LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533
3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 IR 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3210

 

 

2024-05-08 Nr. 113-P-18

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Jurgis Razma; Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas; Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, direktorės pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, patarėja viešiesiems ryšiams Indrė Vilūnienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinai einantis prezidento pareigas einantis Plungės rajono meras Audrius Klišonis; Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas; Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis; Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis; Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis; Ignalinos rajono savivaldybės vicemeras Imantas Umbražiūnas; Joniškio rajono savivaldybės meras Vitalijus Gailius; Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška; Klaipėdos miesto savivaldybės mero patarėja Asta Anilionė-Lipovec; Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas; Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė; Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius; Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė; Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus; Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas; Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis; Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Gutauskas; Šalčininkų rajono savivaldybės Zdzislav Palevič; Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Zakiras Medžidovas; Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius; Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus; Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė; Švenčionių rajono savivaldybės vicemerė Violeta Čepukova; Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Gintaras Radavičius, valdybos pirmininko pavaduotoja Laima Skeirytė; Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė; Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė Alma Bulkevičienė; Vyriausybės atstovų įstaigos vadovė Daiva Kerekeš; Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas, Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse Rimvydas Pilibaitis ir Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse Julius Arlauskas.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-10-26

4

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje išdėstytoje Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos narys į komandiruotę vyksta savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Diskutuotina, ar teisinis reguliavimas nebūtų aiškesnis, jeigu būtų pakeista ne Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis, o šio įstatymo 15 straipsnis, ir jame būtų įtvirtinta savivaldybės tarybos kompetencija nustatyti savivaldybės tarybos narių siuntimo į komandiruotes tvarką (kurioje galėtų būti nustatyta ne tik tai, kas turėtų įgaliojimus priimti sprendimus dėl komandiruočių, bet ir ataskaitų už tarnybines komandiruotes teikimą, taip pat kitus šių komandiruočių aspektus).

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-10-26

7

2

 

2. Projekto 6 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte vietoj žodžio „tarybinę“ įrašytinas žodis „tarnybinę“.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-10-26

9

1

 

3. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies formuluotę siūlome pakeisti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktą savivaldybės taryba turi išimtinę kompetenciją sudaryti, be kita ko, savivaldybės tarybos komisijas. Šią kompetenciją savivaldybės taryba įgyvendina priimdama sprendimus (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 3 dalis). Taigi visais atvejais savivaldybės tarybos komisijos sudaromos savivaldybės tarybos sprendimu, ir nėra svarbu, ar toks sprendimas priimamas pačios savivaldybės tarybos iniciatyva, ar mero siūlymu. Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto nuostata galėtų būti išdėstyta, pavyzdžiui, taip: „Savivaldybės taryba savo iniciatyva arba mero siūlymu, išskyrus privalomai sudaromas Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, gali sudaryti nuolatines (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinąsias (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijas.“

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-10-26

9

 

 

3. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, nustatant reikalavimus Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos sudarymui, pavartotą sąvoką „gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai“ siekiant teisinio aiškumo reikėtų suvienodinti su kitoje šios dalies nuostatoje (taip pat keičiamo įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje) vartojama sąvoka „gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai“, jeigu, kaip galima suprasti iš konteksto, visose šiose nuostatose kalbama apie tuos pačius asmenis. Kita vertus, iš projektu teikiamos nuostatos, kuria siūloma papildyti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, neaišku, ar (kaip) gyvenamųjų vietovių bendruomenėms Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje būtų atstovaujama tais atvejais, kai seniūnaitijos nebūtų sudarytos (žr. keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1, 3 dalis).

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir atsižvelgus į tai, kad siūlomas pakeitimas prieštarauja kitoms keičiamo įstatymo normoms, reglamentuojančioms seniūnaičių veiklą, minėtos nuostatos atsisakytina.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį:

2. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai, visuomenės atstovai, bendruomeninių organizacijų atstovai ar savivaldybės gyventojai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.“

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-10-26

13

1

2

 

4. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje siūloma keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti mero įgaliojimus, be kita ko, organizuoti savivaldybės biudžeto sudarymą. Diskutuotinas šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad meras sudaro savivaldybės biudžeto projektą.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-10-26

13

5

 

5. Diskutuotina, ar projekto 10 straipsnio 3 dalyje išdėstyto keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 23 punkto nuostata dėl mero įgaliojimų siųsti išvardytus asmenis į komandiruotes negalėtų būti išdėstyta lakoniškiau, pavyzdžiui taip: „siunčia šiuos asmenis į komandiruotes“.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-10-26

14

1

 

6. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje siūlytume išbraukti perteklinę nuostatą „Atostogų metu meras neina mero pareigų“, nes tai nustatyta šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Be to, pati atostogų samprata suponuoja, kad tai yra laisvas nuo darbo laikas, taigi nėra teisinio poreikio keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nurodytos nuostatos.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-10-26

17

2

 

7. Projekto 14 straipsnio 2 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 6 punkte taisytinas klaidingai įrašytas žodis „spendimų“.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-10-26

18

2

 

8. Projekto 15 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 11 punkto formuluotę siūlytume suderinti su projekto 10 straipsnio 4 dalyje išdėstyto keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 28 punkto ir projekto 12 straipsnio 2 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotėmis ir vietoj žodžių „atlieka kitas <...> nustatytas funkcijas“ įrašyti žodžius „vykdo kitus <...> nustatytus įgaliojimus“.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-10-26

*

 

 

9. Projektas taisytinas vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis.

9.1. Projekto 2 straipsnyje turi būti išdėstytas visas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies tekstas, įskaitant šios dalies nuostatą „Nustatomas toks išrinkto savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstas:“.

Pritarti

Argumentai:

Seimas 2023 m. gruodžio-23 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymą Nr. XIV-2460, kuriame pataisė mero ir savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstą taip, kaip siūloma šiuo įstatymo projektu. Todėl šio įstatymo projekto atitinkamos normos, susijusios su mero ir savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstais yra neaktualios ir jų atsisakytina.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-10-26

13

18

7

2

 

9.2. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje ir 15 straipsnyje nurodant siūlomų pakeitimų esmę išbrauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2024-01-17

3

4

 

1

 

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (Komitetas) raštu, kuriame LSA prašoma pateikti poziciją dėl šių svarstomų įstatymo projektų:

1. Vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3210.

2. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV‑2006 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3211.

3. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII‑2895 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP‑3212.

4. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3231.

5. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP‑3004.

Dėl Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3210, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV‑2006 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3211 ir Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII‑2895 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP‑3212 paketo.

1. Teikiame pastebėjimus dėl praktinio VSĮ 12 straipsnio taikymo. 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojus VSĮ pataisoms, teisinis reglamentavimas nustato, kad savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama) (VSĮ 12 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės tarybos nario atlyginimas mažinamas reglamente nustatyta tvarka proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui (VSĮ 12 straipsnio 2 dalis).

Pažymime, kad Vidaus reikalų ministerijos tinklapyje pateiktame DUK‘e yra išdėstyta pozicija, kad pateisinamos priežastys, dėl kurių savivaldybės tarybos narys praleido posėdį, reglamente negalimos. Praleidus visus posėdžius – atlyginimas nemokamas. Jei einamąjį mėnesį nebuvo posėdžių - tarybos nariui mokamas visas atlyginimas. 

Manome, kad toks teisinis reglamentavimas yra ydingas ir neužtikrina tarybos narių lygybės principo. Tokia išvada grindžiama praktiniu pavyzdžiu, kai organizuojant tarybos narių darbą vieną mėnesį įvyksta tik vienas konkretus tarybos komiteto posėdis, kuriame narys nesudalyvauja dėl rimtų priežasčių (pvz., laikinasis nedarbingumas, komandiruotė ar artimųjų giminaičių mirtis) ir praranda teisę į tarybos nario atlyginimą, tuo tarpu kiti tarybos nariai, nevykstant komitetų, komisijų bei tarybos posėdžiams konkretų mėnesį, turi teisę į VSĮ nustatytą atlyginimą. Be to, toks teisinis reguliavimas skatina tarybos narius nebūti komisijų nariais, nes taip jiems didėja tikimybė gauti mažesnį darbo užmokestį, kadangi kuo daugiau posėdžių per mėnesį, tuo didesnė tikimybė bent viename nesudalyvauti.

Atsižvelgiant į tai, manome, kad būtų tikslinga VSĮ 12 straipsnyje numatyti priežastis, kurioms esant, nedalyvavimas posėdžiuose būtų pateisinamas, o tarybos nario atlyginimas nemažinamas.

Pritarti

Argumentai:

Pritarus Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai, taip pat šiam Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymui, atitinkamai koreguotinas Vietos savivaldos įstatymo projektas.

 

Pasiūlymas:

Papildyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį 21 punktu:

„21) savivaldybės tarybos narių siuntimo į komandiruotes tvarkos aprašo tvirtinimas. Šiame tvarkos apraše turi būti numatyta, kas turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl savivaldybės tarybos narių komandiruočių, ataskaitų už tarnybines komandiruotes teikimo tvarka, kiti komandiruočių klausimai;“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 12 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„12 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario atlyginimas ir komandiruotės“.

2. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Savivaldybės tarybos nario atlyginimas mažinamas reglamente nustatyta tvarka proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui, išskyrus savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžius, kuriuos savivaldybės tarybos narys praleido dėl jo vykimo į komandiruotę vykdant savivaldybės tarybos nario pareigas.“

3. Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Savivaldybės tarybos nariui, kuris reglamento nustatyta tvarka atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. Savivaldybės tarybos narys į komandiruotę vyksta savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“

1. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Savivaldybės tarybos nario atlyginimas mažinamas reglamente nustatyta tvarka proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui, išskyrus savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžius, kuriuos savivaldybės tarybos narys praleidžia dėl jo vykimo į komandiruotę atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas.“

2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Informacija apie savivaldybių tarybų narių savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžių lankomumą ir atlyginimus skelbiama savivaldybių interneto svetainėse kiekvieną kalendorinį mėnesį – už praeitą mėnesį iki kito mėnesio 15 d.“

2.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2024-01-17

3

 

 

2. VSĮ 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga informaciją apie savivaldybių tarybų narių atlyginimus skelbti savivaldybių interneto svetainėse. VSĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostatos nedetalizuoja, kokiu dažnumu ir kokia apimtimi turėtų būti viešinami duomenys apie savivaldybių tarybos narių gautą atlyginimą, jo mažinimą, pan. Tačiau, remiantis Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1261 (Aprašas), 13.5.3 papunkčio nuostatomis, savivaldybės interneto svetainėje turi būti nuolatinė skiltis apie darbo užmokestį. Remiantis Aprašo 15 punkto nuostatomis, įstaigos interneto svetainėje privalo būti skelbiama tik aktuali ir teisiškai galiojanti informacija, kuri turi būti atnaujinama pagal keitimosi periodiškumą <...>.

Atsižvelgiant į tai, siekiant teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo, siūlome tobulinti VSĮ 12 straipsnio 3 dalies teisinį reguliavimą ją išdėstant taip: „3. Informacija apie savivaldybių tarybų narių atlyginimus skelbiama savivaldybių interneto svetainėse teisės aktų nustatyta tvarka.“. [...].

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Siūlomas pakeitimas neatliepia argumentuose išdėstytos problematikos, kylančios taikant įstatymą praktikoje.

Šiai dienai galiojanti Vietos savivaldos įstatymo redakcija leidžia ir sudaro sąlygas skelbti aktualią informaciją apie savivaldybių tarybų narių atlyginimus.

Tačiau suprantant argumentuose keliamo klausimo aktualumą, tikslintina Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Informacija apie savivaldybių tarybų narių savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžių lankomumą ir atlyginimus skelbiama savivaldybių interneto svetainėse kiekvieną kalendorinį mėnesį – už praeitą mėnesį iki kito mėnesio 15 d.“

3.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2024-03-06

*

 

 

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme inter alia įgyvendinta viena iš esminių bendruomenės savivaldos teisių – galimybė kontroliuoti, kaip bendruomenės suformuota valdžia naudoja bendruomenės turtą ir biudžeto lėšas. Įstatyme įtvirtinta savivaldybių teisė ir pareiga savarankiškai tvarkyti ir kontroliuoti savo biudžetų vykdymą per savivaldybių taryboms pavaldų ir atskaitingą savivaldybės veiklos bei finansų kontrolės subjektą – savivaldybės kontrolierių ir jo vadovaujamą savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą.

Siekiant užtikrinti efektyvų savivaldybės kontrolieriaus (kontrolės ir audito tarnybos) darbą, teisės aktų nuostatos turi sudaryti sąlygas užtikrinti vieno iš pagrindinių kontrolės ir audito veiklai nustatytų principų – nepriklausomumo laikymąsi. Nepriklausomumas yra auditoriaus profesijos priemonė visuomenei ir valdžiai parodyti, kad auditoriai savo darbą atlieka pagal audito standartuose nustatytus reikalavimus, be kita ko, laikydamiesi etikos principų. Auditoriai privalo turėti funkcinį ir organizacinį nepriklausomumą. Tik būdamas visiškai nepriklausomas ir savarankiškas auditorius gali atlikti auditą ir pateikti objektyvią išvadą apie audituojamo subjekto veiklą. Vietos savivaldos įstatymo nuostatos ne visais atvejais užtikrina savivaldybės kontrolieriaus funkcinį ir organizacinį nepriklausomumą.

Savivaldybių kontrolierių asociacija, atsižvelgdama į auditoriaus veiklos reglamentavimą ir siekdama efektyvios ir racionalios savivaldybių kontrolierių veiklos, atkreipia dėmesį į dabar galiojančio Vietos savivaldos įstatymo nuostatas ir siūlo svarstyti jų pakeitimus dėl organizacinio savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumo didinimo – atsisakant savivaldybės mero, kaip savivaldybės kontrolieriaus pagrindinio audituojamojo subjekto vadovo, personalo valdymo funkcijų savivaldybės kontrolieriaus atžvilgiu. Pagal galiojančią praktiką kai kuriose savivaldybėse, biudžetinių įstaigų vadovai klausimus, susijusius su komandiruotėmis bei atostogomis sprendžia ir įformina patys savo leidžiamais įsakymais, kadangi pagal Darbo kodekso 103 str. 1 d., juridinio asmens vadovai (taikoma ir biudžetinių įstaigų vadovams) įpareigoti savo darbo laiką tvarkyti patys, nepažeisdami darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų. Savivaldybės kontrolieriui, kaip valstybės tarnautojui bei biudžetinės įstaigos vadovui, taip pat numatyta pareiga laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą. Savivaldybės kontrolieriaus sprendimų, susijusių su jo atostogomis ar komandiruotėmis, kontrolė ir skaidrumas galėtų būti užtikrinama numačius pareigą viešinti savivaldybės kontrolieriaus atostogas ir komandiruotes. Svarbu paminėti, kad praktikoje kai kurių savivaldybių kontrolieriai susiduria su situacija, kai savivaldybių merai – audituojami subjektai, nesudaro galimybės savivaldybės kontrolieriui dalyvauti kvalifikacijos kėlimo mokymuose – nesuteikia komandiruotės.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 9 punktas iki 2024 m. sausio 1 d. nustatė, kad savivaldybės taryba mero teikimu tvirtina savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūrą ir nuostatus, nustato didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių savivaldybės biudžetinėse įstaigose. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 9 punkto redakcija, kurioje savivaldybės tarybai nustatytas savivaldybės biudžetinių įstaigų nuostatų tvirtinimas mero teikimu. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas nustato biudžetinės įstaigos struktūrą ir darbuotojų pareigybių sąrašą. Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustato, kad valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašus savivaldybių institucijose nustato savivaldybių įstaigų vadovai. Įvertinant šių galiojančių įstatymų nuostatas ir siekiant didesnio organizacinio savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumo, būtų tikslinga pakeisti savivaldybės tarybos kompetenciją atsisakant didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje nustatymo kompetencijos. Kiti siūlomi pakeitimai susiję su savivaldybės kontrolieriaus efektyvesniu funkcijų vykdymu gavus prieigą prie audituojamų subjektų duomenų bazių audito tikslams pasiekti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 133 nutarė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programą Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus ir numatomus pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų projektus. Šiame sąraše nurodyti ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, nurodant, kad siūlomais pakeitimais bus siekiama spręsti paaiškėjusias 2023 m. balandį įsigaliojusio naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo praktinio taikymo problemas, be kita ko, susijusias ir su savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumo didinimu.

Atsižvelgdami į tai, kad išdėstyta, siūlome svarstyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533, redakcija nuo 2024 m. kovo 1 d., pakeitimus (lentelė).

Pritarti

 

4.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2024-03-06

4

3

 

„7) sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinio svarstymas ir sprendimo dėl jo priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimas;

Pritarti

 

5.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2024-03-06

13

5

 

„23) suteikia savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės kontrolieriui, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotojui, vicemerui atostogas, siunčia administracijos direktorių, savivaldybės kontrolierių, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotoją, vicemerą į komandiruotes“;

Pritarti

 

6.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2024-03-06

*

 

 

2) leidžia įsakymus, organizuoja savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbą, priima sprendimus dėl savivaldybės kontrolieriaus ir tarnybos valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymosi, kvalifikacijos tobulinimo, atostogų ir komandiruočių“;

Nepritarti

Argumentai:

Teikiami pasiūlymai yra išpildyti Vietos savivaldos įstatymo 67 straipsnio 9 dalies 1 punkte, kur nurodyta, kad savivaldybės kontrolieriai „[...] atlieka kitas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos personalo valdymo funkcijas“. Tai apima teikiamo pasiūlymo turinį.

7.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2024-03-06

*

 

 

2) finansinio, atitikties ir veiklos audito metu turi teisę įeiti į audituojamo subjekto patalpas, gauti visus auditui atlikti reikalingus dokumentus ir prisijungimus prie reikalingų informacinių sistemų ir programų, gauti iš audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus rašytinius paaiškinimus, pasitelkti ekspertų (specialistų), turinčių reikiamų žinių patikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti“;

Nepritarti

Argumentai:

Vietos savivaldos įstatyme yra nustatyma pakankamai instrumentų savivaldybių kontrolieriams gauti informaciją ir dokumentus, reikalingus tinkamai atlikti savo funkcijas.

Taip pat teikiamu pasiūlymu būtų sudaroma regimybė pažeisti asmens duomenų saugumą. Be to, ne su visomis duomenų valdymo sistemomis yra galimybė operatyviai išmokti naudotis, tam reikalingi papildomi mokymai.

Taigi, pasiūlymas neužtikrintų papildomų garantijų savivaldybių kontrolieriams, kad jie geriau atliks savo funkcijas, tačiau galimai sukeltų ne tik įstatymų pažeidimų tačiau ir papildomų finansinių bei žmogiškųjų resursų poreikį.

8.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2024-03-12

9

2

 

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), atsižvelgdama į tai, kad artimiausiu metu Seime planuojamas svarstyti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3210, šiuo raštu papildomai siūlome tikslinti Vietos savivaldos įstatymą (VSĮ).

1. Dėl VSĮ 22 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo

VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija yra savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas, jų nuostatų tvirtinimas.

Vertinant savivaldybės tarybos komisijas (darinius) pagal jų pobūdį, sudarymo tikslą ir teisinį reguliavimą, jas galima sugrupuoti į tris grupes, pirma grupė – komisijos, kurių sudarymas imperatyviai nurodytas VSĮ (tai Etikos, Antikorupcijos komisijos), antra grupė – komisijos, kurių sudarymas reglamentuotas kituose teisės aktuose (tai Šeimos komisija, Bendruomeninių organizacijų taryba, Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija, Peticijų komisija, Nevyriausybinių organizacijų taryba, Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija ir t.t.) ir trečia grupė – komisijos, kurios reikalingos savivaldybės darbui organizuoti (tai Pavadinimų parinkimo gatvėms, pastatams ir kitiems objektams komisija, Neįgaliųjų reikalų komisija, Apdovanojimų komisija ir t.t.). Visoms paminėtoms komisijų grupėms yra taikomas VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte išdėstytas reglamentavimas – t. y. savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas, jų nuostatų tvirtinimas yra  išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija.

Pažymime, kad VSĮ 22 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurios nustato, kad savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, tarybos narys yra painios. Nėra aišku ar tik VSĮ nustatytų komisijų pirmininku skiriamas tarybos narys, ar ir visų apskritai savivaldybės tarybos sudaromų komisijų bei kituose teisės aktuose nustatytų komisijų. Kaip pavyzdį galima paminėti teisės aktą - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 1123 „Dėl Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, kuriame yra nustatytas baigtinis komisijos narių pareigybių sąrašas ir tarybos nario pareigybės ten nėra.

Pažymėtina ir tai, kad VSĮ 22 straipsnio 4 dalis taip pat reglamentuoja, kad jeigu nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos VSĮ įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai, kas taip pat prieštarauja kituose teisės aktuose reglamentuojamoms komisijų sudarymo ir pirmininkų skyrimo procedūroms.

VSĮ 15 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas, jų nuostatų tvirtinimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome VSĮ 22 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, kad savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatoma ne tik reglamente, bet ir nuostatuose.

Kadangi VSĮ nustatytų Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų skyrimo procedūros išsamiai reglamentuotos VSĮ 23 ir 24 straipsniuose, siūlome VSĮ 22 straipsnio 4 dalyje pataisas, kurios aiškiau reglamentuotų komisijų sudarymo procedūras, atskiriant šias komisijas nuo komisijų, kurių sudarymas reglamentuotas kituose teisės aktuose bei nuo komisijų, kurios reikalingos savivaldybės darbui organizuoti.

Atsižvelgiant į tai, siekiant teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo, siūlome:

Pakeisti VSĮ 22 straipsnio 2 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip:

„2. Savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatoma reglamente arba nuostatuose. Komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.

4. Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku tarybos sprendimu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šio įstatymo 11 straipsnyje, tarybos narys asmuo. Komisijos pirmininkas, išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką, komisijos narių siūlymu komisijos sprendimu nesuėjus terminui netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jeigu šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai.“.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Nepritartina siūlymo daliai keisti Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, kadangi komisijų nuostatai yra žemesnės juridinės galios teisės aktas nei reglamentas, o skirtingos juridinės galios teisės aktuose negali būti reguliuojami tapatūs santykiai. Be to, komisijų nuostatų paskirtis yra reguliuoti komisijų darbą, o reglamento – apibrėžti bendras komisijų veiklos normas.

Pritartina siūlymo daliai keisti Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Savivaldybės tarybos sprendimu sudaromos komisijos, kurios pirmininku skiriamas savivaldybės tarybos narys, tarybos sprendimu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta apibrėžiama šio įstatymo 11 straipsnyje, savivaldybės tarybos narys. Komisijos, kurios pirmininku skiriamas savivaldybės tarybos narys, pirmininkas, išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką, komisijos narių siūlymu komisijos sprendimu nesuėjus terminui netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jeigu šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai.“

9.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2024-03-12

13

6

 

2. Dėl išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos priimti sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise

Perdavus valstybinės žemės valdymo miestuose ir miesteliuose patikėtinio teises savivaldybėms išryškėjo trūkumai ir poreikis peržiūrėti savivaldybės tarybai nustatytas išimtines kompetencijas.

Viena iš šiuo metu aktualių ir keistinų nuostatų yra VSĮ 15 str. 2 dalies 20 punktas, kuriame reglamentuota, kad sprendimų dėl savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Priskyrus valstybinės žemės patikėtinio funkcijų vykdymą išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai, nėra galimybės šios funkcijos deleguoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai (VSĮ 15 straipsnio 6 dalis), o nepriskyrus konkrečių patikėtinio funkcijų atlikimo merui, šias funkcijas atlieka savivaldybės taryba (VSĮ 15 straipsnio 4 dalis). Šios dvi principinės nuostatos sukuria aibę problemų praktiniuose klausimuose. Pavyzdžiui, žemės sklypų planus ir žemės sklypų paženklinimo aktus turi tvirtinti savivaldybės tarybos, nors tai yra rutininė žemės patikėtinio žemėtvarkos funkcijų procedūra. Tretiesiems asmenims atliekant nekilnojamojo turto sandorius Civilinio kodekso ir Teismų suformuotoje praktikoje reikalingi įvairūs žemės patikėtinio sutikimai, pvz. sutikimai perleisti statinius ar jų dalis valstybinėje žemėje. Taip pat reikalingi žemės patikėtinio sutikimai tikslinant nuomos sutartis,  perleidžiant nuomos teisę, įkeičiant nuomos teisę, sutikimai po įvykusio naujo sklypo nuomos aukciono ir pan.

Žemės įstatyme nustatyti sutikimų išdavimo terminai yra 10 darbo dienų. Savivaldybių tarybos turėtų posėdžiauti ne mažiau kaip 3 kartus per mėnesį, kad užtikrintų tokių terminų įgyvendinimą, o klausimai taryboms taip pat turėtų būti teikiami svarstyti apeinant įprastas nustatytas reglamentais procedūras.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Žemės įstatymo redakcijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kuri tiesiogiai siejasi su VSĮ 15 str. 2 dalies 20 punktu – savivaldybė išnuomoja valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Kadangi skirtingai nei panaudos atveju, valstybinės žemės nuomos sutarčių bus sudaroma ženkliai didesnis skaičius, todėl visas sutartis (įskaitant ir jų pakeitimus) reikalauti patvirtinti tarybos sprendimu, yra neracionalu. Valstybinė žemė ne aukciono tvarka gali būti išnuomojama tik įstatyme nustatytais pagrindais. Įvedus kontrolės mechanizmą (NŽT atlieka savivaldybės priimtų sprendimų patikrą), tikimybė, kad nuomos sutartys būtų sudaromos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra minimali. Sprendimai dėl nuomos sutarčių sudarymo, keitimo, nutraukimo ir pan., perėmus savivaldybėms valdyti valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose bus ne vienetiniai, bet rutininiai.

Todėl siūlome keisti VSĮ 15 str. 2 dalies 20 punktą ir  nustatyti, kad sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas būtų nustatytas kaip paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija (pirma alternatyva) arba šį punktą keisti taip, kad išskirtinė tarybos kompetencija yra tik tvarkų, pagal kurias savivaldybių vykdomoji institucija įgyvendina valstybinės žemės patikėtinio funkcijas priėmimas (antra alternatyva).

Pirmoji alternatyva:

1. Pakeisti VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip:

„20. Sprendimų dėl savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punkte nurodytus sutikimus ir sprendimus, ir sprendimų dėl sutikimo perimti kitą valstybės turtą savivaldybės nuosavybėn priėmimas sutikimo perimti kitą valstybės turtą savivaldybės nuosavybėn priėmimas;“.

2. Papildyti VSĮ 15 straipsnio 3 dalį nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip:

„8. Sprendimų dėl savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punkte nurodytus sutikimus ir sprendimus, priėmimas.“.

Antroji alternatyva:

1. Pakeisti VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip:

„20. Sprendimų dėl Savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose, bei šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punkte nurodytų sutikimų ir sprendimų priėmimo atveju, ir sprendimų dėl sutikimo perimti kitą valstybės turtą savivaldybės nuosavybėn priėmimas;“.

2. Pakeisti VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 29 punktą ir jį išdėstyti taip:

„29) išduoda sutikimus dėl savivaldybės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės valdymo ir naudojimo, susijusius su statytojo teisės įgyvendinimu, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų tiesimu, veikla vandens telkiniuose, žemės gelmių tyrimu ir nuomos teisės perleidimu ar įkeitimu, ir priima sprendimus dėl sandoriu nustatomų servitutų patikėjimo teise valdomuose valstybinės žemės sklypuose nustatymo, sudarytų valstybinės žemės panaudos ar nuomos sutarčių nutraukimo, esant panaudos gavėjo ar nuomininko prašymui.“.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą problematiką ir vienu ar kitu būdu pakeitus VSĮ, atitinkamai reikėtų keisti ir Žemės įstatymo nuostatas. Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą siūlome keisti taip: „1) savivaldybių tarybos – kai valstybinės žemės sklypai perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, išskyrus atvejus, kai  teisės aktų nustatyta tvarka tarybos nustatytose taisyklėse numatyta kitaip, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės meras (toliau – meras) arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;“. Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą siūlome keisti taip: „1. savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, išskyrus atvejus, kai  teisės aktų nustatyta tvarka tarybos nustatytose taisyklėse numatyta kitaip, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;“. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalį siūlome keisti taip: „12. Savivaldybėms išnuomojus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad valstybinės žemės nuomininkas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus; minėtus veiksmus tarybos nustatyta tvarka atlieka meras arba jo įgaliotas administracijos direktorius. Valstybinės žemės nuomos sutartį keičia ar nutraukia meras ar arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Įvertinus teikiamo pasiūlymo argumentus, pritartina, kad Žemės įstatyme nustatyti sutikimų išdavimo terminai yra trumpi, o su tuo susijusius klausimus savivaldybėms reikalinga spręsti operatyviai. Todėl  atitinkamos funkcijos, susijusios su sutikimų davimu, turėtų būti nustatytos merui.

Kiti teikiami pasiūlymai nesusiję su pasiūlymo argumentais ir nepagrįstai išplėstų mero funkcijas, apribotų savivaldybės tarybos teises, galimai sukurtų korupcines apraiškas, todėl jiems nepritartina.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punktą ir jį išdėstyti taip:

„29) išduoda sutikimus ir priima sprendimus dėl: savivaldybės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės naudojimo, susijusius su statytojo teisės įgyvendinimu, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų tiesimu, veikla vandens telkiniuose ir žemės gelmių tyrimu,; ir valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo ar įkeitimo; teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo; priima sprendimus dėl sandoriu nustatomų servitutų patikėjimo teise valdomuose valstybinės žemės sklypuose nustatymo, bendraturčio teisių įgyvendinimo ir pasirašymo žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir (ar) žemės sklypo plane.“

10.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2024-03-12

*

 

 

3. Dėl VSĮ 7 str. 23 punkto keitimo - valstybės deleguotos savivaldybėms funkcijos dalies – „medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas“ panaikinimo

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme,  Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme nustatyta, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. D1-69/3D-36 redakcija) patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika) detalizuota, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą vertina savivaldybių administracijų sudarytos komisijos. Sudarant žalų vertinimo komisijas būtina įtraukti asmenis gebančius įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žemės ūkio kultūroms, miško želdiniams, hidrotechnikos įrenginiams ir ūkiniams gyvūnams vilkų padarytą žalą. Administracijos darbuotojai, kurie įtraukiami į komisiją, dažnai nėra šių sričių (agronomijos, miškininkystės, veterinarijos) specialistai. Savivaldybėse trūksta (arba jų iš viso nėra) žalos vertinimui nustatyti reikalingų priemonių, pavyzdžiui, kalibruotų matavimo juostų ar bepiločių skraidyklių, transporto priemonių. Jeigu pareiškėjas ar medžiotojų klubas kreipiasi į teismą, komisijų vertinimai bei sprendimai naikinami remiantis įstatymuose esamomis kolizijomis ir Metodikos spragomis. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams vertinimo procese šiuo metu aktyviai dalyvauja privačios draudimo kompanijos, ūkininkai samdo privačius žalų vertintojus, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar įstatymuose įteisinta viešojo administravimo procedūra vis dar tebėra aktuali ir racionali.

Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir nuostolių nustatymas yra painus ir ilgas procesas, reikalaujantis savivaldybėse didelių žmogiškųjų, laiko ir finansinių išteklių. Žemės ūkio ministerija ir aplinkos ministerija neatsižvelgė į savivaldybių ir Lietuvos savivaldybių asociacijos daugkartinius prašymus tobulinti Metodiką, neskiria funkcijai įgyvendinti reikiamo finansavimo. Primename, kad Žemės ūkio ministerija šiuo metu teskiria vos 50 proc. finansavimo, kuris reikalingas užtikrinti valstybės deleguotas žemės ūkio funkcijų vykdymą.

Atsižvelgus į aukščiau pateiktus argumentus, turėtų būti keičiamas VSĮ  7 straipsnio 23 punktas, Medžioklės įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymai, naikinant savivaldybių vykdomos valstybinės funkcijos dalį – „medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas.“. Todėl siūlome:

Pakeisti VSĮ 7 straipsnio 23 punktą ir jį išdėstyti taip:

„23) stichinių meteorologinių reiškinių, gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo ir priežiūros programų įgyvendinimas, medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas;“.

Atitinkamai turėtų būti išbraukiami Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktai, redaguojamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnis ir redaguojamos Laukinės gyvūnijos įstatymo 35  straipsnio 8, 10-12 dalys.

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlymu keliamas klausimas yra labai plačios apimties, liečiantis daug specialiųjų įstatymų. Reikalinga išsami sisteminė teisinės bazės peržiūra, ne tik šio įstatymo projekto apimtyje.

Taip pat argumentuose nėra pateikiama statistikos, kitų pavyzdžių, kodėl reikėtų atsisakyti šios funkcijos.

Taigi, svarstant šį įstatymo projektą, jo svarstymo apimtyje pasiūlymui nepritartina.

 

11.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2024-04-04

(kartu pridėjo Kauno miesto savivaldybės siūlymus)

13

2

 

Lietuvos savivaldybių asociacija, atsižvelgdama į tai, kad artimiausiu metu Seime planuojamas svarstyti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3210, šiuo raštu papildomai siūlome tikslinti Vietos savivaldos įstatymą (VSĮ).

1. Dėl mero atsiskaitymo tarybai

VSĮ 27 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad meras iki kiekvienų einamųjų metų birželio 15 dienos savivaldybės tarybai raštu atsiskaito, kaip įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai, savivaldybės tarybos sprendimai, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.

Pažymėtina, kad atitinkama informacija yra teikiama sudarant ir teikiant savivaldybės tarybai savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį, kurios dalimi yra ir informacija apie mero veiklos rezultatus kaip numatyta VSĮ 27 str. 2 d. 1 p. ir 3 d., 62 str. ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 11 str. 5 d.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nuostatos dėl papildomo mero atsiskaitymo raštu tarybai yra perteklinės, nepagrįstai didinančios administracinę naštą, nes visa su veikla ir finansinių išteklių naudojimu susijusi informacija yra teikiama Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta detalizuota tvarka, be kita ko, iki gegužės 15 d. Todėl siūlome pripažinti netekusiu galios VSĮ 27 str. 2 d. 2 punktą.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą:

„2) iki kiekvienų einamųjų metų birželio 15 dienos savivaldybės tarybai raštu atsiskaito, kaip įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai, savivaldybės tarybos sprendimai, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai;“

12.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2024-04-04

(kartu pridėjo Kauno miesto savivaldybės siūlymus)

23

 

 

2. Dėl Vietos savivaldos įstatymo 68 str. nuostatų

Vietos savivaldos įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės centralizuotą vidaus audito tarnybą įsteigia savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą.

Atkreipiame dėmesį, kad 2023 m. lapkričio 16 d. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimu Nr. XIV-2246 (įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d. kartu su Biudžetinių įstaigų įstatymu) buvo pakeista VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostata: iš išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos buvo išbraukta savivaldybės tarybos kompetencija tvirtinti savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūrą, darbo užmokesčio fondą ir nustatyti didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių savivaldybės biudžetinėse įstaigose. Savivaldybės taryba tvirtina tik savivaldybės biudžetinių įstaigų nuostatus mero teikimu. Atsižvelgiant į tai, siūlome VSĮ 68 str. 1 dalies nuostatas suderinti su kitomis VSĮ nuostatomis.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„19 23 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 68 straipsnio pavadinimą straipsnį ir jį išdėstyti taip:

68 straipsnis. Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyba.

2. Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybą (toliau – vidaus audito tarnyba) įsteigia savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą.“

3. Pakeisti 68 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Vidaus audito tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus auditus ir jų rezultatų pagrindu formuluodama rekomendacijas. Vidaus auditoriai atlikto audito ataskaitas pateikia merui ir audituotų subjektų vadovams. Meras ir audituotų subjektų vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Be to, atliktų vidaus auditų ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, kai jie raštu to prašo.

1. Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybą (toliau – vidaus audito tarnyba) įsteigia savivaldybės administracijos direktorius, tvirtindamas savivaldybės administracijos struktūrą.

2. Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

3. Vidaus audito tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako jos vadovas. Ši tarnyba yra atskaitinga merui. Meras užtikrina vidaus audito tarnybos veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir šios valdymo funkcijos negali perduoti kitiems viešojo juridinio asmens valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

4. Vidaus audito tarnyba dirba pagal su meru suderintus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus ilgalaikį ir metinį vidaus audito tarnybos veiklos planus. Ilgalaikis ir metinis vidaus audito tarnybos veiklos planai gali būti keičiami, o jų pakeitimai turi būti suderinti su meru ir patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus. Metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderinus su meru.

5. Vidaus audito tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos parengusi ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos plano projektą, teikia jį savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai tarpusavio veiklos koordinavimo tikslais. Ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos planas turi būti suderintas su meru iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos.

6. Vidaus audito tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus auditus ir jų rezultatų pagrindu teikdama rekomendacijas. Vidaus auditoriai atlikto vidaus audito ataskaitas pateikia merui ir audituojamų subjektų vadovams. Atliktų vidaus auditų ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, kai jie raštu to prašo.

7. Meras ir audituojamų subjektų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje, vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Audituojamo subjekto vadovas, gavęs vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priima sprendimą dėl vidaus audito rekomendacijų. Jeigu audituojamo subjekto vadovas nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir pateikia merui ir vidaus audito tarnybos vadovui pagrįstus motyvus dėl nesutikimo su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, meras priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, ir įpareigoja audituojamo subjekto vadovą įgyvendinti šį sprendimą.

8. Kad būtų išsaugotas objektyvumas ir nepriklausomumas, vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį ir (arba) jam pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis. Vidaus audito tarnybos vadovas, vidaus auditorius, siekdami išsaugoti objektyvumą, negali dalyvauti nustatant ir įgyvendinant viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės politiką, tikrinant ir vertinant veiklą, už kurią jis buvo atsakingas mažiau kaip prieš vienus metus prieš pradėdamas eiti vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigas.

9. Vidaus audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą.“

13.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2024-04-04

(kartu pridėjo Kauno miesto savivaldybės siūlymus)

15

2

 

Papildomai atkreipiame dėmesį, kad Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3210 12 straipsnis, kuriuo yra keičiama VSĮ 30 str. 2 dalis yra parengtas ant negaliojančios VSĮ redakcijos. Tikslinant VSĮ 30 str. 2 dalį, siūlome ją suderinti su šiuo metu VSĮ galiojančia nuostata.

Taip pat pridedame Kauno miesto savivaldybės siūlymus dėl VSĮ 15 str. 3 dalyje numatytos savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos.

Pritarti

 

14.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2024-04-04

(kartu pridėjo Kauno miesto savivaldybės siūlymus)

*

 

 

VSĮ 15 str. 3 d. yra nustatyta paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija, suponuojanti prielaidas tarybos sprendimu deleguoti išvardintų sprendimų priėmimą savivaldybės merui. Visgi tiek pats VSĮ, tiek specialieji teisės aktai atitinkamų sprendimų priėmimą priskiria tiesiogiai savivaldybės merui. Tai reiškia, kad specialieji teisės aktai ir net atitinkamos VSĮ nuostatos, įtvirtindamos atitinkamą mero kompetenciją, paneigia savivaldybės tarybos galimybę svarstyti pavesti atitinkamų sprendimų priėmimą merui ar pasilikti šiuos sprendimus priimti pačioms taryboms.

VSĮ 15 str. 3 d. 2-5 p. yra numatyta galimybė savivaldybės tarybai deleguoti merui priimti sprendimus dėl viešųjų įstaigų ir savivaldybės valdomų įmonių. Tačiau to pačio VSĮ 27 str. 2 d. 9 p. yra numatyta, kad meras įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas. Atitinkamai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 str. 1 d. numatyta, kad savivaldybių, kaip savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka.

VSĮ 15 str. 3 d. 2-4 p. paprastajai tarybos kompetencijai priskirti klausimai Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 dalyje atitinkamai 5, 6 ir 13 p. priskirti visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai, kurio funkcijas, kaip minėta, vykdo dalininko turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija – savivaldybės meras.

Taip pat VSĮ 15 str. 3 d. 5 p. paprastajai tarybos kompetencijai priskirti klausimai reglamentuoti Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) nuostatomis. Šioje vietoje atkreiptinas ypatingas dėmesys ne tik dėl turtines ir neturtines juridinio asmens teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – savivaldybės mero kompetencijos pagal ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., bet ir į tai, kad metinio pranešimo tvirtinimas yra iš viso ne juridinio asmens dalyvio (jo teises įgyvendinančios institucijos), o kolegialaus valdymo organo – valdybos kompetencija (ABĮ 34 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, t.y., kad savivaldybės merui, vadovaujantis VSĮ 27 str. 2 d. 9 p., Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 str. 1 d. bei atitinkamą sritį reglamentuojančių, aukščiau paminėtų įstatymų nuostatomis, priskirta kompetencija priimti sprendimus, siūlome pripažinti netekusiais galios VSĮ 15 str. 3 d. 2-5 punktus.

Taip pat, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus siūlome pripažinti netekusiu galios ir VSĮ 18 str. 4 d. 6 punktą.

Nepritarti

Argumentai:

Teikiamas pasiūlymas apribotų savivaldybės tarybos teises.

15.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2024-04-05

*

 

 

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme inter alia įgyvendinta viena iš esminių bendruomenės savivaldos teisių – galimybė kontroliuoti, kaip bendruomenės suformuota valdžia naudoja bendruomenės turtą ir biudžeto lėšas. Įstatyme įtvirtinta savivaldybių teisė ir pareiga savarankiškai tvarkyti ir kontroliuoti savo biudžetų vykdymą per savivaldybių taryboms pavaldų ir atskaitingą savivaldybės veiklos bei finansų kontrolės subjektą – savivaldybės kontrolierių ir jo vadovaujamą savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą. Siekiant užtikrinti efektyvų savivaldybės kontrolieriaus (kontrolės ir audito tarnybos) darbą, teisės aktų nuostatos turi sudaryti sąlygas užtikrinti vieno iš pagrindinių kontrolės ir audito veiklai nustatytų principų – nepriklausomumo laikymąsi. Nepriklausomumas yra auditoriaus profesijos priemonė visuomenei ir valdžiai parodyti, kad auditoriai savo darbą atlieka pagal audito standartuose nustatytus reikalavimus, be kita ko, laikydamiesi etikos principų. Auditoriai privalo turėti funkcinį ir organizacinį nepriklausomumą. Tik būdamas visiškai nepriklausomas ir savarankiškas auditorius gali atlikti auditą ir pateikti objektyvią išvadą apie audituojamo subjekto veiklą. Vietos savivaldos įstatymo nuostatos ne visais atvejais užtikrina savivaldybės kontrolieriaus funkcinį ir organizacinį nepriklausomumą.

Savivaldybių kontrolierių asociacija, atsižvelgdama į auditoriaus veiklos reglamentavimą ir siekdama efektyvios ir racionalios savivaldybių kontrolierių veiklos, atkreipia dėmesį į dabar galiojančio Vietos savivaldos įstatymo nuostatas ir siūlo svarstyti jų pakeitimus dėl organizacinio savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumo didinimo – atsisakant savivaldybės mero, kaip savivaldybės kontrolieriaus pagrindinio audituojamojo subjekto vadovo, personalo valdymo funkcijų savivaldybės kontrolieriaus atžvilgiu.

Pagal galiojančią praktiką kai kuriose savivaldybėse, biudžetinių įstaigų vadovai klausimus, susijusius su komandiruotėmis bei atostogomis sprendžia ir įformina patys savo leidžiamais įsakymais, kadangi pagal Darbo kodekso 103 str. 1 d., juridinio asmens vadovai (taikoma ir biudžetinių įstaigų vadovams) įpareigoti savo darbo laiką tvarkyti patys, nepažeisdami darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų. Savivaldybės kontrolieriui, kaip valstybės tarnautojui bei biudžetinės įstaigos vadovui, taip pat numatyta pareiga laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą. Savivaldybės kontrolieriaus sprendimų, susijusių su jo atostogomis ar komandiruotėmis, kontrolė ir skaidrumas galėtų būti užtikrinama numačius pareigą viešinti savivaldybės kontrolieriaus atostogas ir komandiruotes.

Svarbu paminėti, kad praktikoje kai kurių savivaldybių kontrolieriai susiduria su situacija, kai savivaldybių merai – audituojami subjektai, nesudaro galimybės savivaldybės kontrolieriui dalyvauti kvalifikacijos kėlimo mokymuose – nesuteikia komandiruotės ir/ar paveda savivaldybės centralizuotam vidaus audito skyriui atlikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidaus auditą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 9 punktas iki 2024 m. sausio 1 d. nustatė, kad savivaldybės taryba mero teikimu tvirtina savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūrą ir nuostatus, nustato didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių savivaldybės biudžetinėse įstaigose. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 9 punkto redakcija, kurioje savivaldybės tarybai nustatytas savivaldybės biudžetinių įstaigų nuostatų tvirtinimas mero teikimu. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas nustato biudžetinės įstaigos struktūrą ir darbuotojų pareigybių sąrašą. Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustato, kad valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašus savivaldybių institucijose nustato savivaldybių įstaigų vadovai. Įvertinant šių galiojančių įstatymų nuostatas ir siekiant didesnio organizacinio savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumo, būtų tikslinga pakeisti savivaldybės tarybos kompetenciją atsisakant didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje nustatymo kompetencijos.

Kiti siūlomi pakeitimai susiję su savivaldybės kontrolieriaus efektyvesniu funkcijų vykdymu gavus prieigą prie audituojamų subjektų duomenų bazių audito tikslams pasiekti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 133 nutarė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programą Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus ir numatomus pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų projektus. Šiame sąraše nurodyti ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, nurodant, kad siūlomais pakeitimais bus siekiama spręsti paaiškėjusias 2023 m. balandį įsigaliojusio naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo praktinio taikymo problemas, be kita ko, susijusias ir su savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumo didinimu.

Atsižvelgdami į tai, kad išdėstyta, siūlome svarstyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533, redakcija nuo 2024 m. kovo 1 d., papildytus 2024 m. kovo 6 d. raštu Nr. 3 teiktus pakeitimus (lentelė).

Pritarti

 

16.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2024-04-05

4

3

 

„7) sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinio svarstymas ir sprendimo dėl jo priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimas;

Pritarti

 

17.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2024-04-05

1

22

2

9

 

6) teikia savivaldybės tarybai tvirtinti savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, nuostatus;

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Įvertinus pasiūlymo argumentus ir teikiamo pasiūlymo turinį, darytina išvada, kad tikslai būtų pasiekti patikslinant Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos sąvoką ir nustatant šios tarnybos nepriklausomą vidaus audito atlikimą.

 

Pasiūlymas:

1.         Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Savivaldybės centralizuota centralizuoto vidaus audito tarnyba – savivaldybės administracijos direktoriui pavaldus, savivaldybės merui atskaitingas savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar kitų savivaldybės viešųjų juridinių asmenų, išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, vidaus auditui atlikti.“

 

Pasiūlymas:

Papildyti 67 straipsnį nauja 13 dalimi:

„13. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidaus auditas savivaldybės tarybos iniciatyva atliekamas ne rečiau kaip kartą per 5 metus, nepriklausomo vidaus audito paslaugas įsigyjant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka iš savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai skirtų asignavimų.“

Buvusią 67 straipsnio 13 dalį laikyti 14 dalimi.

18.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2024-04-05

1

22

2

9

 

kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos/savivaldybės kontrolieriaus, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus;

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Įvertinus pasiūlymo argumentus ir teikiamo pasiūlymo turinį, darytina išvada, kad tikslai būtų pasiekti patikslinant Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos sąvoką ir nustatant šios tarnybos nepriklausomą vidaus audito atlikimą.

 

Pasiūlymas:

2.         Pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Savivaldybės centralizuota centralizuoto vidaus audito tarnyba – savivaldybės administracijos direktoriui pavaldus, savivaldybės merui atskaitingas savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar kitų savivaldybės viešųjų juridinių asmenų, išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, vidaus auditui atlikti.“

 

Pasiūlymas:

Papildyti 67 straipsnį nauja 13 dalimi:

„13. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidaus auditas savivaldybės tarybos iniciatyva atliekamas ne rečiau kaip kartą per 5 metus, nepriklausomo vidaus audito paslaugas įsigyjant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka iš savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai skirtų asignavimų.“

Buvusią 67 straipsnio 13 dalį laikyti 14 dalimi.

19.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2024-04-05

13

5

 

„23) suteikia savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės kontrolieriui, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotojui, vicemerui atostogas, siunčia administracijos direktorių, savivaldybės kontrolierių, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotoją, vicemerą į komandiruotes“;

Pritarti

 

20.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2024-04-05

*

 

 

2) leidžia įsakymus, organizuoja savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbą, priima sprendimus dėl savivaldybės kontrolieriaus ir tarnybos valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymosi, kvalifikacijos tobulinimo, atostogų ir komandiruočių“;

Nepritarti

Argumentai:

Teikiami pasiūlymai yra išpildyti Vietos savivaldos įstatymo 67 straipsnio 9 dalies 1 punkte, kur nurodyta, kad savivaldybės kontrolieriai „[...] atlieka kitas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos personalo valdymo funkcijas“. Tai apima teikiamo pasiūlymo turinį.

21.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2024-04-05

*

 

 

„2) finansinio, atitikties ir veiklos audito metu turi teisę įeiti į audituojamo subjekto patalpas, gauti visus auditui atlikti reikalingus dokumentus ir prisijungimus prie reikalingų informacinių sistemų ir programų, gauti iš audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus rašytinius paaiškinimus, pasitelkti ekspertų (specialistų), turinčių reikiamų žinių patikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti“;

Nepritarti

Argumentai:

Vietos savivaldos įstatyme yra nustatyma pakankamai instrumentų savivaldybių kontrolieriams gauti informaciją ir dokumentus, reikalingus tinkamai atliekti savo funkcijas.

Taip pat teikiamu pasiūlymu būtų sudaroma regimybė pažeisti asmens duomenų saugumą. Be to, ne su visomis duomenų valdymo sistemomis yra galimybė operatyviai išmokti naudotis, tam reikalingi papildomi mokymai.

Taigi, pasiūlymas neužtikrintų papildomų garantijų savivaldybių kontrolieriams, kad jie geriau atliks savo funkcijas, tačiau galimai sukeltų ne tik įstatymų pažeidimų tačiau ir papildomų finansinių bei žmogiškųjų resursų poreikį.

22.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2024-04-05

1

22

2

9

 

4. Vidaus audito tarnyba dirba pagal su meru suderintą metinį vidaus audito tarnybos veiklos planą. Meras gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą, išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos/savivaldybės kontrolieriaus, vidaus auditą. Metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas, išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos/savivaldybės kontrolieriaus, gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderintu su meru.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Įvertinus pasiūlymo argumentus ir teikiamo pasiūlymo turinį, darytina išvada, kad tikslai būtų pasiekti patikslinant Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos sąvoką ir nustatant šios tarnybos nepriklausomą vidaus audito atlikimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Savivaldybės centralizuota centralizuoto vidaus audito tarnyba – savivaldybės administracijos direktoriui pavaldus, savivaldybės merui atskaitingas savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar kitų savivaldybės viešųjų juridinių asmenų, išskyrus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, vidaus auditui atlikti.“

 

Pasiūlymas:

Papildyti keičiamo įstatymo 67 straipsnį nauja 13 dalimi:

„13. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidaus auditas savivaldybės tarybos iniciatyva atliekamas ne rečiau kaip kartą per 5 metus, nepriklausomo vidaus audito paslaugas įsigyjant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka iš savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai skirtų asignavimų.“

Buvusią 67 straipsnio 13 dalį laikyti 14 dalimi.

23.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2024-05-06

15

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu Seime svarstomas Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3210 (VSĮ projektas), šiuo raštu pakartotinai atkreipia dėmesį į VSĮ projekto 12 straipsnyje, kuriuo yra keičiama 30 straipsnio 2 dalis, įsivėlusią klaidą.

Siūlome tikslinti VSĮ projekto 12 straipsnį, išdėstant jį taip:

„12 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) meras dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo, nusišalinimo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų;“.

2. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Merą pavaduojantis vicemeras vykdo visus šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 12, 13, 15, 19, 20 ir 21 punktuose. Vicemerui pavaduojant merą, šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 12, 13 ir 15 punktuose nustatytus mero įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba, o šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nustatytus mero įgaliojimus – laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.“

Pritarti

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Vidaus reikalų ministerija,

2024-01-26

*

 

 

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro persiųstą prašymą pateikti nuomonę dėl mero pavadavimo jam nusišalinus dėl galimo interesų konflikto ir pagal kompetenciją teikia nuomonę[1].

Meras yra tiesiogiai renkamas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) nuostatomis, už savo veiklą atsiskaito savivaldybės bendruomenei (VSĮ 27 str. 1, 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – VPIDĮ) 11 straipsnio 4 dalį, institucijos ar įstaigos vadovas, pareiškimą apie nusišalinimą pateikia jį į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui; duomenys apie institucijos ar įstaigos vadovo nusišalinimą ar nušalinimą skelbiami viešai šios institucijos ar įstaigos interneto svetainėje ir pateikiami VTEK. Atkreipiame dėmesį, kad VSĮ 15 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkrečius įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti merui; jeigu meras dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto negali įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ir savivaldybės tarybos jam perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba. Taigi, VSĮ nustatomi atvejai, kai meras dėl viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo negali vykdyti savivaldybės tarybos jam perduotų įgaliojimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į institucinę sąrangą, savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką, jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės mero statusą, manytina, kad meras, už savo veiklą būdamas atskaitingu savivaldybės bendruomenei, nustatęs aplinkybes, dėl kurių jam gali kilti interesų konfliktas arba tokio konflikto regimybė, apie tai turi informuoti savivaldybės bendruomenę, pavyzdžiui apie tai paskelbiant viešai savivaldybės interneto svetainėje, bei pateikti duomenis VTEK ir jokia forma nedalyvauti tolimesniame klausimo svarstyme.

VSĮ 30 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nustatyta, kad merą, kuris dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų ar, kai mero įgaliojimai sustabdyti teismo nutartimi, pavaduoja mero paskirtas vicemeras, kuris, kaip nustatyta VSĮ 30 straipsnio 2 dalyje, vykdo visus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 12, 13, 15, 19, 20 ir 21 punktuose. Vicemerui pavaduojant merą, VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 12, 13 ir 15 punktuose nustatytus mero įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba, o šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nustatytus mero įgaliojimus – laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. Taigi, VSĮ reglamentuoja savivaldybės mero pavadinimo atvejus, pagrindus bei jį pavaduojančius subjektus. Siekdama tobulinti esamą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (TAIS Nr. XIVP-3210) (toliau – VSĮ projektas), kurio 12 straipsniu siūloma pakeisti VSĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą, numatant, kad vienas iš pagrindų mero pavadavimui – jo nusišalinimas. Vadovaujantis VPIDĮ 11 straipsnio 4 dalimi bei siekiant aiškiai reglamentuoti mero nusišalinimo tvarką, svarstytina VSĮ projektą papildyti nuostatomis, nustatančiomis mero nusišalinimo tvarką.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pateikto įstatymo projekto normomis sprendžiamas mero pavadavimo klausimas.

2.

Joniškio rajono savivaldybės meras,

2024-02-05

9

 

 

Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 22 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą ir už darbą savivaldybės tarybos sudaromose komisijose jiems apmokant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas (toliau – Įstatymas)  nustato tik <...> įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo, Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų (toliau kartu – komisijos), pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių (toliau – komisijų nariai) atlygį už darbą.

Įstatymo 1 dalyje nurodyta, kad Komisijos nario atlygio už darbą komisijoje dydis nustatomas už vieną komisijos posėdyje dirbtą valandą ir diferencijuojamas pagal komisijos veiklos pobūdį (Įstatymas numato dydžių intervalus).

Įstatymo  15 str. 4 dalyje numatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į komisijos veiklos pobūdį, nustato konkretų komisijos narių atlygio dydį ir jo mokėjimo tvarką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2017 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 253 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Nutarimas)  nustatyta savivaldybėse sudaromų Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų narių konkretūs  atlygio dydžiai ir  mokėjimo tvarka. Nutarimo 2.6 papunktyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nustato savivaldybių tarybų Etikos komisijos narių ir Antikorupcijos komisijos narių, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, atlygio dydį ir mokėjimo tvarką, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija – Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos narių atlygio dydį ir mokėjimo tvarką.

Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra įteisinto subjekto, kuris atsižvelgdamas į savivaldybės tarybos ne įstatymų pagrindais sudaromos komisijos veiklos pobūdį, nustatytų konkretų komisijos narių, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai,  atlygio dydį ir jo mokėjimo tvarką.

Dėl dabartinės VSĮ nuostatos apie tarybos sudaromų komisijų narių veiklos apmokėjimą, manytina, kad poįstatyminis reglamentavimas siaurina įstatyminį reglamentavimą, todėl Lietuvos respublikos Vyriausybė turėtų suskubti priimti reikiamus pakeitimus.

Siūloma tikslinti VSĮ 22 straipsnio 10 dalį  ir išdėstyti ją taip:

„10. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą ir už darbą savivaldybės tarybos įstatymų pagrindais sudaromose komisijose jiems apmokant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Ne įstatymų pagrindais sudaromų komisijų narių, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, atlygio dydį ir jo mokėjimo tvarką nustato Savivaldybės taryba.“

Nepritarti

Argumentai:

Komisijos nariams už darbą komisijoje gali būti atlyginama tik tuo atveju, jeigu komisijos veiklą reglamentuojančiame įstatyme yra nurodyta, kad šios komisijos veikla yra apmokama. Tai yra tam, kad, derinant įstatymo projektą, suinteresuotos institucijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija galėtų įvertinti, ar tikrai šios komisijos veikla turėtų būti apmokama ir ar tam yra galimybė skirti valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų. O esant įstatyminiam apmokėjimo reglamentavimui, turėtų būti keičiamas Nutarimas, nurodant konkretų komisijos narių atlygio dydį arba įgaliojant tai numatyti kitą instituciją.

3.

Vidaus reikalų ministerija,

2024-03-01

23

 

 

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, išnagrinėjusios Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto raštą ir kartu persiųstą Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos raštą „Dėl Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinto reguliavimo, kuris prieštarauja vidaus audito santykių reguliavimui, įtvirtintam specialiame finansų šakos Teisės institute – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme“ (toliau – Asociacijos raštas), pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – VSĮ) nustatyto centralizuoto vidaus audito reglamentavimo tobulinimo.

Dėkodami už pateiktas pastabas ir pasiūlymus, pažymime, kad Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas (toliau – VKVAĮ) nustato vidaus kontrolės ir vidaus audito veikimą, tikslus ir dalyvių kompetenciją vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse (VKVAĮ 1 str.), t. y. nustato bendrąsias vidaus kontrolės ir vidaus audito nuostatas, o Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – VSĮ) yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis būtent savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos steigimą ir veiklą.

Atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3210, siekiant suderinti VSĮ ir VKVAĮ nuostatas, siūloma patikslinti VSĮ 3 straipsnio 9 dalyje vartojamą savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos sąvoką vartojant savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos sąvoką, nes, vadovaujantis VKVAĮ 2 straipsnio 2 dalimi, centralizuota yra ne vidaus audito tarnyba, o ji vykdo centralizuotą vidaus auditą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad vidaus audito tarnyba yra atskaitinga merui, su juo derina metinį vidaus audito tarnybos planą, meras ir audituojamų subjektų vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo, savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas gali raštu paprašyti atliktų vidaus audito ataskaitų, siūloma atsisakyti pareigos vidaus auditoriams atlikto audito ataskaitas pateikti savivaldybės tarybai.

Asociacijos raštu siūloma VSĮ 3 straipsnio 9 dalyje nustatyti, kad savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyba – savivaldybės merui pavaldi ir atskaitinga savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyba, įsteigta savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar kitų savivaldybės viešųjų juridinių asmenų vidaus auditui atlikti. Pažymime, kad vadovaujantis VKVAĮ 2 straipsnio 6 dalimi, vidaus audito tarnyba – viešojo juridinio asmens administracijos padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti. Už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos savivaldybės institucijos – savivaldybės taryba ir savivaldybės meras (VSĮ 3 str. 10 d.). VSĮ 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad meras – savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą. Pagal VSĮ 33 straipsnio 1 dalį, savivaldybės administracija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinančios pareigybės ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Taigi, atsižvelgiant į VSĮ nustatytą vietos savivaldos institucinę sąrangą, VSĮ nuostatoms šia apimtimi atitinkant VKVAĮ nuostatas, siūlytina į šį siūlymą neatsižvelgti.

VKVAĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vidaus audito tarnybai, vidaus audito tarnybos vadovui, vidaus auditoriui negali būti daromas poveikis, kai yra planuojamas ir atliekamas vidaus auditas ir pateikiami vidaus audito rezultatai. Pagal VKVAĮ 10 str. 3 d., vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderinus su viešojo juridinio asmens vadovu. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su antruoju Asociacijos rašte pateiktu siūlymu tikslinti VSĮ 68 str. 4 d., atsisakant antrojo šios dalies sakinio. Papildomai pažymėtina, kad centralizuoto vidaus audito tarnybos veikia pagal patvirtintus ilgalaikį ir metinį veiklos planus (VKVAĮ 11 str. 2 d. 3 p. ir 13 str. 3 p.). Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, VSĮ 68 str. 4 d. siūlytina papildyti šia apimtimi. VSĮ 68 str. 4 d. taip pat įtvirtintinos ir nuostatos dėl minėtų planų keitimo.

Pažymėtina, kad centralizuoto vidaus audito tarnyba yra savivaldybės administracijos padalinys. Vadovaujantis VKVAĮ 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu, numatančiu, kad vidaus audito tarnybos vadovas metinius vidaus audito tarnybos veiklos planus teikia tvirtinti viešojo juridinio asmens vadovui. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis VSĮ 34 str. 6 d. 2 p., 68 str. 4, 5 dalimis, siūlytina neatsižvelgti į Asociacijos 3 siūlymą.

VKVAĮ 11 str. 3 d. nustatyta, kad vidaus audito tarnybos vadovas turi pateikti Valstybės kontrolei metinio vidaus audito tarnybos veiklos plano kopiją per 10 darbo dienų po to, kai šį planą patvirtina viešojo juridinio asmens vadovas. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės viešiesiems juridiniams asmenims, kurių išorės auditą atlieka Valstybės kontrolė (skirtingai nuo savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų kompetencijos), reikalavimo dėl metinių vidaus audito tarnybos veiklos planų projektų teikimo Valstybės kontrolei nėra. Atsižvelgiant į tai, siūlytina VSĮ 68 straipsnio 5 dalyje atsisakyti antrojo šios dalies sakinio.

Įvertinus Asociacijos rašto 4 siūlymą, siūlytina VSĮ 68 straipsnio 6 dalį tikslinti atsižvelgiant į VKVAĮ 8 str. 2 d. 3 p., pagal kurį vienas iš pagrindinių vidaus audito uždavinių – teikti viešojo juridinio asmens vadovui rekomendacijas dėl viešojo juridinio asmens valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės tobulinimo.

Pažymėtina, kad teikiamoms savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos rekomendacijoms įgyvendinti gali būti būtini ne tik audituojamų subjektų vadovų, tačiau ir savivaldybės vykdomosios institucijos, t. y. mero, sprendimai. Vadovaujantis VKVAĮ 13 straipsnio 7 punktu bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina VSĮ 68 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl mero ir audituojamų subjektų vadovų sprendimų dėstyti atskira dalimi ir ją papildyti VKVAĮ nustatytu reglamentavimu dėl sprendimų priėmimo. Atsižvelgiant į tai, manytina kad į Asociacijos rašto 5 siūlymą iš esmės atsižvelgta.

VSĮ 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pagal VKVAĮ 2 str. 5 d., vidaus auditorius – vidaus audito tarnybos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, arba kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo, atliekantys vidaus auditą. Pažymėtina, kad VKVAĮ 2 str. 5 d. formuluotė „kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo“ vartojama specialų statusą turintiems, pavyzdžiui, žvalgybos, vadovybės apsaugos pareigūnams, todėl nėra pagrindo analogiška formuluote papildyti ir VSĮ.

Atkreipiame dėmesį, kad 2020-01-01 įsigaliojus naujai VKVAĮ redakcijai, VSĮ 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta funkcija Finansų ministerijai skirti šios ministerijos atstovą pretendentų į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas konkurso komisijos nariu Finansų ministerijai nebepriskirta, todėl siūlytina šia apimtimi patikslinti VSĮ 68 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad 2020-01-01 įsigaliojus naujai  VKVAĮ redakcijai finansų kontrolė (kaip atskira visos vidaus kontrolės sudėtinė dalis) nebeišskiriama, todėl siūlytina tikslinti VSĮ 68 straipsnio 7 dalį. Siekiant suderinti VSĮ 68 straipsnio 7 dalies nuostatas su VKVAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytu reglamentavimu, siūlytina minėtą VSĮ nuostatą patikslinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina VSĮ 68 straipsnį išdėstyti taip:

„68 straipsnis. Savivaldybės centralizuota centralizuoto vidaus audito tarnyba

1. Savivaldybės centralizuotą centralizuoto vidaus audito tarnybą (toliau – vidaus audito tarnyba) įsteigia savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą.

2. Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pretendentų į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas konkurso komisijos nariu turi būti kviečiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas.

3. Vidaus audito tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako jos vadovas. Ši tarnyba yra atskaitinga merui. Meras užtikrina vidaus audito tarnybos veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir šios valdymo funkcijos negali perduoti kitiems viešojo juridinio asmens valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

4. Vidaus audito tarnyba dirba pagal su meru suderintą suderintus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus ilgalaikį ir metinį vidaus audito tarnybos veiklos planą planus. Meras gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą. Vidaus audito tarnybos ilgalaikis ir metinis veiklos planai gali būti keičiami, jų pakeitimai turi būti suderinti su meru ir patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus. Metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderintu suderinus su meru.

5. Vidaus audito tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos parengusi ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos plano projektą, teikia jį savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai tarpusavio veiklos koordinavimo tikslais. Vidaus audito tarnybos veiklos plano projektas, kai su juo susipažįsta savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos teikiamas Valstybės kontrolei. Ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos planas turi būti suderintas su meru iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos.

6. Vidaus audito tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus auditus ir jų rezultatų pagrindu formuluodama teikdama rekomendacijas. Vidaus auditoriai atlikto vidaus audito ataskaitas pateikia merui, savivaldybės tarybai ir audituojamų subjektų vadovams. Meras ir audituotų subjektų vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Be to, Atliktų vidaus auditų ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, kai jie raštu to prašo.

7. Meras ir audituojamų subjektų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje, vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Audituojamo subjekto vadovas, gavęs vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priima sprendimą dėl vidaus audito rekomendacijų. Jeigu audituojamo subjekto vadovas nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir pateikė merui ir vidaus audito tarnybos vadovui pagrįstus motyvus dėl nesutikimo su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, meras priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, ir įpareigoja audituojamo subjekto vadovą įgyvendinti šį sprendimą.

78. Kad būtų išsaugotas objektyvumas ir nepriklausomumas, vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti savivaldybės administravimo subjektų, savivaldybės valdomų įmonių ir savivaldybės viešųjų juridinių asmenų valdymo organuose, negali dalyvauti rengiant vidaus kontrolės sistemos tobulinimo dokumentų projektus ar kuriant, nustatant ir įgyvendinant savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių, savivaldybės valdomų įmonių ir viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, jos procedūras vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį ir (arba) jam pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis. Vidaus audito tarnybos vadovas, vidaus auditorius, siekdami išsaugoti objektyvumą, turi nedalyvauti nustatant ir įgyvendinant viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės politiką, tikrinant ir vertinant veiklą, už kurią jis buvo atsakingas mažiau kaip prieš vienus metus prieš pradėdamas eiti vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigas.

89. Vidaus audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyba yra savivaldybės administracijos direktoriui pavaldus, savivaldybės merui atskaitingas savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys.

Todėl tikslintinas Vietos savivaldos įstatymo 68 straipsnio reguliavimas, dėl savivaldybės tarybos funkcijos steigti šią tarnybą, tvirtinant savivaldybės administracijos struktūrą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„19 23 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 68 straipsnio pavadinimą straipsnį ir jį išdėstyti taip:

68 straipsnis. Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnyba.

2. Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybą (toliau – vidaus audito tarnyba) įsteigia savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą.“

3. Pakeisti 68 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Vidaus audito tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus auditus ir jų rezultatų pagrindu formuluodama rekomendacijas. Vidaus auditoriai atlikto audito ataskaitas pateikia merui ir audituotų subjektų vadovams. Meras ir audituotų subjektų vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Be to, atliktų vidaus auditų ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, kai jie raštu to prašo.

1. Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybą (toliau – vidaus audito tarnyba) įsteigia savivaldybės administracijos direktorius, tvirtindamas savivaldybės administracijos struktūrą.

2. Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

3. Vidaus audito tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako jos vadovas. Ši tarnyba yra atskaitinga merui. Meras užtikrina vidaus audito tarnybos veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir šios valdymo funkcijos negali perduoti kitiems viešojo juridinio asmens valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

4. Vidaus audito tarnyba dirba pagal su meru suderintus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus ilgalaikį ir metinį vidaus audito tarnybos veiklos planus. Ilgalaikis ir metinis vidaus audito tarnybos veiklos planai gali būti keičiami, o jų pakeitimai turi būti suderinti su meru ir patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus. Metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderinus su meru.

5. Vidaus audito tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos parengusi ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos plano projektą, teikia jį savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai tarpusavio veiklos koordinavimo tikslais. Ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos planas turi būti suderintas su meru iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos.

6. Vidaus audito tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus auditus ir jų rezultatų pagrindu teikdama rekomendacijas. Vidaus auditoriai atlikto vidaus audito ataskaitas pateikia merui ir audituojamų subjektų vadovams. Atliktų vidaus auditų ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, kai jie raštu to prašo.

7. Meras ir audituojamų subjektų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje, vadovai turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Audituojamo subjekto vadovas, gavęs vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų priima sprendimą dėl vidaus audito rekomendacijų. Jeigu audituojamo subjekto vadovas nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir pateikia merui ir vidaus audito tarnybos vadovui pagrįstus motyvus dėl nesutikimo su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, meras priima sprendimą įgyvendinti vidaus audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas arba jų neįgyvendinti, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, ir įpareigoja audituojamo subjekto vadovą įgyvendinti šį sprendimą.

8. Kad būtų išsaugotas objektyvumas ir nepriklausomumas, vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį ir (arba) jam pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis. Vidaus audito tarnybos vadovas, vidaus auditorius, siekdami išsaugoti objektyvumą, negali dalyvauti nustatant ir įgyvendinant viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir (arba) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės politiką, tikrinant ir vertinant veiklą, už kurią jis buvo atsakingas mažiau kaip prieš vienus metus prieš pradėdamas eiti vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigas.

9. Vidaus audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą.“

4.

Vilniaus rajono savivaldybės meras,

2024-04-10

22

2

 

Įgyvendindami Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 (toliau – VSĮ, Įstatymas) aktualios redakcijos[2] nuostatas, susiduriame su VSĮ ir kitų įstatymų nuostatų kolizijomis, apsunkinančiomis teisės aktų įgyvendinimą. Teikiame tokių atvejų bei VSĮ straipsnių, nesuderintų su kitų įstatymų nuostatomis, pavyzdžius.

Dėl seniūnaičių rinkimų

VSĮ 38 straipsnio 6 dalis numato, jog kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius. Tačiau, vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, rinkti seniūnaitį turi teisę seniūnaitijų gyventojai, turintys teisę rinkti šios savivaldybės tarybą. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso[3] (toliau – Rinkimų kodeksas) 8 straipsnis, reglamentuojantis aktyviąją rinkimų teisę, be kita ko nustato, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju, turinčiu teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą, laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą, jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravę šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje (3 dalis). Analogiškas reikalavimas (ne mažiau 60 dienų deklaravimo terminas) įtvirtintas ir Rinkimų kodekso 10 straipsnyje, reglamentuojančiame pasyviąją rinkimų teisę. Rinkimų kodekso 10 straipsnio 3 dalis numato, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, to paties straipsnio 5 dalis nustato, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą, jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravę šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Minėtas reglamentavimas rodo VSĮ ir Rinkimų kodekso nuostatų neatitikimą ir kartu nelogiškumą, kadangi, vadovaujantis VSĮ 38 straipsniu, asmuo gali neturėti teisės rinkti seniūnaitį (t. y. neatitikti reikalavimo ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą būti deklaravusiam savivaldybės teritorijoje), tačiau tuo pačiu metu tas pats asmuo gali įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę, t. y. kandidatuoti į seniūnaičius (pvz., vieną dieną iki rinkimų deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje). Tokių situacijų ir ginčų dėl pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo jau yra pasitaikę ir Vilniaus rajono savivaldybės praktikoje.

Manytina, jog seniūnaičiais turėtų būti renkami tik nuolatiniai seniūnaitijos gyventojai, kaip tai apibrėžta konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant panaikinti minėtą teisės aktų koliziją, tikslinga inicijuoti VSĮ 38 straipsnio 6 dalies pakeitimo, suderinant ją su Rinkimų kodekso 10 straipsnio 3 bei 5 dalių nuostatomis, klausimo svarstymą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad VSĮ numato, jog seniūnaičiai renkami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuojant gyventojų susirinkimą arba gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje (38 straipsnio 10 dalis). Šią VSĮ nuostatą siūlome tikslinti, suderinant su Rinkimų kodekso 3 bei 7 straipsniais. Rinkimų kodekso 3 straipsnis numato, kad rinkimai vykdomi remiantis visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės ir slapto balsavimo principais. Rinkimų kodekso 7 straipsnio 1 dalis nurodo, kad rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai.  Slaptas balsavimas taikomas tiek tarybos narių, tiek mero rinkimams. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisės aktų suderinamumo, maksimaliai demokratiškų bei  nešališkų seniūnaičių rinkimų, slaptas balsavimas turėtų būti užtikrintas ir renkant bendruomenių atstovus, t. y. seniūnaičius.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Nepritartina pasiūlymo daliai, kad seniūnaičių rinkimai būtų organizuojami kaip savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai, t .y. slapti. Tai būtų neproporcingai didelė tiek finansinė išraiška, tiek žmogiškaisiais ištekliais našta savivaldybėms.

Pritartina pasiūlymo daliai dėl asmenų, kurie gali kandidatuoti į seniūnaičių pareigas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, turintis teisę rinkti šios savivaldybės tarybą ir deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius.“

 

5.

Vilniaus rajono savivaldybės meras,

2024-04-10

*

 

 

Dėl ataskaitų tvirtinimo

VSĮ 15 straipsnio 3 dalies 5 punktas numato, kad savivaldybės valdomų įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinių, metinių pranešimų ir (ar) veiklos ataskaitų tvirtinimas – savivaldybės tarybos paprastoji kompetencija. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo[4] 23 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių, kaip savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvių, turtines ir neturtines teises ir pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybių vykdomosios institucijos, t. y. merai. Vadovaujantis Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 567 „Dėl Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas)[5], 8 punktu, siekdama užtikrinti sklandžią savivaldybės valdomų įmonių veiklą, kontrolę ir šių įmonių veiklos skaidrumą, savivaldybės vykdomoji institucija: ne rečiau kaip kas 4 metus pateikia savivaldybės valdomai įmonei lūkesčių raštą, kurio tikslas – nustatyti savivaldybės lūkesčius, tikslus ir jų matavimo rodiklius, susijusius su konkrečia savivaldybės valdoma įmone ir prisidedančius prie savivaldybės strateginiuose planavimo dokumentuose nurodytų tikslų pasiekimo (jeigu savivaldybės valdoma įmonė, kuriai teikiamas lūkesčių raštas, turi dukterinių bendrovių, lūkesčių rašte pateikiama informacija ir dėl jos dukterinių bendrovių) (8.1 p.); prižiūri, kad savivaldybės valdomos įmonės, atsižvelgdamos į Aprašo 8.1 papunktyje nurodyto lūkesčių rašto turinį, rengtų ir atnaujintų veiklos strategijas (8.2 p.). Vadovaujantis Aprašo 13 punktu, savivaldybės vykdomoji institucija turi teisę priimti kitus šiame Aprašo skyriuje nenurodytus sprendimus ir atlikti veiksmus, kurių reikia turtinėms ir neturtinėms teisėms savivaldybės valdomose įmonėse įgyvendinti. VSĮ 27 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad meras kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus (8 punktas), koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas (9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės valdomų įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendina, lūkesčių raštus savivaldybės valdomoms įmonėms teikia, kontrolės bei priežiūros funkciją vykdo savivaldybės vykdomoji institucija, siekiant teisės aktų suderinamumo savivaldybės atstovaujamosios bei vykdomosios institucijų kompetencijų klausimu, manytina, jog savivaldybės valdomų įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinių, metinių pranešimų ir (ar) veiklos ataskaitų tvirtinimas taip pat turėtų būti priskirtas savivaldybės vykdomajai  institucijai.

VSĮ 27 straipsnio 2 dalis numato, jog meras sudaro ir teikia savivaldybės tarybai <...> savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį (1 punktas); iki kiekvienų einamųjų metų birželio 15 dienos savivaldybės tarybai raštu atsiskaito, kaip įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai, savivaldybės tarybos sprendimai, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai (2 punktas). VSĮ 62 straipsnio 3 dalis numato, kad  meras rengia savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį ir jį teikia savivaldybės tarybai svarstyti ir tvirtinti.

Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio rengimo, pasirašymo, teikimo, skelbimo ir audito reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas (toliau – VSAĮ)[6], kuris numato, jog savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį rengia savivaldybės administracija ir (arba) kitas savivaldybės tarybos įgaliotas viešojo sektoriaus subjektas (14 straipsnio 2 dalis); savivaldybės viešojo sektoriaus subjektai savo metinių ataskaitų rinkinius ir savivaldybės administracija savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvadomis, jeigu auditas turėjo būti atliktas, teikia savivaldybės tarybai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (17 straipsnio 10 dalis); metinių ataskaitų rinkinys savivaldybės tarybai teikiamas iki gegužės 15 d. (priedo lentelės 6 eilutė). VSĮ 67 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, <...> kiekvienais metais iki gegužės 15 dienos parengia ir reglamento nustatyta tvarka pateikia savivaldybės tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo (2 p).

Taigi VSĮ bei VSAĮ numato skirtingus savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį rengiančius  bei savivaldybės tarybai teikiančius subjektus. Be to, metinių ataskaitų rinkinio pateikimo savivaldybės tarybai terminas sutampa su privalomos išvados, be kurios šių ataskaitų rinkinys savivaldybės taryboje negali būti svarstomas, pateikimo terminu. Įvertinus tai, jog įprastai savivaldybių tarybos posėdžiauja vieną kartą per mėnesį (dažniausiai mėnesio pabaigoje), bei tai, kad savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti pagal suteiktus įgaliojimus komitete apsvarstyti sprendimų projektai (VSĮ 17 straipsnio 11 dalis), tikėtina, jog tarybos komitetui (-ams) svarstant savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį išvada dėl šio tarybos sprendimo projekto dar nebus parengta ir pateikta. Atsižvelgdami į tai, manome, jog savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadai dėl savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio pateikti turėtų būti numatytas ankstesnis terminas nei metinių ataskaitų rinkiniui savivaldybės tarybai pateikti.

Nepritarti

Argumentai:

Priskirtina paprastajai kompetencija, nes tai apie įmones, kurios teikia viešąsias paslaugas. Pati taryba sprendžia. Tačiau kadangi tai paprastoji kompetencija, tai ji gali būti deleguojama ir vykdomajai valdžiai, t.y. merui.

Todėl pakeitimas nėra tikslingas ir sumažintų savivaldybės tarybos teises.

6.

Vilniaus rajono savivaldybės meras,

2024-04-10

13

2

 

VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktus vertinant tiek lingvistiškai, tiek sistemiškai, darytina išvada, kad šiuose punktuose kalbama apie skirtingas ataskaitas. Kartu analizuojant nurodytą atskaitomybės reglamentavimą nėra aišku, kokios ataskaitos teikiamos iki birželio 15 dienos. Taip pat nėra aišku, kaip turėtų būti suprantamas atsiskaitymas raštu bei už kokį laikotarpį (VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad iki einamųjų metų birželio 15 dienos) ir kiek kartų (vieną ar du) turi būti atsiskaitoma (kiekvienais metais iki gegužės 15 dienos ir / ar iki kiekvienų einamųjų metų birželio 15 dienos), todėl siūlytume apsvarstyti minėtų VSĮ nuostatų patikslinimo, suderinant jas su Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, klausimą.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą:

„2) iki kiekvienų einamųjų metų birželio 15 dienos savivaldybės tarybai raštu atsiskaito, kaip įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės nutarimai, savivaldybės tarybos sprendimai, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai;“

7.

Vilniaus rajono savivaldybės meras,

2024-04-10

*

 

 

Dėl seniūnijų skaičiaus nustatymo

VSĮ 35 straipsnio 1 dalis numato, jog seniūnijos gali būti šių formų: savivaldybės administracijos filialai (1 p.) ir biudžetinės įstaigos (2 p.). Sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo, priima savivaldybės taryba. Seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą nustato savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinami seniūnijos nuostatai. Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą nustato savivaldybės tarybos tvirtinami seniūnijos nuostatai (VSĮ 35 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio 1 dalis numato, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Vadovaujantis VSĮ 34 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės administracijai vadovauja savivaldybės administracijos direktorius. Jis yra įstaigos vadovas. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad biudžetinės įstaigos vadovas nustato biudžetinės įstaigos struktūrą ir darbuotojų pareigybių sąrašą. VSĮ 34 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato, kad savivaldybės administracijos direktorius  organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų – nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje. Atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei siekiant teisės aktų suderinamumo ir aiškumo, siūlytina VSĮ 34 straipsnio 6 dalies 2 punktą papildyti, numatant, kad savivaldybės administracijos direktorius be kita ko tvirtina struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų − skaičių.

Maloniai prašome svarstyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete ir įtraukti svarstymo medžiagą į komiteto išvadas dėl rašte nurodytų VSĮ straipsnių pakeitimo/patikslinimo, suderinant juos su kitų įstatymų nuostatomis.

Dėkojame už bendradarbiavimą.

Nepritarti

Argumentai:

Sprendimų dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija.

Meras yra savivaldybės vykdomoji valdžia, o savivaldybės taryba – atstovaujamoji valdžia.

Meras skiria savivaldybės administracijos direktorių, kaip politinio asmeninio pasitikėjimo pareigūną. Todėl pritarus teikiamo pasiūlymo turiniui, meras iš esmės vienasmeniškai spręstų visus klausimus, susijusius su seniūnijomis, taip atribodamas savivaldybių tarybas nuo savo rinkėjų ir mažindamas savivaldybių tarybų, kaip atstovaujamosios institucijos, galias.

8.

Vilniaus rajono savivaldybės meras,

2024-04-10

10

11

 

 

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo1 (toliau – VSĮ arba Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos (toliau – Komisijos) atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka mero paskirtas valstybės tarnautojas, jo funkciją įrašant į tarnautojo pareigybės aprašymą.

Manome, kad Įstatymu nustatytas reikalavimas, kad minėtų komisijų sekretoriais gali būti tik valstybės tarnautojai, yra perteklinis dėl atliekamų funkcijų pobūdžio. Komisijų sekretoriai atlieka organizacinio pobūdžio funkcijas, tokias kaip: darbotvarkių komisijų nariams siuntimas, posėdžių protokolavimas, techninių priemonių paruošimas posėdžiams ir pan. Minimų komisijų sekretorių funkcijos, tokios kaip dokumentų tvarkymas, ūkinio ar techninio pobūdžio veiklos, priskirtinos prie įstaigos vidaus administravimo funkcijų užtikrinančių viešojo administravimo subjekto galimybės atlikti viešąjį administravimą, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje2.

Kyla klausimas dėl galimo prieštaravimo, ar komisijų sekretorių funkcijos yra priskirtinos prie Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje3 būdingos veiklos (Valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme).

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, maloniai prašome apsvarstyti galimybę inicijuoti VSĮ 23 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies pakeitimą / patikslinimą dėl reikalavimo eiti komisijų sekretorių funkcijas tik valstybės tarnautojams.

Dėkojame už bendradarbiavimą.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pritariant pasiūlo teikėjo argumentams, kad Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas gali atlikti tik valstybės tarnautojai, yra siaurinantis galimybę savivaldybėms pačioms nuspręsti kokio statuso (ar valstybės tarnautojo, ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) darbuotojas galėtų atlikti minėtas funkcijas. Todėl siūlytina pritariant pasiūlymo teikėjo idėjai, tikslinti atitinkamas Vietos savivaldos įstatymo straipsnių nuostatas, nustatant diskrecijos teisę pačioms savivaldybėms nuspręsti kuriuos darbuotojus skirti Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos atsakingaisiais sekretoriais.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją. Ši komisija sudaroma laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijos sudėtis, išlaikant proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo. Etikos komisijos pirmininką iš šios komisijų narių – savivaldybės tarybos narių – deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Šios komisijos pirmininko pavaduotoją komisijos narių siūlymu iš šios komisijos narių – savivaldybės tarybos narių daugumos – skiria savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija per 2 mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos nedeleguoja Etikos komisijos pirmininko arba deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos pirmininką savivaldybės taryba komisijos narių siūlymu skiria iš šios komisijos narių – savivaldybės tarybos narių mažumos. Jeigu visi savivaldybės tarybos nariai sudaro savivaldybės tarybos daugumą, Etikos komisija, sudaryta iš savivaldybės tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol savivaldybės taryboje susidaro savivaldybės tarybos mažuma ar savivaldybės tarybos opozicija. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka mero paskirtas valstybės tarnautojas savivaldybės administracijos darbuotojas, ši funkcija įrašoma į jo pareigybės aprašymą.“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Antikorupcijos komisiją. Ši komisija sudaroma laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijos sudėtis, išlaikant proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo. Antikorupcijos komisijos pirmininką iš šios komisijos narių deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Šios komisijos pirmininko pavaduotoją komisijos narių siūlymu iš šios komisijos narių – savivaldybės tarybos narių daugumos – skiria savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija per 2 mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos nedeleguoja Antikorupcijos komisijos pirmininko arba deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Antikorupcijos komisijos pirmininką savivaldybės taryba komisijos narių siūlymu skiria iš šios komisijos narių – savivaldybės tarybos narių mažumos. Jeigu visi savivaldybės tarybos nariai sudaro savivaldybės tarybos daugumą, Antikorupcijos komisija, sudaryta iš savivaldybės tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol savivaldybės taryboje susidaro savivaldybės tarybos mažuma ar savivaldybės tarybos opozicija. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka mero paskirtas valstybės tarnautojas savivaldybės administracijos darbuotojas, ši funkcija įrašoma į jo pareigybės aprašymą.“

9.

Joniškio rajono savivaldybės meras,

2024-05-02

9

2

 

2023 m. rugpjūčio 25 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje buvo pateiktas derinimui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 15, 20, 21, 22, 25, 27, 29, 30, 32 33, 35, 67, 68 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. 23-12671) (toliau – Projektas). Projekto rengėjui buvo pateiktas siūlymas dėl Projekto pakeitimo, tačiau į siūlymą nebuvo atsižvelgta.

Kreipiamės į Jus su siūlymu.

Projekto 6 straipsnio 3 dalimi numatyta pakeisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku tarybos sprendimu skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 11 straipsnyje, tarybos narys. Komisijos pirmininkas, išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką, komisijos narių siūlymu komisijos sprendimu nesuėjus terminui netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jeigu šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos šios įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai“.

 

2023–2027 metų kadencijos Joniškio rajono savivaldybės taryba sprendimais sudarydama savivaldybės tarybos komisijas, išskyrus Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, susiduria su tam tikra anksčiau minėtos Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostatos taikymo problematika:

1. Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostata, ta apimtimi, kurioje nustatyta, jog komisijos pirmininku skiriamas tik <...> tarybos narys, riboja savivaldybės tarybos diskrecijos teisę paskirti sudaromos komisijos pirmininku geriausiai šioms pareigoms tinkantį atstovą (ne savivaldybės tarybos narį), turintį vadovavimo ir veiklos organizavimo bei pakankamą specialių žinių komisijos veiklos klausimais patirtį;

2. prievolė savivaldybės tarybai sudaryti tam tikras komisijas kyla ir iš kitų įstatymų (pvz., Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 6 straipsnis), kuriuose apibrėžiama pirmininko skyrimo tvarka (reikalavimas skirti ne savivaldybės atstovaujamosios institucijos atstovą) nesutampa su Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostata.

 

Siekiant išvengti kolizinių situacijų dėl savivaldybės tarybos sudaromų komisijų pirmininkų, išskyrus Etikos komisijos pirmininko ir Antikorupcijos komisijos pirmininko, paskyrimo siūlome Projekto 6 straipsnio „22 straipsnio pakeitimas“ 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Kai Ssavivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku tarybos sprendimu gali būti skiriamas tarybos narys, jis turi būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 11 straipsnyje, tarybos narys. Komisijos pirmininkas (tarybos narys), išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką, komisijos narių siūlymu komisijos sprendimu nesuėjus terminui netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jeigu šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos šios įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Savivaldybės tarybos sprendimu sudaromos komisijos, kurios pirmininku skiriamas savivaldybės tarybos narys, tarybos sprendimu skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta apibrėžiama šio įstatymo 11 straipsnyje, savivaldybės tarybos narys. Komisijos, kurios pirmininku skiriamas savivaldybės tarybos narys, pirmininkas, išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką, komisijos narių siūlymu komisijos sprendimu nesuėjus terminui netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jeigu šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai.“

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Gintautas Kindurys,

2023-11-13

8

 

 

 

Argumentai:

Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3210 7 straipsnyje, kuriuo papildomas Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnis 9 dalimi, nurodyta, kad savivaldybės tarybos komitetų sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, balsuojama dar kartą.

Šią nuostatą tikslinga keisti atsižvelgiant į analogišką nuostatą Seimo statuto 55 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta: „Komitetų sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, tai priimamas sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininkas“.

Be to, tokia pati nuostata yra taikoma ir Seimo valdybos sprendimams, kurie reglamentuoti Seimo statuto 34 straipsnyje, kur nurodyta, kad balsams pasiskirsčius po lygiai sprendžiamąjį balsą turi Seimo Pirmininkas, o kai jo nėra, – posėdžiui pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, savivaldybės tarybos komitetų posėdžiams taip pat turėtų būti taikomi analogiški reikalavimai.

Pasiūlymas:

Pakeisti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 8, 12, 15, 17, 20, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3210 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Papildyti 21 straipsnį 9 dalimi:

„9. Savivaldybės tarybos komitetų sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“, taip pat kai balsų „už“ gauta tiek pat kiek „prieš“ ir susilaikiusių kartu sudėjus), balsuojama dar kartą. Jeigu balsavus dar kartą balsai pasiskirsto po lygiai, balsavimas tęsiamas reglamento nustatyta tvarka. – priimamas sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininkas.

Pritarti

 

2.

Seimo narys Audrius Petrošius,

2024-05-02

1

7

1

1

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Kiekvienos savivaldybės taryba privalo sudaryti Kontrolės komitetą. Kontrolės komitetas sudaromas iš vienodo visų savivaldybės tarybos narių frakcijų, grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių deleguotų savivaldybės tarybos narių skaičiaus. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius, pasikeitus savivaldybės tarybos narių frakcijų ar grupių skaičiui. Jeigu visi savivaldybės tarybos nariai sudaro savivaldybės tarybos daugumą, Kontrolės komitetas, sudaromas iš savivaldybės tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol savivaldybės taryboje susidaro savivaldybės tarybos opozicija.

Manytina, kad pavienių, į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių tarybos narių statusas negali būti prilyginamas savivaldybės tarybos narių frakcijai ar grupei. Todėl nėra logiška, kad sudarant savivaldybės tarybos kontrolės komitetą, į jo sudėtį traukiamas vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų, grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių deleguotų savivaldybės tarybos narių skaičius. Prioritetas šiuo atveju turėtų būti teikiamas tarybos narių frakcijoms ir grupėms, tokiu būdu užtikrinant objektyvią, efektyvią ir sklandžią savivaldybės tarybos kontrolės komiteto veiklą.

 

Pasiūlymas:

6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kiekvienos savivaldybės taryba privalo sudaryti Kontrolės komitetą. Kontrolės komitetas sudaromas iš vienodo visų savivaldybės tarybos narių frakcijų,  ir grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių deleguotų savivaldybės tarybos narių skaičiaus. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius, pasikeitus savivaldybės tarybos narių frakcijų ar grupių skaičiui. Jeigu visi savivaldybės tarybos nariai sudaro savivaldybės tarybos daugumą, Kontrolės komitetas, sudaromas iš savivaldybės tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol savivaldybės taryboje susidaro savivaldybės tarybos opozicija.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, mišri savivaldybės tarybos narių grupė yra savivaldybės tarybos nariai, nesusivieniję į savivaldybės tarybos narių frakciją ar savivaldybės tarybos narių grupę. Vadinasi, jeigu savivaldybės tarybos nariai nepriklauso jokiai frakcijai ar grupei, jie „automatiškai“ patenka į mišrią savivaldybės tarybos narių grupę.

Pagal Konstituciją visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, nei vieno jų teisės negali būti apribotos. Vadinasi visiems turi būti sudarytos lygios galimybės įgyvendinti savo, kaip savivaldybės tarybos nario, teises. Atitinkamai sistemiškai vertinant Vietos savivaldos įstatymo normas, tiek tarybos nariams, priklausantiems frakcijai, tiek grupei, tiek mišriai grupei, sudarytos lygios teisės įgyvendinti savo, kaip tarybos nario, teises.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, tikslintinas Seimo nario pasiūlymas, numatant, kad Kontrolės komitetas sudaromas iš vienodo visų savivaldybės tarybos narių frakcijų, grupių ir mišrios grupės deleguotų savivaldybės tarybos narių skaičiaus, tuo pačiu patikslinant mišrios savivaldybės tarybos narių grupės sąvokos apibrėžtį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Mišri savivaldybės tarybos narių grupė – ne mažiau kaip 2 savivaldybės tarybos nariai, nesusivieniję į savivaldybės tarybos narių frakciją ar savivaldybės tarybos narių grupę.“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kiekvienos savivaldybės taryba privalo sudaryti Kontrolės komitetą. Kontrolės komitetas sudaromas iš vienodo visų savivaldybės tarybos narių frakcijų, grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių mišrios grupės deleguotų savivaldybės tarybos narių skaičiaus. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius, pasikeitus savivaldybės tarybos narių frakcijų ar grupių skaičiui. Jeigu visi savivaldybės tarybos nariai sudaro savivaldybės tarybos daugumą, Kontrolės komitetas, sudaromas iš savivaldybės tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol savivaldybės taryboje susidaro savivaldybės tarybos opozicija.“

3.

Seimo narys Audrius Petrošius,

2024-05-02

*

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus įstatymui Kontrolės komiteto sudėtis turėtų būti peržiūrėta, reikalingos įgyvendinimo nuostatos, todėl siūloma pakeisti 20 straipsnio pavadinimą, atsisakant įstatymo įsigaliojimo datos kaip neaktualios, o straipsnyje išdėstyti taikymo nuostatas.

 

Pasiūlymas:

20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas taikymas.

,,Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos peržiūri sprendimus dėl kontrolės komitetų sudarymo ir juos suderina su šio įstatymo nuostatomis.“

Nepritarti

Argumentai:

Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį yra nustatytos Kontrolės komiteto sudėties pakeitimo sąlygos ir reikalavimai, todėl papildomai tai nustatyti įstatymo projekto įsigaliojimo straipsnyje netikslinga.

4.

Seimo narys Domas Griškevičius,

2024-05-07

4

2

 

 

Argumentai:

Savivaldybės kolegijos sudėtis yra apibrėžta įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. Yra imperatyviai nustatyta, kokias pareigas užimantys asmenys sudaro kolegiją. Tačiau pasitaiko atvejų, kai savivaldybės taryba nevykdo jos išimtinei kompetencijai priskirtos funkcijos ir kolegijos nesudaro (nepriima atitinkamo sprendimo). Kadangi įstatymas nenumato delegavimo į kolegiją, o jos nariais tampama pagal pareigas, nėra prasmės tarybai spręsti dėl kolegijos sudarymo. Formaliai kolegiją galėtų sudaryti meras savo potvarkiu. Todėl siūloma išbraukti iš išimtinės tarybos kompetencijos kolegijos sudarymą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 4 straipsnį nauja 1 dalimi:

„1. Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

3) savivaldybės kolegijos sudarymas;“.

Pritarti

 

5.

Seimo narys Domas Griškevičius,

2024-05-07

6

 

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti projektą nauju 6 straipsniu:

„6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui iš mero, vicemerų, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų, Etikos komisijos pirmininko, Antikorupcijos komisijos pirmininko ir opozicijos lyderio savivaldybės tarybos sprendimu mero potvarkiu sudaroma savivaldybės kolegija (toliau – kolegija).“

Pritarti

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3210(2) ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2024-05-08

2

12

 

 

 

 

Argumentai:

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projekto Nr. XIVP-3231 tikslui ir sujungti jį su šiuo įstatymo projektu.

Atitinkamomis įstatymo projekto Nr. XIVP-3231 nuostatomis papildomas šis įstatymo projektas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) savivaldybės tarybos reglamento (toliau – reglamentas) nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš mero, vicemero, savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kitais klausimais, savivaldybės tarybos posėdžio metu užduoti klausimų pranešėjams, kalbėti dėl posėdžio vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;“

 

Pasiūlymas:

Papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį 6 punktu:

„6) gauti iš mero, vicemero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių informaciją, įskaitant dokumentus ir kitą medžiagą, kuri būtina tarybos nario funkcijoms atlikti. Ši informacija pateikiama susipažinti tarybos nariui laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, taikomos susipažinimui su valstybės, tarnybos, komercine paslaptį sudarančia, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusia informacija;“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Mero sprendimai įforminami potvarkiais. Mero potvarkiai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“

Pritarti

 

2.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2024-05-08

2

9

 

 

 

Argumentai:

Seimas 2023 m. gruodžio-23 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymą Nr. XIV-2460, kuriame pataisė mero ir savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstą taip, kaip siūloma šiuo įstatymo projektu. Todėl šio įstatymo projekto atitinkamos normos, susijusios su mero ir savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstais yra neaktualios ir jų atsisakytina.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį:

„2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“

 

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projekto 9 straipsnį:

”9 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Nustatomas toks išrinkto mero priesaikos tekstas:

„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“

Pritarti

 

3.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2024-05-08

4

13

18

20

6

4

1

1

 

 

Argumentai:

Įvertinus tai, kad Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projekto Nr. XIVP-3046 tikslui ir sujungti jį su šiuo įstatymo projektu, komitetui pritarus įstatymo projektui Nr. XIVP-3046 gautoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastaboms, atitinkamai tikslinamas šis įstatymo projektas.

 

Pasiūlymas:

Papildyti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį 38 punktu:

„38) gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas tvirtinimas;“

 

Pasiūlymas:

Papildyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14) tvirtina teikia savivaldybės tarybai tvirtinti gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (kai jos sudaromos);“

 

Pasiūlymas:

Pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 6 punktą:

„6) teikia merui tvirtinti gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas;“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Seniūnaitijos sudaromos iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamųjų vietovių, vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamosios vietovės dalių). Sudarant seniūnaitijas, seniūnaitijos gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 500 gyventojų. Sudarant seniūnaitijas miestuose iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių kompaktiškai užstatytų teritorijų, kuriose gyventojų tankis ne mažesnis kaip 100 gyventojų / ha, gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 3 000 gyventojų. Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (seniūnaitijų sudarymo projektą) tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.“

Pritarti

 

5.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2024-05-08

5

2

 

 

Argumentai:

Įvertinus tai, kad Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projekto Nr. XIVP-3536 tikslui ir sujungti jį su šiuo įstatymo projektu, komitetui pritarus įstatymo projektui Nr. XIVP-3536 gautoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, atitinkamai tikslinamas šis įstatymo projektas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:

„23. Ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos posėdžių pabaigoje yra organizuojama savivaldybės tarybos mažumos valanda. Jos metu savivaldybės tarybos mažumos atstovai turi teisę užduoti klausimų merui, vicemerui (-ams), savivaldybės administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir gauti į juos atsakymus. Jeigu posėdžio dieną nurodyti asmenys eina pareigas, jie savivaldybės tarybos mažumos valandoje privalo dalyvauti ir atsakyti į jiems užduotus klausimus. Savivaldybės tarybos mažumos valanda trunka ne trumpiau kaip vieną valandą. Pirmiausia teisę užduoti iki dviejų klausimų turi opozicijos lyderis, po to – kiti savivaldybės tarybos mažumos atstovai. Savivaldybės tarybos mažumos atstovams uždavus visus klausimus, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip, sudaroma galimybė savivaldybės tarybos daugumos atstovams užduoti klausimų. Tarybos nariams uždavus klausimų, skiriamas laikas tarybos narių pareiškimams. Pareiškimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 minutės, kalbėtojų skaičius neribojamas.“

Pritarti

 

6.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2024-05-08

9

2

 

 

Argumentai:

Įvertinus tai, kad Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projekto Nr. XIVP-2893 tikslui ir sujungti jį su šiuo įstatymo projektu, komitetui pritarus įstatymo projektui Nr. XIVP-2893 gautoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, atitinkamai tikslinamas šis įstatymo projektas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatoma reglamente. Komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Deleguojant savivaldybės tarybos narius į komisijas, sudaromas iš savivaldybės tarybos narių, laikomasi proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo.“

Pritarti

 

7.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2024-05-08

9

3

 

 

Argumentai:

Įvertinus tai, kad Savivaldybės tarybos komisijų, išskyrus Etikos komisijos posėdžius, posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas ir komisijų posėdžiai, išskyrus Etikos komisijos ir kitų komisijų uždarus posėdžius, transliuojami tiesiogiai ir komisijų posėdžių garso ir vaizdo įrašai, nėra teisinio pagrindo išskirti tik Etikos komisiją, todėl siūlytina, kad visų komisijų, įskaitant ir Etikos komisiją, posėdžių organizavimo būdas būtų suvienodinti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Savivaldybės tarybos komisijų, išskyrus Etikos komisijos posėdžius, posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Komisijų posėdžiai, išskyrus Etikos komisijos ir komisijų uždarus posėdžius, transliuojami tiesiogiai ir komisijų posėdžių garso ir vaizdo įrašai Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami viešai reglamento nustatyta tvarka savivaldybės interneto svetainėje. Antikorupcijos komisijai šios dalies nuostatos taikomos, jeigu ji nenusprendžia kitaip. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai neviešinami.“

Pritarti

 

8.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2024-05-08

22

2

 

 

Argumentai:

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projekto Nr. XIVP-3211 tikslui ir sujungti jį su šiuo įstatymo projektu.

Atitinkamomis įstatymo projekto Nr. XIVP-3211 nuostatomis papildomas šis įstatymo projektas.

 

Pasiūlymas

Pakeisti keičiamo įstatymo 67 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu arba šio įstatymo nustatytu atveju be konkurso ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Vienu iš pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas konkurso komisijos narių skiriamas savivaldybių kontrolierius vienijančios asociacijos atstovas. Savivaldybės kontrolierius privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito arba kontrolės srityse patirtį. Jeigu savivaldybės kontrolieriaus pirmosios kadencijos Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklą Kontrolės komitetas įvertina teigiamai, savivaldybės kontrolierius gali būti skiriamas antrai kadencijai be konkurso.“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                              Ričardas Juška

 

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas


[1] Vidaus reikalų ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 291, ir kiti Vidaus reikalų ministerijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikta jai teisės oficialiai aiškinti įstatymų ir jų taikymo klausimų, todėl šiame rašte yra pateikiama ministerijos specialistų nuomonė, kuri negali būti laikoma oficialiu teisės aiškinimu ir teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.

[2] Žr.: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D0CD0966D67F/asr

[3] Žr.: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/418f26f0082b11edb4cae1b158f98ea5/asr

[4] Žr.: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D5496D69DF98/asr

[5] Žr.: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3D6105A8D0F/asr

[6] Žr.: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E2CE2C82DA9E/asr