LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1, 2, 9, 16, 19, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37(5), 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52 straipsnių pakeitimo, papildymo 16(1), 37(7) straipsniais ir 2 priedu ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (nR. XIIIP-1080)

2017-10-18  Nr. 113-P-42

Vilnius

      1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška,     Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis.

Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė, konsultantas Bronius Kleponis.

Kviestieji asmenys: generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas, Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras ir Prokurorų profesinės sąjungos vadovas Julius Rėksnys, Teisingumo ministerijos viceministras Raimondas Bakšys, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėja Aistė Pupinytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu keičiamame Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) siūloma reglamentuoti prokurorų darbo apmokėjimo sistemą, kuri reglamentuojama atskirame Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą įstatymo paskirtį.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	2			2. Teikiamo projekto 2 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punktas; projekto 3 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas; projekto 4 straipsniu keičiamas įstatymo 16 straipsnis. Šiomis pataisomis siūloma atsisakyti prokurorams priskirtos nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymo kontrolės funkcijos. Nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad atitinkama funkcija nebūdinga prokuroro veiklai, o prokuroro pareiga kontroliuoti nuosprendžio vykdymą nėra nustatyta Konstitucijoje, tačiau pažymėtina, kad Konstitucijoje apskritai nėra minima nuosprendžio vykdymo kontrolės funkcija (t. y. ji nėra konstitucinio reguliavimo dalykas). Keltina prielaida, jog pritarus siūlomiems pakeitimams, nuosprendžių vykdymo procesas taptų nekontroliuojamas, o vienas iš baudžiamojo proceso tikslų – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį – sunkiai pasiekiamas. Nuosprendžio vykdymo kontrolė garantuoja, kad asmuo, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, sulauks jam paskirtos bausmės, t. y. užtikrina bausmės neišvengiamumo principo įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymai nenumato kito, išskyrus prokurorą, subjekto, įgalinto atlikti nuosprendžių vykdymo kontrolę.	Pritarti	Atkreipiame dėmesį, jog bausmių vykdymo sistemai reikalinga ne tik vidinė kontrolė, bet ir išorinė. Bausmių vykdymo institucijos yra išvardintos Bausmių vykdymo kodekso IV skyriuje. Siūlome būtent šiame teisės akte reglamentuoti išorės kontrolės funkciją ir atitinkamai tikslinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-1083.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	5 (16^1)	(2)		3. Keičiamą įstatymą papildančiu 16^1 straipsniu nustatomi ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai, siejami ne tik su specialiu subjektų, galimai padariusių nusikalstamą veiką, statusu, bet ir specialia nusikalstamų veikų rūšimi – korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos apibrėžimas yra pateiktas Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje: „Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų apibrėžimu, į jį patenka pagal pavojingumo pobūdį itin plati amplitudė nusikalstamų veikų (išskyrus labai sunkius nusikaltimus): 1) tiek tyčinės, tiek neatsargios nusikalstamos veikos; 2) tiek lyginamajame kontekste „menkaverčiai“ baudžiamieji nusižengimai (pavyzdžiui, BK 226 straipsnio 5 dalis), tiek nesunkūs, apysunkiai ar net sunkūs (pavyzdžiui, BK 225 straipsnio 3 dalis ar 228 straipsnio 3 dalis) nusikaltimai, susiję su didele kyšio verte ar sukelta didele žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, ir abejojant naujojo straipsnio apimties pagrįstumu bei proporcingumu, rekomenduotina siaurinti jo apimtį, numatant papildomus nusikalstamų veikų, kurioms gali būti taikomi ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai, atrankos kriterijus (pavyzdžiui, didelė žala ar pan.).	Pritarti	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	5 (16^1)	(4)		4. Keičiamo įstatymo 16^1straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, netaikomos kai kurios šio Įstatymo normos, be kita ko keičiamo įstatymo 34, 36, 39^1 straipsnio 2 dalies, 40–42 straipsnių nuostatos, susijusios su prokuroro karjera, perkėlimu į kitas pareigas, tarnybine atsakomybe, tarnybinėmis nuobaudomis ir jų skyrimu. Svarstytina, ar atitinkama absoliutaus pobūdžio nuostata, neleidžianti prokuroro, kuriam suteiktas specialus statusas, perkelti į kitas pareigas, dalyvauti jam atrankoje, patraukti jį tarnybinėn atsakomybėn už jokius pažeidimus, yra proporcinga siekiamam tikslui pasiekti.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	5 (16^1)	(6)		5. Keičiamo įstatymo 16^1 straipsnio 6 dalyje nustatoma, jog „Specialus statusas panaikinamas prokuroro, kuriam jis suteiktas, prašymu arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas, arba kai specialus statusas tampa nebereikalingas.