LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

                                                                                                                                                                                               

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 270, 277 IR 281 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 2821 STRAIPSNIU IR KODEKSO 177, 186 IR 298 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4856(2)

 

2023-03-22 Nr. 102-P-10

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto posėdžio pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sėjonienė, Irena Haase, Česlav Olševski, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis,  Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

            Teisingumo ministerijos kancleris Augustas Ručinskas, Teisingumo ministerijos atstovai: Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, Baudžiamosios justicijos grupės vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja Ramunė Fabijonavičiūtė, Generalinės prokuratūros atstovai: generalinio prokuroro pavaduotojai  Gintas Ivanauskas ir Saulius Verseckas, Respublikos Prezidento patarėjas Simonas Mikšys, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios tiesės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė, Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo skyriaus vedėja Auksė Ruebens ir šio skyriaus patarėja  Audra Ivanauskienė.

 

2. – 4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos, pasiūlymai (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-03-22

*

 

 

3. Sistemiškai vertinant viso įstatymo projekto nuostatas, kuriomis siūloma didinti ekonominiais rodikliais (MGL) išreikštų požymių vertes, pastebėtina, jog tam tikrais atžvilgiais teikiamas įstatymo projektas nesiskiria nuo pirminio įstatymo projekto, kuris buvo užregistruotas 2020 m. gegužės 19 d. (reg. Nr. XIIIP-4856). Yra ir tokių teikiamo įstatymo projekto nuostatų, kurios suponuoja netgi mažesnę minimalią baudžiamosios atsakomybės ribą lyginant su pirminiu įstatymo projekto variantu[[1]]. Atsižvelgiant į tai, jog pastaruosius kelis metus Lietuvoje reikšmingai didėjo darbo užmokestis, augo infliacija ir pan., svarstytina, ar šių ekonominiais rodikliais (MGL) išreikštų požymių vertės neturėtų būti didinamos.

Pritarti

 

Teisingumo ministerijos teikiamu Baudžiamojo kodekso projektu (toliau – BK projektas), atsižvelgiant į tai, kad BK numatyti MGL dydžiai nuo BK įsigaliojimo iš esmės nesikeitė ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje, nustatomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo  inkriminavimu) ir labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis (kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo  inkriminavimą). Tokiam sisteminiam požiūriui pritarė absoliuti dauguma pastabas teikusių institucijų.

 

Kita vertus, ne tik Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, bet ir  Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas bei  Lietuvos advokatūra pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl visų subjektų atkreiptas dėmesys ir svarstyta nuostata, kad  pirminiu BK projektu siūlomi 300 ir 750 MGL dydžiai galimai nepakankami tikrajai valstybės ekonominei padėčiai atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis galėtų būti  didinamas nuo 300 MGL iki 400 MGL, o  labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo 750 MGL iki 900 MGL.

2.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos  komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė,

2022-11-29

*

 

 

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas parengė ir Seimui 2022-07-01 (Seime įregistruotas 2022-10-17) pateikė  Baudžiamojo kodekso (BK) Specialiosios dalies straipsnių pakeitimų ir papildymų, kai kurių straipsnių ar jų dalių pripažinimo netekusiais galios ir kodekso papildymo naujais straipsniais ar jų dalimis įstatymo projektą (iš viso patobulinti BK Specialiosios dalies 98 straipsniai). (Šis BK  projektas parengtas pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuotą  projektą). VU TF parengtą BK projektą vainikavo ir  2022 m. išleista monografija „Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies sistemiškumo iššūkiai“, autoriai dr. Gintaras Švedas, dr. Jonas Prapiestis, dr. Darius Prapiestis, dr. Andželika Vosyliūtė). Mokslininkų pateiktos devyniasdešimt aštuonių  BK straipsnių redakcijos, kurių  30 straipsnių sutampa su šiuo  Vyriausybės pateiktu BK  projektu, todėl VU TF pateikto BK projekto straipsnių redakcijos vertinamos kartu su Vyriausybės projektu.

Atsižvelgti

 

2.1.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas

2022-05-24

*

 

 

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas pateikia šią fakulteto mokslininkų nuomonę dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų ir papildymų įstatymo projekto Nr. XIIIP-4856(2) (toliau – projektas Nr. XIIIP-4856(2)). Pastebėtina, kad artimiausiu metu VU Teisės fakulteto mokslininkai planuoja Seimo vadovybei bei Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikti Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies pakeitimų ir papildymų įstatymo projektą, parengtą remiantis mokslinio projekto „Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sistemiškumo iššūkiai“. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkų parengtas projekte bus siūloma pakeisti ir papildyti ženkliai platesnį BK Specialiosios dalies straipsnių skaičių, be to, kai kuriuos pasiūlymus bus galima vertinti kaip alternatyvius tiems pasiūlymams, kurie formuluojami projekte Nr. XIIIP-4856(2). Atsižvelgiant į tai, siūlytume Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, visų pirma, apsispręsti dėl galimo minėtų BK pakeitimų ir papildymų įstatymų projektų sujungimo, o tada, antra, nuspręsti, kuriame projekte pateiktas pasiūlymas yra tinkamesnis šiandieniniame kontekste. Pabrėžtina, kad šioje nuomonėje atsispindi kritiniai pastebėjimai ir vertinimai dėl projekto Nr. XIIIP-4856(2) nuostatų, kurių nesiūloma keisti arba tikslinti mokslininkų rengiamame projekte.

Atsižvelgti

 

3.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-05-31

*

 

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, susipažinusi su Jūsų pateiktu derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 2821 straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1071, 1131 ir 1871 straipsniais įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, pagal savo kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturi.

Atsižvelgti

 

4.

Teisėjų taryba,

2022-04-15

*

 

 

               Svarstytini BK projekto siūlymai sankcijose už konkrečias nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, BK 183 straipsnio 1 dalis, 184 straipsnio 1 dalis ir 197 straipsnio 1 dalis) įvirtinti visas, išskyrus vieną – laisvės atėmimą iki gyvos galvos – bausmes; arba visas bausmių rūšis, išskyrus viešuosius darbus ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (pavyzdžiui, BK 182 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnio 2 dalis, 219 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, BK 42 straipsnio 1 dalis). Siūlytina, atsižvelgus į konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumą, apsvarstyti galimybę iš BK 42 straipsnio 1 dalyje nurodytų bausmių rūšių pasirinkti tam tikras konkrečias (o ne visas ar beveik visas BK 42 straipsnio 1 dalyje nurodytas) su laisvės atėmimu susijusias ir su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ir jas kaip alternatyvias įvirtinti BK specialiosios dalies sankcijose.

Nepritarti

Pažymėtina, kad BK 183 str. 1 d., 184 str. 1 d. ir 197 str. 1 d. nusikaltimai priskirtini nesunkių nusikaltimų kategorijai ir atitinkamai jų pavojingumas nėra didelis, todėl lieka neaišku, kodėl šių nedidelio pavojingumo nusikaltimų sankcijose negali būti nurodomas visas BK 42 str. 1 d. nurodytas bausmių katalogas. Būtent toks sankcijų konstravimo būdas pasirinktas, pvz., BK 178 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d., kurių pavojingumas iš esmės yra identiškas BK 183 ir 184 str. 1 d. veikoms. Pažymėtina, kad tokios bausmės kaip viešieji darbai bei laisvės apribojimas didžiąja dalimi ir skirti nedidelio pavojingumo nusikalstamų  veikų sankcijoms apibrėžti. Kartu platus bausmių katalogas suteiks teismui plačias galimybes individualizuoti kaltininkui skiriamą bausmę ir pasirinkti iš kuo daugiau alternatyvų su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Be to, dažnesnis viešųjų darbų įrašymas nesunkių nusikaltimų sankcijose paskatins dažniau skirti šią pakankamai retai skiriamą bausmę (2021 m. viešųjų darbų bausmė sudarė tik 4,85 proc. visų bausmių). Kartu nėra aišku, kodėl laisvės apribojimo bausmė negali būti įtvirtinama apysunkių nusikaltimų sankcijose (pvz., BK 219-221 str.), kadangi, priešingai, manytina, kad, atsižvelgiant į savo teigiamą poveikį nuteistajam, tokia bausmė turėtų būti kuo plačiau naudojama apysunkių nusikaltimų sankcijose kaip tinkama atsvara didelei baudai arba su laisvės atėmimu susijusioms bausmėms.   Kartu tokie pakeitimai, manytina, labiau užtikrintų ir BK 55 straipsnio tinkamo taikymo galimybes.

5.

Teisėjų taryba,

2022-04-15

*

 

 

Diskutuotina dėl įstatymų leidėjo iniciatyvų baudžiamojo įstatymo sankcijose nuolat didinti baudų dydžius. Norint bausmės dydį parinkti artimą minimaliam ar mažesnį, nei numatytas sankcijoje (baudos skyrimo atveju – BK 47 straipsnis), reikalingos išskirtinės sąlygos (atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, bent kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, BK 62 straipsnyje išvardintų aplinkybių buvimas ir pan.). Daugeliu atvejų yra tiek atsakomybę lengvinančių, tiek atsakomybę sunkinančių aplinkybių arba nėra nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Esant minėtam reglamentavimui, teismų pasirinkimo galimybės labai ribotos, todėl teismų skiriamos baudos artimos BK 47 straipsnyje numatytiems baudų vidurkiams (BK 61 straipsnis). Šiuo metu baudų vidurkiai yra: už baudžiamąjį nusižengimą – 257 MGL (12 850 eurų), už nesunkų nusikaltimą – 1025 MGL (51 250 eurų) ir net už neatsargų nusikaltimą – 385 MGL (19 250 eurų). Todėl neretai pinigine bauda nubaustas nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti jam bausmę į areštą ar laisvės atėmimą, nes norint susimokėti paskirtą baudą kaltininkui reikėtų dviejų ar daugiau metų visas gautas pajamas skirti baudai mokėti nepasiliekant lėšų pragyvenimui. Tokių baudų skyrimas turi neigiamą poveikį: suprasdami, kad realiai nepajėgs sumokėti paskirtos baudos, vieni tiesiog pasitraukia į „šešėlį“, vengia oficialių pajamų, o kiti daro naujas nusikalstamas veikas. Tik kompleksiškai patobulinus baudų skyrimo tvarką ir peržiūrėjus jų dydžius, sudarius tokias sąlygas, kad nubaustieji būtų suinteresuoti baudas mokėti, ir iki minimumo sumažinus galimybę išvengti baudos išieškojimo, galima tikėtis, kad tokios bausmės paskyrimas pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Tik taip bus užtikrintas bausmės neišvengiamumo principas.

Atsižvelgti

Pažymėtina, kad pateikta pastaba nėra susijusi su BK projekto turiniu ar tikslais, kadangi BK projektu nekeičiamos BK bendrosios dalies nuostatos, nėra koreguojami BK 47 st. nurodyti baudų dydžiai ar sprendžiami kiti su baudų skyrimu susiję klausimai.

Tačiau pastaba verta gilesnių diskusijų ateityje, peržiūrint BK Bendrosios dalies nuostatas, taip pat ir BK 47 straipsnyje nustatytus  baudų dydžius,  nes iš tikro nepasvertai, galbūt ir nepagrįstai baudų dydžiai  buvo  padidinti 10 kartų – net ir už neatsargius, už nesunkius nusikaltimams ir už baudžiamuosius nusižengimus.

6.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

*

 

 

Atsižvelgiant į esamą situaciją ir nuolat kylančias kainas, taip pat j labai didelį kalinamų asmenų skaičių Lietuvoje, norėčiau sužinoti ar yra LRV programoje iki 2024 m. t. y. iki išrinktosios valdančių kadencijos pabaigos, kad šis projektas visgi bus teiktinas ir svarstomas artimiausiu metu LRS. Suprantama, kad prioritetas esamai politinei situacijoje tiek pasaulyje (karas kai Rusijos okupantai bando užgrobti taikia Ukraina ir vyksta karas) tiek Lietuvoje. Tačiau, kad ir kaip viskas klostosi gyvenimas eina į priekį, ir manau, kad jei projektas pasiektų įgyvendinimo finišą. Daugelis socialiai atskirtų žmonių (turiu omenyje kalinčius asmenis) galėtų veiksmingiau pasitarnaut tėvynės labui būdami laisvėje (prisidėt padedant Ukrainos tautai nugalėt agresorius - fašistine Rusija, ir prisidėt prie Ukrainiečių kovos). Būsiu dėkingas jei parašysit jūsų perspektyvas dėl šio projekto Įgyvendinimo.

Atsižvelgti

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija,

2022-11

*

 

 

DĖL VIKTORO VILKAUSKO PETICIJOS

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“, 20 punktu, perduodame Viktoro Vilkausko peticiją pridėti prie Seime užregistruoto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156, 167, 178, 181, 182, 183, 184, 190, 192, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 203, 204, 206, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 2241, 246, 248, 254, 255, 270, 272 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 2821 straipsniu ir Kodekso 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-4856.

Atsižvelgti

 

8.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

1

 

 

      VU TF  projekto 14 straipsnis. BK   141 straipsnio papildymas

            141 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

            1. Šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.

            2. Šio kodekso XVII ir XVII skyriuose (alternatyva – šiame kodekse (tada panaikinama BK 248 straipsnio 2 dalis) nurodytu šeimos nariu yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai.

            3. Šio kodekso XVII ir XVIII skyriuose (alternatyva – šiame kodekse) nurodytas mažametis yra asmuo, jaunesnis nei keturiolikos metų amžiaus.

Pritarti

Suderinta redakcija kartu su šio projekto 38 straipsnyje keičiamo BK 248 straipsnio redakcija ir nuostatomis.

9.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

2

 

 

Teikiamas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 156 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas didina pagrobiamo vaiko viršutinę amžiaus ribą nuo 14 metų iki 18 metų. BK 156 straipsnis yra šio Kodekso XXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai“, kuriuo siekiama apsaugoti neturinčio visiško veiksnumo vaiko asmens teises ir laisves. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką vaikų nuo 14 iki 18 metų amžiaus pagrobimas yra laikomas nusikaltimu, numatytu BK 146 straipsnyje. Manytina, kad teikiamas pakeitimas gali būti vertinamas kaip vaikų nuo 14 iki 18 metų fizinės laisvės, kaip asmeninės vertybės, sumenkinimas bei galimai prieštarautų kitose teisės aktų normose įtvirtintoms nuostatoms. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 2.9 straipsnis numato asmenims, sulaukusiems 16 metų, emancipacijos galimybę, su kuria siejama daugybė atsirandančių teisių ir pareigų, o pagal 3.151 straipsnį nepilnametis vaikas gali įgyti visišką veiksnumą ir gali kreiptis dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234) 29 straipsnis numato vaikui, sulaukusiam 14 metų, galimybę savarankiškai kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo, 31 straipsnis vyresnį kaip 14 metų vaiką traktuoja kaip „vyresnį“, su kuriuo galima palikti vaikus iki 6 metų amžiaus. Taip pat pažymėtina, kad asmuo, sulaukęs 16 metų, gali būti traukiamas administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn, o BK 13 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, baudžiamoji atsakomybė gali kilti nuo 14 metų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūloma BK 156 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijose palikti sąvoką - „mažametį vaiką“.

Nepritarti

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis aiškiai konstatuoja, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“, o šio straipsnio 3 dalis numato, kad „Nepilnamečius vaikus gina įstatymas“. Dėl šios priežasties, Konstitucija aiškiai išreiškia būtinybę skirti didesnę teisinę apsaugą vaikams, kas suponuoja ir platesnę teisių apsaugą baudžiamajame įstatyme nuo neteisėto kėsinimo. Dėl šios priežasties, baudžiamajame įstatyme iš esmės neturėtų būti tokio pobūdžio nusikalstamų veikų sudėčių, kurios nuo nusikalstamos veikos nukentėjusį vaiką išimtinai traktuotų tik kaip mažametį (iki 14 metų). Sutiktina, kad tai gali būti atitinkamą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, didinantis nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 149 straipsnio 4 dalis ir kt.), tačiau tai negali būti pagrindinė nusikalstamos veikos sudėtis, kadangi tokiu būdu iš esmės nepagrįstai yra eliminuojama vaikų nuo 14 iki 18 metų teisinė apsauga. Vien minima aplinkybė, kad vaikui augant jis įgyja vis daugiau subjektinių teisių bei pareigų, savaime nepaneigia poreikio jo saugoti baudžiamojo įstatymo normomis. Taip pat, sistemiškai vertinant BK normas, tuo atveju, kai atitinkama BK norma numato išskirtinę apsaugą vaikui, jis nėra diferencijuojamas pagal amžių (pavyzdžiui, BK 1002 , 157, 159, 160, 264 straipsniai ir kt.). Kartu, pažymėtina ir tai, kad iš esmės nėra jokių pateisinančių aplinkybių, kodėl pavyzdžiui, 15, 16 metų vaikui turėtų būti taikoma ženkliai mažesnė baudžiamojo įstatymo apsauga nuo neteisėto pagrobimo, negu 13, 14 metų vaikui. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad už BK 156 straipsnį turėtų atsakyti asmenys, nepriklausomai nuo pagrobto vaiko amžiaus.

10.

Pilietis  Viktoras V.,

2021-10-21

2

 

 

Pakeisti 156 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„156 straipsnis. Vaiko pagrobimas arba naujagimių sukeitimas

1. Tas, kas pagrobė svetimą vaiką arba sukeitė naujagimius, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

2. Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“

Atsižvelgti

Pateiktas siūlymas atitinka BK projekto nuostatas.

11.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

3

1

 

Nepritartina teikiamam BK 176 straipsnio 1 dalies pakeitimui. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672) (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį – „avarija – nenumatytas įvykis dėl darbo priemonių gedimo, darbo ar technologinių procesų pažeidimo ar kitų nenumatytų aplinkybių, sukėlęs pavojų žmonėms, aplinkai ir padaręs ar galėjęs padaryti žalą darbuotojų sveikatai ir (ar) aplinkai“; 21 dalį - „nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe“. Nurodytos „avarijos“ ir „nelaimingo atsitikimo“ sąvokos nėra tapačios. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 176 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į specializuotus teisės aktus, pavyzdžiui, į Įstatymą bei 2006 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymą Nr. A1-232/4-306 „Dėl potencialiai pavojingų įrenginių avarijų tyrimo nuostatų patvirtinimo“, kuriuose minėtos sąvokos turi aiškiai reglamentuotą turinį. Manytina, kad siūlomas pakeitimas yra nepagrįstas visuomenei pavojingų veiklų dekriminalizavimas. Siūloma atsisakyti BK 176 straipsnio 1 dalies teikiamo pakeitimo.

Nepritarti

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, sisteminis BK 176 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių aiškinimas suponuoja išvadą, kad šiai normai taikyti straipsnio dispozicijoje nurodytas nelaimingas atsitikimas ir avarija turi būti tokio pobūdžio, kad atitiktų sunkių padarinių kriterijų. Tai yra įrodinėtina aplinkybė tokios kategorijos bylose. Kitaip tariant, atsižvelgiant į BK 176 str. sankcijos griežtumą (net 8 m. bausmė) ne bet koks nelaimingas atsitikimas ar avarija (pvz., darbo priemonių gedimas nesukėlęs padarinių, nežymus darbuotojo sveikatos sutrikdymas ir pan.) turi užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 176 str. 1 d., o tik patys pavojingiausi atvejai, atitinkantys sunkių padarinių požymį.    Atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką, BK projektu ir siūloma straipsnio dispozicijoje palikti tik pačius pavojingiausius nelaimingus atsitikimus bei   pašalinamas avarijos atskiras įtvirtinimas sudėtyje siejant jos atsiradimą su sudėtyje likusiu sunkių padarinių požymiu. Būtent toks teismų praktikoje išreikštas požiūris labiau pagrindžia baudžiamosios atsakomybės taikymą už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ultima ratio principo kontekste.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-03-22

3

2

 

1.        Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje nusikalstamos veikos padarymo kaltės formą, žodis „veika“ rašomas vienaskaitos forma, manytina, kad analogiškai šio žodžio vienaskaitos forma turėtų būti vartojama ir įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo BK 176 straipsnio 3 dalyje.

Pritarti

Teisės technika.

13.

Teisėjų taryba,

2022-04-15

3

 

 

              Siūlytina svarstyti BK 176 straipsnio 2 dalies pakeitimą, nustatant, kad šiame straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma. Nors BK projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad, jeigu šis nusikaltimas būtų padarytas tyčine kaltės forma (tiesiogine ar netiesiogine tyčia), tokios veikos turėtų būti kvalifikuojamos ne pagal BK 176 straipsnį, o vertinamos tyčinių nusikaltimų žmogaus gyvybei ar sveikatai kontekste, tokiai išvadai padaryti vis tik trūksta teisinių argumentų. Be to, aptariamas siūlymas nesuderinamas su siūlymu BK 176 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą atsako ir juridinis asmuo. Manytina, kad tikslinga palikti iki šiol esančią BK 176 straipsnio 2 dalies redakciją be pakeitimų.

Nepritarti

1. Nepritartina pateiktai nuomonei, kad aptariama BK projektu siūloma pakeisti BK 176 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika gali būti padaryta ir tyčine kaltės forma. Pažymėtina, kad tyčinės kaltės forma suponuoja, kad nusikalstamą veiką atliekantis asmuo suvokia ne tik, kad pavojingą veikimą (neveikimą), bet ir kilsiančius padarinius, kurių jis nori ar lengvabūdiškai leidžia jiems kilti (BK 16 straipsnis). Taigi, tuo atveju, kai asmuo tyčia pažeisdamas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus suvokia, kad kils avarija, kurios metu mirs, bus sunkiai sutrikdyta darbuotojų sveikata arba kils kitokių sunkių padarinių ir tokių padarinių nori ar sąmoningai leidžia jiems atsirasti, tokia veika turėtų būti kvalifikuojama, kaip atitinkamas tyčinis nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas, turto sugadinimas ar sunaikinimas ir kt. Priešingu atveju, tokio pobūdžio gyvybės atėmimas, sunkus sveikatos sutrikdymas būtų laikomas privilegijuotu santykyje su BK 129, 135 straipsniais, kas nėra suderinama su protingumo, teisingumo principų turinio reikalavimais. Kartu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analogiškas požiūris yra taikomas ir BK 275, 276, 278 straipsniuose, siejant pačius pavojingiausius padarinius (mirtį, sunkų sveikatos sutrikdymą) išimtinai tik su neatsargia kaltės forma.

2. Taip pat teikiamas argumentas, kuriame nurodoma, jog juridiniai asmenys negali atsakyti už neatsargių nusikaltimų padarymą, ne tik, kad nėra suderinamas su BK normų sistema, bet ir yra nelogiškas bei nepagrįstas. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 20 straipsnyje nėra numatyta jokių apribojimų, kurie draustų traukti juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn už jo naudai padarytą neatsargų nusikaltimą, kadangi juridinio asmens naudai galima daryti nusikalstamas veikas ir nenumatant ar lengvabūdiškai siekiant išvengti nusikalstamos veikos kilsiančių padarinių. Kartu, tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas yra visapusiškai pagrįsta tuo, kad baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta apstu neatsargių nusikaltimų, susijusių su kėsinimusi į asmens sveikatą, gyvybę, už kuriuos gali atsakyti juridinis asmuo (BK 132, 137, 275, 276, 278 straipsniai ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad neatsargi kaltės forma yra nesuderinama su juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės nuostatomis.

14.

Lietuvos apeliacinis teismas,

2022-05-26

3

 

 

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas, kuriuo prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 2821 straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekte Nr. XIIIP-4856(2), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1071, 1131 ir 1871 straipsniais įstatymo projekte Nr. XIIIP-4857(2), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP‑4858(2) ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4859(2) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) siūlomo teisinio reglamentavimo tobulinimo.

Lietuvos apeliacinis teismas teikia tokias pastabas ir pasiūlymus dėl pateiktuose derinti Įstatymų projektuose numatytų teisinio reglamentavimo priemonių tobulinimo:

1.    Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų dispozicijų tobulinimo (įstatymo projektas Nr. XIIIP-4856(2)

1.1.  Nepritartina siūlomam BK 176 straipsnio 2 dalies pakeitimui, nustatant, kad šiame BK straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma. Nors BK projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad, jeigu šis nusikaltimas būtų padarytas tyčine kaltės forma (tiesiogine ar netiesiogine tyčia), tokios veikos turėtų būti kvalifikuojamos ne pagal BK 176 straipsnį, o vertinamos tyčinių nusikaltimų žmogaus gyvybei ar sveikatai kontekste, tokiai išvadai trūksta teisinių argumentų. Todėl tikslinga palikti iki šiol esančią BK 176 straipsnio 2 dalies redakciją.

Nepritarti

Žr.  analogiškus argumentus  dėl Teisėjų tarybos 13 pastabos.

15.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,

2022-05-25

3

 

 

BK 20 straipsnio 2 dalies prasme abejonių kelia Projekto Nr. XIIIP-4856(2) siūlymo BK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik neatsargia kaltės forma, suderinamumas su siūlymu BK 176 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą atsako ir juridinis asmuo.

Nepritarti

Žr.  analogiškus argumentus  dėl Teisėjų tarybos 13 pastabos.

16.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,

2022-05-25

3

 

 

Projektu Nr. XIIIP-4856(2) siūloma dekriminalizuoti BK XXVII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens socialinėms teisėms“, BK 177 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą. Pažymėtina, kad BK XXVII skyrių iš viso sudaro du straipsniai – 176 ir 177, kurių viename atitinkamai yra įtvirtintas nusikaltimas, o kitame – baudžiamasis nusižengimas. Taigi, dekriminalizavus BK 177 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą ir BK XXVII skyriuje likus tik vienam – BK 176 – straipsniui, kuriame yra įtvirtinta nusikaltimo sudėtis, atitinkamai turėtų būti koreguojamas ir šio BK skyriaus pavadinimas.

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi, atsižvelgiant į institucijų pastabas, BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme, todėl nėra  poreikio keisti skyriaus pavadinimą.

17.

Teisėjų taryba,

2022-04-15

3

 

 

           Svarstytinas siūlymas BK projektu dekriminalizuoti BK XXVII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens socialinėms teisėms“, BK 177 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą. Pažymėtina, kad BK XXVII skyrių iš viso sudaro du straipsniai – 176 ir 177, kurių viename atitinkamai yra įtvirtintas nusikaltimas, o kitame – baudžiamasis nusižengimas. Taigi, dekriminalizavus BK 177 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą ir BK XXVII skyriuje likus tik vienam – BK 176 – straipsniui, kuriame yra įtvirtinta nusikaltimo sudėtis, atitinkamai turėtų būti koreguojamas ir šio BK skyriaus pavadinimas.

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi, atsižvelgiant į institucijų pastabas, BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme,  todėl nėra  poreikio keisti skyriaus pavadinimą.

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-03-22

3

 

 

2. BK XXVII skyrius „NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS SOCIALINĖMS TEISĖMS“ susideda iš vieno nusikaltimo, įtvirtinto BK 176 straipsnyje, ir vieno baudžiamojo nusižengimo, įtvirtinto BK 177 straipsnyje. Įstatymo projekto 3 straipsniu dekriminalizavus vienintelį šio skyriaus baudžiamąjį nusižengimą jame liktų tik vienas nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, BK XXVII skyriaus pavadinime brauktini žodžiai „IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI“.

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi, atsižvelgiant į institucijų pastabas, BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme,  todėl nėra  poreikio keisti skyriaus pavadinimą.

19.

Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga,

2022-03-28

*

 

 

Lietuvos Respublikos profsąjunginis judėjimas iki šiol išsiskyrė iš daugelio Europos šalių mažu socialinių konfliktų, streikų skaičiumi. Manome, kad šiuo sudėtingu ir įtemptu laikotarpiu netinkamas laikas rizikuoti didinti pavojų dėl atskirų, neadekvačių ir socialiniai neatsakingų asmenų neteisėtų bei aiškiai provokuojančių socialinį konfliktą veikų. Pažymėtina, kad faktiškai eliminuojant realią ir paliekant mažareikšmę atsakomybę už neteisėtus, aiškiai provokuojančius realų socialinį konfliktą, priešingus tarptautinei ir Konstitucinei teisei veiksmus, prieš socialinius partnerius iššauks neteisinį ginčą, bet teisėtą kolektyvinę savigyną, visų Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų solidarumą ir ne vieną kolektyvinį ginčą. Esame įsitikinę, kad einamuoju laikotarpiu, vienareikšmiškai atsirasiantis socialinis kibirkščiavimas gali būti prilyginamas su nekaltomis žiežirbomis, tačiau žiežirbomis parako sandėlyje. Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga, solidariai su visomis Lietuvos profesinėmis sąjungomis kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Seimo frakcijas prašydama nepritarti ir nepriimti planuojamo LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 177 straipsnio panaikinimo ar pakeitimo įstatymo šioje dalyje. Maloniai prašome įvertinti visas galimas šio laikotarpio rizikas ir neskatinti išprovokuotos savigynos ir solidarių kolektyvinių veiksmų ginant savo teises įrašytas LR Konstitucijos 50 straipsnyje. Tikimės socialinės partnerystės, atsakomybės šiame laikotarpyje ir tarpusavio supratimo.

Pritarti

BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme,  atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte  šio straipsnio nebeliko (pažymėta *).

20.

Geležinkelių profesinė sąjunga,

2022-03-29

*

 

 

Geležinkelininkų profesinė sąjunga, solidariai su visomis Lietuvos profesinėmis sąjungomis kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Seimo frakcijas prašydama nepritarti ir nepriimti planuojamo LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 177 straipsnio panaikinimo ar pakeitimo įstatymo šioje dalyje. Maloniai prašome įvertinti visas galimas šio laikotarpio rizikas ir neskatinti išprovokuotos savigynos ir solidarių kolektyvinių veiksmų ginant savo teises įrašytas LR Konstitucijoje. Tikimės socialinės partnerystės, atsakomybės šiame laikotarpyje ir taipusavio supratimo.

Pritarti

BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme,  atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte  šio straipsnio nebeliko (pažymėta *).

21.

Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga,

2022-03-29

*

 

 

Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą, išreikšdama nepritarimą planuojamiems LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) pakeitimams, o konkrečiai, iniciatyvą panaikinti BK 177 straipsnį „Trukdymas profesinių sąjungų veiklai". Manome, kad toks BK pakeitimas yra neadekvatus, menkina profesinės sąjungos kaip vienos iš pamatinių demokratinės visuomenės institucijų autoritetą ir siunčia neigiamus signalus darbdaviams profesinių sąjungų atžvilgiu. Norime atkreipti dėmesį į tai, jog šis BK straipsnis įtvirtina baudžiamąją atsakomybę už profesinių sąjungų veiklos trukdymą, siekiant užtikrinti profesinių sąjungų laisvumo ir savarankiškumo principus, kuriuos įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 50 straipsnis. Mūsų manymų, BK 177 str. panaikinimo siūlymas aiškiai prieštarauja Konstitucijos nuostatoms ir kvestionuoja profesinių sąjungų veiklą kaip pamatinę visuomeninę vertybę, bei šios vertybės saugojimą. Taipogi, manome, jog panaikinus BK 177 str. bus rimtai sutrikdytas socialinės partnerystės principų tarp darbdavių ir profesinių sąjungų faktinis įgyvendinimas. Šis BK pakeitimas, sudaro sąlygas netiesioginiam signalui darbdaviams, kad profesinių sąjungų veikla nėra viena iš aukščiausių valstybės saugomų vertybių, kaip tai numato K onstitucija, ir tokia interpretacija gali suaktyvinti profesinių sąjungų persekiojimo problemą, ją padarant opesne ir sukuriant papildomą visuomeninę priešpriešą. Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga kategoriškai prieštarauja siūlymui panaikinti 177 straipsnį ir kviečia Lietuvos Respublikos Seimą, minėto siūlymo svarstymo metu, atsižvelgti bei pilnai įvertinti visas tokios iniciatyvos keliamas neigiamas pasekmes.

Pritarti

BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme,  atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte  šio straipsnio nebeliko (pažymėta *).

22.

Lietuvos Respublikos Vandens tiekėjų federacija,

2022-03-29

*

 

 

Lietuvos Respublikos Vandens tiekėjų federacija, solidariai su visom is Lietuvos profesinėm is sąjungomis kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Seimo frakcijas prašydama nepritarti ir nepriimti planuojamo LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 177 straipsnio panaikinimo ar pakeitimo įstatymo šioje dalyje. Maloniai prašome įvertinti visas galimas šio laikotarpio rizikas ir neskatinti išprovokuotos savigynos ir solidarių kolektyvinių veiksmų ginant savo teises įrašytas LR Konstitucijoje. Tikimės socialinės partnerystės, atsakomybės šiame laikotarpyje ir tarpusavio supratimo.

Pritarti

BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme,  atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte  šio straipsnio nebeliko (pažymėta *).

23.

Lietuvos transporto ir pramonės darbuotojų profesinė sąjunga,

2022-03-29

*

 

 

Lietuvos transporto ir pramonės darbuotojų profesinė sąjunga, solidariai su visomis Lietuvos profesinėmis sąjungomis kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Seimo frakcijas prašydama nepritarti ir nepriimti planuojamo LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 177 straipsnio panaikinimo ar pakeitimo įstatymo šioje dalyje. Maloniai prašome įvertinti visas galimas šio laikotarpio rizikas ir neskatinti išprovokuotos savigynos ir solidarių kolektyvinių veiksmų ginant savo teises įrašytas LR Konstitucijoje. Tikimės socialinės partnerystės, atsakomybės šiame laikotarpyje ir tarpusavio supratimo.

Pritarti

BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme,  atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte  šio straipsnio nebeliko (pažymėta *).

24.

Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacija,

2022-03-29

*

 

 

Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacija, solidariai su visomis Lietuvos profesinėmis sąjungomis kreipiasi j Lietuvos Respublikos Seimą ir Seimo frakcijas prašydama nepritarti ir nepriimti planuojamo LR baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 177 straipsnio panaikinimo ar pakeitimo įstatymo šioje dalyje. Maloniai prašome įvertinti visas galimas šio laikotarpio rizikas ir neskatinti išprovokuotos savigynos ir solidarių kolektyvinių veiksmų ginant savo teises įrašytas LR Konstitucijoje. Tikimės socialinės partnerystės, atsakomybės šiame laikotarpyje ir tarpusavio supratimo.

Pritarti

BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme,  atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte  šio straipsnio nebeliko (pažymėta *).

25.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,

2022-03-29

*

 

 

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - Susivienijimas), kuris vienija profesines sąjungas, ginančias ir atstovaujančias policijos, pasieniečių, ugniagesių gelbėtojų, muitininkų, viešojo saugumo, aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų interesus, kreipiasi į Jus dėl Teisingumo ministerijos iniciatyvos panaikinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnį trukdymas profesinių sąjungų veiklai. Susivienijimas tokiam siūlymui griežtai nepritaria dėl žemiau pateiktų aplinkybių. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija inicijuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 208, 209, 212, 219, 220, 221,222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 2821 straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau - BK projektas) pakeitimą, kuriuo siūlo dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą ir laikyti jį administraciniu nusižengimu. Minėtas pakeitimas tiesiogiai liečia profesinių sąjungų veiklą, tačiau nėra derinamas su profesines sąjungas vienijančiomis organizacijomis. Toks Teisingumo ministerijos atstovų elgesys prieštarauja Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje deklaruojamiems siekiams ir įsipareigojimams, kad rengiant pasiūlymus ir priimant sprendimus bus įtraukta kuo daugiau suinteresuotų grupių (27 p.), reikalaus atsakingo teisinio įvertinimo, duomenimis grįstų analizių, suinteresuotų grupių ar gyventojų įtraukimo (29 p.). Pastebėtina, kad BK projektas nederinamas ir su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri tiesiogiai atsakinga už darbo teisinius santykius bei socialinę partnerystę, kolektyvinius santykius. Susivienijimo nuomone BK projektą reikia suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba bei kitais suinteresuotais veikiančiais nacionaliniais profesinių sąjungų centrais. Nesutiktina su Aiškinamajame rašte pateiktais faktais, kad BK 177 straipsnis yra iš esmės nenaudojama norma, kuri per 2016-2020 metus buvo pritaikyta tik vieną kartą. Be Aiškinamajame rašte nurodytos Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutarties yra ir daugiau teismo sprendimų, pavyzdžiui Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 metų rugsėjo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-398-737/2020. Didžioji dalis profesinių sąjungų organizacijų ir jų narių susiduria su trukdymu profesinės sąjungai veikti, kuris pasireiškia spaudimu nekurti profesinės sąjungos, išstoti iš profesinės sąjungos, nutraukti galiojančias kolektyvines sutartis arba trukdymu inicijuoti kolektyvinių sutarčių sudarymą ir kitais panašiais veiksmais. Todėl laimėjimai teismuose dėl trukdymo profesinių sąjungų veiklai yra reikšmingi ir vertingi visoms profesinių sąjungų organizacijoms tiek veikiančioms privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Teisingumo ministerijos siūlomas BK projektas tik sumenkins profesinių sąjungų veiklą ir nubrauks prieš tai pasiektus sunkius laimėjimus, kurių buvo siekta ne vienerius metus. Teisingumo ministerijos teikiamame BK projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad: „ BK 177 straipsnyje įtvirtintas baudžiamasis nusižengimas iš esmės nėra suderinamas su baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo (ultima racio) reikalavimais.“, tačiau neteikia jokių argumentų, kodėl daro tokias išvadas. Susivienijimo nuomone, toks teiginys prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai ir tarptautinės teisės aktams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-697/2022 yra konstatavęs, kad: „BK 177 straipsnis nustato atsakomybę tam, kas trukdė profesinės sąjungos ar jo s nario teisėtai veiklai. Ši nusikalstama veika pavojinga tuo, kad varžo teisėtą Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų ar atskirų jos narių veiklą ir kartu daro žalą konstituciniu lygmeniu įtvirtintiems teisėtiems šalies ūkyje dirbančių asmenų interesams. Teisė laisvai kurti profesines sąjungas bei laisvai ir savarankiškai joms veikti, ginant darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, yra pamatinė demokratinės valstybės asmenų teisė, įtvirtinta Konstitucijos 50 straipsnyje. Šios teisės turinys atskleistas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime, kuriame pirmiausia pažymėta tai, kad profesinės sąjungos yra savanoriškos ir savarankiškos darbuotojų organizacijos.“. Asmenų teisės jungtis į profesines sąjungas svarba yra patvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose - Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Europos socialinėje chartijoje, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo ir prisijungė prie jų įgyvendinimo. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 98 „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas" reikalaujama, kad darbuotojų organizacijos būtų tinkamai ginamos nuo kišimosi į jų steigimo, veiklos ir valdymo reikalus, ginti darbuotojus nuo diskriminacijos, ginti darbuotojus nuo veiksmų, kuriais norima darbuotoją priimti į darbą arba palikti dirbti tik su sąlyga, kad jis nestos į profesinę sąjungą arba išstos išjos, arba atleisti darbuotoją ar kitaip padaryti jam žalą kitu būdu dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ar dalyvavimo jos veikoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus siūlome palikti galioti BK 177 straipsnyje (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą.

Pritarti

BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme,  atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte  šio straipsnio nebeliko (pažymėta *).

26.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,

2022-04-11

*

 

 

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - Susivienijimas), kuris vienija profesines sąjungas, ginančias ir atstovaujančias policijos, pasieniečių, ugniagesių gelbėtojų, muitininkų, viešojo saugumo, aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų interesus, nepritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai dekriminalizuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnį (trukdymas profesinių sąjungų veiklai) ir prašo, svarstant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 22 pritartą projektą Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose, Susivienijimo pirmininką įtraukti ir pakviesti dalyvauti kaip suinteresuotą asmenį.

         Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 208, 209, 212, 219, 220, 221,222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 2821 straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas nebuvo derintas su suinteresuotais asmenimis, tai yra nei su profesinių sąjungų organizacijomis, nei su Lietuvos Respublikos trišale taryba, nei su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pritarti

BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme,  atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte  šio straipsnio nebeliko (pažymėta *).

27.

Vilniaus apskrities profesinė sąjunga „Solidarumas“,

2022- 03-30

*

 

 

Lietuvos Respublikos Seime 2022-03-15 buvo registruotas pirm iau nurodytas įstatymo projektas (XIIIP-4856 (2)) (Toliau Projektas), kuriuo siūloma dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą ir laikyti jį administraciniu nusižengimu, įtvirtinant pastarąjį ANK 1071 straipsnyje. Su Projekto 3 straipsniu „Pripažinti netekusiu galios 177 straipsnį44 nesutinkame. Kitiems Projekte siūlomiems baudžiamojo įstatymo pakeitimams neprieštaraujame. Projekto iniciatorių vertinimu, galimai pagrindinė priežastis, kuri užkerta kelią efektyviai taikyti atsakomybę už trukdymą teisėtai profesinių sąjungų ar jos narių veiklą, yra šios normos galimas nesuderinamumas su konstituciniu ultima ratio principu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucijos) 31 straipsnis įtvirtina baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso konstitucinius pagrindus, tačiau jam e ultima ratio principas expressis verbis nėra paminėtas. Baudžiamajame Kodekse (Toliau BK) nėra ultima ratio sąvokos. Jei yra ultim a ratio principas, kuris turi būti taikomas paskutinis, turėtų būti ir prim a ratio arba secunda ratio principai, kurie būtų taikomi pirmiau jo. Projekto rengėjai nepaneigė, o ir negalėjo paneigti, kad trukdymas profesinių sąjungų ar jos narių veiklai yra neteisėtas veikimas, už kurį įstatymuose įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė nepadėtų efektyviai apsaugoti aptariamą gėrį. Ta aplinkybė, kad praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje ši norma yra nenaudojama norma (per 2016-2020 metus buvo pritaikyta vieną kartą) nereiškia, kad ateityje ši norma nebus naudojama. Projekto iniciatoriai teigia, kad galimai sudėtingo, galimai ilgai trunkančio ir galimai didelius kaštus sukeliančio baudžiamojo proceso inicijavimas šiuo atveju negali būti pateisinamas baudžiamojo proceso tikslingumo ir ekonomiškumo principų kontekste, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad iš tiesų, baudžiamasis procesas dėl siūlomo panaikinti BK 177 str. įtvirtinto teisinio reguliavimo būtų netikslingas ir neekonomiškas. Projekto iniciatoriai teigia, kad per 2016-2020 metus BK 177 str. buvo pritaikytas vieną kartą, suponuodami, kad vyko vienas procesas. Gi suprantama ir sutiktina jog vienas baudžiamasis procesas per 4 metus nesudaro pagrindo teigti, kad tai neekonomiška. Priešingai nei teigiama, suprantama, kad per 4 metus vieną kartą įgyvendintas BK 177 str. negali būti laikomas nepakeliama Pavyzdžiui Kauno apygardos 2021 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-397/202 puikiausiai iliustruoja tai, kad nuteistajam buvo paskirta netgi 2500 Eur bauda, papildomai nukentėjusiajam buvo priteista 100 Eur neturtinės žalos. Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-03-31 Nr. G-2022-2823 Akivaizdu - negalima kategoriškai teigti jog baudžiamasis procesas pagal BK 177 str. netikslingas. Projekto iniciatoriai teigia, kad perkėlus aptariamą baudžiamąjį nusižengimą į ANK, būtų sukurtos prielaidos efektyviau, greičiau bei ekonomiškiau ginti profesinių sąjungų bei jų narių teisėtus interesus, tinkamai užtikrinant, kad kiekvienas asmuo, kuris neteisėtai trukdo jų teisėtai veiklai, atsakytų ANK nustatyta tvarka. Vėlgi, Projekto iniciatoriai įstatymo leidėjui, socialiniams partneriams ir visuomenei nepateikia jokių duomenų apie tai kokiu būdu tos prielaidos būtų realiai įgyvendintos. Kitaip tariant profesinėms sąjungoms nėra duodamos (o ar gali būti duotos?) jokios garantijos, o būtent, kad perkėlus aptariamą baudžiamąjį nusižengimą į ANK, būtų sukurtos prielaidos efektyviau, greičiau bei ekonomiškiau ginti profesinių sąjungų bei jų narių teisėtus interesus. Galiausiai teigiama, kad būtų sukurtos tinkamos prielaidos nelaukti kelerius metus trunkančio baudžiamojo proceso, tačiau negalime nepastebėti, kad Projekto rengėjų teiginiai paremti tik prielaidomis, todėl vertintini kritiškai. Taigi, Projekto iniciatorių daromos prielaidos ir deklaratyvaus pobūdžio abstraktūs samprotavimai negali būti pagrindu keisti nusistovėjusį teisinį reguliavimą. Profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Darbdavys - stiprioji pusė. Pabrėžtina, kad darbdaviai veiklą vykdo ne tik privačiame sektoriuje, tačiau ir viešajame/valstybiniame sektoriuje, pastarajame, profesinės sąjungos nariai patiria papildomą psichologinį spaudimą. Profesinės sąjungos nėra pavienis asmuo - tai organizacija, kurios misija ginti savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus, todėl darytina išvada, kad apsaugos lygis, kurį šiuo metu suteikia baudžiamasis įstatymas, profesinėms sąjungoms neturėtų būti negrįstai mažinamas. Papildomai pažymime, kad Projekto rengėjas galėtų (o ir turėtų) intensyviau ir efektyviau dirbti poįstatyminio teisinio reguliavimo lauke, nustatant aiškius kriterijus, kada toks neteisėtas elgesys (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) visgi atitiktų baudžiamojo įstatymo normoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokios normos praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje. Atsižvelgiat į nurodytas aplinkybes, laikome, kad nebūtų tikslinga dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą, jį perkeliant į ANK. Manome, kad BK 177 straipsnyje numatytas teisinis reguliavimas yra proporcingas ir tikslingai atgrasantis už tokio nusižengimo padarymą. Papildomai pažymėtina, kad Konstitucinis teismas nekonstatavo jog BK 177 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu prieštaraujama Konstitucijai. Antra vertus, nusistovėjęs teisinis reguliavimas ex ante įtvirtintas BK 177 straipsnyje negalėjo būti priimtas ir patvirtintas įstatymo leidėjo ipso iure, jeigu įstatymų leidėjas būtų padaręs išvadą, kad toks reguliavimas neatitinka Konstitucijos. Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” nesutinka su siūlymu pripažinti Baudžiamojo Kodekso 177 straipsnį netekusiu galios (Projekto 3 straipsnis), prašo išnagrinėti šį motyvuotą kreipimąsi ir įvertinti pirmiau pateiktą poziciją. Kitiems Projekte siūlomiems baudžiamojo įstatymo pakeitimams neprieštaraujame.

Pritarti

BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme,  atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte  šio straipsnio nebeliko (pažymėta *).

28.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija,

2022-03-31

 

*

 

 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau - LPSK) išnagrinėjo Baudžiamojo kodekso 156, 76, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189(1), 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199(1), 199(2), 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224(1), 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267(1), 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 282(1) straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP4856(2) (toliau - Baudžiamojo kodekso projektas) ir Administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 107(1), 113(1) ir 187(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4857(2) (toliau - Administracinių nusižengimų kodekso projektas) ir kategoriškai nepritaria Baudžiamojo kodekso projekte numatytam 177 str. „Trukdymas profesinių sąjungų veiklai" išbraukimui iš Baudžiamojo kodekso.

 Baudžiamojo kodekso ir Administracinio nusižengimo kodekso projektų rengėjai 177 str. išbraukimą argumentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo ir Lietuvos aukščiausiojo teismo aiškinimu, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, o ultima ratio principas pirmiausia iškelia tam tikrus racionalius reikalavimus pripažįstant veikas nusikalstamomis ir reiškiasi kaip suvokimas, kad legitimus kriminalizavimo aktas turi būti pagrįstas ne tik vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio gėrio svarba, bet ir baudžiamosios atsakomybės būtinumu, efektyvumu ir ekonominiu tikslingumu.

LPSK atkreipia dėmesį, kad profesinių sąjungų teisė veikti laisvai ir savarankiškai yra įtvirtinta ir saugoma tarptautiniuose ir Europos teisės aktuose, taip pat Lietuvos Respublikos konstitucijos 50 str. Baudžiamojo kodekso 177 str. užtikrina visuotinai pripažintos ir Konstitucijos saugomos profesinių sąjungų teisės veikti laisvai ir savarankiškai apsaugą. LPSK nuomone, projekto rengėjų nurodoma negausi teisminė praktika pagal 177 str. parodo, kad norma veikia efektyviai ir pasiekia atgrasančios priemonės tikslą. Praktikoje yra daug atvejų, kada dar socialinio dialogo procese profesinės sąjungos primena socialiniam partneriui apie šios normos egzistavimą ir to pakanka, kad vykdoma veika būtų baigta, o ketinama vykdyti veika - net nepradedama. LPSK LIETUVOS PROFESINIU SAJUNGU KONFEDERACIJA nuomone, tai vienas iš geriausių baudžiamosios normos pavyzdžių, kada vien veikos kriminalizavimas ir jos buvimas Baudžiamajame kodekse atgraso subjektus nuo jos pažeidimo.

 LPSK nuomone, normos dėl trukdymo profesinių sąjungų veiklai palikimas baudžiamajame įstatyme yra būtinas, kadangi norma veikia preventyviai ir efektyviai, o jos perkėlimas į Administracinių nusižengimų kodeksą neužtikrintų tokio paties poveikio ir nebūtų pasiekti tie patys tikslai.

Atsakant į argumentą dėl ekonominio tikslingumo, LPSK pažymi, kad tai viena ekonomiškiausių baudžiamojo įstatymo normų, kadangi vien jos egzistavimo pakanka, kad nebūtų pradėti ikiteisminiai tyrimai ar baudžiamasis procesas. Perkėlus normą į Administracinių nusižengimų kodeksą, ekonominis tikslas nebus pasiektas, kadangi nuostata bus dažnai naudojamasi, o rezultatas kol kas abejotinas.

 LPSK dar kartą pabrėžia, kad prieštarauja 177 str. išbraukimui iš Baudžiamojo kodekso bei perkėlimui į Administracinių nusižengimų kodeksą ir prašo jį išbraukti iš projekto paliekant normą baudžiamajame įstatyme.

Pritarti

BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme,  atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte  šio straipsnio nebeliko (pažymėta *).

29.

AB „Lietuvos geležinkeliai“, Darbuotojų Profesinė Sąjunga „Solidarumas“,

2022-03-31

*

 

 

Lietuvos Respublikos Seime 2022-03-15 buvo registruotas pirmiau nurodytas įstatymo projektas (XIIIP-4856 (2)) (Toliau Projektas), kuriuo siūloma dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą ir laikyti jį administraciniu nusižengimu, įtvirtinant pastarąjį ANK 1071 straipsnyje. Su Projekto 3 straipsniu „Pripažinti netekusiu galios 177 straipsnį“ nesutinkame. Kitiems Projekte siūlomiems baudžiamojo įstatymo pakeitimams neprieštaraujame.

Projekto iniciatorių vertinimu, galimai pagrindinė priežastis, kuri užkerta kelią efektyviai taikyti atsakomybę už trukdymą teisėtai profesinių sąjungų ar jos narių veiklą, yra šios normos galimas nesuderinamumas su konstituciniu ultima ratio principu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 31 straipsnis įtvirtina baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso konstitucinius pagrindus, tačiau jame ultima ratio principas expressis verbis nėra paminėtas. Baudžiamajame Kodekse (Toliau BK) nėra ultima ratio sąvokos. Jei yra ultima ratio principas, kuris turi būti taikomas paskutinis, turėtų būti ir prima ratio arba secunda ratio principai, kurie būtų taikomi pirmiau jo. Projekto rengėjai nepaneigė, o ir negalėjo paneigti, kad trukdymas profesinių sąjungų ar jos narių veiklai yra neteisėtas veikimas, už kurį įstatymuose įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė nepadėtų efektyviai apsaugoti aptariamą gėrį. Ta aplinkybė, kad praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje ši norma yra nenaudojama norma (per 2016-2020 metus buvo pritaikyta vieną kartą) nereiškia, kad ateityje ši norma nebus naudojama. Projekto iniciatoriai teigia, kad galimai sudėtingo, galimai ilgai trunkančio ir galimai didelius kaštus sukeliančio baudžiamojo proceso inicijavimas šiuo atveju negali būti pateisinamas baudžiamojo proceso tikslingumo ir ekonomiškumo principų kontekste, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad iš tiesų, baudžiamasis procesas dėl siūlomo panaikinti BK 177 str. įtvirtinto teisinio reguliavimo būtų netikslingas ir neekonomiškas. Projekto iniciatoriai teigia, kad per 2016-2020 metus BK 177 str. buvo pritaikytas vieną kartą, suponuodami, kad vyko vienas procesas. Gi suprantama ir sutiktina jog vienas baudžiamasis procesas per 4 metus nesudaro pagrindo teigti, kad tai neekonomiška. Priešingai nei teigiama, suprantama, kad per 4 metus vieną kartą įgyvendintas BK 177 str. negali būti laikomas nepakeliama ekonominė našta. Kita vertus, BK 177 straipsnio pagrindu vykdytas baudžiamojo proceso tikslas buvo vienareikšmiškai pasiektas. Pavyzdžiui Kauno apygardos 2021 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-397/202 puikiausiai iliustruoja tai, kad nuteistajam buvo paskirta netgi 2500 Eur bauda, papildomai nukentėjusiajam buvo priteista 100 Eur neturtinės žalos. Akivaizdu - negalima kategoriškai teigti jog baudžiamasis procesas pagal BK 177 str. netikslingas.

Projekto iniciatoriai teigia, kad perkėlus aptariamą baudžiamąjį nusižengimą į ANK, būtų sukurtos prielaidos efektyviau, greičiau bei ekonomiškiau ginti profesinių sąjungų bei jų narių teisėtus interesus, tinkamai užtikrinant, kad kiekvienas asmuo, kuris neteisėtai trukdo jų teisėtai veiklai, atsakytų ANK nustatyta tvarka. Vėlgi, Projekto iniciatoriai įstatymo leidėjui, socialiniams partneriams ir visuomenei nepateikia jokių duomenų apie tai kokiu būdu tos prielaidos būtų realiai įgyvendintos. Kitaip tariant profesinėms sąjungoms nėra duodamos (o ar gali būti duotos?) jokios garantijos, o būtent, kad perkėlus aptariamą baudžiamąjį nusižengimą į ANK, būtų sukurtos prielaidos efektyviau, greičiau bei ekonomiškiau ginti profesinių sąjungų bei jų narių teisėtus interesus. Galiausiai teigiama, kad būtų sukurtos tinkamos prielaidos nelaukti kelerius metus trunkančio baudžiamojo proceso, tačiau negalime nepastebėti, kad Projekto rengėjų teiginiai paremti tik prielaidomis, todėl vertintini kritiškai.

Taigi, Projekto iniciatorių daromos prielaidos ir deklaratyvaus pobūdžio abstraktūs samprotavimai negali būti pagrindu keisti nusistovėjusį teisinį reguliavimą. Profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Darbdavys - stiprioji pusė. Pabrėžtina, kad darbdaviai veiklą vykdo ne tik privačiame sektoriuje, tačiau ir viešajame/valstybiniame sektoriuje, pastarajame, profesinės sąjungos nariai patiria papildomą psichologinį spaudimą. Profesinės sąjungos nėra pavienis asmuo – tai organizacija, kurios misija ginti savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus, todėl darytina išvada, kad apsaugos lygis, kurį šiuo metu suteikia baudžiamasis įstatymas, profesinėms sąjungoms neturėtų būti negrįstai mažinamas. Papildomai pažymime, kad Projekto rengėjas galėtų (o ir turėtų) intensyviau ir efektyviau dirbti poįstatyminio teisinio reguliavimo lauke, nustatant aiškius kriterijus, kada toks neteisėtas elgesys (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) visgi atitiktų baudžiamojo įstatymo normoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokios normos praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje. Atsižvelgiat į nurodytas aplinkybes, laikome, kad nebūtų tikslinga dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą, jį perkeliant į ANK. Manome, kad BK 177 straipsnyje numatytas teisinis reguliavimas yra proporcingas ir tikslingai atgrasantis už tokio nusižengimo padarymą. Papildomai pažymėtina, kad Konstitucinis teismas nekonstatavo jog BK 177 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu prieštaraujama Konstitucijai. Antra vertus, nusistovėjęs teisinis reguliavimas ex ante įtvirtintas BK 177 straipsnyje negalėjo būti priimtas ir patvirtintas įstatymo leidėjo ipso iure, jeigu įstatymų leidėjas būtų padaręs išvadą, kad toks reguliavimas neatitinka Konstitucijos. Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” nesutinka su siūlymu pripažinti Baudžiamojo Kodekso 177 straipsnį netekusiu galios (Projekto 3 straipsnis), prašo išnagrinėti šį motyvuotą kreipimąsi ir įvertinti pirmiau pateiktą poziciją. Kitiems Projekte siūlomiems baudžiamojo įstatymo pakeitimams neprieštaraujame.

Pritarti

*

30.

Lietuvos energetikų profesinė sąjunga „Solidarumas“,

2022-03-28

*

 

 

Lietuvos Respublikos Seime 2022-03-15 buvo registruotas pirmiau nurodytas įstatymo projektas (XIIIP-4856 (2)) (Toliau Projektas), kuriuo siūloma dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą ir laikyti jį administraciniu nusižengimu, įtvirtinant pastarąjį ANK 107* straipsnyje. Su Projekto 3 straipsniu „Pripažinti netekusiu galios 177 straipsnį“ nesutinkame. Kitiems Projekte siūlomiems baudžiamojo įstatymo pakeitimams neprieštaraujame.

Projekto iniciatorių vertinimu, galimai pagrindinė priežastis, kuri užkerta kelią efektyviai taikyti atsakomybę už trukdymą teisėtai profesinių sąjungų ar jos narių veiklą, yra šios normos galimas nesuderinamumas su konstituciniu ultima ratio principu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucijos) 31 straipsnis įtvirtina baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso konstitucinius pagrindus, tačiau jame ultima ratio principas expressis verbis nėra paminėtas. Baudžiamajame Kodekse (Toliau BK) nėra ultima ratio sąvokos. Jei yra ultima ratio principas, kuris turi būti taikomas paskutinis, turėtų būti ir prima ratio arba secunda ratio principai, kurie būtų taikomi pirmiau jo. Projekto rengėjai nepaneigė, o ir negalėjo paneigti, kad trukdymas profesinių sąjungų ar jos narių veiklai yra neteisėtas veikimas, už kurį įstatymuose įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė nepadėtų efektyviai apsaugoti aptariamą gėrį. Ta aplinkybė, kad praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje ši norma yra nenaudojama norma (per 2016-2020 metus buvo pritaikyta vieną kartą) nereiškia, kad ateityje ši norma nebus naudojama. Projekto iniciatoriai teigia, kad galimai sudėtingo, galimai ilgai trunkančio ir galimai didelius kaštus sukeliančio baudžiamojo proceso inicijavimas šiuo atveju negali būti pateisinamas baudžiamojo proceso tikslingumo ir ekonomiškumo principų kontekste, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad iš tiesų, baudžiamasis procesas dėl siūlomo panaikinti BK 177 str. įtvirtinto teisinio reguliavimo būtų netikslingas ir neekonomiškas. Projekto iniciatoriai teigia, kad per 2016-2020 metus BK 177 str. buvo pritaikytas vieną kartą, suponuodami, kad vyko vienas procesas. Gi suprantama ir sutiktina jog vienas baudžiamasis procesas per 4 metus nesudaro pagrindo teigti, kad tai neekonomiška. Priešingai nei teigiama, suprantama, kad per 4 metus vieną kartą įgyvendintas BK 177 str. negali būti laikomas nepakeliama ekonominė našta. Kita vertus, BK 177 straipsnio pagrindu vykdytas baudžiamojo proceso tikslas buvo vienareikšmiškai pasiektas. Pavyzdžiui Kauno apygardos 2021 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-397/202 puikiausiai iliustruoja tai, kad nuteistajam buvo paskirta netgi 2500 Eur bauda, papildomai nukentėjusiajam buvo priteista 100 Eur neturtinės žalos.

Akivaizdu - negalima kategoriškai teigti jog baudžiamasis procesas pagal BK 177 str. netikslingas. Projekto iniciatoriai teigia, kad perkėlus aptariamą baudžiamąjį nusižengimą j ANK, būtų sukurtos prielaidos efektyviau, greičiau bei ekonomiškiau ginti profesinių sąjungų bei jų narių teisėtus interesus, tinkamai užtikrinant, kad kiekvienas asmuo, kuris neteisėtai trukdo jų teisėtai veiklai, atsakytų ANK nustatyta tvarka. Vėlgi, Projekto iniciatoriai įstatymo leidėjui, socialiniams partneriams ir visuomenei nepateikia jokių duomenų apie tai kokiu būdu tos prielaidos būtų realiai įgyvendintos. Kitaip tariant profesinėms sąjungoms nėra duodamos (o ar gali būti duotos?) jokios garantijos, o būtent, kad perkėlus aptariamą baudžiamąjį nusižengimą į ANK, būtų sukurtos prielaidos efektyviau, greičiau bei ekonomiškiau ginti profesinių sąjungų bei jų narių teisėtus interesus. Galiausiai teigiama, kad būtų sukurtos tinkamos prielaidos nelaukti kelerius metus trunkančio baudžiamojo proceso, tačiau negalime nepastebėti, kad Projekto rengėjų teiginiai paremti tik prielaidomis, todėl vertintini kritiškai. Taigi, Projekto iniciatorių daromos prielaidos ir deklaratyvaus pobūdžio abstraktūs samprotavimai negali būti pagrindu keisti nusistovėjusį teisinį reguliavimą. Profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Darbdavys - stiprioji pusė. Pabrėžtina, kad darbdaviai veiklą vykdo ne tik privačiame sektoriuje, tačiau ir viešajame/valstybiniame sektoriuje, pastarajame, profesinės sąjungos nariai patiria papildomą psichologinį spaudimą. Profesinės sąjungos nėra pavienis asmuo - tai organizacija, kurios misija ginti savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus, todėl darytina išvada, kad apsaugos lygis, kurį šiuo metu suteikia baudžiamasis įstatymas, profesinėms sąjungoms neturėtų būti negrįstai mažinamas. Papildomai pažymime, kad Projekto rengėjas galėtų (o ir turėtų) intensyviau ir efektyviau dirbti poįstatyminio teisinio reguliavimo lauke, nustatant aiškius kriterijus, kada toks neteisėtas elgesys (Trukdymas profesinių sąjungų veiklai) visgi atitiktų baudžiamojo įstatymo normoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokios normos praktinėje nusikalstamų veikų kvalifikavimo veikloje. Atsižvelgiat į nurodytas aplinkybes, laikome, kad nebūtų tikslinga dekriminalizuoti BK 177 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą, jį perkeliant į ANK. Manome, kad BK 177 straipsnyje numatytas teisinis reguliavimas yra proporcingas ir tikslingai atgrasantis už tokio nusižengimo padarymą. Papildomai pažymėtina, kad Konstitucinis teismas nekonstatavo jog BK 177 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu prieštaraujama Konstitucijai. Antra vertus, nusistovėjęs teisinis reguliavimas ex ante įtvirtintas BK 177 straipsnyje negalėjo būti priimtas ir patvirtintas įstatymo leidėjo ipso iure, jeigu įstatymų leidėjas būtų padaręs išvadą, kad toks reguliavimas neatitinka Konstitucijos. Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” nesutinka su siūlymu pripažinti Baudžiamojo Kodekso 177 straipsnį netekusiu galios (Projekto 3 straipsnis), prašo išnagrinėti šį motyvuotą kreipimąsi ir įvertinti pirmiau pateiktą poziciją. Kitiems Projekte siūlomiems baudžiamojo įstatymo pakeitimams neprieštaraujame.

Pritarti

BK 177 str. dekriminalizavimo atsisakytina ir šis straipsnis lieka baudžiamajame įstatyme,  atsižvelgiant į Seimo narių ir profesinių sąjungų pasiūlymus. Projekte-2 buvo 3 straipsnis, patobulintame projekte  šio straipsnio nebeliko (pažymėta *).

31.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-05-24

4

 

 

Dėl BK 178 straipsnio pakeitimų:

a) kelia pakankamai rimtų abejonių naujų 2 ir 3 dalių konstravimas, nes rezultatas yra toks, jog jose numatytos veikos priskirtinos apysunkių nusikaltimų kategorijai; jų sankcijos praktiškai analogiškos, išskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios maksimalių dydžių skirtumas tik dveji metai. Be to, 1 dalyje ir naujoje 2 dalyje numatytų sankcijų skirtumas yra dar mažesnis, nes teismų praktikoje viešieji darbai beveik netaikomi už šią veiką, o laisvės atėmimo bausmės maksimalių dydžių skirtumas tik vieneri metai;

b) kvalifikuojamasis požymis – „automobilis“ pagrobimas teoriniu požiūriu labai ginčytinas, nes automobilio vertė gali būti itin skirtinga (ir labai pigus, ir itin brangus), todėl automobilio pagrobimas turėtų būti vertinamas kaip ir bet kokio kito turto atveju – priklausomai

nuo pagrobto turto (šiuo atveju – automobilio) vertės. Pažymėtina, kad baudžiamosios teisės doktrinoje pagrįstai kritikuojamas ir šio požymio diskriminacinis turinys, nes jis neapima kitų motorinių transporto priemonių (motociklų, keturračių, traktorių, savaeigių mašinų ir pan.);

c) Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkų rengiamame projekte siūlomi tokie BK 178 str. 2 dalies pakeitimai:

„2. Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į ryšių kabelių kanalų sistemą, gyvenamąją patalpą, jos priklausinius ar saugomą būsto teritoriją,  arba pagrobė svetimą turtą, kurį nukentėjusysis turi su savimi (kišenvagystė)    arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam  saugumui  turinčių  juridinių  asmenų  infrastruktūrą  sudarantį  turtą  ar jo dalį,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų“.

Atsižvelgti

BK projekto BK 178 str. 2 d. pakeitimų atsisakytina.

32.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

4

 

 

VU TF Projekto 29 straipsnis,

       178 straipsnio pakeitimas:

178 straipsnis. Vagystė

1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, turint tikslą jį pasisavinti,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, gyvenamąją patalpą, jos priklausinius ar saugomą būsto teritoriją, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) pagrobė svetimą turtą, kurį nukentėjusysis turi su savimi (kišenvagystė)  arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

4. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

6. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

 

Pritarti iš dalies

1. Nepritartina siūlomam BK 178 str. 1 d. pakeitimui, nes menamas visų savanaudiškų nusikaltimų tikslas –      pasisavinti, tačiau tokia redakcija netinkama, nes būtų taikoma tik 1 daliai, be to, nuvarius automobilį, kai jis vėliau paliekamas, atsakomybė taip pat nebūtų taikoma;

2. Atviroji vagystė,  kišenvagystė ir vagystė įsibrovus į transporto priemonę reglamentuota naujoje 2 dalyje, nustatant didžiausią sankciją – laisvės atėmimą iki 4 metų. Argumentai: buvo suabejota tiek kišenvagystės, tiek atvirosios vagystės ir vagystės  iš automobilio veikų tokiam  pavojingumui, nes pagal pavojingumo pobūdį atviroji vagystė ir kišenvagystė šiuo metu yra prilyginama plėšimui (BK 180 str. 1 d.), numatyta sankcija – laisvės atėmimas iki 6 metų, kas manytina, kad toks sankcijos griežtumas  neatitinka proporcingumo principo reikalavimų bei neatspindi šios veikos tikrojo pavojingumo.

3. BK 178 str. 3 d papildyta didelės vertės turto (400 MGL) požymiu, o BK 178 str. 4 d. labai didelės vertės turto (900 MGL) požymiu (pagal BK projekto BK 178 str. 3 ir 4 dalis), pritarta automobilio pagrobimo dekriminalizavimui;

4. VU TF siūloma kvalifikuota vagyste laikyti tik tuos atvejus, kai svetimas turtas pagrobiamas įsibraunant tik į gyvenamąsias patalpas (šiai nuostatai nepritarta). Atitinkamai, tokie atvejai, kai svetimas turtas būtų pagrobiamas įsibraunant į negyvenamąsias patalpas (pvz., prekybos centas, biuras, gamykla ir pan.), būtų laikomi "paprasta" vagyste, kas diskutuotina, ar atitiktų nurodytų veiksmų pavojingumo pobūdį.  Net ir tuo atveju, jeigu vagystė būtų atlikta, tai asmeniui atitinkama atsakomybė kiltų nuo pagrobtų daiktų vertės, todėl tuo atveju, jeigu pavyzdžiui, būtų įsilaužta į parduotuvę nakties metu ir pavogta daiktų iki 150 Eur, tokiam asmeniui būtų taikoma išimtinai administracinė atsakomybė. Taip pat aktuali problema išliktų ir tuo aspektu, kad asmenys, kurie neteisėtai įsibrauna į patalpas, galėtų įvertinti apskritai vagystės tikslingumą ir tuo atveju, jeigu nuspręstu, kad pakankamai vertingo turto nėra, savanoriškai atsisakyti pabaigti nusialkstamą veiką, nesulaukiant jokios atsakomybės už tokius veiksmus.    Atsižvelgiant į tai, toks VU TF siūlomas baudžiamosios politikos švelninimas diskutuotinas proporcingumo aspektu. Kartu pastebėtina, kad analogiškas pakeitimas (t. y. patalpas keisti į gyvenamąsias patalpas) BK 180 str. 2 d. nėra siūlomas ir plėšimo kvalifikuotu požymiu laikomas įsibrovimas į bet kokios rūšies patalpas.

33.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

4

 

 

Esminiai BK 178 straipsnio pakeitimai grindžiami siekiu baudžiamąją atsakomybę diferencijuoti pagal vagystės padarymo būdą ir turto vertę, esančia vagystės dalyku. Pritartina, kad vagystės sudėtis turi būti keičiama, numatant labai didelės vertės turto požymį, atsižvelgiant į objektyvius ir su ekonomine situacija susijusius veiksnius. Atitinkami pakeitimai siejami ir su kitais BK straipsniais - 180, 181, 182, 183 ir 184. Tuo pačiu, manytina, kad nusikalstamos veikos vagystės sudėtis turėtų būti tobulinama ir dėl kitų priežasčių.

Nepritartina, kad baudžiamoji atsakomybė už vagystę būtų griežtinama dėl pagrobto turto pobūdžio: automobilio, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarančio turto ar jo dalies pagrobimas ar vagystė padaryta organizuotoje grupėje.

Organizuotos grupės požymis yra baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Paprastai, organizuotos grupės kėsinasi į didesnės vertės turto pagrobimą, todėl už tokio turto pagrobimą ir turi būti griežčiau baudžiama. Atsakomybė griežtėtų ir dėl jau minėtos sunkinančios aplinkybės.

Nepritartina automobilio, kaip specialaus vagystės dalyko išskyrimui ir už jo vagystę griežtinamai atsakomybei. Automobilis nėra išskirtinis turtinis objektas. Analizuojant automobilių kainas ir jas lyginant su tiek šiuo metu, tiek ir Projekte numatytomis turto vertėmis, manytina, kad automobilio kaip specialaus dalyko išskyrimas yra perteklinis ir nederantis su ultima ratio principu.

Jei pagal BK 178 straipsnio 4 dalį bus nustatytas labai didelės vertės svetimo turto požymis, tai požymis „didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinti vertybė“ būtų perteklinis, nes kitokio turto vertė būtų siejama su labai didele verte, o atitinkamą vertę turinčio turto - su mažesne turtine verte, kuri iš esmės yra nurodyta BK 178 straipsnio 3 dalyje (Projekte). Manytina, kad „mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinti vertybė“ turėtų mažesnę vertę, nei ta, kuri siejama su naujai numatoma labai didelės vertės pinigine išraiška. Tokie patys argumentai nurodomi ir dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje (Projektas) nurodyto požymio – „strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantis turtas ar jo dalis“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tokio turto plėšimas nėra kvalifikuojančiu požymiu.

Pritarti iš dalies

Pritartina automobilio pagrobimo  dekriminalizavimui, tačiau kiti pastaboje nurodyti vagystės kvalifikuoti požymiai (didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantis turtas ar jo dalis ar vagystė padaryta organizuotoje grupėje), manytina, tinkamai atspindi vagystės didesnį pavojingumą ir yra pagrįstai įtvirtinti BK 178 straipsnio kvalifikuotose sudėtyse. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vagystė, padaryta organizuotoje grupėje, nebūtinai yra nukreipta į didesnės vertės turtą, o suponuoja ženkliai lengvesnį nusikalstamo kėsinimosi įgyvendinimą, sukuria geresnes prielaidas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kas ir yra baudžiamojo įstatymo kontekste suvokiama atitinkamais atvejais, kaip nusikalstamos veikos pavojingumą ženkliai didinantis požymis. Kartu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę vertę turintys dalykai savaime gali ir nebūti didelės ekonominės vertės, bet jų svarba dėl šios priežasties nėra paneigiama. Dėl to, sistemiškai visame baudžiamajame įstatyme išskiriamas šio dalyko specifinis pobūdis, nesiejant jo su konkrečia ekonomine verte. Atitinkamai, šių kvalifikuotų požymių dekriminalizavimas būtų laikytinas neproporcingu baudžiamosios atsakomybės švelninimu.

34.

Lietuvos apeliacinis teismas,

2022-05-26

4

 

 

           BK 178 straipsnio 3 dalyje siūlytina neišskirti baudžiamosios atsakomybės už automobilio pagrobimą, kadangi automobiliai gali būti labai įvairios vertės ir jų pagrobimo išskyrimas iš kitų daiktų neturi loginio paaiškinimo. Pagal doktrinoje pateikiamą informaciją kuriant 2000 m. BK toks reglamentavimas buvo įtvirtintas, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu automobilis buvo prabangos prekė. Tačiau šiuo metu taip nėra, juolab, kaip minėta, automobiliai gali būti įvairios vertės – tiek nedidelės, tiek labai didelės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pavyzdžiui, traktoriaus ar motociklo pagrobimo kvalifikavimas pagal konkrečią BK 178 straipsnio dalį priklausytų tik nuo šių transporto priemonių vertės ir neužtrauktų griežtesnės baudžiamosios atsakomybės vien dėl to, kad pagrobtas traktorius ar motociklas. 

Pritarti

Pritartina automobilio pagrobimo  dekriminalizavimui.

35.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

2022-06

4

 

 

Siūlytina atsisakyti (galiojančio BK 178 straipsnio 2 dalis, projekto 178 straipsnio 3 dalis) vagystės kvalifikuojamojo požymio – automobilio pagrobimo. Manytina, kad šios veikos kvalifikavimą turi lemti daikto vertė, o ne objektas, kuris visiškai nepagrįstai išskiriamas iš kitų objektų. Be to, sistemiškai vertinant BK normas, automobilį nukentėjusysis gali prarasti ir dėl BK XXVIII skyriuje numatytų kitų nusikalstamų veikų, kaip antai plėšimas ar sukčiavimas, tačiau šiose normose automobilis nėra numatytas kaip išskirtinis objektas ar tokios veikos kvalifikuojamasis požymis.

Pritarti

Pritartina automobilio pagrobimo  dekriminalizavimui.

36.

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2022-04-11

4

 

 

BK projekte numatyta, kad pakeitus BK 178 straipsnį, nusikalstamos veikos pagal šio straipsnio 2 dalį būtų kvalifikuojamos atvirai pagrobus svetimą turtą ar viešoje vietoje pagrobus svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, o pagal to paties straipsnio 3 dalį – kvalifikuojamos pagrobus svetimą turtą įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobus automobilį ar didelės vertės svetimą turtą, arba strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. KŽĮ projekte siūloma, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas galėtų būti atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, t. y. keistųsi šiuo metu galiojantis reglamentavimas, sudarantis galimybę pareigūnams atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą, siekiant identifikuoti asmenis, vykdančius atvirąsias vagystes ar kišenvagystes. Pažymėtina, kad policijos tikslas yra užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti saugią aplinką, todėl siūlymas apriboti galimybę užkardyti atvirai vykdomas vagystes, sistemines šio tipo nusikalstamas veikas ir vykdyti jų prevenciją, identifikuoti nusikalstamas veikas darančius asmenis gali turėti įtakos visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininkui atvirai grobiant turtą atsiranda galimybė panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį, kas gali lemti ir sunkesnių nusikaltimų darymą, todėl tokių nusikaltimų prevencija yra itin reikšminga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina keičiamame KŽĮ 8 straipsnio 1 punkte numatyti BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Pritarti

Lydimajame Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto XIIIP-4859(3) 1 straipsniu, keičiančiu  KŽĮ 8  straipsnio  1 dalies 1 punktą,  numatytos BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalys.

37.

Teisėjų taryba,

2022-04-15

4

 

 

Siūlytina neišskirti baudžiamosios atsakomybės BK 178 straipsnio 3 dalyje už automobilio pagrobimą, kadangi automobiliai gali būti labai įvairios vertės ir šio daikto pagrobimo išskyrimas iš kitų daiktų neturi loginio paaiškinimo. Pagal doktrinoje pateikiamą informaciją, kuriant 2000 m. BK, toks reglamentavimas buvo įtvirtintas atsižvelgiant į tai, kad anuomet automobilis buvo prabangos prekė. Tačiau šiuo metu taip nėra, juolab, kaip minėta, automobiliai gali būti įvairios vertės – tiek nedidelės, tiek labai didelės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad traktoriaus ar motociklo pagrobimo kvalifikavimas pagal konkrečią BK 178 straipsnio dalį priklausytų tik nuo šių transporto priemonių vertės ir neužtrauktų griežtesnės baudžiamosios atsakomybės vien dėl to, kad pagrobtas traktorius ar motociklas.

Pritarti

Pritartina automobilio pagrobimo  dekriminalizavimui.

38.

Teisėjų taryba,

2022-04-15

4

 

 

Svarstytina, ar atsakomybės perkėlimas į ANK už didesnės vertės turto vagystę, taip pat turto vertės dydžio, nuo kurio veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui, didinimas (BK 178 straipsnio 4 dalis) gali būti tikslingas, siekiant tinkama apimtimi subalansuoti baudžiamojo įstatymo nuoseklumą, kadangi teismų praktikos dėl nedidelės vertės turto vagysčių iš privačių asmenų nėra daug. Pastebėtina, kad dauguma smulkių vagysčių yra įvykdoma tam tikros kategorijos asmenų (dažnu atveju tai asocialūs, turintys priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų asmenys) iš parduotuvių. Šie asmenys tokias vagystes vykdo sistemingai. Kaip rodo praktika – jie puikiai žino, nuo kokios sumos kyla baudžiamoji atsakomybė ir labai retai tą ribą peržengia. Skiriamų baudų pagal ANK 108 straipsnį minėti asmenys paprastai nemoka ir turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, neturi. Todėl manytina, kad, žymiai padidinus turto vertę, iki kurios veika bus priskiriama administraciniam nusižengimui ar nuo kurios bus vertinama kaip baudžiamasis nusižengimas, tikėtis, jog aptariamų vagysčių sumažės, nėra pagrindo, kadangi tokie asmenys galės vienu metu pavogti daug didesnės vertės prekių su minimalia rizika būti nubaustais. Šiuo atveju blogosios praktikos pavyzdžiu yra Ispanijos teisinis reguliavimas (baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus kyla, kai pagrobto turto vertė viršija 400 eurų), kurioje smulkių gatvės vagysčių pagal viešai skelbiamą statistiką iš tiesų yra daug (trečia vieta Europoje pagal pranešimų apie vagystes skaičių).

           Papildomai pastebėtina, kad ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas turi didžiausią įtaką sulaikant asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo. Teigti, kad kaltininkas neišvengė piniginės baudos bausmės ir kad yra pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai galima tik tuomet, jei bauda realiai išieškoma. Didelių baudų, kurios nėra išieškomos, skyrimas skatina nusikalsti linkusių asmenų sąmonėje nebaudžiamumo nuostatų susiformavimą. Asmenys, Lietuvoje vykdantys vagystes iš parduotuvių, paprastai yra bausti (tiek pagal ANK, tiek pagal BK 178 straipsnio 4 dalį) daugybę kartų, tačiau tai nuo naujų vagysčių jų nesulaiko, kadangi realiai jie baudų nesumoka.

Pritarti iš dalies

Pritartina argumentams, kad sistemingų smulkių vagysčių (t. y. iki 3 MGL dydžio) iš prekybos centrų problema yra opi ir plačiai paplitusi Lietuvoje, todėl BK projektu ir nėra siūlomas baudžiamosios atsakomybės už nedidelės vertės turto vagystę perkėlimas į ANK,

t. y. BK 190 str. paliekamas 3 MGL nedidelės vertės turto dydis. Tuo tarpu BK 178 str. 4 d. nurodyto baudžiamojo nusižengimo ribų praplėtimas (nuo 5 iki 10 MGL) aptariamai smulkių vagysčių iš parduotuvių problemai įtakos iš esmės neturės. Tą patvirtino ir prekybos centrų atstovai, su kuriais buvo ne kartą konsultuotasi BK projekto rengimo metu, kadangi absoliuti dauguma smulkių vagysčių  iš parduotuvių daroma ANK 108 str. rėmuose, t. y iš esmės visais atvejais pavogto turto vertė neviršija 3 MGL ribos. Tai patvirtina ir patys pastabos autoriai, nurodydami, kad kaltininkai, vogdami prekes iš parduotuvių, puikiai žino (ir tiksliai apskaičiuoja), nuo kokios sumos kyla baudžiamoji atsakomybė ir labai retai tą ribą peržengia. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad BK 178 str. 4 d. nurodyto baudžiamojo nusižengimo ribų padidinimas iki 10 MGL yra tikslingas ir prie aptariamos problemos eskalavimo neprisidės, kartu tokiais pokyčiais būtų nustatytos proporcingesnės ribos nuo kada asmeniui būtų galima skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

39.

Pilietis  Viktoras V.,

2021-10-21

4

 

 

Pakeisti 178 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„178 straipsnis. Vagystė

1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas pagrobė automobilį arba atvirai pagrobė svetimą turtą, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), Seimo kanceliarijoje GAUTA 2021-10-21 Nr. G-2021-10654 baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

3. Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs j patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

 4. Tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

5. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

6. Už šio straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

7. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto  XIIIP-4856 nuostatos.

40.

Teisėjų taryba,

2022-04-15

4, 6, 7, 8, 9,  39

 

 

            Teisėjų tarybos vertinimu, net jeigu nebūtų pritarta tokiai aukščiau išdėstytai pozicijai (apygardų teismai nagrinėja tik bylas dėl labai sunkių nusikaltimų ir apygardų teismams neteismingos bylos pagal specialiuosius subjektus arba siaurinamas šių subjektų ratas), turi būti svarstoma dėl apygardų teismams teismingų baudžiamųjų bylų sąrašo susiaurinimo, užtikrinant sistemišką ir nuoseklų teisinį reguliavimą, t. y. į sunkių nusikaltimų, kurių teismingumas BPK 225 straipsniu priskiriamas apylinkių teismams, sąrašą siūlytina papildomai įtraukti ir kai kuriuos kitus nusikaltimus, kurie numatyti: BK 151 straipsnio 2 dalyje (šioje dalyje numatytos veikos sunkumas siejamas su jos atlikimu nepilnamečiam asmeniui; pastebėtina, kad daugiausia teismo psichologų dirba būtent apylinkių teismuose); 181 straipsnio 2 dalyje; pagal pateiktą derinti BK projektą – 183 straipsnio 3 dalyje (patys projekto rengėjai pripažįsta mažesnį šios veikos pavojingumą siūlydami maksimalią laisvės atėmimo bausmę mažinti iki aštuonerių metų, suvienodinant su labai didelės vertės sukčiavimu, kurio teismingumas priskirtas apylinkių teismams); pagal pateiktą derinti BK projektą – 184 straipsnio 3 dalyje (šioje dalyje numatyta veika yra netgi mažesnio pavojingumo, nei labai didelės vertės sukčiavimas (sankcija – laisvės atėmimas iki septynerių metų); 253 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamos veikos pavojingumas iš esmės siejamas su dideliu šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų kiekiu). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu pagal BK 225 straipsnį labai panašūs dažnai kartu inkriminuojami sunkūs nusikaltimai, pavyzdžiui, numatyti BK 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, priskiriami skirtingam rūšiniam teismingumui. 

Nepritarti

Pažymėtina, kad pasiūlymas teikiamas ne BK projektui ( nors kalbama apie kai kuriuos BK projekto straipsnius) , o lydimojo BPK projekto 225 straipsniui. Kartu pabrėžtina, kad BPK projektu siūlomais BPK 225 straipsnio pakeitimais nėra siekiama spręsti jokių BPK 225 straipsnio turinio aspektu ar kažkokiu būdu koreguoti jame nurodytas baudžiamųjų bylų teismingumo taisykles. BPK projektas (įskaitant ir BPK 225 straipsnio pakeitimus) yra visiškai techninio pobūdžio ir juo yra siekiama tiesiog techniškai suderinti BK projektu daromos pakeitimus su BPK nuostatomis (pvz., patikslinti pasikeitusią BK straipsnio dalių numeraciją ar pan.). Tuo tarpu pastabų autorių pateiktas pasiūlymas yra susijęs su esminėmis BPK 225 straipsnio turinio korekcijomis ir baudžiamųjų bylų teismingumo taisyklių reikšminga peržiūra, kuri negali būti atliekama techninio pobūdžio ir turinio BPK projekte ir turi būti atskirų plačių diskusijų objektas. Pažymėtina ir tai, kad aptariami teismingumo taisyklių pakeitimai šiuo metu yra svarstomi  Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2022 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. 25 „Dėl darbo grupės sudarymo„ sudarytoje darbo grupėje, kurios tikslas yra  teismų veiklos efektyvumo gerinimas. Aptariama darbo grupė yra parengusi atitinkamus BPK 225 straipsnio pakeitimus, kurie buvo suderinti su teismų bendruomenės atstovais.

41.

Lietuvos socialinių mokslų centro teisės institutas,

2022-06-01

4,  12, 28, 29, 31, 37

 

 

Pritariame Projekte išreikštam siekiui atsakomybę už turtinius ir kitus nusikaltimus priartinti prie per dvidešimtmetį pasikeitusių ekonominių ir socialinių realijų. Matome, kad baudžiamojo įstatymo artinimas prie socialinės realybės vykdomas iš karto dviem metodais (švelninant sankcijas, kai dalyko ar žalos išraiška nėra labai didelės vertės, ir naujai nustatant didelės ir labai didelės vertės išraišką). Vis dėlto, manytume, net ir atsižvelgiant į dvigubą metodą, daromas per mažai ambicingas pakeitimas. Kaip aiškinamajame rašte teisingai nurodoma, baudos po BK priėmimo buvo padidintos daug kartų. Savo ruožtu pažymime, kad gan objektyvus ekonominis-socialinis rodiklis, lemiantis nemažos visuomenės dalies ekonominę galią, – minimalus mėnesinis darbo užmokestis – nuo BK įsigaliojimo iki pernai metų pakilo nuo 124,55 Eur iki 607 Eur, tai yra penkis kartus. Dėl to nusikaltimų pavojingumą apibrėžiančios vertės (ypač – sunkių nusikaltimų) turėtų būti keičiamos labiau – didinamos ne tris, o bent jau keturis kartus. Juo labiau  kad 750 MGL (37 500 Eur) laikyti sunkaus nusikaltimo riba, manytume, nebūtų labai adekvatu ir proporcinga. Siūlytume šią ribą kelti bent jau iki 1000 MGL (50 000 Eur). Atitinkamai siūlome didelę vertę apibrėžti kaip 500 MGL viršijančią, o labai didelę vertę – kaip 1000 MGL viršijančią.

Taip pat iš pakeitimų sistemos kaip nenuosekli išsiskiria nuostata, kad keičiant turto vertės ribas tarsi pamirštama apatinė turto vertės riba, skirianti baudžiamąjį nusižengimą nuo administracinio nusižengimo – ji lieka 3 MGL dydžio. Būtų nuosekliau padidinti ir ją – bent iki 5 MGL dydžio. Kažin ar dėl 150 Eur vertės daikto vagystės verta organizuoti baudžiamąjį persekiojimą. Manytume, pakaktų administracinės teisenos.

Konkrečiai korekcijų reikėtų BK 190 1 dalyje ir 212 1 ir 4 dalyse (vietoj 3 MGL – 5 MGL, vietoj 300 MGL – 500 MGL, vietoj 750 MGL – 1000 MGL), BK 248 4 ir 5 dalyse (vietoj 300 – 500 MGL, vietoj 750 – 1000 MGL).

Kartu atkreipiame dėmesį, kad BK 212 straipsnyje kalbama apie bendrą gautų pajamų ar neįtrauktų į apskaitą prekių vertę (bruto), o ne nesumokėtus mokesčius, dėl to šios vertės turi būti didesnės nei BK 219 ir 221 straipsniuose numatytos vertės, apibrėžiančios tik siektų išvengti mokesčių sumą (neto). Taigi BK 219 ir 221 straipsniuose pagrįstai didinant nesumokėtų ar siektų išvengti mokesčių vertę iki 300 ir iki 750 MGL, BK 212 straipsnyje brėžiamos turto vertės ribos sistemiškai turi būti aukštesnės (kaip siūlome – 500 ir 1000 MGL).

Taip pat turime pastabą dėl BK 178 straipsnio konstrukcijos, jos kazuistiškumo. Į akis krenta tai, kad galbūt per smulkmeniškai į atskirą dalį nuo paprastos vagystės išskirta atviroji vagystė. Nemanome, kad šių veikų pavojingumas ir pobūdis taip reikšmingai skirtųsi, kad jas būtų prasminga atskirti. Juolab beveik nesiskiria ir siūlomos sankcijos – laisvės atėmimo sankcija skirtųsi vos vieneriais metais ir neaišku, kodėl nėra numatyta galimybė skirti viešuosius darbus. Manytume, atvirosios vagystės išskyrimo būtų galima atsisakyti ir ją kvaifikuoti kaip vagystę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Analogiškų minčių kyla ir dėl kišenvagystės. Suprantame, kad šiuo atveju kyla kriminalinės žvalgybos panaudojimo galimybės klausimas (nesunkių nusikaltimų atžvilgiu tokios galimybės nebūtų), kuris, regis, yra esminė kliūtis atsisakyti šios, manytume, nereikalingos dalies (BK 178 str. 2 dalies) vagystę apibrėžiančiame straipsnyje. Kita vertus, siūlytume keisti kriminalinės žvalgybos reguliavimą taip, kad kriminalinė žvalgyba būtų leistina tuomet, kai ji būtina (detalizuojant tokių nusikalstamų veikų sąrašą), o ne mechaniškai siejama vien su sankcijomis, numatytomis už nusikalstamą veiką. Pastarasis metodas iškreipia BK specialiosios dalies sankcijas, kai sankcija numatoma griežtesnė ir ne visai proporcinga nusikaltimo sunkumui vien dėl poreikio taikyti kriminalinę žvalgybą atitinkamose bylose.

Kriminalinės žvalgybos taikymo pagrindų reforma leistų išvengti perteklinio kazuistiškumo ne tik BK 178 straipsnyje, bet ir kituose straipsniuose, kuriuose, manytume, kiek per smulkmeniškai turto vertę siūloma graduoti į tris keturis laiptelius, užuot apsiribojus iš esmės dviem trimis.

Pritarti iš dalies

1. Pažymėtina, kad ne tik  Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas, bet ir   Seimo kanceliarijos Teisės departamentas bei  Lietuvos advokatūra pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl iškėlė abejonę, kad BK projektu siūlomi 300 ir 750 MGL dydžiai gali būti nepakankami tikrajai valstybės ekonominei padėčiai atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis pasiūlytas 400 MGL, o  labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas 900 MGL. Pažymėtina, kad tokiu atveju padidinti MGL dydžiai, manytina, turėtų atsispindėti ir BK 219-223 straipsnių nusikaltimų sudėtyse.

2. Atviroji vagystė ir kišenvagystė suformuluotos naujoje 2 dalyje, numatant mažesnę sankciją  – iki 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

3. Pažymėtina, kad sistemingų smulkių vagysčių (t. y. iki 3 MGL dydžio) iš prekybos centrų problema yra opi ir plačiai paplitusi Lietuvoje, todėl BK projektu ir nėra siūlomas baudžiamosios atsakomybės už nedidelės vertės turto vagystę perkėlimas į ANK, t. y. BK 190 str. paliekamas 3 MGL nedidelės vertės turto dydis. Todėl nepritartina siūlomam BK 190 straipsnyje nurodytam nedidelės vertės turto dydžio padidinimui nuo 3 iki 5 MGL, kadangi tokie pokyčiai tik pagilins šiuo metu plačiai paplitusią ir prekybos tinklų atstovų (o ir Teisėjų tarybos – žr. 39 pastabą)  nuolat keliamą sisteminių smulkių vagysčių iš parduotuvių problemą.

42.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

5

 

 

VU TF Projekto 31 straipsnis, 180 straipsnio pakeitimas

180 straipsnis. Plėšimas

1. Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti,

baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

3. Tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

 

1. Pritartina siūlomiems BK 180 str. 2 d. pakeitimams;

2. Siūlomo BK 180 str. 2 d pildytina didelės vertės turto (400 MGL) požymiu, o BK 180 str. 3 d. labai didelės vertės turto (900 MGL) požymiu (pagal BK projekto BK 180 str. 2 ir 3 dalis).

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-03-22

5

2

 

4. Galiojančios redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje baudžiamąją atsakomybę už plėšimą, išskiriami trys alternatyvūs veiką kvalifikuojantys požymiai: nešaunamojo ginklo panaudojimas, peilio panaudojimas bei kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas. Pažymėtina, jog peilį kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį apima kiti du požymiai – nešaunamasis ginklas bei specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas[[2]]. Taigi peilio kaip savarankiško veiką kvalifikuojančio požymio išskyrimas BK 180 straipsnio 2 dalyje yra perteklinis. Be to, juridinės technikos prasme peilio įvardijimas šalia nešaunamųjų ginklų ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytų daiktų yra ydingas dar ir dėl to, jog nešaunamasis ginklas ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas yra dideliu abstraktumo laipsniu pasižyminčios teisinės kategorijos, o peilis – itin konkreti įrankio, naudojamo plėšimo metu, rūšis. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siūlytina įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo BK 180 straipsnio 2 dalį atitinkamai koreguoti, iš jos išbraukiant žodį „peilį“.

Pritarti

 

44.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

5

1

 

Pritariama plėšimo būdu pagrobiamo turto vertės diferencijavimui. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į esamą BK 180 straipsnio 2 dalies reglamentavimą. Baudžiamosios atsakomybės griežtinimas už plėšimą panaudojus peilį, yra diskutuotinas, nes ne visada peilio panaudojimas grasinant, gali padaryti esminės žalos žmogui. Manytina, kad tokio elgesio pavojingumui įvertinti pakanka pagrindinės plėšimo sudėties (BK 180 straipsnio 1 dalis).

Pritarti

 

45.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

6

2

 

Pritartina atsakomybės diferencijavimui pagal turto prievartavimo dalyko vertę. Taip pat siūlytina svarstyti išskirtą požymį – „mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės“, turint omenyje problemą, kuri atsirastų BK 181 straipsnyje numačius atsakomybę už labai didelės vertės svetimo turto prievartavimą, kai tuo tarpu minėto požymio vertė liktų susieta tik su didele verte, kuri, bendrai vertinant, kaip turto vertę nustatantis požymis, perkeliama į BK 181 straipsnio 2 dalį.

 

Nepritarti

Didelės (labai didelės) vertės turto ir didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčių vertybių požymiai yra atskiri ir savarankiški BK 181 straipsnio (kaip ir kituose BK XXVIII skyriaus straipsniuose) požymiai, kurie egzistuoja straipsnio sudėtyje nepriklausomai vienas nuo kito (kaip ir nuo kitų sudėties požymių) ir neturi būti tarpusavyje siejami ar derinami arba juolab, koreguojant vieno požymio turinį, neturi būti automatiškai koreguojamas ir kito atskiro nusikaltimo sudėties požymio turinys.  Šiame kontekste pažymėtina, kad mokslinę, istorinę ar kultūrinę vertę turintys dalykai nėra siejami išimtinai su jų ekonomine verte. Didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės dalykas savaime  gali būti nedidelės ekonominės vertės, bet turi itin didelę reikšmę, pavyzdžiui, nepriklausomos Lietuvos Respublikos istorijai. Atitinkamai, labai didelės turto vertės ir didelės  mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčių vertybių požymių įtvirtinimas vienoje straipsnio dalyje jokių šios normos kvalifikavimo ir taikymo problemų nesukelia.

46.

Pilietis  Viktoras V.,

2021-10-21

6

1, 2

 

1.      Pakeisti 181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“

2.      Pakeisti 181 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Tas, kas prievartavo labai didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“

Atsižvelgti

Atitinka BK projekto nuostatas.

47.

Pilietis  Viktoras V.,

2021-10-21

7

 

 

             Pakeisti 182 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„182 straipsnis. Sukčiavimas

1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys.”

Atsižvelgti

Atitinka BK projekto nuostatas.

48.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

2022-06-03

7, 8, 9

 

 

Pritartina galimos alternatyvios bausmės baudos numatymui už kvalifikuotus turtinius/ekonominius/finansinius nusikaltimus, kuriais padaroma labai didelė turtinė žala (projekto BK 182 straipsnio 3 dalis, 183 straipsnio 3 dalis ir kt.). Didelė bauda gali turėti ir prevencinę paskirtį, ir būti ekonomiškai naudinga valstybei (tikėtina, padengtų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo sąnaudas). Be to, ypač kalbant apie veikas, numatytas BK 183 ir 184 straipsniuose, ši alternatyvi bausmė galėtų lemti spartesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą, nes neretai tokius nusikaltimus padaro asmenys, turintys pajamų, turto ir tam tikrą statusą visuomenėje, todėl yra didesnė tikimybė, kad jie pasirinks greitesnį procesą bylą užbaigiant supaprastintu procesu (pvz., teismo baudžiamuoju įsakymu).

Be to, kaip matyti iš nuosprendžių dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, teismai neskiria realių laisvės atėmimo bausmių pirmą kartą teisiamiems asmenims, bet taiko BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Šiame kontekste kaip geros praktikos pavyzdys paminėtina Izraelio valstybės patirtis tokio pobūdžio bylose. Pavyzdžiui, Izraelio Valstybės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo  kaltinamajam, paskyrus 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kartu buvo duotas 3 mėnesių terminas padarytai žalai atlyginti ar susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, sudarant grafiką. Jeigu per 3 mėnesius nuteistasis atlygina padarytą turtinę žalą ar susitaria dėl jos atlyginimo, įsigalioja laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o jeigu žala neatlyginta ar nesusitarta su nukentėjusiuoju, nuteistasis siunčiamas atlikti realios 4 metų laisvės atėmimo bausmės. Manytina, kad tai labai teisinga, adekvati ir subalansuota sankcijų ir jų taikymo politika finansinių ir ekonominių nusikaltimų, kuriais padaroma turtinė žala, srityje, todėl siūlytina svarstyti galimybę sukurti panašų modelį ir Lietuvoje.

Pritarti

BK 178, 182, 183 ir 184 straipsnių kvalifikuotose sudėtyse įtvirtinta baudos bausmė.

49.

Teisėjų taryba,

2022-04-15

7,  25

 

 

Pagal BK projektu siūlomas įtvirtinti BK 182 straipsnio 3 dalies ir 207 straipsnio 3 dalies sankcijas, BK 207 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kreditinio sukčiavimo, kuriuo fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo padaryta labai didelė turtinė žala, ar kai kreditinis sukčiavimas buvo padarytas organizuota grupe, sudėtis būtų privilegijuota BK 182 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos „paprasto“ sukčiavimo įgyjant labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba išvengiant labai didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikinant, arba padaryto organizuota grupe, sudėties atžvilgiu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2021 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, yra išaiškinusi, kad BK 207 straipsnio 2 dalis, atkartodama esminius turtinio sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, tik detalizuoja šios nusikalstamos veikos dalyką – iš bendrų turto, turtinės teisės ir turtinės prievolių sąvokų išskiria tikslinę paramą, subsidiją ir dotaciją. Tokios normos baudžiamojoje teisėje vadinamos specialiosiomis (lex specialis). Taigi, atsižvelgiant į tai, siūlytina svarstyti galimybę suvienodinti BK 182 straipsnio 3 dalies ir 207 straipsnio 3 dalies sankcijas BK 182 straipsnio 3 dalyje įtvirtinant laisvės atėmimui alternatyvią bausmę.

Pritarti

 

50.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,

2022-05-25

7, 8, 9, 16, 29, 32

 

 

Abejonių kelia Projekto Nr. XIIIP-4856(2) siūlymai sankcijose už konkrečias nusikalstamas veikas, pvz., BK 183 straipsnio 1 dalis, 184 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 1 dalis, įvirtinti visas, išskyrus vieną – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, arba kone visas, išskyrus viešuosius darbus ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos, pvz., BK 182 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnio 2 dalis, 219 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, BK 42 straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmių rūšis. Siūlytina, atsižvelgus į konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumą, apsvarstyti galimybę iš BK 42 straipsnio 1 dalyje nurodytų bausmių rūšių pasirinkti tam tikras konkrečias (o ne visas ar kone visas BK 42 straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmių rūšis) su laisvės atėmimu susijusias ir su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ir jas kaip alternatyvias įvirtinti BK Specialiosios dalies sankcijose.

Nepritarti

Žr. analogiškus argumentus dėl Teisėjų tarybos 3 pastabos.

51.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

7, 11, 25, 29, 30, 31

 

 

Pritartina, kad baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą būtų diferencijuojama pagal pagrobto turto vertę. Šioje vietoje atkreipiamas dėmesys ir į kitą problemą. Ilgus metus taip vadinamas „PVM grobstymas“ buvo ir tam tikra apimtimi šiandien kvalifikuojamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Tokia praktika buvo pateisinama iki Lietuvos Respublikos Seimo 2017 metų lapkričio 21 dieną priimto BK 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-791 įsigaliojimo, kuriuo buvo diferencijuota ir sugriežtinta atsakomybė už Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis) ir Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis). Iki atitinkamų pakeitimų BK 220 straipsnio sankcijos nesuteikė teisės taikyti kriminalinės žvalgybos priemones, be kurių išsiaiškinti taip vadinamus „PVM grobstytojus“ buvo tikrai problematiška. Įsigaliojus aukščiau nurodytiems BK pakeitimams, situacija turėjo pasikeisti, nes naujos BK 220 ir 221 straipsnių redakcijos atvėrė galimybę šių nusikalstamų veikų išaiškinimui pasitelkti kriminalinės žvalgybos priemones. Tačiau mokesčių slėpimas ir toliau kvalifikuojamas kaip turtinės prievolės išvengimas ar panaikinimas apgaule (BK 182 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, toliau tęsiama „mokesčių sukčiamizacija“, nors teismų praktika stengiasi užkirsti kelią tokiems nepagrįstiems kvalifikavimams. Būtent dėl to BK 182 straipsnio pakeitimai turi sistemiškai derėti ir sietis su BK 220 ir 221 straipsniais, t. y. atskirti „turtinį sukčiavimą“ (BK 182 straipsnis) nuo taip vadinamo „mokestinio sukčiavimo“ (BK 220 ir 221 straipsniai). Šis klausimas svarbus, kalbant apie minimaliu gyvenimo lygiu (toliau – MGL) išreikštus slenkstinius dydžius ir atitinkamų straipsnių normų sankcijas. Jei Projekte taip vadinamų slenkstinių dydžių vienodumo klausimas yra sistemiškas, pagrįstas, tai sankcijų lygyje - įžvelgiamos galimos problemos. Pavyzdžiui, inkriminavus BK 182 straipsnio 3 dalį (pagal Projektą) kaltininkui galėtų būti paskirta tik iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė, o inkriminavus BK 220 straipsnio 2 dalį – bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų. Atitinkama siūlomų bausmių disproporcija neigiamai paveiks įvardintą „mokesčių sukčiamizacijos“ problemą, nes ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama inkriminuoti BK 182 straipsnio 3 dalį, kadangi tokiu atveju asmeniui grėstų griežtesnė sankcija.

Tokios pačios problemos įžvelgiamos, vertinant BK 207, 221 straipsnių pakeitimus. Būtina diskutuoti dėl atitinkamų normų sankcijų formuluočių, kad jos būtų aiškios, proporcingos ir sąlygotų tinkamą veikų baudžiamumą.

Papildomai nurodoma problematika dėl atsakomybės už mokestinius teisės pažeidimus. Manytina, kad esamas teisinis požiūris dėl mokestinių nusikaltimų nėra tinkamas. Tai iliustruoja aukščiau nurodyta BK 182 straipsnio inkriminavimo ir šio straipsnio santykio su BK 220 straipsniu problema. Be to, pažymėtina, kad mokestiniu, o ne turtiniu nusikaltimu yra tas, kurio požymiai yra aprašyti BK 189-1 straipsnyje. Pritariant pastarojo straipsnio 1 dalyje numatyto MGL dydžio pakėlimui, vis dėlto reikėtų spręsti ir šio straipsnio vietos BK skyrių sistemoje problemą. Taip pat siūlytina koreguoti BK 189-1 straipsnio 1 dalies dispoziciją, nes esant tiesioginės tyčios kaltės formai, „turėjimo ir galėjimo“ formuluotė yra netinkama. Neabejotinai turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl 189-1 straipsnio 1 dalyje nurodyto turėto (turimo) turto dydžio, kadangi nei esamas, nei siūlomas 750 MGL dydis nėra pakankamas. Manytina, kad atitinkami teisinio reguliavimo pakeitimai būtini, nepriklausomai nuo šio straipsnio vietos BK normų sistemoje.

Siūloma spręsti ir kitą klausimą – baudžiamoji atsakomybė turi būti nustatyta tik už mokesčių slėpimus, o ne už vengimą juos mokėti. Atitinkami teisinio reguliavimo pokyčiai yra apspręsti baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio teisės pagrindu. Turi būti aiškiai atskirti mokestiniai pažeidimai, administraciniai nusižengimai ir nusikalstamos veikos.

Baudžiamoji atsakomybė turi būti siejama tik su tokiomis veikomis, kuomet teikiami žinomai melagingi duomenys. Jei yra nustatomas kitokio pobūdžio elgesys (pvz., neteikiamos deklaracijos ar kitas mokestinis dokumentas, privalomi sumokėti mokesčiai tiesiog nemokami), tuomet baudžiamosios atsakomybės taikymas turėtų būti vertinamas kaip neproporcingas ir ultima ratio principui prieštaraujantis atsakas. Dėl šios priežasties nepritartina siekiui keisti BK 219 straipsnį, nes pagal jį nustatyta baudžiamoji atsakomybė yra perteklinė. Esama problema gali būti sprendžiama mokestinių ir civilinių priemonių pagalba, todėl siūlytina BK 219 straipsnio normose aprašytas veikas dekriminalizuoti.

Pritarti iš dalies

1. Pritartina BK projekto BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijos papildymui baudos bausme taip ja suvienodinant su  BK projekto BK 220 straipsnio 2 dalies sankcija;

2. Pritartina siūlomiems BK 189-1 straipsnio korekcijoms;

3. Nepritartina BK 219 straipsnio dekriminalizavimui, kuris vertintinas kaip neproporcingas baudžiamosios politikos švelninimas. Pažymėtina, kad valstybės finansai yra pagrindinė jos funkcionavimo sudėtinė dalis, be kurios valstybė egzistuoti negali. Dėl šios priežasties baudžiamasis įstatymas teikia išskirtinį prioritetą, siekiant užtikrinti, kad asmenų prievolės valstybei būtų įgyvendintos. Vien ta aplinkybė, kad egzistuoja civilinės, administracinės teisės mechanizmai, kurių pagrindu yra galimybė išieškoti konkrečias turtines prievoles, savaime nepanaikina baudžiamojo įstatymo normos pavojingumo. Priešingu atveju, vadovaujantis nurodyta logika, būtų galima dekriminalizuoti apskritai visas nusikalstamas veikas, susijusiass su tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtu, kadangi visi gali pasinaudoti aptariamais teisiniais išieškojimo mechanizmais. Taip pat, pažymėtina ir tai, kad aptariami mechanizmai nėra visagaliai ir asmenys net ir šiuo metu turi visapusiškas galimybes išvengti priverstinio išieškojimo (pavyzdžiui, grynieji pinigai, kriptovaliutos, užjūrio įmonės ir kt.), todėl atitinkamais aptariamų valstybės interesų apsauga kartu užtikrinama ir baudžiamojo įstatymo normomis, kurios nėra išimtinai orientuotos tik į konkrečios prievolės valstybei įgyvendinimą, bet į asmenų, siekiančiu pakenkti valstybės finansų sistemai, nubaudimą, tolesnių nusikalstamų veikų užkardymą ir paveikti, kad asmuo ateityje daugiau nebenusikalstų.

52.

Pilietis  Viktoras V.,

2021-10-21

8

 

 

Pakeisti 183 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„183 straipsnis. Turto pasisavinimas

 1. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

4. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

5. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys.

6. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Atsižvelgti

Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas.

53.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

8, 9

 

 

Pritartina BK 183 ir 184 straipsnių pakeitimams, kurie susiję su dar didesniu baudžiamosios atsakomybės diferencijavimu pagal pasisavinto ar iššvaistyto turto vertę. Taip pat pritartina ir pakeitimams dėl šių straipsnių sankcijų - laisvės atėmimo bausmės maksimumo sumažinimui nuo 10 iki 8 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus siūlomiems atitinkamų BK straipsnių normų sankcijų pakeitimams, turi būti peržiūrimi ir kitų nusikalstamų veikų sankcijos, nes esama situacija, kuomet mažesnio pavojingumo nei sukčiavimas ar turto prievartavimas veikos yra baudžiamos tik terminuoto laisvės atėmimo bausme, nėra teisinga.

Projekto pateikimas ir jo svarstymas yra puiki proga atkreipti dėmesį ir į tai, kad baudžiamosios atsakomybės nustatymas už svetimo turto iššvaistymą dėl neatsargumo yra perteklinis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pažymėta, kad nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijoje saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus. Baudžiamosios atsakomybės nustatymas už neatsargų svetimo turto iššvaistymą šių kriterijų neatitinka.

Pritarti

Pritarta  svetimo turto iššvaistymo dėl neatsargumo dekriminalizavimui.

54.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-05-24

8,

9, 15, 16, 22, 36

 

 

BK 183 str. 1 dalies, 184 str. 1 dalies, 196 str. 1 dalies, 197 str. 1 dalies, 203 str. 1 dalies ir 246 str. 1 dalies sankcijų pakeitimai, numatant jose praktiškai visas bausmių sąraše numatytas bausmių rūšis, neatitinka baudžiamosios teisės doktrinoje suformuluotų sankcijos konstravimo principų, pagal kuriuos  įstatymų leidėjas turi įvertinti uždraustos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir numatyti konkretesnę valstybės reakciją į nusikalstamą elgesį. Tuo tarpu visų bausmių sąraše esančių bausmių numatymas vienoje BK straipsnio sankcijoje parodo netinkamai apibrėžiamą nusikalstamos veikos sudėtį ir gali būti pateisinama tik tuo atveju, kai nusikalstamos veikos sudėtis yra labai plati ir apimanti labai įvairaus pavojingumo laipsnio veikas.

Nepritarti

Žr. analogiškus argumentus dėl Teisėjų tarybos 3 pastabos.

55.

Pilietis  Viktoras V.,

2021-10-21

8

 

 

          Pakeisti 183 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„183 straipsnis. Turto pasisavinimas

1. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

4. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

5. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys.

6. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

 

Atsižvelgti

Atitinka BK projekto nuostatas.

56.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-03-22

9

 

 

5. Įstatymo projektu siekiama sušvelninti atsakomybę už turto iššvaistymą, tačiau nesiūloma atsisakyti nuostatos dėl šios veikos padarymo neatsargia kaltės forma (išskyrus baudžiamąjį nusižengimą, kuris gali būti padaromas tik tyčia). Pastebėtina, kad neatsargaus turto iššvaistymo kriminalizavimas Vakarų Europos valstybių baudžiamiesiems įstatymams nėra būdingas. BK 184 straipsnis dėl šios priežasties kritikuojamas Lietuvos baudžiamosios teisės moksle[[3]]. Be to, baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinami neatsargiai iššvaistę turtą, teismai taip pat taiko papildomus kriterijus, kurie apriboja nepagrįstą BK 184 straipsnio inkriminavimą, ir asmens padarytą veiką yra linkę vertinti ne baudžiamosios, o civilinės teisės kontekste[[4]]. Dėl to siūlytina arba apskritai dekriminalizuoti neatsargų turto iššvaistymą, arba neatsargią kaltės formą kaip nusikalstamos veikos sudėties požymį palikti tik kvalifikuotose turto iššvaistymo sudėtyse.

Pritarti

Pritarta  svetimo turto iššvaistymo dėl neatsargumo dekriminalizavimui.

57.

Lietuvos apeliacinis teismas,

2022-05-26

9

 

 

           Siūlytina panaikinti baudžiamąją atsakomybę už neatsargų turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis), kadangi jau pati sąvoka „iššvaistymas“ iš esmės yra susijusi su sąmoningu veikimu.

Pritarti

Pritarta  svetimo turto iššvaistymo dėl neatsargumo dekriminalizavimui.

58.

Teisėjų taryba,

2022-04-15

9

 

 

         Siūlytina panaikinti baudžiamąją atsakomybę už neatsargų turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis), kadangi jau pati sąvoka „iššvaistymas“ iš esmės yra susijusi su sąmoningu veikimu.

Pritarti

Pritarta  svetimo turto iššvaistymo dėl neatsargumo dekriminalizavimui.

59.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

9

 

 

VU TF Projekto 32 straipsnis,  184 straipsnio pakeitimas:

184 straipsnis. Turto iššvaistymas

1. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes,

baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

3. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.

4. 5. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

5. 6. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

 

Pritarti iš dalies

1.  Pritarta  svetimo turto iššvaistymo dėl neatsargumo dekriminalizavimui;

2. BK 184 straipsnis pildytinas didelės vertės turto (400 MGL) ir labai didelės vertės turto (900 MGL) požymiais (pagal BK projekto BK 184 str. 2 ir 3 dalis).

60.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-03-22

N

 

 

6. Iš projektu keičiamo BK 178, 180, 181, 182, 183 ir 184 straipsnių atitinkamose dalyse įtvirtintų kvalifikuotų nusikaltimų sudėčių matyti, kad už nusikaltimų, kurių dalykas būtų arba labai didelės vertės turtas, arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, padarymą grėstų tokio paties dydžio bausmės. Taigi priėmus projektu teikiamus pakeitimus minėtų BK straipsnių ribose labai didelės vertės turtas iš esmės būtų prilygintas didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčioms vertybėms. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad jeigu būtų pritarta šiems pasiūlymams, tuomet, siekiant užtikrinti BK XXVIII skyriaus teisinio reguliavimo nuoseklumą, kartu reikėtų atitinkamai keisti ir galiojančios redakcijos BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnius, kuriuose didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės prilyginamos ne labai didelės, o tiesiog didelės vertės turtui.

Taip pat pastebėtina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte kalbant apie tai, kodėl galiojančios redakcijos BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnių aptariamu aspektu nesiūloma keisti, iš esmės nurodoma, jog tais atvejais, kai nusikaltimo dalyko vertė viršija 750 MGL, t. y. atitinka labai didelės vertės turto kriterijų, tuomet nusikaltimas visada turėtų būti priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Atitinkamai, kadangi BK 185, 187, 188 ir 189 straipsniuose kriminalizuotos veikos, kurių dalykas yra didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, priskiriamos ne sunkių, o apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 188 straipsnyje kriminalizuotos veikos – neatsargiems nusikaltimams), tai šiuose BK straipsniuose esą nebūtų „sistemiška“ šalia didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčių vertybių įtvirtinti labai didelės vertės turto – pastarasis požymis, pasak įstatymo projekto rengėjų, turėtų būti būdingas išimtinai sunkiems nusikaltimams.

Nepritartina tokiai įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamai argumentacijai. Tai, jog toks pat nusikalstamos veikos dalyko dydis, išreikštas MGL, nebūtinai turi sąlygoti skirtingų nusikaltimų priskyrimą vienai ir tai pačiai nusikaltimų kategorijai (pvz., sunkiems nusikaltimams), patvirtina faktas, kad įstatymo projektu dalį turtinių nusikaltimų, kurių dalykas yra didelės vertės turtas, siūloma priskirti apysunkiems nusikaltimams (pvz., įstatymo projekto 4 straipsiu keičiamo BK 178 straipsnio 3 dalis), o dalį – sunkiems (pvz., įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo BK 180 straipsnio 2 dalis). Be to, priėmus įstatymo projektu siūlomus pakeitimus ne visi nusikaltimai, kurių dalykas yra didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, būtų priskiriami tai pačiai sunkių nusikaltimų grupei. Taigi akivaizdu, kad vien tik veikos dalyko ypatybės – jo piniginė, istorinė ar kt. vertė – nebūtinai turi lemti nusikaltimo kategoriją, numatytą BK 11 straipsnio 3-6 dalyse. Dėl to, mūsų nuomone, BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnius papildžius labai didelės vertės turto požymiu ir šį požymį prilyginus didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčioms vertybėms, BK sistemiškumui nebūtų pakenkta. Priešingai, toks pakeitimas kaip tik labiau atitiktų pagrindinį įstatymo projekto tikslą – subalansuoti ir proporcingai padidinti nusikaltimų sudėčių požymių, pagrįstų ekonominiais rodikliais, dydžius, kurie šiuo metu neatitinka tikrovės ir realios ekonominės padėties valstybėje ir dėl šios priežasties nėra adekvatūs įtvirtintos griežtos baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu.

Nepritarti

Didelės  (labai didelės) vertės turto ir didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčių vertybių požymiai yra atskiri ir savarankiški BK XXVIII skyriaus straipsnių sudėčių požymiai, kurie egzistuoja šių straipsnių sudėtyse nepriklausomai vienas nuo kito (kaip ir nuo kitų sudėčių požymių) ir neturi būti tarpusavyje siejami, derinami arba juolab prilyginami vienas kitam, kartu, koreguojant vieno požymio turinį, neturi būti automatiškai koreguojamas ir kito nusikaltimo sudėties atskiro požymio turinys. Taip, pvz., BK 178 straipsnio 3 dalyje nurodyti „paprasto“ turto vertės (didelės ar labai didelės), didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčių vertybių ir dalyvavimo organizuotoje grupėje požymiai yra savarankiški šio nusikaltimo sudėties kvalifikuoti požymiai, kurie tarpusavyje nėra susiję ar prilyginti vienas kitam ir bet kurio iš šių požymio inkriminavimas reikštų šio straipsnio kvalifikuotos dalies kvalifikavimą. Jeigu tarp šitų sudėties požymių būtų tarpusavio ryšys ir jie, pasak pastabos autorių, būtų prilyginti vienas kitam, tai reikštų, kad didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčių vertybių požymis būtų tarpusavyje susijęs (bei būtų prilyginamas) ne tik su turto vertės požymiu, bet ir su dalyvavimo organizuotoje grupėje požymiu ir šie požymiai, vadovaujantis pastabų autoriaus logika, turėtų būti kartu nurodomi visuose BK XXVIII skyriaus straipsnių kvalifikuotose sudėtyse, tačiau taip nėra, kadangi požymis – dalyvavimas organizuotoje grupėje – kartu su didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčių vertybių požymiu nurodomas tik BK 178, 180, 181 ir 182 straipsnių kvalifikuotose sudėtyse, tačiau nenurodomas (nors pasak pastabos autoriaus turėtų būti) BK 183, 184, 185, 187, 188 ir 189 straipsnių kvalifikuotose sudėtyse. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad kiekvienas minėtų nusikalstamų veikų sudėties požymis yra nepriklausomas vienas nuo kito turtinio korekcijų. Kartu pastebėtina ir tai, kad labai didelės vertės turto požymis BK 178, 182, 183 ir 184 straipsniuose didele dalimi sietinas su poreikiu minėtuose straipsniuose sukurti „tarpines“ sudėtis, kad juose nurodytos nusikalstamos veikos iš nesunkaus nusikaltimo iškart „neperšoktų“ į sunkaus nusikaltimo kategoriją. Atitinkamai labai didelės vertės požymio įtvirtinimas BK 185, 187, 188 ir 189 straipsnių sudėtyse nėra tikslingas, nes poreikio kurti „tarpines“ sudėtis šiuose straipsniuose nėra, priešingai, labai didelės vertės požymio įvedimas minėtuose straipsniuose neišvengiamai reikalautų sukurti naujas itin kvalifikuotas šių nusikaltimų sudėtis (BK 187 ir 189 straipsnių atvejais – sunkių nusikaltimų kategorijas)  ir atitinkamai dar labiau griežtinti baudžiamąją atsakomybę už šių veikų padarymą, nors tokiam baudžiamosios atsakomybės griežtinimui nėra jokio pagrindo ar poreikio.  Kartu toks mažai pagrįstas baudžiamosios atsakomybės griežtinimas prieštarautų BK projekto pagrindiniams tikslams, kurie didžiąja dalimi, priešingai, orientuoti į valstybės baudžiamosios politikos švelninimą ir baudžiamosios atsakomybės proporcingą subalansavimą.

61.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

10

 

 

Nepritartina Projekto aiškinamajame rašte išdėstytoms nuostatoms, kad BK 186 straipsnis yra perteklinis ir įnešantis didelę painiavą; BK 186 straipsnio normos kriminalizuoja vieną iš sukčiavimo formų, kuri dėl neaiškių priežasčių baudžiama švelniau nei BK 182 straipsnyje nurodytas sukčiavimas; dekriminalizavus BK 186 straipsnyje nurodytą veiką, vengimo atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar pan. atvejais būtų taikoma bendra sukčiavimo norma (BK 182 straipsnis).

Pažymėtina, kad turtinės žalos padarymo apgaule ir sukčiavimo atribojimo kriterijus yra visiškai aiškus ir konkretus. Juo yra apgaulės panaudojimo momentas. Sukčiavime apgaulė naudojama dar iki to momento, kai užvaldomas turtas ar išvengiama turtinės prievolės arba ji panaikinama. BK 186 straipsnyje aprašytos veikos atveju apgaulė naudojama kaip atsiskaitymo vengimo priemonė, t. y. tuomet, kai darbai yra atlikti, prekės gautos, paslaugos suteiktos. BK 186 straipsnio atveju kaltininkas neturi išankstinės tyčios apgauti kitą asmenį; šis tikslas susiformuoja vėliau, t. y. tuomet, kai jis, pavyzdžiui, jau gauna tam tikras paslaugas ar prekes.

Nepritarti

Kaip minėta BK projekto aiškinamajame rašte, BK 186 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra perteklinė ir nesukurianti jokios pridėtinės vertės. Įvertinus šios baudžiamojo įstatymo normos turinį, akivaizdu, kad tai yra speciali, privilegijuota BK 182 straipsnyje įtvirtinto sukčiavimo norma. Jokių nusikalstamo veikos sudėties požymių, kurie pagrįstų tokio pobūdžio normos privilegijuotą pobūdį, santykyje su sukčiavimu, BK 186 straipsnyje nėra įtvirtinta. Galiojanti nusikalstamos veikos sudėtis numato baudžiamąją atsakomybę išimtinai tik už kelių specifinių neteisėtų veikų (vengimas atsiskaityti, mokėti privalomas įmokas), kurios apibūdina turtinės prievolės išvengimo būdą. Kartu, įstatymų leidėjo vertinimu, tokio pobūdžio turtinės prievolės išvengimo būdai turėtų būti laikomi ženkliai privilegijuotais, net ir tuo atveju, kai padarom didelė turtinė žala, kas apskritai nėra suderinama su proporcingumo, teisingumo principų turinio reikalavimais.

Taip pat, pažymėtina ir tai, kad pastaboje pateiktas argumentas dėl tyčios susiformavimo momento, yra nepagrįstas, kadangi teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad BK 182 straipsnyje įtvirtinto sukčiavimo atveju, turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu), nevykdymu. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K117/2013, 2K-150/2014). Dėl šių ir BK projekto aiškinamajame rašte teikiamų argumentų, BK 186 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis laikytina „mirusia“ norma, kadangi visuomet aptariamas nusikalstamas veikimas praktikoje pripažįstamas BK 182 straipsnyje įtvirtintu sukčiavimu išvengiant turtinės prievolės. Tai papildomai pagrindžia ir tai, kad  įvertinus 2019-2021 metais MGLpriimtus sprendimus baudžiamose bylose, buvo išnagrinėta viso 16 (2019 m. – 12, 2020 m. – 4, 2021 m. – 0) baudžiamųjų bylų pagal BK 186 straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, neabejotina, kad yra tikslinga dekriminalizuoti BK 186 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką.

62.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-03-22

11

 

 

7. Įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma padidinti BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko vertę nuo >500 MGL iki >750 MGL. Sutiktina su pačia nusikaltimo dalyko vertės didinimo idėja, tačiau kyla abejonių, ar šiuo atveju dalyko vertės didinimas yra pakankamas. Galiojančioje BK redakcijoje BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko vertė (>500 MGL) yra lygiai 2 kartus didesnė už BK XXVIII skyriuje įtvirtintą ir daugeliui šio skyriaus nusikalstamų veikų sudėčių būdingą požymį – didelės vertės turtą (>250 MGL). Įstatymo projektu BK XXVIII skyrių papildžius labai didelės vertės turto požymiu (>750 MGL) atskaitos tašku, pagal kurį turėtų būti „matuojamas“ BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko dydis, manytina, turėtų būti jau nebe didelės vertės turtas, bet būtent labai didelės vertės turtas. Atitinkamai, tai leidžia manyti, kad neteisėto praturtėjimo dalyko vertė galėtų būti, pvz., 2 kartus didesnė negu labai didelės vertės turtas ir siekti bent jau 1500 MGL. Siūlymai ženkliai didinti neteisėto praturtėjimo dalyko vertę ne kartą buvo išsakyti ir baudžiamosios teisės doktrinoje[5].

 

Pritarti iš dalies

Didelės vertės ir labai didelės vertės dydžiai Komiteto patobulintame projekte XIIIP-4856(3) pateikti 400 MGL ir 900 MGL.

 BK 189-1 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalyko dydžiui apibrėžti BK projekte naudojamas didžiausias galimas 900 MGL dydis (kuris, kaip taisykle, BK projekte naudojamas sunkaus nusikaltimo sudėties požymiams apibrėžti). Didesnio MGL dydžio nėra nei BK projekte, nei galiojančiame BK, todėl, kadangi naujų MGL dydžių, viršijančių BK įtvirtintą didžiausią galimą 900 MGL dydį, BK projekte nebuvo siekiama sukurti, tokie dydžiai ir nėra siūlomi. Kita vertus, jeigu būtų pritarta institucijų (Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės instituto, kartu ir paties Seimo kanceliarijos Teisės departamento) siūlymui BK projekte įtvirtintą horizontalų labai didelės turto vertės, labai didelės turtinės žalos ir pan. požymio dydį padidinti iki 1000 MGL (ar 1500 MGL, kaip siūlo TD), atsirastų galimybė iki 1000 ar 1500 MGL padidinti ir BK 189-1 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalyko dydį, tačiau dar didesniems dydžiams nebuvo pritarta.

63.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

11

 

 

VU TF Projekto 34 straipsnis,  1891 straipsnio pakeitimas[6]

1891 straipsnis. Neteisėtas praturtėjimas

1. Tas, kas Valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, turėjo turėjęs nuosavybės teise didesnės negu 500 1000 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą iš trečiųjų asmenų perėmęs asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą atleidžiamas, jeigu jis iki pranešimo apie įtarimą įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms ir aktyviai bendradarbiavo nustatant šio turto kilmę.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Pritarti iš dalies

1.  BK 189-1 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalyko dydžiui apibrėžti BK projekte naudojamas didžiausias galimas 900 MGL dydis (kuris, kaip taisykle, BK projekte naudojamas sunkaus nusikaltimo sudėties požymiams apibrėžti). Didesnio MGL dydžio nėra nei BK projekte, nei galiojančiame BK, todėl, kadangi naujų MGL dydžių, viršijančių BK įtvirtintą didžiausią galimą 900 MGL dydį, BK projekte nebuvo siekiama sukurti, tokie dydžiai ir nėra siūlomi. Kita vertus, jeigu būtų pritarta institucijų (Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės instituto ir   Seimo kanceliarijos Teisės departamento) siūlymui BK projekte įtvirtintą horizontalų labai didelės turto vertės, labai didelės turtinės žalos ir pan. požymio dydį padidinti  iki 1000 ar 1500  MGL, atsirastų galimybė iki 1000 ar 1500 MGL padidinti ir BK 189-1 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalyko dydį, kas sutaptų ir su VU TF ar TD siūlymu, tačiau tokiems dydžiams nebuvo pritarta;

2. Pritartina „ arba turėdamas ir galėdamas žinoti“ išbraukimui;

3. Diskutuotina dėl BK 189-1 straipsnio subjekto susiaurinimo iki valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų. Šiame kontekste akcentuotina, kad bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali turėti turtą, gautą iš nusikalstamų veikų ar kitu neteisėtu būdu. Atsižvelgiant į Lietuvoje vyraujantį kontrabandos, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo, sukčiavimo, vagysčių skaičių, tokio pobūdžio normos kriminalizavimas yra daug aktualesnis fizinių bei juridinių asmenų, kurie naudojasi iš šių nusikalstamų veikų ar net atitinkamais atvejais  administracinių nusižengimų gaunamomis neteisėtomis pajamomis, atžvilgiu. Kartu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pakeitus šios nusikalstamos veikos subjektą, aptariama baudžiamojo įstatymo norma turėtų būti perkeltą į kitą BK skyrių, skirtą reglamentuoti valstybės tarnautojų atsakomybę.

64.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

12

 

 

VU TF Projekto 35 straipsnis. 190 straipsnio pakeitimas

190 straipsnis. Turto vertės išaiškinimas

1. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250  500 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

2. Šio skyriaus 1891 straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.

 

Pritarti iš dalies

1. Pritartina požiūriui, kad,  atsižvelgiant į tai, kad BK numatyti MGL dydžiai nuo BK įsigaliojimo iš esmės nesikeitė ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje, BK 190 straipsnyje (ir visame BK) nurodyti MGL dydžiai turi būti iš esmės peržiūrėti ir reikšmingai padidinti.

2. Kita vertus, siūlytina vadovautis BK projekto siūlymais, kuriems pritarė absoliuti daugumą pastabas teikusių institucijų, kuriais BK 190 straipsnis keičiamas platesne apimtimi, t. y.  nustatomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo  inkriminavimu) ir labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis (kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo  inkriminavimą).  Kartu siūlytina BK 190 straipsnyje nurodytą nedidelės vertės turto požymio maksimalų dydį padidinti iki 10 MGL ir aiškiai apibrėžti BK XXVIII skyriaus straipsniuose įtvirtintiną dėl neaiškių priežasčių vertinamojo pobūdžio turtinės žalos požymį.

3.  Be to,  Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas bei  Lietuvos advokatūra pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl pirminiu BK projektu siūlomi 300 ir 750 MGL dydžiai gali būti nepakankami tikrajai valstybės ekonominei padėčiai atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte (įskaitant ir BK 190 straipsnį) nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo 400 MGL, o  labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo 900 MGL (VU TF siūlymas 500 MGL ir  1000 MGL, TD siūlymas - iki 1500 MGL).

65.

Lietuvos advokatūra,

2022-06-01

12

 

 

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į augančius infliacijos rodiklius bei vis sparčiau kylančias prekių ir paslaugų kainas, manytina, kad ekonominiais rodikliais pagrįsti nusikaltimų sudėčių dydžiai - turėtų būti didinam i daugiau nei siūloma BK pakeitimo projekte. Siūlytina BK pakeitimo projekto 12 straipsnyje (190 straipsnio pakeitimas) nustatyti, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 1 000 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, bet neviršija 1 000 MGL dydžio sumos. Nedidės vertės turtą siūlytina laikyti, kai jo vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 15 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimas). Atitinkamai, BK 190 straipsnio 2 dalyje siūlytina pakeisti turtinės žalos vertes nustatant, kad: „Siame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 40 15 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 300-500 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 40 15 MGL dydžio sumos, ir didelė, kai jos dydis viršija 300-500 MGL dydžio sumą.". Atsižvelgiantį į tai, turėtų būti pakeisti ir kiti BK straipsniai, kuriuose įtvirtintos turto ar turtinės žalos vertės.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Taip pat, siūlytina nustatyti galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis padariusius sunkius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius), tuomet kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis) ir pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Manytina, kad tokiu būdu būtų labiau užtikrintos nuo nusikaltimų nuosavybei nukentėjusiųjų asmenų turtinės teisės ir turtiniai Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-06-01 Nr. G-2022-4953 interesai - t. y. būtų sudarytos prielaidos nukentėjusiems asmenims greičiau gauti patirtos turtinės žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 38 ir 40 straipsnių pakeitimai gerokai sumažintų teisėsaugos institucijų darbo krūvius, kadangi baudžiamieji procesai dėl sunkių turtinių nusikaltimų būtų užbaigiami greičiau. Taip pat, manytina, kad priėmus siūlomus pakeitimus nebūtų pakenkta valstybės baudžiamosios politikos tikslams - asmenims, atleidžiamiems nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkius turtinius nusikaltimus, galėtų būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnis), tame tarpe ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri pagal savo esmę atitinka dažniausiai už turtinius nusikaltimus skiriamą bausmę - baudą.

Pritarti iš dalies

1.  Pažymėtina, kad ne tik Lietuvos advokatūra, bet ir  Seimo kanceliarijos Teisės departamentas bei  Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl BK projektu siūlomi 300 ir 750 MGL dydžiai gali būti nepakankami tikrajai valstybės ekonominei padėčiai atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti.  Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte (įskaitant ir BK 190 straipsnį) nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo 400 MGL, o  labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo 900 MGL (VU TF siūlymas 500 MGL ir  1000 MGL, TD siūlymas - iki 1500 MGL).

2.  Atkreiptinas dėmesys, kad sistemingų smulkių vagysčių (t. y. iki 3 MGL dydžio) iš prekybos centrų problema yra opi ir plačiai paplitusi Lietuvoje, todėl BK projektu ir nėra siūlomas baudžiamosios atsakomybės už nedidelės vertės turto vagystę perkėlimas į ANK,

 t. y. BK 190 str. paliekamas 3 MGL nedidelės vertės turto dydis. Todėl nepritartina siūlomam BK 190 straipsnyje nurodytam nedidelės vertės turto dydžio padidinimui nuo 3 iki 5 MGL, kadangi tokie pokyčiai tik pagilins šiuo metu plačiai paplitusią ir prekybos tinklų atstovų (o ir Teisėjų tarybos – žr. 39 pastabą) nuolat keliamą sisteminių smulkių vagysčių iš parduotuvių problemą. Kartu svarstytinas nedidelės vertės turto požymio maksimalaus dydžio padidinimas iki 15 MGL.

3. Pastaboje teikiami pasiūlymai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutų tobulinimo nėra susiję su BK projekto tikslais ir turiniu, kadangi jie yra orientuoti į BK bendrosios dalies nuostatų tikslinimą, kuris BK projektu nėra atliekamas.

66.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-05-24

12

 

 

BK 190 straipsnyje siūlomi didelės ir labai didelės vertės, taip pat nedidelės ir didelės turtinės žalos dydžiai turėtų būti nustatomi derinant juos su kituose BK skyriuose numatytais analogiškais dydžiais (pvz., projekte siūlomi skirtingi analogiškų dydžių pakeitimai BK 212, 224(1), 248, 282(1) straipsniuose). Pastebėtina ir tai, kad atskirų BK straipsnių pakeitimuose siūloma keisti tik maksimalias šių dydžių ribas, tuo tarpu minimalus dydis (pvz., BK 199(1), 199(2) ir 200 str. 1 dalyse numatytas 150 MGL dydis) nedidinamas.

Atsižvelgti

BK projektu nustatomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo  inkriminavimu) ir labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis (kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo  inkriminavimą).

67.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

12

 

 

Kaip minėta, pritartina, kad Projektu siekiama baudžiamąją atsakomybę už turtinius nusikaltimus dar labiau diferencijuoti pagal pagrobto turto ir padarytos žalos dydžius. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagrobto turto dydžio, tiek padarytos žalos apskaičiavimo kriterijai, kurie išreiškiami MGL, turi būti keičiami. Manytina, kad tokiais kriterijais galėtų būti bazinės socialinės išmokos arba baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai.

Taip pat siūlytina peržiūrėti ne tik siūlomą keisti 5 MGL slenkstinį dydį, bet ir tą, kuris siejamas su baudžiamosios atsakomybės atsiradimu. Kitaip tariant, siūloma peržiūrėti esamą 3 MGL dydį. Be to, manytina, kad esama ekonominė situacija įpareigoja dar labiau kilstelėti ir nedidelės vertės bei nedidelės turtinės žalos maksimalų dydį, kuris tikrai turėtų būti didesniu nei siūlomas 10 MGL kriterijus.

Nepritarti

1. Pastabos autoriaus siūlymas visame baudžiamajame įstatyme nurodytus MGL dydžius keisti į  bazinės socialinės išmokos arba baziniai bausmių ir nuobaudų dydžius yra kitos diskusijos bei atitinkamai kitų baudžiamojo įstatymo pakeitimų objektas, kuris nėra sietinas su pagrindiniais BK projekto tikslais ir uždaviniais. Kartu pažymėtina, kad MGL dydžių konvertavimas į BBND pareikalautų ne tik BK specialiosios, bet ir bendrosios dalies pakeitimų, tuo tarpu BK projektas orientuotas išimtinai į BK specialiosios dalies nuostatų peržiūrą.

2. Pažymėtina, kad sistemingų smulkių vagysčių (t. y. iki 3 MGL dydžio) iš prekybos centrų problema yra opi ir plačiai paplitusi Lietuvoje, todėl BK projektu ir nėra siūlomas baudžiamosios atsakomybės už nedidelės vertės turto vagystę perkėlimas į ANK, t. y. BK 190 str. paliekamas 3 MGL nedidelės vertės turto dydis. Todėl nepritartina siūlomam BK 190 straipsnyje nurodytam nedidelės vertės turto dydžio padidinimui nuo 3 iki 5 MGL, kadangi tokie pokyčiai tik pagilins šiuo metu plačiai paplitusią ir prekybos tinklų atstovų (o ir Teisėjų tarybos – žr. 39 pastabą) nuolat keliamą sisteminių smulkių vagysčių iš parduotuvių problemą.

68.

Pilietis  Viktoras V.,

2021-10-21

12

 

 

Pakeisti 190 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„190 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

1. Šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 750 MGL dydžio sumą, didelės vertės, - kai jo vertė viršija 300 MGL dydžio sumą, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, ir nedidelės vertės, - kai jo vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.             2. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, tačiau 300 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 5 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, ir didelė, - kai jos dydis viršija 300 MGL dydžio sumą.

3. Šio skyriaus 1891 straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto  XIIIP-4856 nuostatos.

69.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-03-22

13

 

 

8. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projektu siūloma keisti BK 192 ir 195 straipsnius, kurie priklauso BK XXIX skyriui „NUSIKALTIMAI INTELEKTINEI IR PRAMONINEI NUOSAVYBEI“, siūlytina tuo pačiu koreguoti ir paties BK XXIX skyriaus pavadinimą. Galiojančioje BK redakcijoje jis suformuluotas juridiškai netiksliai – pramoninė nuosavybė yra intelektinės nuosavybės sudedamoji dalis, todėl pramoninės nuosavybės kaip savarankiškos teisinės kategorijos įtvirtinimas šalia intelektinės nuosavybės yra perteklinis[[7]].

Pritarti

Patikslintas BK  XXIX SKYRIAUS pavadinimas pagal pastabą., išbraukiant žodžius „ IR PRAMONINEI“.

70.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

14

 

 

VU TF Projekto 37 straipsnis, 192 straipsnio pakeitimas

192 straipsnis. Literatūros, mokslo, meno kūrinio Autorių teisių ar gretutinių teisių objekto neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas

1. Tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) autorių teisių ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 250 100 MGL dydžio sumą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 500 250 MGL dydžio sumą,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Pritarti iš dalies

1. Pritartina siūlomiems BK 192 straipsnio pakeitimams;

2. Atkreiptinas dėmesys, kad BK projektu yra siūlomas  visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo  inkriminavimu), kadangi, manytina, kad BK naudojamas 250 MGL dydis, atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusią ekonominę situaciją valstybėje, iš esmės nėra pakankamas didelės turto vertė ar didelės turtinės žalos požymiams apibrėžti ir atitinkamai BK apskritai neturi būti naudojamas;

3. Siūlytina atsisakyti  jokios pridėtinės vertės nesukuriančios BK 192 straipsnio 2 dalies (skirtumas nu pagrindinės sudėties sankcijos yra vos 1 m.), jos sudėties požymius, įskaitant ir joje nurodomą padidintą MGL dydį)  perkeliant į BK 192 straipsnio pagrindinę sudėtį. Pastebėtina, kad analogišku požiūriu VU TF vadovaujasi tikslinant BK 285 straipsnio sudėtį.

71.

Pilietis  Viktoras V.,

2021-10-21

14

 

 

Pakeisti 192 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„192 straipsnis. Literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas

1. Tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objektą arba jo dalį komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, - pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 150 MGL dydžio sumą, baudžiamas darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 300 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto  XIIIP-4856 nuostatos.

72.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

15

 

 

VU TF Projekto 38 straipsnis, 195 straipsnio pakeitimas

195 straipsnis. Pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė išimtines patento, prekių ženklo, pramoninio dizaino ar kito pramoninės nuosavybės objekto savininko ar dizaino savininko teises arba juridinio asmens teisę į juridinio asmens pavadinimą, komerciniais tikslais arba jeigu dėl to kitas asmuo patyrė didelės žalos,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

 

 

Pritarti iš dalies

1. Pritartina didelės žalos požymio įtvirtinimui;

2. Pritartina siūlomam   juridinio asmens teisės į juridinio asmens pavadinimą dekriminalizavimui, tačiau keltinas klausimas, ar siūloma apskritai dekriminalizuoti tokias veikas, ar visgi numatyti administracinę atsakomybę tokių pažeidimų atžvilgiu;

3. Diskutuotina, ar BK 195 straipsnyje nurodyti pažeidimai visais atvejais turėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę, kai jie padaromi komerciniais tikslais. Pažymėtina, kad tiek galiojančio ANK 125 straipsnio, tiek ANK projekto nuostatos numato administracinę atsakomybę už pramoninės nuosavybės ar  svetimo prekių ženklo naudojimo pažeidimus, kai jie padaromi komerciniais tikslais. Atitinkamai, VU TF siūlymais sieti BK 195 straipsnyje nurodytas veikas su komercinių tikslu požymiu BK 195 straipsnyje būtų kriminalizuoti visi administraciniais nusižengimai, o administracinės atsakomybės už tokius atvejus apskritai neliktų (kadangi tokie pažeidimai, padaryti nekomerciniais tikslais apskritai nėra baudžiami, o komerciniais tikslais padaryti – būtų kriminalizuoti). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siūlomi BK 195 straipsnio pakeitimai turėtų derėti ir su siūlomais BK 204 straipsnio pokyčiais, kurie numato, kad BK 204 straipsnyje nurodytos veikos baudžiamos, kai padaromos komerciniais tikslais tik tais atvejais, kai veika susijusi su didelio kiekio ar didelės vertės požymiu, priešingu atveju taikoma administracinė atsakomybė.

73.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-03-22

16

1

 

9. Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo BK 196 straipsnio 1 dalyje apibūdinant nusikalstamos veikos padarinius – žalą – reikėtų vartoti vienaskaitos galininko („žalą“), o ne vienaskaitos kilmininko formą („žalos“). Analogiška pastaba teiktina ir dėl įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo BK 197 straipsnio 1 dalies. Būtent tokia žodžio „žalą“ forma vartojama kitose projekto nuostatose (pvz., žr. įstatymo projektu keičiamo BK 196 ir 197 straipsnių 2 dalis, kuriose kalbama apie „didelę žalą“).

Pritarti iš dalies

Kalbos taisyklė – jeigu  žodis „žala“ vartojamas

su  būdvardžiais didelė, labai didelė, tuomet  žodis  „žala“ vartojamas galininko linksniu –  padarė didelę, labai didelę žalą, o  jeigu be būdvardžio – kilmininko linksniu – padarė žalos (ne visą galimą žalą).

74.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

16

 

 

Pakeisti 196 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„196 straipsnis. Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims

1. Tas, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugelio informacinių sistemų elektroniniams duomenims arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos elektroniniams duomenims arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

4. Padaryta veika pagal šį straipsnį nelaikoma nusikaltimu, jeigu ja buvo padaryta nedidelė žala.“

Atsižvelgti

Atitinka BK projekto nuostatas.

75.

Piliečio Viktoras V.,

 2022-03-31

17

 

 

Pakeisti 197 straipsnį jį išdėstyti taip:

„197 straipsnis. Neteisėtas poveikis informacinei sistemai

1. Tas, kas neteisėtai sutrikdė ar nutraukė informacinės sistemos darbą padarydamas žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugeliui informacinių sistemų arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčiai informacinei sistemai arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

4. Padaryta veika pagal šį straipsnį nelaikoma nusikaltimu, jeigu ja buvo padaryta nedidelė žala.“

Atsižvelgti

Atitinka BK projekto nuostatas.

76.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,

2022-05-25

16, 17

 

 

BK 196, 197 straipsnių 4 dalyse įtvirtinus Projektu Nr. XIIIP-4856(2) siūlomą nuostatą, kad BK 196, 197 straipsnių 1 dalyse nurodytos veikos nelaikomos nusikaltimu, jei jomis buvo padaryta nedidelė žala, už tokių veikų padarymą nekiltų jokia atsakomybė, t. y. iš viso nebūtų baudžiama. Šiame kontekste pažymėtina, kad šios veikos yra pavojingos net jei jomis ir nesukeliama didelė žala. Dėl to svarstytina galimybė nustatyti administracinę atsakomybę už pirmiau nurodytų veikų padarymą.

Pritarti

Pritartina požiūriui už veikas, kuriomis padaromas nedidelė žala, numatyti administracinę atsakomybę.

77.

Teisėjų taryba,

2022-04-15

16,

17

 

 

           BK projektu siūloma BK 196, 197 straipsnių ketvirtosiose dalyse įtvirtinti, kad šių BK straipsnių pirmosiose dalyse nurodytos veikos nelaikomos nusikaltimu, jei jomis buvo padaryta nedidelė žala. Pažymėtina, kad šios veikos yra pavojingos, net jei jomis ir nesukeliama didelė žala, todėl siūlytina už BK 196 straipsnio 1 dalyje, 197 straipsnio 1 dalyje draudžiamas pavojingas veikas, kai jomis padaroma nedidelė žala, nustatyti administracinę atsakomybę.  

Pritarti

Pritartina požiūriui už veikas, kuriomis padaromas nedidelė žala, numatyti administracinę atsakomybę.

78.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-05-24

16,

17

 

 

BK 196 ir 197 straipsnių papildymas 4 dalimis, kuriose nustatoma, kad „padaryta veika pagal šį straipsnį nelaikoma nusikaltimu, jeigu ja buvo padaryta nedidelė žala“, yra ydingas ir nesuderinamas su BK Specialiosios dalies straipsnių konstravimo teisine technika. Pažymėtina, jog BK Specialiosios dalies straipsniuose apibrėžiamos veikos, kurios yra uždraustos, todėl siekiant susiaurinti baudžiamosios atsakomybės ribas būtina siauriau apibrėžti uždraustos veikos požymius, pvz., numatant baudžiamojo nusižengimo sudėtį arba pagrindinėje nusikalstamos veikos sudėtyje paliekant žalą kaip būtiną sudėties požymį ir įvardinant konkretų reikalaujamą žalos dydį (MGL verte), ir pan.

Atsižvelgti

 

79.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

16,

17

 

 

Įstatymų projektu siūloma BK 196 ir 197 straipsniuose atsisakyti baudžiamojo nusižengimo sudėties, tokiu būdu dekriminalizuojant atvejus, kai neteisėtu poveikiu elektroniniams duomenims (BK 196 straipsnio 3 dalis) ar informacinei sistemai (BK 197 straipsnio 3 dalis) yra padaroma nedidelė žala. Toks dekriminalizavimas atitinka Įstatymo projekto tikslus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu už tokio pobūdžio veikas administracinė atsakomybė nėra nustatyta. Atitinkamai kaltininkui, pažeidusiam elektroninių duomenų ar informacinių sistemų vientisumą ar prieinamumą ir sukėlusiam nedidelę žalą, administracinė atsakomybė negalėtų būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti galimybę tokio pobūdžio teisės pažeidimus įtraukti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, papildant jį atitinkamais straipsniais.

Pritarti

Pritartina požiūriui už veikas, kuriomis padaromas nedidelė žala, numatyti administracinę atsakomybę.

 

80.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

2022-06-03

18

 

 

Sutiktina, kad galiojantis draudžiamų medžiagų kontrabandos reglamentavimas, nenumatantis baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo pagal šių medžiagų kiekius, laikytinas ydingu, tačiau nepritartina išvadai, kad vien dėl tokio reglamentavimo šį nusikaltimą būtina dekriminalizuoti. Projekte siūloma panaikinti BK 199 straipsnio 4 dalį, susijusią su draudžiamų medžiagų kontrabanda, tad susidaro įspūdis, kad pakeitimų iniciatoriai draudžiamų medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nelaiko pavojingesne veika negu šių medžiagų disponavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad asmuo, gabendamas draudžiamas medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne tik pažeidžia disponavimo jais tvarką, bet ir medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarką. Taip pažeidžiami du baudžiamojo įstatymo saugomi objektai. Akivaizdu, kad baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų ar šaunamųjų ginklų kontrabandą yra būtina, tik jos reglamentavimas turi būti keičiamas. Būtina išplėsti BK 199 straipsnio dalių sąrašą, diferencijuojant baudžiamosios atsakomybės už draudžiamų medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ribas pagal gabenamų medžiagų kiekius.

Pažymėtina, kad ES Taryba kaip vieną iš kovos su nusikalstamumu prioritetų patvirtino „Neteisėtą prekybą narkotikais“ ir nustatė tikslus – nustatyti nusikaltėlių tinklus, dalyvaujančius gaminant ir pasauliniu lygmeniu tiekiant kanapes, kokainą, heroiną, sintetinius narkotikus ir naujas psichoaktyviąsias medžiagas ES, ir kovoti su jais. Be to, 2021–2025 m. ES kovos su narkotikais strategijoje numatytas strateginis prioritetas – didinti neteisėtos didmeninės prekybos narkotikais ir narkotikų pirmtakais ES įvežimo ir išvežimo punktuose atvejų nustatymą, o to siekti kovojant su narkotikų ir narkotikų pirmtakų kontrabanda, vykdoma į ES ir iš jos naudojantis pripažintais teisėtais prekybos kanalais. Tokie tikslai gali būti įgyvendinti tik saugant valstybės sieną ir baudžiant už šių medžiagų kontrabandą.

Siūlymas atsisakyti BK 199 straipsnio 4 dalies kvalifikuojamųjų požymių (šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimas) vertintinas kaip nepagrįstas dar ir dėl to, kad tokios veikos padarymas yra itin pavojingas. Nesuprantama, kodėl nurodyti objektai prilyginami kitiems daiktams, kurie gali būti gabenami kontrabandos būdu. Galiojančios BK 199 straipsnio 4 dalies sankcija yra žymiai didesnė už projekte siūlomas sankcijas (pvz., BK 253 straipsnio 2 dalies sankcija, kurioje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų). Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytų specialių dalykų gabenimas per valstybės sieną pagal siūlomą straipsnio redakciją užtrauks atsakomybę pagal BK 199 straipsnį, tačiau kiekvienu atveju turės būti nustatyta gabenamų dalykų vertė, o tai apsunkins nusikalstamos veikos įrodinėjimą, ženkliai padidins šių veikų tyrimo ir teisminio nagrinėjimo sąnaudas ir trukmę. Atkreiptinas dėmesys, kad šių dalykų nėra laisvoje civilinėje apyvartoje, todėl turės būti priimti ir poįstatyminiai aktai, numatantys šių dalykų vertės nustatymo metodiką, taip pat didės specialistų darbo krūvis, todėl bus reikalingi papildomi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Apčiuopiamos pridėtinės vertės ar pokyčių, susijusių su nuteistų asmenų skaičiumi, straipsnio pakeitimai neduos, keisis tik įrodinėtinų aplinkybių apimtis.

Pažymėtina ir tai, kad dėl karo Ukrainoje atsirandant daugiau galimybių neteisėtai įgyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir sprogmenis, o taip pat juos pervežti į kitas šalis, tinkama valstybės sienos apsauga įgyvendinant kontrabandos kontrolę yra sietina ir su valstybės nacionaliniu saugumu, nes valstybės sienos apsauga yra sudėtinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo dalis.

Pritarti iš dalies

1. Atsižvelgiant į institucijų ir ekspertų pastabas, patobulintas BK 199 straipsnis ir pagal įstatymu saugomus objektus,  atitinkamai parengti nauji 8 kontrabandos straipsniai  – 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821, kurių redakcijos pateiktos  Komiteto pasiūlymuose  sprendžia  institucijų ir ekspertų pastabose  keliamas kontrabandos reglamentavimo problemas.

Papildomi argumentai: Pažymėtina, kad pastaboje iš esmės niekaip nepaneigti BK projekto aiškinamajame rašte (toliau – AR)  5.3. punkte nurodyti itin išsamūs BK 199 straipsnio netinkamo, kazuistinio, fragmentiško ir neproporcingo reguliavimo argumentai. Kartu pastaboje pateikiami racionalumo, protingumo ir logikos dėsniams prieštaraujantys argumentai, kad, priėmus siūlomus BK 199 straipsnio pakeitimus, „<...> nurodytų specialių dalykų gabenimas per valstybės sieną pagal siūlomą straipsnio redakciją [vis tiek] užtrauks atsakomybę pagal BK 199 straipsnį, tačiau kiekvienu atveju turės būti nustatyta gabenamų dalykų vertė <...>“, kadangi nei vadovaujantis galiojančiu, nei BK projektu keičiamu reguliavimu BK 199 str. nurodytų uždraustų ar ribotos apyvartos medžiagų ar daiktų nereikėjo ir nereikės konvertuoti į MGL dydžius, o inkriminavimui pakaktų vien paties draudžiamo daikto ar medžiagos gabenimo per Lietuvos valstybės sieną fakto.

2. Kartu pastaboje siūlomas BK 199 straipsnyje  nurodytų medžiagų ir daiktų diferencijavimas pagal jų kiekius (ir, matyt, pagal tikslą platinti ar be tikslo platinti) pačiame BK 199 straipsnyje neišsprendžia AR 5.3. punkte nurodytų BK 199 str. straipsnio reguliavimo esminių trūkumų: a) nebūtų išspręstos šių nusikalstamų veikų netinkamo objekto problemos (AR 5.3.8. punktas); b) išliktų AR 5.3.9. punkte nurodytas neišvengiamas idealiųjų sutapčių perteklinis kvalifikavimas (kas papildomai didintų ir teismų darbo krūvį); c) apygardos teismai ir toliau būtų apkrauti pertekliniu darbo krūviu, sprendžiant net smulkius kontrabandos atvejus (pvz., dėl nereikšmingo kiekio bet kurios rūšies prekursorių, vieno ginklo, kelių šovinių, mažo kiekio nuodingųjų ar radioaktyviųjų medžiagų, ir pan. kontrabandos), kadangi, manytina, kad daugelis atvejų vis tiek patektų būtent į sunkių nusikaltimų kategoriją (AR 5.3.9. punktas); d) BK 199 straipsnio rėmuose vis tiek išliktų AR 5.3. punkte nuosekliai akcentuojamas BK 199 str. 2 ir 4 d. sankcijų nesuderinamumas ir neproporcingumas (įskaitant ir AR 5.3.5 punkte nurodytą aspektą), kadangi, atsižvelgiant į BK 199 str. 2 ir 4 d. nurodytų medžiagų ir daiktų gausą bei įvairovę, teisėkūros aspektu būtų praktiškai neįmanoma apjungti į vieną normą tiek daug skirtingų nusikalstamų veikų sudėčių požymius (ir tikslus, ir kiekius) bei tinkamai suderinti naujo BK 199 straipsnio daugybės atskirų dalių, kuriose būtų visos šios medžiagos ir daiktai sugrupuoti pagal jų tam tikrus kiekius ir pagal jų (narkotinių, psichotropinių ir dopingo medžiagų atveju) gabenimo tikslus, sankcijas su galiojančio BK 253, 256, 259, 260, 266, 267, 2761 specialiųjų straipsnių itin skirtingų dydžių sankcijomis; e) nebūtų išspręstas netinkamas bet kokio kiekio ir bet kokios rūšies prekursorių kontrabandos reglamentavimas (AR 5.3.2. punktas); f) nebūtų išspręstas tam tikrų dopingo medžiagų kontrabandos netinkamas reglamentavimas (AR 5.3.4. punktas); g) niekaip nebūtų sprendžiamos AR 5.3.10 punkte nurodytos fragmentiško, nelogiško ir nesistemiško BK 199 str. reguliavimo ir taikymo problemos ir pan. Pateikti nauji BK 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 282 straipsniai sprendžia  institucijų ir ekspertų pastabose  keliamas problemas.

81.

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2022-04-11

18

 

 

Pažymėtina, kad Policijos departamentas nepritarė ir nepritaria siūlymui eliminuoti kaip kvalifikuojančius nusikaltimo požymius kontrabandos objektus – dopingą, narkotikus, ginklus ir nusikaltimo sudėtį sieti tik su minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Nesutinkame su aiškinamajame rašte nurodyta nuostata, kad padidėjusios rizikos šaltinių gabenimo ir jų gabenimo per sieną klausimas yra išspręstas kvalifikuojant veikas pagal atskirus straipsnius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259, 260, 266, 253, 267 ir kiti straipsniai). Kvalifikuojant civilinėje apyvartoje uždraustų daiktų gabenimą per valstybės sieną tik pagal atskirus disponavimą uždraustais objektais numatančius straipsnius, dažnu atveju numatoma lengvesnė sankcija ir alternatyvios bausmės negu kvalifikuojant atitinkamai pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, kas leistų išvengti griežtesnės atsakomybės už pavojingų objektų įvežimą iš kitos valstybės ir sukeltų pavojų įstatymų saugomoms vertybėms. Be to, šios nuostatos panaikinimas apribotų galimybes užtikrinti dalies uždraustų objektų įvežimo į Lietuvos Respubliką užkardymą, naudojant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) numatytas priemones, atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, nuodingųjų medžiagų gabenimas, kuris gali padaryti didžiulę žalą aplinkai ir sukelti grėsmę žmonių sveikatai, yra laikomas nesunkiu nusikaltimu, o nesant griežtos atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą, net ir sistemingi atvejai gali būti laikomi nesunkiu nusikaltimu. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, gabendamas draudžiamas medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pažeidžia ne tik disponavimo jomis tvarką, bet ir medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarką, t. y. pažeidžia du baudžiamojo įstatymo saugomus objektus. 

Manome, kad siūlomi pakeitimai sudarytų prielaidas asmenims nebaudžiamiems atsigabenti narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš užsienio šalių, kur jos yra laisviau prieinamos, ypač iš tų, kuriose disponavimas kvaišalais yra iš dalies legalizuotas, o tai paskatintų narkotikų paplitimą ir vartojimą Lietuvoje. Iš esmės siūlomi pakeitimai nedera su griežta narkotinių ir psichotropinių medžiagų paplitimo kontrolės nacionaline politika, į kurios įgyvendinimą ir užtikrinimą teisėsauga deda itin dideles pastangas. Policijos departamentas nepalaiko atsakomybės lengvinimo, argumentuojant tuo, kad asmuo, siųsdamasis nedidelį kiekį narkotinių medžiagų iš šalies, kurioje jos lengvai prieinamos, nesuvokia savo veikos pavojingumo ir iš esmės daro nesunkų nusikaltimą – pažymėtina, kad dažnu atveju asmenys neapsiriboja vienkartiniu veikimu, į šį procesą yra įtraukiami kiti asmenys, o įgijus priklausomybę, veika tampa tęstine ir kartotine. Tokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo būdų paplitimas tik pabrėžia, kad teisėsaugos pastangomis vidaus nelegali narkotinių medžiagų rinka yra ribota ir suvaldyta, todėl neracionalu palengvinti galimybę kvaišalams patekti į šalį iš užsienio valstybių.

Analogiškai neigiamai vertintini siūlomi pakeitimai ir kovos su nelegalia ginklų apyvarta kontekste – Lietuvoje užtikrintas griežtas ginklų kontrolės mechanizmas, skiriama daug dėmesio, kad būtų identifikuoti ir paimti nelegalioje apyvartoje esantys ginklai, todėl šalyje yra žemas grėsmės lygis dėl nusikaltimų, daromų panaudojant šaunamuosius ginklus. Vertinant siūlomus pokyčius, būtina įvertinti ir ginklų kontrabandos rizikas, susijusias su geopolitine situacija.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nepritariame siūlymui iš BK 199 straipsnio išbraukti 2 ir 4 dalies nuostatas.

Nepritarti

Žr. analogiškus argumentus dėl Generalinės prokuratūros 80 pastabos.

Atsižvelgiant į institucijų ir ekspertų pastabas, patobulintas BK 199 straipsnis ir pagal įstatymu saugomus objektus,  atitinkamai parengti nauji 8 kontrabandos straipsniai  – 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821, kurių redakcijos pateiktos  Komiteto pasiūlymuose  sprendžia  institucijų ir ekspertų pastabose  keliamas kontrabandos reglamentavimo problemas Taip pat  daugiau argumentų žr.  prie Generalinės prokuratūros 80 pastabos.

 

82.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-05-24

18

 

 

BK 199 str. 4 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalios ribos dydis (penkiolika metų) yra abejotinas, nes prilygsta arba net viršija nusikaltimų žmogaus gyvybei arba sveikatai, pvz., BK 129 str. 1 dalies sankcijoje už paprastą nužudymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Atsižvelgti

Pastaba neaktuali, kadangi pateikta nebeaktualiam BK projektui  XIIIP-4856.

83.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

202210-17

19

 

 

VU TF Projekto 32 straipsnis, 199 straipsnio pakeitimas

199 straipsnis. Kontrabanda

1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL 250 MGL bet neviršija 250 MGL 500 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. 2. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL 500 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius),

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

5. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Pritarti iš dalies

Pritartina BK 199 straipsnio 2 dalies redagavimui, o 4 dalies išbraukimui, tačiau siekiant visapusiškai įgyvendinti aptariamus pakeitimus, tikslinga sistemiškai pakeisti (atsižvelgiant į VU TF siūlymus BK 260 straipsnyje) kiekvieną BK straipsnį (papildant kiekvieno straipsnio sudėtį formuluotę - "gabeno ar siuntė Lietuvos Respublikoje arba per Lietuvos Respublikos valstybės sieną"), kuriame draudžiamas disponavimas atitinkamu dalyku: šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogstamosios medžiagos - BK 253 straipsnis; radioaktyvios medžiagos - 256 straipsnis; nuodingosios ar stipriai veikiančios medžiagos - BK 267 straipsnis, narkotinės, psichotropinės medžiagos -  atitinkamai BK 259, 260 straipsniai, prekursoriai - BK 266 straipsnis, dopingas - BK 276-1 straipsnis . Kartu, atsižvelgiant į tai, BK 199 straipsnio sudėtyje tikslinga palikti strategines prekes, kadangi šiuo metu nėra bendrojo BK straipsnio, išimtinai skirto kriminalizuoti disponavimą šiuo dalyku;

2. Manytina, kad siūlomas 500 MGL dydis neatspindi realios valstybės ekonominės padėties bei yra nepakankamas sunkaus nusikaltimo sudėties požymiams apibrėžti, todėl siūlytina jį keisti BK projekte naudojamu 900 MGL dydžiu (pateikti Lietuvos socialinių mokslų centro teisės instituto, Lietuvos advokatūros bei Seimo Teisės departamento siūlymai didinti MGL dydžius, kuriais būtų apibrėžiami sunkaus nusikaltimo sudėties požymiai –1000  ar 1500 MGL dydžiu, tačiau pastariesiems  dydžiams nebuvo pritarta);

3. BK 199 straipsnyje nurodytos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos nuo 150 iki 250 MGL padidinimas diskutuotinas. Aptariamu aspektu atkreiptinas dėmesys, kad minėta riba nuo 250 MGL iki 150 MGL pakankamai neseniai buvo pakeista   2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836, todėl diskutuotinas jos grąžinimo į ankstesnę padėtį poreikis. 

Taip pat Komiteto siūlymuose pateikti nauji 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 282 straipsniai, kurie  sprendžia  institucijų ir ekspertų pastabose  keliamas kontrabandos reglamentavimo problemas.

84.

Lietuvos socialinių mokslų centro teisės institutas,

2022-06-01

18

 

 

Visiškai pritariame siūlymui sistemiškai sutvarkyti kontrabandos nusikaltimo sudėtį, iškeliant su skyriumi, kuriame yra numatyta atsakomybė už šį nusikaltimą (Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai), nieko bendro neturinčias normas. Kartu tuo būtų panaikintas dubliavimasis su kituose skyriuose esančiomis nusikaltimų sudėtimis.

Tikriausiai visiems akivaizdu, kad su neteisėtu disponavimu narkotikais, prekursoriais, ginklais, sprogmenimis, nuodais, dopingo medžiagomis (toliau sutrumpintai – pavojingi dalykai) susijusios veikos neturi nieko bendro su ekonomika ir verslu. Tad iš atitinkamo BK skyriaus jos turi būti pašalintos. Kituose BK skyriuose, kurie reguliuoja nusikaltimus, susijusius su pavojingais dalykais, atsakomybė už šias veikas jau yra nustatyta. Tad, išbraukus šias veikas iš BK 199 straipsnio ir atlikus nedideles Projekto autorių siūlomas korekcijas (papildymus) reikiamuose BK skyriuose numatytose nusikaltimų sudėtyse, BK nuoseklumo ir logikos reikalavimas būtų įgyvendintas.

Kartu būtų pašalintas perteklinis reguliavimas, kai su pavojingais dalykais susiję nusikaltimai visiškai be reikalo BK reguliuojami keliose vietose ir tas pats nusikaltimas dėl to baudžiamas pagal kelis straipsnius kaip sutaptis, nors visai pakaktų vieno. Antai kai yra specialūs „narkotikų“ straipsniai BK 259, 260, 261, kurie numato atsakomybę ir griežtas bausmes (ypač 260 ir 261 straipsniai) už disponavimą narkotikais, taip pat ir jų atsisiuntimą ar atvežimą į Lietuvą, atskirai (ir netinkamame BK skyriuje) reguliuoti pastarąją veiką nėra jokios prasmės.

Siūloma BK 199 straipsnio reforma išspręstų ir mažų narkotinių medžiagų kiekių importo perteklinio baudimo problemą. Dabartinis reguliavimas, kai baudžiamasis įstatymas numato nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimą už tokių medžiagų neteisėtą importą neatsižvelgiant į jų kiekį (taip pat ir iki 5 g kanapių ar nedidelio kiekio haliucinogeninių grybų) yra neproporcingas tiek mūsų BK, tiek Vakarų Europos baudžiamosios politikos kontekste. Lietuvos baudžiamojoje justicijoje neadekvatumą mėgina koreguoti teismų praktika, tokio pobūdžio bylose nuolatos taikydama išimtinę taisyklę, numatytą BK 54 straipsnio 3 dalyje, leidžiančią teismui skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, kai sankcijoje numatytoji aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokia situacija, kai teismams išimtinę taisyklę tenka taikyti nuolat, aiškiai signalizuoja, kad baudžiamajam įstatymui – konkrečiai specialiosios dalies normai – būtinos korekcijos, kurias ir siūlo Projekto autoriai.

Viešumoje buvo išsakyti nuogąstavimai, kad siūlomi pakeitimai gali pernelyg apriboti kriminalinės žvalgybos veiką, neva kriminalinė žvalgyba negalėtų būti taikoma aiškinantis didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo atvejus. Tokie nuogąstavimai neturi rimto pagrindo. Kriminalinės žvalgybos stadijoje tiriamos įvairios prielaidos. Tokioje ankstyvoje stadijoje sunku tiksliai įvertinti, ar gabenamas didelis, ar labai didelis kiekis medžiagos. Taip pat negalima atmesti, kad didelis ar labai didelis kiekis narkotinių medžiagų yra gabenamas su tikslu jį platinti. O prielaida dėl medžiagų labai didelio kiekio, kaip ir prielaida dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo su tikslu platinti, sudaro pagrindą vykdyti kriminalinę žvalgybą.

Taigi, BK nuoseklumo, logikos, bausmių proporcingumo reikalavimai yra vienareikšmiškai Projekto autorių siūlymų pusėje. Juos įgyvendinus, nenukentėtų ir kriminalinės žvalgybos veikla. Dar daugiau, įgyvendinusi šiuos siūlymus, Lietuva atsikratytų vieno iš tarybinės baudžiamosios teisės reliktų. Atsivertus buvusios Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamąjį kodeksą, jo 77 straipsnį, galime matyti identišką vaizdą, koks yra dabar BK 199 straipsnio 4 dalyje – atsakomybė už sprogstamųjų, narkotinių, smarkiai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, ginklų importą yra numatyta tame pačiame straipsnyje, kuris numatė prekių kontrabandą. Ir netgi bausmė nukopijuota lygiai tokia pati – nuo 3 iki 10 metų. Tik galiojančiame BK nėra tokios papildomos bausmės kaip nutrėmimas. Vakarietiškuose įstatymuose matome kitokio reguliavimo pavyzdžių. Pažiūrėkime, kaip narkotikų importas sureguliuotas Vokietijoje. Kontrabandos straipsnyje Vokietijos įstatymuose numatyta atsakomybė tik už apmokestinamų prekių kontrabandą. Narkotikų importas – tik narkotikams skirtame straipsnyje (esančiame specialiai narkotikams skirtame įstatyme). Dar vienas skirtumas – už narkotikų importą, kai medžiaga skirta tik savo reikmėms ir jos kiekis nėra didelis, Vokietijos įstatymas numato baudą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Lietuvoje, kaip minėta, pagal BK 199 straipsnį – nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo, lygiai kaip buvusioje Sovietų Sąjungoje. Be to, Vokietijos įstatymas suteikia teisę teismui visai neskirti bausmės, jeigu narkotikų kiekis yra nedidelis ir jie skirti tik asmeniniam vartojimui. Taigi, Projekto nuostatomis aiškiai siūloma pereiti nuo reliktinio tarybinio pavojingų medžiagų kontrabandos reguliavimo prie vakarietiško.

Pritarti

Pateiktais argumentais pritariama BK projektu siūlomiems BK 199 straipsnio pakeitimams. Taigi, atsižvelgiant į institucijų ir ekspertų pastabas, patobulintas 199 straipsnis ir pagal įstatymu saugomus objektus,  atitinkamai parengti nauji 8 kontrabandos straipsniai  – 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821, kurių redakcijos pateiktos  Komiteto pasiūlymuose, ir šie straipsniai turėtų išspęsti   institucijų ir ekspertų pastabose  keliamas kontrabandos reglamentavimo problemas.

85.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

18

 

 

Pakeisti 199 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „199 straipsnis. Kontrabanda 1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas arba nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 750 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines ar psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, didelį ar labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba didelį ar labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto  XIIIP-4856 nuostatos.

86.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

18, 19,20, 21

 

 

Pirmiausiai pažymėtina, kad skirtingai nei yra šiuo metu, BK 199, 199-1, 199-2 ir 200 straipsnių normos saugo ne ekonomiką, o valstybės, Europos Sąjungos (toliau – ES) finansų sistemą, nes pažeidžiant muitų teisės nuostatas, siekiama išvengti mokesčių. Taigi šių straipsnių peržiūros poreikis, siejamas tiek su jų vieta BK normų sistemoje, tiek ir su jų turiniu. Šiais klausimais būtinos platesnės diskusijos, nes atitinkami sprendimai darytų poveikį kur kas didesniam spektrui normų.

Pasisakant dėl BK 199 straipsnio pakeitimų, pritartina, kad šalia laisvės atėmimo bausmės siūloma įvesti aiškią alternatyvą – baudą. Tačiau šiuo metu galiojantys ir taikomi baudos dydžiai sąlygoja baudos neveiksmingumą ir realiai neveikia kaip alternatyva laisvės atėmimui. Todėl siūloma peržiūrėti baudos dydžius, kad jie būtų objektyviai pritaikomi, o ne finansiškai žlugdantys. Siūlytina atsisakyti MGL ir pereiti prie dienpinigių sistemos. Manytina, tai leistų labiau individualizuoti baudos bausmės dydį.

Kontrabandos dalyko vertė turėtų būti padidinta daugiau nei numatyta Projekte ir tai taikytina visoms BK 199 straipsnio dalims, kuriose kontrabandos dalykas išreiškiamas tam tikru piniginiu ekvivalentu. Toks siūlymas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie Projekto aiškinamajame rašte yra susieti su ekonomine situacija ir panašiais veiksniais.

BK 199 straipsnis turi būti keičiamas ir dėl jo netinkamos formuluotės, nenustatytų kriterijų, pagal kuriuos šios veikos būtų atribojamos nuo administracinių nusižengimų, ir nuo BK 199-1 ir BK 200 straipsniuose numatytų veikų.

Projekte narkotinių, psichotropinių medžiagų (jų pirmtakų) gabenimas eliminuojamas iš kontrabandos sudėties ir atitinkamos veikos kvalifikuojamos tik pagal atitinkamas veikas draudžiančias normas. Tas pats pasakytina ir dėl dopingo medžiagų, šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų ir radioaktyvių medžiagų eliminavimo iš BK 199 straipsnio. Tačiau atitinkami siūlymai nesprendžia grynųjų pinigų gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną ir tokios veikos kriminalizavimo problemų. Grynieji pinigai nėra muito mokesčiu ar kokiu nors kitokiu su muitinės procedūromis susijusiu mokesčiu apmokestinama prekė. Pagal ES teisę nustatytas privalomumas deklaruoti į ES įvežamus ar iš ES išvežamus grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 eurų ir daugiau. Tai reiškia, kad asmuo, kuris pažeidžia šią pareigą, pažeidžia tik nustatytą grynųjų pinigų deklaravimo tvarką. Todėl siūlytina tokį elgesį dekriminalizuoti, o asmenis traukti baudžiamojon atsakomybėn tik už nustatytus pinigų plovimo (BK 216 straipsnis) atvejus.

Pertvarkant kontrabandos sudėtį turi būti pereinama nuo prekių vertės kriterijaus prie nuslėptų mokesčių kriterijaus, nes šio nusikaltimo esmė - siekis išvengti mokesčių. Derėtų spręsti ir kilnojamų kultūros vertybių bei antikvarinių daiktų gabenimo problemą kontrabandos kontekste. Šiuo metu šių daiktų gabenimas nesiejamas su jų verte. Be to, nei galiojantis, nei Projekte nurodomas BK 199 straipsnis nedera su ES galiojančiu ir tiesiogiai valstybėse narėse veikiančiu teisės aktu – 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 116/2009).

Nepritarti

BK projektu siūlomi BK 199 straipsnio pakeitimai turi aiškų tikslą bei pakeitimo apimtį – t. y. jais siekiama nustatyti didesnius MGL dydžius bei atisakyti perteklinių ir neproporcingų BK 199 straipsnio 2 ir 4 d. Jokie kiti, ypač esminiai šios sudėties pokyčiai nebuvo ir nėra svarstomi ir (ar) atliekami. Atsižvelgiant į tai, pastaboje pateikti konceptualūs siūlymais (pvz., dienpinigių sistemos BK įvedimas, grynųjų pinigų gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną problemų sprendimai, parėjimas nuo prekių vertės kriterijaus prie nuslėptų mokesčių kriterijaus ir pan.) nėra susiję su BK projektu atliekamais baudžiamojo įstatymo pakeitimais ir jų tikslais, todėl laikytini kitos, atskiros plačios diskusijos objektais.

87.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-05-24

19

 

 

Svarstytina, ar BK 199(1) str. neturėtų būti numatyti tokie patys muitinės apgaulės nusikaltimą kvalifikuojamieji požymiai, kaip ir numatyti BK 199 str. kontrabandos nusikaltimą kvalifikuojamieji požymiai.

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto  XIIIP-4856 nuostatos.

88.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

19

 

 

VU TF Projekto 43 straipsnis, 1991 straipsnio pakeitimas

1991 straipsnis. Muitinės apgaulė

1. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL 250 MGL, bet neviršija 250 MGL 500 MGL dydžio sumos, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL 500 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

 

Pritarti iš dalies

1. Pritartina siūlymui padidinti BK 199-1 straipsnyje nurodytus maksimalius MGL dydžius, tačiau, manytina, kad siūlomas 500 MGL dydis neatspindi realios valstybės ekonominės padėties bei yra nepakankamas sunkaus nusikaltimo sudėties požymiams apibrėžti, todėl siūlytina jį keisti BK projekte naudojamu 900 MGL dydžiu (Lietuvos socialinių mokslų centro teisės instituto, Lietuvos advokatūros bei Seimo Teisės departamento siūlymams didinti MGL dydžius, kuriais apibrėžiami sunkaus nusikaltimo sudėties požymiai – pakeisti į 1000 ar 1500 MGL dydį nepritarta);

2. BK 199-1 straipsnyje nurodytos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos nuo 150 iki 250 MGL padidinimas diskutuotinas. Aptariamu aspektu atkreiptinas dėmesys, kad minėta riba nuo 250 MGL iki 150 MGL pakankamai neseniai buvo pakeista   2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836, todėl diskutuotinas jos grąžinimo į ankstesnę padėtį poreikis. 

Teikiama patobulinta projekto 19 straipsnio  redakcija:

Pakeisti 1991 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1991 straipsnis. Muitinės apgaulė

1. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 400 MGL dydžio sumos, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. 3. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 900 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

 

89.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

19

 

 

Pakeisti 1991 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1991 straipsnis. Muitinės apgaulė

1. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 750 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto  XIIIP-4856 nuostatos.

90.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

20

 

 

VU TF Projekto 44 straipsnis, 1992 straipsnio pakeitimas

1992 straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis

1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL 250 MGL, bet neviršija 250 MGL 500 MGL dydžio sumos,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL 500 MGL dydžio sumą,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Pritarti iš dalies

1. Pritartina siūlymui padidinti BK 199-2 straipsnyje nurodytus maksimalius MGL dydžius, tačiau, manytina, kad siūlomas 500 MGL dydis neatspindi realios valstybės ekonominės padėties bei yra nepakankamas sunkaus nusikaltimo sudėties požymiams apibrėžti, todėl siūlytina jį keisti BK projekte naudojamu 900 MGL dydžiu (Lietuvos socialinių mokslų centro teisės instituto, Lietuvos advokatūros bei Seimo Teisės departamento siūlymams didinti MGL dydžius, kuriais apibrėžiami sunkaus nusikaltimo sudėties požymiai – pakeisti į 1000 ar 1500 MGL dydį nepritarta);

2. BK 199-2 straipsnyje nurodytos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos nuo 150 iki 250 MGL padidinimas diskutuotinas. Aptariamu aspektu atkreiptinas dėmesys, kad minėta riba nuo 250 MGL iki 150 MGL pakankamai neseniai buvo pakeista   2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836, todėl diskutuotinas jos grąžinimo į ankstesnę padėtį poreikis.

Teikiama projekto 20 straipsnio patobulinta redakcija:

Pakeisti 1992 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1992 straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis

1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 400 MGL dydžio sumos,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. 3. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 900 MGL dydžio sumą,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

 

91.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

20

 

 

Pakeisti 1992 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1992 straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis

1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 750 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto  XIIIP-4856 nuostatos.

92.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

21

 

 

VU TF Projekto 45 straipsnis, 200 straipsnio pakeitimas:

200 straipsnis. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos

1. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 150 MGL 250 MGL, bet neviršija 250 MGL 500 MGL dydžio sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL 500 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

 

Pritarti iš dalies

1. Pritartina siūlymui padidinti BK 200 straipsnyje nurodytus maksimalius MGL dydžius, tačiau, manytina, kad siūlomas 500 MGL dydis neatspindi realios valstybės ekonominės padėties bei yra nepakankamas sunkaus nusikaltimo sudėties požymiams apibrėžti, todėl jis keistinas  BK projekte naudojamu 900 MGL dydžiu (Lietuvos socialinių mokslų centro teisės instituto, Lietuvos advokatūros bei Seimo Teisės departamento siūlymams didinti MGL dydžius, kuriais apibrėžiami sunkaus nusikaltimo sudėties požymiai – pakeisti į 1000 ar 1500 MGL dydį - nepritarta);

2. BK 200 straipsnyje nurodytos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos nuo 150 iki 250 MGL padidinimas diskutuotinas. Aptariamu aspektu atkreiptinas dėmesys, kad minėta riba nuo 250 MGL iki 150 MGL pakankamai neseniai buvo pakeista   2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836, todėl diskutuotinas jos grąžinimo į ankstesnę padėtį poreikis.

Teikiama projekto 21 str., keičiančio 200 straipsnį, redakcija:

Pakeisti 200 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„200 straipsnis. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos

1. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 400 MGL dydžio sumos, ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. 3. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 900 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

 

93.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

21

 

 

Pakeisti 200 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„200 straipsnis. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos

1. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

 2. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 750 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto  XIIIP-4856 nuostatos.

94.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

22

 

 

Dėl siūlymo atsisakyti alternatyvaus veikos padarymo būdo pastabos nereiškiamos.

Tačiau pažymėtina, kad ši norma reikalauja detalesnės peržiūros. BK 201 straipsnio 2 ir 3 dalys baudžiamosios atsakomybės taikymą sieja su atitinkamu naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) kiekiu – BK 201 str. 2 d. (50 litrų), BK 201 str. 3 d. (10 litrų). Veikos pavojingumo skirstymas pagal tūrį yra kritikuotinas. Atsakomybė už disponavimą naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) turėtų būti siejama su grynuoju alkoholio kiekiu, o ne su skiedinio tūriu. Pagal esamą reguliavimą grynojo alkoholio kiekio turėjimas gali būti laikomas nenusikalstamu, tol, kol jis yra nepraskiestas. Tačiau praskiedus jį iki atitinkamo įstatyme numatyto kiekio (10 ar 50 litrų) baudžiamoji atsakomybė jau turėtų būti taikoma.

Siūlytina baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį sieti ne su naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) litražu, bet su nustatyta grynojo alkoholio mišinyje (skiedinyje) koncentracija.

Nepritarti

BK projektu nėra siūloma  keisti baudžiamosios atsakomybės už disponavimą naminiais stipriais alkoholiniais gėrimais, nedenatūruotu ar denatūruotu etilo alkoholiu, jų skiediniais turinio ir ribų, o siūlomas tiesiog disponavimo apartais, skirtais naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, dekriminalizavimas. Todėl siūlomi pakeitimai nėra sietini su BK projekto daromų pakeitimų apimtimi. 

95.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

22

 

 

VU TF Projekto 46 straipsnis, 201 straipsnio pakeitimas: 

„201 straipsnis.          Neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas

1. Tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“

Pritarti

Pasiūlymas atitinka BK projekto nuostatas.

97.

Lietuvos socialinių mokslų centro teisės institutas,

2022-06-01

22

 

 

Siūlytume sistemiškai pažvelgti ir į atsakomybės už stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų neteisėtą gamybą ir susijusias veikas. Projektu siūloma koreguoti BK 201 straipsnį – tokia korekcija būtų ėjimas teisinga linkme. Tačiau siūlome atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsakomybę už BK 201 straipsnyje numatytas pavojingiausias veikas numato net keletas kitų BK straipsnių, kaip antai: neteisėtas disponavimas akcizinėmis prekėmis (BK 1992 str.), neteisėta ūkinė veikla (BK 202 str.), neteisėtas disponavimas stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis (BK 267 str.) ir kenksmingų žmogaus sveikatai ar gyvybei produktų gamyba arba prekyba jais (BK 276 str.). Į paminėtų BK normų aprėptį nepatenka tik nedidelio pavojingumo veikos, kurios galėtų būti dekriminalizuotos, atsakomybę už jas numatant vien ANK 137 straipsnyje. Taigi, keltinas principinis klausimas, ar nevertėtų, siekiant BK nuoseklumo ir jame numatytos atsakomybės proporcingumo, kodeksą „išvalyti“ nuo perteklinės normos (BK 201 straipsnio), kuris, beje, yra dar vienas iš tarybinių reliktų mūsų baudžiamojoje teisėje, svetimas vakarietiškiems baudžiamiesiems įstatymams. 

Kartu siūlome sistemiškai apsvarstyti, ar tokia veika, kokia numatyta ANK 137 straipsnio 1 ir 2 dalyse (patalpų suteikimas alkoholinių gėrimų gamybai), turi sudaryti atskirą pažeidimą. Toks reguliavimas nebūdingas Lietuvos teisės sistemai. Tokia veika gali būti padėjimas padaryti kitus pažeidimus ar net nusikaltimus, o kaip savarankiška veika ji neturėtų būti baudžiama, lygiai kaip nėra savarankiški pažeidimai patalpų suteikimas kitiems pažeidimams daryti, kaip neteisėtam cigarečių ar narkotinių medžiagų sandėliavimui ar gamybai. Taigi, nors projektu tai nesiūloma, yra svarbių argumentų, kad būtų apsvarstytas BK 137 straipsnio 1 ir 2 dalių išbraukimas.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 201 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika ne tik, kad nėra praradusi savo aktualumo, bet ir pavojingumo pobūdžio. Neteisėta stiprių naminių alkoholinių gėrimų gamyba tebėra klestinti veikla, kuri sudaro didelę dalį Lietuvos šešėlinės ekonomikos. Įvairių socialinių, statistinių tyrimų duomenimis (Lietuvos laisvosios rinkos institutas, bešešėlio.lt ir kt.), neteisėta prekyba stipriais alkoholiniais gėrimai sudaro net iki 36 proc. visos šešėlinės rinkos. Kartu, aptariamais neteisėtais veiksmai ne tik, kad ženkliai kenkiama valstybės biudžetui, bet ir dėl neužtikrinamos aptariamų gėrimų gamybos kokybės, sukuriamos prielaidos pakenkti ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Šios aplinkybės, manytina, visapusiškai pagrindžia specialios baudžiamojo įstatymo normos, skirtos išimtinai kovai su neteisėta stiprių alkoholinių gėrimu gamyba, kriminalizavo tikslingumą. Juolab, atsižvelgiant ir į tai, kad ji visapusiškai suderinta su baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo turinio reikalavimais, kadangi baudžiamosios atsakomybės ribos nustatomos atsižvelgiant tiek į neteisėtai pagaminto alkoholio kiekį, tiek į jo gamybos tikslus, proporcingai ir teisingai subalansuojant baudžiamąją atsakomybę.  Galiausiai, pastebėtina ir tai, kad aptariama baudžiamojo įstatymo norma yra itin dažnai taikoma praktinėje veikloje (atitinkamai – 2019 m. 161 išnagrinėta baudžiamoji byla, 2020 m. 72, 2021 m. 146 bylos), kas taip pat patvirtina šios normos reikalingumą ir tikslingumą. Atsižvelgiant į tai, nepritarta visapusiškam BK 201 straipsnio dekriminalizavimui.

98.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

2022-06-03

N

 

 

Nors projektu nėra siūlomi jokie BK 202 straipsnio pakeitimai, tačiau tikslinga ir sistemiškai keičiant BK XXXI skyriaus nusikalstamas veikas, padaryti ir šio straipsnio pakeitimus.

BK 202 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika priklauso nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai skyriui, o su mokesčių išvengimu ši veiką sietina tiek, kiek ji kriminalizuoja oficialiai neįformintą (neįregistruotą) ir nuo mokesčių administratoriaus nuslėptą vertimasi ekonomine veikla. Pavyzdžiui, neįregistravus mokesčių mokėtojų registre individualios komercinės veiklos ir neįgijus leidimo arba neįsteigus ir neįregistravus juridinio asmens, nuo mokesčių administratorių faktiškai slepiama vykdoma veikla (verslas) ir iš jos (jo) gaunamos pajamos, nuo kurių teisės aktų nustatyta tvarka turi būti apskaičiuojami mokesčiai. Tokiais veiksmais asmuo dažniausiai siekia vieno tikslo – išvengti prievolės apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius valstybei. Žinoma, galimos situacijos, kai turtinė žala gali būti padaroma ir kitiems asmenims (pvz. žala gali būti padaroma veikiant neturint reikiamos licenzijos, nekokybiškai atliekant darbus ir pan.) Ši veika ypač pavojinga, nes asmenys dėl savanaudiškų tikslų tyčia ignoruoja valstybės nustatytas teisėtos veiklos taisykles ir oficialiai neįgyja mokestinių bei kitų pareigų valstybei. Projekto 202 straipsnio 1 dalies redakcijoje siūloma atsisakyti teisinės logikos neatitinkančio bei itin retai BK specialiojoje dalyje naudojamo versliškumo požymio, kuris BK 202 straipsnio 1 dalies kontekste yra tapatus vertimosi veikla požymiui ir dėl šios priežasties nėra tinkamas atribojant (bei smarkiai apsunkina) baudžiamąją (BK 202 straipsnio 1 dalis) ir administracinę (Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 127 straipsnis) atsakomybes už neteisėtą vertimąsi ekonomine veikla.

Siekiant aiškiai nustatyti BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos baudžiamosios ir ANK 127 straipsnyje įtvirtintos administracinės atsakomybės atribojimą, BK 202 straipsnio 1 dalyje siūlytina palikti tik stambaus masto požymį, kurį siūloma apibrėžti teikiamo BK projekto 212 straipsnio naujojoje 4 dalyje. Pagal BK 202 straipsnį 1 dalį ekonominės veiklos neteisėtumas sietinas ne su atskirais verslo tvarkos pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su esminių reikalavimų, keliamų verslo legalumui, nesilaikymu. Atsižvelgiant į tai, BK 202 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymis „ar kitokiu neteisėtu būdu“ keistinas į „ar kitokiu neteisėtu pagrindu“.

Tikslinga galiojančias BK 202 straipsnio 1 ir 2 dalis sujungti į vieną dalį, nes dabar šiose dalyse numatyti nusikaltimai priskiriami apysunkiams nusikaltimams, už kuriuos numatyta tokia pati laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Be to, sujungus šias dalis į vieną, atsirastų galimybė ir už 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes.

Kaip minėta, ši nusikalstama veika dažniausiai padaroma siekiant išvengti mokestinių prievolių, dėl ko gali būti padaroma didelė ir labai didelė žala. Turtinė žala valstybei BK 202 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką daro dar pavojingesnę, tačiau tiesiogiai šia nusikalstama veika valstybei padaryta turtinė žala nepatenka į BK 202 straipsnio formaliąją dispoziciją. Todėl už šią nusikalstamą veiką taikoma baudžiamoji atsakomybė kaltajam asmeniui nepriklauso nuo kilusių pasekmių masto. Ar šiuo nusikaltimu padaroma žala ar ne, nesvarbu, koks žalos dydis (nedidelė ar didelė ar labai didelė, dabartinio baudžiamojo įstatymo prasme tai tokio pat pavojingumo veika nepriklausomai nuo šių aplinkybių. Tuo tiek dabar veikiančios BK normos, susijusios su mokesčių išvengimu (BK 219-221 straipsniai), tiek projektu siūlomi šių straipsnių pakeitimai diferencijuoja baudžiamąją atsakomybę priklausomai į nesumokėtų, išvengtų mokesčių dydį. Atsižvelgiant į tai BK 202 straipsnyje numatytos veikos formalioji sudėtis neturėtų būti kliūtis taikyti visas BK įmanomas priemones, kad asmuo, padaręs šią veiką, būtų nubaustas ne tik už pačią veiką, bet ir už pasekmes – nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (pvz., 2018 m. kovo 13 d. LAT kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-30-788/2017, 2018 m. kovo 13 d. LAT teisėjo O. Fedosiuko atskiroji nutartis ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, siūlytina pakeisti BK 202 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla

1. Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu pagrindu arba vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

2. Tas, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla,

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

Pritarti iš dalies

BK projektas galėtų būti papildytas siūlomais BK 202 straipsnio pakeitimais. Kita vertus, siūlytina galiojančio BK 202 straipsnio 2 dalies norma dekriminalizuoti (kaip siūlo VU TF), o ne perkelti jos sudėtį į BK 202 straipsnio 1 dalį.

99.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

23

 

 

Pakeisti 203 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„203 straipsnis. Neteisėta juridinio asmens veikla

1. Tas, kas stambiu mastu vertėsi viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose nenumatyta veikla, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas įsteigė, įsigijo ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“

Pritarti

Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas.

100.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-03-22

24

1

 

10. Kartu teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115, 122, 125, 137, 187, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1071, 1131 ir 1871 straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4857(2)) 5 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso 125 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių įgijimą. Svarstytina, ar įgijimo požymiu neturėtų būti papildyta ir glaudžiai su minėtąja administracinio nusižengimo sudėtimi susijusi įstatymo projekto 23 straipsniu keičiamo BK 204 straipsnio 1 dalis.

 

Pritarti

 

101.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

24

 

 

VU TF Projekto 48 straipsnis, 204 straipsnio pakeitimas:

204 straipsnis. Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas

1. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar didelės vertės prekes, jas gabeno ar laikė komerciniais tikslais ar arba pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos,

baudžiamas bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu.

3. 2. Už šiame straipsnyje numatytas numatytą veikas veiką atsako ir juridinis asmuo.

Pritarti iš dalies

1. Pritartina siūlomiems pakeitimams;

2. Siūlytina BK 204 straipsnio sankciją, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje kriminalizuotas nesunkus nusikaltimas bei siekiant padidinti viešųjų darbų taikymo galimybes, papildyti viešųjų darbų bausme. Kartu tokie pakeitimai, manytina, labiau užtikrintų ir BK 55 straipsnio tinkamo taikymo galimybes.

102.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

24

 

 

Pakeisti 204 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„204 straipsnis. Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas

1. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikėjas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.”

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto  XIIIP-4856 nuostatos.

103.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

25

 

 

VU TF Projekto 49 straipsnis, 206 straipsnio pakeitimas:

206 straipsnis. Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką

1. Tas, kas gavęs 150 MGL 500 MGL dydžio ar didesnės vertės kreditą, paskolą ar tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžino laiku, ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Tas, kas gavęs tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo jas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės turtinės žalos,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Pritarti iš dalies

1. Pritartina požiūriui, kad BK 206 straipsnyje, kaip ir visame BK, nurodyti MGL dydžiai turi būti iš esmės koreguojami. Kita vertus, BK projektu siūlomas  visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo  inkriminavimu), todėl analogiškas dydis turėtų būti išlaikomas visame BK, siekiant aiškiai suvokti BK nurodomos didelės turto vertės, didelės turtinės žalos ir pan. požymių unifikuotą išraišką.

2.Siūlytina  dekriminalizuoti kredito ir paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kaip neproporcingos intervencijos į civilinius teisinius.

104.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

25

 

 

Pakeisti 206 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tas, kas gavęs 150 MGL dydžio ar didesnės vertės tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo jas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.”

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto  XIIIP-4856 nuostatos.

105.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

25,

29

 

 

Pritartina BK 206 straipsnyje numatyto MGL dydžio kėlimui. Tačiau manytina, kad siūlomas Projekte MGL dydis turėtų būti dar kur kas didesnis. Be to, BK 212 straipsnyje siūloma reglamentuoti ne tik žalos dydį, bet ir kitus šiuo metu MGL dydžiu išreiškiamus požymius.

Projekto aiškinamajame rašte gana siaurai pasisakoma dėl būtinumo dekriminalizuoti kredito ir paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. Neproporcingos intervencijos į civilinius teisinius santykius argumentas yra nepakankamas dėl to, kad jis taikytinas ir tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimo klausimams. Šios Projekto nuostatos turėtų būti motyvuojamos plačiau.

Projekto 28 straipsniu siūloma BK 212 straipsnį papildyti 4 dalimi. Stambaus masto problema yra aktuali, todėl pritartina šios sąvokos paaiškinimui. Tačiau Projekte nurodytą 500 MGL kriterijų siūloma padidinti, idant į baudžiamojo įstatymo sritį patektų veikos, atitinkančios konstitucinius baudžiamosios atsakomybės nustatymo kriterijus. Be to, aiškinant „stambaus masto“ požymį, vertinimo objektu turėtų būti ne veiklos mastas, o konkrečios veiklos generuojami mokesčiai, kuriuos ir siekiama nuslėpti vykdant atitinkamą veiklą. Taip būtų išvengta BK 202 ir 220 straipsnių konkurencijos.

            Siūloma BK 202 straipsnio 1 dalyje atsisakyti numatyto požymio, „versliškai“ dėl jo nustatymo netikslingumo. Taip pat turi būti eliminuojamas požymis - „uždrausta veikla“, nes paprastai, tokia veikla pati savaime yra nusikalstama, todėl turi būti ir inkriminuojamos kitos BK normos. Netikslinga papildomai inkriminuoti BK 202 straipsnio 2 dalį.

Pritarti iš dalies.

1. BK projektu, įskaitant ir BK 206 straipsnį, siūlomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo  inkriminavimu), todėl analogiškas dydis turėtų būti išlaikomas visame BK, siekiant aiškiai suvokti BK nurodomos didelės turto vertės, didelės turtinės žalos ir pan. požymių unifikuotą išraišką.

2.Siūlytina  dekriminalizuoti kredito ir paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kaip neproporcingos intervencijos į civilinius teisinius. Šiame kontekste pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio BK 206 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra kriminalizuojamas kredito ar paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį, kai tai nesukelia jokių neigiamų padarinių kreditorių ar paskolos davėjo interesams. Tokio pobūdžio kriminalizavimas nėra suderinamas su baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principo turinio reikalavimais, kadangi aptariamos nusikalstamos veikos nėra galimybės atriboti nuo civilinio delikto, sutartinių teisinių santykių formalaus pažeidimo. Analogiškos pozicijos laikomasi ir praktikoje, konstatuojant, kad už tikslinės paskolos ar kredito panaudojimą ne pagal paskirtį nustatyta ir baudžiamoji atsakomybė, tačiau jos taikymas akivaizdžiai turi būti grindžiamas ne vien formaliomis BK 206 straipsnyje numatytomis apibrėžtimis, bet ir papildomais kriterijais, įrodančiais didesnį šio padaryto pažeidimo pavojingumą, t. y. baudžiamosios atsakomybės taikymas už sutartinių sąlygų nesilaikymą būtų tinkamas, jei kreditoriaus ar paskolos teikėjo galimybės kompensuoti žalą įprastinėmis civilinio proceso priemonėmis būtų iš esmės pasunkintos dėl skolininko piktavališkų veiksmų (LAT  Nr. 2K-240/2009). Atsižvelgiant į tai, BK projektu keičiamame BK 206 straipsnyje kredito ar paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį siejamas išimtinai su padaryta konkrečia žala kreditoriams ar paskolos davėjams, tokiu būdų įtvirtinant aiškią takoskyrą tarp civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių.

3. BK 212 straipsnyje nurodytas stambaus masto dydis (500 MGL) yra jau nustatytas ANK 127 straipsnio 5 dalyje, manytina, kad toks dydis yra pakankamas ir tinkamas BK 202 straipsnyje nurodyto apysunkio nusikaltimo bei BK 203 straipsnyje nurodyto nesunkaus nusikaltimo sudėčių požymiams apibrėžti. Atsižvelgiant į tai, BK projektu nesiūloma keisti ANK jau įtvirtinto stambaus masto požymių dydžio ir (ar) koncepcijos;

4. Pritartina siūlomiems BK 202 straipsnio pakeitimams (atitinkamus BK 202 straipsnio pakeitimus siūlo ir VU TF bei GP).

106.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

2022-06-03

25

 

 

Atsižvelgiant į projekte siūlomus sisteminius BK 178–184, 199, 200, 207, 219–221 straipsnių pakeitimus, kuriais kaip kvalifikuojamieji požymiai nustatomi didelės vertės ir labai didelės vertės turtas bei atitinkamai diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, tikslinga, kad tie patys baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principai būtų taikomi ne tik projekte teikiamiems BK straipsniams, bet ir kitiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai. Atsižvelgiant į tai siūlytini šie BK 206, 208, 209 ir 222 straipsnių pakeitimai:

4.1. Papildyti 206 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Tas, kas gavęs tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo ją ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė labai didelę turtinę žalą, arba tai padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“

Pritarti

Manytina, kad BK projektas gali būti papildytas siūlomomis nuostatomis.

107.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-03-22

7,

26

 

 

11. Pritartina įstatymo projekto 25 straipsnyje numatomam siūlymui griežtinti baudžiamąją atsakomybę už kreditinį sukčiavimą, kuris, kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, yra speciali sukčiavimo rūšis BK 182 straipsnyje įtvirtinto „paprasto“ sukčiavimo atžvilgiu. Tačiau pažymėtina, jog įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalyje už itin kvalifikuotą sukčiavimą, kurio dalykas yra 750 MGL sumą viršijantis svetimas turtas, turtinė teisė arba tokio paties dydžio turtinė prievolė, arba už tokį sukčiavimą, kuris padaromas dalyvaujant organizuotoje grupėje, numatoma vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tuo tarpu, remiantis įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalimi, už kreditinį sukčiavimą, dėl kurio nukentėjęs asmuo patyrė 750 MGL sumą viršijančią žalą, arba už kreditinį sukčiavimą, padaromą dalyvaujant organizuotoje grupėje, nusikalstamą veiką padaręs asmuo galėtų būti baudžiamas ne tik laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, bet ir alternatyvia bei gerokai švelnesne baudos bausme.

Minėtos BK 182 ir 207 straipsnių tarpusavio sąsajos leidžia manyti, kad sankcijos už aptartas veikas turėtų būti suvienodintos. Nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalis dėl joje numatomų bausmių rūšių (konkrečiai – dėl baudos bausmės) turėtų būti traktuojama kaip įtvirtinanti privilegijuotą sudėtį įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Juo labiau, kad įstatymo projekte už sukčiavimą, kai sukčiavimo dalyko vertė viršija 300 MGL, bet neviršija 750 MGL, ir už kreditinį sukčiavimą, dėl kurio nukentėjęs asmuo patyrė 300 MGL viršijančią, bet 750 MGL neviršijančią turtinę žalą, numatomos identiškos bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pritarti

 

108.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-03-22

26

 

 

12. Įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalyje kreditinis sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje apibūdinamas vartojant formuluotę „sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“. Pastebėtina, kad kalbine prasme visiškai tokia pati formuluotė vartojama apibūdinant ir „paprastą“ sukčiavimą įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo BK 182 straipsnio 3 dalyje[[8]]. Nors, kaip minėta, sukčiavimo ir kreditinio sukčiavimo tarpusavio santykis gali būti apibūdinamas kaip bendrosios ir specialiosios normos, tačiau, mūsų nuomone, šios dvi sukčiavimo rūšys negali būti įstatyme aprašomos vartojant visiškai tapačias lingvistines konstrukcijas. Sąvoka „sukčiavo“ yra bendrinio pobūdžio ir ji suponuoja bet kokioje gyvenimo sferoje pasireiškiantį turtinį sukčiavimą, kuris būdingas BK 182 straipsniui, bet ne BK 207 straipsniui. Antai BK 207 straipsnis kriminalizuoja ne bet kokį, o būtent kreditinį sukčiavimą, kai turtinė žala valstybei, Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui padaroma apgaule gaunant tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją. Dėl to siūlytina įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo BK 207 straipsnio 3 dalį tikslinti, pvz., prieš žodžius „sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“ įrašant žodį „kreditiškai“.

Pritarti

 

109.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,

2022-05-25

7, 26

 

 

Pagal Projektu Nr. XIIIP-4856(2) siūlomas įtvirtinti BK 182 straipsnio 3 dalies ir 207 straipsnio 3 dalies sankcijas BK 207 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kreditinio sukčiavimo, kuriuo fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo padaryta labai didelė turtinė žala, ar kai kreditinis sukčiavimas buvo padarytas organizuota grupe, sudėtis būtų privilegijuota BK 182 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos „paprasto“ sukčiavimo įgyjant labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba išvengiant labai didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikinant, arba padaryto organizuota grupe, sudėties atžvilgiu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesija 2021 m. kovo 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje                           Nr. 2K-P-31-788/2021 yra išaiškinusi, kad BK 207 straipsnio 2 dalis, atkartodama esminius turtinio sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, tik detalizuoja šios nusikalstamos veikos dalyką – iš bendrų turto, turtinės teisės ir turtinės prievolių sąvokų išskiria tikslinę paramą, subsidiją ir dotaciją. Tokios normos baudžiamojoje teisėje vadinamos specialiosiomis (lex specialis). Taigi, atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė suvienodinti BK 182 straipsnio 3 dalies ir 207 straipsnio 3 dalies sankcijas.

Pritarti

 

110.

Teisėjų taryba,

2022-04-15

26,  30, 31, 32,33

 

 

Siūlytina teismingumo pakeitimus grįsti baudžiamojo proceso ekonomiškumo principu, kurio, kaip matyti, siekia ir Įstatymų projektų rengėjai. Taip pat jie padės užtikrinti tolygesnį darbo krūvių teismuose balansą, kai BK projektu siūlomi pakeitimai, susiję su BK 207, 219, 220, 221, 222 straipsniais, kuriais įvedamos kvalifikuotos, sunkių nusikaltimų kategoriją atitinkančios nusikalstamų veikų sudėtys, padidins bylų skaičių apygardų teismuose, tuo tarpu apylinkių teismuose baudžiamųjų bylų skaičius turėtų mažėti dėl kai kurių veikų dekriminalizavimo. Be to, įgyvendinus BPK projektu siūlomus teismingumo pokyčius, bus nuosekliai ir veiksmingiau prisidedama prie 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir rodiklių sąraše numatyto poveikio rodiklio – 8.1.4. Per 12 mėnesių nuo teisminio nagrinėjimo pradžios įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis – pasiekimo, užtikrinant, kad apygardų teismai ir Lietuvos apeliacinis teismas koncentruotųsi tik į iš tiesų sudėtingų bylų nagrinėjimą, tuo pačiu mažėtų tokių bylų nagrinėjimo trukmė.

Nepritarti

Pažymėtina, kad pasiūlymas teikiamas ne BK projektui, o lydimojo BPK projekto 225 straipsniui (nors siejama su išvardytais BK straipsniais). Kartu pabrėžtina, kad BPK projektu siūlomais BPK 225 straipsnio pakeitimais nėra siekiama spręsti jokių BPK 225 straipsnio turinio aspektu ar kažkokiu būdu koreguoti jame nurodytas baudžiamųjų bylų teismingumo taisykles. BPK projektas (įskaitant ir BPK 225 straipsnio pakeitimus) yra visiškai techninio pobūdžio ir juo yra siekiama tiesiog techniškai suderinti BK projektu daromos pakeitimus su BPK nuostatomis (pvz., patikslinti pasikeitusią BK straipsnio dalių numeraciją ar pan.). Tuo tarpu pastabų autorių pateiktas pasiūlymas yra susijęs su BPK 225 straipsnio turinio korekcijomis ir baudžiamųjų bylų teismingumo taisyklių reikšminga peržiūra, kuri negali būti atliekama techninio pobūdžio ir turinio BPK projekte ir turi būti atskirų plačių diskusijų objektas. Pažymėtina ir tai, kad aptariami teismingumo taisyklių pakeitimai šiuo metu yra svarstomi  Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2022 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. 25 „Dėl darbo grupės sudarymo„ sudarytoje darbo grupėje, kurios tikslas yra  teismų veiklos efektyvumo gerinimas. Aptariama darbo grupė yra parengusi atitinkamus BPK 225 straipsnio pakeitimus, kurie buvo suderinti su teismų bendruomenės atstovais.

111.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

27

 

 

VU TF Projekto 50 straipsnis,  208 straipsnio pakeitimas:

208 straipsnis. Skolininko nesąžiningumas

1. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė didelės turtinės žalos likusiems vienam ar  daugiau kreditoriams kreditorių,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė didelės turtinės žalos vienam ar  daugiau kreditoriams kreditorių,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Pritarti iš dalies

1. Pritartina siūlomiems BK 208 straipsnio pakeitimams, kurie sutampa su BK projekto siūlymais;

2. Kartu, atsižvelgiant į BK 208 straipsnyje nelogišką sankciją (nedidelio pavojingumo veikos (nesunkus nusikaltimas) nubaudimui skirtos tik baudos ir laisvės atėmimo bausmės bausmės) bei siekiant kuo plačiau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, siūlytina ją papildyti laisvės apribojimo bausme. Kartu tokie pakeitimai, manytina, labiau užtikrintų ir BK 55 straipsnio tinkamo taikymo galimybes.

112.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

2022-06

27

 

 

Papildyti 208 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar keliems likusiems kreditoriams,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“

Pritarti

Manytina, kad BK projektas gali būti papildytas siūlomomis nuostatomis.

113.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba,

2022-05-31

27

 

 

Žvelgiant į BK projekto 26 straipsniu keičiamą BK 208 straipsnį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo 1 ir 2 dalyse nustatyti skolininko nesąžiningumą apibūdinantys alternatyvūs nusikalstami veiksmai savo pavojingumu ir padariniais – padaryta žala kreditoriams iš esmės yra panašūs, todėl siūloma abi šias alternatyvias veikas sujungti, išdėstant jas BK 208 straipsnio 1 dalyje. Tuo pačiu, vertinant tai, kad dėl skolininko nesąžiningumo atsiradę padariniai – kreditoriams padaryta žala gali būti įvairaus dydžio, t. y. mažiau ar daugiau pavojinga, manytina, kad atsižvelgus į padarytos žalos dydį, BK 208 straipsnyje būtų tikslinga atsakomybės ribas diferencijuoti pagal tuos pačius nusikalstamus padarinius, susijusius su turtine žala – kai dėl skolininko nesąžiningumo vienam ar daugiau kreditorių buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala, mažiau pavojingus nusikalstamus veiksmus, dėl kurių vienam ar daugiau kreditorių padaryta didelė žala, paliekant 208 straipsnio 1 dalyje, o labiau pavojingus nusikalstamus veiksmus, dėl kurių vienam ar daugiau kreditorių padaryta labai didelė žala, įtraukiant į kvalifikuotą BK 208 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į BK projekto 35 straipsniu keičiamo 2241 straipsnyje pasiūlytus didelės ir labai didelės turtinės žalos dydžius, BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatytos didelės turtinės žalos dydis būtų nuo 300 MGL iki 750 MGL, o labai didelės turtinės žalos dydis būtų nuo 750 MGL. Tokiu būdu, priklausomai nuo to, ar dėl skolininko nesąžiningumo buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala, asmens, padariusio BK 208 straipsnyje nustatytus nusikalstamus veiksmus, veika būtų kvalifikuojama atitinkamai pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ar BK 208 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai siūlomas BK 208 straipsnio diferencijavimas pagal padarytos turtinės žalos dydį leidžia diferencijuoti ir tokios veikos sankcijos dydį. Taigi, BK 208 straipsnio 2 dalyje nustačius kvalifikuotą sudėtį ,,tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, jeigu dėl to buvo padaryta labai didelė turtinė žala vienam ar daugiau kreditorių“, sankcijoje siūloma bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

 

Dėl šių priežasčių siūlome pakeisti BK projekto 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„208 straipsnis. Skolininko nesąžiningumas.

Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus arba paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

3. Už šiame straipsnyje nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

Pritarti iš dalies.

1. Pritartina labai didelės turtinės žalos požymio išskyrimui BK 208 straipsnio kvalifikuotoje sudėtyje (pasiūlymas analogiškas GP 115 pastaboje pateiktas siūlymui), kartu nepritartina siūlymu sujungti galiojančio BK 208 straipsnio 1 ir 2 dalies normas, kadangi minėtose straipsnio dalyse kriminalizuoti visiškai skirtingo turinio nusikalstamos veikos (skirtingas ir jų pavojingumas), kurios neturi būti tiesiog techniškai sujungtos į vieną nusikaltimo sudėtį.

114.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

27

 

 

Pakeisti 208 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„208 straipsnis. Skolininko nesąžiningumas

1. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė didelės turtinės žalos vienam ar keliems likusiems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė didelės turtinės žalos vienam ar keliems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.”

Atsižvelgti

Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas.

115.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

28

 

 

VU TF Projekto 51 straipsnis, 209 straipsnio pakeitimas:

Pakeisti 209 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas

Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos vienam ar keliems kreditoriams,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“

 

 

Pritarti

Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas.

116.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

2022-06

28

 

 

Papildyti 209 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar keliems kreditoriams,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“

Pritarti

Manytina, kad BK projektas gali būti papildytas siūlomomis nuostatomis.

117.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

28

 

 

Pakeisti 209 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas

Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos vienam ar keliems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.”

Atsižvelgti

Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas.

118.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

29

 

 

VU TF Projekto 52 straipsnis, 212 straipsnio pakeitimas:

212 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

1. Šiame skyriuje nurodyta didelė turtinė žala yra 150 MGL 500 MGL dydžio sumą viršijanti žala.

2. Šio skyriaus 199, 1991, 1992 ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius.

3. Šio skyriaus 201 straipsnyje nurodyti naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai yra alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų.

4. Šiame skyriuje nurodyti juridiniai asmenys yra bet kokie juridiniai asmenys, išskyrus valstybę, savivaldybę, valstybės ir savivaldybės instituciją ir įstaigą bei tarptautinę viešąją organizaciją.

 

Pritarti iš dalies

Pritartina požiūriui, kad BK 212 straipsnyje, kaip ir visame BK, nurodyti MGL dydžiai turi būti iš esmės koreguojami. Kita vertus, BK projektu nustatomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo  inkriminavimu) ir labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis (kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo  inkriminavimą). Tokiam sisteminiam požiūriui pritarė absoliuti dauguma pastabas teikusių institucijų. Kartu pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas bei  Lietuvos advokatūra pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl pirminiame  BK projekte siūlomi 300 ir 750 MGL dydžiai gali būti nepakankami tikrajai valstybės ekonominei padėčiai atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas 400 MGL, o  labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo 900 MGL.

119.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

29

 

 

 Pakeisti 212 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šiame skyriuje nurodyta didelė turtinė žala yra 300 MGL dydžio sumą viršijanti žala.”

2. Papildyti 212 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Šio skyriaus 202 ir 203 straipsniuose nurodyto neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla ir neteisėtos juridinio asmens veiklos stambus mastas yra tada, kai iš šios veiklos gautų paskutinių 12 mėnesių pajamos arba nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą."

3. Buvusią 212 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi.

Atsižvelgti

Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas.

120.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-03-22

30

 

 

13. Įstatymo projekto 29 straipsniu keičiamo BK 219 straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už mokesčių nesumokėjimą, siūloma papildyti nauju nusikalstamos veikos sudėties požymiu – buvimu mokiu. Išties, teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą pagal BK 219 straipsnį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai veiką padaręs asmuo turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius, t. y. buvo mokus. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog atsakomybė gali būti taikoma ir nemokiems asmenims, jeigu nemokumas buvo sukeltas sąmoningai[[9]]. Neaišku, kaip BK 219 straipsnio taikymo kontekste reikėtų traktuoti pastaruosius sąmoningo nemokumo atvejus, jeigu BK 219 straipsnis būtų papildytas kategorišku reikalavimu, kad atsakomybėn traukiamas asmuo besąlygiškai (t. y. be jokių išimčių) privalo būti mokus. Kita vertus, pastebėtina, kad teismų praktika dėl atsakomybėn traukiamo asmens mokumo taikant BK 219 straipsnį jau yra suformuota ir ji yra pakankamai aiški, todėl rizika, jog sąžiningas nemokus asmuo būtų nuteistas už mokesčių nesumokėjimą, yra minimali. Dėl to abejotina, ar išvis tikslinga BK 219 straipsnį pildyti kokiais nors naujais požymiais, susijusiais su asmens mokumu.

Nepritarti

Nepritarta autorių siūlomo požymio – būdamas moku –atsisakymui.

121.

Lietuvos advokatūra,

2022-06-01

30

 

 

Siūlytina atsisakyti ketinimo ANK papildyti 187-1 straipsniu, kuris numato administracinę atsakomybę už mokesčių nesumokėjimą „pagal pateiktą deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apskaičiuotų ne daugiau kaip trijų šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius". Manytina, kad tokios administracinės atsakomybės įtvirtinimas, kuris užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių tūkstančių eurų, būtų neproporcinga priemonė, kadangi, esant teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotai mokestinei prievolei - mokesčių mokėtojui kyla piniginė prievolė. Jeigu mokesčių mokėtojas pavėluoja sumokėti iki šios prievolės įvykdymo termino pabaigos - jam teisės aktų nustatyta tvarka yra skaičiuojami delspinigiai, kurie atlieka baudinę funkciją. Pažymėtina ir tai, kad mokesčių administratoriui teisės aktai suteikia teisę mokesčių mokėtojui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą vienašališkai duoti nurodymus bankams bei kitoms kredito įstaigoms dėl mokestinės prievolės dydžio lėšų nuskaitymo iš skolininko sąskaitos. Tokios mokesčių administratoriaus teisės realizavimas nereikalauja papildomų administracinių kaštų ar sudėtingų procedūrų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, papildomos baudinės funkcijos įtvirtinimas administracinės atsakomybės forma nepagrįstai praplėstų administracinės atsakomybės taikymo ribas.

Nepritarti

 

Pažymėtina, kad BK projekto siūlomais BK 219 straipsnio ir ANK projekto siūlomais ANK 178-1 straipsnio pakeitimais nustatymas baudžiamosios ir administracinės atsakomybių santykis už mokesčių nesumokėjimą. Kadangi BK projektu siūloma nustatyti, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį kiltų tik nuo 400 MGL dydžio nesumokėtų mokesčių, ANK projektu siūloma administracinė atsakomybė apimtų atvejus, kai nesumokėtų mokesčių dydis nesiekia 400 MGL. Analogiškas atsakomybių santykis nustatytas ir BK 220, 221 straipsnių ir ANK 187 straipsnio kontekste. Atitinkamai atsisakyti ANK 187-1 straipsnio tiesiog nėra galimybės, kadangi tokiu atveju atsiras teisinė spraga ir nebus nustatyta jokia atsakomybė už pažeidimus, kuriai nesumokama mažiau negu 400 MGL dydžio mokesčių.

122.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

30

 

 

VU TF Projekto 53 straipsnis, 219 straipsnio pakeitimas:

219 straipsnis. Mokesčių nesumokėjimas

1. Tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, būdamas mokus, laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų daugiau kaip  250 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius,

baudžiamas bauda, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 750 MGL dydžio mokesčių,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų.

3. Tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų ne daugiau kaip 10 MGL dydžio mokesčių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu.

4. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Pritarti iš dalies

1. Pritartina siūlomiems pakeitimams, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad BK projektu yra siūlomas  visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo  inkriminavimu), kadangi, manytina, kad BK naudojamas 250 MGL dydis, atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusią ekonominę situaciją valstybėje, iš esmės nėra pakankamas didelės turto vertė ar didelės turtinės žalos požymiams apibrėžti ir atitinkamai BK apskritai neturi būti naudojamas;

2. Atsižvelgiant į BK 219 straipsnio 1 dalyje numatyta santykinai nedidelio pavojingumo veikos (apysunkis nusikaltimas) bei siekiant kuo plačiau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, siūlytina ją papildyti laisvės apribojimo bausme.  Kartu tokie pakeitimai, manytina, labiau užtikrintų ir BK 55 straipsnio tinkamo taikymo galimybes;

3.  Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu (ir VU TF siūlymu) BK 219 straipsnio 2 dalies veikos požymiai sietini su MGL dydžiais, reikšmingai didėja (nuo 400 MGL iki 900 MGL), atitinkamai padidėja ir šios veikos pavojingumas. Kartu pažymėtina ir tai, kad BK projektu nustatomas visame BK vienodas labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis, kuris (kaip didžiausias galimas visame BK) sistemiškai naudojamas būtent sunkaus nusikaltimo kategorijos nusikaltimo sudėties požymiams apibūdinti, BK projektu BK 219 straipsnio 2 dalyje nurodyta veiką siūloma perkelti į sunkių nusikaltimų kategoriją, kartu panaikinant nepagrįstą  minimalų 2 metų laisvės atėmimo bausmės terminą. Be to, turint omeny, kad reikšmingos piniginės baudos gali būti labai veiksminga priemonė kovojant su turtiniais, ekonominiais ar finansiniais nusikaltimais, be to, ši alternatyvi bausmė galėtų padėti tinkamiau individualizuoti kaltininkui skiriamą bausmę bei nulemti spartesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą (atsirastų galimybė bylą užbaigti supaprastintu procesu (pvz., teismo baudžiamuoju įsakymu)), siūlytina BK 219 straipsnio 2 dalies sankcija papildyti alternatyvią laisvės atėmimui bausme – bauda.

123.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

30

 

 

Pakeisti 219 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„219 straipsnis. Mokesčių nesumokėjimas

1. Tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų daugiau kaip 150 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 750 MGL dydžio mokesčių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo."

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto  XIIIP-4856 nuostatos.

124.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,

2022-05-25

30, 32, 33

 

 

Vienas teisėkūros principų yra tikslingumas, taigi teisės aktų keitimas neturi būti savitikslis – jis turi būti pagrįstas realiu poreikiu. Būtent šiuo aspektu abejonių kelia Projekto Nr. XIIIP-4856(2) siūlymas didinti laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų už BK 219 straipsnio 2 dalyje, 221 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymą. Pažymėtina, kad iš 2010–2022 m. teismų praktikos baudžiamosiose bylose dėl BK 219 straipsnio 2 dalies taikymo matyti, kad iš visų išnagrinėtų baudžiamųjų bylų, kuriose asmenys buvo nuteisti laisvės atėmimo bausme pagal BK 219 straipsnio 2 dalį, daugiau nei pusėje jų buvo paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, o maksimali teismų paskirta laisvės atėmimo bausmė už šį nusikaltimą buvo dveji metai šeši mėnesiai (visose bylose paskirtų laisvės atėmimas bausmių vykdymas, be kita ko, buvo atidėtas), t. y. už BK 219 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą skiriama arba minimali šio BK straipsnio sankcijoje nurodyta laisvės atėmimo bausmė, arba laisvės atėmimo bausmė, artima šiame BK straipsnyje nustatytam jos minimumui. Atkreiptinas dėmesys, kad peržiūrėjus 2010–2022 m. teismų praktiką dėl BK 221 straipsnio 2 dalies taikymo pavyko rasti tik vieną Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 2K-374/2013, kurioje asmuo buvo nuteistas pagal BK 221 straipsnio 2 dalį 6500 Lt (1882,53 Eur) (50 MGL) dydžio bauda. Taigi esant tokiai situacijai kyla pagrįstų abejonių dėl pirmiau nurodyto siūlymo tikslingumo ir realaus poreikio. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad už pirmiau nurodytų nusikaltimų padarymą padidinus laisvės atėmimo bausmes iki septynerių metų šie nusikaltimai jau būtų priskiriami ne apysunkių, o sunkių nusikaltimų kategorijai, kuri pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį papuola į nusikaltimų, dėl kurių gali būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, ratą, be kita ko, kyla klausimas, ar tokiais pakeitimas nesiekiama tiesiog praplėsti galimybes taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Be to, projektų aiškinamajame rašte nurodoma, jog projektais, be kita ko, siekiama, kad laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama rečiau ir (ar) jos trukmė sutrumpėtų, kas tuo pačiu leistų sumažinti nuteistųjų skaičių pataisos įstaigose, sutaupyti valstybės lėšų, skiriamų nuteistųjų pataisos įstaigose išlaikyti. Tuo tarpu BK 219 straipsnio 2 dalyje, 221 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus Projekto Nr. XIIIP-4856(2) siūlymą už šių nusikaltimų padarymą skirti iki septynerių metų laisvės atėmimo ir taip atitinkamai šiuose straipsniuose nurodytus nusikaltimus priskyrus sunkių nusikaltimų kategorijai, nebeliktų galimybės taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo be realaus jos dalies atlikimo. Asmenims, nuteistiesiems pagal pirmiau nurodytus BK straipsnius ne daugiau kaip penkeriems metams laisvės atėmimo, būtų galimybė taikyti tik BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies, kas atitinkamai reikštų, kad asmenys, kuriems būtų pritaikytos šios BK nuostatos, visais atvejais turėtų realiai atlikti ne trumpesnę kaip šešių mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK projektu sistemiškai įvedama nauja 900 MGL riba (visame BK didžiausia galima) tiek turtinio pobūdžio, tiek nusikaltimų finansų sistemai atžvilgiu ir naudojama būtent sunkių nusikaltimų požymiams apibrėžti. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamuose BK straipsniuose atsakomybės riba atsiradimo riba keliama net 400 MGL, atitinkamai sankcija turi būti koreguotina užtikrinant siūlomą sisteminį BK požiūrį, kad nusikalstamos, kad su aptariama MGL dydžiu susijusios nusikalstamos veikos būtų laikomos sunkiais nusikaltimais. Tokio pobūdžio pakeitimai ne tik, kad sukuria subalansuotą, proporcingą požiūrį tiek į turtines, tiek į finansines nusikalstamas veikas, tačiau kartu užtikrinamos visapusiškos prielaidos efektyviai atskleisti padarytas nusikalstamas veikas, vykdyti ikiteisminį tyrimą. Kartu, pažymėtina ir tai, kad BK projektu keičiamuose BK 219, 221 straipsnių kvalifikuotose sudėtyse, pakėlus maksimalią laisvės atėmimo bausmę vieneriais metais, atitinkamai siūloma įtvirtinti ir ženkliai švelnesnę baudos bausmės alternatyvą. Taigi, aptariami pakeitimai, tikėtina, netgi realiai sušvelnins baudžiamosios atsakomybės taikymą mažiau pavojingų atvejų atžvilgiu, kadangi teismai, kaip alternatyvią bausmę, galės skirti baudą, kas ženkliai prisidės prie laisvės atėmimo bausmių taikymo skaičiaus mažėjimo. Atsižvelgiant į tai, BK projektu siūlomi pakeitimai yra visapusiškai suderinti su teisingumo,  baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės principų turinio reikalavimais.

125.

Teisėjų taryba,

2022-04-15

30, 32, 33

 

 

Vienas teisėkūros principų yra tikslingumas, taigi teisės aktų keitimas neturi būti savitikslis – jis turi būti pagrįstas realiu poreikiu. Būtent šiuo aspektu abejonių kelia BK projekto siūlymas didinti laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų už BK 219 straipsnio 2 dalyje, 221 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymą. Pažymėtina, kad iš 2010–2022 m. teismų praktikos baudžiamosiose bylose dėl BK 219 straipsnio 2 dalies taikymo matyti, kad iš visų išnagrinėtų baudžiamųjų bylų, kuriose asmenys buvo nuteisti laisvės atėmimo bausme pagal BK 219 straipsnio 2 dalį, daugiau nei pusėje jų buvo paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, o maksimali teismų paskirta laisvės atėmimo bausmė už šį nusikaltimą buvo dveji metai šeši mėnesiai (visose bylose paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas, be kita ko, buvo atidėtas), t. y. už BK 219 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą skiriama arba minimali šio BK straipsnio sankcijoje nurodyta laisvės atėmimo bausmė, arba laisvės atėmimo bausmė, artima šiame BK straipsnyje nustatytam jos minimumui. Atkreiptinas dėmesys, kad, peržiūrėjus 2010–2022 m. teismų praktiką dėl BK 221 straipsnio 2 dalies taikymo, pavyko rasti tik vieną Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 2K-374/2013, kurioje asmeniui pagal BK 221 straipsnio 2 dalį buvo skirta 6 500 Lt (1 882,53 Eur) (50 MGL) dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių dėl nurodyto siūlymo – didinti laisvės atėmimo bausmę už BK 219 straipsnio 2 dalyje, 221 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymą – tikslingumo ir realaus poreikio. Be to, atsižvelgiant į tai, kad už pirmiau nurodytų nusikaltimų padarymą padidinus laisvės atėmimo bausmes iki septynerių metų šie nusikaltimai jau būtų priskiriami ne apysunkių, o sunkių nusikaltimų kategorijai, kuri pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį patenka į nusikaltimų, dėl kurių gali būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, ratą, kyla klausimas, ar tokiais pakeitimas nesiekiama tiesiog praplėsti galimybes taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kartu pastebėtina, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, jog projektais, be kita ko, siekiama, kad laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama rečiau ir (ar) jos trukmė sutrumpėtų, ir tai leistų sumažinti nuteistųjų skaičių pataisos įstaigose, sutaupyti valstybės lėšų, skiriamų nuteistiesiems pataisos įstaigose išlaikyti. Tuo tarpu BK 219 straipsnio 2 dalyje, 221 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus aptariamą BK projekto siūlymą už šių nusikaltimų padarymą skirti iki septynerių metų laisvės atėmimo ir taip atitinkamai šiuose straipsniuose nurodytus nusikaltimus priskyrus sunkių nusikaltimų kategorijai, nebeliktų galimybės taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo be realaus jos dalies atlikimo. Asmenims, nuteistiesiems pagal pirmiau nurodytus BK straipsnius ne daugiau kaip penkeriems metams laisvės atėmimo, būtų galimybė taikyti tik BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies, o tai atitinkamai reikštų, kad asmenys, kuriems būtų pritaikytos šios BK nuostatos, visais atvejais turėtų realiai atlikti ne trumpesnę kaip šešių mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Nepritarti

Žr, argumentus 124 pastaboje.

126.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

31

 

 

VU TF Projekto 54 straipsnis, 220 straipsnio pakeitimas:

220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas

1. Tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 250 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

 

Pritarti iš dalies

1. Pritartina siūlomiems pakeitimams, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad BK projektu yra siūlomas  visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo  inkriminavimu), kadangi, manytina, kad BK naudojamas 250 MGL dydis, atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusią ekonominę situaciją valstybėje, iš esmės nėra pakankamas didelės turto vertė ar didelės turtinės žalos požymiams apibrėžti ir atitinkamai BK apskritai neturi būti naudojamas;

2. Atsižvelgiant į BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta santykinai nedidelio pavojingumo veikos (apysunkis nusikaltimas) bei siekiant kuo plačiau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, siūlytina ją papildyti laisvės apribojimo bausme.  Kartu tokie pakeitimai, manytina, labiau užtikrintų ir BK 55 straipsnio tinkamo taikymo galimybes;

3.  Turint omeny, kad reikšmingos piniginės baudos gali būti labai veiksminga priemonė kovojant su turtiniais, ekonominiais ar finansiniais nusikaltimais, be to, ši alternatyvi bausmė galėtų padėti tinkamiau individualizuoti kaltininkui skiriamą bausmę bei nulemti spartesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą (atsirastų galimybė bylą užbaigti supaprastintu procesu (pvz., teismo baudžiamuoju įsakymu)), siūlytina BK 220 straipsnio 2 dalies sankcija papildyti alternatyvią laisvės atėmimui bausme – bauda.

127.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

31

 

 

Pakeisti 220 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „1. Tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 150 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų."

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto  XIIIP-4856 nuostatos.

128.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

32

 

 

VU TF Projekto 55 straipsnis, 221 straipsnio pakeitimas:

221 straipsnis. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas

1. Tas, kas siekdamas išvengti daugiau kaip 100 250 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių ar kitokių įmokų suma viršija 500 750 MGL,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Pritarti iš dalies

1. Pritartina siūlomiems pakeitimams, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad BK projektu yra siūlomas  visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai nesusiję su sunkaus nusikaltimo  inkriminavimu), kadangi, manytina, kad BK naudojamas 250 MGL dydis, atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusią ekonominę situaciją valstybėje, iš esmės nėra pakankamas didelės turto vertė ar didelės turtinės žalos požymiams apibrėžti ir atitinkamai BK apskritai neturi būti naudojamas;

2. Atsižvelgiant į BK 221 straipsnio 1 dalyje numatyta santykinai nedidelio pavojingumo veikos (apysunkis nusikaltimas) bei siekiant kuo plačiau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, siūlytina ją papildyti laisvės apribojimo bausme.  Kartu tokie pakeitimai, manytina, labiau užtikrintų ir BK 55 straipsnio tinkamo taikymo galimybes;

3.  Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu (ir VU TF siūlymu) BK 221 straipsnio 2 dalies veikos požymiai sietini su MGL dydžiais, reikšmingai didėja (nuo 500 iki 900 MGL), atitinkamai padidėja ir šios veikos pavojingumas. Kartu pažymėtina ir tai, kad BK projektu nustatomas visame BK vienodas labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis, kuris (kaip didžiausias galimas visame BK) sistemiškai naudojamas būtent sunkaus nusikaltimo kategorijos nusikaltimo sudėties požymiams apibūdinti, BK projektu BK 221 straipsnio 2 dalyje nurodyta veiką siūloma perkelti į sunkių nusikaltimų kategoriją, kartu panaikinant nepagrįstą  minimalų 2 metų laisvės atėmimo bausmės terminą. Be to, turint omeny, kad reikšmingos piniginės baudos gali būti labai veiksminga priemonė kovojant su turtiniais, ekonominiais ar finansiniais nusikaltimais, be to, ši alternatyvi bausmė galėtų padėti tinkamiau individualizuoti kaltininkui skiriamą bausmę bei nulemti spartesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą (atsirastų galimybė bylą užbaigti supaprastintu procesu (pvz., teismo baudžiamuoju įsakymu)), siūlytina BK 221 straipsnio 2 dalies sankcija papildyti alternatyvią laisvės atėmimui bausme – bauda.

129.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

32

 

 

Pakeisti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„221 straipsnis. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas

1. Tas, kas siekdamas išvengti daugiau kaip 150 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių ar kitokių įmokų suma viršija 750 MGL, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo."

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto  XIIIP-4856 nuostatos.

130.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-03-22

33, 34

 

 

14. Įstatymo projekto 32 straipsniu keičiamo BK 222 straipsnyje siūloma diferencijuoti atsakomybės ribas priklausomai nuo to, ar apgaulingai tvarkant ir (arba) organizuojant finansinę apskaitą valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo padaryta didelė, ar labai didelė turtinė žala. Svarstytina, ar turtinės žalos dydžio kriterijus neturėtų būti atsakomybės diferencijavimo pagrindu ir įstatymo projekto 33 straipsniu keičiamo BK 223 straipsnyje.

Nepritarti

Diskutuotina, ar BK 223 straipsnio sudėtyje, atsižvelgiant į šio nusikaltimo gana nedidelį pavojingumą bei tai, kad jis padaromas tik neatsargia kaltės forma, kvalifikuotos sudėties (ir atitinkamai baudžiamosios atsakomybės griežtinimas) būtų tikslingas.

131.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-03-22

33, 34

 

 

15. Įstatymo projekto 32 ir 33 straipsniu keičiamo BK 222 ir 223 straipsniuose rašant formuluotę „valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui“ siūlytina po valstybės pirmiau nurodyti ne fizinius, o juridinius asmenis. Priešingu atveju galėtų susidaryti įspūdis, jog valstybė yra laikoma viena iš fizinių asmenų rūšių[[10]].

Pritarti

 

132.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

2022-06-03

33

 

 

Papildyti 222 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to buvo padaryta labai didelė turtinė žala valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“

Atsižvelgti

Pateiktas siūlymas atitinka BK projekto nuostatas.

133.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

33,34

 

 

Vertinant Projekto 32 straipsnį, pažymėtina, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas (Žin., 2001, Nr. 99-3515; TAR, 2021-12-03, Nr. 2021-25145) (toliau – FAĮ), kuris pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą. Naujo FAĮ įsigaliojimas gali turėti poveikį BK 222 ir BK 223 straipsnio taikymui, kadangi FAĮ pakeitė daugelį reikalavimų keliamų buhalterinei apskaitai. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiami argumentai, ar naujasis FAĮ gali (ir jeigu gali, tai kaip) turėti įtakos Projekte siūlomos BK 222 straipsnio redakcijos taikymui. 

Projekto 32 straipsnio pakeitimu (Aiškinamojo rašto 6.1.2 p.) siūloma papildyti BK 222 ir 223 straipsnių dispozicijas alternatyviais šių nusikaltimų esmę ir pobūdį atspindinčiais pavojingais padariniais, tiesiogiai susijusiais su išvengtais/nuslėptais (nesumokėtais) valstybės mokesčių dydžiais (t. y. „<...>  jeigu dėl to buvo išvengta (nesumokėta) daugiau kaip 300 MGL dydžio mokesčių <...>“), kurie BK 222 ir 223 straipsnių dispozicijose nustatomi, vadovaujantis Aiškinamojo rašto 4 punkto 1.1. papunktyje nurodytu sisteminiu požymių unifikavimu.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> apskaitos tvarkymo norma pirmiausia turėtų būti orientuota būtent į valstybės finansinių interesų apsaugą ir būtent nuslėptų (nesumokėtų) mokesčių dydis ir turėtų būti apgaulingos apskaitos pagrindinis pavojingumo matavimo kriterijus, o galiojančio BK 222 straipsnio dispozicijoje nurodyti nusikalstami padariniai, susiję su tiesos nustatymo buhalterijoje apsunkinimu pilna apimtimi nedera su apgaulingos apskaitos tvarkymo esme ir pobūdžiu, nėra orientuoti būtent į valstybės mokesčių slėpimą bei neteisėtą mokestinės naštos mažinimą, dėl ko galiojantis reglamentavimas neužtikrina tinkamo baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo. <...>“ (Aiškinamojo rašto 6.1.2 p.)

Baudžiamosios teisės doktrinoje išsakoma nuomonių, kad vienas iš apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo tikslų gali būti ir mokestinių prievolių slėpimas. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad priklausomai nuo mokesčio tipo, jo mokėjimo tvarkos reglamentavimo, konkretaus atvejo aplinkybių, apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, siekiant išvengti tokio mokesčio mokėjimo, vienais atvejais kvalifikuojamas kaip sutaptis kartu su sukčiavimu (BK 182 straipsnis) arba kaip apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikalstama veika (BK 222 straipsnis) ar kita su mokesčių teisės aktų pažeidimu susijusi nusikalstama veika (pvz., BK 220 straipsnis).

Apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimas gali būti būdas daryti kitą nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, sukčiavimą (BK 182 straipsnis), turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis), kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką (BK 206 straipsnis), kreditinį sukčiavimą (BK 207 straipsnis), skolininko nesąžiningumą (BK 208 straipsnis), nusikalstamą bankrotą (BK 209 straipsnis), neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis) ir kt.

Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad apgaulinga buhalterinė apskaita ne visais atvejais turėtų būti siejama su nusikalstamu mokesčių slėpimu ar turtine žala kitiems asmenims. FAĮ nurodo, kad šio įstatymo tikslas reglamentuoti finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą siekiant užtikrinti finansinės apskaitos informacijos tinkamumą ataskaitoms parengti ir subjekto ar informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti (FAĮ 1 straipsnis), o finansinė apskaita – ūkinių operacijų pagrindimo, vertinimo, registravimo sistema, skirta gauti finansinei informacijai, reikalingai finansinių ataskaitų rinkiniui, mokesčių deklaracijoms ir kitoms ataskaitoms, kuriose pateikiama finansinė informacija, parengti ir (arba) informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti (FAĮ 2 straipsnio 5 dalis).

Apgaulingas finansinės (buhalterinės) apskaitos tvarkymas gali būti susijęs ne tik su mokesčių slėpimu. Nusikalstamų motyvų apgaulingai tvarkyti finansinę apskaitą gali būti įvairių – įmonės finansinės padėties slėpimas, tyčia nurodant neteisingą turto vertę, nesamų (suklastotų) įsipareigojimų atvaizdavimas įmonės finansinėse ataskaitose, siekiant gauti subsidiją ar valstybės paramą, neteisingų finansinių ataskaitų teikimu siekiant negrąžinti subsidiją ar paramą ir kita. Šiuo atveju finansinės apskaitos informacija reikšminga ne tik valstybės mokesčių administratoriui, bet ir kitiems asmenims, kurie priima ekonominius sprendimus, analizuodami finansinės apskaitos duomenis.

Siūloma atsižvelgti į aukščiau nurodytus argumentus. Manytina, kad Aiškinamajame rašte išdėstyta pozicija, jog BK 222 straipsnis tūrėtų būti siejamas išskirtinai tik su nuslėptų (nesumokėtų) mokesčių dydžiu kaip „pagrindinis pavojingumo matavimo kriterijus“ nėra visiškai tikslus.

Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas būtų siejamas tik su nuslėptų mokesčių dydžiu, Projekto 30 straipsnyje siūlytina 222 straipsnio nusikalstami padariniai formuluojami kaip alternatyvūs „<...> jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros <...>“. Manytina, kad tokia nusikalstamų padarinių formuluotė neatitinka Projekto iniciatorių deklaruoto siekio BK 222 straipsnį sieti su mokesčių slėpimu, kadangi a) didelė turtinė žala gali būti padaryta: valstybei, fiziniam ar juridiniam asmenims; b) baudžiamoji atsakomybė gali kilti ir dėl to, kad apgaulingai tvarkant finansinę apskaitą negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nepadarant didelės turtinės žalos valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui; c) dėl apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo gali būti padaryta didelė turtinė žala ir dėl to, kartu negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Tiek esamame reguliavime, tiek Projekte matyti, kad BK 222 straipsnis inkriminuojamas tuo atveju, jei nustatomas negalimumas iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Abejotina, ar šis požymis yra tinkamas, vertinant jį ultima ratio principo kontekste. Manytina, kad tokia formuluotė, kaip negalimumas iš dalies nustatyti orientuoja net ir į mažareikšmių tyčinių buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių baudžiamumą pagal BK 222 straipsnį.

Toks teisinis reglamentavimas neatitinka konstituciškai apspręstų teisinio aiškumo ir proporcingumo reikalavimų, nes menki buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai turėtų būti teisiškai vertinami pagal atitinkamas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) normas. Dėl šių priežasčių baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį turėtų būti nustatyta tuo atveju, jei asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio negalima nustatyti visiškai ar tokia galimybė sumažėjo žymiai.

Pagal siūlomą BK 222 straipsnio naują redakciją, galima BK 222 straipsnio ir mokesčių slėpimo normos (BK 220 straipsnyje), o taip pat ir kitų BK straipsnių, kuriuose numatytas turtinės žalos padarymas, konkurencija. Tokie atvejai galimi, kai apgaulingai tvarkant finansinę apskaitą padaroma turtinė žala ir kartu atsiranda BK 222 straipsnyje numatyti padariniai.

Pritarti iš dalies

1. Pažymėtina, kad BK projektu, atsižvelgiant į baudžiamosios teisės doktrinoje išsakytus bei teisėsaugos institucijų siūlymus, BK 222-223 straipsnių sudėtyse įtvirtinamas turtinės žalos valstybei (kuris pasireiškia išvengtais mokesčiais) ar kitiems asmenims požymis (kaip vienas aktualiausių ir dažniausiai pasitaikantis apgaulingos (aplaidžios) buhalterinės apskaitos nusikaltimuose), kuris, beje, jau yra įtvirtintas ir ANK 205 straipsnyje. Minėtų padarinių įtvirtinimas BK 222-223 straipsnių sudėtyse, manytina, labiau atitiktų šių nusikaltimų, kaip nusikaltimų finansų sistemai, esmę bei kartu užtikrintų tinkamą atsakomybių takoskyrą tarp BK 222-223 straipsnių ir ANK 205 straipsnio. Kartu  BK 222-223 straipsnių dispozicijose paliekami ir šiuo metu jose įtvirtinti padariniai, siekiant, kad pakankamai pavojingi atvejai (pvz., kaltininkas naikina visus buhalterijos apskaitos dokumentus) patektų į minėtų straipsnių turinį;

2. Pritartina požymio „iš dalies“ pašalinimui.

 

134.

Teisėjų taryba,

2022-04-15

33,

34

 

 

            Atkreiptinas dėmesys, jog BK projektu BK 222 straipsnio 1 dalyje siūlant įrašyti „netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos“, analogiška nuostata turi būti pašalinta iš BK 223 straipsnio 1 dalies. Pastebėtina, kad BK projektu siūlomais BK 222, 223 straipsnių pirmųjų dalių dispozicijų pakeitimais nesiūloma keisti šiuose BK straipsniuose įtvirtintų padarinių – jeigu dėl to negalima visiškai arba iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad ANK 205 straipsnyje atsakomybė už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą siejama su nesumokėtais mokesčiais administracinę atsakomybę atitinkamai diferencijuojant pagal nesumokėtų mokesčių dydį (3–6 dalys). Taigi siūlomais BK 222, 223 straipsnių pirmųjų dalių pakeitimais nesprendžiamas baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą atribojimo klausimas. Be to, nekeičiant pirmiau nurodytų padarinių, neišsprendžiama ir praktikoje neretai kylanti šių padarinių įrodinėjimo problema. Kartu siūlymų pakeisti BK 222, 223 straipsnius kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, papildžius šių straipsnių 1 dalių dispozicijas padarytos didelės turtinės žalos požymiu, kyla nusikalstamų veikų atribojimo, pvz., nuo neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis), sukčiavimo PVM srityje (BK 182 straipsnis), klausimas. Dėl to siūlytina BK 222, 223 straipsnių pirmosiose dalyse įtvirtintų nusikalstamų veikų padarinius susieti ne su padaryta didele turtine žala ar galėjimu visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, o su nesumokėtais mokesčiais nustatant nesumokėtų mokesčių dydį, nuo kurio kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius. Kartu siūlytina apsvarstyti, ar BK 223 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė neturėtų būti diferencijuojama taip pat, kaip ir BK 222 straipsnyje – pagal padarytos turtinės žalos dydį.

Atsižvelgti

1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009 buvo konstatuota, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti požymiai buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Dėl šios priežasties, požymiai „netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos“ turi būti įtvirtinti tiek BK 222, tiek 223 straipsnyje;

2.  Pažymėtina, kad BK projektu, atsižvelgiant į baudžiamosios teisės doktrinoje išsakytus bei teisėsaugos institucijų siūlymus, BK 222-223 straipsnių sudėtyse įtvirtinamas turtinės žalos valstybei (kuris ir pasireiškia išvengtais mokesčiais) ar kitiems asmenims požymis (kaip vienas aktualiausių ir dažniausiai pasitaikantis apgaulingos (aplaidžios) buhalterinės apskaitos nusikaltimuose). Minėtų padarinių įtvirtinimas BK 222-223 straipsnių sudėtyse, manytina, labiau atitiktų šių nusikaltimų, kaip nusikaltimų finansų sistemai, esmę bei kartu užtikrintų tinkamą atsakomybių takoskyrą tarp BK 222-223 straipsnių ir ANK 205 straipsnio (taip atvejai, kuriais būtų padaroma mažesnė nei 400 MGL dydžio turtinė žala, būtų vertinami ANK rėmuose, o kai padaroma didesnė nei 400 MGL dydžio turtinės žala – pagal BK normas). Kartu  BK 222-223 straipsnių dispozicijose paliekami ir šiuo metu jose įtvirtinti padariniai, siekiant, kad pakankamai pavojingi atvejai (pvz., kaltininkas naikina visus buhalterijos apskaitos dokumentus) patektų į minėtų straipsnių turinį, todėl jų pašalinimas laikytinas nepagrįstu. Kita vertus, svarstytinas siūlymas turtinės žalos požymį susiaurinti iki padarinių, susijusių su nuslėptais (išvengtais) mokesčiais;

3. Diskutuotina, ar BK 223 straipsnio sudėtyje, atsižvelgiant į šio nusikaltimo gana nedidelį pavojingumą bei tai, kad jis padaromas tik neatsargia kaltės forma, kvalifikuotos sudėties (ir atitinkamai baudžiamosios atsakomybės griežtinimas) būtų tikslingas.

135.

Lietuvos apeliacinis teismas,

2022-05-26

33,

34

 

 

             BK 222 straipsnio 1 dalyje siūlant įrašyti „netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos“ analogiška nuostata turi būti pašalinta iš BK 223 straipsnio 1 dalies.

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009 padaryta išvada, BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti požymiai buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Dėl šios priežasties, požymiai „netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos“ turi būti įtvirtinti tiek BK 222, tiek 223 straipsnyje.

136.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,

2022-05-25

33,

34

 

 

         Projektu Nr. XIIIP-4856(2) siūlomais BK 222, 223 straipsnių 1 dalių dispozicijų pakeitimais nesiūloma keisti šiuose BK straipsniuose įtvirtintų padarinių – jeigu dėl to negalima visiškai arba iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad ANK 205 straipsnyje atsakomybė už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą siejama su nesumokėtais mokesčiais administracinę atsakomybę atitinkamai diferencijuojant pagal nesumokėtų mokesčių dydį (3–6 dalys). Taigi siūlomais BK 222, 223 straipsnių 1 dalių pakeitimais nesprendžiamas baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą atribojimo klausimas. Be to, nekeičiant pirmiau nurodytų padarinių neišsprendžiama ir praktikoje neretai kylanti šių padarinių įrodinėjimo problema. Kartu siūlymų pakeisti BK 222, 223 straipsnius kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad papildžius šių straipsnių 1 dalių dispozicijas padarytos didelės turtinės žalos požymiu, kyla nusikalstamų veikų atribojimo, pvz., nuo neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis), sukčiavimo PVM srityje (BK 182 straipsnis), klausimas. Dėl to siūlytina BK 222, 223 straipsnių 1 dalyse įtvirtintų nusikalstamų veikų padarinius susieti ne su padaryta didele turtine žala ar galėjimu visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, o su nesumokėtais mokesčiais nustatant nesumokėtų mokesčių dydį, nuo kurio kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius. Kartu siūlytina apsvarstyti, ar BK 223 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė neturėtų būti diferencijuojama taip pat, kaip ir BK 222 straipsnyje – pagal padarytos turtinės žalos dydį.

Svarstyti

Žr. analogiškus argumentus dėl 134, 135 pastabų.

137.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba,

2022-05-31

33, 34

 

 

  Dėl BK 222 ir 223 straipsnių pakeitimo projekto

          BK projekto 32 straipsniu keičiamo BK 222 straipsnyje yra pasiūlyta diferencijuoti atsakomybės ribas pagal naujus nusikalstamus padarinius, susijusius su padaryta turtine žala – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo „buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui“. Tokiu būdu, priklausomai nuo to, ar apgaulingai tvarkant ir (arba) organizuojant finansinę apskaitą valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala, asmens, padariusio BK 222 straipsnyje nustatytus nusikalstamus veiksmus, veika yra kvalifikuojama atitinkamai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ar BK 222 straipsnio 2 dalį.

Kaip matyti iš BK 222 straipsnio dispozicijos, šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyti ir kiti, iki BK straipsnių pakeitimo projekto, įtvirtinti nusikalstami padariniai, susiję su asmens ekonominiais veiklos rodikliais – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo „negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“.

Vieną iš BK 222 ir 223 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų – nusikalstamą padarinį, susijusį su asmens ekonominiais veiklos rodikliais, suformuluotą kaip „negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros“, siūloma palikti. Šis siūlymas paremtas tuo, kad praktikoje gana dažnai pasitaiko situacijų, kai neįmanoma nustatyti nei asmens mokesčių bazės, nei apskaičiuoti tvarkant finansinę apskaitą nesumokėtų (nuslėptų) mokesčių. Atitinkamai tampa neįmanoma įrodyti, ar asmuo siekia išvengti mokesčių ir apskaičiuoti jų dydį. Tokios teisinės situacijos atsiranda tada, kai nustatomas toks apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo padarymo mechanizmas, kai asmens finansinė apskaita visiškai nebuvo tvarkoma arba, nors ir buvo tvarkoma, tačiau nebuvo saugoma įstatymų nustatytą laiką arba buvo sunaikinta ar paslėpta, ir dėl to ikiteisminio tyrimo metu specialistams nepateikti jokie asmens dokumentai ar pateikta tik nedidelė jų dalis (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-429-788/2016). Tokiu būdu, neturint jokių asmens apskaitos dokumentų ar turint tik nedidelę jų dalį, specialistams neįmanoma visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal galiojančių BK 222 ir 223 straipsnių dispozicijas specialistai, nustatę minėtus atvejus, konstatuoja šiuose straipsniuose nustatytą padarinį – „negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“. Iš to darytina išvada, kad jeigu BK 222 ir 223 straipsnių dispozicijose bus tik valstybei padarytos turtinės žalos faktas, asmenys išvengs ir administracinės, ir baudžiamosios atsakomybės.

Tuo pačiu siūloma apsvarstyti ir įvertinti tikslingumą panaikinti kitą BK 222 ir 223 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų – nusikalstamą padarinį, susijusį su asmens ekonominiais veiklos rodikliais, t. y. „negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros“. Šis siūlymas paremtas tuo, kad  praktikoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai teismai, remdamiesi LAT kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, Nr. 2K-26-788/2017, Nr. 2K-144-788/2017, paneigia šį nusikalstamą padarinį, konstatuodami specialistų nustatytų finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo (padaryto pažeidimo) mažareikšmiškumą ir neesmingumą. Išanalizavus atsitiktinės atrankos būdu parinktas specialistų išvadas, nustatyta atvejų, kada negalėjimas ,,iš dalies“ nustatyti visų ūkio subjekto veiklos rezultatų ar jų dalies, vertinant išvadą pagal finansinės apskaitos pažeidimų mastą ir išaiškintų nesumokėtų mokesčių dydį, išties diskutuotinas, o taikant pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę tada, kai tai galbūt netikslinga, nepažeidžiamas ultima ratio principas. Be to, BK 222, 223 straipsnių projekto dispozicijose nurodytas padarinys „negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ susijęs su tiesos nustatymo finansinėje apskaitoje apsunkinimu, yra vertinamojo pobūdžio. Atitinkamai negalėjimas nustatyti tam tikrų ekonominės veiklos rodiklių (šiuo atveju – nustatyti tiesą finansinėje apskaitoje), kaip teisinis (baudžiamumo) kriterijus, yra gana neinformatyvus, abstraktus ir subjektyvus, kadangi tokio nusikaltimo sudėties neapibrėžto požymio nustatymas visada priklauso tik nuo teisės taikytojo subjektyvaus vertinimo ir analogiško pobūdžio interpretacijų.

Atsižvelgus į nurodytus pasiūlymus, asmenys, apgaulingai ar aplaidžiai tvarkantys buhalterinę apskaitą, būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn, jei būtų nustatytas nors vienas iš alternatyvių nusikalstamų padarinių: 1) jeigu dėl to „negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; 2) jeigu dėl to „buvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui“.

 

Atsižvelgdami į situaciją, siūlome pakeisti BK projekto 32 ir 33 straipsnius ir juos išdėstyti taip:

„222 straipsnis. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas

1. Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui arba negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

3. Už šiame straipsnyje nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

 

223 straipsnis. Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas

1. Tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet dėl neatsargumo netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba dėl neatsargumo įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė  turtinė žala valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui arba negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

3. Už šiame straipsnyje nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

Pritarti iš dalies

1. Pritartina požymio „iš dalies“ pašalinimui;

2.  Diskutuotina, ar BK 223 straipsnio sudėtyje, atsižvelgiant į šio nusikaltimo gana nedidelį pavojingumą bei tai, kad jis padaromas tik neatsargia kaltės forma, kvalifikuotos sudėties (ir atitinkamai baudžiamosios atsakomybės griežtinimas) būtų tikslingas.

138.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

34

 

 

VU TF Projekto 56 straipsnis, 223 straipsnio pakeitimas:

223 straipsnis. Aplaidus apskaitos tvarkymas

1. Tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra nusikaltimai ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.

2 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

 

Pritarti iš dalies

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009 padaryta išvada, BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti požymiai buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Dėl šios priežasties, pritartina BK 223 straipsnio patikslinimui, kad jame nurodytos veikos gali būti padaromos neatsargia kaltės forma. Kita vertus, manytina, kad būtina nurodyti, kad BK 223 straipsnyje nurodytos veikos gali būti padaromos tik dėl neatsargumo, o veikos požymiai „netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos“, atsižvelgiant į tai, kad jos gali būti padaromos ir tyčine kaltės forma, turi būti taip pat įtvirtinti ir BK 222 straipsnyje, kuris ir numato tyčines veikas buhalterinės apskaitos tvarkymo bei organizavimo srityje.

139.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

33,

34

 

 

Pateikti pasiūlymai, argumentai dėl Projekte nurodyto BK 222 straipsnio, teikiami ir dėl BK 223 straipsnio.

Be to, siūloma svarstyti baudžiamosios atsakomybės už aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą dekriminalizavimą, paliekant administracinę atsakomybę, numatytą ANK 205 straipsnyje. Mokesčių slėpimo atvejai yra išskirtinai susiję su tyčiniais veiksmais – slėpimu tikrųjų ūkinių įvykių ir jų neapskaitymu apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentų, apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės dokumentų klastojimu ir pan. Aplaidumas tvarkant finansinę apskaitą gali būti interpretuojamas itin plačiai, tačiau apskaitos tvarkymo pažeidimų gali atsirasti ne tik dėl apgaulės, bet ir dėl intelektinių ar techninių klaidų. Buhalterinėje apskaitoje techninėmis galima laikyti aritmetines klaidas, buhalterinių sąskaitų supainiojimą, sąskaitoje esančios informacijos nepastebėjimą ir panašias klaidas. Intelektinės klaidos susijusios su turimos informacijos klaidingu interpretavimu ar žinių trūkumu. Nėra formaliųjų norminių kriterijų nustatyti priežastį, ar konkretus apskaitos pažeidimas buvo padarytas dėl klaidos ar tyčia, todėl baudžiamojo įstatymo norma, numatanti atsakomybę už aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą, adresatui gali būti neaiški, o teisės taikytojui suteikiama per didelė laisvė interpretuoti baudžiamąjį įstatymą.

Projekto 32, 33 straipsniuose dėl BK 222 ir 223 straipsnių pakeitimų nusikalstamų veikų sudėtyse numatyti tie patys alternatyvūs nusikalstami padariniai – „ <...> jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros <...>“, nors veikos padaromos skirtingomis kaltės formomis - tyčia (BK 222 straipsnis) ir dėl neatsargumo (BK 223 straipsnis). Nusikalstami padariniai formuluojami analogiškai, veikos padarymo forma - skirtinga, baudžiamosios sankcijos (BK 222 ir 223 straipsniai) – taip pat skiriasi. Siūloma diskutuoti dėl BK 223 straipsnio dekriminalizavimo, įvertinti ANK 205 straipsnio sudėties pakeitimo galimybę, kuri galėtų apimti dalį BK 223 straipsnyje nurodytos veikos požymių.

Papildomai pažymėtina, kad Projekto BK 223 straipsnyje, kuriame siekiama numatyti atsakomybę už tai, kad asmuo netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, turėtų būti įvertinama ir naujojo FAĮ kontekste, kuriame naujai reglamentuoti apskaitos organizavimo (FAĮ 13 straipsnis) ir apskaitos tvarkymo (FAĮ 14 straipsnis) taisyklės.

Be to, galiojančios BK 223 straipsnio 1 dalies formuluotės aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad šioje normoje numatyta tiek tyčinė, tiek neatsargi kaltė. Projekte siekiama nustatyti, kad baudžiamoji atsakomybė būtų galima tik esant neatsargiai kaltei. Abejotina, ar baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, net ir vien tik neatsargios kaltės prasme, yra tinkamas baudžiamosios teisės kaip ultima ratio priemonės įprasminimas. Manytina, kad baudžiamoji atsakomybė už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą pagal BK 223 straipsnį nėra tinkamai išspręsta. Atsižvelgiant į ultima ratio principą, siūloma svarstyti šios veikos dekriminalizavimo klausimą.

Nepritarti

Manytina, kad BK 223 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika nėra tiek nepavojinga, kad būtų tikslinga svarstyti jos visapusišką dekriminalizavimą. Aplaidus apskaitos tvarkymas taip pat gali sukelti itin pavojingus padarinius, padarant didelę žala tiek valstybei, tiek kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kartu panaikinti galimybę visiškai nustatyti asmens finansinę veiklą. Šių privalomų padarinių įtvirtinimas aptariamoje baudžiamojo įstatymo normoje ir leidžia ją atriboti nuo administracinės atsakomybės, aiškiai nubrėžti ribą, kada aplaidus elgesys gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas, kai diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė tiek už tyčinių, tiek už neatsargių nusikalstamų veikų padarymą, sistemiškai yra iš esmės įtvirtintas visame baudžiamajame įstatyme, tokiu būdu užtikrinant, kad tik pačios pavojingiausios veikos užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Sutiktina, kad BK 223 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesni, todėl atitinkamai jame ir yra atvirtinta ženkliai mažesnė sankcija (viešieji darbais arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų), negu už tyčinį apgaulingą apskaitos tvarkymą, kas yra visapusiškai suderinama su proporcingumo, teisingumo principų turinio reikalavimais. Kartu, pažymėtina ir tai, kad, dekriminalizavus aplaidų apskaitos tvarkymą, tokio pobūdžio pokyčiai galėtų turėti itin neigiamą įtaką praktinei kriminogeninei situacijai, kadangi kiekvienas subjektas būtų motyvuotas taip organizuoti savo neteisėtus veiksmus, siekiant juos užmaskuoti po lengvabūdišku požiūriu ar imituoti nusikalstamą nerūpestingumą, kas ženkliai apsunkintų ikiteisminio tyrimo institucijų darbą.

Taip pat, paminėta ir tai, kad, priešingai nei teigiama teikiamoje pastaboje, ikiteisminio tyrimo institucijos įžvelgia net didesnį šios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, kadangi siūlo įtvirtinti  kvalifikuotą aplaidaus apskaitos tvarkymo nusikaltimo sudėtį.

140.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

36

 

 

VU TF Projekto 57 straipsnis, 2241 straipsnio pakeitimas:

2241 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

1. Šio skyriaus 214, 215 straipsniuose nurodyta elektroninė mokėjimo priemonė yra apsaugotas materialus ar nematerialus įrenginys, daiktas ar duomenys arba jų derinys, leidžiantys tiesiogiai arba kartu atliekant vieną ar daugiau procedūrų jų turėtojui ar naudotojui inicijuoti ar atlikti finansinę operaciją, įskaitant operacijas, inicijuojamas ar atliekamas elektroniniais pinigais ar virtualiąja valiuta.

2. Šio skyriaus 216 straipsnyje nurodytas nusikalstamu būdu gautas turtas yra tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas.

3. Šio skyriaus 217, 218 straipsniuose nurodyta turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 1000 MGL dydžio sumą.

4. Šio skyriaus 217 straipsnyje nurodyta viešai neatskleista informacija suprantama taip, kaip ji apibrėžta 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB 7 straipsnio 1–4 dalyse, ir gali būti viešai atskleidžiama tik šio reglamento 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Šio skyriaus 218 straipsnyje nurodytos finansinės priemonės apima ir su finansinėmis priemonėmis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartis, kurios suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 596/2014 3 straipsnio 1 dalies 15 punkte.

6. Šio skyriaus 218 straipsnyje nurodytas lyginamasis indeksas suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 596/2014 3 straipsnio 1 dalies 29 punkte.

 

 

Pritarti iš dalies

Pritartina požiūriui, kad BK 217-218 straipsniuose nurodyti didelės turtinės žalos dydžiai turėtų būti didinami, tačiau, manytina, kad siūlomas net 1000 MGL dydis (didžiausias galimas visame BK) apysunkių nusikaltimų požymiams apibrėžti yra aiškiai per didelis. Kartu pažymėtina, kad, pvz., vadovaujantis VU TF siūlymais, net sunkių nusikaltimų požymiams apibrėžti naudojami ženkliais mažesni (500 ir 750 MGL) dydžiai, tuo tarpu šiuo atveju siūlomas net dvigubai didesnis MGL dydis mažesnio pavojingumo veikos požymiams nustatyti.

2.   Kartu pastebėtina, kad BK projektu nustatomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis, kai tai reikštų nesunkaus arba apysunkio nusikaltimo  inkriminavimą. BK projekte nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas iki 400 MGL, labai didelės vertės dydis 900 MGL   taikomas ir BK 224-1 straipsnyje nurodytų veikų atžvilgiu, kas, manytina, atitiktų ir BK 217-218 straipsnių pavojingumą.

141.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

36

 

 

Pagal siūlomą Projekto 35 straipsnyje BK 2241 straipsnio 3 dalies redakciją BK 222 straipsnyje didelės turtinės žalos dydis turi viršyti 300 MGL. Tuo atveju, jeigu bus siekiama nuslėpti mokėtinų mokesčių iki 300 MGL, tačiau bus nustatyti BK 222 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, vis tiek baudžiamoji atsakomybė gali kilti. Tokia situacija galima, nepaisant administracinės atsakomybės už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą, siekiant nuslėpti ar nuslepiant atitinkamo dydžio mokesčius pagal ANK 205 straipsnio 5 ir 6 dalis.

BK 222 straipsnio ir ANK 205 straipsnio 5 ir 6 dalies normų formuluotės tarpusavyje nedera, kadangi apgaulingai suformuotos mokestinės prievolės, nepriklausomai nuo to, ar buvo tik siekiama nuslėpti, ar nuslepiant ANK 205 straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodyto dydžio mokestį, sukelia BK 222 straipsnyje numatytus padarinius – dėl tokios veikos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens įsipareigojimų. Tiek pagal buvusį Buhalterinės apskaitos įstatymą, tiek pagal FAĮ įsipareigojimams priskirtina ir mokestinės prievolės (FAĮ 2 straipsnio 10 punktas).

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte bei siūlomame BK 222 straipsnio pakeitime nėra aiškių baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų dėl apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo. Manytina, kad siūlomi BK 222 straipsnio pakeitimai gali dar labiau apsunkinti baudžiamojo įstatymo taikymą mokestinių nusikalstamų veikų atvejais.

Pritartina, kad esami ir baudžiamąją atsakomybę apsprendžiantys žalos dydžiai būtų pakeisti juos didinant. Tačiau manytina, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas kur kas radikaliau. Projekto aiškinamajame rašte akcentuota 2017 m. liepos 5 d. ES Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 (toliau – ES direktyva 2017/1371) ir joje nurodytų dydžių klausimas. Tačiau neaišku, kodėl ES direktyvos 2017/1371 preambulėje nurodytas žalos dydis ir su jos padarymu numatyta sankcija yra ignoruojama. ES direktyvos 2017/1371 preambulės 18 punkte nustatyta, kad „fiziniams asmenims taikomose sankcijose tam tikrais atvejais turėtų būti numatyta maksimali ne trumpesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo sankcija. Prie tokių atvejų turėtų būti priskiriami atvejai, kai padaroma didelė žala arba gaunama didelės naudos; turėtų būti daroma prielaida, kad žala ar nauda yra didelė, kai ji susijusi su daugiau nei 100 000 EUR“.

Manytina, kad pokyčių reikalauja ir kitų Projekte nurodytų BK normų dispozicijos, kuriose šiuo metu vis dar naudojamas MGL kriterijus (BK 189-1, 199, 199-1, 199-2, 200, 206, 219 ir 220 straipsniai).

Nepritarti

1. Pažymėtina, kad BK projektu, atsižvelgiant į baudžiamosios teisės doktrinoje išsakytus bei teisėsaugos institucijų siūlymus, BK 222-223 straipsnių sudėtyse įtvirtinamas turtinės žalos valstybei (kuris ir pasireiškia išvengtais mokesčiais) ar kitiems asmenims požymis (kaip vienas aktualiausių ir dažniausiai pasitaikantis apgaulingos (aplaidžios) buhalterinės apskaitos nusikaltimuose). Minėtų padarinių įtvirtinimas BK 222-223 straipsnių sudėtyse, manytina, labiau atitiktų šių nusikaltimų, kaip nusikaltimų finansų sistemai, esmę bei kartu užtikrintų tinkamą atsakomybių takoskyrą tarp BK 222-223 straipsnių ir ANK 205 straipsnio (taip atvejai, kuriais būtų padaroma mažesnė nei 400 MGL dydžio turtinė žala, būtų vertinami ANK rėmuose, o kai padaroma didesnė nei 400 MGL dydžio turtinės žala – pagal BK normas). Kartu  BK 222-223 straipsnių dispozicijose paliekami ir šiuo metu jose įtvirtinti padariniai, siekiant, kad pakankamai pavojingi atvejai (pvz., kaltininkas naikina visus buhalterijos apskaitos dokumentus) patektų į minėtų straipsnių turinį.

2. Manytina, kad  pateiktas siūlymas visame BK didelės turtinės žalos ar net labai didelės turtinės žalos požymio padidinimas iki 100 000 Eur (2000 MGL) laikytinas neproporcingu ir nepagrįstu ir reikštų pernelyg kardinalų valstybės baudžiamosios politikos švelninimą.

142.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

36

 

 

Pakeisti 2241 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio skyriaus 217, 218 straipsniuose nurodyta turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos dydis viršija 300 MGL dydžio sumą."

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto  XIIIP-4856 nuostatos.

143.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

37

 

 

Pakeisti 246 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 „246 straipsnis. Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas

1. Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą labai didelės vertės turtą arba labai didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“

Atsižvelgti

Pasiūlymas atitinka BK projekto nuostatas.

144.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

38

 

 

VU TF Projekto 66 straipsnis, 248 straipsnio pakeitimas:

248 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

1. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

2. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis (sutuoktinė) ir partneris (partnerė) arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio (sutuoktinės) tėvai.

3. 2. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektai.

4. 3. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

 

Pritarti iš dalies

1. Pritartina siūlomiems BK 248 straipsnio 2 dalies pakeitimams;

2. Kita vertus, BK 248 straipsnio 4 dalyje nurodytas 250 MGL dydis yra aiškiai per mažas (ypač sunkaus nusikaltimo požymiams apibrėžti) ir neatitinka iš esmės pasikeitusios valstybės ekonominės padėties. Kartu didelės turto 250 MGL dydis sistemiškai neatitinka kitų VU TF siūlymu, kuriais visame BK didinami analogiško ar panašaus pobūdžio požymių dydžiai. Kartu pažymėtina, kad BK projektu nustatomas visame BK vienodas didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai reikštų nesunkaus arba apysunkio nusikaltimo  inkriminavimą) ir labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis (kai tai reikštų sunkaus nusikaltimo  inkriminavimą). Tokiam sisteminiam požiūriui pritarė absoliuti dauguma pastabas teikusių institucijų. Kita vertus, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Lietuvos socialinių mokslo centro Teisės institutas bei  Lietuvos advokatūra pastebi, kad valstybės ekonominė situacija nuo BK įsigaliojimo laikų pasikeitė drastiškai (reikšmingai didėjo darbo užmokestis bei prekių ir paslaugų kainos, augo infliacija ir pan.), todėl pirminiu BK projektu siūlomi 300 ir 750 MGL dydžiai gali būti nepakankami tikrajai valstybės ekonominei padėčiai atspindėti bei baudžiamojo įstatymo ultima ratio priemonėms apibrėžti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis minėtų institucijų argumentais bei pasiūlymais, BK projekte nurodytas horizontalus didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas iki 400 MGL, o  labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydis didinamas nuo iki 900 MGL (siūlymams didinti iki 1000 ar 1500 MGL nepritarta)..

145.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

38

 

 

Siūloma didelės vertės turto apskaičiavimo kriterijų, kuris išreiškiamas MGL, keisti. Juo galėtų bazinės socialinės išmokos dydis arba bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.

 

Nepritarti

Pastabos autoriaus siūlymas visame baudžiamajame įstatyme nurodytus MGL dydžius keisti į  bazinės socialinės išmokos arba baziniai bausmių ir nuobaudų dydžius yra kitos diskusijos bei atitinkamai kitų baudžiamojo įstatymo pakeitimų objektas, kuris nėra sietinas su pagrindiniais BK projekto tikslais ir uždaviniais. Kartu pažymėtina, kad MGL dydžių konvertavimas į BBND pareikalautų ne tik BK specialiosios, bet ir bendrosios dalies pakeitimų, tuo tarpu BK projektas orientuotas išimtinai į BK specialiosios dalies nuostatų peržiūrą.

146.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

38

 

 

1.Pakeisti 248 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 300 MGL dydžio sumą, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, ir labai didelės vertės, – kai jo vertė viršija 750 MGL dydžio sumą.“

2. Papildyti 248 straipsnį 5 dalimi: „5. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 300 MGL dydžio sumą.“

Atsižvelgti

Pateiktas siūlymas atitinka BK projekto nuostatas.

147.

Lietuvos apeliacinis teismas,

2022-05-26

39

 

 

            Svarstytina, ar BK 253 straipsnyje neturėtų būti įtvirtinta ir alternatyvi veika „panaudojo“, kadangi, asmeniui panaudojus neteisėtai turimą šaunamąjį ginklą ar šaudmenis, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip minėtų daiktų nešiojimas, gabenimas, nors pagal savo prasmę ši veika labiausiai atitiktų panaudojimo požymius. Be to, tai, kad tikslinga įtvirtinti alternatyvią veiką „panaudojo“, patvirtina ir teismų praktika, iš kurios matyti, kad kyla neaiškumų, kaip kvalifikuoti panaudojimo atvejus. Teismų praktikoje pažymima, kad „baudžiamajame įstatyme įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse realizavimo ir (pa)naudojimo sąvokos paprastai vartojamos atskirai, t. y. jos abi normų dispozicijose nurodomos kaip alternatyvūs nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai (pvz., BK 189 straipsnis, 1992 straipsnis, 300 straipsnis, 214 ir 215 straipsniai). Taigi, baudžiamajame įstatyme realizavimo ir panaudojimo sąvokos nėra tapatinamos, todėl nėra pagrindo šių sąvokų sutapatinti ir aiškinant bei taikant BK 253 straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo požymius. Pavyzdžiui, asmuo, kuris miške iššovė šovinius, buvo nuteistas tik už neteisėtą įgijimą, laikymą ir nešiojimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-699/2016), asmuo nuteistas už gaminimą, laikymą ir nešiojimą, nors jis tarpusavio konflikto metu vieną kartą iššovė į žemę ir vieną kartą iššovė į nukentėjusįjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2014)“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-579/2021).

Pritarti

 

148.

Teisėjų taryba,

2022-04-15

39

 

 

            Svarstytina, ar BK 253 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai neturėtų būti papildomi veika „panaudojo“. Asmeniui panaudojus neteisėtai turimą šaunamąjį ginklą ar šaudmenis, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip minėtų daiktų nešiojimas, gabenimas, nors pagal savo prasmę labiausiai ši veika atitiktų panaudojimo požymius. Tai, kad tikslinga įtvirtinti ir alternatyvią veiką „panaudojo“, patvirtina ir teismų praktika, iš kurios matyti, kad kyla neaiškumų, kaip kvalifikuoti tokius atvejus. Teismų praktikoje pažymima, kad „baudžiamajame įstatyme įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse realizavimo ir (pa)naudojimo sąvokos paprastai vartojamos atskirai, t. y. jos abi normų dispozicijose nurodomos kaip alternatyvūs nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai (pvz., BK 189 straipsnis, 1992 straipsnis, 300 straipsnis, 214 ir 215 straipsniai). Baudžiamajame įstatyme realizavimo ir panaudojimo sąvokos nėra tapatinamos, todėl nėra pagrindo šių sąvokų sutapatinti ir aiškinant bei taikant BK 253 straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo požymius. Pavyzdžiui, asmuo, kuris miške iššovė šovinius, buvo nuteistas tik už neteisėtą įgijimą, laikymą ir nešiojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-699/2016), asmuo nuteistas už gaminimą, laikymą ir nešiojimą, nors jis tarpusavio konflikto metu vieną kartą iššovė į žemę ir vieną kartą iššovė į nukentėjusįjį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-579/2021).

Pritarti

 

149.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

2022-06-03

39

 

 

Projekte siūloma papildyti BK 253 straipsnį dar vienu objektyviuoju nusikaltimo sudėties požymiu – siuntimu, tačiau manytina, kad šią normą taip pat būtina papildyti ir 3 dalimi, numatant baudžiamąją atsakomybę už 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą veikiant organizuotoje grupėje. Toks papildymas atitiktų ir kitų nusikaltimų kvalifikuojamųjų požymių kategorijas (pvz., BK 178 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 3 dalis), taip pat kriminalizuotų itin dažnai pasitaikančius organizuoto nusikalstamumo veiksmus. Be to, toks reglamentavimas atspindėtų nuoseklią įstatymo leidėjo poziciją dėl organizuoto nusikalstamumo veiklos kriminalizavimo. BK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmenims, dalyvaujantiems ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, o organizuotos grupės ginkluotumas BK nėra tinkamai reglamentuotas. Manytina, kad tokią kvalifikuotą neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis sudėtį būtina pripažinti sunkiu nusikaltimu ir už jį numatyti laisvės atėmimą nuo šešerių iki dešimties metų.

Nepritarti

Siūlomi BK 253 straipsnio pakeitimai savo turiniu ir esme nėra susiję su BK projekto pagrindiniais siūlymais, kartu laikytini esminiu valstybės baudžiamosios politikos sugriežtinimu, kas nedera ir su BK projekto tikslais, kurie didžiąja dalimi nukreipti į valstybės baudžiamosios politikos švelninimą ir proporcingą subalansavimą. Kartu, pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas sistemiškai nėra suderinamas su baudžiamojo įstatymo normomis, kurios įtvirtiną atitinkamą baudžiamąją atsakomybę už disponavimą neteisėtais dalykais. Pavyzdžiui, net BK 260 straipsnyje, reglamentuojančiame vieną pavojingiausių nusikalstamų veikų baudžiamajame įstatyme (narkotikų platinimas), organizuota grupė nėra numatyta kaip kvalifikuojantis požymis.

150.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

39

 

 

VU TF Projekto 68 straipsnis, 253 straipsnio pakeitimas:

253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis

1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas,

baudžiamas areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.

3. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias medžiagas,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

 

Pritarti iš dalies

BK 253 straipsnio 3 dalyje nurodyti požymiai "radioaktyvios medžiagos, strateginės prekės, nuodingosios, stipriai veikiančios medžiagos" nėra susijusios su aptariamo BK straipsnio reguliavimo sritimi. Kartu siūloma dalis yra analogiška BK 199 straipsnio 4 dalies nuostatoms, todėl nesprendžia galiojančio BK 199 straipsnio 4 dalies problemų (pvz., neproporcingai griežto baudimo (sankcija nuo 3 iki 10 metų), nediferencijuojamas kontrabandos dalykas (pvz., nustatant, kad vieno ginklo, kelių šaudmenų ar pan. gabenimas užtrauktų švelnesnę atsakomybę, tuo tarpu didelio kiekio ginklų, šaudmenų ar pan. gabenimas - griežtesnę atsakomybę) ir pan.). Atsižvelgiant į tai, siūlytina vietoj BK 253 straipsnio 3 dalies išskyrimo sistemiškai pakeisti (atsižvelgiant į VU TF siūlymus BK 260 straipsnyje) kiekvieną BK straipsnį (papildant kiekvieno straipsnio sudėtį formuluotę - "gabeno ar siuntė Lietuvos Respublikoje arba per Lietuvos Respublikos valstybės sieną"), kuriame draudžiamas disponavimas atitinkamu dalyku: šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogstamosios medžiagos - BK 253 straipsnis; radioaktyvios medžiagos - 256 straipsnis; nuodingosios ar stipriai veikiančios medžiagos – BK 267 straipsnis, narkotinės, psichotropinės medžiagos - atitinkamai BK 259, 260 straipsniai, prekursoriai – BK 266 straipsnis, dopingas – BK 276-1 straipsnis .

151.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

38, 40, 41, 42

 

 

Pritariant BK 253, 256, 267 ir 267(1) straipsnių pakeitimams, siūlome suvienodinti kriminalizuojamų pavojingų veikų formuluotes. Galiojančioje BK redakcijoje galima išskirti skirtingus būdus, formuluojant pavojingas veikas. Pirmiausia, tai sudėtys, kuriuose be pavojingos veikos „gabeno“, taip pat kriminalizuotos pavojingos veikos „importavo“ ir „eksportavo“ (BK 194, 213, 214, 256 straipsniai). Antra, tai sudėtys, kuriuose kriminalizuotos pavojingos veikos „gabeno“ ir „siuntė“ (BK 259, 260, 266, 276(1), 300, 302, 302(1) straipsniai), bet nėra kriminalizuotos pavojingos veikos „importavo“ ir „eksportavo“. Trečia, tai sudėtys, kuriuose nusikalstamos veikos dalykas gali būti gabenamas, tačiau jose nėra kriminalizuotos pavojingos veikos „siuntė“, „importavo“ ir „eksportavo“ (BK 170, 192, 201, 250, 253, 257(1), 262, 267, 267(1), 270(2), 272 ir 274 straipsniai). Sąvokų „gabeno“, „siuntė“, „eksportavo“ ir „importavo“ turinys skiriasi. Gabenimas gali būti suprantamas kaip bet koks transportavimas, kurį atlieka kaltininkas ar su juo bendrininkaujantis ar prie nusikalstamos veikos prisidedantis asmuo. Siuntimas gali būti suprantamas kaip gabenimas, kurį atlieka asmuo, kuris nėra bendrininkas ir kitaip neprisidedantis prie nusikalstamos veikos, paprastai, siuntinių pristatymo paslaugas vykdantys asmuo. Importavimas ir eksportavimas siejamas išimtinai su gabenimu per Lietuvos valstybės sieną. Siūloma suvienodinti pavojingų veikų formuluotes ir visų įvardintų straipsnių dispozicijose nurodyti - „gabeno ir siuntė“.

Nepritarti

Teikiamu pasiūlymu siūloma plataus masto BK normų techninė peržiūra, suvienodinant atitinkamų straipsnių dispozicijų formuluotes, kas neatitinka BK projekto pagrindinių tikslų. Kartu pažymėtina, kad, pvz., tokios veikos kaip „eksportavo“, „importavo“ BK 213, 214, 256 straipsnių dispozicijose buvo įtvirtintos, įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas, todėl atsisakius šių sąvokų, iškyla didelė tikimybė, jog Lietuvos Respublika pažeis savo įsipareigojimus Europos Sąjungai ir sulauks atitinkamų neigiamų finansinių padarinių..

152.

Teisėjų taryba,

2022-04-15

41

 

 

Atsižvelgdama į Įstatymų projektais siekiamą tikslą ir jį palaikydama, Teisėjų taryba siūlo atnaujinti svarstymą dėl BPK 255 straipsnio koregavimo pagal Teisėjų tarybos 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. 36P-4-(7.1.10) teiktus pasiūlymus, kurių tikslas yra spręsti vieną didžiausių ir labiausiai pasitikėjimą teismais menkinančių problemų ­– sudėtingiausių baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmę. Svarstytina galimybė, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, galėtų nagrinėti tik labai sunkių nusikaltimų bylas ir svarbiausias atskirų sunkių nusikaltimų, pavyzdžiui, korupcinių nusikaltimų, numatytų BK XXXIII skyriuje bei padarytų tik aiškiai apibrėžto aukščiausių šalies pareigūnų rato, bylas. Toks reguliavimas sudarytų prielaidas ne tik spartesniam sudėtingiausių bylų nagrinėjimui, bet iš dalies realizuotų siekį, jog korupcinių nusikaltimų bylas galėtų nagrinėti specializuoti teismai. Teisėjų tarybos manymu, tikslinga atsisakyti bylų nagrinėjimo pirmąja instancija apygardų teismuose dėl šių, vadinamųjų specialiųjų, subjektų, arba, jei vis tik būtų manoma, jog toks pakeitimas per daug radikalus, šį ratą reikėtų ne plėsti, o kaip tik dar labiau susiaurinti, paliekant tik pačius aukščiausius šalies pareigūnus, kurių pareigos susijusios su priesaikos valstybei davimu (Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai).

Nepritarti

Pažymėtina, kad pasiūlymas teikiamas ne BK projektui, o lydimojo BPK projekto 225 straipsniui. Kartu pabrėžtina, kad BPK projektu siūlomais BPK 225 straipsnio pakeitimais nėra siekiama spręsti jokių BPK 225 straipsnio turinio aspektu ar kažkokiu būdu koreguoti jame nurodytas baudžiamųjų bylų teismingumo taisykles. BPK projektas (įskaitant ir BPK 225 straipsnio pakeitimus) yra visiškai techninio pobūdžio ir juo yra siekiama tiesiog techniškai suderinti BK projektu daromos pakeitimus su BPK nuostatomis (pvz., patikslinti pasikeitusią BK straipsnio dalių numeraciją ar pan.). Tuo tarpu pastabų autorių pateiktas pasiūlymas yra susijęs su esminėmis BPK 225 straipsnio turinio korekcijomis ir baudžiamųjų bylų teismingumo taisyklių reikšminga peržiūra, kuri negali būti atliekama techninio pobūdžio ir turinio BPK projekte ir turi būti atskirų plačių diskusijų objektas. Pažymėtina ir tai, kad aptariami teismingumo taisyklių pakeitimai šiuo metu yra svarstomi  Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2022 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. 25 „Dėl darbo grupės sudarymo, sudarytoje darbo grupėje, kurios tikslas yra  teismų veiklos efektyvumo gerinimas. Aptariama darbo grupė yra parengusi atitinkamus BPK 225 straipsnio pakeitimus, kurie buvo suderinti su teismų bendruomenės atstovais.

153.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

41

 

 

VU TF Projekto 69 straipsnis, 255 straipsnio pakeitimas:

255 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo arba dėl to šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos buvo prarastos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Pritarti

Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas.

154.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

41

 

 

Pakeisti 255 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„255 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles ir dėl to kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo arba dėl to šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos buvo prarastos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

 2. Asmuo pagal šį straipsnį atsako tik tais atvejais, kai numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

Atsižvelgti

Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas.

155.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

42

 

 

VU TF Projekto 70 straipsnis, 256 straipsnio pakeitimas:

256 straipsnis. Neteisėtas disponavimas branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais

1. Tas, kas pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, gamino, importavo, eksportavo, gabeno, siuntė, laikė, saugojo, apdorojo, panaudojo, suardė, pašalino ar kitaip neteisėtai tvarkė bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius,

baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, Tas, kas neteisėtai gamino, importavo, eksportavo, gabeno, siuntė, laikė, saugojo, apdorojo, panaudojo, suardė, pašalino ar kitaip neteisėtai tvarkė bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse 2 dalyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.

4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Pritarti

 

156.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

46

 

 

VU TF Projekto 74 straipsnis, 267 straipsnio pakeitimas:

267 straipsnis. Neteisėtas disponavimas stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis

1. Tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė ar realizavo stipriai veikiančias ar nuodingąsias medžiagas,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė ar realizavo nuodingąsias chemines medžiagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas, chemines medžiagas ar jų pirmtakus cheminio ginklo gamybai ar kitiems Cheminio ginklo uždraudimo įstatymo draudžiamiems tikslams,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Pritarti

VU TF taip pat siūlo keisti BK 260, 268, 269 straipsnius, kurie LRV projektu nekeičiami.

157.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

47

 

 

VU TF Projekto 75 straipsnis,  2671 straipsnio pakeitimas:

1. Tas, kas neteisėtai kūrė, gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip perleido biologinį ginklą arba jo gamybai naudojamus mikroorganizmus ar kitas biologines medžiagas, ar toksinus,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

 

Pritarti

 

158.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

2022-06-03

*

 

 

                 Dėl projekto 270 straipsnio pažymėtina, kad keičiant šio straipsnio nuostatas reikia peržiūrėti ir sistemiškai tobulinti ir kitus BK XXXVIII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai“ straipsnius – 2711 ir 2771. Dėl to nepritartina 270 straipsnio pakeitimui šiame projekte. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija parengė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 2711 ir 2771 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (teisės akto projekto registracijos Nr. 21-30737). Generalinė prokuratūra dėl minėto projekto pastabų ir pasiūlymų neturėjo. 

Pritarti iš dalies

1. Buvo projekto 43 straipsnis, tačiau BK projektu siūlomų BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimų atsisakyta;

2. Pastaboje nurodomas poreikis sistemiškai peržiūrėti ir patikslinti BK XXXVIII skyriaus normas nesusijęs su BK projekto pagrindiniais tikslais, kurie nukeipti į turtinių, ekonominių bei finansinių nusikaltimo sudėčių peržiūrą, todėl tokio pobūdžio galimi pakeitimai laikytini kitos atskiros diskusijos objektu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad priėmus atnaujintą Direktyvą dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis, kuri šiuo metu yra intensyviai svarstoma ES tarybos darbo grupėse, visos aptariamo skyriaus nuostatos turės būti dar kartą kompleksiškai peržiūrimos ir iš esmės tikslinamos.

159.

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2022-04-11

*

 

 

     Dėl BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimo. BK projekte siūloma atsisakyti kvalifikuojančio požymio, numatančio atsakomybę už sistemingą teisės aktais nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidinėjimą. Nesutinkame su aiškinamajame rašte nurodyta nuostata, kad minėtos straipsnio nuostatos yra taikomos tik įgyvendinant 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/123/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo, ir kad problemos buvo išspręstos kriminalizavus jūros teršimą iš laivų, papildant BK 270³ straipsniu. Pažymėtina, kad, vykdant nusikalstamų veikų aplinkai stebėseną, pastebėta, jog neretai asmenų atliekami pavieniai veiksmai ar neveikimas, nesant galimybės šių veiksmų susieti ir kvalifikuoti kaip sistemingų, vertintini kaip pavieniai administraciniai nusižengimai. Be to, siūlomi pakeitimai ypač apsunkintų galimybes įvertinti, kuris iš pažeidimų lėmė didelės žalos aplinkai atsiradimą tais atvejais, kai asmenys vykdo tęstinę veiklą nuolat pažeisdami atskirų teisės aktų reikalavimus. Manome, kad siūlomi pakeitimai užkirstų kelią taikyti griežtesnę atsakomybę tęstinę veiklą vykdantiems subjektams ir apribotų galimybes teisėsaugos institucijoms užtikrinti gyventojų teises į saugią ir švarią aplinką. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nepritariame siūlomiems BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimams.

Pritarti

Buvo projekto 43 straipsnis, tačiau BK projektu siūlomų BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimų atsisakyta.

160.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

*

 

 

Pakeisti 270 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“

Atsižvelgti

Buvo projekto 43 straipsnis, tačiau BK projektu siūlomų BK 270 straipsnio 2 dalies pakeitimų atsisakyta.

161.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

52

 

 

VU TF  Projekto 84 straipsnis, 281 straipsnio pakeitimas:

281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas

1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų,

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

8. Laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

9. Šiame straipsnyje kodekse nurodytos kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės, taip pat ir autonominiai automobiliai.

 

Pritarti

 

162.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-05-24

52

 

 

Baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą reglamentuojančios specialios normos – BK 281 str. 1 dalies panaikinimo pagrįstumas nėra pakankamai aiškus, nes jos sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmės riba yra dveji metai. Tuo tarpu BK 138 ir 139 straipsniuose numatyta bendroji baudžiamosios atsakomybės už tyčinį arba neatsargų nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurių sankcijose numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmės riba už tyčinį nusikaltimą yra treji metai, o už neatsargų nusikaltimą – vieneri metai. Manytume, kad šiuo atveju tikslingiau būtų BK 281 str. 1 dalyje numatytą nusikaltimą pakeisti baudžiamuoju nusižengimu (t. y. sankcijoje atsisakant laisvės atėmimo bausmės).

Atsižvelgti

Pastaba neaktuali, kadangi pateikiama nebeaktualiam BK projektui  XIIIP-4856.

163.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

52

 

 

1. Pripažinti netekusia galios 281 straipsnio 1 dalį.

2. Pripažinti netekusiomis galios 281 straipsnio 8 ir 9 dalis.

Atsižvelgti

Pasiūlymas neaktualus, kadangi juo cituojamos nebeaktualaus BK projekto  XIIIP-4856 nuostatos.

164.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

52

 

 

Atkreipiamas dėmesys į BK 281 straipsnio formuluotės problematiką. Baudžiamoji atsakomybė yra siejama ne su asmens rizikingu - pavojingu elgesiu, bet su tokio elgesio pasekme – t. y. žala turtui ar sveikatai. Pavyzdžiui, pagal BK 281 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė priklauso nuo kaltininko „sėkmės – nesėkmės“. Jei kaltininkas sukelia autoįvykį, padarydamas žalos prabangiam automobiliui, jam bus taikoma baudžiamoji atsakomybė, jei mažesnės vertės automobiliui – baudžiamoji atsakomybė nebus taikoma.

Siūloma peržiūrėti BK 281 straipsnio formuluotę, baudžiamąją atsakomybę sieti su požymiais, apibūdinančiais didesnį kaltininko elgesio pavojingumą (pvz., itin didelis greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus (šiuo metu numatyta), chuliganiškas vairavimas, lenktyniavimas ir t.t.), bet ne su sukeltais padariniais (ypač kai tai susiję su turtine žala).

Nepritarti

Pasiūlymas, kuriuo siūloma BK 281 straipsnyje įtvirtintos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindų esminė peržiūra, nėra susijęs su BK projekto siūlomai pakeitimais, kuriais BK 281 straipsnis koreguojamas tik techniniu aspektu.

165.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-05-24

53

 

 

BK 2821 str. 3 dalyje siūloma pakeisti transporto priemonės sampratą, tačiau tokio pakeitimo tikslingumas nėra pakankamai aiškus, pvz., kodėl nėra atskirai paminėti automobiliai, troleibusai, motociklai, kurie buvo galiojančioje BK 281 str. 9 dalies redakcijoje.

Atsižvelgti

Pažymėtina, kad, vadovaujantis  Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatytu motorinės transporto priemonės apibrėžimu, į BK projekte nurodytą  motorinės transporto priemonės apibrėžimą savaime patenka automobiliai, motociklai ir troleibusai.

166.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

53

 

 

Papildyti kodekso XXXIX skyrių 2821 straipsniu: „2821 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

1. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 300 MGL, bet neviršija 750 MGL dydžio sumos, ir labai didelė, - kai jos dydis viršija 750 MGL dydžio sumą.

2. Laikoma, kad šio skyriaus 281 straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

3. Šio skyriaus 281 straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra motorinės transporto priemonės, traktoriai, savaeigės mašinos ir kitos mechaninės transporto priemonės.”

Atsižvelgti

Pasiūlymas atitinka BK projekto nuostatas.

167.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas,

2022-10-17

54

 

 

VU TF Projekto 88 straipsnis:

298 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

298 straipsnis. Neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas

Tas, kas neteisėtai pašalino, nukėlė, perdarė ar pastatė žemėnaudos riboženklį, geodezinį, geologinį ar geofizinį ženklą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.

 

Pritarti

Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas.

168.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla,

2022-06-02

 

54

 

 

Nepritartina siūlymui pripažinti netekusiu galios BK 298 straipsnį. Neteisėtas žemėnaudos riboženklio pašalinimas, nukėlimas, perdarymas ar pastatymas be kitų padarinių valdymo tvarkai, neabejotinai, sąlygoja asmens turtinių teisių ribojimą, kuomet nuosavybės ribos iškraipomos. Toks turtinių teisių ribojimas gali sąlygoti ženklius turtinius nuostolius, atstatant status quo. Pažeistos teisės atkūrimas (pašalinus, nukėlus, perdarius ar pastačius žemėnaudos riboženklį), paprastai reikalauja didelių finansinių ir laiko sąnaudų, apkrauna teismus. Siūloma palikti galioti BK 298 straipsnį.

Nepritarti

Pažymėtina, kad BK 298 straipsnio norma ne tik, kad neįtvirtina jokios pavojingos nusikalstamos veikos, bet ir yra visapusiškai „mirusi“ baudžiamojo įstatymo norma. Nuo 2016 m. nebuvo išnagrinėta nei viena baudžiamoji bylą dėl aptariamos nusikalstamos veikos. Tokio pobūdžio teisiniai santykiai yra visapusiškai sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis, atliekant naujus kadastrinius matavimus ir kt.  Vien tai, kad atitinkamas riboženklis yra perkeliamas, savaime neturi jokios įtakos asmenų turtinėms teisės ir tokio pobūdžio pažeidimai, yra nesudėtingai ištaisomi.

169.

Pilietis Viktoras V.,

 2022-03-31

54

 

 

Pripažinti netekusiu galios 298 straipsnį.

Atsižvelgti

Siūlymas atitinka BK projekto nuostatas.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Seimo narys Algirdas Sysas,

2022-03-30

3

 

 

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti projekto 3 straipsnį, grąžinant ankstesnio 177 straipsnio galiojimą ir jį išdėstyti taip:

 

„3 straipsnis. 177 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 177 straipsnį.

177 straipsnis. Trukdymas profesinių sąjungų veiklai

Tas, kas trukdė profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu.“

 

 

Pritarti

Komiteto patobulintame projekte XIIIP-4856(3)  atsisakyta BK 177 straipsnio pakeitimo

Naujos redakcijos nereikia teikti, lieka galioti šiuo metu BK 177 straipsnyje nustatyta ir  galiojanti norma.

2.

Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Tomas Tomilinas, Vytautas Bakas, Evelina Dobrovolska,

2022-03-31

3

 

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintos baudžiamosios teisės normos apibrėžia pagrindinius nusikalstamų veikų sudėčių požymius ir leidžia įvertinti, ar asmens neteisėtas veikimas gali būti laikomas baudžiamuoju nusižengimu, už kurio padarymą reikalinga taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad viena iš tokių normų, kurios buvimas baudžiamajame kodekse yra būtinas nuo seno yra trukdymas profesinių sąjungų veiklai. Šios veikos kriminalizavimas būtinas, nes dėl šios veikos dažniausiai nukenčia didelis skaičius asmenų, todėl trukdymas profesinių sąjungų veiklai yra didesnio pavojingumo nusižengimas, kurį būtina reglamentuoti būtent baudžiamajame kodekse.

Paminėtina ir tai, kad trukdymas profesinių sąjungų ar jos narių veiklai yra neteisėtas veikimas, už kurį taikytina baudžiamoji atsakomybė padeda efektyviai apsaugoti bendrąjį gėrį. Kaip galima matyti iš teismų praktikos (Kauno apygardos 2021 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-397/202) šios normos naudojimas yra realus, todėl yra būtina, jog baudžiamajame kodekse išliktų atsakomybė už trukdymą profesinių sąjungų veiklai.


Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„177 straipsnis. Trukdymas profesinių sąjungų veiklai

Tas, kas trukdė profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu.“

Pritarti

Komiteto patobulintame projekte XIIIP-4856(3)  atsisakyta BK 177 straipsnio pakeitimo.


            6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Biudžeto ir finansų komitetas

2023-03-15

*

 

 

 

Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-4856(2), atsižvelgiant į pateiktas pastabas, kurioms komitetas pritarė ir komiteto išvadoms.

 

Pritarti

Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-4856(3).

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas:  pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIIIP-4856(3) ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2023-03-22

40

 

 

 

Argumentai:

Šie argumentai yra skirti  visiems žemiau pateiktiems naujiems Baudžiamojo kodekso (BK) straipsniams. Klausymų metu dauguma kompetentingų subjektų pasisakė, kad šiuo metu galiojantis BK 199 straipsnis (Kontrabanda) yra  netikslus, klaidinantis, todėl turi būti pakeistos ne tik šio straipsnio nuostatos, bet nustatytas naujas reglamentavimas kituose BK Specialiosios dalies  skyriuose pagal teisės saugomus objektus, nes nusikalstamos veikos dėl narkotikų, ir ginklų, ir kitų pavojingų dalykų yra reglamentuojamos atskiruose BK straipsniuose, todėl tuose specialiuose skyriuose pagal objektą ir turi būti reglamentuotos kontrabandos nusikalstamos veikos.

Akivaizdu, kad su neteisėtu disponavimu narkotikais, prekursoriais, ginklais, sprogmenimis, nuodais, dopingo ir radioaktyviosiomis medžiagomis  susijusios veikos neturi nieko bendro su ekonomika ir verslu. Tad iš atitinkamo BK skyriaus jos turi būti pašalintos. Taigi, siekiant  sistemiškai sutvarkyti kontrabandos nusikaltimo sudėtį (BK 199 str.), kuri yra skyriuje (Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai),  iškeliant su šiuo skyriumi nesusijusias normas į kitus BK skyrius pagal objektą,  kartu tuo siekiant panaikinti dubliavimąsi su kituose skyriuose esančiomis nusikaltimų sudėtimis. Taip pat naujais pakeitimais siekiama išspręsti klausimą dėl nedidelių kiekių narkotinių medžiagų  kontrabandos, už kurią šiuo metu numatyta neadekvati nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė  už tokių medžiagų neteisėtą importą, neatsižvelgiant į jų kiekį (kad ir iki 5 g kanapių ar nedidelio kiekio haliucinogeninių grybų). Minėta  bausmė  yra neproporcinga tiek Lietuvos BK, tiek Vakarų Europos baudžiamosios politikos kontekste. Taigi, siūloma BK 199 straipsnio reforma išspręs ir mažų narkotinių medžiagų kiekių importo perteklinio baudimo problemą. Kriminalinės žvalgybos subjektai  taip pat galės taikyti KŽĮ įstatyme numatytas priemones, nes klausymų metu ir šis klausimas išspręstas. BK nuoseklumo, logikos, bausmių proporcingumo reikalavimai yra vienareikšmiškai šių siūlymų pusėje, kurie įgyvendinti aštuoniuose naujuose straipsniuose,  pateiktuose žemiau Komiteto pasiūlymuose.

 

Pasiūlymas:

40 straipsnis. Kodekso papildymas 2532 straipsniu

Papildyti Kodeksą 2532 straipsniu:

„2532 straipsnis. Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda

1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ar strategines prekes,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

 

Pritarti

 

2.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2023-03-22

43

 

 

 

Pasiūlymas:

 43 straipsnis. Kodekso papildymas 2562 straipsniu

Papildyti Kodeksą 2562 straipsniu:

„2562 straipsnis. Branduolinių ar radioaktyviųjų medžiagų arba kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių kontrabanda

1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė branduolines ar radioaktyviąsias medžiagas arba kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“

 

Pritarti

 

3.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2023-03-22

44

 

 

 

Pasiūlymas:

44 straipsnis. Kodekso papildymas 2601 straipsniu

Papildyti Kodeksą 2601 straipsniu:

„2601 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda

1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

3. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų.

5. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki aštuoniolikos metų.

6. Už šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

7. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai gabentą ar siųstą be tikslo platinti nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą.“

 

Pritarti

 

4.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2023-03-22

45

 

 

 

Pasiūlymas:

45 straipsnis. Kodekso papildymas 2661 straipsniu

Papildyti Kodeksą 2661 straipsniu:

„2661 straipsnis. Pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda

1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius),

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių),

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki septynerių metų.

3. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių),

baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki dvylikos metų.

4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

 

Pritarti

 

5.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2023-03-22

48

 

 

 

Pasiūlymas:

48 straipsnis. Kodekso papildymas 2672 straipsniu

Papildyti Kodeksą 2672 straipsniu:

„2672 straipsnis. Stipriai veikiančių, nuodingųjų ar cheminių medžiagų kontrabanda

1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė stipriai veikiančias ar nuodingąsias medžiagas,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nuodingąsias chemines medžiagas, kurios naudojamos kaip cheminis ginklas, arba cheminio ginklo gamybai naudojamas chemines medžiagas ar jų pirmtakus,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“

 

Pritarti

 

6.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2023-03-22

 

49

 

 

 

Pasiūlymas:

49 straipsnis. Kodekso papildymas 2673 straipsniu

Papildyti Kodeksą 2673 straipsniu:

„2673 straipsnis. Biologinių medžiagų, mikroorganizmų ar toksinų kontrabanda

1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė biologinį ginklą arba jo gamybai naudojamas biologines medžiagas ar mikroorganizmus arba kitas biologines medžiagas ar toksinus,

baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“

 

Pritarti

 

7.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2023-03-22

50

 

 

 

Pasiūlymas:

50 straipsnis. Kodekso papildymas 2764 straipsniu

Papildyti Kodeksą 2764 straipsniu:

„2764 straipsnis. Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų kontrabanda

1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“

 

Pritarti

 

8.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2023-03-22

53

 

 

 

Pasiūlymas:

53 straipsnis. Kodekso papildymas 2821 straipsniu

Papildyti Kodekso XXXIX skyrių 2821 straipsniu:

„2821 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

1. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, labai didelė, kai jos dydis viršija 900 MGL dydžio sumą.

2. Laikoma, kad šio skyriaus 281 straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

3. Šio skyriaus 281 straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra motorinės transporto priemonės, traktoriai, savaeigės mašinos ir kitos mechaninės transporto priemonės, taip pat autonominiai automobiliai.“

Pritarti

 

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 3.     

   9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Irena Haase, Julius Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

 

 

 

Komiteto posėdžio pirmininkas                                                                                                                                                             Julius Sabatauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė


[1] Pvz., pirminiame įstatymo projekto variante buvo siūloma BK 190 straipsnyje nustatyti, kad minimali nedidelės vertės turto riba yra daugiau nei 5 MGL, o dabar teikiamame įstatymo projekte šią ribą siūloma „pažeminti“ iki daugiau nei 3 MGL (t. y. palikti tokią, kokia numatyta galiojančios redakcijos BK 190 straipsnyje).

[2] Žukovaitė, I. Plėšimo sudėties probleminiai aspektai: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018, p. 213.

[3] Pranka, D. Nusikalstamos veikos ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo koncepcija Lietuvos baudžiamojoje teisėje: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2012, p. 109-113.

[4] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 19 d. Teismų praktikos turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo baudžiamosiose bylose apžvalga (BK 183 ir 184 straipsniai).

[5] Plačiau žr.: Bikelis, S., et al. Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai. Vilnius: Justitia, 2014, p. 315.; Fedosiuk, O. Baudžiamųjų įstatymų prieš neteisėtas pajamas ir korupciją leidyba: tarp gerų siekių ir legitimumo. Jurisprudencija, 2012, Nr. 19(3), p. 1223.

[6] Alternatyva – BK 1891 str. panaikinamas, o jo ir BK 190 str. 2 dalies nuostatos perkeliamos į BK 33 skyrių.

 

[7] Plačiau apie tai žr. Steponavičiūtė, R. Autorystės pasisavinimo nusikaltimo objektas ir jo reikšmė veikai kvalifikuoti. Teisė, 2020, t. 115, p. 107.

[8] Joje siūloma nustatyti, kad „Tas, kas <...> sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“.

[9] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-719/2020.

[10] Civilinio kodekso 2.35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys“.