl supirkimo kainos susitarti individualiai, įvertinus visas abiem pusėms reikšmingas su pieno pirkimu – pardavimu susijusias aplinkybes. Tai gali lemti, kad pieną superkantys ūkio subjektai apskritai atsisakys pirkti žalią pieną už Įstatymo projekto pagrindu nustatytas minimalias kainas iš pieno pardavėjų, parduodančių santykinai nedidelius žalio pieno kiekius, nes pirkti bus per brangu lyginant su patiriamomis papildomomis pirkimo sąnaudomis (pavyzdžiui, pieno transportavimo išlaidos). Atitinkamai nedidelius pieno kiekius parduodantys ūkio subjektai apskritai gali prarasti galimybes parduoti savo pieną, net jei patys norėtų parduoti pieną mažesne nei Įstatymo projekte nurodyta minimali kaina.
(8) Kita vertus, jei pieno pardavėjai nesusidurtų su grėsme apskritai prarasti pieno pirkėjus (pavyzdžiui, santykinai didelius žalio pieno kiekius parduodantys ūkio subjektai), gali sumažėti jų paskatos veikti kuo efektyviau, diegti naujoves, gerinti žalio pieno, kitų paslaugų kokybę ar kitu būdu konkuruoti, siekiant pasiūlyti parduodamą pieną kuo palankesnėmis tiek sau, tiek pirkėjams sąlygomis. Kadangi bet kuriuo atveju jie turėtų įstatymo garantuotą jiems minimalią kainą, jie neprivalėtų dėti pastangų, kad tokia kaina būtų pagrįsta su ūkine veikla susijusiomis sąnaudomis, investicijomis į kokybę, rizika ir kitais paprastai įtaką kainoms darančiais veiksniais.
(9) Be to, nustatytos minimalios kainos bet kuriame iš prekių ar paslaugų tiekimo grandinės elementų gali tiesiogiai lemti galutinių produktų kainų didėjimą. Todėl nustačius minimalias žalio pieno pardavimo kainas, atitinkamai gali padidėti galutinių pieno produktų kainos vartotojams.
3. Pieno produktų antkainių reguliavimas
(10) Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pieno produktams mažmeninėje prekyboje būtų taikomas ne didesnis kaip 15 proc. antkainio vidurkis. Toks tiesioginis kainų reguliavimas yra netinkamas dėl kelių priežasčių.
(11) Apribojus pieno produktus parduodančių mažmeninės prekybos įmonių galimybes savarankiškai nustatyti kainas, joms gali dingti ekonominės paskatos prekiauti atitinkamais produktais, jei šie produktai, įmonių vertinimu, nebūtų pakankamai pelningi, todėl tam tikrų pieno produktų pasiūla bei vartotojų galimybės jas įsigyti sumažėtų.
(12) Neatmestina galimybė, jog šiuo metu mažmeninės prekybos įmonių taikomi antkainiai, bent jau kai kuriems pieno produktams, yra mažesni nei 15 proc. Tačiau, kaip pripažįstama ekonomikos teorijoje, įstatymu ar kitu būdu nustačius privalomą maksimalų tam tikro kainos elemento dydį, paprastai ūkio subjektai pradeda taikyti būtent jį, net jei prieš tai jų taikytas dydis buvo mažesnis. Todėl, vietoje siekio, kad tam tikrų produktų mažmeninės kainos sumažėtų, gali susidaryti priešinga situacija, kai kainos padidėtų.
(13) Nėra aišku, koks dydis Įstatymo projekte įvardinamas antkainiu ir kokiu būdu būtų jis nustatytas, nes skirtingos mažmeninės prekybos įmonės gali turėti skirtingus savo parduodamų prekių kainų nustatymo principus, pavyzdžiui, formuojamus ne atskirų produktų, o jų grupių pagrindu. Be to, iš Įstatymo projekto nėra aišku, kokiu būdu turėtų būti nustatomas antkainio vidurkis, kuris neturėtų viršyti 15 proc. ribos. Esant tokiam neaiškumui, sudaromos sąlygos įvairiai interpretuoti siūlomą numatyti kainos nustatymo ribojimą, kas gali lemti, jog siūloma Įstatymo projekto nuostatos įgyvendinimas praktikoje neatitiktų ja siekiamų tikslų.
4. Išvados
(14) Taigi, Įstatymo projekte numatytos žalio supirkimo ir pieno produktų pardavimo kainų reguliavimas gali lemti:
(a) žalio pieno pardavėjai gali prarasti paskatas rūpintis pieno kokybe bei konkuruoti parduodamo pieno kainomis, o dalis jų apskritai gali prarasti galimybes parduoti savo pieną;
(b) pieno produktus parduodančios mažmeninės prekybos įmonės gali prarasti paskatas prekiauti tam tikrais pieno produktais;
(c) visa tai reiškia, kad galiausiai pieno produktų pasirinkimas vartotojams gali sumažėti, bei jiems gali tekti mokėti brangiau už prastesnės kokybės pieno produktus.
(15) Aukščiau nurodytos galimos neigiamos pasekmės rodo, kad Įstatymo projekte numatyta ūkinės veiklos ribojimo priemonė neužtikrina ūkio subjektų ar vartotojų interesų apsaugos, bet priešingai – gali sukelti jiems neigiamas pasekmes. Todėl Įstatymo projektas, ypač nesant jokių aiškių ir išsamių duomenų ir jų analizės, kuria būtų pagrįstas kainų reguliavimas, negali būti laikomas atitinkančiu ir saugančiu ūkio subjektų ir vartotojų interesus.
|
Pirmininko pavaduotojas, pavaduojantis pirmininką |
Elonas Šatas |
Giedrė Jarmalytė, tel. (8 5) 231 2546, el. p. [email protected]