LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Sveikatos reikalų komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-857 17 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-116
2021-11-24 Nr. 111-P-46
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.
Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjos K. Civilkienė, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė. D. Žukauskė.
Kviestieji asmenys: Seimo nariai A. Bagdonas, V. Mitalas, A. Petrošius, Pasaulio sveikatos organizacijos Lietuvoje atstovė I. Zurlytė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai I. Valeškaitė, I. Burlėgienė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovė Ž. Marčiulionienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovai K. Norvainytė, P. Blažauskas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė G. Belian.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-21 |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Draudžiama fiziniams asmenims išnešti iš viešojo maitinimo vietų jose įsigytus alkoholinius gėrimus iki 10 valandos ir nuo 20 valandos“, t. y. siūloma suvienodinti nurodyto draudimo apimtį visų savaitės dienų atžvilgiu. Pastebėtina, kad siūlomi pakeitimai yra nesuderinti su Administracinių nusižengimų kodekso 4841 straipsniu, kuris nustato administracinę atsakomybę už viešojo maitinimo vietose įsigytų alkoholinių gėrimų išnešimą iš viešojo maitinimo vietų sekmadieniais iki 10 valandos ir nuo 15 valandos. |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-21 |
3 |
|
|
2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodoma, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, todėl abejotina, ar įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatos dėl įstatymo įgyvendinimo nėra perteklinės. |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-21 |
3 |
|
|
3. Jeigu būtų nepritarta šios išvados 2 pastabai, tuomet atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje žodis „parengia“ turėtų būti keičiamas į „priima“. |
Pritarti |
|
|
4 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-21 |
|
|
|
4. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, kad teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas turi būti atliekamas, kai rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su „akcizais apmokestinamų prekių gamyba, saugojimu, naudojimu, įsigijimu ir prekyba“. Atsižvelgiant į tai, kad alkoholiniai gėrimai, remiantis Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priskiriami prie akcizais apmokestinamų prekių, darytina išvada, jog turėtų būti atliktas šio įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. |
Pritarti |
Antikorupcinis vertinimas atliktas |
|
5 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-21 |
1 2 |
|
|
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, įstatymo projektas koreguotinas pagal teisės technikos taisykles: 5.1. Po įstatymo projekto pavadinimu nurodant įstatymo priėmimo datą mėnesio nurodyti nereikia. 5.2. Įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „4 dalies“. 5.3. Įstatymo projekto 2 straipsnio dalių numeriai rašytini neparyškintomis raidėmis. 5.4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „3 dalies 11 punkto pakeitimas“. 5.5. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje brauktini žodžiai „3 dalies 13 punkto pakeitimas“.
|
Pritarti |
|
|
6. |
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2020-12-23 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-116 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2021-09-20 |
|
|
|
Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – NTAKK) nepritaria alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-116 ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 18(1), 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-646 (toliau – AKĮ pakeitimo projektai) esmei ir ragina išlaikyti esamą alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą. Atkreipiame dėmesį, kad šį siekį nuosekliai palaiko ir daugybė svarbių šalies organizacijų, pasirašiusių kreipimąsi į LR Vyriausybę ir LR Seimą. Europos Komisijos (toliau – EK) pateiktoje šalių narių sveikatos ataskaitoje (2019) nurodoma, kad sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje vis dar vieni prasčiausių ES: tikėtina gyvenimo trukmė gimstant daugiau nei penkeriais metais trumpesnė už ES vidurkį. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir EK ataskaitose pabrėžiama, kad alkoholis − vienas reikšmingiausių prastos sveikatos veiksnių, o gyvenimo būdo rizikos veiksniai, įskaitant alkoholio vartojimą, – daugiau nei pusės visų mirčių šalyje priežastis. Tarptautinės organizacijos pastebi, kad nors alkoholio vartojimas Lietuvoje tebėra didesnis nei daugelyje kitų ES šalių, tačiau pradėjus taikyti efektyvias alkoholio kontrolės politikos priemones jau pradėjo mažėti: 2016-2019 m. alkoholio suvartojimas tenkantis vienam suaugusiam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui sumažėjo beveik 3 litrais, o tikėtina gyvenimo trukmė tuo pačiu laikotarpiu išaugo 1,6 metais (vyrų daugiau kaip 2 metais!). Šalims, norinčioms sumažinti alkoholio daromą žalą, PSO rekomenduoja pirmiausia taikyti tris mokslu grįstas, ekonomiškai efektyviausias alkoholio kontrolės politikos priemones: didinti alkoholinių gėrimų kainą (mokesčius), mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir riboti alkoholio reklamą. Šios priemonės vadinamos „geriausiais pirkiniais“ („best buys“), nes jų veiksmingumas nedviprasmiškai įrodytas mokslo, o įgyvendinimo sąnaudos – mažos. 2020 m. pakartotas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad visuomenė vis labiau palaiko alkoholio kontrolės politikos priemones – ypač įsigijimo amžiaus padidinimą, reklamos draudimą ir alkoholio pardavimo laiko trumpinimą. Didėja ir besikreipiančių pagalbos dėl priklausomybės ir suteiktų paslaugų apimtys. Siūlomi AKĮ pakeitimo projektai orientuoti į alkoholio prieinamumo didinimą bei alkoholio reklamos laisvinimą vienareikšmiškai prisidės didinant alkoholio vartojimą ir susijusią žalą. Mokslo tyrimai patvirtina – sutrumpinus prekybos alkoholiu valandas sumažėja užpuolimų ir hospitalizacijų skaičius, kas labai svarbu šiuo sudėtingu pandeminiu laikotarpiu. Taip pat įrodyta, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau. Alkoholio reklamos liberalizavimas, ypač elektroninėje erdvėje, sudarys sąlygas alkoholio pramonei išnaudoti reklamos išimtis bei apsunkins kontroliuojančių įstaigų veiklą, kai reikės vertinti galimus reklamos pažeidimus. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu veikianti alkoholio kontrolės politika padėjo reikšmingai sumažinti ne tik bendrą mirtingumą ir žalą sveikatai, bet ir vaikų bei jaunimo grupėse. Siekiant apsaugoti vaikus ir jaunimą, tvarią visų piliečių gerovę bei užtikrinti visuomenės sveikatos rodiklių gerėjimą, svarbu ne tik išlaikyti esamas alkoholio kontrolės priemones, bet ir nuosekliai jas stiprinti. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintas principinis valstybės siekis mažinti bendrą alkoholio vartojimą. Šio rodiklio pokyčiai rodo kontrolės politikos rezultatą ir pasirinktų priemonių veiksmingumą. Nepritariame siūlomiems pakeitimams, nes veiksmingos alkoholio kontrolės politikos tęstinumas padėtų sparčiau siekti Lietuvos sveikatos strategijos tikslų, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, sumažinti nepateisinamai didelį vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumą bei pagerinti vaikų gyvenimo kokybę. Mokslo įrodymais grįsta alkoholio kontrolės politika – būtina priemonė siekiant sumažinti alkoholio daromą žalą žmogui, šeimai, bendruomenei ir visuomenei. |
