LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 431
STENOGRAMA
2020 m. birželio 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji Seimo nariai, maloniai prašau jūsų dėmesio. Respublikos Prezidentas savo dekretu paskyrė R. Sinkevičių ekonomikos ir inovacijų ministru. Seimo statutas ir Vyriausybės įstatymas numato, kad Vyriausybės nariai prisiekia Seimo posėdyje. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Tiesiog supažindinu, kad ministras prisiekia stovėdamas priešais Seimo Pirmininką, skaitydamas priesaikos tekstą, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Ir vėlgi tai, kas privalu žinoti, kad nustatytos priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje. Tokia tvarka.
10.00 val.
Ekonomikos ir inovacijų ministro priesaika
O dabar prašau visų dėmesio ir maloniai kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį ir R. Sinkevičių prisaikdinimo procedūros.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Aš, Rimantas Sinkevičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai sveikiname ir linkime laikytis duotos priesaikos.
Gerbiamieji, toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Svarstysime šios dienos, birželio 30 dienos, antradienio, darbotvarkę.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 113 Seimo narių.
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. birželio 30 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Frakcijos vardu prašyčiau įtraukti Farmacijos įstatymo projektą Nr. XIIIP-1939(2). Ačiū.
PIRMININKAS. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Ar aš praleidau, ar man pasigirdo, ar, tiksliau, aš neišgirdau, kad nebuvo pradėtas posėdis, nebuvo gongo. Ar tikrai ta priesaika, kuri čia ką tik įvyko, bus teisėta, jeigu ji buvo atlikta neprasidėjus posėdžiui? Tiesiog taip domėn.
PIRMININKAS. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 30 d. posėdį. (Gongas)
Registruojamės. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, turbūt neabejojame, kad priesaika buvo priimta. Posėdis aiškus ir turbūt galime tęsti normalia tvarka. Ar, Asta Kubiliene, norėtumėte pakartoti pasiūlymą? Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip. Dar kartą prašau frakcijos vardu įtraukti Farmacijos įstatymo projektą Nr. XIIIP-1939(2). Ačiū.
PIRMININKAS. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau frakcijos vardu paprašyti įtraukti į darbotvarkę Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektą Nr. XIIIP-1741.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl ponios A. Kubilienės siūlymo. Suprantu, kad vis dėlto pagal Statutą galima balsuoti, Seimas turi apsispręsti. Aš tik pateikiu informaciją. Seniūnų sueigoje 12 balsų balsavo, kad neįtrauktume to klausimo į darbotvarkę, ir 7 ar 8 buvo už tai, kad įtrauktume. Viskas teisėta, bet informuoju, kaip mąstė Seniūnų sueiga.
Dar vienas argumentas. Šiandien nėra įstatymo priėmimas. Kokią vertę turi paskutinę sesijos dieną, prieš giedant himną, svarstymas tokio kontroversiško įstatymo? Mano siūlymas – atidėti svarstymą rudens sesijai.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal būčiau ir nieko nesiūlęs, nes galvojau, kad paskutinę posėdžio dieną mes čia draugiškai laikysimės Seniūnų sueigos sprendimų ir suformuotos darbotvarkės, bet kadangi Valstiečių ir žaliųjų frakcija to nesilaiko, tai aš pasiūlysiu išbraukti keletą projektų, nes nemanau, kad atsiras 71-as, balsuojantis dėl jų. Tai būtų 2-14 klausimas – Švietimo įstatymo 44 straipsnio pataisa, kur yra beprasmė imitacija tokio kaimo mokyklų gynimo. Tai būtent yra imitacija.
Paskui Policijos įstatymo pataisos. 1-7 ir 1-8 klausimai – Policijos ir Seimo rinkimų įstatymų pataisos, kur, kaip žinome, ūmiai buvo įvestas, nors ir ribotas, internetinis balsavimas.
PIRMININKAS. 1-7 klausimas yra Seimo rinkimų… Jurgi Razma, ar turėjote omeny 1-7 klausimą – Seimo rinkimų įstatymą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, 1-7 klausimas – Seimo rinkimų ir 1-8 klausimas – Policijos.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, Seniūnų sueigoje buvo apsispręsta dėl Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741. Dabar A. Palionis frakcijos vardu pasiūlė įtraukti į darbotvarkę. Ar balsuojame? (Balsai salėje) Balsuojame dėl įtraukimo į darbotvarkę.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 62, prieš – 36, susilaikė 18. Pasiūlymas įtrauktas į darbotvarkę.
Toliau. J. Razma frakcijos vardu siūlė išbraukti iš darbotvarkės 1-7 klausimą – Seimo rinkimų įstatymo kai straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4909. Balsuojame.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 57, prieš – 38, susilaikė 23 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas. Taip pat frakcijos vardu J. Razma siūlė išbraukti Policijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4647. Balsuojame.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 56, prieš – 39, susilaikė 19 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas. A. Kubilienė frakcijos vardu siūlė įtraukti Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1939 svarstymą. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Balsavo 121 Seimo narys: už – 61, prieš – 50, susilaikė 10. Pasiūlymui pritarta.
Darbotvarkės 2-14 klausimas. J. Razma frakcijos vardu siūlė išbraukti Švietimo įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4501. Balsuojame dėl pasiūlymo. Pritariantieji pasiūlymui išbraukti balsuoja už, kiti – kitaip. (Šurmulys salėje) Kartoju. Dėl Švietimo įstatymo išbraukimo. J. Razma siūlė jį išbraukti. Balsuojame už pasiūlymą, arba dėl pasiūlymo. (Balsai salėje)
Balsavo 121 Seimo narys: už – 55, prieš – 42, susilaikė 24 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Balsuojame dėl visos darbotvarkės.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 67, prieš – 37, susilaikė 18 Seimo narių. Balsų dauguma darbotvarkė patvirtinta.
10.15 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 papildymo 52 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4964(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Užimtumo įstatymo papildymo 52 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4964. Priėmimas. Pranešėjas – J. Rimkus. Kviečiu į tribūną, yra pasiūlymų priėmimo stadijoje. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Yra Seimo nario A. Palionio pasiūlymas. Prašom pristatyti.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Pasiūlymo esmė yra labai paprasta, kad tiksliai būtų identifikuoti tik dirbantys ar ūkio veiklą vykdantys ūkininkai, yra patikslinamos sąvokos, ką jie turi būti deklaravę.
PIRMININKAS. Padarykite garsiau. Galime pritarti, kad turime 29 pritariančius? Bendru sutarimu? Pritariame. Komiteto nuomonė.
J. RIMKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pritaria. Bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui, kaip pritarė ir komitetas? Pritariame.
Kitas – Teisės departamento pasiūlymas, pirmasis. Prašom, komiteto nuomonė.
J. RIMKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto pasiūlymas.
J. RIMKUS (LVŽSF). Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytos nedarbo socialinio draudimo išmokos. Čia būtų pakeitimas.
PIRMININKAS. Ir čia būtų taškas. Kitas Teisės departamento, antrasis, pasiūlymas.
J. RIMKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti. Komiteto pasiūlymas, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo turi teisę gauti periodinę 200 eurų išmoką už kalendorinį mėnesį, jeigu jis atitinka šio įstatymo 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir dirba pagal darbo sutartį, ir turi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, o jam priskaičiuotas darbo užmokestis yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Su tokiomis pataisomis, kurioms pritarė komitetas, galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, kolegos, šios kadencijos sprendimais, ypač mūsų pandemijos sprendimais, mes pasėjome teisingesnės, darnesnės Lietuvos grūdą. Nesunaikinkime jo. Šiuo sprendimu dėl Užimtumo įstatymo mes paskutinę sesijos dieną simboliškai užbaigiame karantino pagalbos priemonių paketą, priemonių darbą. Teisingumas atkurtas, ne viskas padaryta tobulai, bet 40 tūkst. žmonių, kurie dėl įstatymo specifikos, dėl spragų nepateko į COVID-19 pagalbos paketą, į jį pateks. 30 tūkst. smulkesnių ūkininkų gaus vienkartinę 200 eurų išmoką ir jau dabar gali pretenduoti į bedarbio darbo paieškos išmoką. Apie 10 tūkst. dirbančių ūkininkų ir gaunančių iki 1 MMA, tai yra labai dažnas atvejis mūsų regione, mūsų kaimuose, gaus trijų mėnesių, karantino trukmės, 200 eurų kas mėnesį išmoką. Taigi iš šios krizės išeisime nenuskurdinti, nesupriešinti, o sustiprėję, labiau solidarūs. Džiaugiuosi, kad dėl šio projekto dirbome kartu su opozicija, turime šansą atstatyti teisingumą, todėl raginu balsuoti. už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Nekalbėkime priimant tokius įstatymus apie teisingumą, nes aš manau, kad šitas įstatymas ir perkeltine, ir tiesiogine prasme bus įrašytas į gyvulių ūkio įstatymų sąvadą, nes kaip tik šitame įstatyme ir kalbama, kad turi nors vieną sąlyginį gyvūną. Teko girdėti reportažą, kai vieno iš autorių uošvė pasakė, kad per krizę jie nenukentėjo. Gerbiami kolegos, noriu priminti, kad mes koncentravomės į tai, kad visos išmokos būtų mokamos tiems, kas nukentėjo. Paradoksas bus, kad krizės laikais didžioji dalis Lietuvos žmonių gaus didesnes išmokas, negu kai krizės nėra. Tada susidaro vaizdelis, kad mums reikia visą laiką turėti krizę, kad skolintumės pinigų ir juos dalintume. Aš manau, kad paramą turime koncentruoti nukentėjusiems, kad tie žmonės tikrai nepajaustų papildomų problemų.
Šiuo atveju yra grynai rinkiminis įstatymas, pinigų yra, juos reikia išdalinti, tai daliname į kairę ir į dešinę, ieškodami motyvų, kaip mes po šitos krizės sustiprėsime. Klausimas – jeigu mes nesurenkame biudžeto, kitais metais reikės apie tai šnekėti ir tvirtinti biudžetą. Jau šiandien girdime, kad minimaliai mėnesinei algai neužteks pinigų, tokiai, kokią planavome. Aš manau, mes einame visiškai priešingai, negu reikėtų, kad pinigai eina tiems, kam reikia, o ne apskritai, kadangi rinkimai, tai visiems duokime tris mėnesius po 200 eurų ar po daugiau.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. Žemaitaitis. Atsiprašau, V. Ačienė – už.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų nusibodo jau girdėti tą sąvoką „gyvulių ūkis, gyvulių ūkis, gyvulių ūkis“. Tai vis dėlto mes kalbame apie savarankiškai dirbančius, apie smulkius ūkius, natūrinius ūkius, kurių Lietuvos regionuose yra dauguma. Kas tai yra 4 EDV, tai yra 1 tūkst. 200 eurų, atskaičius kintamas sąnaudas. Tai, kitaip tariant, yra iki 400 eurų per mėnesį pajamos, atskaičius kintamas išlaidas. Ir tai yra savarankiškai dirbantys žmonės, tai nėra socialinių pašalpų prašytojai. Jeigu yra priimtas sprendimas subsidijuoti savarankiškai dirbančius, tai iki šiol jie buvo eliminuoti ir neturėjo tokios teisės. Aš manau, šita pataisa yra atstatomas teisingumas, todėl raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Ne tiek prieš, balsuodamas susilaikysiu, bet aš tokio cinizmo Seime per 12 metų dar nesu matęs, kada žmogus registruoja teisės aktą, kuris yra skirtas būtent jo uošvienei ir uošvienės gerbūviui, arba uošvienė, gavusi tuos 200 eurų, atiduos pinigus anūkui. Na įdomūs dalykai pas mus Seime vyksta – dabar asmeniniai įstatymai yra priiminėjami. Aš esu matęs Seimo praktikoje tik du atvejus, kai buvo priimti įstatymai dėl teisėjų, kad būtų paskirti į pareigas. Matyt, Seimo nariui tai neprideda garbės, o rinkėjai, ko gero, atpažins, kad gyvulių ūkis yra Seime ir lygesnių tarp lygių yra, nes vardan uošvienės viskas daroma.
Rimtai kalbant, man pačiam tenka ūkininkauti ir teko ūkininkauti, tai jeigu jūs galvojate, kad 200 eurų šiandien gali ką nors padėti žmogui, ūkininkui, kuriam yra iki 4 EDV ir jis realiai laiko tris melžiamas karves ir du prieauglius, tai arba jūs tyčiojatės, arba jūs esate kvaili. Nežinau, kuris čia modelis yra tinkamiausias. Mano ir K. Bartkevičiaus buvo pasiūlymas lygiai prieš du mėnesius, Užimtumo įstatymu mes siūlėme savarankiškai dirbantiems žmonėms padidinti išmokas 80 %. Jūs sakėte, kad negalima, kad nėra pinigų, kad tai yra neteisinga, (…) ir panašiai, ir panašiai. Ir ką aš čia skaitau? Tokį marazmą, kokio nebuvo galima sukurti.
Dar įdomesnis dalykas. Mes dabar pradedame skirstyti žmones, kam skirti, ar gavo pajamų, ar negavo pajamų, ar dirbo, ar nedirbo. Tai, mielieji mano, ar jūs šiandien suprantate paprasčiausią dalyką – ne pašalpą reikia duoti žmogui, dirbančiam ūkyje, kuris prisiduria prie savo algos, o šiandien mes turime padaryti taip, kad už išaugintą produkciją jis gautų tinkamą kainą. Deja, šiandien to nėra ir dėka jūsų, nes jūs sugebėjote ir akcizą padidinti, ir automobilių mokestį jūs šiandien iššaunate (jau įsigalios liepos 1 dieną), ir begalę kitų dalykų jūs padarėte praeitų metų gruodžio mėnesį. Mano mielieji, jūs pabuskite, ką jūs darote! Įstatymai negali būti kuriami asmeniškai uošvienei…
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …nepaisant to, kad uošvienė gerai moka žentui.
PIRMININKAS. R. Petrauskienė – motyvai už.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš siūlyčiau nepriešinti socialinių grupių, nepriešinti didžiųjų ūkininkų ir mažųjų ūkininkų, nepriešinti uošvienių ir žentų, o tiesiog šis įstatymas yra tikrai labai gerai parengtas, išdiskutuotas iš visų pusių. Siūlau balsuoti už, nes teko girdėti ir žiniasklaidoje, kad ūkininkai (tarp kitko, komentuoja išmanantys žmonės) nemoka mokesčių. Ūkininkai ir smulkieji ūkininkai moka mokesčius. Jie moka ir gyventojų pajamų mokestį, ir privalomąjį socialinį draudimą. Taigi įvedus visus saugiklius ir viską suskaičiavus, tikrai sumos yra nedidelės, labai stipriai sumažintos ir bus atkurtas teisingumas. Labai ačiū. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, mes kalbame apie ūkininkus iki 4 EDV. Gerbiamo R. Žemaitaičio norėčiau atkreipti dėmesį: jeigu jūs kalbate apie kolegą ir jo uošvienę, bent pasidomėkite, koks iš tikrųjų ten tas EDV yra. O iš tikrųjų šiandien, kalbant apie smulkiuosius, bene pačioje pradžioje diskutuodami dėl pandemijos, dėl patirtų nuostolių mes matėme visus, tik pamiršome žemės ūkį ir konkrečiai pačius smulkiausius. Manau, kad šiandien tas teisingumas tikrai turi būti ir ta suma, kuri yra skiriama šitam sektoriui, tikrai nėra didelė nuo bendros sumos, kurią mes skiriame kovai su pandemija. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Panašu, kad iš tiesų rinkimai įsivažiuoja, ir kuo arčiau, tuo vis daugiau įvairiausių iniciatyvų išleisti valstybės iždo pinigus. Šiuo atveju labiausiai nerimą kelia argumentai. Čia vis dažniau girdime argumentus, kad neva, žiūrėk, ūkininkai moka mokesčius, už tai reikia jiems dar papildomai skirti išmokų ir papildomai suteikti galbūt kažkokių lengvatų. Bet kiekvienas žmogus juk moka mokesčius. Ir mes mokame mokesčius, ir gyventojų pajamų mokestį, „Sodros“, sveikatos draudimo, ir laikomės įstatymų, bet tai nėra savaiminis pagrindas reikalauti dar papildomų išmokų ar dar papildomų lengvatų. Aš labai norėčiau, kad mes šitoje salėje atsisakytume tokios retorikos ir argumentų, kai sakome, kad ūkininkai moka mokesčius, todėl mes turime jiems duoti tą…
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Užimtumo įstatymo papildymo 52 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4964 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 88, prieš – 7, susilaikė 18 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4964) priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4390(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4390. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Yra du straipsniai. 1 ir 2 straipsniams galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Motyvai prieš – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, būtų įdomu išgirsti bent vieną už šitą įstatymą, tada gal ir aš suprasčiau, kad čia yra labai gerai. O ką mes dabar siūlome? Ką siūlo šio įstatymo autoriai? (Balsai, šurmulys salėje) Tomilinai, būk geras, dink iš čia. Pirmininke, patraukite tuos, kalbėti neleidžia.
Ką mes siūlome? Mes siūlome, kad žmogus… Motina, užauginusi daugiau kaip penkis vaikus, dabar gauna valstybinę pensiją. Labai geras dalykas, taip, mokesčių mokėtojai turi padėti tam žmogui už jo nuopelnus. Iki tol buvo tik viena sąlyga, kad vaikai neturi sėdėti kalėjime. Jeigu vaikai sėdi kalėjime, tada ji negauna šios premijos už savo užaugintus vaikus, tai yra valstybinės pensijos. Dabar braukiame šitą ir sakome: svarbu, kad tu pagimdytum penkis vaikus, jeigu ir visi penki vaikai sėdės kalėjime, tau vis tiek priklauso premija už tai, kad užauginai šiuos vaikus, tai yra už tai, kad pagimdei. Nesvarbu, kad mokesčių mokėtojai mokės už jų išlaikymą, penkių kalėjime sėdinčių ar vieno sėdinčio, vis tiek tau priklauso valstybinė pensija. Aš tokių dalykų nesuprantu. Man atrodo, kad valstybinė pensija, mokesčių mokėtojų pinigai, turi būti skiriami už tikrai gerai išaugintus, išauklėtus vaikus, o ne už sėdinčius kalėjime. Čia man nesuprantama, ką mes čia darome tame Seime.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš truputį paaiškinsiu, kad ponui A. Salamakinui būtų aiškiau. Čia yra kalbama apie vaikus, kurie yra padarę pažeidimus, kai jie yra sulaukę pilnametystės. Aš manau, kad tėvai jau už pilnamečius vaikus vargu ar atsako. Konkretus atvejis, pavyzdys iš Vilkaviškio rajono: viena mama užaugino septynis vaikus, jos vienas vaikas, būdamas 34 metų, padarė autoįvykį ir tame autoįvykyje buvo pripažintas kaltu. Kaltas teismo būdu ir iš motinos buvo atimta valstybinė pensija. Aš manau, kad tikrai yra neteisinga. Ir aš manau, kad šis įstatymas kaip tik ir išspręs šią problemą. Aš sutikčiau, jeigu vaikas padarytų nusikaltimą iki 18 metų, tėvai tikrai turėtų atsakyti ir tada būtų gal galima kalbėti apie valstybinės pensijos nemokėjimą, bet šis įstatymo projektas, aš manau, išsprendžia šią socialinio neteisingumo problemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Čia dar vienas rinkiminis įstatymas, nes tokius įstatymus visada priimame artėjant rinkimams, čia ne pirmas panašus, bet norėčiau priminti, kad paskaitytumėte Valstybinių pensijų įstatymo preambulę, už ką valstybines pensijas skiria. Taigi ne dovana čia kažkokia. Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai. Mes paimame iš visų mokesčių mokėtojų ir kažkam duodame už kažką. Mamoms, kurios sąžiningai pagimdė, užaugino, ir sugalvojome šią valstybinę pensiją, nes jų mažos socialinio draudimo pensijos.
Dabar dar Prezidento iniciatyva, kad ir medalius įteiksime. Atsirado, kad ir tėveliai nepagimdę jau gauna valstybines pensijas. Dabar einame dar toliau. Dabar sugalvojome, kad jeigu blogai augino ir padarė ką nors, tai čia yra už nuopelnus, už tai, kad tu visą laiką gerai elgiesi. Bet kadangi rinkimai, mes galime braukti visokias priežastis, dėl kurių mes negalime duoti tos išmokos, ir pirmyn teikiame eilinius pasiūlymus. Nenustebsiu, kad kitoje kadencijoje jau atsiras keturi vaikai, ne penki, pagimdyti ir užauginti, bet keturi, nes jau…
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis – motyvai už.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Kolegos, ir vieni, ir kiti, ko gero, šiandien mes esame teisūs diskutuodami arba kalbėdami apie įstatymą, bet, gerbiamieji, šio įstatymo mintis yra būtent skirti pinigus mamai, tėvui – tam, kuris iš tikrųjų išaugino tuos vaikus. Ko gero, kiekvienas žinote, kad jeigu žmogus turi penkis ir daugiau vaikų, realiai jam sukaupti senatvės pensijos stažą faktiškai neįmanoma.
Tikrai pasitaiko tokių atvejų, na, man yra keista girdėti arba klausytis, kad tėvai turi atsakyti už suaugusių vaikų padarytus kažkokius pažeidimus – ar tai nusikaltimas būtų, ar tai apysunkis nusikaltimas. Savo apygardoje aš turėjau net keletą atvejų, kai mama užaugino septynis vaikus. Vienas iš tų vaikų buvo finansininkas ir buvo pripažinta, kad netinkamai tvarkė buhalteriją, ir už tai buvo nuteistas. Todėl mama negali gauti daugiavaikės mamos pensijos, o gauna tą vadinamąją mažąją, arba šalpos, pensiją. Aš manau, kad tas įstatymas yra tikrai laiku, teisingas, reikalingas. Didelė pinigų suma čia nesusidarys. Tikrai ne tėvai turi atsakyti už vaikų kokias nors padarytas klaidas jau po pilnametystės.
PIRMININKAS. R. Šalaševičiūtė – motyvai už.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš nesiruošiau kalbėti, tačiau po A. Syso pasisakymo tikrai kilo toks noras. 2015 metais, būdama sveikatos apsaugos ministre, buvau komisijos, kuri sudaryta prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kuri tvirtina teikiamas mamų, tuo metu tik mamų, kandidatūras gauti valstybinę pensiją… Žinote, tada iš tikrųjų teko… komisijoje mes stebėdavomės, kokių tik nebūdavo aplinkybių, kai mamų kandidatūros gauti valstybinę pensiją net nebuvo svarstomos. Net nereikėdavo įrodyti, ar teistas vaikas, ar neteistas. Pavyzdžiui, vaikas išvažiavęs į užsienį ir negali pristatyti pažymos, kad dirba Ispanijoje, ten tvarkingai gyvena. Ir tokia mama negaudavo valstybinės pensijos.
Algirdo pasakymas, kad čia yra priešrinkiminis triukas, iš tikrųjų yra netiesa. Projektas buvo parengtas 2016 metais… 2015 metais parengtas, 2016 metais svarstytas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas vieno balso persvara atmetė šitą variantą. Variantas padėti mamoms išlikti orioms nepasiekė Seimo.
Aš dabar labai džiaugiuosi, kad pasirašė ir Seimo nariai, ir komitetas pritarė. Tikrai tie kolegos, kurie dabar kalba už, pasako tai, kas buvo visiems, daugumai dirbančių vienmandatėse apygardose žinoma jau labai seniai. Aš tikrai kviečiu balsuoti už ir padėti mamoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms daugiau negu penkis vaikus iki pilnametystės arba emancipacijos, išlikti orioms.
PIRMININKAS. Laikas. Motyvai už – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai nebūčiau kalbėjusi. Nesiimsiu vertinti, ar čia priešrinkiminiai užmojai, ar ne. Turbūt visi suprantame, kad daugiavaikės šeimos verčiasi sunkiai, tikrai ne visos turi tinkamas galimybes pasirūpinti savo vaikais. Man labiausiai užkliūva motyvai prieš, kai yra sakoma, na, čia socialiai remtini išaugina visokius vaikus, teistus ir panašiai. Man atrodo, kad niekada nereikia nuteisti žmonių. Nėra turbūt tėvų, ar mamų, ar tėčių, kurie sąmoningai bando išauklėti blogus vaikus. Gyvenime pasitaiko visko, kiekvienam gali taip atsitikti, kokių nors dalykų šeimoje, dėl kurių mažiau pasiseka.
Aš siūlyčiau tikrai nesiimti tokių argumentų, diskriminuojančių mamas, išauginusias daug vaikų, tik todėl, kad vienam ar kitam iš jų gyvenimas nesusiklostė. Galvokime apie tai, kad valstybė tikrai neturi socialinių paslaugų paketo, padedančio toms šeimoms auginti vaikus, ne visada gauna pagalbą tos šeimos, kai joms labiausiai reikia. O dabar bent jau neužsiimkime atstūmimu, diskriminavimu ir palaikykime šį projektą.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119 Seimo narių: už – 113, prieš – 2, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4390) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Kas gali paneigti, kad iki rinkimų liko beveik 100 dienų? Jeigu kas nors gali tai paneigti, tai tada nerinkiminis.
10.39 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4475(3) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4475. Priėmimas. Priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų, todėl komiteto pirmininkas jau yra tribūnoje. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu ir pritariame. Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės R. Tamašunienės pasiūlymas. Kas pristato? Prašysime komiteto pirmininko, R. Tamašunienės nematau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Yra R. Tamašunienės pasiūlymas, kuris pakoreguotų jau priimtą stambių investicijų įstatymą, kad būtų tos pačios sąvokos. Labai trumpai. Vilniuje investicijų suma turėtų būti 30 mln. ir 200 darbuotojų, o likusioje Lietuvoje – 20 mln. ir 150 darbuotojų. Komitetas pritarė iš dalies dėl tos priežasties, kad buvo ne redakcija pataisyta, tai mes pakoregavome dabartinę trečią redakciją ir jis yra koreliuojantis su stambių investicijų projektu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, manome ir žinome, kad 29 pritariančius, kad būtų svarstoma pataisa, turime. Taip. Tada su tokia redakcija turbūt galime pritarti komiteto suredaguotai pataisai? Bendru sutarimu? Pritariame. Ir visam 2 straipsniui su šia pataisa galime pritarti bendru sutarimu. P. Urbšys užsirašęs kalbėti dėl pataisos.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai reikia pasidžiaugti, kad galų gale Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija išgirdo savo koalicijos partnerius ir pakoregavo įstatymą taip, kad vis dėlto nebūtų diskriminuojamos savivaldybės, kurios yra šalia Vilniaus miesto. Ačiū jums, valstiečiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pritarti, nes jis daugiau techninio pobūdžio.
PIRMININKAS. Atsiprašau, grįžtame prie 2 straipsnio, nepabaigėme 2 straipsnio. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritariame. O dėl 3 straipsnio Teisės departamento pasiūlymui komitetas pritarė. Kitas pasiūlymas yra V. Ąžuolo, V. Ačienės ir A. Palionio. Pristato V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pasiūlymas būtų labai derantis su dabar galiojančia pelno mokesčio lengvata LEZ’uose, nes visur yra nustatytas galiojimo terminas, kiek laiko ta lengvata galioja. Todėl ir mūsų pasiūlymas taip pat įveda terminą – penkerių metų terminą, per kurį pasirašytoms sutartims bus taikoma pelno mokesčio lengvata. Vyriausybė turėtų atlikti monitoringą, pažiūrėti, kaip yra įgyvendinama ši pelno mokesčio lengvata, ir, žinoma, pateikti savo pasiūlymus. Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Turbūt turime pritarimą, kad turime 29, kurie balsuotų už tai, kad pasiūlymas būtų svarstomas. Bendru sutarimu pritariame ir komiteto nuomonei pritarti taip pat galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu. Pritariame. Tada visam 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū pranešėjui.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, iš tiesų reikia daugiau tokių įstatymų, kuriais kuriamos naujos darbo vietos, daugiau tokių iniciatyvų, kai kepamas didesnis pyragas, dėl kurio geriau yra visiems, o ne bandoma jau suvirškintą pyragą suvalgyti dar ir dar kartą. Taip aš suprantu gerovės valstybę – mažų mokesčių ir daugiau gerai apmokamų darbo vietų, o ne didelių mokesčių ir didelių pašalpų valstybę.
Keletas skaičių. „Investuok Lietuvoje“, priėmus šį įstatymą, prognozuoja, kad per penkerius metus bus investuota ir pritraukta investicijų už 200 mln. eurų, maždaug septynios investicijos po 30 mln., bus sukurta 2 tūkst. darbo vietų, kurių vidutinis atlyginimas bus maždaug 1 tūkst. 800 eurų. Ir čia siūlau nesustoti, toliau mažinti biurokratines kliūtis įvairiems leidimams ateinantiems investuotojams, investuoti į kritinę infrastruktūrą ir, žinoma, reformuoti švietimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, viskas gerai, kai kuriamos darbo vietos, kai ateina investicijos. Balsuosiu prieš šitą įstatymą vien dėl to, kad pelno mokestis, kuris Lietuvoje atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio beveik dvigubai, surinkimas… Šiuo įstatymu siūloma net 20 metų atleisti investuotoją nuo pelno mokesčio, nesvarbu, kokie bus pelnai. Aš manau, kad tai yra ne pats protingiausias žingsnis žinant, kad Lietuva yra tarp tų, kur perskirstymas yra vienas mažiausių. Net Prezidentas nubrėžė gerovės valstybės tam tikras gaires ir pripažino, kad be kitos mokesčių sistemos didesnio perskirstymo mes matysime tą gerovės valstybę kaip savo ausis be veidrodžio. Vien dėl šito aš tikrai negaliu pritarti, nes manau, kad užsibrėžta 20 metų nemokėti pelno mokesčio – meškos paslauga mūsų viešajam sektoriui, bendrajam gėriui ir apskritai mokesčių mokėtojams, nes diskriminacija kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu, pelno mokesčio, nes jie gali investuoti dar didesnę sumą, bet ne į vieną įstaigą, o į kelias, bet tokios lengvatos neturės.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Šis Pelno mokesčio įstatymas yra priimamas, kad į Lietuvą pritrauktų daugiau investicijų.