“ Svarstytina, ar įstatymo lygmeniu neturėtų būti detalizuotos aplinkybės, dėl kurių prokurorui suteiktas statusas turi būti panaikintas, taip pat atvejai, „kai specialusis statusas tampa nebereikalingas“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 16^1 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio nuostatą, jog „Specialus statusas gali būti suteikiamas tik Generalinės prokuratūros prokurorui jo sutikimu“, svarstytina, ar neturėtų būti patikslinta vieno iš įstatymo 16^1 straipsnio 6 dalyje nustatytų specialaus prokuroro statuso panaikinimo pagrindų – prokuroro prašymo – forma (pavyzdžiui, žodį „prašymas“ pakeičiant žodžiu „pareiškimas“).	Pritarti	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	6 (19)	(2)		6. Atsižvelgiant į tai, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir viešojo intereso pažeidimai yra tarpusavyje susiję, siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti keičiamo įstatymo 16^1 ir 19 straipsnių nuostatas, apibrėžiančias juridinius asmenis, nes antraip gali kilti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ir viešojo intereso pažeidimų tyrimo, kai veika sutampa, praktinio taikymo problemų. Taip pat siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kadangi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas tokios sąvokos kaip ,,institucijos steigėjas“ nebenumato (vartojama sąvoka ,,savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“).	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	6 (19)	(6)		7. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalies pirmajame ir antrajame sakiniuose tikslintini „30 dienų“ terminai, juos atitinkami susiejant su kalendorinėmis ar darbo dienomis.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	6 (19)	(7)		8. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog „Prokuroro nutarimai reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, ir reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą teismui neskundžiami.“ Keltina prielaida, kad atitinkama nuostata gali pažeisti minimų asmenų teises ginti savo pažeistas teises teisme. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti ir negali būti ribojama arba paneigta. Be to, atsižvelgtina į galiojančio įstatymo 3 straipsnio 4 dalį: „Prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui.“	Pritarti	Tokie prokuroro nutarimai nesukelia teisinių pasekmių, tačiau tai nėra pagrindas apriboti konstitucinės asmenų teisės kreiptis į teismą.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18				9. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės tarnybos įstatymas prokurorams netaikomas, todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, šią normą reikėtų papildyti ir nustatyti išimtį, kuri numatytų, kad Valstybės tarnybos įstatymas prokurorams netaikomas, išskyrus Prokuratūros įstatyme nustatytas išimtis (žiūr.: keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 dalį).	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	7 (25)	(3)	(2)	10. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei priimtame Darbo kodekse nėra vartojama sąvoka „drausmės pažeidimai“. Valstybės tarnybos įstatyme vartojama „tarnybinio nusižengimo“ sąvoka, o Darbo kodekse – formuluotė „darbo pareigų pažeidimas“.	Pritarti
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	8			11.  Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad „duomenys apie prokuroro <...> tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį, kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda <...> kaupiami ir tvarkomi personalo informacinėje sistemoje ir Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje generalinio prokuroro nustatyta tvarka.“ Ši nuostata tarpusavyje susijusi su keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 ir 6 dalių normomis. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje reikėtų reguliuoti ne atleidžiamo, o atleisto iš tarnybos prokuroro šioje dalyje nurodytų veikų tyrimą. Šiame kontekste tikslintina ir keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies formuluotė „sprendimas dėl <...> tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas“, nes pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, sprendimas turėtų būti priimtas dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta. Palikus nepatikslintą keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies formuluotę, normas galima būtų interpretuoti taip, kad prokuroras, atsistatydinęs savo prašymu, jau po atleidimo turėtų būti atleistas iš prokuroro pareigų dar kartą ir kitu pagrindu – kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.	Pritarti
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	9	1	(4)	12. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyti laikotarpiai, sudarantys tarnybos prokuroru stažą, reikėtų tikslinti.  Pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, asmuo gali būti priimamas į tarnybą prokuratūroje, jeigu turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi trejų metų teisinio darbo stažą. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo šiame straipsnyje nurodytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, nurodytą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė „įskaityti tikslinių atostogų laikotarpiai“ suponuoja išvadą, kad priimant asmenį į tarnybą prokuratūroje, stažu būtų laikomas ir tikslinių (pavyzdžiui, vaiko priežiūros) atostogų laikas, jeigu šių atostogų metu asmuo buvo įgijęs šiame straipsnyje nurodytą teisinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatos, reguliuojančios stažą, skaičiuojamą priimant asmenį į tarnybą prokuratūroje, tikslintinos atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas.	Pritarti