Pritarti |
|
|
2. |
Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis, 2021-09-20 |
|
|
|
Brūkštelti Jums paskatino vakar dienos įvykis. Kai neblaivi prie vairo buvo sulaikyta neblaivi garsi Lietuvos žurnalistė. Artėja Seime alkoholio ribojimų atšaukimo batalijos. Norima panaikinti visus apribojimus. Šioje srityje labai pasižymi liberalios partijos su dalimi Tėvynės sąjungos liberalaus flango atstovų. Norint pasiekti teigiamų rezultatų reikia daugiau laiko alkoholio ribojimams, o ne aiškinti Tautai kad ribojimais nieko nepasieksi. Jei taip Jūs teigiate, tai ko apribojimus įvedėte dėl vadinamo Covido? Nors alkoholis yra kur kas pavojingesnis už Covidą visomis prasmėmis. Taip kad linkiu Jums nepaterioti loginio mąstymo, kai balsuosite už alkoholio ribojimus. Nes labai svarbu, kad kuo mažiau jaunų žmonių bei paauglių įklimptų į alkoholio liūną. Nes alkoholis ne vanduo ir nėra jis toks nekaltas gėrimas, kaip teigia liberalai. Duokite pasirinkimo laisvę. O kai toks asmuo atsiranda namuose ir pradeda nešti daiktus? Kas tada prisiims atsakomybę? |
Atsižvelgti |
|
|
3. |
Lietuvos aludarių gildija, 2021-09-20 |
|
|
|
Pritariame projekte siūlomam alkoholio prekybos laiko suvienodinimui visomis savaitės dienų dienomis. LAG narių įsitikinimu draudimas sekmadieniais parduoti alkoholį po 15:00 valandos realiai nesprendžia piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, tačiau sukelia daug nepatogumų saikingai alkoholinius gėrimus vartojantiems piliečiams. Esame girdėję daug nusiskundimų, kada žmonės būdavo verčiami jaustis labai nepatogiai, nešdami alaus ar vyno butelį atgal į lentyną, nes užmiršdavo, kad sekmadieniais alkoholio prekybos režimas yra kitoks, nei kitomis savaitės dienomis. |
Nepritarti |
Tikslinga išlaikyti esamą alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą. |
|
4. |
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius, 2021-09-21 |
|
|
|
TVIRTINAME, kad 2020 metais Seimo rinkimų pasekmėje susiformavusi valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijų dauguma 2021 metų RUDENS SESIJOS darbų programoje užplanavo ĮSTATYMAIS suvienuodyti prekybos laiką visomis dienomis (dabar sekmadienį yra leidžiama trumpiau prekiauti alkoholiu), prailginti pekybos alkoholiniais gėrimais laiką sekmadienį; sumažinti asmenų, galinčių vartoti, įsigyti ir turėti alkoholinių gėrimų, amžių; padidinti alkoholinių gėrimų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos ribą prekiauti parodose ir mugėse; leisti reklamuoti alkoholinius gėrimus socialiniuose tinkluose (XIVP-116, XIVP-646, XIVP-647) bei lengvų narkotikų dekriminalizaciją (VII-602) – tai startas į legalizavimą. Šie siūlomi fundamentalūs pakeitimai nedera su 2014-06-25 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimta LIETUVOS SVEIKATOS 2014–2025 metų PROGRAMA, kurioje ypatingas dėmesys skirtas kovai prieš alkoholį, rūkymą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, kenkia valstybės alkoholio kontrolės politikos principams, prieštarauja TS-LKD partijos 2016 metais patvirtintiems pasiūlymams KAIP IŠTRAUKTI LIETUVĄ IŠ ALKOHOLIZMO ŠULINIO (buvo išleistos 20-ties lapų knygutės) KAI tėvai, gydytojai, Bažnyčia, savanoriai ir geros valios žmonės kovoja dėl kiekvieno žmogaus gyvybės ir sveikatos, kai valstybė kasmet praranda apie DU milijardus eurų dėl alkoholio, narkotikų ir psichotropinių medžiagų pasekmių, kai kiekvienas euras patekęs į biudžetą iš alkoholio rinkos PAREIKALAUJA PENKISKART DIDESNIŲ išlaidų alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasekmėms gydyti ir likviduoti, kai dėl alkoholio, psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimo šeimos praranda tėvus, seses, brolius ir giminaičius - TAI šeimose ir artimųjų tarpe sukelia skausmą, širdgėlą, liūdesį, materialinius nuostolius - TADA DIDŽIULIUS nuostolius ir netektis patiria valstybė. ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad Lietuva pagal CIGAREČIŲ, NARKOTIKŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ KONTRABANDAS LYDERIAUJA REGIONE. Sunku suprasti Lietuvos valdančiųjų poziciją, kad blogai saugoma apie 500 km siena su Baltarusija, o 5 metus neremontuota traukinių rentgeno aparatūra leido į Lietuvą patekti daug kontrabandos, kurios tarpe alkoholis, narkotikai ir psichotropinės medžiagos, cigaretės... VALDANTIEJI SIEKIA vis labiau propaguoti alkoholizmą, psichotropines ir narkotines medžiagas ir ypatingai VILIOJA jaunimą iš kurio rinkimuose tikimasi vis daugiau balsų. Šie Seimo projektai grubiai pažeidžia Lietuvos išblaivinimo programas ir niekina Seimo priimtą nutarimą apie Vyskupo Motiejaus Valančiaus veiklą ir jo siekius išblaivinti Lietuvą. Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivinamąją veiklą žlugdė carizmas, o dabar Seimo krikščionys demokratai su savo partneriais. Paaiškėjo, kad TS-LKDP 2021 metais atsisakė nuo ankstesnių pasiūlymų ir imasi skandinti Lietuvą į alkoholizmo, narkotinių ir psichotroponių medžiagų liūną. Šios Lietuvos krikščionių demokratų partijos iniciatyvos propaguoti alkoholizmą, psichotropines ir narkotines medžiagas labai glumina visų Lietuvos konfesijų tikinčiuosius. PRISIMINKIME gūdžius alkoholizmo industrijos, politikų ir žiniasklaidos bendradarbiavimo laikus, kai Lietuvą valdė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos vadovaujama dauguma 2011-12-23 d. Seimas, neįsiklausęs į mokslininkų, visuomenininkų ir Vyskupų konferencijos Pirmininko Arkivyskupo dabartinio Kardinolo Sigito Tamkevičiaus prašymų, priėmė alkoholio reklamos įstatymą, o Prezidentė D. Grybauskaitė neatkreipė dėmesio į daugybės organizacijų prašymų ATMESTI įstatymą - operatyviai pasirašė jį. Tada dar labiau pradėjo siautėti alkoholizmas. Lietuva pradėjo TVIRTAI PIRMAUTI PASAULYJE ir pasiekė ABSOLIUTŲ PASAULIO REKORDĄ, kai kiekvienas Lietuvos pilietis išgerdavo per metus apie 17 litrų „ant galvos“ absoliutaus alkoholio įskaitant neapskaitytą ir nelegalų. Tais laikais ypatingai daug protestavo ir darbavosi Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, kuriai vadovavo A. Veryga (dabar N. Goštautaitė Midtun). Įsimintini Vilniaus Sąjūdžio tarybos pareiškimas „Ką pasakytų Vyskupas Motiejus Valančius?“, paskelbta „Budelių galerija“, 2014-06-04 d. buvo parašytas laiškas Jo Šventenybei Popiežiui Pranciškui (žiūr. http://www.sajudis.com Jo Šventenybei Popiežiui Pranciškui). 2016 metais, atėjus į Seimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdančiai daugumai, prasidėjo nuožmi kova prieš politiniais pagrindais politikų suderintą su alkoholizmo industrija propaguojamą alkoholizmą. SIEKIANT BLAIVINTI LIETUVĄ buvo ryžtingai priiminėjami teisės aktai ir kontroliuojami teisės aktų laikymasis. Tai buvo didžiulė parama aukoms, kenčiančioms šeimoms, jaunimui atsisakyti visokiausių nealkoholinių gėralų ir visiems siekiantiems blaivinti Lietuvą, sumažėjo biudžeto našta GYDYTI ALKOHOLIKUS ir mažinti ALKOHOLIZMO PASEKMES, atsirado daugiau laimingų žmonių, nors kai kuriose partijose buvo priešininkų ir kitaip manančių. Kelia didžiulį susirūpinimą ir tenka organizuoti pasipriešinimus dėl bandymų lietuvišką raidyną papildyti svetimomis raidėmis, dėl bandymų išformuoti Motinos-Tėvo-Vaikų šeimos instituciją, dėl brukamos genderizmo ideologijos, dėl siekių įteisinti Stambulo konvenciją, vienalyčių santuokas ir lyties pakeitimo operacijas. Lietuva dėl alkoholizmo, psichotropinių ir narkotinių medžiagų naudojimo prarado daug žmonių, patyrė milijardinius nuostolius ir yra daug kenčiančių. Savo pranešime Popiežiui Pijui IX 1862 m. pradžioje Vyskupas Motiejus Valančius rašo: "Žmonių papročiai yra dori ir nesugadinti, didesni nusikaltimai retai bepasitaiko. Visa Žemaitija išsižadėjo gerti svaigalus. Žmonės savo pamaldumu, svetingumu, mandagumu nė kiek nenusileidžia kitoms tautoms”. Todėl prašome atsisakyti svarstyti įstatymo projektus dėl alkoholio propagavimo, psichotropinių ir narkotinių medžiagų legalizavimo. saugokime, ginkime ir globokime vaikus ir jaunimą nuo blogų ir kenksmingų įtakų. Blaivinkime Lietuvą ir ruoškimės iškilmingai sutikti Žemaičių Vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metus. |
Atsižvelgti |
|
|
5. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-09-21 |
|
|
|
Lietuvos savivaldybių asociacija informuoja, kad savivaldybių nuomonė dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 181, 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-646 ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I - 857 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-116 yra nevienareikšmė. Teikiame savivaldybių pastabas. 1. Kai kurios savivaldybės nepritaria, kad vienkartinės licencijos verstis mažmenine
prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais,
kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 2. Dalis savivaldybių nepritaria 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pakeitimui („3)
alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 3. Dėl tos pačios priežasties dalis savivaldybių nepritaria ir 18 straipsnio 4 dalies papildymu nauju 7 punktu - „7) alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, asmenims jaunesniems kaip 20 metų.“. 4. Kai kurios savivaldybės nepritaria 22 straipsnio pakeitimui ir siūlo palikti šiuo metu galiojančią nuostatą. 5. Taip pat dalis savivaldybių nepritaria 22 straipsnio papildymui nauja 2 dalimi („2. Savivaldybių tarybos nustato vietas, kuriose leidžiamas alkoholinių gėrimų vartojimas.“). Savivaldybių nuomone, bus sudėtinga ir licencijų turėtojams, ir kontrolę vykdantiems pareigūnams, nes kiekvienoje savivaldybėje galės būti taikomi skirtingi ribojimai vartoti alkoholinius gėrimus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad 22 straipsnis nustato alkoholinių gėrimų vartojimo ribojimą ir kur draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus (o ne kur leidžiama). 6. Kai kurios savivaldybės nepritaria 22 straipsnio 3 dalies pakeitimui („3. Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18 7. Dalis savivaldybių nepritaria 22 straipsnio 4 dalies pakeitimui bei siūlo palikti šiuo metu galiojančias nuostatas. |
Atsižvelgti |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
2. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-09-20 |
|
|
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2021 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 111-S-25, atlikome Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-116 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant Projekto antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad Projektu siūloma panaikinti nuostatą, draudžiančią prekiauti alkoholiniais gėrimais sekmadieniais nuo 15 valandos. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projekto nuostatos sudarytų sąlygas korupcijai pasireikšti. |
Atsižvelgti |
|
|
3. |
Nacionalinė sveikatos taryba, 2021-09-20 |
|
|
|
Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-116 ir 2, 16, 17, 18, 18(1), 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-646, atkreipia dėmesį, kad Taryba ne kartą siūlė nuosekliai diegti ir įgyvendinti mokslo įrodymais grindžiamas alkoholio vartojimo kontrolės priemones, siekiant alkoholio vartojimo ir su juo susijusios žalos mažinimo, geresnės visuomenės sveikatos bei socialinės gerovės. Taryba, analizuodama ir remdamasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, nuostatomis, jog trys efektyviausios priemonės kovai su dideliu alkoholio vartojimu ir jo keliama žala yra: alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė, kainų politika, siūlė, kad šios priemonės kompleksiškai turi būti stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis. Todėl Tarybos nuomone, būtina išlaikyti nuoseklią, tęstinę alkoholio kontrolės politiką bei užtikrinti jos įgyvendinimą. |
Pritarti |
|
|
4. |
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2021-09-20 |
|
|
|
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2021 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 111-S-25 “ Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-116 svarstymo parengiamųjų darbų” pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktą išvadoms gauti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-116 (toliau – Įstatymo projektas). Atkreiptinas dėmesys, kad Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 1 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas įstatymo tikslas - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, AKĮ 3 straipsnyje yra išvardinti valstybės alkoholio kontrolės politikos principai – riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus, skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą. Atsižvelgiant į tai, Departamento vertinimu, Įstatymo projekto nuostatos – prailginti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką sekmadienį - nedera su AKĮ nurodytu tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais. Departamentas, išnagrinėjęs pateiktą Įstatymo projektą, teikia šias pastabas bei pasiūlymus: 1. Įstatymo projekto Aiškinamajame rašte yra nurodyta ,,Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma“, visgi siūlomi pakeitimai, tikėtina, padidins alkoholio prieinamumą bei su tuo susijusią žalą ne tik vartojančiam asmeniui, aplinkiniams, bet ir šalies ekonomikai. 2. Prekybos alkoholiu laiko sekmadieniais galiojančio apribojimo išlaikymo tikslingumas gali būti grindžiamas VDU atlikto tyrimo rezultatais: tyrime, kuriame buvo analizuojami 2018 metais atliktų 161 įmonių darbuotojų daugiau kaip 2,6 mln. Blaivumo patikrų įrašų. Testų dažnio rodikliai varijavo priklausomai nuo savaitės dienos ir mėnesio - didžiausios teigiamų testų dažnio reikšmės buvo užfiksuotos vasarą, o pirmadienis iš kitų savaitės dienų išsiskyrė itin aukštomis rodiklio reikšmėmis. Tai liudija žalingo alkoholio vartojimo kultūros laisvalaikiu apraiškas Lietuvoje ir iš to sekančią alkoholio žalą darbui. Blaivumo patikros dažnių paskirstymo analizės rezultatai koreliuoja su kitų epidemiologinių tyrimų metu gautomis išvadomis. Mokslininkų tyrimai rodo, kad mirtingumas nuo apsinuodijimo alkoholiu ir su alkoholiu siejamomis mirties priežastimis padidėja sekmadieniais ir pirmadieniais. Kaip nurodoma Kanados Priklausomybės ir psichikos sveikatos centro leidinyje „Alkoholio politikos sistema“ (2019)[1]: „Alkoholio pardavimo laiko didinimas (tiek mažmeninės prekybos, tiek viešojo maitinimo vietose) siejamas su transporto priemonių įvykių, užpuolimų, smurtinių nusikaltimų ir hospitalizacijų didėjimu“. Mokslinio tyrimo „Politikos, ribojančios alkoholio pardavimo valandas, veiksmingumas siekiant užkirsti kelią nesaikingam alkoholio vartojimui ir su tuo susijusiai žalai“ rezultatais, dešimtyje kvalifikuotų tyrimų buvo pakankamai įrodymų padaryti išvadą, kad padidinus pardavimo valandas 2 ar daugiau valandų padidėja su alkoholio vartojimu susijusi žala. VDU mokslininkų 2018 metais atlikta analizė parodė, kad neblaivūs darbuotojai į darbą dažniausiai ateina pirmadieniais (žiūrėti pav.). Pirmadieniais neblaivių darbuotojų užfiksuojama beveik du kartus daugiau nei kitomis savaitės dienomis. Tokia situacija rodo, kad darbuotojai savaitgaliais išgeria per didelius kiekius ir, akivaizdu, kad alkoholio vartojimas užsitęsia per ilgai. Departamento nuomone, būtina išlaikyti nuoseklią alkoholio kontrolės politiką bei užtikrinti jos įgyvendinimą, atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų palaikymą. Departamento užsakymu 2018 ir 2020 metais atlikti tyrimai apie Lietuvos gyventojų požiūrį į priimtus AKĮ politikos pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad pusė (51 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų teigiamai vertina prekybos alkoholiu laiko sutrumpinimą. Kiek mažiau respondentų (39 proc.) šią naujovę vertina neigiamai. 2018 metais teigiamai vertinusių prekybos laiko ribojimą buvo 48 proc., o neigiamai – 47 proc. |
Pritarti |
|
|
5. |
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybė Lietuvoje, 2021-09-21 |
|
|
|
Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) atstovybė Lietuvoje reiškia didelį susirūpinimą dėl ketinimų susilpninti alkoholio kontrolės politiką Lietuvoje. Lietuvoje įgyvendinamos efektyviausios PSO rekomenduojamos priemonės, kurios mažina alkoholio vartojimą ir žalą žmonių sveikatai. PSO pripažįsta Lietuvą esant geros praktikos pavyzdžiu kitoms šalims, kaip šalį įgyvendinusią įrodymais grįstą visapusišką alkoholio kontrolės politiką taikant apmokestinimo, alkoholio prieinamumo mažinimo, reklamos draudimo, minimalaus alkoholio vartojimo amžiaus padidinimo, ankstyvo rizikingo elgesio nustatymo, pagalbos priklausomiems asmenims ir švietimo priemones. Atkreipiame dėmesį, kad alkoholio prieinamumo ribojimas yra viena iš trijų efektyviausių intervencijų, taip vadinamų ‚geriausių pirkinių‘ (best buys), mažinančių alkoholio vartojimą ir žalą sveikatai. Tai reiškia, kad kaštų efektyvumo prasme, priemonė ne tik sumažina alkoholio vartojimą ir susijusią žalą. bet ir reikalauja mažiausiai išteklių lyginant su kitomis intervencijomis ir kad įgyvendinimo eigoje padeda išsaugoti gyvybes ir išteklius. Turimi duomenys aiškiai demonstruoja, kad kuo alkoholis yra prieinamesnis, tuo daugiau jo vartojama ir tuo didesnė žala sveikatai dėl smurto, lytiškai plintančių infekcijų, savižudybių, eismo įvykių ir bendro mirtingumo didėjimo. Net ir nedidelis alkoholio prieinamumo sumažinimas duoda naudos sveikatai ir mažina bendrą žalą, o ypač smurtą ir žalą žmonėms, kurie nevartoja alkoholio (Popova et al.2009; Wilkinson et al., 2016; Sanchez-Ramirez & Voaklander, 2018). Įvairiuose tyrimuose dokumentuojama, kad ilgesnės pardavimo valandos savaitgaliais yra siejamos su didesniu nusikalstamumu ir sužalojimų dažnumu (Grönqvist & Niknami 2014; Hobday et al., 2015), Todėl yra labai svarbu neatlaisvinti alkoholio prieinamumo ribojimų penktadieniais – sekmadieniais.<...> Siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai padidintų alkoholio prieinamumą ir neigiamą alkoholinių produktų reklamos poveikį, ypač jaunimui. |
Pritarti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: siūlyti grąžinti įstatymo projektą Nr. XIVP-116 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.
6.2. Pasiūlymai: nėra.
7. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė – 0.
8. Komiteto paskirti pranešėjai:.J. Sejonienė, L. Slušnys, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.
Komiteto pirmininkas Antanas Matulas
Sveikatos reikalų komiteto biuro vedėja Jolanta Bandzienė
Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė