LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 330
STENOGRAMA
2019 m. rugsėjo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Labas rytas, gerbiami kolegos! 10 val. 9 sek. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 26 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
10.00 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, prieš pradedant posėdį, trumpa informacija. Šiandien yra akcija „Paaukok kraujo“. Visi kolegos, kurie gali ir nori, gali tai padaryti Baltijos Asamblėjos patalpose ir medicinos punkte. Organizuoja R. Šarknickas.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. rugsėjo 26 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Dar darbotvarkės. Darbotvarkės tvirtinimas. Pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Gal pritarsime bendru sutarimu darbotvarkei? Pritariame. Dėkoju.
10.01 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 16, 23, 27, 28, 29, 54, 62, 64, 65, 73 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3566(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 16, 23, 27, 28, 29, 54, 62, 64, 65, 73 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3566. Priėmimas. Kviečiame Z. Streikų į tribūną. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, komiteto nuomonė.
Z. STREIKUS (LVŽSF*). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai: projekto nuostata – rinkimų apylinkė, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, siejama su konkrečiu rinkėju tik tiek, kiek ši informacija reikalinga apylinkės rinkimų komisijai nustatyti, kokiai rinkimų apylinkei tas rinkėjas yra priskiriamas. Kiekviena apylinkės rinkimų komisija turi savo apylinkės rinkėjų sąrašą, pagal kurį ir parengs bendrojo pobūdžio informacinius pranešimus apie rinkimus. Rinkimų apylinkės adreso nurodymas pranešime rinkėjui yra esminė informacija, į kurią rinkimų apylinkę atvykti balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Su tokia komiteto nuomone galime pritarti 5 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėkoju pranešėjui. Motyvai. Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Ačiū, gerbiamas Petrai. Iš tiesų rinkėjo korteles pakeitus pranešimais apie rinkimus, šie nebūtų vardiniai, jų nereikėtų įteikinėti kiekvienam rinkėjui asmeniškai, sumažėtų neprasmingo darbo krūvis apylinkių komisijų nariams, padidėtų rinkimų organizavimo efektyvumas. Man atrodo, kad tai yra reikalingas ir teisingas sprendimas. Tik atkreipsiu dėmesį, kad iki šiol, nešiojant tas rinkimų korteles, taip pat būdavo agituojama dalyvauti rinkimuose. Tai buvo svarbi funkcija, kuri paskatindavo žmones prisiminti, jog vyksta rinkimai, ateiti ir dalyvauti. Ir žinant, kad Lietuvoje rinkimų aktyvumas nėra didelis, labai svarbu, kad priėmus šį sprendimą būtų skiriamos reikalingos lėšos informuoti apie rinkimus, kad gyventojai būtų pakankamai agituojami dalyvauti rinkimuose ir dėl tokio sprendimo nenukentėtų rinkimų aktyvumas. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mieli kolegos, galbūt ir gerai, kad mes palengviname rinkimų komisijų darbą, gal joms tikrai labai sunku, bet aš manau, kad mes turėtume kelti aukštesnius demokratijai tikslus, tai visų pirma siekti aktyvesnio žmonių dalyvavimo rinkimuose, o šios siūlomos priemonės sumažins ir taip ne per didelį žmonių dalyvavimą.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Kupčinskas. (Balsai salėje)
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų norėčiau oponuoti gerbiamam J. Bernatoniui. Situacija tokia, kad šiais informaciniais pranešimais mes kaip tik siekiame, kad rinkėjų aktyvumas būtų didesnis, ir neužkertame kelio rinkimų komisijoms ne tik į pašto dėžutes sumėtyti popierinius informacinius lapelius, bet tikimės, kad Vyriausioji rinkimų komisija, priėmus šias įstatymo normas, taip pat pradės naudotis aktyvia piliečių duomenų baze, tai yra elektroniniais valdžios vartais, kuriuose yra nurodytas… kai kurie piliečiai, ne visi, aišku, yra nurodę savo elektroninius paštus. Tokiu būdu galima pasiekti kur kas daugiau rinkėjų ir priminti jiems apie rinkimus.
Šia pataisa siekta būtent palengvinti rinkimų komisijų darbą, nes šiuolaikinės technologijos, elektroninės spynos trukdydavo patekti rinkimų komisijos nariams tiek į daugiabučius, tiek į pavienes valdas ir tekdavo sukti du tris ratus, kol realiai pasiekdavo eilinį rinkėją. Tikiuosi, kad priėmus šias įstatymo normas labai nenukentės apylinkių rinkimų komisijų darbo užmokestis, kuris yra tikrai menkas ir neproporcingas jų atsakomybei. Todėl raginčiau palaikyti šias įstatymo normas ir tikėkimės, kad Vyriausioji rinkimų komisija tikrai efektyviau naudosis šiomis įstatymo pataisomis. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, siūlyčiau palaikyti šiuos projektus, nes tikrai dalyvavimas komisijos narių ir būtinas patekimas į kiekvieną butą nėra toks efektyvus. Aš tikiuosi, kad tuo mes pagerinsime komisijos patrauklumą, ir daugiau visuomenininkų galės dirbti tą darbą. Prašau palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Raginu balsuoti už, nes iš tikrųjų tai palengvins komisijos narių darbą, o jų užmokestis yra tikrai labai mažas, apgailėtinai mažas. Kartais komisijos nariai turi nueiti… komisijos nariams yra nelabai patrauklios sąlygos, kai jie turi pasiekti namus, kur tikrai yra… Tiesiog raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3566. (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 99, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3566) priimtas. (Gongas)
10.09 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 18, 25, 29, 30, 31, 57, 65, 67, 671, 69, 71, 72, 73, 78 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3567(2) (priėmimas)
Lydimasis projektas, darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 18, 25, 29, 30, 31, 57, 65, 67, 671, 69, 71, 72, 73, 78 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat priėmimas. Pranešėjo kviesti tikriausiai nereikia, kadangi yra Teisės departamento toks pat pasiūlymas ir tokie pat komiteto argumentai.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Sutariame. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis su minėta Teisės departamento pastaba, į kurią atsakė komitetas tais pačiais argumentais kaip ir dėl pagrindinio įstatymo, todėl pritardami komitetui galime pritarti visam 5 straipsniui bendru sutarimu. Sutariame. Pritariame. 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 9 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 10 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 11 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 12 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 13 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 14, 15 straipsniams taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė.
Kviečiu balsuoti dėl šio projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3567) priimtas. (Gongas)
10.12 val.
Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 16, 23, 27, 28, 29, 55, 57, 59, 64, 66 ir 68 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3568(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo 16, 23, 27, 28, 29, 55, 57, 59, 64, 66 ir 68 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3568. Taip pat priėmimas.
Priimame pastraipsniui. Galime bendru sutarimu pritarti 1, 2, 3, 4 straipsniams, dėl kurių pasiūlymų nėra? Pritariame. Toliau 5 straipsnis. Dėl jo yra identiškas Teisės departamento pasiūlymas ir identiškas komiteto atsakymas. Todėl 5 straipsniui su tokia komiteto nuomone taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Ir 12 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė.
Balsuojame dėl šio projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3568) priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 18, 25, 29, 30, 31, 57, 65, 67, 68, 70, 79 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3569(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 18, 25, 29, 30, 31, 57, 65, 67, 68, 70, 79 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3569.
Priėmimas. Taip pat kaip ir ankstesniuose lydimuosiuose ir pagrindiniame įstatyme, yra vienas pasiūlymas dėl 5 straipsnio. Komiteto nuomonė lygiai tokia pati kaip ir dėl ankstesnių projektų, todėl pranešėjo nekviečiu.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3 ir 4 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio yra pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė, jis buvo pristatytas pagrindiniame įstatyme. Su tokiu nepritarimu pritariame visam 5 straipsniui. Toliau. Dėl 6, 7, 8, 9 straipsnių pasiūlymų nėra teikta. Priimame bendru sutarimu. Dėl 10 ir 11 straipsnių taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl viso dėl motyvų Seimo narių neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 105, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3569) priimtas. (Gongas)
10.16 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 37, 41, 42, 43, 55 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2600(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37, 41, 42, 43, 55 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2600(2). Taip pat priėmimas ir čia yra atidėtas balsavimas, todėl kviečiu… (Šurmulys salėje) Prašau? (Šurmulys salėje) Balsuojame.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 7 Seimo nariai. Balsavimas atidedamas.
10.18 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 3 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3511(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3511(2). Priėmimas. Pranešėjas – K. Bartkevičius, Sveikatos reikalų komitetas. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, komiteto nuomonė.
K. BARTKEVIČIUS (LGF). Komitetas nepritarė. Argumentai – projektas patobulintas pagal Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus. Toliau 2 straipsnio 2 dalis. Pritariame. (Balsai salėje) Argumentai – siūlyta išbraukti projekto nuostatas, leidžiančias subnuomoti viešųjų įstaigų išnuomotą turtą. Ir toliau dėl visų straipsnių pasiūlymams, kuriuos pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs pakomentavote visus pasiūlymus. Gerai, 2 straipsniui su tokia komiteto nuomone galime pritarti bendru sutarimu?
K. BARTKEVIČIUS (LGF). Taip.
PIRMININKAS. Pritariame. Dėl 3 straipsnio yra techninė klaida, jis pavadintas 2 straipsniu, bet tai yra 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Taip pat pakomentavote Teisės departamento pasiūlymus…
K. BARTKEVIČIUS (LGF). Pritarta.
PIRMININKAS. …kuriems komitetas pritarė.
K. BARTKEVIČIUS (LGF). Pritarė.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti ir 3 straipsniui. Dėkoju pranešėjui.
Dėl motyvų dėl viso Seimo narių neužsirašė. Atsiprašau, dėl motyvų dėl viso Seimo narių užsirašė. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, ne kartą kalbėjau šitoje auditorijoje ir Sveikatos reikalų komitete. Noriu dar kartą prieš balsuojant pabrėžti, kad turto valdymas panaudos teise atskiria turto savininką nuo turto valdytojo, mano nuomone ir mūsų nuomone, sukuria daug sunkinančių aplinkybių dėl sprendimo priėmimo, iškreipia paslaugų teikimo tikrųjų sąnaudų vaizdą. Šis turtas apskaitomas tik už balansą. Svarbu pabrėžtinai pasakyti, kad priėmus šį sprendimą, priėmus sprendimą dėl turto valdymo perdavimo iš panaudos teisės į patikėjimo teisę, kartu numatoma spręsti ir amortizacinių atsiskaitymų įkalkuliavimo į sveikatos priežiūros paslaugų kainas klausimą.
Svarstant šį klausimą Sveikatos reikalų komitete, ne kartą buvo sakoma, kad tai sudarys didesnę galimybę įstaigoms piktnaudžiauti. Iš tiesų negalima paneigti tos rizikos, tačiau jeigu darydami apgalvotą protingą žingsnį visą laiką galvosime ir įtarinėsime vyriausiuosius gydytojus, kad jie pasielgs taip ar taip, niekada mes negalėsime padaryti sveikatos sistemos sprendimų, kuriuos turime priimti.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jeigu šiai įstatymo pataisai būtų pritarta, vis dėlto reikėtų atsakingai, kaip ir praeitą kartą sakiau, atsižvelgti į keletą momentų. Perdavus turtą patikėjimo teise ir į paslaugų įkainius įskaičiavus amortizacinius atskaitymus, tikėtina, kai kas abejoja, kad gali būti nutrauktas investicijų finansavimas per RIPʼą. Šiuo atveju labai svarbu, kad nenukentėtų sveikatos sektorius, savo noru prarasdamas šias valstybės biudžeto lėšas, kai kiti sektoriai bus toliau finansuojami. Būtina labai atsakingai apgalvoti pereinamojo laikotarpio ypatumus, nes sveikatos priežiūros įstaigoms prireiks nemažai laiko, kad jos galėtų sukaupti reikiamą lėšų kiekį įrangai įsigyti, statybos ir remonto darbams atlikti. Iš Valstybės investicijų programos visais atvejais toliau turėtų būti finansuojamas labai brangios įrangos įsigijimas ir strategiškai svarbių objektų statyba.
PIRMININKAS. Laikas.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, labai nuoširdžiai prašau palaikyti šį įstatymą savo balsavimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties sena idėja, tuo keliu tikriausiai ir reikia eiti, bet realizavimas, kaip visada, yra visiškai netinkamas dėl to, kad perdavus turtą patikėjimo teise paslaugų įkainyje turi atsirasti, turi būti įkalkuliuotas nusidėvėjimo įkainis. Dabar, užuot tai padarius kartu su valstybės biudžetu arba kad ir šių metų rugsėjo mėnesį indeksavus paslaugas apie 7 %… Buvo galima 4 % indeksuoti, nes auga ekonomika, sukaupta lėšų, o kokius 3 % buvo galima indeksuoti pasakant, kad tie 3 % yra dėl turto nusidėvėjimo. Taip legaliai įstaigos būtų galėjusios kaupti turtą ir mes būtume padarę… Pirmiausia indeksuojame, po to priimame įstatymą arba vienu metu…
Dabar kas išėjo? Mes priimame įstatymą nuo sausio 1 dienos, įstaigos iš esmės galės lėšas, kurios gautos už gydymą, už paslaugų teikimą iš PSDF, naudoti remontui, įrangai pirkti, ko dabar negali daryti. O, kaip minėjo ministras, įkainiai galbūt bus indeksuoti nuo kitų metų lapkričio mėnesio, skiriant 5 mln. Kolegos, lapkričio mėnesį bus kitas parlamentas. Norint kompensuoti visų įstaigų turto nusidėvėjimą, reikia apie 50 mln. Numatoma skirti kitais metais lapkričio mėnesį 5 mln. Vadinasi, nuo sausio 1 dienos įstaigos jau galės pradėti legaliai naudoti tas lėšas, kurios dabar skiriamos gydymui, remontui, statybai. Ne paslaptis, kad kai kurie vyriausieji gydytojai dabar jau yra tapę statybininkais. Tai ką mes darome, vėl viską pastatome…
PIRMININKAS. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …arklį už vežimo ir džiaugiamės, kad šią problemą išsprendžiame. Bet kaip mes ją išsprendžiame?
PIRMININKAS. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ją reikia spręsti kompleksiškai.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, kviečiu pritarti šiam įstatymui, nes įstatymo seniausiai laukia gydymo įstaigų vadovai, ne kartą Valstybės kontrolė sakė, kad numatytume amortizacines išlaidas būtent įkainyje. Šitas įstatymas ir sudaro prielaidas, kad galėtume keisti įkainių struktūrą. Dėl to, kad čia bus nuo lapkričio mėnesio, tai gaila, kad kolega neskaitė, bet būtent 2 straipsnyje ir yra numatyta, kad turtas turi būti perduotas iki 2020 m. lapkričio 1 d. Kai jau bus perduotas turtas, nuo lapkričio 1 dienos ir yra numatyti asignavimai būtent šitoms išlaidoms.
PIRMININKAS. Ir motyvai už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tiesų, kolegos, aš galvoju, kad nereikėtų tokių argumentų sakyti, kad idėja gera, bet atlikimas yra negeras, nes tokiu būdu mes bet kokią idėją galime stabdyti. Tikrai, kaip kolega Antanas ir paminėjo, labai seniai šita idėja yra svarstoma ir tikrai daugybę metų gydymo įstaigos laukia šitų sprendimų. Aš kviečiu vis dėlto susitelkti, nebeblaškyti, šitą sprendimą priimti. Ateityje, aišku, visada galima daugiau norėti ir daugiau tikėtis pinigų, bet šiemet, kaip ir buvo paminėta, nuo lapkričio mėnesio ateinančių metų biudžete šitie pinigai yra planuojami. Gydymo įstaigos tikrai turėtų pagaliau realią galimybę sukaupti tam tikras lėšas ir investicijoms, ir įrangai atnaujinti, ir tikrai paprasčiau disponuoti savo turtu. Kviečiu palaikyti ir pritarti šitam įstatymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau motyvuojančių pasisakymų nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 16 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3511) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3360(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3360. Priėmimas. Yra pasiūlymų. Kviečiu Seimo narį Z. Jedinskį, Ekonomikos komiteto atstovą, į tribūną. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komentaro.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Komiteto nuomonė – pritarti. Komiteto pasiūlymas skamba taip: „Vežėjas, vežėjo vadovas ir transporto vadybininkas yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jie neturi teistumo arba sankcijų tik už reglamento Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje ir IV priede nurodytus pažeidimus. Asmuo, praradęs nepriekaištingą reputaciją ar pripažintas netinkamu vadovauti vežėjų transporto veiklai, negali vykdyti vežėjų vadovo ar transporto vadybininko pareigų iki termino, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, arba teistumo pabaigos pagal Lietuvos Respublikos ir (ar) užsienio valstybių teisės aktus.“
PIRMININKAS. Ačiū. Ir su tokiu komiteto pasiūlymu galime pritarti visam 6 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
7 straipsnis. Dėl jo yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Prašau J. Razmą pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ankstesnėje stadijoje aš buvau siūlęs, kad pavėžėjų automobiliai turėtų specialius valstybinius numerius. Tam nebuvo pritarta, tai būtų per didelis apsunkinimas, kad juos išskirtume, tai dabar aš dėkingas komitetui, kad pritarė tokiam tikrai nesudėtingam pasiūlymui – nustatyti, kad pavėžėjų automobiliai tuo metu, kai jie dirba tuo pavėžėjimo režimu, užsidėtų kažkokį paprastą identifikuojamąjį ženkliuką, kurį patvirtintų Susisiekimo ministerija atitinkamose taisyklėse. Tai būtų naudinga, jiems vykdant pavėžėjo veiklą, kontroliuojantys pareigūnai galėtų matyti. Sakykim, jeigu policija sugalvoja padaryti tikrinimą, ar pavėžėjai nevykdo tos veiklos apsvaigę nuo alkoholio, tai gali sustabdyti, patikrinti juos, matys.
Taip pat buvo paminėta, kad tai būtų patogu, kai tėvai užsako vaikams automobilį. Vaikui kartais nelengva didelėje automobilių sankaupoje, jeigu jis atvažiuoja, matyti, kuris yra pavėžėjo automobilis, tenka ieškoti būtent to numerio. Tas žymėjimo ženklelis visapusiškai būtų, manau, naudingas ir neapsunkintų pačių pavėžėjų, nes kaštai jiems būtų, kaip buvo paminėta komitete, keletas eurų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime manyti, kad dėl visų pasiūlymų 29 pritariantys yra, kad pasiūlymai būtų svarstomi? Ačiū, pritariame.
Dabar komiteto nuomonė. Prašau.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Komiteto nuomonė yra pritarti. Vežėjo lengvasis automobilis, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, privalo:
Pirma. Atitikti techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus.
Antra. Turėti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka laisvai automobilio viduje ir (ar) išorėje pritvirtinamą šiose taisyklėse aprašytą visiems vienodo turinio ir formos ženklą, aiškiai identifikuojantį, kad automobilis naudojamas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugoms teikti. Vežėjo lengvasis automobilis, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, negali turėti plafono ir kitų apipavidalinimo elementų, nustatytų automobiliams vežėjų, vykdančių keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, bendru sutarimu turbūt galime pritarti J. Razmos pasiūlymui, kuriam pritaria komitetas? Dėkoju. Gerai. Abiem pasiūlymams, kuriems pritarė komitetas, galime pritarti bendru sutarimu.
Kitas J. Razmos pasiūlymas yra taip pat dėl to paties 7 straipsnio. Prašyčiau pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi taip gražiai buvo pritarta tiems galbūt paprastesniems pasiūlymams, aš vardan solidarumo ir dėl to, kad tikrai nebūtų problemų priimti svarbų projektą, dėl siūlymo dėl kasos aparatų arba taksometrų įrengimo, kai priimami atsiskaitymai grynaisiais pinigais pavėžėjų automobiliuose, neprašau balsuoti. Tiesiog manykime, kad nepritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsiimate šį pasiūlymą. Todėl mes bendru sutarimu galime dabar jau pritarti visam 7 straipsniui. Pritariame.
8 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 9 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Su tokiu pritarimu pritariame visam 9 straipsniui. 10 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 13 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 14, 15… Praleistas 12 straipsnis. Taip pat jam pritariame bendru sutarimu. Keičia 13 straipsnį. Toliau 13 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 19 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 20 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 21 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Pritarė. Kitas pasiūlymas yra Seimo nario J. Razmos. Prašau pristatyti pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mano pasiūlymas iš esmės sutampa su Teisės departamento pastaba. Siūloma nustatyti realesnę įstatymo įsigaliojimo datą, nes jeigu paliktume, kaip dabar numatyta projekte, lapkričio 1 dieną, tikrai būtų sudėtinga suspėti iki to laiko priimti poįstatyminius aktus. Aš siūlau logiškesnę įsigaliojimo datą – kitų metų sausio 1 dieną. Ministerija, jos atstovai dalyvavo komiteto posėdyje, sutiko, kad iki to laiko suspėtų parengti poįstatyminius aktus.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetui pritarus pritariame šiam pasiūlymui bendru sutarimu ir nustatome įsigaliojimo datą 2020 m. sausio 1 d. Taigi ir visam 21 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Nuomonės. Nuomonė už – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Manau, kad šis įstatymas tikrai labai lauktas ir labai reikalingas. Pačiam žmogui bus aiškiau, ką jis išsikvietė, ar vis dėlto pavėžėją, ar taksi, nes dabar numatyta, kad pavėžėją bus galima išsikviesti tik naudojantis mobiliąja programėle, ir atsiranda aiškumas. Anksčiau, būdavo, žmogus skambina telefonu, tikisi, kad atvažiuos taksi, o atvažiuoja pavėžėjas. Žmonėms iš tikrųjų bus aiškiau, koks draudimas yra, kokios garantijos jo laukia. Taip pat atsiranda aiškesni reikalavimai tiek pačiam pavėžėjų automobiliui, tam tikras pažymėjimas, kad ir paprastas, taip pat atsiranda stažo reikalavimas vairuotojui, tas irgi turbūt naudinga būtent klientams.
Bet kas, man atrodo, yra svarbiausia šiame įstatyme, tai šešėlio mažinimo klausimas. Nors nebuvo pritarta mano siūlymui, kad būtų atsisakoma grynųjų pinigų pavėžėjų sistemoje, tai, man atrodo, būtų buvę efektyviau, tačiau jau yra numatoma prievolė pačiam vežimo organizatoriui teikti duomenis apie pavėžėjų pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Man atrodo, čia yra labai svarbus žingsnis suteikiant tokią atsakomybę būtent tam asmeniui, kuris organizuoja pavėžimus, ir nepermetant visos prievolės tiktai pavėžėjams. Tokiu keliu yra nuėjusi Prancūzija. Manau, kad labai teisingas žingsnis. Manau, kad turėtume nesustoti šioje vietoje, bet taip pat galvoti apie kitų panašių dalijimosi ekonomikos sektorių atsakomybės padalinimą, pavyzdžiui, ir apgyvendinimo sektoriuje, ir taip toliau. Man atrodo, šis įstatymas yra labai reikalingas ir reikia jam pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Prieš balsuodamas aš kiekvieną kartą bandau sau užduoti klausimą, kokią problemą mes iš tikrųjų sprendžiame. Jeigu pasižiūrėtume į pavėžėjų paslaugą, tai ar kaina yra labai didelė. Galėtų būti mažesnė, bet man atrodo, kad kaina yra priimtina ir jų dalyvavimas visame šiame pavėžėjų versle, man atrodo, kainą tiktai mažina.
Ar kokybė yra gera? Man atrodo, kad yra patenkinama. Taip, galėtų būti geresnė, bet, kiek teko naudotis, tikrai nesiskundžiu. Ar yra tinkamas paslaugos prieinamumas? Man atrodo, kad jis yra tinkamas. Taip, piko metu yra sunkiau išsikviesti pavėžėjus, bet iš tikrųjų, apskritai paėmus, paslaugos prieinamumas tikrai nėra blogas. Į klausimą, kokią problemą mes čia sprendžiame, aš galiu sau atsakyti: tiktai vieną – taksi problemą. Taksistų, kuriems yra labai sunku konkuruoti su pavėžėjais, problemą. Tiesiog šiuo sprendimu mes bandome uždėti papildomą tam tikrą reguliacinę biurokratinę naštą pavėžėjams. Vis dėlto manau, kad tai yra laikinas sprendimas ir visi tektoniniai pokyčiai, kurie vyksta visame pasaulyje dėl dalinimosi ekonomikos, mano supratimu, neapsaugos taksi verslo ir nesustabdys pavėžėjų paslaugos plėtros. Taigi, aš esu linkęs susilaikyti ir galvoti apie vartotojus, kurie gauna paslaugą už, mano supratimu, prieinamą kainą. Tą paslaugą nesunku gauti ir kokybė tikrai yra patenkinama. Nesuprantu iš tikrųjų, kokią problemą mes čia sprendžiame.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikiuosi, kad Seime neatsiras daug tokių laukinio liberalizmo atstovų kaip mano kolega Mykolas, kuris čia išsakė pastabas, ir vis dėlto matys, kad priimdami projektą mes galime padaryti gerą darbą. Vyriausybė tikrai, nors ilgokai rengė tą projektą, bet parengė, manau, pakankamai kokybišką, mes jį šiek tiek patikslinome, nežymiai. Jis tikrai bus naudingas, skaidrinant taksi ir pavėžėjų veiklą, tas veiklas šiek tiek atskiriant, nes jos yra skirtingos pagal tam tikrus požymius, leis užtikrinti geresnę finansų kontrolę. Mes turbūt nebegirdėsime tiek daug istorijų apie seifuose rastus nuslėptus milijoninius pinigus. Tikiuosi, kad bus ir keleivių saugumui naudingų dalykų, įsigaliojus įstatymui, ir konkurencijos, sąžiningumo prasme yra geros nuostatos. Tad tikrai kviečiu palaikyti, nors, kaip minėjo kolegė Gintarė, gal buvo galima ir dar drąsesnius sprendimus padaryti. Bet vis tiek šis projektas yra žingsnis į priekį gera kryptimi.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Man net kraujas užvirė, kai išgirdau, kad ponas J. Razma užpuolė savo draugą, savo kolegą. Iš tikrųjų laisvė turi būti, ir liberalizmas yra vienas iš pagrindinių būdų, kuriuo valdoma visa konkurencija. Aš manau, kad pono J. Razmos kaltinimai Mykolui yra nepagrįsti ir smerktini iš liberalų ir konservatorių pusės. Todėl aš nepritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Man tikrai smagu, kai kolegos konservatoriai savo viduje vieni kitus taip gerai pavaro ir pavaro laukinio liberalizmo terminais. Mykolui laikas pas mus ir tikrai ras partnerių – K. Glavecko asmenį: bus du laukiniai, o kiti tokie naminiai, domestikuoti.
Kalbant rimtai apie šitą projektą, aš manau, kad tai, kas buvo pradiniame variante sudėliota, mano manymu, būtų iškraipę konkurenciją, būtų atidavę visą naudą taksi verslui, o pavėžėjų verslas būtų likęs pastumdėlio vietoje. Tačiau po visų svarstymų komitete, po pasiūlymų (kai kurie neperėjo, kai kuriuos atsiėmė patys autoriai, kaip šiandien J. Razma geranoriškai atsiėmė) aš manau, kad tai yra geras pagrindas toliau sėkmingai dirbti klientų labui tiek taksistams, tiek pavėžėjų verslo atstovams. Matydamas tokį santykį, užtikrinantį sveiką konkurenciją, aš pasisakau už šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt mes nemažai kalbame apie socialinės partnerystės reikalus, apie tai, kad gali būti sudaromos tam tikros taisyklės, kad lengviau įsiterptų į verslo sąlygas paprasti žmonės. Tas liberalus požiūris gali būti, bet turėtų būti kiek įmanoma vienodos taisyklės. Mes žinome nemažai pavyzdžių, kai dėl nevienodų sąlygų versle kai kurios įmonės negali konkuruoti. Manau, kad šios sąlygos šiek tiek suvienodintos, bet galbūt dar nepakankamai. Kai kurios sąlygos yra per daug lengvos pavėžėjams, bet niekas nedraudžia mums sugrįžti, jeigu bus vėl tam tikras piktnaudžiavimas tuos įstatymus peržiūrėti. O šiuo metu turbūt įmanomas geriausias variantas, susitarus dėl įvairių požiūrių, suderintas. Siūlau pritarti tam įstatymo projektui ir manau, kad sąlygos šioje srityje pakankamai geros ir vieniems, ir kitiems. Kaip ir minėjau, jos turi būti kiek įmanoma vienodos. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Kviečiu balsuoti dėl Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3360.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 12 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3360) priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 426, 449, 454, 455, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 4491 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3361(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 426, 449, 454, 455, 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 4491 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3361. Priėmimas. Dėl paskutinio straipsnio yra pasiūlymų. Kviečiu A. Širinskienę į tribūną, priimsime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų, pritariame bendru sutarimu. Ir dėl 7 straipsnio yra Seimo nario R. Sinkevičiaus pasiūlymas. Pristato R. Sinkevičius.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš galiu pristatyti, jeigu nėra Seimo nario.
PIRMININKAS. Rimantas yra, ir jūsų mikrofonas įjungtas. A. Širinskienė pristatys? Gerai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Seimo narys R. Sinkevičius įregistravo pasiūlymą, kuriuo siekiama suderinti lydimojo ir pagrindinio teisės aktų įsigaliojimo datą, nes jo vadovaujamas komitetas viso paketo įsigaliojimo datą nukėlė iki 2020 m. sausio 1 dienos. Tai atitinkamai buvo įregistruotas ir pasiūlymas dėl lydimojo – įsigaliojimą nukelti iki 2020 m. sausio 1 d., ir komitetas šiandien ryte posėdžiaudamas šiam pasiūlymui pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir turbūt neabejojame, kad yra 29, palaikantys šią pataisą, ir kad ta data turi būti suderinta su pagrindiniu įstatymu. Pritariame šiam pasiūlymui ir visam 7 straipsniui bendru sutarimu. Ačiū. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3361) priimtas. (Gongas)
10.47 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2829 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2829. Pranešėjas – A. Palionis, tačiau salėje nematau. Svarstymas. V. Ačienę prašau į tribūną paskelbti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas šių metų rugsėjo 18 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą. Komiteto nuomonė yra atmesti šį įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties pristatant išvadą nebuvo aiškiai pasakyta, apie ką yra šitas įstatymas ir kodėl komitetas siūlo atmesti. Šis įstatymas kalba apie tai, kad jeigu Seimas pakeistų gyventojų pajamų mokesčio tarifus, netekimai būtų paskirstomi ne taip netolygiai, kaip yra dabar. Siūloma, kad 80 % savo sprendimo naštos prisiimtų valstybė, o 20 % netekčių tektų savivaldai. Man atrodo, toks paskirstymo modelis būtų gerokai teisingesnis, negu siūlo kitas įstatymas, kuriam Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad būtų skirstoma proporcijomis 30 ir 70.
Todėl tie Seimo nariai, kurie mano, kad savivaldai reikėtų daugiau galimybių, daugiau funkcijų, turėtų pagalvoti, kad toms funkcijoms vykdyti reikalingi pinigai. Savarankiškas biudžetas savivaldoje yra labai mažas, didelė dalis pinigų yra skiriama labai konkrečioms funkcijoms vykdyti, tuo tarpu tie pinigai, kuriais savivalda disponuoja laisvai, yra gerokai mažesni. Todėl šitos netektys savivaldybėms yra labai skausmingos. Tikrai daugelis savivaldybių atstovų prašė palaikyti būtent šį įstatymą, todėl negaliu pritarti tam, kad įstatymas būtų atmestas. Siūlau balsuoti prieš komiteto išvadą, siūlančią atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsiskyrė. Turime balsuoti. Bendro sutarimo jau nėra. Tie, kurie pritaria komiteto nuomonei atmesti, balsuoja už, tie, kurie mano kitaip, balsuoja kitaip.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 42, prieš – 23, susilaikė 15 Seimo narių. Projektas atmestas.
10.51 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3418(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3418. Svarstymas. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovę V. Ačienę.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šių metų rugsėjo 18 dieną Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė šitam įstatymo projektui: 5 – už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą paskelbs Seimo narys G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį projektą rugsėjo 11 dieną. Priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3418 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Komitetas balsavo dėl šio projekto alternatyviai, nes buvo pateikti abu projektai: tas, kuris prieš tai atmestas, ir šitas. Šiam projektui pritarė penki, o už tą, kuris buvo atmestas, buvo keturi. Vadinasi, komitetas penkiais balsais už pritarė šitam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Po svarstymo dėl motyvų užsirašė daugiau Seimo narių, bet motyvus sakyti yra skiriama po vieną.
Motyvai už – Seimo narys J. Razma. Motyvai prieš – Seimo narys J. Sabatauskas. J. Razmos nėra.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gaila, kad dėl prieš tai buvusio projekto nėra galimybės kalbėti per svarstymą diskusijoje. Noriu pasakyti, kad šitas projektas yra analogiškas ką tik prieš tai atmestajam. Skiriasi tik vienas skaičiukas – koeficientas 0,3 vietoj 0,2, kurį siūlė tuo metu buvę opozicinių frakcijų seniūnai. Šiuo atveju, įvertinus ir mokesčių pertvarką, savivaldybės per GPM gauna mažiau, ir čia elgiamasi tikrai neteisingai, kai savivaldybėms mažinama pajamų dalis, tačiau didinama išlaidų dalis, primetant joms funkcijų, bet neduodant pinigų.