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	9	1		13. Svarstytina, ar prokuroro stažuotės ir karjera neturėtų būti siejamos tik su tuo laikotarpiu, kai asmuo ėjo prokuroro pareigas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad į lygiavertes pareigas prokuroras, kuris neina vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigų, gali būti perkeltas jo prašymu, kai praėjo ne mažiau kaip treji metai nuo paskyrimo į prokuroro pareigas <...>).	Pritarti
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	9	1, 2		14. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalių turinį ir šių dalių pakeitimams pateiktas pastabas, reikėtų atsisakyti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalies arba joje pateiktas nuorodas tikslinti.	Pritarti
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	9	2		15. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyti laikotarpiai, sudarantys tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant prokurorų atostogų trukmę, reikėtų tikslinti. Pirma, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 1 punkte teikiama nuoroda į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą asmens darbo stažą apimtų platesnį laikotarpį nei laikas einant prokuroro pareigas. Ši nuostata nedera ir su keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m. kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena. Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siekiama pašalinti esamus keičiamo įstatymo, Darbo kodekso ir Valstybės tarnybos įstatymo normų, reguliuojančių atostogų teisinius santykius, tarpusavio prieštaravimus ir spragas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį, kasmetinių papildomų atostogų trukmė apskaičiuojama įvertinus tarnybos stažą, kurį sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius.   Trečia, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas siekis kurti „tilto“ tarp teisėjo ir prokuroro sistemą, todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 straipsnį, teisėjo darbo stažas skaičiuojamas nuo asmens paskyrimo į bet kurio teismo teisėjo pareigas dienos. Į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti įskaitomas darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje, tiek galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje (Darbo kodekso 127 straipsnis) į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, vaiko priežiūros atostogos nėra įskaitomos, todėl svarstytina, ar neturėtų būti su Darbo kodeksu derinamas Valstybės tarnybos įstatymas ir Prokuratūros įstatymas.	Pritarti	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 4.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	9	3		16. Siekiant teisinio reguliavimo koncentruotumo, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies kaip perteklinės, kadangi kokie laikotarpiai įskaitomi į tarnybos prokuroru stažą jau yra nustatyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje (joje numatyta, kad prokuroro nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą). Analogiško turinio pastaba teiktina dėl keičiamo įstatymo 37^7straipsnio 4 dalies, 43 straipsnio 6 dalies, 50 straipsnio 11 dalies.	Pritarti
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	13 (33)	(2)		17. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „prokuroro tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai eilinio tarnybos vertinimo metu, išskyrus generalinio prokuroro nustatytus atvejus, kai prokuroras tam tikrą laiką neatliko savo funkcijų”. Svarstytina, ar šie atvejai, t.y. laikotarpiai, kai prokuroras neatliko savo funkcjų, neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Be to, iš siūlomų pakeitimų neaišku, kokios taisyklės turėtų būti taikomos esant minėtiems generalinio prokuroro nustatytiems atvejams, kai prokuroras tam tikrą laiką neatliko savo funkcijų.	Pritarti
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	13 (33)	(5)	(1,2)	18. Tikslintini keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai, kadangi neaišku,  kokiais kriterijais remiantis Atestacijos komisija, įvertinusi prokuroro tarnybą labai gerai, vienu atveju galėtų siūlyti taikyti skatinimo priemones, o kitu atveju– ne.	Pritarti
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	13 (33)	(5)	(2)	19. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj nuorodos į 39 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus siūlytina teikti nuorodą į 39 straipsnio 1 dalį, kadangi ji apima visas šiuose punktuose nustatytas skatinimo priemones.	Pritarti
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	17 (37^7)	(2)		20. Siūlytina keičiamo įstatymo 37^7 straipsnio 2 dalyje braukti žodžius ,,kurios neįskaičiuojamos į šio Įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą prokuroro darbo užmokestį“ kaip perteklinius, kadangi iš ko susideda prokuroro darbo užmokestis jau yra numatyta keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje.	Pritarti