Antras dalykas. Konkurencija tarp valstybių pritraukiant investuotojus yra labai didelė.
Trečias dalykas, kuris yra labai svarbus, ir noriu pasakyti, kad gerbiamas A. Sysas suklaidino, kad gali būti bet koks pelno mokestis. Ne! Europos Komisija reguliuoja pelno mokesčio dydį, kuris yra taikomas kaip lengvata pagal investicijų dydį. Pavyzdžiui, jeigu 100 mln. investavo, tai maždaug 8,5–8,6 % leidžiama pelno mokesčio, kad jis būtų neapmokestinamas.
Vertinant fiskaliniu požiūriu, pelno mokestis sudaro maždaug vidutiniškai 6 % valstybės biudžeto pajamų struktūroje. Tai reiškia, kad atėjęs investuotojas 94 % kitų mokesčių sumokės mūsų valstybei. O kai kurie Seimo nariai kalba apie tai, kad jau lyg mes turime… pyragą dalinamės.
Apie ką nekalbėjome – makroekonominiu požiūriu dar turėtų būti atliktas vertinimas. Jeigu įdarbina 150 ar 200 darbo vietų, kiekviena darbo vieta dar sukuria išorėje naujų darbo vietų. Kažkada viena Japonijos kompanija buvo atlikusi studiją Klaipėdos jūrų uosto direkcijoje, kiek viena sukurta darbo vieta sukuria darbo vietų išorėje. Tai viena uoste sukurta darbo vieta sukuria dar penkias darbo vietas už Klaipėdos jūrų uosto ribų.
Tai apie ką mes kalbame? Fiskaliniu požiūriu pralošimo iš esmės nėra, o yra tik nauda. Makroekonominiu požiūriu irgi yra didžiulė nauda, vertinant ir socialiai.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų pritariu ką tik kalbėjusiam ir noriu pasakyti, kad vis dėlto yra suteiktos galimybės mūsų savivaldai. Tai yra naujos galimybės daryti viską, kad būtų kuriamos darbo vietos regionuose, ir būtent nuo savivaldos aktyvumo priklausys naujų investicijų pritraukimas bei darbo vietų kūrimas. Kitaip tariant, meškerė yra duota, žuvį turės pasigauti patys.
PIRMININKAS. Daugiau motyvuojančių Seimo narių neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 10 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1475) priimtas. (Gongas) Atsiprašau, Nr. XIIIP-4475.
10.49 val.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3851(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3851. Priėmimas.
Nebaigtas yra 2 straipsnis ir yra pritarta P. Urbšio pasiūlymui. Toliau yra pagal Teisės departamento pataisas pataisytas tekstas ir atsiranda 3 straipsnis. Prašau komiteto paaiškinimų.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dabar 2 straipsnis…
PIRMININKAS. 2 straipsnį su komiteto… galima priimti, taip?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip. Komiteto buvo pritarta.
PIRMININKAS. Suderintas ir bendru sutarimu. 2 straipsnį priimame bendru sutarimu. O dėl 3 straipsnio, kuris atsiranda dėl Teisės departamento pasiūlymo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). 2 straipsnio septintam komiteto suformuluotam pakeitimui pritariame.
PIRMININKAS. Jau priėmėme 2 straipsnį. Dabar 3 straipsnis. Teisės departamento pasiūlytas tekstas: pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – pritarėte.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). 2 straipsnio septintam pritariame.
PIRMININKAS. Iš komiteto pasiūlymo gimė Teisės departamento pasiūlymas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). 2 straipsnio septinta… antra… ketvirtas…
PIRMININKAS. V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Atsiprašau, Pirmininke, aš tik norėjau dėl vedimo tvarkos. Primenu, kad praėjusį kartą kilo ginčas būtent dėl 2 straipsnio ir mes turėtume dėl jo balsuoti, nes komitetas pagal Statuto 150 straipsnį nepateikė išvados. Jis pateikė dėl to paties straipsnio skirtingas išvadas. Vienu atveju tai pačiai išvadai pritarė, kita atveju – nepritarė. Reikia laikyti, kad komitetas nepateikė išvados, kaip reikalauja Statuto 150 straipsnio 1 ir 2 dalys. Tai mes turime balsuoti…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolega, neklaidinkite viso Seimo. Komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento, STT išvadas, atsižvelgdamas į Mokesčių inspekcijos, abiejų ministerijų… suformulavo straipsnį taip, kad nebūtų galimybės išvengti mokesčio mokėjimo, nes įvedama institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri bus atsakinga už priežiūrą, ar mokestis yra sumokėtas.
PIRMININKAS. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš tik dėl aiškumo. Mes kalbame apie Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą, taip? Bet švieslentėje rodo visai kitą. Tiesiog, kad būtų procedūriškai paskui… Ačiū.
PIRMININKAS. Pataisėme. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai praeitame posėdyje vyko daug diskusijų būtent dėl šio straipsnio, kur tarsi buvo pritarta mano siūlymui, bet vis dėlto jūs turėtumėte suteikti galimybę mums, Seimo nariams, pasisakyti už ir prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tai jau pritarta, balsuota.
P. URBŠYS (MSNG). Nes dabar lyg ir nuėjome prie kito straipsnio. Mes turėtume vis dėlto dėl to ankstesnio straipsnio, kuris susijęs su mano siūlymu, neva kuriam buvo pritarta, išsakyti savo nuomonę ir balsuoti.
PIRMININKAS. Pasiūlysime grįžti prie 2 straipsnio. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš, kolegos, dėl to paties 2 straipsnio – 7 straipsnio, tai yra P. Urbšio pasiūlymas, bet atskiro komiteto pasiūlymo nėra. Jeigu gerbiamas išvadų rengėjas formuluoja, kad yra atskiras komiteto pasiūlymas, tai dėl jo reikia ir atskirai balsuoti, ir pasisakyti ir už, ir prieš, bet neturi būti komiteto pasiūlymas prijungtas prie P. Urbšio pasiūlymo. Tuomet būtų pritarta iš dalies, o dabar yra iš esmės pritarta P. Urbšio pasiūlymui. Aš prašau dėl komiteto pasiūlymo balsuoti atskirai.
PIRMININKAS. Gerai. Įjungiame dėl motyvų dėl 2 straipsnio. (Balsai salėje) P. Urbšys – motyvai prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). 2 straipsnį…
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, tikrai aš norėčiau, kad jūs įsiklausytumėte į tai, kuo užsiima komitetas, vadovaujamas garbaus pirmininko V. Ąžuolo. Mano siūlymas buvo susijęs su tuo, kad panaikintume išlygą dėl administracinės atsakomybės už deklaruotų ir nedeklaruotų gamtos išteklių naudojimą. Šitai nuostatai komitetas pritarė, bet prie viso šito dar pridėjo du trečdalius, kurie susiję su medžioklės ištekliais, ko tikrai nebuvo mano siūlyme.
Sutikite, neeilinis atvejis, kai yra iškreipiamas Seimo nario pasiūlymas arba juo pasinaudojama tam, kad būtų prikergta tai, kam prieštarauja Seimo narys. Galų gale, man atrodo, daroma tam tikra maskuotė, kad paslėptų tą asmeninį interesą, ir, vienaip ar kitaip, dabar nori išskirtinių išlygų dėl medžioklės plotų mokėjimo.
Aš pasisakau prieš. (Balsai salėje) Ne, pritarimo iš dalies nebuvo. Jie paprasčiausiai ką daro? Jie mano siūlymą atkartoja, prie jo prideda medžioklės plotus ir pavadina, kad iš dalies. Gerbiamieji, čia pasityčiojimas.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos… (Balsai salėje) V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš čia pasisakau už P. Urbšio pasiūlymą, aš jam pritariu, bet aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad konsoliduotame variante jums yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Aš įsijungiu internete Biudžeto ir finansų komiteto birželio 25 dienos išvadą ir matau, kad jokių pasiūlymų komitetas nėra teikęs. Teikusi Vyriausybė ir ponas P. Urbšys. Čia, konsoliduotame variante, mums rodoma, kad pasiūlymus teikia komitetas, nors komiteto posėdžio protokole, kurį jūs galite atsiversti, jokių pasiūlymų nerasite, jie nebuvo svarstyti.
PIRMININKAS. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Gerbiami kolegos, neklaidinkite visų Seimo narių, birželio 25 dienos išvada yra papildomo komiteto išvada. Imkite pagrindinę išvadą ir ten rasite komiteto pasiūlymus.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas ministre, jūs šiek tiek, man atrodo, klaidinate Seimą, nes jūs kalbate apie komiteto išvadas, kurios bus susijusios su kitu siūlymu, dėl įsigaliojimo, o dėl šio straipsnio 25 dieną nieko nebuvo.
V. BAKAS (MSNG). Ką mes čia svarstome? Klastojami dokumentai?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Niekas neklastoja, apie ką jūs šnekate.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, iš tikrųjų tokiu atveju, kai matome, kad yra neaiškumas dėl teisės akto, dabar kaltinama, kad komitetas ar komiteto pirmininkas galimai suklastojo kažkokius dokumentus arba pateikė išvadą, aš siūlau daryti pertrauką, tegu komitetas išsiaiškina, kaip yra, ir tai galima daryti taip, kad teisės aktas būtų tvarkingas. Nes kai reikės balsuoti, nežinosime, už ką balsuojame. Ministras sako, kad 25 dieną, aš pagrindinėje išvadoje nematau 25 dienos, matau tik dėl įsigaliojimo datos dėl 2 straipsnio 7 dalies. Taip išeina, mes nežinosime, už ką balsuojame. Siūlau daryti pertrauką, grąžinti komitetui ir tegu jie susitvarko.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, siūlau padaryti pertrauką ne iki kito posėdžio, bet iki popietinio posėdžio, kad techniškai išsiaiškintume visus tuos dalykus. Tai yra neparuoštas klausimas. Pritariame? K. Masiulis – dėl vedimo tvarkos.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš manau, kad čia iš tikrųjų ne iš dalies buvo pritarta, o buvo perteklinis papildomas dalykas, kuris niekaip nefiksuotas. Čia reikėtų, kad išsiaiškintų Etikos ir procedūrų komisija, reikėtų jos išvadų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, išsiaiškins komitete, tada ir spręsime popietiniame posėdyje. V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš jau esu paruošęs skundą Etikos ir procedūrų komisijai, nes tokios machinacijos įstatymų leidybos procese yra neleistinos, ypač kai kalbame apie gamtos išteklių naudojimą. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto daryti pertrauką ne iki popietinės dalies, o nukelti tą klausimą po to, kai skundą išsamiai išnagrinės Etikos ir procedūrų komisija. Aš esu pasiruošęs, jį užbaigsiu ir kviečiu kolegas pasirašyti.
PIRMININKAS. Gerai. Kai gaus, tada galėsime keisti. Dabar sutariame, kad popietiniame posėdyje tęsime šį klausimą išsiaiškinę. Aš pasiūliau kaip posėdžio pirmininkas. Seimas bendru sutarimu pritarė, kad būtų ne pertrauka, kad būtų išsiaiškinta ir būtų toliau svarstoma.
11.00 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 62, 671 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4909(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 62, 671 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4909. Priėmimas. Nebuvo 71 balsuojančio, atidėtas balsavimas.
A. Vinkus – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, kadangi laukia labai atsakingas paskutinis balsavimas, norėčiau pasakyti – parodykime jautrumą užsienyje gyvenantiems pasaulio lietuviams, mūsų broliams ir seserims. Masiškai skambina ir prašo. COVID pandemija gali jiems sutrukdyti ateiti balsuoti, todėl sudarykime galimybę balsuoti nuotoliniu būdu. Būkime jautrūs, atsižvelkime, kaip mes patys jaustumėmės būdami jų vietoje? Kviečiu balsuoti už. Pagalvokime pagal savo sąžinę.
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Man atrodo, motyvai jau buvo išsakyti, bet kadangi kolega priminė, tai aš taip pat atkreipsiu dėmesį, kad užsienyje gyvenantieji galės balsuoti paštu. O dabar skubos tvarka nustatyti naują balsavimo procedūrą – balsuoti elektroniniu būdu, internetu, man atrodo, yra skubotas, nepamatuotas ir neatsakingas sprendimas. Galėsime tokius dalykus daryti, bet dar ne per šiuos rinkimus, nes du trys mėnesiai tikrai nėra pakankamas laikas pasiruošti. Todėl kviečiu ištraukti korteles.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, yra likęs tik balsavimas. Ar mes toliau diskutuojame? Diskutuojame. P. Urbšys. (Balsai salėje)
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, ypač kreipiuosi į gerbiamą opoziciją, iš tikrųjų aš matau, kad jūs priešiškai nusiteikę prieš valdančiųjų siūlymą įteisinti internetinį balsavimą tiems, kurie negyvena Lietuvoje. Bet, gerbiamieji, aš norėčiau jums priminti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Jį inicijavo būtent valdantieji. Sukėlė tą elektoratą užsienio lietuvių. Už kokius prezidentus jie balsavo? Už G. Nausėdą ir I. Šimonytę. Šiuo atveju tas internetinis balsavimas vis dėlto sudarys galimybę pakelti tą elektoratą, kuris gali būti jums naudingas. Sveikintinas reiškinys, kad dauguma aukojasi vardan demokratijos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Na, Povilai, nieko sau, jeigu mes čia sau naudos siektume. Šis balsavimo tipas, kai būtų galima kai kuriose tos apygardos apylinkėse balsuoti vienaip, kitose – kitaip, jau kelia abejonių dėl konstituciškumo.
Antras dalykas, nėra aišku, ar tam yra technologiškai pasiruošta. O aš manau, kad nėra pasiruošta. Reikia atlikti naujus viešuosius pirkimus, testuoti aparatūrą ir visa kita. Čia yra daug sudėtingesni technologiniai ir kiti dalykai. Mes manome, kad dėl to balsavimas toje apygardoje būtų pripažintas neteisėtu, jeigu bent kas užginčytų.
PIRMININKAS. O aš manau, kad ta diskusija niekur neveda, todėl kviečiu balsuoti. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 75, balsavo 73: už – 71, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4909) priimtas. (Gongas)
O dabar gausybė replikų po balsavimo. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Dabar, kai jau priėmėme šį įstatymą, užduosiu klausimą. Ar mūsų užsienio reikalų ministras kartais nežada balotiruotis, nes ten yra sakinys, kad tą tvarką motyvuotu sprendimu, kai bus balsuojama, nustatys užsienio reikalų ministras. Ne visur vienodą, bet taip, kaip jam patiks. Nepapulsite į įdomius spąstus, kai reikės aiškintis, ar čia nebuvo interesų konflikto?
PIRMININKAS. G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, kad pastebėjote. Įstatyme yra numatyta tiktai galimybė, kad kodas gali būti nusiųstas kartu su laišku. Labai siūlyčiau perskaityti įstatymą iki galo, nes ten yra ne vien tiktai, sakykim, laišku balsavimas taip, kaip užsieniečiai visą laiką balsuoja, bet ir daug kitokių dėl COVID-19 pandemijos nustatytų atvejų, kaip balsuoti ir ką daryti. Taigi tikrai pasaulio lietuviai labai dėkoja visiems mums, kas balsavo. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turiu vieną paprastą, bet esminį klausimą. Kadangi rinkimai yra jau šį rudenį ir mes kalbame apie šiuos rinkimus, o ne apie būsimus rinkimus, tai techniškai pasirengti galimybių tam, kad būtų įgyvendintas balsavimas internetu šiuo atveju užsienio lietuviams, yra neįmanoma ir jo įgyvendinti neišeina. Jeigu jo nėra įmanoma įgyvendinti, dėl ko tada visas šitas balsavimas yra? Tai yra labai esminis ir svarbiausias klausimas. Vyriausioji rinkimų komisija neturės techninės galimybės tai taip greitai atlikti ir įgyvendinti. Jeigu tai nebus atlikta, ką mes tada priėmėme čia nediskutavę ir sakę, kad išdiskutuoti visapusiškai nereikia? Ar tai yra logiška?
PIRMININKAS. J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Aš dar kartą noriu informuoti Seimo narius, nors jau kalbėjau praeitame posėdyje. Kadangi mūsų frakcijos narė pasiūlė šitą pataisą, mes kreipėmės į informacinių technologijų kompaniją, kuri yra laimėjusi konkursą ir aptarnauja Vyriausiąją rinkimų komisiją, ir gavome atsakymą, kad per mėnesį toks balsavimas bus parengtas. Jau mes vasarą turėsime tą balsavimą. Tiesiog, kolegos, domėkitės tuo, kas vyksta. Technologijos eina į priekį. Negyvenkime sena diena, o domėkimės… Jeigu kam įdomu, galėsiu surengti seminarą, papasakoti, nes mes jau 12 metų siūlome internetinį balsavimą.
PIRMININKAS. R. J. Dagys jau kalbėjo šiuo klausimu. Taškas.
11.07 val.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 1, 19 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4647(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-8 klausimas – Policijos įstatymo 1, 19 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4647. Priėmimas. Taip pat buvo atidėtas balsavimas. Balsuojame.
Balsavo 66 Seimo nariai. Balsavimas atidedamas.
11.08 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 9, 101, 102, 22, 221, 23, 34, 40, 42 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo naujais 102 ir 104 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4136(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Notariato įstatymo straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo naujais 102 ir 104 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4136. Priėmimas. Priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų. Kviečiu pranešėją A. Širinskienę į tribūną.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. A. Širinskienę kviečiu į tribūną. Aš jau pranešiau, kad dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritaria ir projektu nekeičiamuose įstatymo straipsniuose „Lietuvos Respublikos“ taip pat yra rašoma. Tai negalėjome keisti.
PIRMININKAS. Ir su tokiu nepritarimu galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 3 ir 4 straipsniai. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komentaro.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymui taip pat yra nepritarta, nes įstatymo projektu yra siekiama nustatyti notaro pareigą dalyvauti Notarų garbės teismo posėdyje.
PIRMININKAS. Tokiu būdu straipsnis lieka be pakeitimų ir 5 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento trečiasis pasiūlymas. Atsiprašau, Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, yra mano pasiūlymas papildyti sakiniu: „Veikdami kaip Notarų garbės teismo nariai, visuomenės atstovai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir notarai.“ Ir komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, pritarkime bendru sutarimu, kad yra 29 pritariantys, kad būtų svarstoma, dėl visų pasiūlymų. Pritariame. Dėl motyvų dėl šio pasiūlymo Seimo nariai neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu, nes komitetas taip pat pritarė. Pritariame.
Kitas yra Teisės departamento pasiūlymas, trečiasis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, Teisės departamento pasiūlymui taip pat nepritarta, nes Notarų garbės teismo pirmininko balso negalima prilyginti posėdžio pirmininko balsui, todėl neatsižvelgėme į pastabą.
PIRMININKAS. Toliau kitas Teisės departamento pasiūlymas, ketvirtasis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra pritarta iš dalies. Komitetas pateikė formuluotę, ją ir matote.
PIRMININKAS. Ir visam 6 straipsniui su tokiais pasiūlymais galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 7 straipsnio yra Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Prašau komiteto nuomonės.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat tikslinant po diskusijų ir klausymų yra siūloma vietoj „gali turėti“ formuluotė „turi nusikalstamos veikos požymių“.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui? Jam komitetas pritaria. Pritariame. Toliau Teisės departamento penktasis pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymui yra pritarta ir komitetas pateikė formuluotę.
PIRMININKAS. Ir su tokiais pasiūlymais, kuriems pritarėme, galime pritarti visam 7 straipsniui? Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 8, 9, 10 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio yra Teisės departamento šeštasis pasiūlymas. Prašom, komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra pritarta iš dalies ir patikslinta blanketinė nuoroda.
PIRMININKAS. Ir su tokiu patikslinimu galime pritarti visam 11 straipsniui? Pritariame bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio taip pat yra Teisės departamento septintasis pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti ir atitinkamai buvo pakoreguota pagal pastabą.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pakoregavimu pritariame visam 12 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 13 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas – yra Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, bet šiuo atveju jau data yra praėjusi, manau, kad galėtume koreguoti į rugpjūčio 1 dieną, atitinkamai – liepos pabaigą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Turbūt galime sutikti su tuo, kad rugpjūčio mėnuo yra tinkamas žodinių pataisymų įsigaliojimui – rugpjūčio 1 dieną. Pritariame bendru sutarimu.
Teisės departamento pasiūlymas aštuntasis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento pasiūlymui yra pritarta ir atitinkamai koreguota formuluotė.
PIRMININKAS. Devintasis Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Devintajam yra pritarta iš dalies ir vėlgi pateiktos korekcijos.
PIRMININKAS. Ir vėl paskutiniai Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymai yra susiję su datomis. Irgi įsigaliojimas liepos…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Atitinkamai, manau, koreguotina į tas datas, ką mes jau prieš tai minėjote, tai liepos pabaiga – rugpjūčio 1 diena. Čia yra du pasiūlymai dėl tos pačios dalies.
PIRMININKAS. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras turi parengti iki liepos 31 dienos, taip?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ir galime pritarti bendru sutarimu tokioms datoms ir tokioms formuluotėms? Ir visam 15 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Dėkoju pranešėjai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbėti dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 81, balsavo 78 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4136) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 6, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 22, 27, 28, 29, 30, 34, 35, 36, 39 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4137(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9.2 klausimas – Antstolių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4137. Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Į tribūną kviečiame A. Širinskienę, yra pasiūlymų. Dėl 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom, komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento pasiūlymui yra nepritarta, nes, kaip ir notarų atveju, taip ir čia yra siekiama nustatyti pareigą dalyvauti antstoliui Antstolių garbės teismo posėdyje.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas yra Seimo narės A. Širinskienės.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Vėlgi, kaip ir anksčiau balsavome, kadangi buvo siekiama suvienodinti tiek notarų, tiek antstolių reguliavimą, tai pažeidimas ne „gali turėti nusikalstamos veikos“, o „turi nusikalstamos veikos požymių“, yra siūloma taip formuluoti. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu, kad yra 29 pritariantys, kad pasiūlymai būtų svarstomi? Visi. Ačiū, pritarta. Taigi šiam pasiūlymui taip pat galime pritarti, jam komitetas pritarė, bendru sutarimu. Pritariame. Tokiu būdu galime pritarti visam 6 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
7 straipsnis. Teisės departamento ketvirtasis pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ketvirtajam pasiūlymui yra visiškai pritarta ir pateikta atitinkama formuluotė.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu pritariame visam 7 straipsniui bendru sutarimu.
8 straipsnis. Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Irgi, siekiant suvienodinti tiek antstolių, tie notarų reguliavimą, yra siūloma išbraukti vieną iš pagrindų, tai yra atleidimą iš antstolių.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir mes bendru sutarimu galime pritarti ir šiam pasiūlymui, ir visam 8 straipsniui? Pritariame.
9 straipsnis. Teisės departamento penktasis pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra pritarta dėl valstybės kadastrų ir informacinių sistemų ir atitinkamai pataisytas tekstas.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu pritariame visam 9 straipsniui bendru sutarimu.
10 straipsnis. Dėl jo yra A. Širinskienės pasiūlymas. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Čia tiesiog siekiant užtikrinti asmenų teises yra nustatomas aiškus terminas, kur ir per kiek dienų yra skundžiami antstolių atsakymai į asmenų prašymus, nurodant, kad skundžiami Vilniaus apygardos teismui.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir mes bendru sutarimu galime pritarti ir pasiūlymui, ir visam 10 straipsniui su pasiūlymu? Pritariame.
11 straipsnis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai techninio pobūdžio pastaba, yra atitinkamai pernumeruota pagal Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Gerai, toliau 12 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra dėl 14, dėl 13 nėra, Pirmininke.
PIRMININKAS. Ne, ne, ten, kur komentavote Teisės departamento, tai yra 12. Prapuolęs dvejetukas. 12 straipsnis yra 29 straipsnio pakeitimas. Teisės departamento pasiūlymui komitetas yra pritaręs ir mes pritariame bendru sutarimu visam 12 straipsniui. Toliau dėl 13 straipsnio pasiūlymų nėra.
Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento pirmasis pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jam yra pritarta iš dalies ir patikslinta 3 dalies formuluotė.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu iš dalies pritariame visam 14 straipsniui bendru sutarimu.
15 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 16 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 17 straipsnio yra A. Širinskienės pasiūlymas. Prašom pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju siūloma patikslinti, kad renka ne du Antstolių garbės teismo narius, bet renka Antstolių garbės teismo narius, nes sudėtis yra apibrėžta kitame straipsnyje, ir komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu pritariame visam 17 straipsniui.
Dėl 18 straipsnio taip pat yra Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip ir notarų atveju, taip ir čia siūloma, kad veikdami kaip Antstolių garbės teismo nariai visuomenės atstovai turėtų tokias pat teises ir pareigas kaip ir antstoliai Garbės teisme. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir mes bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui. Kitas pasiūlymas yra Teisės departamento.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento pasiūlymui dėl 7 dalies yra nepritarta, nes, skirtingai nei pastaboje minima Advokatų garbės teismo atveju, Antstolių garbės teismo darbas Garbės teisme nėra apmokamas, jis neatlygintinas.
PIRMININKAS. Septintasis Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra pritarta iš dalies ir patikslinta formuluotė.
PIRMININKAS. Ir su tokiais pritarimais galime pritarti bendru sutarimu visam 18 straipsniui? Pritariame.
19 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi tų pasiūlymų datos jau yra praėjusios, būtų tikslinga suvienodinti reguliavimą su Notariato įstatymu – pasirinkti liepos 31 ir atitinkamai rugpjūčio 1 dienas.
PIRMININKAS. Suderiname datas tokias pat, kaip ir buvo prieš tai priimtame įstatyme, ir pritariame bendru sutarimu šiems pasiūlymams.
Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 73, prieš nėra, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4137) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Civilinio kodekso 2.137, 2.138, 2.1381, 2.143, 2.144, 2.145, 2.146, 2.148, 2.178, 2.181 ir 2.184 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4833(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Civilinio kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4833(2). Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priimame pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Ir 12 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas. Taip pat galime ir pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 83 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4833(2) priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 2, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 273 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4278(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11.1 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 273 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4278(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Yra gauta dėl 6 straipsnio. Priimame pastraipsniui. Paprašysiu tada A. Širinskienės pakomentuoti pasiūlymus.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė pasiūlymui.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir su tokiu pritarimu pritariame visam 2 straipsniui bendru sutarimu.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu.
6 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jam taip pat yra pritarta. Atitinkamai pakoreguotos įsigaliojimo nuostatos.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 6 straipsniui bendru sutarimu. Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4278) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, noriu prašyti grįžti prie Antstolių įstatymo, nes protokole neužfiksuotos aiškios įsigaliojimo datos. Grįžtame prie to, kad įsigaliojimo datos yra lygiai tokios pačios, kaip ir Notariato įstatymo. Pagal A. Širinskienės žodinį pasiūlymą. Tinka dėl protokolo taip? Tinka.
11.27 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4279(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4279. Priėmimas.
Pasiūlymų nėra gauta… Pasiūlymų yra gauta, bet tiktai Teisės departamento, jiems komitetas pritarė. Pranešėjos nekviečiu.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Su tokiu pritarimu pritariame visam 2 straipsniui.
3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai ir visi vienbalsiai patvirtino, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4279) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau.
11.29 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1411 straipsniu, 589 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4781(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4781(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3, 4 straipsnius galime priimti? Galime.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai, vienbalsiai pritarta įstatymui. (Gongas)
11.30 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 156 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4505(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4505(3). Priėmimas. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti? Pritariame ir priimame 1 straipsnį. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai, vienbalsiai 83 pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-4505(3). Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-4918(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-4918(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti ir priimti? Galime. Dėl 3 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto pranešėją A. Kubilienę prašome į tribūną. Teisės departamento pasiūlymas, vienas ir antras pasiūlymas. Komiteto argumentai?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirmas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritaria. Antram taip pat pritaria ir trečiam taip pat pritaria.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, pritariame komiteto pozicijai, pritardami Teisės departamento pasiūlymams, ir 3 straipsnį galime priimti? Galime. Dėkoju.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Dėl 5 straipsnio?
PIRMININKĖ. Taip.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). 5 straipsniui siūlome nepritarti: atsižvelgiant į tai, kad licenciją išduodanti institucija yra įdiegusi sąsają su kitais valstybės registrais, informacinėmis sistemomis ir šių sąsajų dėka licencijos duomenų tikslinimas bus vykdomas minimaliais kaštais; taip pat kad valstybės rinkliava neimama už išduodamų licencijų, kai keičiasi rekvizitai, tiesiogiai nepriklausantys nuo ūkio subjektų, patikslinimą. Truputį sutrumpinau.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto argumentams ir 5 straipsnį galime priimti? Priimta.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Mes pritariame ir 6 straipsnį priimame. Dėl 7, 8, 9, 10, 11 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 12 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė ir pateikė atitinkamai suredaguotą straipsnį. Jį galime priimti? Galime priimti. Dėkoju. Dėl 13 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritaria, nes viena iš licencijos išdavimo sąlygų yra asmens sveikatos priežiūros specialisto profesinės kvalifikacijos tobulinimas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, jeigu po profesinės kvalifikacijos įgijimo praėjo daugiau kaip dveji metai. Atsižvelgiant į tai, reikalingas ilgesnis terminas, kad visi specialistai galėtų baigti atitinkamus kvalifikacijos kursus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto argumentams ir 14 straipsnį galime priimti. Dėkoju. Dėkoju pranešėjai. Dėl viso įstatymo projekto norinčių išsakyti motyvus nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4918) priimtas vienbalsiai. (Gongas)
11.35 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 16 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4919(2) (priėmimas)
Kitas šio ką tik priimto įstatymo lydimasis būtų Sveikatos sistemos įstatymo 16 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4919(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime juos priimti? Priimame.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas dėl įsigaliojimo datos. Suderinta 2021 m. gegužės 1 d. Galime tam pritarti? Pritariame. 3 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė įstatymo projektui. (Gongas)
11.36 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2772 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4920(2) (priėmimas)
Ir dar vienas šio paketo lydimasis – Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4920(2). Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1 ir 2 straipsnius galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė įstatymo projektui. Priimta. (Gongas)
11.37 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3923(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3923(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti ir priimti? Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario P. Gražulio pasiūlymas. Kviečiu komiteto pranešėją A. Kubilienę. P. Gražulis. Jo nėra salėje. Prašom, gerbiamoji pirmininke, tada jūs.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš gal iš karto pasakysiu, kad mes nepritarėme, tai yra identiškas pasiūlymas, kurį mes jau vieną kartą plenarinių posėdžių salėje atmetėme, jis yra mums komitete sunkiai suprantamas teksto prasme ir neatitinka 49 straipsnio 1 dalies 1 punkto, yra ne dėl to įstatymo straipsnio, todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar mes svarstome P. Gražulio pasiūlymą? Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų, kad pradėtume svarstymo procedūrą? P. Gražulio nėra, todėl aš prašiau komiteto pirmininkės trumpai argumentuoti, ji tai ir padarė. Ar yra 29 Seimo nariai, kad pradėtume svarstyti? (Balsai salėje: „Nėra.“)
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tada nesvarstome ir pritariame komiteto argumentams. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto. Dėl motyvų. M. Majauskas. Mykolo nėra. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 80, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3923) priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 1, 12, 16, 181, 34 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3698(2) (priėmimas)
Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3698(2). Ekonomikos komiteto pranešėjas A. Baura. Priėmimas pastraipsniui. Prašome į tribūną.
1, 2 straipsniai. Pasiūlymų nėra, galime priimti? Galime.
3 straipsnis. Yra jūsų, A. Bauros, pasiūlymas. Prašome pristatyti ir kartu komiteto argumentus.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siekiant suderinti lygiagrečiai svarstomų įstatymų projektų, tai yra dabartinio, kuris pristatytas, ir po to eisiančio projekto Nr. XIIIP-4790 to paties straipsnio atitinkamos dalies skirtingas redakcijas, reikia patikslinti projekto, šio projekto Nr. XIIIP-3698(2), 16 straipsnio 3 dalies nuostatas. Patiksliname įrašydami, kad „licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 %, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui“, ir dar vienas papildymas, kad „savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti ar apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis laiką ir trukmę“. Šiai pataisai komitetas visiškai pritaria.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, 29 pritariantys Seimo nariai tikriausiai yra. Motyvai dėl pasiūlymo, ką tik išgirdome jį ir komiteto argumentus. Nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėkoju. Ir 3 straipsnį galime priimti.
4, 5, 6 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime.
7 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ir antrasis pasiūlymas. Taip pat komitetas pritarė ir suderino įsigaliojimo datas. Pritariame ir mes. 7 straipsnį galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Atsiprašau, yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo galutinės redakcijos. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, aš prie kito projekto norėjau užsirašyti. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Aišku, atsisakote. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiima. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai – vienbalsiai pritarta įstatymo projektui. Priimta. (Gongas)
11.43 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4790(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4790(2). Priėmimas. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę A. Kubilienę, aptarsime pasiūlymus dėl straipsnių priėmimo stadijoje.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų negauta. Galime priimti? Priimame.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo narių S. Gentvilo, G. Vaičekausko, J. Razmos, A. Armonaitės, R. Budbergytės, L. Balsio ir I. Šiaulienės pasiūlymai. Kuris, kolegos, pristatote? S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šiandien jau tie, kurie atostogauja pajūryje, mato paradoksalią situaciją, kad jeigu pajūrio kavinė turi fizinius pamatus, tai ji turi teisę prekiauti alkoholiu, jeigu pajūrio kavinė neturi ir yra nestacionari, o dažniausiai tokios būna kurortų kavinės, ji neturi teisės prekiauti silpnais alkoholiniais gėrimais. Mes, aštuoni Seimo nariai iš skirtingų frakcijų, kviečiame ištaisyti šitą niuansą. Pastaruoju metu ypač Palangos meras akivaizdžiai baksnoja į susidariusią situaciją, kad paplūdimio kavinėse nebeprekiaujant alkoholiu vis tiek paplūdimiai ir jų šiukšliadėžės pilni alkoholio, iš to laimi tik didieji prekybos centrai, o ne solidžiai saulėlydžio atėję palydėti žmonės ir lankytojai. Na, kviečiame atsižvelgti ir blaiviai pagalvoti, kad tie žmonės, kurie ateina praleisti ir sumokėti gana didelę kainą už silpnąjį alkoholį pajūrio kavinėse, turėtų teisę palydėti tiek saulėlydį, tiek atsigerti silpnųjų alkoholinių gėrimų iš paplūdimio kavinių nepaisant to, ar jos turi fizinį pamatą, ar ne. Tad kviečiame leisti pačioms savivaldybėms apsispręsti, ar tokioms nestacionarioms kavinėms paplūdimiuose gali būti leista prekiauti silpnuoju iki 15 % alkoholiu. Sveikatos reikalų komitete buvo nuomonė visiškai vienoda. Tai buvo 6 už, 6 prieš ir tiktai pirmininkės balsas buvo lemiamas. Aš tikiuosi, kad Seimo plenariniame posėdyje atsiras blaivaus proto ir leis prekybą paplūdimiuose pagal savivaldybės nustatytą tvarką. Kviečiu pritarti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas nepritarė, nes galvojo, kad neblaivūs žmonės labiau linkę daryti nusižengimus, praranda savikontrolę, didėja įvairių traumų ir saulės smūgio tikimybė. Siekiant užtikrinti poilsiautojų saugumą, sveikatą ir net gyvybę, taip pat ir kultūringą laisvalaikio leidimą, neturėtų būti leidžiama paplūdimiuose prekiauti alkoholiniais gėrimais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys, kad būtų pradėtas svarstymas? Sutariame, kad yra. Gerai.
Motyvai. M. Majauskas – motyvai už pasiūlymą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tikiuosi, kad ne tik 29, nes galbūt čia nuskambėjo taip labai aiškiai, kad Sveikatos reikalų komitetas nepritarė, bet buvo 6 : 6 ir pirmininkės balsas buvo lemiamas. Aš pabandysiu pagarsinti tuos žmones, kurie pritarė. Visų pirma, mes diskriminuojame verslą: kuris turi stacionarią kavinę, gali prekiauti, nestacionarioje negali. Yra verslų, kurie turi stacionarias kavines paplūdimiuose ir prekiauja.
Antra. Mes niekaip negalime paaiškinti turistams, kodėl atvažiavę į Lietuvą jie negali pasimėgauti kultūringai sėdėdami ir palydėdami saulę paplūdimyje.
Trečia. Mes skatiname šešėlį tokiais sprendimais, nes mes kviečiame žmones pirkti bambalius prekybos centruose, juos slėpti ir patiems slėptis paplūdimiuose vartojant alkoholį. Taigi būtų gerai ištaisyti šią klaidą, paskatinti kultūringą alkoholio vartojimą, paskatinti verslą ir paskatinti turizmą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl pasiūlymo norinčių kalbėti prieš nėra. Balsuojame dėl S. Gentvilo, G. Vaičekausko, J. Razmos, A. Armonaitės, R. Budbergytės, L. Balsio ir I. Šiaulienės pasiūlymo.
Balsavo 105 Seimo nariai: už pasiūlymą – 55, prieš – 11, susilaikė 39. (Plojimai) Pasiūlymui pritarta.
Taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas dėl šito straipsnio. Jam komitetas pritarė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Visą 2 straipsnį galime priimti? Galime. Ir dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto. A. Armonaitė – motyvai už.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Puiku. Trejus metus mūsų dalies Seimo narių kritikuoti draudimai buvo atšaukti, siūloma juos atšaukti. Tikėkimės, sveiko proto pakaks čia, Seime, balsuojant. Tai iš esmės reiškia, kad savivaldybėms gali būti palikta teisė skelbti turizmo ir poilsio zonas, kur nedidelėse lauko kavinėse, kurios neturi stacionarių patalpų ir veikia labai laikinai – tiktai vasaros sezono metu, galės prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais.
Negana to, ką tik buvo pritarta pasiūlymui civilizuotai ir atsakingai paplūdimiuose vartoti silpnuosius alkoholinius gėrimus kavinėse. Tikiuosi, kad valdantieji, kurie čia galimai organizuoja kortelių traukimą, to nepadarys ir atsakingai pasižiūrės į mūsų turizmo sektorių, kuris buvo sužlugdytas per pandemiją, į smulkųjį verslą, kuriam ypač yra sunku per pandemiją, ir pagaliau į savivaldos savarankiškumą, ne tik didžiųjų miestų ar kurortų, bet beveik kiekviena savivaldybė turi teisę spręsti, kaip organizuoti savo turizmo ir poilsio zonas, kaip reguliuoti miesto ar savivaldybės gyvenimą.
Tikrai kviečiu palaikyti įstatymo projektą. Tai yra tiktai nedidelis atšaukimas tų milžiniškų, drakoniškų draudimų, kurie buvo priimti 2017 metais, tačiau tai yra laisvo oro gurkšnis, bent prieš kadencijos pabaigą, turizmui, smulkiajam verslui ir savivaldai. Už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Mazuronis – motyvai prieš.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkoju. Gerbiami kolegos, nepaisant to, kad po paskutinių balsavimų dėl pataisų šis projektas šiek tiek pagerėjo, tačiau vis dėlto turėčiau ir norėčiau atkreipti dėmesį į keletą kai kurių dalykų, nelogiškų ir sveiku protu sunkiai pagrindžiamų, vis dar egzistuojančių alkoholio kontrolės srityje. Tai yra tie dalykai, apie kuriuos aš šnekėjau ir įstatymo svarstymo metu. Aš vis tiek dabar turiu paminėti, kad šis įstatymas tik labai siaura dalimi naikina nelogiškumus alkoholio kontrolės srityje. Nelogiškos alkoholio kontrolės pataisos ir reguliavimas – prekyba alkoholiu kažkodėl iki 20 valandos, 5 minutės iki 20 valandos – tu gali įsigyti, 5 minutės po 20 valandos – jau negali, sekmadienį prekyba tik iki 15 valandos. Kodėl ta 15 valanda yra įtvirtinta, aš dabar vėlgi nesuprantu. Kodėl sekmadienis, o ne pirmadienis ar trečiadienis, ar penktadienis? Vėlgi atsakymų į šitą klausimą nėra.
Galų gale prekyba silpnu alkoholiu tik nuo 20 metų, kai žmonės nuo 18 metų pagal Civilinį kodeksą įgyja visas atsakingo piliečio teises ir pareigas, tačiau teisės įsigyti vyno butelį, nežinau, alaus butelį ar sidro dar neįgyja.
Mes jau keičiame Konstituciją, kad nuo 21 metų norime leisti jauniems žmonėms kandidatuoti į Seimą, tačiau alkoholio įsigyti… tuoj bus suvienodintas amžius ir bus taip, kad išrinksime žmones į Seimą, tačiau negalės įsigyti alkoholio.
Gerbiami kolegos, galų gale paskutinis nelogiškas reguliavimas – tai draudimas prekiauti alkoholiu Seime. Lietuvos parlamentas yra turbūt vienintelis parlamentas, kur neįmanoma per pietus vyno taurės nusipirkti prie žuvies ar prie kažko, nežinau. Tai absurdų dar yra labai daug šioje srityje. Šis įstatymas naikina tik labai nedidelę dalį tų absurdų. Todėl, man atrodo, jis turėjo būti platesnis, ir platesnė…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas!
A. MAZURONIS (MSNG). …įvairius dalykus, apie kuriuos aš čia šnekėjau.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas – motyvai už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kviesčiau žiūrėti į šitą įstatymą su pozityvumo gaidele. Mes leidžiame savivaldybėms apsispręsti dėl alkoholio prekybos licencijų, kokiu atstumu galima prekiauti nuo stacionarių kavinių lauko kavinėse, ir leidžiame dėl paplūdimių pačioms savivaldybėms apsispręsti. Palangoje iš tikrųjų yra įvykęs kultūrinis perversmas. Per paskutinį dešimtmetį tikrai Palangoje tvarkomasi. Saikinga kultūra, kultūringas alkoholio vartojimas yra prioritetas ir miesto taryboje. Tad aš manau, kad Palanga, Klaipėda, Neringa tikrai žiūrės į šią atsakomybę atsakingai ir tikrai neleis chaotiško alkoholio prekybos licencijų dalinimo. Tuo labiau kad pačios savivaldybės turi savo gelbėjimo tarnybas ir mato, kas yra ir kaip yra, kas tie skęstantieji.
Aš tikrai agituoju pasitikėti savivaldybėmis, pasitikėti kurortais, jie yra iš tikrųjų… viena iš jų trumpo sezono galimybių yra aptarnaujantis sektorius paplūdimiuose. Tikrai tos kavinės, dabar turėsiančios teisę prekiauti alkoholiu, yra ir dalies kitų paslaugų teikėjos, neprekiaujant alkoholiu iš tikrųjų tos paslaugos išnyksta.
Todėl aš kviečiu žvelgti pozityviai. Lietuva ir taip turi griežčiausius, didžiausius alkoholio prieinamumo ribojimus. Tad kviečiu susitelkti ties tuo, kur jie yra veiksmingi, ir leisti šią iniciatyvą. Kviečiu pritarti. Už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Šis įstatymas liberalizuoja alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė alkoholio koncentracija neviršija 15 %, vartojimą kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu. Tai iš tikro šiek tiek keista, kad valstiečiai, tie, kurie labai aukštai kėlė blaivybės vėliavą, tarsi ją bando šiek tiek nuleisti žemiau artėjant rinkimams. Kiek aš prisimenu, pačioje pradžioje buvo aiškinamasi, kad iki 15 % alkoholio tūrio alkoholį vartoja ne kas kita, o tie, kurie pradeda vartoti alkoholį. Faktiškai jūs atsitraukėte nuo savo vienos pagrindinių vertybinių nuostatų. Aš suprantu, kad yra išdalinti dabar koroniniai maišeliai, tai jūs dabar norite pasirūpinti, kad tie pinigai irgi pasiektų savo tikslą ir kiek galima apsvaigintų jūsų būsimą rinkėją.
Bet šiaip aš džiaugiuosi, iš vienos pusės, kad vis dėlto, kad ir dėl rinkiminių išskaičiavimų, atsitraukiama nuo neprotingų reikalavimų ir draudimų. Savotiškai gal ir yra tam tikras ženklas, gal jūs norite pasitaisyti ir vis dėlto įrodyti žmonėms, kad nesate vien tik draudėjai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Martinėlis – motyvai už.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai džiaugiuosi, kad pritarta pasiūlymui dėl nestacionarių lauko kavinių paplūdimiuose, ir tikrai gerai, kad yra mažinami draudimai, kurie buvo neadekvatūs, priimti prieš tai. Lauko kavinėse, paplūdimių nestacionariose kavinėse bus galima prekiauti silpnu alkoholiu. Manau, kad galimybė savivaldai apsispręsti dėl leidimų yra labai pozityvus dalykas. Žmonės alkoholiu tikrai nepiktnaudžiauja paplūdimiuose, vartoja saikingai, atsakingai, daugiau galimybių bus ir verslui. Aš tikrai kviečiu visus pritarti šiam įstatymo projekto pakeitimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų per ketverius metus priėmėme tuos sprendimus, kurie buvo skirti kovai su alkoholiu, kovai su tuo, kad žmonės jo Lietuvoje vartoja tikrai ženkliai per daug. Tikrai tada niekaip nematau, priėmus tokį sprendimą, logikos ir nuoseklumo visuose ankstesniuose veiksmuose. Iš tikrųjų, jeigu mes norime, kad visuomenė judėtų link tos, kuri yra sveikesnė, link tos, kuri yra atsakingesnė, link tos, kuri nevartoja alkoholio tose vietose, kuriose nėra būtina tą alkoholį vartoti, šiuo atveju kalbant apie paplūdimius, apie tas vietas, kur yra ta pati saulės kaitra, kur yra vanduo, kur yra pavojus, kai žmogus, vartodamas alkoholį, gali nuskęsti, elgtis neatsakingai, tai aš manau, kad tikrai tai nėra ta vieta, kur mes galėtume spekuliuoti, ar tie draudimai buvo geri ir reikalingi, ar kai kurie galėjo būti kiek švelnesni. Tai šiuo atveju mes vis dėlto turėtume būti atsakingi ir suprasti, kad jeigu valstybė nuosekliai jau juda ta linkme, kad mes siekiame, kad tauta taptų blaivesnė, kad reikia edukuoti žmones, skatinti gyventi sveikiau, natūralu, kad alkoholio vartojimas paplūdimiuose tikrai prie to neprisideda. Raginu Seimą būti nuosekliam ir šiam sprendimui nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Anušauskas – motyvai už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, leisiu sau pajuokauti. Kolegė Aušrinė sakė, kad tai ir laisvės gurkšnis, gurkšnis bet ko – sidro, alaus, vyno, bet ne laisvės. Aš pasisakau iš tikrųjų už apribojimų mažinimą, nes mes visą laiką remiamės kaimyninių valstybių patirtimi, rodome į kaimynines valstybes, rodome, kaip Lenkijoje, kaip Latvijoje, Čekijoje, bet kur, kur yra paplūdimiai, kur taip pat yra turistinis sezonas. Ten tikrai tie apribojimai yra logiški, bet ne tokie, kurie verstų žmones pažeisti nelogiškus apribojimus. Būkime biedni, bet teisingi. Dabar jūs, nuėję į paplūdimį, nerasite žmonių, kurie apeina tuos draudimus? Prisidėkite ranką prie širdies ir pasakykite, kad tikrai tokių nėra, kad tikrai neatsiranda žmonių, kurie apeina draudimus. Žinoma, kad apeina, žinoma, kad apeis. Todėl kiekvienas ribojimas turi būti nuosaikus, aiškus, suprantamas, bet ne apeinamas. Šiuo atveju aš siūlau pritarti visiškai racionaliam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra pagal nustatytą Statutą. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4790 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 77 Seimo nariai, balsavo 72: už – 68, prieš – 2, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Jeigu atvirai, pasakysiu, kad viltingai tikėjausi, kad ta diena ateis šiame Seime.
Prieš trejus metus įvykęs mano asmeninis konfliktas su dabartine valdančiąja dauguma, valstiečiais, mus išskyrė kardinaliai. Kažkas prisimena mano skambias frazes „po skverneliu“, kažkas prisimena skambias frazes „suvaryti į gardelius“. Tikrai viduje tikėjausi, kad ateis diena ir sveikas protas nugalės. Šiandieną jis nugalėjo.
Mielieji mano, kai bandote kovoti draudimais, jūs kovojate su savo demonais. Amžinatilsį mano bočelis iš Varnių yra labai gerai pasakęs: alkoholikas kovoja su alkoholiu. Šiandieną tie draudimai atsisuka prieš jus pačius. Jeigu jūs norite, nueikite šiandien į bet kurį paplūdimį, į bet kurį pliažą bet kurioje vietoje ir pasižiūrėkite, kaip yra propaguojamas buitinis alkoholizmas. Ne draudimais reikia kovoti, o ugdymu ir auklėjimu.
Tikrai ačiū, kolegos, kurie susirinkote, kurie atėjote, tie kolegos, kurie ištraukė balsus, tikrai ne visi buvo prieš. Aš žiūriu į vieną autorių, kuris net pateikė pasiūlymą, bet neišdrįso balsuoti. Bet ačiū tau, kad tu bent jį įregistravai.
PIRMININKĖ. P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Kadangi iš tiesų esu už blaivybę labai stipriai ir visada palaikydavau visus ribojimus kovoje su alkoholiu, norėčiau paaiškinti, kodėl šį kartą balsavau už, galbūt tai bus naudinga išgirsti ir kitiems kolegoms.
Savaitgalį praleidau Palangoje ir teko padėti koordinuoti šaulių pagalbą policijai ir gelbėtojams tame pačiame paplūdimyje. Mačiau situaciją, realybę, kokia ji yra, informaciją susirinkau iš pirmų lūpų. Taip, deja, paplūdimyje vyksta nelegali prekyba alumi ir kitais gėrimais, deja, vyksta paprasti dalykai, kad žmonės nusiperka parduotuvėje ir maišiukuose nešasi, po rankšluosčiais paslepia ir geria paplūdimyje.
Taigi šis dalykas, kad palengvinome kavinėms, manau, tikrai yra naudingas, žmonės galės įsigyti legaliai ir vartoti, nes tas realybėje, deja, vyksta, ypač vasaros metu paplūdimyje. Tokia pozicija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos. Dirbame toliau.
12.03 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 ir 351 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1939(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-18 klausimas – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1939(2). Svarstymas. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, kadangi pagal Statutą yra galimybė iš karto balsuoti dėl komiteto išvadų prieš pataisų svarstymą, frakcijos vardu siūlyčiau ta galimybe pasinaudoti. Matysime, gal nereikės gaišti laiko, jeigu komiteto išvadai nebus pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jeigu toks būtų Seimo pritarimas. Ar galime pritarti, gerbiami kolegos, siūlymui iš karto balsuoti dėl komiteto pataisų? (Balsai salėje) Bet Statute yra numatyta po diskusijos. Diskusija neįvykusi ir diskutuoti yra užsirašę, patikslinkime, kiek Seimo narių. Penki Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, vis tiek mes turime laikytis Statuto raidės. Pirmiausia diskusija. Dabar nutarkime, kokį laiką skiriame diskusijai. Kokių būtų pasiūlymų? (Balsai salėje) Siūloma dešimt minučių. Penkios. Gerai. Kolegos, yra du pasiūlymai, bet prieš tai išklausykime Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Kviečiu pirmininkę perskaityti išvadą. Tada apsispręsime dėl diskusijos laiko, padiskutuosime ir po to pasiūlymai. (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas…
PIRMININKĖ. Netrukdykite komiteto pirmininkei.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …kelių posėdžių metu svarstė įstatymo projektą. Pagrindinio komiteto išvadai buvo pritarta balsuojant 6 balsais už ir 1 susilaikius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar, gerbiamieji, mums reikia apsispręsti dėl diskutuoti skiriamo laiko. Buvo du pasiūlymai. Vienas pasiūlymas – 5 minutės, kitas pasiūlymas – 10 minučių. (Balsai salėje)
P. Urbšys dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai tos 10 minučių daugiau gal išėjo iš Seimo tribūnos, posėdžio pirmininko, nes būtų logiška, kad būtų 20 minučių, nes tikrai klausimas labai svarbus. Aš matau, yra sveikatos apsaugos ministras, jis rašėsi diskutuoti. Reikia ir jam suteikti galimybę.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiami kolegos, trys mygtukai – trys pasiūlymai. 5 minutės – mygtukas „už“, mygtukas „minus“ – 10 ir mygtukas… (Balsai salėje) Ko dabar nepatenkinti? Iš eilės. (Balsai salėje) Gerbiamas A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiama pirmininke. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad vienas užsirašiusių yra užsirašęs frakcijos vardu. Jam priklauso 7 minutės. Tai kaip vidury pasisakymo nutrauksite, jeigu Seimas nubalsuos dėl 5 minučių?
PIRMININKĖ. Teisinga pastaba. Bet kartais kalbama ne 7 minutes, o greičiau.
Gerbiami kolegos, gerai. Sutarkime, penkios minutės gal tikrai yra, kai užsirašė penki, šiek tiek ir nelogiška. Mes jau prakalbėjome pakankamai daug.
Vienas pasiūlymas – 10 minučių, kitas pasiūlymas – 20 minučių. Balsuojame alternatyviai. Mygtukas „už“ – 10, mygtukas „prieš“ – 20. Kadangi frakcijos vardu Statutas numato 7 minutes, pastaba teisinga. (Balsai salėje) Už – 10.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 86, prieš – 19. Skiriame 10 minučių.
A. Armonaitė – pirmoji. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Iš tiesų Sveikatos reikalų komitetas nepritarė šitam įstatymo projektui ir, prisiminkime, pakeitėme komitetą į daugiafunkcinį, multifunkcinį, visa apimantį Seime mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kuris, mano požiūriu, gal net ne visai turi kompetencijos spręsti tokį svarbų klausimą. Klausimas yra susijęs su ūkine veikla, ne tik su sveikatos sektoriumi ir tikrai Ekonomikos komitetas galėjo čia taip pat tarti savo žodį, tačiau Seimas, deja, nusprendė kitaip.
Šiuo įstatymo projektu valdantieji iš esmės pripažįsta, kad jų vykdoma vaistų politika yra neveiksminga. Jie sako – įveskime valstybines ligoninių vaistines, neva dėl to atpigs medikamentai žmonėms. Mielieji, ar ne valstybė dabar reguliuoja vaistų antkainius? Ne valstybė dabar tvirtina kompensavimo mechanizmą? Ką jūs veikėte šiuos ketverius metus, kad jums dabar reikia ligoninių vaistinių?
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pinigai, kuriuos suneša visi mūsų mokesčių mokėtojai, pirmiausia turi būti skirti gydymui, sveikatos apsaugai, sveikatos priežiūrai, sveikatos prevencijai, bet tikrai ne valstybinio verslo darymui, kas ir būtų iš esmės ligoninių vaistinių įsteigimas. Čia yra paminama privati iniciatyva, ji yra slopinama ir pažeidžiama sąžininga konkurencija. Juk ir dabar vaistinės derasi su gamintojais, jos konkuruoja tarpusavyje dėl kainų, siūlo visokias nuolaidas. Dabar valstybė su visu sveikatos biudžetu ateina kaip milžiniškas žaidėjas. Kas pasidarys su nedidelėmis vaistinėmis, kurios galbūt nepriklauso didiesiems tinklams ir neturi tokio užnugario už savęs? Jos tiesiog turės užsidaryti.
Kaip suprantu, projekte atsirado ir dar nauja nuostata po Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasvarstymų, kad vaistais bus galima prekiauti ne tik pačioje vaistinėje, bet ir internetu. Ar tai reiškia, kad dabar valstybė dėl to įdarbins visą e. sveikatos sistemą? Gal tiesiog išvis panaikinkime Konstitucijos straipsnį, kuriame yra apsaugoma privati nuosavybė? Gąsdinantis projektas, sugrąžinantis Lietuvą į planinės ekonomikos laikus, aš tikrai labai tikiuosi, kad jam bus nepritarta čia, Seime, o jeigu, deja, taip nutiktų, kad Prezidentas jį vetuos, nes išties tai būtų žalinga tiek mums visiems, tiek pacientams, tiek ir verslo aplinkai Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Gentvilą. (Balsai salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kalbėdamas apie valstybinio plėtros banko kūrimą sakiau, kad vyksta spektaklis, čia vyksta dar gražesnis spektaklis. Buvo pasamdyta ekspertinę išvadą atliekanti įstaiga, tai buvo Lietuvos laisvosios rinkos institutas, kuris praėjusių metų birželio 5 dieną pateikė išvadą, kuri neleido priimti šito įstatymo. Birželio 5 dieną! Tik po metų ir 20 dienų Seimas ėmėsi iš naujo svarstyti, tai yra pakeisti komitetą į Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Taigi metus laiko valdantieji, turėdami neigiamą išvadą dėl šio įstatymo projekto, nedarė nieko, nes bijojo tų rezultatų, kurie galėtų įvykti, leidžiant atsirasti ligoninių vaistinėms kaip valstybiniams vaistais prekiaujančių įstaigų segmentams.
Jūs dabar numetate kitai kadencijai, jeigu pavyktų priimti, tikiuosi, kad nepavyks priimti šio įstatymo, taigi visos pasekmės guls jau kitos kadencijos Vyriausybei ir Seimui, o jūs sakysite: mes įvykdėme pažadus rinkėjams. Mano klausimas, kur buvote nuo 2019 m. birželio 5 d.? Ir ar pakeitus komitetą Laisvosios rinkos instituto ekspertinė išvada pasikeitė? Ne. Ji liko tokia pati. Ji liko tokia pati ir kalba apie tai, kad yra prieštaravimas Konstitucijai. Cituoju Konstitucijos 46 straipsnį: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise ir asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.“ Štai kur yra pagrindų pagrindas. Ir jūs į privačių vaistinių tinklo konkurencinę kovą įvedate nelygiais pagrindais valstybinių vaistinių tinklą, kuriamą ligoninių vaistinių pagrindu.
Reikia pabrėžti tai, ką pabrėžė ir ekspertai: Lietuvoje vaistinių tinklas yra išplėtotas labai stipriai. Dvigubai tankesnis vaistinių tinklas negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Ar jums tai ką nors sako? (Balsai salėje) Tai yra masyvas – 48 vaistinės 100 tūkst. gyventojų, o Europos Sąjungos vidurkis – 25–27 vaistinės. Akivaizdūs konkurencijos pažeidimai, jeigu atsirastų ligoninių vaistinių pagrindu valstybinis vaistinių tinklas. Naudojantis vienomis patalpomis, atliekant kitas funkcijas greta turint vartotojus, privalomai juos aptarnaujant, yra pažeidžiama Konstitucija.
Pasižiūrime, kaip reglamentuojama kitose Europos Sąjungos šalyse. Paskutinė Europos Sąjungos šalis, kuri turėjo valstybinį vaistinių tinklą, buvo Švedijos Karalystė. Praėjusiais metais Švedija pardavė savo valstybinių vaistinių tinklą, ir čia yra visas paradoksas, kad tą Švedijos valstybinių vaistinių tinklą nupirko lietuviškų vaistinių tinklas. Štai kur yra Lietuvos pasiekimai, kad lietuviškas vaistinių tinklas gali konkuruoti ir įsigyti kitos valstybės valstybinių vaistinių tinklą. Tai greta to jūs Lietuvoje kuriate valstybinių vaistinių tinklą. Galų gale pakeičiate ligoninės vaistinės funkciją – iš tradicinių vietinių ligoninių aptarnavimo jūs suteikiate joms išimtines teises.
Žiūriu, kaip apskritai Lietuvoje šiandien funkcionuoja vaistų prekyba. Reikia pripažinti, kad tai yra labiausiai, drįstu spėti, kad tai labiausiai kontroliuojamas, labiausiai reglamentuojamas, reguliuojamas ir suvaržytas prekybos sektorius. Maisto prekių mažmeninėje prekyboje negalioja tokie suvaržymai, kokie galioja vaistų prekyboje.
Dar daugiau, ministrui kas tris mėnesius suteikta teisė peržiūrėti kompensuojamųjų vaistų sąrašus. Beje, aš tam pritariu, kad padažninome nuo dviejų kartų per metus iki keturių kartų per metus. Viskas čia yra reglamentuota. Jeigu kam nors atrodo, kad mes per mažai suteikiame laisvės arba per mažai reguliuojame, tai dabar jūs randate priežastį įvesti konkurentą valstybės pagrindu.
Imkime tokį jums gal, gerbiami valstiečiai, nemielą pavyzdį – trąšų prekyba Lietuvoje ir vaistų prekyba Lietuvoje. Trąšų prekyba Lietuvoje ir vaistų prekyba Lietuvoje yra socialiai jautrus dalykas. Visiems žemdirbiams trąšų kaina yra labai svarbi, visiems vaistų pirkėjams vaistų kaina yra labai svarbi. Taigi, socialinė funkcija svarbi. Konkurencija iš principo yra to paties lygio – penki, septyni koncernai arba penki, septyni stambūs ūkio vienetai prekiauja tiek vaistais, tiek trąšomis. Bet jums nekyla minties įvesti, įkurti valstybinę trąšų prekybos įmonę, nes juk pakenks Agrokoncerno trąšoms. Kodėl jums nekyla čia? Pritrūko socialinio jautrumo? Ar savo vado verslo interesus saugote? Ar rėksite, jeigu kas nors registruos tokią nesąmonę, kad čia Konstitucijos pažeidimai, kad čia konkurencijos pažeidimai?
Gerbiamieji, sakykite, kodėl jūs taip elgiatės su vaistų prekyba, kuri, dar kartą sakau, yra labiausiai reglamentuojama, reguliuojama ir prižiūrima Lietuvoje. Trąšų prekybos iš esmės niekas neprižiūri. Muitinės departamento vadovas 2018 metų liepos mėnesį pasakė – turi sumokėti 8 mln. eurų trąšų importuotojai už tai, kad importavo nepatikrintas trąšas. Kitą dieną pats atsistatydino ir paprašė į vieno departamento direktoriaus patarėjo postą jį nuleisti. Iki šiol jūs, valdantieji, nepasirūpinote, kad Muitinės departamente per dvejus metus atsirastų naujas direktorius, nes, žiūrėk, vėl bus koks nors principingas ir pakutens trąšų biznį.
O vaistų verslą, vaistinių verslą jūs darkote, ignoruojate tai, kad ir taip viskas reglamentuota, kalbant net apie konkretų vaistą. Neduok Dieve, kas nors įpiltų rankomis į vienus vaistus kitų vaistų priemaišų. Ką jūs sakytumėte? Nešvarūs vaistai? Pavojingi vaistai? O kai kalbame apie trąšas, nešvarias trąšas, jūs ignoruojate. Trūkčiojate pečiais, gerbiamieji, nes jūs neturite argumentų atsikirsti. Esu kategoriškai prieš valstybinių vaistinių tinklo įvedimą. Jeigu bus priimta, kreipsimės į Prezidentą ir prašysime vetuoti. Jeigu atsitiks taip, kad įstatymas įsigalios, kreipsimės ir į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas. Kviečiu A. Širinskienę, reikia aptarti gautus pasiūlymus dėl 1 straipsnio. Yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Gerbiamas Jurgi Razma, jūsų pasiūlymas. (Balsas salėje) Jūs prašėte balsuoti dabar. Gerai.
Gerbiami kolegos, yra siūlymas balsuoti po diskusijos. Pagal Statuto 151 straipsnio 7, 8 dalis. Balsuojame. Už komiteto išvadą. Taip, kaip parašyta 151 straipsnio 8 dalyje. Balsuojame už komiteto išvadą. Dėl komiteto išvados – štai toks turėtų būti teiginys. Taip. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada buvo pritarti projektui. Mes balsuojame dėl komiteto išvados.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 56, prieš – 47, susilaikė 8. Pritarta komiteto išvadai.
Dabar svarstysime pasiūlymus. (Balsai salėje) Taip, kaip J. Razma ir buvo prašęs. Dabar J. Razma. Prašome. Teikite pasiūlymus. A. Strelčiūnas. Prašau.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Mano mygtukas neveikė. Aš paspaudžiau. (Balsai salėje: „…perbalsuoti…“) Perbalsuoti prašau.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Man lygiai taip pat, aš čia balsavau, bet…
PIRMININKĖ. Ir T. Tomilinui nesuveikė mygtukas. Gerai, kolegos. (Balsai salėje) A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, paskaičiuokime: 56 – už, užsiregistravo 112. Mano galva, nėra daugiau kaip pusė.
PIRMININKĖ. Čia, deja, gerbiamas kolega, ne priėmimas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne, na vis tiek.
PIRMININKĖ. Ne, ne, šiuo atveju tikrai dauguma ne nuo visų skaičiuojamų… (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, kadangi yra prašymas perbalsuoti ir iš tos pusės, ir iš tos pusės… T. Tomilinas taip pat prašė perbalsuoti. Nebeprašo perbalsuoti? (Šurmulys salėje) Gerbiamieji, susitarsime. A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Na, aš norėčiau, kad būtų laikomasi vienodos tvarkos. Vakar neveikė mano mygtukas, tai buvo tiktai dėl protokolo…
PIRMININKĖ. Įrašoma į protokolą, taip, tai buvo priėmimas. T. Tomilinas nebeprašo balsuoti?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Prašau įskaityti mano balsą už dėl protokolo.
PIRMININKĖ. Tik dėl protokolo. Supratome, viskas, kolegos.
J. LIESYS(LSF). Gerbiama pirmininke, jeigu Seimo narys sėdi čia ir neveikia mygtukas, kaip jūs galite neleisti jam perbalsuoti? Nėra dėl protokolo, tai yra nulinis balsavimas.
PIRMININKĖ. Protokole lieka įrašyti jūsų teiginiai. (Balsai salėje) J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš noriu paaiškinti, ką turėjo omeny kolega A. Salamakinas. Pagal Statutą sprendimai priimami posėdyje dalyvavusių Seimo narių balsų dauguma. Jis norėjo pasakyti, kad pagal užsiregistravusių skaičių nėra daugiau kaip pusės balsavusių už komiteto sprendimą. Todėl… (Balsai salėje) Taip, taip, už komiteto sprendimą turėjo balsuoti daugiau kaip pusė nuo posėdyje dalyvaujančių asmenų. Nėra. Iš 112 turėjo būti 57.
PIRMININKĖ. Statuto 143 straipsnis: visi sprendimai įstatymo projekto pateikimo ir svarstymo Seimo posėdyje metu priimami paprasta balsavusiųjų dauguma, išskyrus sprendimus atmesti projektą ar paskelbti jį visuomenei svarstyti, kurie priimami, jeigu juos priėmusi dauguma ne mažesnė kaip vienas ketvirtadalis visų Seimo narių. Dabar balsavo 111, už – 56. Statuto 143 straipsnis. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O 113 sako, kad sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma.
PIRMININKĖ. Kai priėmimas… O čia, kolegos, po pateikimo ir po svarstymo – 143 straipsnis. Deja, mes esame teisūs. Dabar svarstysime pasiūlymus.
J. Razma teikė pasiūlymą dėl 1 straipsnio. Agne Širinskiene, prašom į tribūną. Prašom, gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, jeigu jau vis tiek buldozeriu stumiamas tas valstybinių vaistinių projektas, aš siūlau, kad tokia valstybinė ligoninės vaistinė apsiribotų dirbdama tik tuo laiku, kai mieste nėra nė vienos dirbančios vaistinės. Tarkime, jeigu kažkokiame mieste vaistinės dirba tik nuo 8 valandos iki 22 valandos, tai ligoninės vaistinė galėtų dirbti nuo 22 valandos iki 8 ryto. Kaip sakant, tenkintų poreikį, jeigu žmogui reikia tų vaistų neįprastu laiku. Tai tam galbūt galima rasti kažkokį pateisinimą, kad tokia paslauga žmonėms galėtų būti reikalinga.
PIRMININKĖ. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritaria minėtam pasiūlymui motyvuodamas tuo, kad vis dėlto būtų sudarytos labai nelygios sąlygos veikti vaistinėms ir būtų nepasiekti pagrindiniai įstatymo projekto tikslai, tai yra didinti konkurenciją vaistinių rinkoje. Mes nepritariame.
PIRMININKĖ. Dėl J. Razmos pasiūlymo A. Armonaitė – motyvai už.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Jūsų, valstiečių, projektas ne didina konkurenciją, o mažina ir privačią iniciatyvą tiesiog išstumia. Dabar J. Razmos pasiūlymas labai didelį blogį, kuris įveda Lietuvoje planinės ekonomikos principus, pamėgina paversti bent šiek tiek logikos turinčiu reguliavimu. Tai yra jeigu privatus teikėjas nusprendžia neteikti paslaugos ir tokios privačios paslaugos – medikamentų pardavimo – nėra, vadinasi, tas vadinamasis valstybinis žaidėjas, nors man jis šiaip nepatinka per se, gali užsiimti ta paslauga tomis valandomis, kai privatus nedirba.
Jeigu jūs nuoširdžiai, pavyzdžiui, norite spręsti naktinių vaistinių problemą, tą esu girdėjusi ministrą sakant, tada prašau pritarti šiam pasiūlymui, kuris tikrai pamėgina patį projektą padaryti logiškesnį, nors projektas išties yra ydingas ir galimai antikonstitucinis.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų tada norima įteisinti, kad valstybinės vaistinės veiktų nuo 22 valandos iki 8 valandos ryto. Man atrodo, jeigu žmogui atsiranda tokių problemų tokiu laiku, kad jam reikia vaistų, ko gero, jau paprasčiau būtų kviesti greitąją pagalbą. Nebent naktinio baro lankytojams reikia kokio nors skubaus vaisto, kad atgautų sveikatą. Iš tikrųjų gal nebalsuokime už tokį humoristinį siūlymą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo. Komiteto argumentus girdėjote ir motyvus taip pat.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 52, prieš – 48, susilaikė 10. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl šio straipsnio taip pat ir Seimo nario R. Martinėlio pasiūlymas. R. Martinėlis. Prašau.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano pasiūlymas būtų, kad ligoninės vaistinėje vaistiniai preparatai gali būti parduodami ir išduodami gyventojams, jei asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba 7 kilometrų spinduliu aplink ją nėra visuomeninės vaistinės.
Pagrindiniai argumentai būtų, kad paslaugų prieinamumas ir vaistinių tinklas Lietuvoje yra du kartus didesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Be to, PSDF lėšomis yra kuriamos vaistinės, iš tikrųjų tos lėšos turėtų būti naudojamos pacientų gydymui, paslaugų prieinamumui. Iš tikrųjų priversti viešąjį sektorių užsiimti komercija iš principo yra negerai. Mano pasiūlymas būtų, kad būtų galima tik tada prekiauti vaistais, kai nėra visuomeninės vaistinės ligoninėje arba įstaigoje, nutolusioje 7 kilometrus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė tiesiog atkreipdamas dėmesį, kad yra neaišku, kokie buvo atlikti skaičiavimai dėl 7 kilometrų atstumo.
Antra vertus, taip pat būtų problema regionuose, kur tas tinklas tikrai nėra toks didelis, kaip kad yra pasakojama, žiūrint bendruosius vidurkius. Komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš nekeliu klausimo dėl dešimties pritariančiųjų suprasdama, kad tikrai jų būtų, todėl nebalsuojame dėl to.
Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, įsiklausykite, kaip argumentuojamas siūlymas. Privatus tinklas yra didesnis, negu įprasta tokiai valstybei. Viena.
Antras argumentas, kad iš viso valstybinių vaistinių steigimas yra ribotos privačios komercinės veiklos vystymas. Aiškiai šis siūlymas yra orientuotas, kad neatsirastų valstybinių vaistinių. Kam tada kvailinti vienas kitą? 7 kilometrai ar ten 5 kilometrai, man atrodo, kad balsuokime aiškiai: tie, kurie už valstybines vaistines, tai nepritaria tiems mistiniams 7 kilometrams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl R. Martinėlio pasiūlymo.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 54, prieš – 44, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo narys D. Kaminskas taip pat teikia pasiūlymą. Gerbiamasis D. Kaminskas. Prašau. Prašau, D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Mano buvo pasiūlymas, kad pagrindas būtų ligoninių vaistinės ir būtent tiktai ligoninių, tai yra stacionaruose, kur pagalba yra vykdoma visą parą, kad būtų galima panaudoti jas kaip budinčias vaistines. Tokia yra logika. Pavadinimas yra atitinkamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, komitetas nepritarė. Tiesiog atkreipė dėmesį į tai, kad tokiu atveju ambulatoriškai teikiančios paslaugas įstaigos negalėtų turėti vaistinės. Kai kuriuose regionuose, atokesnėse vietovėse yra tiktai ambulatorines paslaugas teikiančios, todėl tų regionų galimybės turėti savo ligoninės vaistinę, išduodančią asmenims vaistus, būtų sumažintos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Kas negalės turėti, tas ir neturės, bet iš esmės tokį leidimą duodame ten, kur bus galima įrengti. Už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mes su kolega Dariumi apie tai diskutavome, kalbėjomės. Iš tikrųjų, matyt, nelabai būtų prasmė apriboti tiktai stacionariomis paslaugas teikiančiomis įstaigomis, nes turime, ypač dideliuose miestuose, dar likusias dideles ir poliklinikas, kurios yra tikrai didelės gydymo įstaigos, galų gale jos teikia ir dienos tam tikras paslaugas, kur pacientams tenka išsirašyti ir įsigyti vaistų. Dar ką norėčiau priminti, kad tokia vaistinė nėra prievolė, tai yra galimybė. Vadinasi, maža kokia nors įstaiga, kuri tikrai neturi nei vaistininko, kuris galėtų tokias paslaugas teikti, nei turi tam reikalingą infrastruktūrą, to ir nedarys, nes tai nėra privaloma, tai yra tiesiog galimybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl D. Kaminsko pasiūlymo.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 21, prieš – 15, susilaikė 77. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 2 straipsnio yra J. Razmos pasiūlymas. Minutėlę, tuoj įjungiame.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlau bent jau įstatyme nenumatyti internetinės prekybos ligoninių vaistinėms. Jeigu jau mes kalbame, kad čia patogu pacientams čia pat ligoninėje nusipirkti, tai suprantama.
Internetinė prekyba vis dėlto reikalauja tam tikrų investicijų. Jeigu paliekame tą galimybę, akivaizdu, kad tam bus švaistomi Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigai, atitenkantys atitinkamai ligoninei. Nematau būtinybės bandyti atskirai ligoninės vaistinei konkuruoti su tinklais, kurie, na, kaip tinklas turi tą internetinę prekybą.
Negirdėjau, kad dar išlikusios atskiros privačios vaistinės užsiimtų ir internetine prekyba, nes tie dalykai, kad būtų deramai išvystyti, akivaizdu, kainuoja. Siūlau, kaip ir buvo iki šiol, išbraukti tą internetinės prekybos galimybę ligoninių vaistinėms.
PIRMININKĖ. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes nepritarėme, tiesiog motyvuodami tuo, kad internetinė prekyba padidintų vaistų prekybos prieinamumą gyventojams, ypač tada, kai yra didelė grėsmė COVID-19 pandemijos atsinaujinimui. Puikiai žinome, kad vis dėlto tie vaistinių nuotolinės prekybos pajėgumai pandemijos metu tikrai buvo nepakankami, nes žmonėms vaistų siuntiniai vėluodavo. Šiuo atveju tiesiog būtų galimybė rinkoje įsigyti alternatyviai, ir asmuo galėtų pasirinkti pagal jam prieinamą kainą.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pranešėjai. Motyvai dėl pasiūlymo. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad originaliame įstatymo projekte, kurį pasiūlė A. Širinskienė ir R. Karbauskis, internetinės vaistų prekybos nebuvo. Ir tame projekte, kurį, pavyzdžiui, svarstė Sveikatos reikalų komitetas, specializuotas Seimo komitetas, tokios alternatyvos nebuvo. Tačiau štai Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris šiaip jau su šia sritimi neturi nieko bendro, nes tai pirmiausia sveikatos sritis arba ekonomikos, rinkos reguliavimo sritis, štai paima ir pasiūlo, patvirtina, ir dabar jau svarstome ir internetinę prekybą.
Iš esmės iniciatoriai siūlo sukurti didelį valstybinį monstrą, kuris prekiautų ne tik fiziškai vaistais gyventojams, bet ir elektroniniu būdu, kitaip tariant, mūsų visų sveikatos biudžeto pinigai būtų skirti ne tik vaistinių verslui, bet ir internetinei prekybai. O greičiausiai e. sveikatos sistema būtų pasitelkta ne tik receptams, pacientų informacijai, bet ir galimybei vystyti ūkinę veiklą, dalyvauti versle. Tikrai kviečiu palaikyti J. Razmos pasiūlymą, kuris apriboja tokio monstro galias. Turėsime monstrą, bet bent jau ne su penkiomis galvomis, o su dviem. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Veryga – motyvai prieš.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Tikrai aš nelabai suprantu to vaistinių demonizavimo ir nelabai suprantu, kodėl mes į vaistines, arba į farmaciją, žiūrime kažkaip atsietai nuo visos sveikatos sistemos, tai yra nuo gydymo, odontologijos paslaugų, kurių valstybė yra ir steigėjas, ir prižiūrėtojas, ir niekas ten neprikaišioja Konstitucijos ar kitų dalykų. Ir man atrodo, kad jūs, kurie atstovaujate liberaliai politikai, labai teisingai pastebėjote, jūsų akimis žiūrint, vaistinės yra tiesiog biznis. Paklausykite, ką kalba farmacininkai, jie dėl to jau daugybę metų nepatenkinti, kad yra paversti tiesiog vadybininkais – ne sveikatos darbuotojais, o vadybos planų vykdytojais, vaistų, šampūnų ir kitų dalykų, kurie nebūtinai reikalingi, pardavinėtojais, jiems sudaromi verslo planai ir panašūs dalykai. Retomis ligomis sergantys pacientai skundžiasi, kad jiems sunku rasti reikalingų priemonių, nes neapsimoka jų užsakinėti ir pardavinėti. Budinčių vaistinių taip pat nėra, nes neapsimoka. Į tai yra žiūrima kaip į verslą, visiškai to nesiejant su jokiais sveikatos dalykais.
Vis dėlto kviečiu apskritai nustoti demonizuoti viešąjį sektorių. Čia, kaip ir kituose sektoriuose, nėra jokios problemos – puikiai veikia. Jeigu pritariame vaistinėms, kad jos galėtų prekiauti, tikrai nėra jokios logikos joms riboti šias funkcijas, tai yra nuotolinę prekybą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo dėl 3 straipsnio.
Dėl pasiūlymo balsavo 113: už – 54, prieš – 44, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar motyvai dėl viso įstatymo. Išklausius ir aptarus pasiūlymus, motyvai. P. Urbšys – už.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, diskusijose vaistai buvo prilyginti trąšoms. Tada gal suprantama, kodėl Europos Komisijos ataskaitose nevienareikšmiškai nurodoma, nors Lietuvos rinkoje didelis vaistinių kiekis, gyventojai, įsigydami vaistus, patiria gana dideles išlaidas. Tai, kad vaistai pas mus paversti elementaria komercine preke, o ne viena iš pagrindinių sveikatos apsaugos priemonių, iškreipia pačią vaistų rinką ir vaistų paskirtį. Nėra normalu, kad 2008 metais ne didiesiems tinklams priklausančių vaistinių skaičius sudarė 55 %, kai jau 2016 metais jų beliko tik 18 %. Ir aš nenustebčiau, kad dabar vaistinių, kurios nepriklauso didiesiems tinklams, yra apie 10 %. Tai, kad pas mus rinkoje dominuoja vaistinių monopolis, tai yra trys ar keturios vaistinės monopolizavo visą rinką, tai, kad didmena irgi laiko tik keletą privačių subjektų, iš esmės iškreipia ir pačią rinką, ir, kartoju, patį svarbiausią dalyką, susijusį su vaistais, skirtais žmogui, – kad būtų prieinamas tada, kai jam jo reikia.
O siūlymas dėl valstybinių vaistinių, be abejo, kaip aš esu minėjęs, yra susijęs su tam tikru rinkiminiu poreikiu nors baigiantis kadencijai pabandyti įvykdyti savo duotą pažadą. Be abejo, jeigu bus sprendžiama tik dėl vaistinių įsteigimo, bet lygiagrečiai nebus sprendžiama dėl didmenos, būtent Lenkijoje buvo spręstas tas klausimas, didmena irgi buvo suvalstybinta, tada atsiranda reali konkurencija, dėl to tikrai išloš žmogus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, valstybė jau šiandien nesugeba tinkamai susitvarkyti su esamomis aplinkybėmis ir atsakomybe. Pažiūrėkime į visą sveikatos apsaugą, pažiūrėkime į švietimą. O čia dar norima prisiimti papildomą atsakomybę – vaistų tiekimo ir pardavimo funkciją.
Atkreipsiu dėmesį, ką rašo Konkurencijos taryba. Ji pateikė išvadas, kuriose teigiama, kad projektas didina korupcijos riziką, atsiranda interesų konfliktas bei neteisėtos valstybės pagalbos suteikimo rizika. Jei to negana, paskaitykime, ką rašo Europos teisės departamentas, kuris nurodė, kad valdiškų vaistinių projektas prieštaraus Europos Sąjungos sutarčiai, todėl turi būti gaunamas Europos Komisijos leidimas, priešingu atveju valstybė gali sulaukti milžiniškų baudų.
Bet kadangi, kaip praktika rodo, atitiktis Lietuvos ar Europos Sąjungos teisei nėra valdantiesiems esminis argumentas, pažiūrėkime į praktinę tokio sprendimo pusę. Turėsime labai paprastą rezultatą. Šiuo metu gydymo įstaigose veikia 233 didžiųjų tinklų vaistinės. Dauguma iš jų dėl tokio sprendimo turės užsidaryti. Tai reiškia, kad jose dirbantys vaistininkai bus atleisti ir priimti į valstybines vaistines, tačiau dabar – pagal partinę priklausomybę ar pažintis. Atsiras eilės ir paslaugos išrinktiesiems, taip, kaip dažniausiai nutinka su valdiškomis paslaugomis.
Mieli kolegos, jeigu norime mažinti vaistų kainas, kompensuokime. Tam, aš esu tikras, mano kolegos mielai pritars. Tačiau valstybinių vaistinių kūrimas, siekiant sumažinti kainas, yra lyg apendicito operavimas per gerklę. Aš tokiam dalykui nepritarsiu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo. Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 61, prieš – 48, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
12.45 val.
Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas Nr. XIIIP-1741(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas Nr. XIIIP-1741(3). (Balsai salėje) Taip, paskelbiau įstatymo… Prašau?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Aš tikrai norėjau balsuoti prieš tą įstatymą. Jeigu galite, dėl protokolo…
PIRMININKĖ. R. Budbergytė balsavo prieš.
Dabar jau paskelbiau darbotvarkės 1-19 klausimą – Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas Nr. XIIIP-1741(3). Kviečiu Viktorą… R. Budbergytė. Prašau.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Aš frakcijos vardu noriu paprašyti svarstymo pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bendru sutarimu? Bendru sutarimu pertrauka iki kito posėdžio.
Gerbiami kolegos, liko 15 minučių. Mes dar galime spėti iš vakarinio posėdžio pradėti bent jau priiminėti Mobilizacijos įstatymo projektą. Galime? Galime.
12.46 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4355(2) (priėmimas)
2-1 klausimas – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4355(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Jį sudaro daug straipsnių. Tad 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 straipsnius galime priimti? Galime. Ir visą 1 straipsnį galime priimti.
2 straipsnis – įsigaliojimas. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime priimti? Priimame.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. L. Kasčiūnas. Nėra. A. Anušauskas. Taip pat nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4355(2) priimtas. (Gongas)
12.48 val.
Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4356(2) (priėmimas)
Lydimasis – Karo padėties įstatymo projektas Nr. XIIIP-4356(2).
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Jį sudaro straipsniai… Prašom netriukšmauti, kolegos. 1, 2, 3, 4… Atsiprašau, 1, 2 straipsnius galime priimti? Galime. Pasiūlymų nėra. 3 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto pranešėjas J. Jarutis. Gal turėsite argumentų dėl Teisės departamento pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė, dėl 3 straipsnio? Teisės departamento pasiūlymas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komiteto argumentai, kad, siekiant efektyvios valstybės gynybos, yra svarbus kiekvieno piliečio indėlis, bet iki šiol nėra Lietuvos Respublikos piliečių pasirengimo strategijos. Yra numatyta įstatyme, kad ją parengs Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas nepritarė ir mes komiteto pozicijai pritardami priimame 3 straipsnį. Dėkoju.
4 straipsnis. D. Gaižausko pasiūlymas. D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Įjunkite mikrofoną. Ačiū. Mano pasiūlymas yra toks: pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip, kad Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo padėtį ir teikia šiuos sprendimus tvirtinti Seimui artimiausiame posėdyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Norinčių kalbėti dėl pasiūlymo nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ir 4 straipsnį galime priimti? Dėkoju.
5 straipsnis. Taip pat D. Gaižausko pasiūlymas. P. Urbšys netriukšmauja!
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). 5 straipsnio 2 dalį taip pat siūlome pataisyti ir įrašyti vieną sakinį: „Jeigu tokie sprendimai nebuvo priimti anksčiau.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Seimo nariai nenori kalbėti dėl pasiūlymo ir pritaria bendru sutarimu D. Gaižausko pasiūlymui? Pritaria. Ir 5 straipsnį galime priimti? Dėkoju.
Dėl 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir iki pat 35 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime juos priimti? Galime. Visą 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Taip pat priimame. Dėkoju.
Dėkoju pranešėjui. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. A. Anušauskas. Jo nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Priimta. (Gongas)
12.51 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 505, 517, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1882, 5051, 5052, 5171, 5172, 5173, 5174, 5601 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4357(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIIIP-4357(2). Priėmimas pastraipsniui. Yra septyni, atsiprašau, yra 12 straipsnių. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Nuo 1 iki 12 straipsnio galime priimti? Galime. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai. Vienbalsiai priimtas įstatymas. (Gongas)
12.52 val.
Baudžiamojo kodekso XLVI skyriaus pavadinimo, 330 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 3161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4358(2) (priėmimas)
Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4358(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai. Vienbalsiai priimtas įstatymas. (Gongas)
12.53 val.
Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4359(2) (priėmimas)
Lydimasis – Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4359(2). Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2 straipsnius galime priimti? Priimame. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai. Vienbalsiai priimtas įstatymas. (Gongas)
12.54 val.
Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4360(2) (priėmimas)
Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo projektas Nr. XIIIP-4360(2). Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3 straipsnius galime priimti? Priimame. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Gerbiami kolegos, gal galite tie, kurie nebuvo, nebalsavo, P. Urbšys, matau, dar yra rūkančių, kolegos, vyksta įstatymo priėmimas, gal galėtumėte grįžti į salę ir dar kartą balsuoti? Pakvieskite kolegas rūkalius. Dar ateina N. Puteikis. Na va.
Kolegos, dar kartą skelbiu balsavimą dėl ginkluotosios gynybos ir pasipriešinimo agresijai. Matau, kad yra Seimo narių, tiesiog pritrūko balsų.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai – vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4360) priimtas. (Gongas)
12.56 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3, 3, 15, 26, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4361(2) (priėmimas)
2-2.7 klausimas – Karo prievolės įstatymo projektas Nr. XIIIP-4361(2). Kviečiu J. Jarutį, aptarsime gautus pasiūlymus. Dėl 1 straipsnio yra A. Širinskienės pasiūlymas. Kur A. Širinskienė? Nėra. Pristato J. Jarutis ir aptarsime. A. Širinskienė vietoj 26 siūlė 24.
J. JARUTIS (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti ir komiteto argumentai, kad bakalauro, profesinio bakalauro studijas, kurių trukmė 3,5 arba 4 metai, po bendrojo lavinimo mokyklos baigimo pradėję jaunuoliai baigia būdami 22–23 metų. Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašas sudaromas kalendorinių metų pradžioje, į jį neįtraukiant asmenų, kuriems tais metais suėjo ar sueina 24 metai. Ir toliau išdėstyti visi kiti argumentai, kuriems komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu siūlyti pritarti komiteto nuomonei? Nėra prieštaraujančių? Nėra. Bendru sutarimu pritarėme komiteto nuomonei.
A. Širinskienės pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Jam pritarta iš dalies?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, pritarta.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto argumentams?
J. JARUTIS (LVŽSF). 3 straipsnis – 15 straipsnio pakeitimas.
PIRMININKĖ. Visą 2 straipsnį galime priimti?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 3, 4, 5, 6 straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Galime juos priimti? Galime. Dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Dėkoju pranešėjui. Kolegos, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai – vienbalsiai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4361(2) priimtas. (Gongas)
12.58 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 12, 13, 14, 17, 21, 23 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4362(2) (priėmimas)
Dar vieną spėsime priimti, nes lydimųjų dar yra tam tikras skaičius. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1–9 straipsnius galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kolegos, liko vienuolika lydimųjų įstatymų projektų. (Balsai salėje: „Pabaikime.“ ) Yra siūlymas pabaigti lydimuosius įstatymų projektus. (Balsai salėje) Negalime vienu balsavimu.
Jau pritrūko Seimo narių. 69.
Perbalsuosime dėl krašto apsaugos vakariniame posėdyje. O dabar skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Iki pasimatymo antrą valandą.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.