Šitas projektas, galima sakyti, yra nuplagijuotas nuo projekto ir, turiu pasakyti, pozicija elgiasi negarbingai. Užuot tam pačiam projektui teikus siūlymus, tendencingai atmetamas vienas projektas, kurį teikia opozicija, ir teikiamas analogiškas, tik pakeitus 1/10 dalį koeficiento. Todėl aš manau, kad ateityje tokių projektų neturėtų būti. Bet iš principo savivaldybėms reikia pagelbėti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Razma. Atsiprašau, E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, J. Sabatauskas labai tiksliai įvardino, kaip čia elgiamasi su opozicijos pateiktais projektais. Užuot pateikus pasiūlymą ir pataisius vieną skaičiuką, su kuo turbūt kompromisiškai mes galėtume sutikti, ir be didelių ginčų, atmetamas opozicijos projektas. Valdantieji iš principo pripažįsta, kad opozicija buvo teisi, bet turi padaryti kokį nors kitą projektą. Tai ir pateikia kitą projektą: 0,7 ir 0,3 santykis vietoj mūsų siūlyto 0,8 ir 0,2.
Aš esu pasipiktinęs tokiais veiksmais, nes tai jau įprasta praktika ir jokių išvadų valdantieji nedaro. Tačiau kodėl aš pasisakau už? Jeigu nebalsuojame už šitą projektą, tai lieka esama situacija, kai santykis yra pusė ir pusė, tai yra savivaldybėms tektų 50 % iš savo biudžetų primokėti valstybės primestoms funkcijoms vykdyti. Dabar gi mūsų siūlymas buvo tik 20 %, na, šitas kaip ir kompromisas, dėl kurio mes būtume sutikę. Taigi forma yra tokia niekinga, opoziciją pažeminanti veikimo forma, tačiau jeigu nebalsuojame už tai, lieka 50 ir 50. Todėl siūlau pasisakyti už šitą projektą ir balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 4 Seimo nariai. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-3418 pritarta.
10.57 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1726(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Rinkliavų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1726. Svarstymas. (Balsai salėje) Kviečiu iš Biudžeto ir finansų komiteto. Kviečiu V. Ačienę paskelbti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų rugsėjo 18 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą. Pritarta vienbalsiai patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kviečiu kolegas palaikyti, nes iš tiesų tiek vaikams iki 18 metų, tiek pensinio amžiaus žmonėms nėra būtinybės kai kuriais atvejais turėti abu dokumentus, visiškai užtenka paso arba asmens tapatybės kortelės, todėl galimybė sumažinti rinkliavos dydį iki 80 % tokiu būdu, renkantis vieną dokumentą, tikrai yra socialiai jautrus dalykas. Kviečiu palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime projektui pritarti, prieštaraujančių nebuvo, bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Balsuokime. Gerai, balsuokime. Balsuojame dėl Rinkliavų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1726.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 75, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Projektui pritarta po svarstymo.
11.00 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2377(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2377. Svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą paskelbs Seimo narė V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė minėtą įstatymo projektą. Už – 8, susilaikė 1. Pritarta patobulintam variantui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašė Seimo narys M. Majauskas. Motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš esu būtent tas, kuris susilaikė komitete, kaip čia gerbiama kolegė V. Ačienė minėjo. Ir mano motyvai susilaikyti buvo tokie. Aš suprantu gerus norus, teikiant šį projektą, bet pasiskaitykime, apie ką jis iš tikrųjų yra: atleisti mokyklinius autobusus nuo mokėjimo savivaldybių tarybų nustatytose nerezervuotose mokamose vietose. Tai išimtinai savivaldybių tarybų kompetencija. Savivaldybių tarybos pačios juk ir samdo tuos mokyklinius autobusus, ir pačios renka mokesčius. Jeigu mes kalbame apie tą pačią savivaldybę, tos pačios savivaldybės mokyklinis autobusas atvažiuoja į tos savivaldybės mokamą vietą, iš esmės mes atleidžiame tą pačią savivaldybę nuo tos pačios savivaldybės mokesčių. Man atrodo, tikrai yra perteklinis reguliavimas. Dabar tais atvejais, kai yra iš kitos savivaldybės atvežami mokiniai į kitą savivaldybę, tiesiog reikėtų dviem savivaldybėms susitarti dėl tokio bendradarbiavimo, o ne Seimo sprendimu iš viršaus nuleisti ir priversti savivaldybes netaikyti mokesčių. Aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti po svarstymo dėl Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Po svarstymo projektui pritarta.
11.04 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1575(3) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, sutaupėme laiko, tad norėčiau kviesti Seimo narį A. Vinkų. Darbotvarkės 2-6 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1575. Priėmimas. Kviečiu į tribūną.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, dėl šio įstatymo labai noriu padėkoti ponui P. Saudargui ir Sveikatos reikalų komitetui, čia jis iniciatorius, daug dirbo šiuo klausimu. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1575(3) 2019 m. rugsėjo 25 d., tai yra vakar, buvo apsvarstytas Sveikatos reikalų komiteto posėdyje. Jam pritarta bendru sutarimu. Posėdyje dalyvavo 12 komisijos narių. Šiuo įstatymo projektu toliau siekiama tikslingai riboti produktų, kurie skirti išimtinai girtaujantiems asmenims, prekybą. Būtent siekiama uždrausti gėrimų, kurių alkoholio koncentracija didesnė nei 6 %, prekybą plastikinėje taroje. Taip pat siekiama uždrausti į jogurto indėlių, puodelių tipo pakuotę nuplėšiamu dangteliu išpilstytus „vieno gurkšnio“ gėrimus, kurie iš esmės skirti sumažinti abstinencijos afektą. Tai paaiškinau dar papildomai prie to, ką komisija nusprendė. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Priimame pastraipsniui. Dar likite tribūnoje, gerbiamasis Antanai Vinkau, likite tribūnoje. Yra pasiūlymų, juos turime apsvarstyti.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Ir komiteto nuomonė?
A. VINKUS (LSDDF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarti. Ir argumentai?
A. VINKUS (LSDDF). Seimas 2018 m. lapkričio 15 d. posėdyje po svarstymo pritarė šio įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose siūlomoms nuostatoms. Po to šis įstatymo projektas, vadovaujantis Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617, buvo pateiktas notifikuoti Europos Komisijai ir Pasaulio prekybos organizacijai. 2019 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos standartizacijos departamentas informavo, kad šio įstatymo projekto sustabdymo pareiga baigėsi, ir šis įstatymo projektas gali būti teikiamas priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir su tokia komiteto nuomone galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu. Pritariame.
2 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas“ ir čia yra Seimo nario P. Saudargo pasiūlymas. Pristatykite.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Čia nėra daug ką pristatyti, kadangi notifikavimas, kaip matėme, užtruko beveik metus, tai tiesiog yra pavėlinama įsigaliojimo data. Komitetas vienbalsiai tam pritarė.
A. VINKUS (LSDDF). Išties įsigaliojimo data buvo 2019 m. liepos 1 d., ji praėjo, ir siūloma 2020 m. lapkričio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turbūt turime 29 pritariančius, kad pataisa būtų svarstoma, ir turime bendrą sutarimą, kad šiai pataisai būtų pritarta. Pritariame.
A. VINKUS (LSDDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir visam 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Motyvai dėl viso. Dėkoju pranešėjui. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Kaip jau sakiau ir tribūnoje, manau, kad ši įstatymo pataisa yra labai būtina ir labai svarbi, nes šio įstatymo projektu siekiama tikslingai riboti produktų, kurie išimtinai skirti girtaujantiems asmenims, prekybą. Būtent siekiama uždrausti gėrimų… Tą, ką aš sakiau, nebekartosiu. Pritariu ir ypač ačiū ponui P. Saudargui už tokį principingumą, tokį tikslingumą ir tai, manau, pasitarnaus mūsų blaivybei visuomenėje puoselėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat motyvai už – Seimo narys P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Nebekartosiu tų argumentų, kurie buvo pateikimo stadijoje. Iš tiesų dėkui Seimui, kad tada pritarėme. Tiesiog norėčiau paminėti keletą naujų argumentų. Šis Seimas yra kaltinamas, kad mes užsiimame draudimais, tik draudimais, visko ribojimais, bandome taip išspręsti problemas, o sako, reikia švietimo, reikia kelti kultūrą, žmones mokyti ir taip toliau. Tai šis projektas nelabai ką stipriai ir draudžia, bet jis draudžia būtent toje vietoje, kur yra žemiausia alkoholio vartojimo kultūra, tai yra tie liaudiškai vadinami atplėšiami jogurto pakeliai, padaryti 100 gramų, sveikatai pataisyti. Tai vienas dalykas. Ir plastikiniai bambaliai toliau yra ribojami. Tai juos vartoja jau turintys priklausomybę žmonės ir demonstruoja žemiausią alkoholio vartojimo kultūrą. Ribodami būtent šią produkciją, mes ir savo jaunimui nerodysime šių baisių pavyzdžių, ir tai bus alkoholio vartojimo kultūros kėlimas Lietuvoje.
Aš, taupydamas jūsų brangų laiką, tikiuosi jūsų geros valios ir kad palaikysite šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš tiesiog labai trumpai noriu padėkoti ambasadoriui A. Vinkui už lyderystę šiuo projektu ir šia tema. Iš tiesų mokslas sako, kad prieinamumo ribojimas mažina priklausomybę ir priklausomų žmonių skaičių, kiekį. Iš tiesų šie produktai, apie kuriuos kalbame, yra skirti būtent tiems žmonėms, kurie nori greitai ir efektyviai apsinešti, paprastai kalbant. Man atrodo, kad tokios paslaugos teikimą mes turime apriboti ir galimybę tai padaryti turime padaryti daug sunkesnę. Man atrodo, tikrai reikalingas sprendimas ir ačiū gerbiamam Antanui už lyderystę.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Tikrai pritariu šitam įstatymui ir siūlau balsuoti už jį, nes jau seniai vyksta kalba apie tai, kad tie didžiuliai bambaliniai alaus buteliai, kurie puošia apatines lentynas, visai nereikalingi (tai palaiko ir verslo struktūros), tie nuplėšiami indeliai.
Tiktai norėčiau priminti, kad kartais kalbama ir apie tai, kad verslas akcizo pajamas… Įvardijami tokie apskaičiuoti skaičiai, kad iš akcizo pajamų surenkama apie 241 mln., o žala alkoholio padariniams pašalinti sudaro 320 mln. eurų sumą.
Taigi visiškai pagrįstai, matyt, yra daromi tie dalykai: ir draudimas, ir ugdymas, ir švietimas, ir visi kiti dalykai. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Jeigu galima, aš šiek tiek įmesiu žibalo į šitą pasisakymų už vakarėlį.
Mes iš tiesų garsėjame alkoholio draudimais ir rūpesčiu, jog reikia padėti žmonėms mažiau vartoti alkoholio, bet kažkodėl buvo pradėta ne nuo šito draudimo, nors egzistavo Lietuvoje trejus metus jogurto indeliai, liaudiškai tariant, pachmielui daryti, o uždrausta nuo kitų metų veikti paplūdimio, lauko kavinėms, padidintas amžiaus cenzas – nuo 20 metų, leista dvyliktokams šimtadienius švęsti Latvijos kurortuose ir kaimo sodybose. Trejus metus šita valdžia nesprendė bambalių klausimo, nesprendė pachmielo indelių klausimo ir dėl to kaltino Europos Komisiją, kad patys nepradėjo notifikavimo procedūros anksčiau. Tai yra šiek tiek komiška.
Aš noriu atkreipti kolegų dėmesį, nes, man atrodo, gal ne visi žino, už ką mes čia balsuosime. Mes balsuosime, kad tie alkoholiniai gėrimai, kurie yra stipresni nei 6 %, galėtų būti supilti tik į 0,2 litro tarą, išskyrus, kai jie yra išpilstyti į stiklinę, keramikinę, medinę ir metalinę tarą. Kitaip tariant, čia kalbama apie plastiką. Gerai, bambalių problema yra sprendžiama, bet reikėtų dar turėti omeny, kad yra ir smulkių aludarių Lietuvos regionuose, kuriuos irgi tai paveiks. Tiesiog turėdami tai omenyje, kiekvienas apsispręskime. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Nekrošius dėl vedimo tvarkos.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Aš tiesiog norėčiau pasitikslinti. Kadangi Seimo posėdžiai privalo vykti lietuvių kalba, kas yra pachmielo indelis? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Lietuviškai pagirios. Išverčiu. (Balsai salėje) Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 72, prieš – 1, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1575) priimtas. (Gongas)
P. Saudargas – replika po balsavimo.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui. Nors Aušrinė prašė, kad nereplikuočiau jai, bet vis tiek.
Pirmiausia padėkosiu Seimui, tikrai istorinis momentas, nuėjome tikrai ilgą kelią, Europos notifikavimo procedūra beveik metus truko, tai ačiū už palaikymą.
Tiktai vienas aspektas. Vis dėlto, Aušrine, atsakysiu, kad Lietuvos gamintojų čia tikrai nepalies. Pagrindinė bambalių produkcija, jūs pasižiūrėkite į etiketes, importuojama iš Baltarusijos, o Lietuvos mažieji aludariai tikrai nepilsto į plastikinius bambalius, atkreipkime dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, vėl sutaupėme laiko, gal galime imtis 2-4 klausimo? (Šurmulys salėje) Klausimą 1-11, Švietimo įstatymo pateikimą? Gerai, tuomet skelbiu. Nėra prieštaraujančių? Nėra.
11.16 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28 straipsnio 6 dalies papildymo ir 29 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3537(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Švietimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalies papildymo ir 29 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3537. Pranešėja – Seimo narė G. Skaistė. Prašau, pateikimas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Šis įstatymas gimė po Valstybės kontrolės ataskaitos praėjusių metų rugsėjį. Valstybės kontrolė pateikė audito ataskaitą, kuri vadinasi „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“. Valstybės kontrolė nustatė, kad savivaldybės labai skirtingai užtikrina ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą. Vienose savivaldybėse 14 % vaikų lanko darželius, kitose – net 67 %. Ji nustatė, kad 9 savivaldybėse vietų darželiuose trūko, 30 savivaldybių vietų trūko tam tikrose konkrečiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Iš tikrųjų tas prieinamumas nėra toks optimalus ir nėra optimaliai pasiskirstęs tarp skirtingų savivaldybių. Ir nors Lietuva yra įsipareigojusi strategijoje „Europa 2020“, kad 95 % ketverių penkerių metų vaikų lankys darželius, šiuo metu prieinamumas yra tiktai 88 %.
Kitas dalykas, ką taip pat pasakė Valstybės kontrolė, tai kalbėjo apie tai, kad trūksta patikimų duomenų. Savivaldybėms sunku planuoti optimalų darželių tinklą, kadangi nėra konkrečių duomenų, kiek iš tikrųjų vaikų gyvena savivaldybėse, nes dažnai tėvai būna emigravę, todėl suplanuoti, suskaičiuoti yra gana sudėtinga.
Besidomint šia problema taip pat išryškėjo kitas aspektas, kad iš tikrųjų neturėdamos patikimų duomenų savivaldybės dažnai ne tiktai nesugeba užtikrinti tos paslaugos, bet taip pat ir manipuliuoja duomenimis, sakydamos, kad tą paslaugą užtikrina, o situacija yra ganėtinai kitokia.
Vienas iš tokių pagrindinių pavyzdžių turbūt yra Vilniaus rajono savivaldybė, kai žmonės sako, kad jiems trūksta vietų būtent lietuvių kalba, tačiau savivaldybė dažnai įrengia vietas lenkų kalba, sakydama, kad tokių vietų trūksta labiau. Sunku daryti objektyvias išvadas, kadangi kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga turi savo registracijos sistemą. Dažniausiai tai tiesiog popierinė knyga, kurioje surašomi vaikų vardai ir pavardės.
2017 metų duomenimis, savivaldybė pateikė, pavyzdžiui, statistiką, kad jiems trūksta vietų: 310 prašymų yra nepatenkintų į savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas, taip pat yra 664 prašymai į valstybės turimus darželius Vilniaus rajono teritorijoje. Bendrai sudėjus yra nepatenkinti 974 prašymai tėvų, kurie norėtų vesti savo vaikus į darželius. Iš jų yra 114 prašymų į vietas lenkų kalba ir 860 prašymų į vietas lietuvių kalba, bendrai per Vilniaus rajono savivaldybės turimas įstaigas ir valstybės įstaigas.
Akivaizdu, kad pateiktų prašymų skaičius skiriasi santykiu 9 ir 1, tačiau savivaldybė argumentuoja, kad pateikti prašymai dubliuojasi. Taip tikrai gali būti, kadangi kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga turi savo registracijos sistemą. Todėl norint turėti objektyvius duomenis tiek ministerijai, tiek tėvams, kurie teikia prašymus, norėtųsi, kad būtų bendra informacinė sistema. Tokią problemą yra išsprendusios kitos savivaldybės, kurios turi elektronines registracijos sistemas. Pasidomėta, kiek tokių savivaldybių yra: pusė Lietuvos savivaldybių jau dabar naudojasi elektronine registracijos sistema. Suorganizavus pasitarimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais, Savivaldybių asociacijos atstovais, taip pat Švietimo informacinių technologijų centru, visų pritarta, kad tokia bendra informacinė sistema būtų reikalinga, tikslinga, padėtų efektyviau planuoti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą, taip pat būtų galima efektyviau planuoti ir bendrojo ugdymo tinklą, nes būtų galima turėti labiau patikimus duomenis, kiek iš tikrųjų vaikų yra ir kur jie norėtų eiti.
Šią problemą taip pat aptarėme ir su Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku E. Jovaiša, jis yra vienas iš šio įstatymo autorių. Siūlome įstatyme numatyti, kad savivaldybės turi užtikrinti optimalų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tinklą, taip pat kad nuo 2021 m. sausio 1 d. registracija į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, taip pat į priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas būtų vykdoma per centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori daug Seimo narių. Klausia Seimo narys M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Norėjau porą klausimų. Vienas yra susijęs su subsidiarumo principu. Jeigu yra geresnė centralizuota priėmimo tvarka, savivaldybės tarsi pačios turėtų ją priimti, nereikia jiems įstatymu nurodyti. Kai atsiranda automobiliai, žmonėms nereikia nurodyti, kad jie važiuotų automobiliais, o ne eitų pėsčiomis. Kodėl kai kurios savivaldybės tiek vengia priimti centralizuotą elektroninę informavimo ir registravimo sistemą, kad reikia netgi tą nuostatą įtraukti į įstatymą, kur, atrodytų, per daug stiprus, per aukštai iškeltas reguliavimas?
Ir kitas klausimas, ar nėra tam tikros dviprasmybės antrame siūlomame straipsnyje, kai sakote: centralizuota informacinė sistema, ar nebus suprasta, jog tai visos Lietuvos mastu bendra centralizuota sistema, ar nėra nuorodos, kad ir savivaldybės mastu bendra centralizuota sistema?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kalbant apie tai, ar tai būtų visos Lietuvos mastu, ar kiekviena savivaldybė turėtų savo atskirą, aš manau, tai išryškės vėliau Švietimo ir mokslo komiteto diskusijų metu. Tikrai yra du variantai: arba palikti kiekvienai savivaldybei turėti savo informacinę sistemą, arba, kas, mano nuomone, yra efektyviau, turėti visos Lietuvos parengtą sistemą, kuria galėtų naudotis kiekviena savivaldybė. Taip ir planavimas būtų geresnis, ir geresnis kontaktas su ministerija. Man atrodo, toks modelis būtų efektyvesnis. Kalbant apie subsidiarumą ir nustatymą, kaip savivaldybė turėtų priiminėti, matome dvejopus pavyzdžius, kai savivalda neturi tokio modelio.
Vienos savivaldybės teigia, kad jos neturi didelio vaikų srauto ir joms užregistruoti paprastuoju būdu yra paprasčiau, negu turėti informacinę sistemą, o kitos savivaldybės, matome, ten, kur iš tikrųjų trūksta vietų, iš dalies slepia informaciją, kiek vietų trūksta, kad spaudimas užtikrinti prieinamumą konkrečiose teritorijose iš visuomenės būtų mažesnis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Rozova.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, norėčiau paklausti dėl 2 straipsnio 2 dalies. Čia yra toks sakinys: vadovaujantis nešališkumo principu, priėmimas ir taip toliau… Ir man kyla klausimas, kas yra nešališkumo principas? Ir tas klausimas, jeigu jūs matėte, kyla ne tik man, apie tai kalbama ir Teisės departamento išvadoje. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ši sąvoka paimta iš konkrečių savivaldybių, kurios turi savo informacines sistemas, jos yra nusistačiusio tokį principą. Jeigu Teisės departamento mano, kad sąvoką būtų galima patikslinti, aš manau, kad ją tikrai būtų galima tikslinti. Turbūt pagrindinė idėja buvo ta, kad savivalda priimtų vaikus ne pagal kokius nors subjektyvius kriterijus, tokius kaip sumokamų mokesčių skaičius ar kiti, o tiesiog kiekvienas vaikas turėtų lygias teises į priėmimą.
PIRMININKAS. Klausti turėtų Seimo narys G. Steponavičius. Nematau. Tada klausia Seimo narė I. Degutienė. Atsiprašau, E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, turbūt kai kurios savivaldybės tą jau išsprendė prieš 20 metų. Iš tikrųjų buvo neaiškumų, kai trūkdavo vietų darželiuose, pasirodo, tėvai į tris registruodavosi, visi pateikdavo kaip vieną asmenį. Bet dabar turbūt daugiau klausimų lieka apie žiedines savivaldybes, nes iš esmės nemažai žmonių, pavyzdžiui, Vilniaus, ko gero, ir Kauno gyvena užmiesčiuose, bet išlaiko registraciją miestuose tam, kad išlaikytų galimybę ateiti į geras gimnazijas. Ar nemanote šiuo atveju dar kitaip spręsti problemą, kad vis dėlto ne tik gimnazijos, bet ir darželiai būtų kokios nors vienos sistemos, nes nors savivaldybės pinigus gauna atskirai, bet iš valstybės? Ar negalėtų būtų šita sistema tikrai ne respublikinio, bet kito lygmens, kad matytųsi tikras vaizdas, nes iš tikrųjų mieste trūksta, galbūt užmiestyje netrūksta, tai tėvai gyvena užmiestyje, tačiau registruoti ten nėra? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties žiedinių savivaldybių padėtis yra išskirtinė ir matome, kad tiek Vilniaus rajone, tiek Kauno rajone vietų labai trūksta. Nors miestuose lygiai tas pats, bet rajonuose ta problema yra dar didesnė. Tuo tarpu Alytaus rajone matome visai kitą pavyzdį, kur daug didesnis vaikų skaičius yra miesto darželiuose, tuo tarpu rajone darželius lanko mažiau vaikų. Aš manau, kad tiesiog turėtų būti skatinamos tos savivaldybės bendradarbiauti ir kad turbūt būtų finansinės paskatos priimti tuos vaikus iš kitų savivaldybių.
Tuo tarpu dėl šio įstatymo, aš manau, susidarytų aiškesnis vaizdas, koks tas poreikis iš tikrųjų yra. Jeigu būtų bendra visos Lietuvos informacinė sistema, mes turbūt matytume vaizdą ir tų tėvų, kurie paduoda prašymus, gyvendami rajone, į miesto darželius arba atvirkščiai – mieste užsiregistravę, prašo vietos rajone darželyje. Turbūt tada susidarytų aiškesnis vaizdas, koks iš tikrųjų yra poreikis konkrečioje teritorijoje.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš tikrai nesu prieš jūsų siūlomos informacinės sistemos sukūrimą, bet ar ta informacinė sistema nereikalinga jūsų partijos pirmininko privačiam verslui, kad būtų galima pateikti pasiūlą, detaliai žinoti rinkos segmentą, planuoti jo plėtrą?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tos informacinės sistemos duomenys, aš manau, pagal Duomenų apsaugos reglamentą tikrai būtų prieinami labai ribotam skaičiui žmonių, nes tai yra privatūs duomenys, o registracija būtų privaloma tik valstybės ir savivaldybės įstaigoms, o ne privačioms. Manau, tai nėra su tuo susiję.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Turėčiau klausimą. Ar jūs atlikote užklausą visų savivaldybių, ar jos sutiktų su jūsų idėja centralizuoti? Minėjote… Ir dar gal būtų pilotinės galimybės savivaldybei pradžioje startuoti, taip, apie galimybę? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties mes bendradarbiavome su Savivaldybių asociacija ir Savivaldybių asociacija užklausė savo narių pateikti nuomonę, ar, jų nuomone, tokia centralizuota sistema būtų reikalinga. Tai dauguma savivaldybių atsakė, kad taip, tokia sistema būtų tikslinga.
Kalbant apie pilotinę, išties jau dabar pusė Lietuvos savivaldybių turi savo elektronines registracijos sistemas, tai kažkokį pilotinį projektą dar daryti atskirai nėra tikslinga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai už – Seimo narys E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad šitas įstatymo projektas yra labai reikalingas. Jis iš tikrųjų padės tose komplikuotose savivaldybėse turėti objektyvų vaizdą apie tai, koks yra tinklas, koks yra pareikalavimas, ir tikrai objektyviai matyti skaičių ir optimizuoti tą ikimokyklinių įstaigų tinklą. Labai prašau visus palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvuojančių prieš nėra. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Yra norinčių balsuoti. Balsuojame.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 68, prieš nebuvo, susilaikė 11 Seimo narių. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Švietimo ir mokslo komitetas. Kitų nuomonių nėra. Pritariame bendru sutarimu. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Data tinkama. Pritariame bendru sutarimu.
Z. Jedinskis – replika po balsavimo.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Frakcijos vardu prašau Vyriausybės išvados dėl šito įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados dėl įstatymo projekto. Pritariame bendru sutarimu? Dėkoju, pritariame.
Skelbiu 15 minučių pertrauką. Renkamės 11 val. 45 min.
R. Šarknickas nori kažką paskelbti. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dar kartą dėkoju jums, gerbiamas Pirmininke, dėl kraujo donorystės akcijos paskelbimo ir kviečiu tą 15 minučių laikotarpį išnaudoti, kas galite, paaukoti kraujo. Ačiū jums visiems.
PIRMININKAS. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, pradedame, tai yra toliau tęsiame posėdį.
11.45 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 15, 74, 75, 77, 79, 82, 83 straipsnių pakeitimo, papildymo 831 straipsniu ir 76 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3846 (pateikimo tęsinys)
Į tribūną kviečiu pranešėją ministrą A. Monkevičių. Jis mums pristatys Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 įvairių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3846. Prašau, ministre.
A. MONKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Teikiu Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 15, 74, 75, 77, 79, 82 ir 83 straipsnių pakeitimo, papildymo 831 straipsniu ir 76 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Šio projekto tikslas yra pagerinti studijų prieinamumo sąlygas, pertvarkyti aukštųjų mokyklų finansavimą taip, kad jis ne tik padengtų būtinąsias studijų išlaidas, bet ir skatintų aukštųjų mokyklų veiklos pažangą, studijų kokybės, mokslinės kompetencijos augimą.
Pagrindiniai pokyčiai būtų turbūt keturi. Aš juos trumpai pristatysiu. Pirmiausia – įtvirtinti kitokį bakalauro studijų modelį, kartais vadinamą nemokamomis bakalauro studijomis. Iš esmės tai iš tikrųjų žingsnis link nemokamų bakalauro studijų daugelyje studijų programų, ten, kur tikrai nėra specialistų ženklaus pertekliaus arba studijų programos yra labai brangios. Siūloma stojantiesiems nuo kitų metų rugsėjo mėnesio stoti į valstybės finansuojamas bakalauro studijas iš esmės visose studijų programose, išskyrus keletą ribojimų, jeigu stojančiojo konkursinis balas nėra mažesnis nei nustatytas, o mokymosi rezultatai yra ne žemesni, nei patvirtinti minimalūs rodikliai.
Iš karto turiu pasakyti, kad šiemet prieš rugsėjo 1-ąją, kaip Mokslo ir studijų įstatymas numato, aš patvirtinau dvejiems metams į priekį naujus reikalavimus, kuriuose yra pakeistas vienas svarbus aspektas – vietoje privalomojo anglų kalbos egzamino abiturientas galės rinktis jam svarbų egzaminą, kuris susijęs su jo planuojama studijų programa. Šito pakeitimo poveikis būtų išplėtotos asmenų galimybės studijuoti valstybės lėšomis ir šitas skaičius padidėtų, planuojame, beveik 6 tūkst. nuo 11,7 tūkst. iki 17,5–17,8 tūkst. Tikėtina, kad tose studijų programose, kurios dar visgi būtų ribojamos arba būtų ne Europos Sąjungos piliečiai, tokių studentų liktų apie 2 tūkst. 800 ir, kaip minėjau, ne mažiau kaip 17,5 tūkst. studentų turėtų valstybės finansavimą.
Turiu pasakyti, kad ten, kur valstybei reikėtų, būtų įtraukti kiti skatinamieji mechanizmai, nes šiuo metu galiojančiu bakalauro studijų modeliu, mes matome, neišsprendžiame problemos ir netenkiname specialistų poreikio, nes yra valstybės finansuojamos vietos skiriamos, tačiau studentai jų nesirenka. Norint šitą problemą spręsti, yra numatyti kiti skatinamieji mechanizmai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsakinga už mokytojų rengimą. Kaip tik tokie jau sprendimai suprojektuoti, pradėti derinti su konkrečiomis aukštosiomis mokyklomis, kuriose yra pedagogų rengimo centrai.
Kitas sprendimas yra susijęs su pertvarka skiriant lėšų studijoms finansuoti, kai iki šiol aukštosios mokyklos turi siekti išlaikyti kiekvieną studentą, nes atsilaisvinus valstybės studijų finansuojamai vietai prarandamas ir jai skirtas finansavimas. Norint tai išspręsti, siūlomas toks pertvarkymas, kuris lėšų skyrimą numatytų nemažinant finansavimo, jeigu vadinamasis studentų nubyrėjimas neviršytų 25 % nuo priėmimo metais užfiksuoto skaičiaus. Šis pertvarkymas leis studijų laikotarpiu pastangas sutelkti ne studentų skaičiui išsaugoti, bet studijų kokybei, neliks paskatų iškreipti vidines aukštųjų mokyklų kokybės sistemų užtikrinimo programas, kurios labai kenčia šiuo metu dėl studentų galvų vaikymosi.
Trečias pokytis yra susijęs su sutartimis, kas buvo numatyta ir Vyriausybės programoje. Siūloma pradėti nuo 5 %, nuo bazinio finansavimo. Sutartys įsigaliotų nuo 2022 metų. Numatomos sutartys, kuriose būtų užfiksuoti dviejų tipų tikslai ir rodikliai, susiję su valstybei svarbiais kokybės aspektais. Vienas rodiklis arba du rodikliai būtų susiję su pačios aukštosios mokyklos kokybės standartais, atspindėtų šitos mokyklos mokslo ir studijų specifiką. Šitas poveikis iš tikrųjų sukurtų papildomą motyvaciją didinti studijų kokybę, stiprinti mokslinę kompetenciją, leistų derinti mokyklų veiklą su nacionaliniais aukštojo mokslo prioritetais.
Galiausiai siūlome iš studijų kainos iškelti lėšas studentams skatinti, nes iki šiol šita kaina, kuomet jinai yra indeksuojama, didinama, labai iškreipia tikrąjį studijų finansavimą. Šita kaina yra realizuojama labai mechaniškai, nes kiekvieną studentą lydi finansavimas su lėšomis studentams skatinti. Atskyrus šitas lėšas, tikrai būtų galima šitą sistemą panaudoti ir pačiai aukštajai mokyklai, ir nacionaliniu mastu skatinti taikliau, ir neatskiesti studijų kainos. Pati studijų kaina dėl to nesikeistų, tačiau, kaip aš minėjau, tas atskyrimas leistų užtikrinti skaidresnį finansavimą ir padidinti studijų skatinimo sistemos efektyvumą.
Informacija apie tai, kiek lėšų reikėtų siūlomiems projektams įgyvendinti. Kaip minėjau, per kitų metų keturis mėnesius, kai pradėtų veikti šita sistema, reikėtų 6 mln. eurų, 2021 metais reikėtų 17,9 mln. eurų papildomai, 2022 metais – 29,9 mln., 2023 metais – 17,9 mln., o užbaigiant šitą visą programą 2024 metais – 11,9 mln. Nuo tada šita sistema suktųsi kaip turinti pakankamą finansavimą. Kai kurie pokyčiai priklausytų tik nuo tuo metu studentų skaičiaus pokyčio arba nuo įvairių parametrų indeksavimo. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis užsirašęs buvo M. Adomėnas. Bet aš jo nematau. Atsiprašau, yra. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Taip, taip, posėdžio pirmininke, įdėmiau.
Gerbiamas ministre, aš norėjau pasiteirauti, man kelia klausimų jūsų siūlomame projekte sąvokų „programos, į kurias yra ribojamas priėmimas“ ir „programos, į kurias yra neribojamas priėmimas“ vartojimas. Kas turima omenyje, kokį vaidmenį atlieka tas priėmimo ribojimas ir kiek tokių programų, į kurias priėmimas neribojamas, arba, žodžiu, jūs numatote pasiskirstymą? Kas slypi už tų sąvokų?
A. MONKEVIČIUS. Už tų sąvokų slypi nedaug programų. Tai būtų tik keletas programų. Beje, galbūt galėtume tartis, kad iš viso tokių programų nebūtų ir tų sąvokų nereikėtų vartoti. Šiuo metu akivaizdu, kad reikės ir su pačiais universitetais, kurie štai tokių programų turi, tartis. Pavyzdys yra Gedimino technikos universiteto pilotų rengimo programa. Tai yra pati brangiausia programa, ištekliai labai dideli ir iš biudžeto tai yra skiriama, bet reikėtų labai įvertinti, pasitarus su verslo subjektais, kuriems reikalingi tokie pilotai, pasverti, kiek šalyje mes turėtume turėti poreikio tokiai programai, ir galbūt nustatyti protingą ribą, kuri galėtų būti panaši, kokia dabar yra riba, kad mes rengtume tiek, kiek iki šiol rengėme, nemažindami, bet ir neskatindami plėtoti tą programą, kuri labai dažnai yra galbūt susijusi net ne su Lietuvos verslo interesais. Galima aptarnauti galbūt ir ne Lietuvos rinką.
Bet tokių, kaip minėjau, programų nedaug, tai būtų pirmiausia pilotų rengimo. Gal galėtume kalbėti konstruodami šį projektą su Sveikatos mokslų universitetu, kur irgi yra pakankamai žmonių, kurie galėtų studijuoti vien todėl, kad mato tam tikrą perspektyvą kai kuriais savo karjeros atvejais netgi ne Lietuvoje. O Lietuvoje susitartume nemažinti dabartinės apimties, galbūt ta apimtis, kuri dabar yra, išliktų, bet jos nebedidintume, nes tokių piliečių gali atsirasti labai daug ir ši programa išsipūstų.
Tokie dalykai buvo svarstomi, ir mes turime mintyje, kad keletą tokių programų, kur akivaizdu, kad specialistų tikrai pačiai Lietuvai, jos įvairioms sritims nereikia, mes galėtume šiek tiek riboti. Aš sutinku su tuo, kad ateityje galbūt galėtų jos irgi būti neribojamos, reikėtų gerai tą reiškinį įvertinti. Aš kalbu apie pirmąjį etapą ateityje. Ir sutartys, ir kiti dalykai turėtų būti vystomi. Turėtų būti ne 5 % finansavimo sutartys, bet, kaip Estijoje, žymiai gilesnės sutartys. Mes turime savo Konstituciją, kuri yra specifinė ir kuri neleidžia bet kaip. Priversti universitetų negalime, mes turime per skatinimą pradėti štai tą projektą, kad patys universitetai būtų suinteresuoti į sutartį įsirašyti kokybinius rodiklius ir jų siekti. Tokia pradžia tikrai leistų susieti nacionalinius interesus su pačių aukštųjų mokyklų kokybės sistema.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Armonaitė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aš norėjau paklausti apie tą kokybę. Tai yra subjektyvus vertinimas, kriterijai gali būti pakankamai sudėtingi, per ilgą metą nustatyti. Kai kurie universitetai žiūri, kur jų studentai studijuoja, atlyginimų lygį, perspektyvas ir taip toliau. Iš pradžių bus sudėtinga.
Ir antras dalykas – vėl apie tą pačią kokybę. Jeigu mes išplėsime skaičių studentų, kurie studijuoja nemokamai, galima sakyti, už valstybės pinigus, ar tai tikrai paskatins kokybę? Tai dar labiau paskatins, ko gero, aukštojo mokslo nevertinimą, nes šiuo metu yra problemų. Žmonės moka pinigus ir tai nevertina. Šiuo metu argumentas yra tai, kad jo negali išmesti. Bet ar nebus taip, kad ta aukštoji mokykla bus… Čia įstojo, priėmė, nebaigsiu studijų, išeisiu, iškrisiu, o universitetams tas pats, dar geriau, kai tu neturi studento, o pinigus gauni. Ar tai neveiks priešingai? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai labai svarbus klausimas ir į jį yra atsakymas šitame modelyje. Pirma, kodėl vaikosi netgi tų mokančių studentų universitetai ir kolegijos? O todėl, kad jie labai priklausomi yra štai nuo tų galvų, kad jie atneša pinigus, ir tada universitetų kokybės užtikrinimo sistema iškreipiama, nes kiekvienas studentas savotiškai yra brangus. Taip, pasiekia studijų programą, joje dirbančią komandą, programos vadovą, bet jam dilema, ar išliks programa, ar neišliks, nes priklauso nuo to, kiek liks studentų. Mes apverčiame šią sistemą, ir iki 25 % jie gali užtikrinti kokybę – finansavimas nenukenčia.
Antra, sutartis, kurioje yra tokie dalykai kaip absolventų karjeros objektyvūs rodikliai, kurie parodo, ar tikrai ta kokybė jau yra, kokią jie savo karjeroje po pusės metų, po metų, po dvejų metų pasiekia. Tokiu atveju, kol čia yra tie rodikliai, aišku, menų mokyklos, kai kurios kitos mokyklos turi savo specifinius rodiklius, jie irgi čia būtų, jie ne visada susieti su darbo rinka. Štai ta rodiklių sistema – sutarčių sistema, ir kad mes leisime nubyrėjimą, nepažeisdami finansinio tvarumo, yra vienintelis geras kelias ir tarptautinė patirtis. Kol mes galvosime, kad tik pats studentų skaičius ir patys susimoka, tol mes turėsime iškreiptą sistemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Paprastai, kai kalbame apie aukštąją mokslą, mums reikia spręsti du aspektus: studijų prieinamumo ir studijų kokybės. Mano požiūriu, Lietuvoje studijų prieinamumas yra neblogas, nes mes turime vieną aukščiausių studentų skaičių aukštosiose mokyklose EBPO. Kita vertus, negarsėjame studijų kokybe. Aš norėčiau jūsų paklausti, kaip šis finansavimo modelio pakeitimas, jeigu galima taip sakyti, prisidės prie studijų kokybės?
Aiškinamajame rašte apie tai yra šiek tiek kalbama, bet vis dėlto norėtųsi aiškiau, nes tai, kad daugiau pinigų liks aukštajai mokyklai, dar nereiškia, kad ji to neinvestuos į įrangą, į sienas, į lubas, į dar kažką, o ne į tai, dėl ko iš tikrųjų prasminga tą daryti – atlyginimams, kokybei didinti? Dėkoju.
A. MONKEVIČIUS. Pirmiausia vis dėlto yra svarbu, kas yra pažymėta, kad universitetai nebūtų suinteresuoti, kad pritraukia, na, bet kokius studentus bet kokia kaina ir juos nori išlaikyti. Kaip aš minėjau, yra minimalūs reikalavimai, čia visas kompleksas, kaip mes turėtume pasirūpinti. Aš dėkoju jums už tai, kad turėjau galimybę pristatyti robotikos kai kuriuos dalykus ir ką mes ketiname daryti į gamtamokslines programas orientuodami jau dabar, net labai anksti, ir pirmokus, ir penktokus, ir taip toliau. Tie pokyčiai nebūna greiti, bet į tai dabar yra orientuota sistema. Netgi priėmimo sąlygų reikalavimas, kai vietoj anglų kalbos gali rinktis fiziką, chemiją, biologiją, irgi į tai yra orientuotas, jau duodant signalą iš anksto.
Aukštosios mokyklos, kaip minėjau, ten, kur yra gamtamoksliniai, inžineriniai, technologiniai mokslai, tą nubyrėjimą tokį tikrai ir turi – 20 %, gal kur ir daugiau, bet 25 % yra protinga riba daugelyje šalių. Tai yra labai stiprus poveikis tiems žmonėms, kurie užtikrina studijų programos kokybę. Kas yra studijų programos kokybė? Tai yra tarptautinis vertinimas kiekvienos studijų programos, kur ekspertai vertindami vertina ne sienas, ne vien tik įrangą, bet būtent tuos parametrus, apie kuriuos jūs kalbėjote. Į tai orientuota ir sutartis.
Aš nematau kito kelio, kaip greitai keisti studijų kokybę, išskyrus štai tas priemones, kurios neprieštarauja Konstitucijai, leidžia susitarti su aukštąja mokykla ir ją teisingai motyvuoti. Tai dėl rodiklių mes dar turime tam tikrą laiką padiskutuoti konkrečiai, iki galo. Pavyzdžiui, užtikrinti specialistų rengimą ir kokia priimtų studentų dalis tam tikrose kryptyse, kokie jų karjeros rodikliai. Tokie dalykai yra konkretūs skaičiai ir tai yra kokybė. Jeigu aukštoji mokykla į tai orientuota ir turi tas skatinamąsias priemones, ji to rezultato sieks.
Labai trumpa replika į pastabą, kad mes pirmaujame pagal su aukštuoju išsilavinimu esančių jaunų žmonių skaičių – greit jų labai trūks. Viešasis sektorius, verslas apie tai kalba ir statistika rodo, kad tikrai reikia susirūpinti. Bet pritariu, kad tai turi būti kokybiškas darbas ir čia kokybė turi atsirasti.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, ačiū už ryžtą imtis kardinalių permainų. Jūs mėgstate sakyti, kad nesigręžiojate į praeitį, tačiau, jūsų nuomone, ar sąmoningai buvo daroma, ar tiesiog buvo nekompetencija, kad buvo pasirenkama tokia finansavimo metodika, kuri neparanki buvo mažiesiems universitetams, o naudinga didiesiems? Ir antra. 82 straipsnio 8 dalyje rašoma, kad gali būti finansuojamos Lietuvos valstybės ir užsieniečių studijos visų pakopų iki pat doktorantūros Lietuvoje? Ar nėra per didelė prabanga mūsų Lietuvai finansuoti užsienio studentus, ar čia bus kažkas poįstatyminiuose aktuose parašyta, patikslinta?
A. MONKEVIČIUS. Dėl to, kokia praeityje buvo finansavimo sistema, nenoriu labai daug komentuoti. Kaip jau buvo, tai galbūt iš tikrųjų bus galima ekspertams paanalizuoti ir pasakyti. Aš tik pradėjęs dirbti ministru pamačiau, kad šitas projektas turi būti atgaivintas, jis turi atsidurti Seimo darbotvarkėje, Vyriausybės darbotvarkėje, ir jis leidžia padaryti posūkį. Aš dėkoju tiems Seimo nariams, kurie padrąsino ir pasakė, kad tikrai tą reikia daryti, ir mes tuos darbus dabar darome. Vyksta darbas ne tik Seime, su Rektorių konferencija, su Kolegijų asociacija, su darbdaviais, su daugybe suinteresuotų šalių, Studentų sąjunga, netgi Moksleivių sąjunga dalyvauja. Labai sudėtingas procesas, reikia tikrai dar daug ką padaryti poįstatyminiuose aktuose, kad šitas projektas būtų realizuojamas nuo kitų metų rugsėjo mėnesio.
Dabar dėl užsienio studentų. Taip, mano galva, mes esame Europos Sąjungos valstybė ir mes turime laikytis, kad tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos piliečiai turėtų lygias galimybes, o užsienio studentams galbūt kai kur, jeigu mes numatysime, patys universitetai to nori, tarkime, kai kuriems Ukrainos piliečiams kai kuriose programose ir panašiai mes galime padaryti įvairias išimtis, lengvatas, dažniausiai ne kažkokias ypatingas, bet prilyginti juos Europos Sąjungos piliečiams, jeigu tai atitinka mūsų užsienio politikos kryptis ir susitarimus.
O šiaip užsieniečiams tikrai čia jokių išimčių nenumatoma. Tai yra aukštojo mokslo eksporto tema. Aš nenoriu čia plėtotis. Taip pat yra konkretūs planai, pradėti projektai teikiami Rektorių konferencijai šį penktadienį svarstyti ir galvoti, kaip būtų galima aukštojo mokslo platformą sukurti įsipareigojant dėl kokybės.
PIRMININKAS. Ministre, dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Motyvai už – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, kviečiu pritarti šitam projektui. Įdėtas didžiulis darbas naujo ministro ir tai yra pažangus žingsnis. Buvusi finansavimo metodika tiesiog iškraipė realybę, nes finansavimas buvo skiriamas atsižvelgiant į valstybės finansuojamų vietų skaičių, o mažuosiuose Lietuvos universitetuose beveik 50 %, tik truputį daugiau, sudarė ne valstybės finansuojami studentai. Vadinasi, ten finansavimas padidėjo tyrėjams ir dėstytojams ne 40 %, kaip mes mėgstame sakyti iš tribūnos, o tik po 10–15 %. Ši nauja metodika pataisytų šią situaciją. Vien dėl to kviečiu pritarti, nes tai mažins atskirtį tarp didžiųjų ir mažųjų universitetų.
Antras pagirtinas dalykas. Neiškęsiu nepasakęs Pasaulio lietuvių metais, kad 82 straipsnio 7 dalyje numatomas finansavimas užsienyje gyvenantiems lietuviams, išeiviams visų studijų pakopų studijų iki pat doktorantūros. Tai irgi pagirtinas ir reikalingas žingsnis.
Ačiū. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, lozungai yra labai gražūs, bet žiūrėkime, kaip tai įgyvendinama.
Pirma. Įvedamas finansavimo modelis iš tikrųjų tampa nepaprastai sudėtingas ir kur kas mažiau skaidrus, negu iki šiol egzistavęs. Tam tikra prasme grįžtama prie institucinio finansavimo pusės.
Antras dalykas. Jeigu kalbame apie kokybės ir prieinamumo santykį, turime labai aiškiai suprasti, kad čia yra atvirkščios priklausomybės principas. Labai didelis aukštųjų mokyklų, universitetų prieinamumas reiškia, kad kokybė negali būti gera. Dabar išplėsdami nemokamų studijų bazę mes iš tikrųjų sukuriame papildomų paskatų stoti į universitetus ir… Elementarus dalykas: jeigu daugiau negu 50 % abiturientų stoja į universitetus, tiesiog tai nebėra universitetai. Tuo vardu pašlovinta kažkokia kitokia mokymo įstaiga, kur iš tikrųjų kokybės negalima pasiekti.
Kitaip tariant, reikia kalbėti visai ne ta linkme. Reikia kalbėti apie visą aukštojo mokslo architektoniką, kiek turėtų stoti į universitetus, ir tokiam procentui, kuris yra tikrai Lietuvoje per aukštas, be abejo, galima užtikrinti nemokamas studijas. O šiuo atveju yra išplečiamas priėmimas. Bijau, kad tai sukels chaosą pasirinkimo sistemoje, nes kalbėjimas, kad taip bus užtikrintas valstybės interesas turėti specialistų, iš tiesų yra vežimo statymas prieš arklį. Motyvacija studijuoti inžinerines, technologines specialybes turi būti kuriama ne finansinėmis paskatomis stojimo metu, bet stiprinant tas disciplinas mokykloje, kas galbūt ir daroma, bet šitas modelis iš tikrųjų nepasitarnaus. Atsietai svarstomas nuo visos švietimo raidos, aš bijau, jis sukals kuoliukus ir pertvaras ten, kur paskui būsimas susitarimas dėl švietimo nebegalės to išspręsti. Todėl aš siūlau iš tikrųjų atidėti, kol kas nepritarti.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 61, prieš – 4, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
12.09 val.
Vyriausybės valanda
Toliau darbotvarkėje Vyriausybės valanda. Gerbiamus ministrus kviečiu užimti savo vietas. Pradedame Vyriausybės valandą. (Balsai salėje) Pirmasis pagal sąrašą klausia opozicijos lyderis J. Sabatauskas. Pirmasis jo klausimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Matome, kad iš Vyriausybės liko tik trečdalis kabineto narių, pamažu pildosi po mano žodžių.
Pirmas klausimas būtų einančiam premjero pareigas bei švietimo ir vidaus reikalų. Vidaus reikalų ministrės irgi nematau.
Pamačius vaizdus, kuriuos vakar rodė televizija iš Panevėžio, tampa visiškai aišku, kad vidury gatvės paauglės, spardančios kitą mergaitę, jau tampa vos ne įprastu reiškiniu. Patyčios ir smurtas mokykloje rodo, kad tos visos programos, kurių visokių būna, neveikia. Išvis ką ruošiamasi daryti, ypač po to, kai neliko policijoje nepilnamečių inspektorių? Prevencinis darbas, galima sakyti, beveik nevyksta. Ar toliau toleruosime smurtą ir patyčias tarp vaikų?
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už šį klausimą. Tikrai labai opus ir jis tikrai rūpi. Aš tik pasakysiu iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicijų, kas yra daroma ir kaip veikia ta sistema, kurią mes iš tikrųjų vystome.
Tokių pavienių atvejų yra labai daug. Mes matome labai daug reiškinių pačioje visuomenėje, kuri keičiasi, kurioje daug atsiranda apraiškų, kurios atkeliauja į mokyklą. Aš tikrai manau, kad neturėtume ir nepaliekame mokyklos vienos, mokytojų, mokyklų vadovų. Čia tikrai turi būti sąveika su policija, jeigu reikia, su greitąja pagalba, jeigu reikia, nes tokių dalykų visada buvo ir, matyt, gali atsitikti. Bet klausimas ne tas… ir mažėja tų atsitikimų, bet kaip reaguojame?
Aš visiškai pritariu tam klausimui, kaip reaguojame, ir tikrai labai siūlyčiau Seimo nariams pasižiūrėti mūsų ministerijos tinklalapyje, kiek yra geros praktikos ir kaip ji kuriama mokykloje sukūrus instrumentus. Kaip reaguoti į patyčias, kaip jas atpažinti, kokios konsultacijos, kokie mokymai, kaip keičiasi tie dalykai. Padėtis šiaip, aš manau, tikrai neblogėja, bet tokie atvejai rodo, kad tikrai daug ką turime padaryti.
PIRMININKAS. Antrasis J. Sabatausko klausimas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš klausiau ne vieno ministro. Buvo ir vidaus reikalų, ir einančiam premjero pareigas. Premjero, matyt, niekas nepavaduoja.
Ž. VAIČIŪNAS. Pakomentuosiu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ką ruošiatės daryti, o ne ką darote?
Ž. VAIČIŪNAS. Yra programos ir visi dalykai, jie tokio efekto, aišku, greito neduos. Klausimas yra tas, kad tokie rezonansiniai atvejai turi būti tiriami, ištiriami ir jie… Jurbarko atvejis yra ir kiti dalykai. Be abejo, visuomenei svarbu suprasti, kad nebaudžiamumo dalykai turi būti… na, neturi būti išvengiamumo dalykų. Tai čia pirmas dalykas.
Antras dalykas – dėl visų prevencinių programų. Jos yra ir organizuojamos pagal numatytą tvarką. Bet greito efekto tai neduos, mes kalbame apie konkrečius atvejus.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Be abejo, jeigu į policijos pareigūnus yra kreipiamasi, ir kiekvienu atveju tai galima padaryti, jeigu yra smurto apraiškų ar artimoje aplinkoje, ar visuomenė reaguoja ir kviečia policijos pareigūnus, jie visuomet reaguoja.
Noriu pasakyti, kad policijos pareigūnai taip pat yra… praktiškai kas mėnesį turi atlikti mokymus nuotoliniu būdu ar savo darbo vietoje. Daug dėmesio skiriama, kaip reaguoti į smurto atvejus, kaip reaguoti į vaikų ar kitus atvejus. Jie rengiami labai kompetentingai, ir aš galvoju, kad jie gebės tose situacijose taip pat visuomenę ir auklėti, ir edukuoti, kaip mes turėtume pirmiausia vengti tokių dalykų.
Be abejo, tokių apraiškų visose visuomenėse yra. Idealios visuomenės mes nei per metus, nei per dvejus nesukursime. Tai didelis švietimo darbas nuo pat gimimo iki pat senatvės, ir visa bendruomenė, ir visuomenė taip pat turi prisidėti. Jūs labai teisingai keliate tą problemą ir klausimą. Visų institucijų sąveika mažinant tas patyčias, kurios yra ne tik gyvenime, bet taip pat ir internetinėje erdvėje, tai – mūsų visų bendras darbas.
Šiuo atveju, kalbant apie policijos pareigūnus, aš manau, kad jų parengimas, kvalifikacija, kompetencija yra vykdoma reikiama linkme, ir policijos darbas modernėja, ji taip pat geba reaguoti į visas situacijas tinkamai, manau, ta sąveika yra gera. Kitas vertus, yra ir bendruomenės pareigūnų, kurie bendradarbiauja su švietimo institucijomis, ir tai turėtų būti. Jeigu mes matome, kad galbūt netinkamai ar kažkoks konkretus atvejis, be abejo, reikia išsiaiškinti, ir prevencinis darbas turi būti atliekamas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte. Dabar antrasis klausimas. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Trumpa replika: matyti, kad turbūt nė vienas atsakantis nematė reportažo. Dar vienas klausimas. Prieš valandą prie Vyriausybės (galima sakyti, jau tampa tradicija) įvyko piketas, galima sakyti, jau mitingas, šį kartą prabilo patys kantriausi žmonės (ką tik minėjome Socialinio darbuotojo dieną, o ministrai, Seimo nariai, merai įteikinėjo jiems padėkas už jų darbą), tačiau į tas problemas niekas nesiruošia kreipti dėmesio. Tie darbuotojai, tai yra ta grupė, kuri šiandien dirba su labiausiai atskirtais žmonėmis, kurie patiria socialinę atskirtį, skurdą, baisiausia, šiandien ne dėl to prabilo, jie prabilo dėl to, kad nebesijaučia saugūs. Net ir ta akcija pavadinta „Rankinuku“.
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Vienintelis ginklas, kuo gali apsiginti, – tai rankinukas, nuo tų žmonių, kurie juos užpuola tose šeimose, kurias jie lanko, kurioms padeda. Kokius konkrečius žingsnius ruošiatės daryti?
L. KUKURAITIS. Čia turbūt socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Ačiū už klausimą. Pirmiausia patikslinsiu, kad Socialinio darbuotojo diena bus rytoj, ir rytoj bus apdovanojimai, sveikinimai ir visi linkėjimai. Dar kol kas ji tik laukia. O kad nieko nedaroma, yra neteisingas teiginys. Net jeigu pripažįstame, kad socialinio darbuotojo tiek darbo užmokestis yra neadekvačiai mažas, tiek dėl socialinio darbuotojo saugumo, darbo saugumo yra sunkumų, yra nemažai ir padaryta. Pats socialinis darbas įtrauktas į pavojingų darbų sąrašą, ir darbdavys atsakingas, o neretu atveju savivaldybės, kurių merai yra ir jūsų partijos atstovai, turi įvertinti visą darbuotojų riziką ir užtikrinti saugumą pagal Pavojingų darbų įstatymą.
Kai kuriose savivaldybėse tai atliekama labai gerai, ir socialiniai darbuotojai yra ir drausti, ir skiepyti, ir turi visas reikalingas priemones. Įvertinus visą riziką, dirbama pagal tam tikras taisykles, kurias savivaldybės patvirtina. Deja, kai kuriose savivaldybėse nėra nieko. Šiandien, kai kalbėjome su socialiniais darbuotojais, su jų asociacijos atstovais, sutarėme, kad susirinksime kartu, surašysime geriausią darbuotojų saugumo standartą, kuris jau dabar egzistuoja savivaldybėse, ir tai bus rekomendacinis sąrašas visoms savivaldybėms, kad jos tai įsidiegtų, nes jos tai privalo daryti pagal Pavojingų darbų įstatymą. Tai čia apie saugumą.
Dėl socialinio darbuotojo darbo užmokesčio. Tai yra bendros strategijos klausimas. Viešojo sektoriaus darbuotojo finansavimo strategija yra čia, čia yra numatytas ir tempas, kuriuo turėtų augti atlyginimai socialiniams darbuotojams. Taip pat yra pasirašyta nacionalinė kolektyvinė sutartis, kur kyla tiek bazinis dydis, tiek minimalūs koeficientai. Rugsėjo 9 dieną pasirašėme šakinę kolektyvinę sutartį dėl socialinių paslaugų darbuotojų. Irgi papildomai dar daugiau pakėlėme minimaliuosius koeficientus.
Tikrai daug daroma, ir suprantame, kad atlygis vis dar per mažas, tačiau viešajame sektoriuje, taip pat ir socialiniams darbuotojams tiek šiais metais, tiek kitais metais augs greičiau negu vidutiniškai kitiems darbuotojams. Kartu su jais sieksime ir toliau, kad sąlygos gerėtų. Džiaugiuosi, kad asociacijos yra aktyvios ir mes galime dirbti kartu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Kernagis. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Dėkui. Norėjau paklausti kultūros ministro, šiaip norėjau premjero klausti, bet jo nėra, tai norėčiau paklausti kultūros ministro. Per pastarąsias kelias savaites teko labai daug bendrauti su kultūros bendruomene, su kultūros lauku ir kalbėtis apie Kultūros politikos pagrindų įstatymo rengimą. Teko išgirsti labai daug pastabų, kad su kultūros lauku niekas nešneka, niekas nieko nederina, dabar jau netgi valstybinės kultūros įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos jungiasi, surado sutarimą. Lygiai taip pat prieš dvi dienas ir spaudoje pasirodė, kad jie jau viešai kalba apie tai, kad jų niekas negirdi. Mano klausimas būtų toks.
Ministre, kam jūs tą įstatymo projektą kuriate, ar sau, kad užsidėtumėte pliusą, nes iš tikrųjų kultūros laukas šito įstatymo laukia, nežinau, 30 metų ar 25 metus, ar vis dėlto jūs kuriate šį įstatymo projektą kultūros bendruomenei? Jeigu jūs kuriate kultūros bendruomenei, tai gal galėtumėte vis dėlto paaiškinti, kodėl kultūros bendruomenės palaikymo jūs neturite absoliučiai, kodėl visa kultūros bendruomenė sako, kad jų neišgirsta, į jų pastabas neatsižvelgia ir su jais nešneka. Tai kam yra kuriamas šis įstatymo projektas?
M. KVIETKAUSKAS. Ačiū už klausimą, gerbiamas Vytautai. Atsakymas, kam šis įstatymas kuriamas, jūsų paties klausime jau ir yra išreikštas – todėl, kad 30 metų tokio pagrindinio Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymo nėra ir nė vienas ankstesnis Seimas jo iki šiol nepriėmė. Jo poreikis išreikštas įvairiais formatais ir kultūros forumuose, ir jau ne vienerius metus. Parengtas įstatymas yra nuosekliai diskutuojamas su kultūros bendruomene ir kultūros ekspertais. Nuosekliai vyko diskusijos Kultūros ministerijos kolegijoje, kurią sudaro autoritetingi kultūros institucijų vadovai ir atstovai, Kultūros ir meno taryboje, sudarytoje iš lauko atstovų. Abi šios patariamosios svarbiausios institucijos pritaria įstatymo tekstui su pastabomis. Įvyko Kultūros forumas dėl šio įstatymo Lietuvos Respublikos prezidentūroje, kur buvo surinkta labai daug atstovų, taip pat išsakiusių pastabas, įvyko vieša diskusija ir į visas pastabas yra nuosekliai reaguojama, jos yra svarstomos. Toliau yra numatytos diskusijos… Taip pat ir buvusi Seimo komitete diskusija, toliau yra numatytos diskusijos ministerijoje su tomis grupėmis, kurios išsakė labai konkrečias pastabas: Etninės globos taryba, nevyriausybinės organizacijos ir kai kurių valstybinių institucijų vadovai, kurie kreipėsi raštu, ir kitos diskusijos. Atviras, nuoseklus procesas ir ėjimas prie rezultato, kurio nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Sysas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas vidaus reikalų ministrei, nes ten ji nabagėlė, kampelyje užspausta, vienintelė graži sėdi. Klausimas toks. Spalio 8 dieną vyks Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų pasitarimas ar jau derinamieji klausimai dėl pabėgėlių kvotų. Sakykite, jūs, be abejo, turite poziciją ir jau ji turėtų būti suformuluota, kaip ji atrodytų, kaip ji turėtų skambėti, kaip tas privalomas priėmimas, kokios baudos būtų ar dar ką nors, ką jūs galėtumėte žinoti, ir kaip ta pozicija skirsis nuo Lenkijos pozicijos, nes Lenkija išsakė lyg ir kiek kitokią poziciją? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Pozicija bus pristatyta ir komitete, be abejo, Seime aptarta. Iš tikrųjų Lietuva… Turbūt jums žinoma, kad solidarizuojamės sprendžiant migracijos iššūkius Europoje, mūsų solidarizavimasis, be abejo, niekur neišnyko, bet Lietuva taip pat taiko prioritetinius kriterijus pasirinkdama pabėgėlius į mūsų valstybę. Taip vyksta ir dabar. Šiuo metu, jeigu taip įdomu, iš Maltos laivo yra atrinkti trys pabėgėliai, kurie bus perkelti į Lietuvą. Tai ta pozicija migracijos klausimu tokia ir išlieka.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi K. Bartkevičius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus švietimo ministrui. Kaip sako viena liaudies patarlė, kuo toliau į mišką, tuo daugiau malkų. Kuo toliau svarstomas Sporto fondo lėšų panaudojimas, tuo daugiau išlenda labai keistų dalykų. Čia vienas mūsų kolega aprūpina ne tik šeimos biznį, bet ir apygarda gerai pasirūpino.
Mano klausimas būtų labai konkretus. Po viso to, kas išlenda ir kas ryškėja, kokia reakcija bus jūsų, kaip ministro, ką darysime toliau? Ar čia reikia jau teisėtvarkos organų įsikišimo, tai yra vos ne akivaizdi korupcija ar kiti dalykai, ar į viską numosite ranka ir pasikliausite kokiais nors ekspertais, kurių niekas nežino ir nematė, kurie nutarė, kad ten, kur kas nors vyksta, yra nesvarbu, o ten, jeigu kas nors vadovauja kokiai nors komisijai ar komitetui, tai jam reikėtų skirti? Labai ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Trumpai turiu pasakyti, kad mano pareiga yra sukurti labai aiškias, skaidrias, efektyvumui skirtas taisykles ir procedūras ir užtikrinti, kad veiktų. Taip, matome, ką reikia tobulinti. Yra labai daug pastebėjimų ir pastabų, į kurias tikrai bus atsižvelgta. Aš manau, kad patobulinsime tas procedūras ir taisykles. Ekspertai ir neturi būti žinomi, kol nebaigė vertinti. Taip yra visame pasaulyje. Jie turi būti anoniminiai, bet atrinkti skaidriai, aiškiai, pagal galiojančias taisykles, pagal aiškius kriterijus.
Taip, yra tam tikrų dalykų, kurie patobulinti ir toje komisijoje, kur yra institucijų atstovų, ir aš matau, kad mes kitaip pasižiūrėsime į tuos kriterijus siūlomų kandidatų, kaip reikėtų atsirinkti. Daug ką pakeisime, patobulinsime, bet sutikite, kad tai yra tikrai kur kas skaidresnė sistema, negu buvo iki šiol. Ją skaidrinsime, padarysime, kad ji pasiektų dar daugiau reikalingų rodiklių, kurie mums labai rūpi: įtrauktis, fizinis aktyvumas, sveikata, aišku, ir kelias į sportą. Sutinku su tuo, kad tikrai tai patobulinsime, ir tai darysiu aktyviai.
O dėl visokių dalykų, kurie susiję su užuominomis į kažkokius interesus, aš iš tikrųjų manau, kad mes tokių dalykų kaip faktų nematome, nes tikrai daug savivaldybių laimėjo labai panašiai kaip ir minėtas Vilkaviškis. Tai yra ir Kupiškis, ir Raseiniai, ir Anykščiai, ir Ignalina, ir Visaginas, ir taip toliau. Aš nematau, kad čia būtų pagrindas ką nors labai įtarti, bet jeigu yra tie dalykai, iš tikrųjų yra mechanizmų, kaip skaidriai deklaruoti, nusišalinti nuo bet kokių sprendimų. Tai ir buvo daroma. Jeigu reikės tobulinti, patobulinsime.
PIRMININKAS. Klausia K. Bartkevičius. Ruošiasi A. Armonaitė.
K. BARTKEVIČIUS (LGF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Ministre, jūs ką tik paminėjote profesinių sąjungų atnaujinimo sutartį ir atlyginimų didinimą. Mano klausimas, ar priklausymas profesinei sąjungai suteikia teisę gauti didesnį atlyginimą už kolegą, kurio rezultatai darbinėje veikloje yra geresni, bet jis ne profsąjungos narys? Ar tai nėra konstitucinės teisės pažeidimas, nes socialinių įmonių profesinės sąjungos yra tik 49 savivaldybėse? Ačiū už atsakymą.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Tai yra Darbo kodekso nuostata, kad dėl darbo sąlygų darbdavys ir darbuotojai tariasi. Tiek darbdavys, tiek darbuotojai, tiek šakos srityje tariamasi ministro lygiu ir tai galioja tik tiems, kas yra profesinių sąjungų nariai. Tai yra Darbo kodekso nuostata, kuria Socialinio modelio kūrimo metu, taip pat ir Darbo kodekso priėmimo Seime metu buvo siekiama, kad profesinių sąjungų arba apskritai darbuotojų savęs atstovavimas Lietuvoje augtų, nes, deja, esame paskutinėje vietoje Europoje pagal darbuotojų, dalyvaujančių profesinių sąjungų veikloje… Ir tai buvo paskatos sistema. Šitos sistemos mes, kad ir kaip norėtume, negalime išplėsti visiems darbuotojams, to, kas yra sutarta kolektyvinėje sutartyje, nes to neleidžia Darbo kodeksas.
Dabar tam tikrus pakeitimus mes galime daryti nacionaliniu lygmeniu keisdami koeficientus įstatymo būdu ir tai mes darome. Tai yra daroma. Kartu su biudžetu atnešime visų darbuotojų minimalių koeficientų padidinimą.
Tačiau kalbant apie savęs atstovavimą tiek… Jūs dabar klausėte apie darbo užmokestį, bet ten yra ir kitų sąlygų. Yra ir atostogų laikotarpis, taip pat mokymosi laikotarpis, kuris yra nustatytas.
Tai siekis, kad mūsų šalyje būtų tiek darbuotojų, sau atstovaujančių, tada mes turėsime ir visai kitą darbo kultūrą, ir visai kitus darbo užmokesčius, ir gal kada nors turėsime profesinius fondus, kai turėsime pakankamą kiekį žmonių, dalyvaujančių profesinėse sąjungose. Ar dabar yra laikas pakeisti šią nuostatą, turime svarstyti visi kartu, bet kad profesinėse sąjungose dalyvaujančių socialinių darbuotojų išaugo dvigubai nuo Darbo kodekso įsigaliojimo, tai yra geras ženklas, kuriuo… turime eiti. Vadinasi, tie pokyčiai yra teigiami ir tų teigiamų pokyčių turime siekti visais įmanomais būdais.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi A. Kirkutis.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Norėčiau grįžti prie temos, nuo kurios prasidėjo ši Vyriausybės valanda, tai yra patyčių ir smurto prevencija Lietuvos mokyklose.
Mes turime keletą skaudžių istorijų ir turėsime jų daugiau, nes, man atrodo, šios problemos sprendimui trūksta tiesiog sistemiškumo. Lietuvoje yra dvi mokyklų rūšys. Tos, kurios sprendžia patyčių problemą, ir tos, kurių vadovams atrodo, kad tai nėra problema, kad jų mokykloje nėra patyčių. Toms mokykloms, kurios bando spręsti problemą, trūksta resursų ir įrankių. Tos programos, kurios taikomos, taikomos sporadiškai, tarkime, dvejus metus iš eilės, tada tretiems metams jau nebėra resursų.
Man atrodo, na, čia turime kalbėti tiek apie finansavimą, tiek apie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lyderystę diegiant visa apimantį požiūrį visose Lietuvos mokyklose bendradarbiaujant su savivaldybėmis. Gerbiamas ministre, ką jūs galėtumėte pasakyti? Ir kada atsiras patyčių ir smurto prevencijos sistemiškumas?
A. MONKEVIČIUS. Aš ir minėjau, jeigu domintų konkrečiai, kokia sistema, kaip ji išplėtota, kaip ji vystoma visose mokyklose, maža to, bandant sukurti sistemą, kuri kalbėtų apie tai, kad matome kiekvieną vaiką, ji yra.
Aš labai noriu šioje salėje padėkoti „Kurk Lietuvai“ iniciatoriams, kurie tikrai padėjo. Dvi darbuotojos nuo pavasario dirbo ir mes tikrai tuo pagrindu labai išplėtojome konkrečius įrankius, kurie dabar yra vystomi kiekvienoje mokykloje, ir tas tinklas yra plečiamas, yra padaryta didžiulė pažanga.
Tikrai rezultatai neateina per pusę metų, per metus, bet jų jau yra. Yra atvejų, į kuriuos turime kitaip reaguoti, aš visiškai pritariu, kad tai yra pamokos, ir vėl naujos pamokos, kurių dar neišmokstama tinkamai, pati visuomenė sudėtingėja. Patyčių yra ne tik mokykloje, bet ir internete, ir kitur. Galbūt, aš galvoju, tikrai reikės Seimo nariams papildomai dar suteikti informacijos, kad pamatytų, kiek yra tikrai tos pažangos, ypač per „Kurk Lietuvai“ iniciatyvą, sąryšį su praktika, su konkrečiomis mokyklomis, su tuo, kas yra padaryta per tuos instrumentus, ir kaip tai yra diegiama ir ta praktika skleidžiama.
Sutinku, kad tikrai čia to darbo iki kaklo, labai daug, ir daug reikės padaryti. Manau, kad finansavimo tema čia irgi labai svarbi. Mes čia dabar turime tam tikrų problemų to projekto, tačiau galvojame, kad ir su tais turimais ištekliais turime padaryti, kaip jūs ir sakote, ganėtinai, kad tų patyčių ženkliau mažėtų. Tai rodikliai, kurie yra dabar, nuo 48 %, mes manome, kad tikrai, kai bus tarptautiniai tyrimai, tik 2022 metais, ten siekiamybė buvo 70, mes turėtume pasiekti, neturėdami netgi trečdalio išteklių, kurie buvo planuojami. Galvoju, kad tas uždavinys yra aktualus. Aš darysiu viską, kad mes jį pasiektume.
PIRMININKAS. Klausia A. Kirkutis. Ruošiasi A. Vinkus.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Sveikatos apsaugos ministro noriu paprašyti padėti atsakyti į mano rinkėjų labai dažnai užduodamą klausimą. Kaip ir kada bus atliktas Lietuvos Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos suplanuotas darbas Klaipėdoje organizuoti mūsų šalyje trečią klinikinio universitetinio lygmens ligoninę, kad būtų koordinuotas šiuo metu Klaipėdoje dubliuojamų tretinio lygio paslaugų teikimas Vakarų Lietuvos gyventojams?
Atkreipsiu dėmesį, Klaipėdos universitetas – susiformavęs regioninis akademinis centras, pastaruoju metu labai sparčiai vystosi materialinė, techninė bazė, mokslinė bazė, daugėja studentų. Sveikatos mokslų fakultete šiuo metu studijuoja daugiau nei trečdalis viso universiteto studentų ir tiktai dėl ministerijos sprendimo kol kas čia nėra ruošiami šeimos gydytojai.
Prieš keletą savaičių Sveikatos apsaugos ministerija surengė prieštaringai vertinamą Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovų konkursą. Paskutinę vietą šiame konkurse laimėjo Klaipėdos respublikinės ligoninės vyriausiasis gydytojas R. Sakalauskas, kuris prieš keletą metų pradėjo vadovauti šiai ligoninei ir padarė ją pelninga ligonine.
PIRMININKAS. Laikas!
A. KIRKUTIS (LVŽSF). O šį konkursą laimėjo Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas J. Sąlyga, 27 metus vadovaujantis šiai ligoninei.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Iš esmės tai yra pagrindinis asmuo, kuris trukdo sukurti trečiojo lygio universitetinę ligoninę. Gal galite pakomentuoti, kam naudinga ši tikrai užsitęsusi situacija ir kaip ji bus sprendžiama?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Gal nesutikčiau, kad ministerija nenori šio klausimo spręsti. Man asmeniškai teko du kartus važiuoti į Klaipėdą susitikti su Klaipėdos miesto meru. Ir tikrai labai aiškiai išsakiau siūlymą dėl ligoninių jungimo, dėl skubios pagalbos skyriaus statymo, sujungus šias ligonines. Deja, miestas, arba meras, savo įsipareigojimų, susitarimų, dėl kurių mes tada lyg ir sutarėme, nesilaikė, neištesėjo, tiesą sakant, kalbant ir apie kitų institucijų konkursus, taip savotiškai pademonstravo, tiesą sakant, ir tiesiogiai yra pasakęs, kad Klaipėdoje viskas yra gerai, tos įstaigos, kurių yra trys, atskirai veikiančios, nesujungtos, miestą, aš supratau, tenkina.
Ministerija tikrai aktyviai stengiasi įvairiais būdais kurti ir motyvaciją, kad įstaigos galėtų jungtis. Bet aš noriu akcentuoti, kad be miesto noro, sutikimo ir sprendimo to padaryti šiandien nėra įmanoma, nes mes negalime priimti sprendimo dėl ligoninės, kurios steigėjas yra ne ministerija. Vienos iš tų ligoninių steigėjas yra miestas. Aš raginčiau ir kolegas klaipėdiečius Seimo narius (matyt, dabar būtų prasmė grįžti – yra išrinkta nauja taryba) grįžti prie to klausimo. Tiesiog sėstis ir kalbėtis.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi V. Juozapaitis.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, drįstu kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą, manau, jau intensyviai vyksta 2020 metų visų trijų biudžetų, turiu omeny valstybės biudžeto, „Sodros“ ir PSDF biudžeto, projekto rengimo procesas. Kone kiekviename Sveikatos reikalų komiteto posėdyje išsivysto diskusija dėl naujų paslaugų ar naujų poreikių finansavimo. Kone kiekviename posėdyje prisimenama, kaip neadekvačiai skiriamos valstybės biudžeto lėšos valstybės priskirtoms funkcijoms finansuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Turėjome laikotarpį, kai šiam tikslui buvo skirta 500 mln. litų, pastaraisiais metais šiam tikslui šioje eilutėje matome mažiau ar šiek tiek daugiau – 30 mln. eurų. Todėl drįstu jūsų paklausti, kokius projektuojate finansavimo prioritetus ar prieaugius 2020 metais, palyginti su 2019 metais?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Jūs palietėte vieną iš tokių labai skaudžių temų, kas daugybę metų yra neišspręsta, tai yra įmokos už valstybės draudžiamus asmenis. Matyt, bus sudėtinga tikėtis ir ateinančiu biudžetu tai išspręsti. Dėl fiskalinės drausmės, dėl kitų esančių sričių noro biudžetas turi būti ir subalansuotas. Matyt, kad tie žmonės, mes, kurie esame sveikatos sistemos dalyviai, atstovai, ar tie, kuriems labai rūpi, turėtų pagalvoti, kieno sąskaita tai galėtų būti padaryta, matyt, pasakyti kokius nors konkrečius siūlymus, nes kiti sektoriai tuos norus irgi turi labai aiškius. Tai čia dėl valstybės draudžiamųjų.
Apskritai dėl biudžeto prioritetų aš gal keletą tokių svarbiausių pasakysiu. Vienas yra mūsų įsipareigojimų šalies medikams vykdymas, nes turime pasirašytus susitarimus su profesinėmis sąjungomis dėl medikų atlyginimų didinimo. Mums reikia pinigų tiek išlaikant šių metų atlyginimų didinimą, tiek kitais metais dar papildomai didinti, kad pasiektume tiek, kiek yra numatyta susitarime.
Toliau kitas svarbus dalykas yra mažas pajamas turintiems gyventojams priemokų panaikinimas. Ir vakar kaip tik Sveikatos reikalų komitetas, ačiū, pritarė siūlymams dėl gyventojų, kurie turi 75 metus arba daugiau, kad būtų kompensuojamos priemokos už vaistus. Toliau yra papildomos greitosios medicinos pagalbos klasterinės brigados, jų finansavimą reikia toliau tęsti, išlaikyti. Na, ir gydymo įstaigų turto valdymo pakeitimas taip pat pareikalaus tam tikrų finansų, kad įstaigos galėtų sukaupti pinigų amortizacinėms išlaidoms ir tam tikroms investicijoms. Tai gal tokie pagrindiniai dalykai. Tiesa, dar vienas yra nauji vaistai, tai vaistų eilutė turės irgi plėstis.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Klausimas gerbiamam kultūros ministrui. Ministre, kaip jūs žiūrite į įstatymų pažeidėjus kaip ministras, ir toliau tęsiu klausimą. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu, jeigu žmogus pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, tas asmuo yra pripažįstamas kaip asmuo, netekęs nepriekaištingos reputacijos statuso. Jam yra taikomi kažkokie apribojimai, gali nebūti skatinimo, ypatingais atvejais netenkama pareigų. Bet aš kalbu apie žmones, kurie turi tokį pasikeitusį statusą, tai yra priekaištingos reputacijos asmenys, kurie kreipiasi į Kultūros tarybą, kuri veikia pagal jūsų pasirašytas gaires jūsų įsakymu. Ar jūs negalvotumėte, kad reikėtų papildyti gaires ir taikyti bent jau tą minimalų laikotarpį – metus ar kiek apribojimus tokiems asmenims teikti paraiškas ir gauti lėšų iš Kultūros rėmimo fondo? Ačiū.
M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Gerbiamas Vytautai, man tikrai dabar reikėtų pasikonsultuoti su teisininkais ir pažvelgti apskritai į valstybės finansavimo sistemą, kokie būtų kiti pavyzdžiai, kai programinio finansavimo atvejais taikomi būtent tokie apribojimai, kokie taikomi dalyvaujant pretendentams į valstybės tarnybą, į kitas atsakingas užimamas pareigas. Iš tikrųjų galbūt reikėtų pasižiūrėti, kokių yra ribojimų kitose praktikose, ir atsižvelgiant į jas apsvarstyti tokią galimybę. Nors, be abejo, kultūrinių, meninių veiklų įvairovė yra kūrybinė raiška, kuri yra skatinama per Lietuvos kultūros tarybą, tai nėra tos atsakingos pareigos, kurioms šis apribojimas yra taikomas.
PIRMININKAS. Kadangi G. Vaičekausko nėra, klausia V. Alekna. Ruošiasi A. Dumbrava.
V. ALEKNA (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti švietimo, mokslo ir sporto ministro. Labai daug aistrų kelia Sporto fondo dalybos. Tikrai dabar nesiryšiu vertinti, kaip tai reikėtų vertinti, manau, kad vis tiek viskas yra į gerą pusę, bet man klausimų kelia būtent 74 paraiškų pervertinimas, kai jų dauguma buvo įvertintos arba gerai, arba labai gerai, ir jas buvo nuspręsta, komisijos sprendimu, pervertinti, ir mes dabar nežinome tų rezultatų. Gerbiamas ministre, gal jūs galėtumėte pasidalinti informacija, vertinimo pirmine skale ir kaip buvo pervertinti tie rezultatai? Aš nemanau, kad jūs galėsite atsakyti dabar, bet Seimo nariai galbūt galėtų gauti visą informaciją, kaip kito pervertinimas. Aš manau, tai labai svarbu dėl šių projektų skaidrumo ir vertinimo.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Iš tikrųjų pritariu, kad viskas turėtų būti skaidru ir vieša, ypač kai jau pasibaigė vertinimai, kad mes matytume, kaip buvo vertinama. Aš netgi nieko prieš, kad ir ekspertų pavardės būtų paskelbiamos pasibaigus, be ne iki vertinimo, kad nebūtų jiems daroma įtaka. Tik tiek, kad gali būti, kad Lietuva per maža valstybė, kad paskui tie patys ekspertai vėl turi teisę dalyvauti. Tą reikia rimtai apsvarstyti. O ką jūs sakote, kad būtų tos komisijos, kur institucijų atstovai vertino, visos pastabos, argumentai ir taip toliau žinomi, būtų žinoma, kaip į tai atsižvelgta. Be tik tiek, kad po to vėl konkurso tvarka atrinkti ekspertai pervertino, jie dar kartą pasižiūrėjo atidžiau į tuos projektus ir tik dėl dalies jų pervertinimo metu buvo pakeistas sprendimas. Visa tai turi būti skaidru, vieša, iš tikrųjų aš už tai ir mes stengsimės visa tai paviešinti, kad jūs matytumėte.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi A. Mazuronis.
A. DUMBRAVA (LGF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, prieš porą mėnesių aš klausiau dėl vaistinio preparato „Soluvit“. Jis skiriamas vaikams. Penki vaikai serga Lietuvoje trumposios žarnos sindromu. Tai yra labai reta liga. Jūs tiesiog prašėte parašyti laišką. Aš parašiau laišką ministerijai su paaiškinimais, su viskuo. Išeina įdomi situacija. Vienam vaikui arba vienai šeimai iš penkių, mano žiniomis, yra kompensuojama, kitiems nekompensuojama.
Tikrai aš norėčiau jūsų paprašyti įsikišti. Ir su ponu T. Alonderiu kalbėjau, ir su ponu A. Šešelgiu, visi kažką žada, bet niekas nieko nedaro. Tikrai norėčiau, kad jūs vis dėlto pasidomėtumėte. Ligos yra identiškos, nes tėvai tarpusavyje bendrauja, jie žino tą ligą. Kažkodėl vieniems yra kompensuojama, kitiems ne. Norėčiau, kad tikrai pasidomėtumėte ir priimtumėte sprendimus. Labai ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų pasidomėsiu. Šiaip keistoka situacija, jeigu, kaip jūs sakote, vienam vaikui tie vaistai yra skiriami, taip neturėtų būti. Tai arba visiems, arba niekam, nes penki vaikai jau labai prie ribos ties reta liga. Jeigu jums tektų bendrauti su tomis šeimomis dar iki man pasidomint, paprasčiausia jiems atsakymą gauti iš Valstybinės ligonių kasos. Ji labai tiksliai gali pakonsultuoti dėl vaisto, kad jiems nereikėtų tarpusavyje tiesiog aiškintis. Galbūt kažkokių procedūrų neišlaikė, jeigu tai yra vaistas, skirtas retai ligai gydyti, gal nesikreipė ten, kur reikia, gal medikai nesikreipė. Aš pasidomėsiu, kaip ten iš tikrųjų yra.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Mano klausimas būtų finansų ministrui, kuris dabar šneka su žemės ūkio ministru.
Gerbiamas ministre, vakar Aplinkos apsaugos komitete aplinkos apsaugos institucijų profesinės sąjungos pristatė savo lauko situaciją. Situacija iš tiesų yra nedžiuginanti. Mums buvo pristatyta, kad aplinkos apsaugos institucijų sektoriuje, iš esmės visose institucijose, ar tai būtų Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Statybų inspekcija, darbo užmokesčio fondo trūksta. Šiemet ta suma, kurios trūksta, yra apie 3 mln. eurų. Buvo pasakyta, kad tas trūkumas atsirado dėl metams einant pritaikytų įvairiausių finansinės inžinerijos priemonių – tai koeficientų didėjimas, minimalaus atlyginimo didinimas, dar kitų kažkokių objektyvių faktorių. Bet blogiausia yra tai, kad buvo pristatyta, kad ir kitiems metams Finansų ministerija planuoja lygiai tokio paties dydžio biudžetus žinodama, kad tuo jau yra užprogramuotas dar didesnis įsiskolinimas ir dar didesnis pinigų stygius.
Mano klausimas būtų, ar jums žinoma tokia situacija šio sektoriaus, ar iš tikrųjų tas trūkumas atsirado…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MAZURONIS (MSNG). …dėl objektyvių priežasčių, finansinės inžinerijos, o galbūt tas trūkumas atsirado dėl tų institucijų vadovų nemokėjimo, negebėjimo ar nenoro tinkamai planuoti savo resursus?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Žinoma, geriau pakomentuotų aplinkos apsaugos ministras dėl situacijos konkrečioje institucijoje. Aš galiu tik atkreipti dėmesį į bendrą principą, kuris buvo taikomas centriniam valdžios aparatui. Kai buvo priimtas naujas įstatymas, numatantis didesnį lankstumą skirti ir didesnius atlyginimus, šiam įstatymui įgyvendinti nebuvo skirta papildomai lėšų. Buvo sutarta Vyriausybėje, kad turime optimizuoti, peržiūrėti, ar tikrai nėra per daug tarnautojų, peržiūrėti, ar nėra perteklinių funkcijų. Daugelis institucijų susitvarkė taip, kad peržiūrėjo struktūras, optimizavo ir padidino savo tarnautojams atlyginimus.
Konkrečiai dėl šio sektoriaus, manau, galėtų pakomentuoti aplinkos apsaugos ministras, kas vyksta kiekvienoje iš institucijų.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš labai trumpai. Ką ir kalbėjome vakar komitete, ta mūsų pozicija ir išlieka. Tikrai turime ieškoti papildomų išteklių. Tiek darbuotojų profesinė sąjunga atkreipė, tiek nuolat susitinkame su departamento vadovybe, tiek su Aplinkos apsaugos agentūra, tiek su Aplinkos apsaugos departamentu, tiek su kitomis pavaldžiomis institucijomis. To optimizavimo proceso praktiškai liko antras etapas, kurį žinote, bet netgi skaičiuojama, kad, įgyvendinus antrą etapą, tas skirtumas, lėšų trūkumas išliks. Diskusija persikėlė į Vyriausybę, mūsų pozicijos yra gana aiškios, manau, ieškosime sprendimų.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas, ruošiasi G. Skaistė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Kreipiuosi į finansų ministrą, kuris prieš tris savaites išvengė atsakymo delegavęs, kaip ir šiandien, atsakymą aplinkos ministrui.
Gerbiamas finansų ministre, grįžtame prie „Snoro“ bankroto. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras tada per vieną dieną prarado 13 mln. litų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad tai yra valstybės pinigai, tačiau to nepripažįsta Aplinkos ministerija, bylinėjasi su ŠRATC’u ir šiaip taip jau atgavo 50 tūkst. eurų.
Gerbiamas ministre, ar 2020 metų biudžete nėra numatyta šitoms kompensacijoms lėšų, nes ankstesnė A. Butkevičiaus vadovybė buvo tai numačiusi daryti, bet viskas įstrigo. Juoba kad pinigų ateina. Praeitą savaitę skaitėme, kad 20 mln. atėjo iš vienos oro bendrovės į „Snoro“ bankroto sąskaitą. Ar nenumatoma valstybės lygmeniu biudžete numatyti tas lėšas, nes kitu atveju penkiems rajonams reikės didinti, jeigu norės grąžinti tuos pinigus, mokesčius ir taip toliau? Ar rimtu lygmeniu apie tai Vyriausybėje yra svarstoma?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai nesu įsigilinęs į kiekvieną bylą. Puikiai žinome, kad tiek gyventojai, tiek verslo subjektai, tiek valstybės institucijos prarado tikrai dideles pinigų sumas, ir visi teismo sprendimai, kurie yra įsigalioję, turi būti vykdomi. Dėl šio konkretaus sprendimo įgyvendinimo, manau, galėtų pakomentuoti aplinkos ministras. Jeigu visus klausimus, kurie liečia skirtingas ministerijas, jūs adresuosite man, tai kam Vyriausybėje yra visi kiti ministrai? (Balsai salėje: „Teisingai.“)
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi J. Baublys.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas yra arba susisiekimo ministrui, arba kultūros ministrui, nežinau, kuris geriau galėtumėte atsakyti. Mano klausimas yra apie Kauno tarpukario modernizmo paminklą Kauno centrinį paštą.
Praeitą sausį, kai trūkus vamzdžiui buvo užpiltos patalpos, kilo ažiotažas visuomenėje. Vėliau buvo bandymas parduoti, Lietuvos paštas norėjo parduoti tas patalpas. Vėliau buvo procesas sustabdytas ir premjeras pasakė, kad patalpos turėtų likti valstybės nuosavybė ir pritaikytos jos reikmėms. Tačiau iki šios dienos jokių konkrečių sprendimų nėra.
Žinau, kad buvo užsakytos tam tikros analizės, tačiau mane pasiekė gandai, kad visgi Lietuvos paštas planuoja inicijuoti vėl Kauno centrinio pašto pardavimą. Iš tiesų kokia yra dabar situacija ir kokie yra planai dėl šio konkretaus objekto?
M. KVIETKAUSKAS. Nėra taip, kad nebūtų padaryta sprendimų. Padaryti labai svarbūs sprendimai, tai yra atliktos visos reikalingos procedūros Kultūros paveldo departamente, ir mano įsakymu, ir Vyriausybės sprendimu, Kauno centrinis paštas yra paskelbtas kultūros paminklu. Tai yra pati aukščiausia galima apsauga – įtrauktas į aukščiausių valstybės saugomų kultūros objektų sąrašą. Kokia bebūtų pašto ateitis, jis turės būti saugomas kaip aukščiausios reikšmės kultūros paminklas, taip pat numatant ir pašto funkciją jo istorinėje dalyje, pagrindinėje lankytojus aptarnaujančioje salėje. Deja, turiu pripažinti, kad kitas žingsnis ieškoti galimo savininko, valstybės įstaigos, ar tai būtų valstybės institucija, administracinė, ar kitos srities įstaiga, kol kas nedavė rezultatų. Taip pat, deja, Kauno savivaldybė nepasiūlė jokių sprendimų, kas galėtų Centriniame pašte veikti. Tokią šiandien aš turiu informaciją, gal susisiekimo ministras galės daugiau pridėti.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Aš tik papildysiu, kad iš tiesų paštas yra apsaugos registre, tačiau ką su tuo paštu daryti, yra didelė problema. Lietuvos centrinis paštas siekia privatizavimo, nes šiai įmonei nereikalingas tokio kiekio kvadratinių metrų pastatas, be to, jis reikalauja labai didelių investicijų, nes šio pastato būklė yra labai bloga. Taigi dabartiniu metu ieškoma suinteresuotų investitorių, kurie galėtų pagal paveldo reikalavimus pasiūlyti veiklą. Tačiau siekiama privatizavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Baublio salėje nematau. Toliau pagal eilę – R. Šarknickas. Ruošiasi E. Pupinis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Čia iš salės girdėjau keletą Seimo narių, kurie užsiėmė populizmu – neva kiekvieną dieną visose Lietuvos švietimo mokyklose, gimnazijose vyksta smurtas. Ir vienas įvykis, aišku, suabsoliutina, kad tai kone kiekvieną dieną vyksta visoje šalyje. Aš pasakyčiau, kad pagal statistiką ir mūsų Smurto ir savižudybių komisijos prevencijos atliktus darbus jau antri metai smurtas gana kardinaliai mažėja, ir savižudybių skaičius kardinaliai krenta, lyginant su 2001 metais, kai buvo 1 tūkst. 500 savižudybių, o dabar yra per 600. Tai rodo, kad sistema veikia, ir „Kurk Lietuvai“ atliko didelį, žmogišką egzaminą mokyklose.
Aš tik ministro norėčiau paprašyti, kad dar paakstintų mokyklas, kad tuos mūsų darbus, kurie simbolizuoja smurto simbolius plakatuose, kuriuos jūs išplatinote visose mokyklose, aktyviau platintų ir klasėse. Tie dalykai šiuo metu yra tik socialinio darbuotojo kabinete arba pas psichologą. Vis dėlto Anglijoje geras pavyzdys rodo, kad yra ir darželiuose, kiekvienoje grupėje, ir kiekvienoje klasėje. Tokia būtų pastaba. Dėkoju jums už darbą.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Manau, kad tikrai turiu daryti daug, ir dar daugiau padarysime, kad dar greičiau mažėtų šitų reiškinių. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošias J. Razma.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti susisiekimo ministro. Nemažai žmonių skundžiasi, kad kai kurie keliai, kuriuos buvo žadėta pradėti asfaltuoti 2019 metais, taip ir nebuvo pradėti asfaltuoti. Norėčiau sužinoti pagrindines priežastis ir kas bus daroma, kad vis dėlto tie darbai paspartėtų. Taip pat norėčiau paklausti dėl kelio Vilnius–Utena. Buvo žadėta greičiau jį remontuoti, tačiau vėliau buvo kalbėta apie tam tikrą planą, kur darbai užsitęsė dešimtmečiais. Gal galėtumėte šiuo klausimu pakomentuoti, galbūt yra kokių nors naujų žinių. Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Iš tiesų klausimas platus ir reikalaujantis konkretaus atsakymo. Aš jums pasakysiu tik tiek, kad darbai yra spartinami, ir pagal numatytą programą, trumpai kalbant, šiais metais turėtų būti realizuota minimum 90 %, taip pat ir jūsų minėtų. Toks būtų mano atsakymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Ruošiasi V. Ąžuolas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gaila, nėra premjero ir užsienio reikalų ministro. Bet aš mėginsiu klausti energetikos ministro dėl Astravo atominės elektrinės reikalų. Mes su nerimu stebėjome užsienio reikalų ministro susitikimus su Baltarusijos atstovais, ir susidaro įspūdis, ar Vyriausybėje neinama link tam tikrų kapituliacinių nuotaikų, kad nepavyks išvengti elektros pirkimo, sustabdyti atominės elektrinės paleidimo. Vienas iš siūlymų, kuriuos mes formuluojame, yra priimti poziciją, kad Lietuva nepritars, tiksliau, vetuos Europos Sąjungos ir Baltarusijos partnerystės sutartį, jeigu nebus Europos Sąjungos lygiu išspręstas elektros nepirkimas iš tokių nesaugių elektrinių. Tai ar Vyriausybėje tokia ar panaši pozicija buvo diskutuojama ir kas daroma, kad apgintume mūsų gyvybinius interesus?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia turbūt reikia atskirti keletą dalykų, tai yra elektros nepirkimą, vienas dalykas, kitas dalykas, šio projekto pastangas stabdantį, trečias dalykas, padaryti taip, projektas vis tiek vyksta, kad būtų užtikrintas maksimalus saugumas, jeigu jis būtų paleistas. Kalbant apie elektros nepirkimą, kaip ir minėta, Lietuva yra priėmusi ne tik įstatymus, bet ir visus poįstatyminius teisės aktus, yra užtikrinta, kad jeigu būtų paleista ši atominė elektrinė, elektra nei į Lietuvos rinką, nei per Lietuvą į Baltijos šalių rinką negalėtų patekti. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas dėl regioninio tikslo, kad visas regionas to siektų, turiu omeny Latviją ir Estiją, Lenkijos poziciją žinome, ji taip pat nepirks. Iš esmės jau keletą metų buvo siekiama tokios pozicijos ir turėjome Vyriausybės programos plane. Kol kas matome situaciją tokią, kad Latvija bent jau sieną su Rusija siekia atidaryti, tai yra nekalba specifiškai apie Astravo atominę elektrinę. Tai kaip tikslas išlieka kalbant apie Europos Sąjungos partnerystės prioritetus, iki šiol tai buvo daroma ir ta pozicija nesikeis, ji išlieka, kad Europos Sąjungos ir Baltarusijos darbotvarkėje esminis klausimas, vienas iš esminių klausimų turi būti Astravo atominės elektrinės problematika. Kalbu plačiąja prasme, tai yra ne tik elektros energijos nepirkimo ar pirkimo klausimai, bet taip pat saugumo priemonės, strestestai ir visi kiti dalykai. Ta pozicija kokia buvo, tokia ji ir išlieka.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas ir paskutinis ruošiasi K. Starkevičius.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Klausimas taip pat būtų energetikos ministrui. Šiuo metu žalioji energetika – vienas iš prioritetų, bet, deja, gyvenime atsitinka taip, kad dėl nesusikalbėjimo ESO, verslo ir žmonių yra rizika prarasti labai dideles lėšas, ir europines, kurios yra skiriamos projektams, ir netgi gyventojams, kurie įsirengia dėl prisijungimo, ir visa kita. Sakykite, kaip padaryti tokį bendradarbiavimą, kad nebūtų tik grynas biurokratinis atsirašinėjimas ar informacijos nepateikimas, kur yra grėsmė prarasti tas lėšas, kaip įgalinti tą geresnį susišnekėjimą tarp institucijų ir verslo?
Ž. VAIČIŪNAS. Pirmiausia reikia turbūt konkrečius atvejus pažiūrėti. Pirmas dalykas, ką aš pabrėžčiau, tai yra per pastaruosius dvejus trejus metus ESO pati kultūra ir požiūris į klientus tikrai pasikeitė, turime daug gerų pavyzdžių. Kalbant apie Europos Sąjungos lėšas, galbūt reikia konkrečių pavyzdžių, bet mes turime situaciją, kuomet sistemiškai tikrai nėra didelės problemos. Galbūt yra konkrečių atvejų, kuriuos galėtume atskirai spręsti. Bet iš esmės žalioji energetika, kaip ir minėta, anksčiau buvo žymiai dosniau remiama, šiandien mes turime situaciją, kai turime paskelbtus aukcionus naujai žaliosios energetikos bangai, tai yra lapkričio 11–25 dienomis bus priimamos paraiškos ir turėsime… Tikslas yra per trejus ketverius metus padvigubinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančios energetikos. Individualia tvarka gal prašyčiau pateikti duomenis, tada…
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti susisiekimo ministro. Gerbiamas ministre, „Rail Baltica“ ties Kaunu yra užstrigusi. Prieš tai buvęs ministras žadėjo ir planuose buvo, kad spalio 15 dieną, rugsėjo 15 dieną lyg ir turėjo užbaigti trasą „Rail Balticos“ iki Palemono. Dabar tie terminai atidėti, atidėti vėl, sakė, iki lapkričio 1 dienos, tačiau nei pradžios, nei pabaigos dar nesimato. Tai vis dėlto kada bus atlikti darbai, kas kaltas, kad tie darbai neatlikti laiku? Ir dar nebuvo numatyta garso izoliacijos sienelė, nes ten eina per visą miestą. Ar ta sienelė bus įrengta? Ankstesnis ministras žadėjo lyg ir bus, po to sakė – darys visokias analizes. Gal jūs iš karto ir neatsakysite, bet pasidomėkite, raštu atsakykite ar kažkokiu būdu, kad būtų galima informuoti rinkėjus.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Dėl tam tikrų projektavimo sąlygų keitimo buvo daroma korekcija, tačiau prie to dabartiniu metu (ir anksčiau) yra dirbama ir ypač siekiame būtent sujungimo Palemono srauto.
Dėl sienelės neatsakysiu. Patikslinsiu ir pateiksiu duomenis. Gerai? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiami ministrai.
Gerbiami Seimo nariai, skelbiu Vyriausybės valandą baigtą. Kartu baigėme ir rytinę darbotvarkę, ir posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.