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	17 (37^7)	(4, 5)		21. Keičiamo įstatymo 37^7 straipsnio 4 (jeigu šios dalies nebus atsisakyta) ir 5 dalyse rašytini pilni nurodytų projektų pavadinimai arba teiktina nuoroda į šio straipsnio 1 dalį.	Pritarti
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	21	1		22. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas bendra šio Įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepaisant to, kad šiuo metu galioja iš esmės analogiška taisyklė, šis teisinis reguliavimas svarstytinas. Tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, yra terminuota, todėl pasibaigus jos taikymo terminui, turėtų būti atkurta buvusi prokuroro teisinė padėtis. Pagal keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies formuluotę tarnybinės nuobaudos skyrimo laikas, nors de jure pasibaigtų, de facto galėtų tęstis, nes taisyklė, kad pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas bendra šio Įstatymo nustatyta tvarka, reikštų, kad jis, norėdamas užimti eitas pareigas, turėtų dalyvauti atrankoje. Negana to, pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 dalį, Atrankos komisijos išvados generalinio prokuroro nesaisto, o tai reiškia, kad terminuotai į žemesnes pareigas perkelto prokuroro, pasibaigus tarnybinės nuobaudos taikymo terminui, teisė grįžti į eitas pareigas būtų paneigta.	Pritarti
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	27 (49)	(1, 2, 5, 6)		23. Keičiamo įstatymo 49 straipsnio nuostatas siūlytina tikslinti. Pirma, šio straipsnio 1 dalies norma, kad „Prokurorų darbo užmokestį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato šis straipsnis“ yra netiksli ir perteklinė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorų darbo užmokestis taip pat reguliuojamas šio įstatymo 16^1straipsnio 5 dalyje, 37^7 straipsnyje, jam apskaičiuoti taikomas specialiuoju įstatymu nustatomas bazinis dydis, o Lietuvos valstybei ištarnautų metų apskaičiavimą nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.  Antra, šio straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti nuostatų, kurios apibrėžia pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo tvarką, nes jos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku. Trečia, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies formuluotę „taikomas darbo užmokesčio ir pareiginės algos bazinis dydis“, nes neaišku apie kokį darbo užmokesčio dydį čia kalbama. Ketvirta, keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 ir 6 dalyse vietoje formuluotės „ištarnautus metus“, „ištarnautus valstybei metus“ įrašytina formuluotė „ištarnautus Lietuvos valstybei metus“.	Pritarti	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 5.
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	28 (50)	(6, 9)		24. Keičiamo įstatymo 50 straipsnio 6 dalies 7 punkte numatytos tikslinės kvalifikacijos kėlimo atostogos, o šio straipsnio 9 dalyje reguliuojama šių atostogų suteikimo tvarka. Tačiau neaiškus šių normų ir keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 (tiek galiojančios, tiek siūlomos keisti), 3 ir 4 dalių normų tarpusavio santykis.	Pritarti
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18	31			25. Įstatymo projekto 31 straipsniu keičiamas įstatymo priedas, tačiau jo pakeitimas neatsispindi įstatymo projekto pavadinime. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 49 punktą, jeigu įstatymas turi kelis priedus, paskutinis dėstomas tas priedas, kuriame nurodomi įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Todėl atsižvelgiant į tai, turi būti tikslinamas įstatymo projekto pavadinimas, projekto 1 straipsnyje pateikta nuoroda į 1 priedą (turi būti nuoroda į 2 priedą), 30 straipsnis (įstatymas turi būti pildomas nauju 1 priedu) bei atitinkamai patikslinamas projekto 31 straipsnis.	Pritarti
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18				26. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, be kitų asmenų, visų rūšių socialiniu draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodyti asmenys. Atsižvelgiant į įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, įsigaliojus šiam teisiniam reguliavimui, prokurorai nebūtų socialiniu draudimu draudžiami asmenys. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte toks siūlomų pakeitimų tikslas nėra nurodytas, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.	Pritarti

 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Adomas Puidokas, 2017-09-11, Nr. g-2017-9868	N			„Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūloma šiuo projektu patikslinti ir prievartos bei šaunamojo ginklo naudojimo sąlygas bei tvarką". Pareiškėjas prideda įstatymo projektą su siūlomomis įstatymo formuluotėmis.	Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6.1. Komiteto sprendimas:

1. Pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1080 bei Komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Komiteto pateiktas pastabas bei pasiūlymus;

2. Siūlyti pagrindiniame komitete svarstant įstatymo projekto nuostatas dėl darbo užmokesčio sistemos prokurorams keitimo, išklausyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją, dėl numatomo valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio sistemos tobulinimo.

6.2. Komiteto pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-10-18	5 (16^1)	(1)			Argumentai: Įvertinę tai, jog valstybės ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar organizacijose vadovų pavaduotojams gali būti suteikta diskrecija savarankiškai priimti sprendimus tam tikrose įstaigos veiklos sričiai priskirtose srityse, siūlome šią pareigybę įtraukti ir galimų įtariamųjų subjektų ratą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 16^1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prokurorui, kuriam pavedama atlikti, organizuoti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar organizacijos vadovas (jo pavaduotojas) ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas.“	Pritarti
2.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-10-18	5 (16^1)	(2)			Argumentai: Komitetui pritarus Teisės departamento 3 pastabai,  dėl korupcinio pobūdžio veikų didelės žalos kriterijaus, ir 5 pastabai, dėl specialaus prokuroro statuso suteikimo ir panaikinimo kriterijų nustatymo įstatyme, siūlome šiuos kriterijus sieti su galima didele žala viešiesiems interesams ar galimu poveikiu tyrimui. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 16^1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sprendimą dėl specialaus statuso prokurorui suteikimo ir panaikinimo priima generalinis prokuroras, kai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų kyla didelės žalos viešiesiems interesams atsiradimo tikimybė ar galimas poveikis tyrimui. Specialus statusas gali būti suteikiamas tik Generalinės prokuratūros prokurorui jo sutikimu. Sprendžiant dėl specialaus statuso suteikimo, įvertinama prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, patirtis vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitos esminės aplinkybės.“	Pritarti
3.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-10-18	6 (19)	(4)			Argumentai: Įvertinus tai, jog proceso taisyklės turėtų būti nustatomos proceso įstatymuose, o poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojami procedūriniai klausimai ar nustatomos tvarkos, siūlome atitinkamai tikslinti įstatymo projektą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Prokurorų tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo proceso tvarką nustato generalinis prokuroras.“	Pritarti
4.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-10-18	9	2			Argumentai: Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme ir galiojančiame Prokuratūros įstatyme, tikslinės vaiko priežiūros atostogos neįskaitomos į darbo metus, už kuriuos yra suteikiamos kasmetinės atostogos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį, tikslinės vaiko priežiūros atostogos yra įskaitomos tik į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už kurį valstybės tarnautojams yra suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos. Patikslinus įstatymo projektą pagal Teisės departamento 9 pastabą, siūlome prokurorams taikomą teisinį reguliavimą dėl stažo atostogoms, suvienodinti su taikomu valstybės tarnautojams. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant prokurorų atostogų trukmę, sudaro: 1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo stažas, išskyrus nemokamų atostogų ir atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpius; 2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas, įgijus išsilavinimą, nurodytą šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje.“	Pritarti
5.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-10-18	27 (49)	(2)			Argumentai: Konstitucinio Teismo  2004-05-13, 2006-01-16, 2011-04-07, 2016-06-27 doktrinoje yra konstatuota, jog „pagal Konstituciją prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, ir kad jo funkcijos yra kitokios, nei teisingumo vykdymas; pagal Konstituciją prokuroras nevykdo teisingumo, teisingumas nėra vykdomas ikiteisminio tyrimo etape. Pagal Konstituciją, niekas kitas, išskyrus prokurorą, negali organizuoti ikiteisminio tyrimo ir jam vadovauti, iš Konstitucijos 118 str. 1 dalies prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veika ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri inter alia sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką kaltumo.“ Prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybės institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis“. Teismai, kartu su Seimu, Respublikos Prezidentu ir Vyriausybe, vykdo valstybinę valdžią, todėl jų statusas yra ypatingas.  Siūlomas nustatyti naujas bazinis dydis prokurorams, nors faktiškai jis bus toks pats, kaip ir taikomas politikams, pareigūnams ir valstybės tarnautojams (teisėjų pavyzdys, kuomet nuo 2008 metų įstatyme nustatytas atskiras bazinis dydis, kuris faktiškai yra toks pat kaip bendras bazinis dydis). Taip pat sudaromos galimos prielaidos institucijoms (Seimui ir Prokuratūrai), turėti papildomus kišimosi viena į kitos veiklą įrankius, pavyzdžiui, spręsti dėl atskiro bazinio dydžio didinimo ar nedidinimo. Atsižvelgiant į tai, kad iš Konstitucijos išplaukia, jog prokuroras yra pareigūnas, siūlome nenustatyti atskiro bazinio dydžio prokuratūros įstatyme, o taikyti politikams, pareigūnams ir valstybės tarnautojams taikomą bazinį dydį.  Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas darbo užmokesčio ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Vyriausybės teikimu, įvertinus prokurorams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.“	Pritarti
6.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-10-18	28 (50)				Argumentai: Siekiant suvienodinti prokurorams numatytas atostogas su Darbo kodekse nustatytomis atostogų taisyklėmis, bei atsižvelgiant į prokurorų darbo specifiką, siūlome aritmetiškai versti kalendorines dienas į darbo dienas. Taip pat siūlome užtikrinti teisę į pailgintas 25 darbo dienų kasmetines atostogas turinčių prokurorų teisę gauti ir papildomas atostogas už viršvalandinį darbą, ar darbą poilsio bei švenčių dienomis (sistemiškai su Darbo kodekso 144 straipsnio 5 dalimi). Taip pat siūlome atsisakyti perteklinių nuostatų, nes šio straipsnio 11 dalies taisyklės jau numatytos keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Siūlome atsisakyti nebevartojamos formuluotės „nenormuota darbo diena“ ir numatyti, kad papildomos atostogos gali būti suteikiamos dirbant viršvalandžius, poilsio ir švenčių dienomis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamą įstatymo 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „50 straipsnis. Prokurorų atostogos             1. Prokurorui suteikiamos 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Prokurorui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos. 2. Prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos prokuroru metus suteikiama 1 darbo diena papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų ir papildomų atostogų už tarnybos prokuroru stažą trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 30 darbo dienų., o prokurorui vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorui, kuris pripažintas neįgaliuoju - negali būti ilgesnė kaip  35 darbo dienos. 3. Prokurorams kasmetinės atostogos suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka. 4. Prokurorui už nenormuotą darbo dieną dirbant viršvalandinį darbą, poilsio ir švenčių dienomis ir dėl generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 10 darbo dienų papildomų atostogų. Papildomos atostogos suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. 5. Tarnybinio būtinumo atvejais atšaukti prokurorą jo sutikimu iš kasmetinių ir papildomų atostogų gali generalinis prokuroras (jo pavaduotojas). Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos kitu laiku Darbo kodekso nustatyta tvarka. 6. Prokurorui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: 1) nėštumo ir gimdymo; 2) tėvystės; 3) vaikui prižiūrėti; 4) mokymosi; 5) kūrybinės; 6) nemokamos; 7) kvalifikacijos kėlimo; 8) dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. 7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne ilgesnės kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. 8. Nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti,  mokymosi, kūrybinės atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka. 9. Prokurorui, kuris po pirmo teigiamo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus, vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo užmokestis jam nemokamas. 10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 11. Tikslinių atostogų laikotarpiai įskaitomi į tarnybos prokuroro stažą. 12. 11. Generaliniam prokurorui atostogas suteikia Respublikos Prezidentas.“	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Streikus.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                                  Povilas Urbšys

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė