LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Žmogaus teisių komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP- 953

 

2021-11-24 

 

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Dainius Kepenis, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos: Inga Ališauskienė,  Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė;  Komiteto biuro padėjėja Ingrida Aidietienė; Kviestieji asmenys: Seimo narys Andrius Vyšniauskas, Seimo narys Eugenijus Sabutis; VšĮ „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, asocijuotas teisininkas Skirmantas Bikelis ir iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė; Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas Egidijus Verenius; Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė; Nacionalinė teismų administracijos direktoriaus vyresnioji patarėja Inga Dauparaitė; LRT Teisės skyriaus atstovas Armen Airapetian; Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus; Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas; Lietuvos pramoninkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius ir Verslo Aplinkos ir Ekonomikos departamento direktorius Tomas Garuolis; Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės sk. vedėja Jurgita Meškienė ir vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas; Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius; Lietuvos Trišalės tarybos atstovas, LPS "Solidarumas" teisininkas Tomas Griškevičius; Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovas Karolis Dieninis, vyriausioji patarėja Viktorija Vasiliauskienė ir teisėkūros politikos grupės vyresnioji patarėja Asta Godienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-10-19

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-10-19

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-10-19

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-10-19

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-10-19

1

(2)

 

(74)

 

1.   Projektu siūloma keisti Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 dalyje įtvirtintą „viešojo asmens“ sąvoką ją iš esmės išplečiant. „Viešojo asmens“ sąvoka keičiamame įstatyme vartojama tik vienoje vietoje ir vienu aspektu – 14 straipsnio 3 dalyje nustatant, kad „informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes“. Taigi, „viešojo asmens“ sąvokos išplėtimas ar bet koks keitimas sietinas tik su ratu asmenų, apie kurių privatų gyvenimą informacija gali būti skleidžiama (taigi, renkami ir tvarkomi asmens duomenys) be jų sutikimo.

Analizuojant projektu siūlomus viešojo asmens sąvokos išplėtimus, lyginant su galiojančia keičiamo įstatymo redakcija, atkreiptinas dėmesys į keletą aspektų dėl naujos sąvokos apimties.

- Viešaisiais asmenimis būtų laikomi visi be išimties valstybės tarnautojai ir valstybės ar savivaldybių įstaigų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nepriklausomai nuo jų atliekamų funkcijų (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 3 punktas). Tai reiškia, kad viešojo asmens, kurio asmens duomenys gali būti viešinami be jų sutikimo, kategorijai būtų priskiriami ir savarankiškų sprendimų nepriimantys bei viešojo administravimo funkcijų neatliekantys valstybės tarnautojai, taip pat ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai (sargas, valytoja, stalius ir pan.).

- Viešaisiais asmenimis laikomi visi kandidatai rinkimuose, net jei nebuvo išrinkti, dviejų tos institucijos, į kurią kandidatavo, kadencijų laikotarpį (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 6 punktas). Ši asmenų kategorija proporcingumo prasme lygintina, pavyzdžiui, su tos pačios dalies 1 punkte nurodytais valstybės politikais – Ministru Pirmininku ir ministrais, 2 punkte nurodytais teisėjais, 3 punkte nurodytais pareigūnais, kurie užėmė realias pareigas ir turėjo realius įgaliojimus, tačiau jų viešojo asmens statusas pasibaigia kartu su jų atitinkamų pareigų pabaiga.

- Viešaisiais asmenimis laikomi bet kurio juridinio asmens, sudariusio nors vieną viešojo pirkimo sutartį ar dalyvavusio viešojo pirkimo sutarties vykdyme, valdymo organų nariai ir dalyviai nepriklausomai nuo pirkimo apimties (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 7 punktas). Siūloma formuluotė reikštų, kad turimas omenyje juridinis asmuo sudaręs nors vieną viešojo pirkimo sutartį (pavyzdžiui, žodžiu sudaryta viena mažos vertės pirkimo sutartis, kuria  įsigyta tautodailės suvenyrų už 20 eurų), be to, iš siūlomos formuluotės „sudaro <...> ir(arba)dalyvauja“ nėra visiškai aišku, ar turimos omenyje tik šiuo metu vykdomos sutartys ir jų šalys bei dalyviai, ar ir per kažkokį ankstesnį laikotarpį vykdytos sutartys. Taip pat pažymime, kad viešojo asmens sąvoka apimtų bet kurį nors vieną akciją turintį investuotoją - smulkųjį bendrovės, kurios akcijomis viešai prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, akcininką (pvz. AB Telia Lietuva, AB Grigeo ar AB Novaturas) nepriklausomai nuo jo galimybės daryti įtaką priimant bendrovės sprendimus.

-  Viešaisiais asmenimis taip pat būtų laikomi visi be išimties lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų darbuotojai ir dalyviai, nepriklausomai nuo jų atliekamų funkcijų (jau minėtos ūkinės ir techninės funkcijos) ar turimų balsų dalyvių susirinkime skaičiaus ir galimybės daryti įtaką priimant sprendimus dalyvių susirinkime (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 8 punktas).

- Viešaisiais asmenimis būtų laikomi visi be išimties tam tikrų subjektų, gavusių valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, valdymo organų nariai ir dalyviai, nepriklausomai nuo gauto finansavimo dydžio ir laikotarpio, kada tas finansavimas buvo gautas (pavyzdžiui, 200 Lt vertės aplinkos tvarkymo projekto finansavimas 2010 m.), bei nepriklausomai nuo dalyvio turimų balsų dalyvių susirinkime skaičiaus ir galimybės daryti įtaką priimant sprendimus dalyvių susirinkime

Be to, projektu pateikiamas nebaigtinis asmenų, laikomų viešaisiais asmenimis, sąrašas. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 10 punkte viešiesiems asmenims priskiriami ir „kiti fiziniai asmenys, einantys viešąsias pareigas <...> ir(arba) naudojantys viešuosius išteklius ir(arba) atliekantys svarbų vaidmenį viešajame gyvenime“. Tai reiškia iš esmės neribotą asmenų ratą, apibrėžiamą tik vertinamaisiais požymiais.  Pirma, „viešųjų pareigų“ sąvokos galiojantys įstatymai neapibrėžia. Antra, „naudojantys viešuosius išteklius“ gali būti laikomi bet kurie asmenys, kurie naudojasi valstybės laiduotu nemokamu mokslu, nemokama sveikatos priežiūra, nemokama kelių infrastruktūra ir pan. Trečia, „atliekantys svarbų vaidmenį viešajame gyvenime“ gali būti laikomi žiniasklaidos, pramogų verslo atstovai, žinomi menininkai, mokslininkai, tinklaraštininkai, kiti viešajame gyvenime dalyvaujantys asmenys.

Minėtame projektu siūlomos „viešojo asmens“ sąvokos apimties (ir su tuo susijusios galimybės viešinti su šių asmenų privačiu gyvenimu susijusius jų asmens duomenis be jų sutikimo) kontekste būtina atkreipti į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešojo asmens sąvokos ir tokių asmenų privatumo apimties aspektais. 2002 m. spalio 23 d. nutarime Konstitucinis Teismas suformulavo doktriną, kad:

Konstitucijos 22 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios privataus gyvenimo neliečiamumą, yra susijusios su kitomis Konstitucijos nuostatomis ir aiškintinos atsižvelgiant į jas, nagrinėjamos bylos kontekste – į Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisę į informaciją. Tarp Konstitucijos 22 ir 25 straipsniuose įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra. Įstatymų leidėjui reguliuojant visuomenės informavimo santykius kyla pareiga paisyti minėtų konstitucinių vertybių pusiausvyros.

Viešiesiems asmenims pirmiausia priskirtini asmenys, kurie dėl einamų pareigų ar savo darbo pobūdžio dalyvauja viešajame gyvenime. Tai – politikai, valstybės ir savivaldybių pareigūnai, visuomeninių organizacijų vadovai. Viešaisiais asmenimis gali būti laikomi ir kiti asmenys, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

Konstitucijoje viešojo asmens sąvokos nėra. Įstatymuose įtvirtindamas viešojo asmens institutą įstatymų leidėjas turi apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims. Pažymėtina, kad asmens pareigos ar dalyvavimas visuomeninėje veikloje savaime nėra laikytini būtinais ar pakankamais kriterijais, pagal kuriuos asmuo gali būti priskiriamas viešiesiems asmenims. Įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas kriterijus, pagal kuriuos asmuo gali būti priskiriamas viešiesiems asmenims, turi paisyti Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės į privatumą ir Konstitucijos garantuojamo bei saugomo visuomenės intereso būti informuotam apie visus veiksnius, galinčius daryti įtaką viešiesiems reikalams, pusiausvyros“.

Taigi, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei vertinant projekto nuostatas, daugeliu atvejų diskutuotinas mūsų nurodytų asmenų grupių priskyrimo viešiesiems asmenims bei galimybės apriboti jų teisę į privatumą proporcingumas.

Pritarti

 

1.2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-10-19

 

 

 

2.   Kaip jau buvo minėta, iš projekto nuostatų (išskyrus kandidatus rinkimuose) dažnu atveju nėra aišku, ar apibrėžime išvardinti nurodytus požymius atitinkantys asmenys viešaisiais asmenimis laikomi tik tol, kol šiuos požymius atitinka (eina pareigas, įmonė vykdo sutartį, įmonė gavo valstybės paramą, bet jos dar nepanaudojo ir pan.), ar ir kažkokį laikotarpį po to, kai nustoja šiuos požymius atitikti. Manytume, kad visais atvejais projekte turėtų būti, laikantis Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodyto proporcingumo, aiškiai nustatomi terminai, kokį laikotarpį asmuo laikomas viešuoju asmeniu ir jam taikomi teisės į privatų gyvenimą apribojimai.

Pritarti

 

1.3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-10-19

1

(2)

 

(74)

 

(7,8,9)

 

3.   Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 7, 8, 9 punktuose nurodytini ne juridinių asmenų, asociacijų, viešųjų įstaigų „akcininkai (dalininkai)“, o „dalyviai“ – universali sąvoka visiems juridiniams asmenims, apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.45 straipsnyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pavyzdžiui, 9 punkte nurodomas juridinis asmuo, kurio teisinė forma - asociacija neturi nei „dalininkų“, nei „akcininkų“.

Pritarti

Tikslinti, nurodant aiškų kriterijų, pagal kurį akcininkai ir dalininkai priskiriami viešiesiems asmenims – turimą reikšmingą akcijų dalį.

2.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

2021-11-11

 

2

74

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-953 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabų ir pasiūlymų.

Projektu siūloma iš esmės išplėsti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 dalyje įtvirtintą „viešojo asmens“ sąvoką. Sąvokos išplėtimas reiškia, kad vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi bus galima skelbti platesnio rato asmenų asmeninę informaciją, taigi ir tvarkyti asmens duomenis, be šių asmenų sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į savo asmens duomenų apsaugą (taip pat ir teisė į privataus gyvenimo neliečiamybę, kuri yra nustatyta Chartijos 7 straipsnyje) nėra absoliuti ir gali būti apribota, su sąlyga, kad apribojimai atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apribojimai privalo būti numatyti įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės, be to, remiantis proporcingumu, apribojimai turi būti būtini ir atitikti Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos ir informacijos laisvė, apimanti teisę gauti bei skleisti informaciją, užtikrinanti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra pažymėjęs, kad  Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintos duomenų subjekto teisės paprastai yra viršesnės už teisę gauti informaciją turinčių asmenų interesus, tačiau ši pusiausvyra konkrečiais atvejais gali priklausyti nuo atitinkamos informacijos pobūdžio ir jos ypatingumo duomenų subjekto privačiam gyvenimui, taip pat nuo visuomenės intereso gauti prieigą prie šios informacijos, kuris gali įvairuoti, nelygu, kokia šio asmens padėtis viešajame gyvenime[1].

Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, proporcingumo principu, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad priemonės būtų tinkamos siekiamam tikslui įvykdyti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti[2]. Subalansuoto santykio tarp įvairių nagrinėjamų interesų nustatymas reikalauja iš atitinkamų institucijų prieš priimant aptariamas nuostatas patikrinti, ar asmens duomenų paskelbimas neviršija to, kas būtina įgyvendinant siekiamus teisėtus tikslus ir paisant visų pirma grėsmės, kuri tokiu paskelbimu keliama Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintoms teisėms[3]. Teisingumo Teismo nuomone, skaidrumo principas leidžia piliečiams artimiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese, taip pat garantuoja didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą bei aukštesnį atskaitomybės piliečiams mastą demokratinėje sistemoje, tačiau automatiškai teikti pirmenybės skaidrumo tikslui, palyginti su teise į asmens duomenų apsaugą, negalima, net jei tai susiję su svarbiais ekonominiais interesais[4].

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Chartijos 7 ir 8 bei 11 straipsniuose įtvirtintos teisės ir laisvės nėra absoliučios, o jų apribojimai gali būti nustatomi, atsižvelgiant į skirtingus asmens bei visuomenės interesus, šių interesų pusiausvyros siekiant vadovaujantis proporcingumo principu. Atkreiptinas dėmesys, kad su Įstatymo projektu pateiktame aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų dėl tokio teisinio reguliavimo pasirinkimo. Todėl svarstant Įstatymo projektą siūlomos nuostatos turėtų būti vertinamos proporcingumo principo kontekste. Be to, vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2016/679 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, Reglamento (ES) 2016/679  57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, siūlome Įstatymo projektą suderinti su žurnalistų etikos inspektoriumi.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

3.1.

VšĮ „Transparency international“ Lietuvos skyrius

2021-11-03

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VšĮ „Transparency international“ Lietuvos skyrius

2021-11-03

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VšĮ „Transparency international“ Lietuvos skyrius

2021-11-03

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VšĮ „Transparency international“ Lietuvos skyrius

2021-11-03

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VšĮ „Transparency international“ Lietuvos skyrius

2021-11-03

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VšĮ „Transparency international“ Lietuvos skyrius

2021-11-18

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

74

 

Mūsų pasiūlymai grindžiami požiūriu, kad dabartinis asmens duomenų apsaugos reguliavimas Visuomenės informavimo įstatyme (VIĮ) nedera su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reguliavimu ir yra keistinas. VIĮ koregavimas tik praplečiant viešųjų asmenų sąvoką (2 str. 74 d.), kuri nėra vartojama BDAR, nebūtų perspektyvus. Taip būtų tik pildomos dabartinio, nederančio su BDAR, reguliavimo spragos ir išliktų rizika, kad toks reguliavimas vis tiek liktų neišsamus. Be to, pastebime, kad viešojo asmens sąvokos plėtimas kai kuriais atvejais gali pažeisti proporcingumo principą. Siūlytini sisteminiai sprendimai, atsižvelgiant į BDAR naudojamus reguliavimo principus. Išsamesni argumentai pateikiami žemiau, po pasiūlymų įstatymo pakeitimo projektui. 

Atsižvelgiant į tai, teikiame savo pasiūlymus pakeisti Visuomenės informavimo įstatymą:

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

38. Privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija.

39. Privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro žmogaus gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, laisvalaikiui, poilsiui, taip pat kitos žmogaus privataus gyvenimo sritys, kuriose jis pagrįstai gali tikėtis privatumo, žmogaus psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie žmogaus sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, žmogaus pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.

74. Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

75. Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.

14 straipsnis. Privataus gyvenimo Asmens duomenų apsauga

1. Rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos asmens duomenų apsaugą.

2. Informaciją apie privatų gyvenimą Asmens duomenis galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus asmuo sutinka.

3. Informacija apie privatų gyvenimą Asmens duomenys gali būti skelbiamai be žmogaus asmens sutikimo tais atvejais, kai jie padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija duomenys yra pateikiamai viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą asmens duomenys gali būti skelbiami be jo sutikimo tokia apimtimi, kiek yra būtina demokratinėje visuomenėje, atsižvelgiant į viešojo intereso reikšmę, asmens žinomumą, socialinį statusą ir ryšius, duomenų gavimo ir paskelbimo būdą ir kitas aplinkybes.

18 straipsnis. Neteikiama informacija

1. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, kitiems asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija neteiktina dėl asmens duomenų apsaugos.

Šiuos siūlymus grindžiame argumentais, kad:

Siekiant suderinti VIĮ su BDAR ir Lietuvos Respublikos įstatymais, kurie jau yra suderinti su BDAR (pvz., Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu), siūloma pakeisti sąvoką „privataus pobūdžio informacija“, taip pat įstatymo tekste vartojamą frazę „informacija apie privatų gyvenimą“ į sąvoką „asmens duomenys“.

Atsižvelgdami į BDAR reguliavimą siūlome nustatyti, kad asmens statusas (viešas ar privatus) nėra absoliutus kriterijus, bet vienas iš kriterijų, į kurių visumą atsižvelgiant yra sprendžiama, ar asmens duomenys gali būti viešinami be to asmens sutikimo. Atsižvelgdami į EŽTT praktiką, siūlome įstatyme išsamiau apibrėžti asmens duomenų viešinimo kriterijus. Kartu siūlome papildyti, kad remiantis minėtais kriterijais sprendžiama ne tik dėl duomenų viešinimo apskritai, bet ir dėl viešintinų duomenų apimties, taip pabrėžiant proporcingumo ir asmens duomenų viešinimo mažinimo principus.

Kartu, atsižvelgdami į minėtą BDAR reguliavimą, siūlome atsisakyti „viešojo asmens“ apibrėžimo VIĮ kaip perteklinio, galimai netikslaus, neišsamaus ir galimai pernelyg kazuistiško.

Privataus gyvenimo apibrėžimas tikslintinas iš jo pašalinant loginę klaidą, kai sąvoka apibrėžiama ne požymiais, bet jai taikomu teisiniu režimu (privataus gyvenimo duomenys yra tokie duomenys, kuriuos  galima naudoti tik asmeniui sutikus). Toks reguliavimas neatsako į klausimą, kokie duomenys nenaudotini be asmens sutikimo. Be to, brauktina nuostata nėra tiksli, nes nėra absoliutaus draudimo skelbti privataus gyvenimo duomenų be asmens sutikimo, VIĮ 14 straipsnio 3 dalis numato nemažai išimčių.

 

 

Matydami, kad diskusija dėl VIJ projekto Nr. XIVP-953 apsiriboja tik VIJ 2 straipsnio 74 punkto tobulinimo klausimais, atkreipiame dėmesj, kad „Atvira Klaipėda" bylos motyvuose centrinę vietą užėmė ne tik VIJ 2 straipsnio 74 punktas (viešojo asmens apibrėžimo apimtis), bet ir 14 straipsnio 3 dalis, numatanti beveik absoliutų privataus asmens duomenų neliečiamumą. Abi šios nuostatos yra probleminės visuomenės teisės žinoti požiūru. VIJ 14 straipsnio 3 dalies logika nėra pagrįsta, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad „teisė j asmens duomenų apsaugų nėra absoliuti ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos socialinj tikslų (šiuo klausimu žr. 2003 m. birželio 12 d. Sprendimo Schmidberger, C-112/00, Rink. p. 1-5659, 80 punktų ir nurodytų teismų praktikų)", žr. ESTT didžiosios kolegijos sprendimo byloje C-92/2010 ir C-93/2010, 48 p. Dėl šios priežasties, tam atvejui, jei būtų nuspręsta neatsisakyti viešojo asmens apibrėžimo VIJ, teikiame alternatyvų pasiūlymą mūsų ankstesniam siūlymui dėl 14 straipsnio 3 dalies pakeitimo. Šiuo siūlymu sugrąžiname viešojo asmens sąvoką J šj straipsnį, kartu patikslindami jos vietą ir reikšmę - kaip svarbų asmens duomenų viešinimo dėl reikšmingo visuomenės intereso kriterijų (kas atitinka susiklosčiusią teismų praktiką).

 14 straipsnis. Privataus gyvenimo Asmens duomenų apsauga

 3. Informacija apie privatų gyvenimą Asmens duomenys gali būti skelbiamai be žmogaus asmens sutikimo tais atvejais, kai jie padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija duomenys yra pateikiamai viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą asmens duomenys gali būti skelbiami be jo sutikimo tokia apimtimi, kiek yra būtina demokratinėje visuomenėje, atsižvelgiant j viešojo intereso reikšmę, asmens viešumą, žinomumą, jo socialinius ryšius, duomenų gavimo ir paskelbimo būdą ir kitas aplinkybes.

Primename, kad pagal pirmini siūlymą, 14 straipsnio 3 dalyje viešojo asmens sąvokos siūlėme atsisakyti kaip perteklinės, ją „pavaduotų" asmens socialinio statuso kriterijus. Kiti mūsų siūlymai dėl VIJ korekcijų, nurodyti mūsų pirminiame lapkričio 3 d. siūlyme, būtų aktualūs ir nusprendus VIJ neatsisakyti viešojo asmens sąvokos.

Pritarti iš dalies, spręsti pagrindiniame komitete

Pritarti pastebėjimui, kad viešojo asmens sąvokos plėtimas kai kuriais atvejais gali pažeisti proporcingumo principą. Iš esmės pritartina nuomonei, kad asmens duomenys gali būti viešinami tokia apimtimi, kiek yra būtina demokratinėje visuomenėje, atsižvelgiant į viešojo intereso reikšmę, asmens žinomumą, socialinį statusą ir ryšius, duomenų gavimo ir paskelbimo būdą ir kitas aplinkybes. Kita vertus, visai atsisakius viešojo asmens sąvokos, kiltų pavojus dėl aukšto rango asmenų spekuliatyvaus elgesio slepiant jų reputacijai nepalankius privataus gyvenimo aspektus, teigiant, kad jų privatus gyvenimas nėra viešas interesas.

 

Dėl 2021-11-18 siūlomo 14 straipsnio pakeitimo siūloma apsispręsti pagrindiniame komitete, priėmus sprendimus dėl viešojo asmens sąvokos ir įvertinus, kaip sąvoka „asmens duomenys“ koreliuoja su informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą.

 

3.2.

Vytautas Kalinauskas

2021-11-09

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vytautas Kalinauskas

2021-11-09

 

2

74

 

Laba diena, esu pilietis ir norėjau pasidalinti savo nuomone dėl įstatymo projekto XIVP-953. Nepritariu „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) pasiūlymui atsisakyti viešojo asmens sąvokos. Manau, kad privatūs žmonės, kurie “nelenda“ į viešą gyvenimą ar politiką, nusipelnė tam tikros įstatyminės apsaugos. Tam tikras atskyrimas, kas yra privatus, o kas yra viešas asmuo, įstatymuose turi būti. Taip pat nepritariu TILS siūlymui, kad privačius duomenis būtų galima viešinti be žmogaus sutikimo. Manau, kad žmogaus privataus gyvenimo detalės gali būti viešinamos tik su jo informuotu sutikimu. Noriu atkreipti dėmesį, kad dėl „Atviros Klaipėdos“ teismo sprendimo susirūpinimas pirmiausia kilo ne visuomenėje (šiuo argumentu dažnai bandoma prisidengti), bet pratiškai tik žurnalistų tarpe. Visuomeniniame gyvenime dar neteko sutikti žmogaus, kuriam ši naujiena būtų buvusi svarbi. Manau, kad yra apgaulinga visada prisidenginėti “visuomenės teise žinoti”, kai pačiai visuomenei ši situacija nėra tokia aktuali. Todėl natūralu, kad iškyla klausimas, kieno interesai iš tiesų yra tenkinami tokiais bandymais pakeisti įstatymus. Taip pat noriu priminti, kad „Atviros Klaipėdos“ byla dar net nėra galutinai užbaigta spręsti (bylos atnaujinimo svarstymas bus tik lapkričio 10 d.), bet įstatymą bandoma paskubomis keisti pačiame įkarštyje, net nežinant konkretaus bylos likimo. Šiuo metu Lietuvoje pasitikėjimas žiniasklaida yra žemiausias per paskutinius 23 metus, jis siekia vos 24,8%. Tai reiškia, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų nepasitiki žiniasklaida ir joje dirbančiais žurnalistais, todėl nesuprantu, kodėl esant tokiems prastiems rezultatams šiai grupei yra bandoma suteikti papildomų įgaliojimų ir privilegijų. Ar neturėtų būti priešingai – daromos išvados dėl objektyvumo, nešališkumo trūkumo? Nemanau, kad žurnalistai turi prigimtinę teisę pasirašyti sau įstatymą taip, kaip jie to nori. Manau, kad koreguojant įstatymus žurnalistų bendruomenė turi būti vertinama lygiai taip pat, kaip ir bet kurie kiti lobistai – ūkininkai, lošimų pramonė, atsinaujinančios energijos pramonė ir t.t. Pabaigai noriu pridėti, kad žmogaus privatumas, orumas, garbė vis dėlto yra vertybės, kurias yra verta puoselėti, o visuomenės teisė tenkinti savo smalsumą nėra absoliuti. Taip pat būtų įdomu sužinoti, ką apie tokius bandymus viešinti privačių žmonių informaciją galvoja organizacijos, ginančios žmogaus teises į privatumą (galbūt komitetas galėtų su tokiomis organizacijomis susisiekti?). Kaip pilietis, pageidaučiau tik daugiau privatumo asmeniniame gyvenime, o ne mažiau. Dėkoju už išklausymą.

Atsižvelgti

Komitetas sprendimą priima įvertinęs žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų nuomones ir pasiūlymus.

3.3.

Lietuvos radijo ir televizijos asociacija

2021-11-15

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos radijo ir televizijos asociacija

2021-11-15

 

2

74

 

Dalinuosi LRTA siūlymu formuluotei.

„74. Viešaisiais asmenimis yra:

1) valstybės politikai;

2) teisėjai;

3) valstybės ir savivaldybių pareigūnai, valstybės tarnautojai, asmenys valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai;

4) valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ir įstaigų valdymo organų nariai vadovai;

5) politinių partijų ir rinkimų komitetų valdymo organų nariai;

6) kandidatai rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiui, kuris yra lygus dviems kadencijoms tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo);

7) juridinių asmenų, kurie sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir(arba) dalyvauja viešųjų pirkimų sutarties vykdyme subrangovo teisėmis, valdymo organų nariai vadovai ir akcininkai (dalininkai), kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/3 ir daugiau balsų dalyvių susirinkime;

8) lobistai ir lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų valdymo organų nariai, darbuotojai ir akcininkai (dalininkai) asmenys, kurie veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu;

9) asociacijų ir viešųjų įstaigų, kurios per pastaruosius 2 metus yra gavusios valstybės ir(arba) savivaldybių finansavimą, valdymo organų nariai ir akcininkai(dalininkai) vadovai ir dalininkai, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/3 ir daugiau balsų dalyvių susirinkime;

10) kiti fiziniai asmenys, einantys viešąsias pareigas ir(arba) turintys viešojo administravimo įgaliojimus ir(arba) administruojantys viešųjų paslaugų tiekimą ir(arba) naudojantys viešuosius išteklius ir(arba) atliekantys svarbų vaidmenį viešajame gyvenime.;

11) asmenys, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje) ir dėl savo veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina.”

Pritarti iš dalies

Iš esmės pritariant pasiūlymui, tačiau atsižvelgus į Seimo kanceliarijos teisės departamento pateiktą nuorodą į 2002 m. spalio 23 d. nutarime Konstitucinis Teismas suformuluotą doktriną, kurioje , be kita ko, išaiškinta, kad „Viešiesiems asmenims pirmiausia priskirtini asmenys, kurie dėl einamų pareigų ar savo darbo pobūdžio dalyvauja viešajame gyvenime. Tai – politikai, valstybės ir savivaldybių pareigūnai, visuomeninių organizacijų vadovai. Viešaisiais asmenimis gali būti laikomi ir kiti asmenys, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams“ siūloma atsižvelgti į atitinkamus Žurnalistų etikos inspektoriaus, nacionalinės teismų administracijos , asmens

Siūloma papildyti iš 74 straipsnio 3 punktą:

3) valstybės tarnautojai, asmenys valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbantys pagal darbo sutartis, jeigu jų priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai; bei , atsižvelgiant į Teisės departamento pastabos 2 pastraipą, 6 punktą siūloma formuluoti : „6) kandidatai rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiui, kuris yra lygus dviems vienai kadencijomsai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo);  

3.4.

Interneto žiniasklaidos asociacija

2021-11-15

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Interneto žiniasklaidos asociacija

2021-11-15

 

 

 

 

 

1

(2)

 

(74)

 

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) teikia siūlymus Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-953.

Mūsų siūlymas grindžiamas poreikiu išplėsti viešojo asmens sąvoką „nuomonės formuotojais“ ir kitais asmenimis, kurie turi/daro reikšmingą įtaką šalies žmonių nuomonei, pasirinkimams, formuoja vertybines nuostatas ir tuo pagrįstai domina visuomenę.

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Papildyti 2 straipsnį naująja 32 dalimi:

„32. Nuomonės formuotojas – asmuo, kurio nuomonė, požiūris ir įžvalgos apie įvykius, aktualijas, asmenis ir(arba) prekių ženklus turi įtakos tam tikros žymios asmenų grupės nuostatoms bei elgsenai. Nuomonės formuotoju pripažįstamas asmuo, turintis daugiau nei 5 tūkstančius sekėjų socialiniuose tinkluose arba skelbiantis savo nuomonę žiniasklaidoje, arba darantis įtaką savo sekėjams už atlygį.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 74 dalį ir ją išdėstyti taip:

„74. Viešaisiais asmenimis yra:

1) valstybės politikai;

2) teisėjai;

3) valstybės ir savivaldybių pareigūnai, valstybės tarnautojai, asmenys valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai;

4) valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ir įstaigų valdymo organų nariai vadovai;

5) politinių partijų ir rinkimų komitetų valdymo organų nariai;

6) kandidatai rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiui, kuris yra lygus dviem kadencijoms tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo);

7) juridinių asmenų, kurie sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir(arba) dalyvauja viešųjų pirkimų sutarties vykdyme subrangovo teisėmis, valdymo organų nariai vadovai ir akcininkai (dalininkai), kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/3 ir daugiau balsų visuotiniame narių susirinkime;

8) lobistai ir lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų valdymo organų nariai, darbuotojai ir akcininkai (dalininkai);

9) asociacijų ir viešųjų įstaigų, kurios per pastaruosius 2 metus yra gavusios valstybės ir(arba) savivaldybių finansavimą, vadovai ir dalininkai, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/3 ir daugiau balsų visuotiniame narių susirinkime  valdymo organų nariai ir akcininkai(dalininkai);

10) nuomonės formuotojai;

11) kiti fiziniai asmenys, einantys viešąsias pareigas ir(arba) turintys viešojo administravimo įgaliojimus ir(arba) administruojantys viešųjų paslaugų tiekimą ir(arba) naudojantys viešuosius išteklius ir(arba) atliekantys svarbų vaidmenį viešajame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).”

Pritarti iš dalies,

 

Iš esmės pritartina daugeliui siūlomų formuluočių Pritartina, kad nuomonių formuotojai savo asmeniniu pavyzdžiu gali daryti įtaką visuomenės narių elgsenai. Tačiau pritarus  nacionalinės teismų administracijos  dėl 74 dalies papildymo 10 punktu, manytina, kad nuomonės formuotojai atitiktų asmenų, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime kriterijų, išskyrus   mažai sekėjų turinčius ir pajamų negaunančius  nuomonės formuotojus, kurie savo veikla galimai nedaro įtakos viešajam interesui. Taip būtų išlaikytas proporcingumo principas ir todėl nuomonės formuotojai, kaip atskira grupė  neturėtų būti įtraukta atskiru punktu į viešųjų asmenų sąrašą. Taip  pat Žurnalistų etikos inspektoriaus, nacionalinės teismų administracijos , asmens duomenų apsaugos inspekcijos siūlymui papildyti iš 74 straipsnio 3 punktą:

3) valstybės tarnautojai, asmenys valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbantys pagal darbo sutartis, jeigu jų priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai.

Pritartina nacionalinės teismų administracijos siūlymui dėl 5 punkto papildymo:

„5) politinių partijų, politinių organizacijų ir rinkimų komitetų valdymo organų nariai, derintinos kitos formuluotės, vertinant visus pasiūlymus.

3.5

Lietuvos verslo konfederacija

2021-11-18

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos verslo konfederacija

2021-11-18

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos verslo konfederacija

2021-11-18

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos verslo konfederacija

2021-11-18

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos verslo konfederacija

2021-11-18

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos verslo konfederacija

2021-11-18

 

 

 

 

 

 

 

1

(2)

 

(74)

 

Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) – didžiausia paslaugų sektoriaus verslą vienijanti organizacija Lietuvoje – susipažino su Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo projektu Nr. XIVP-953 (toliau – Įstatymo projektas). LVK kaip socialinis partneris ir verslo asociacija teikia pastebėjimus ir siūlymus konkrečiai dėl Įstatymo projekto nuostatų, liečiančių įmones, sudarančias viešųjų pirkimų sutartis arba dalyvaujančias viešųjų pirkimų sutarties vykdyme subrangovo teisėmis; fizinius ir juridinius asmenis, užsiimančius lobistine veikla; ir asociacijas.

Pirma, Lietuvos teismų praktikoje viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys.[1] Šiuo Įstatymo projektu ex officio viešaisiais asmenimis ex officio siekiama pripažinti asmenis, kurie dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties neturi nieko bendra su viešaisiais reikalais.

Antra, Įvairūs privačių asmenų viešumo požymiai – visuomeninė veikla, padėtis visuomenėje, veiklos reikšmė viešiesiems reikalams, žinomumas – lemia, kad viešojo asmens institutas laikytinas vertinamąja kategorija. Kai kurios privačių asmenų veikos taip pat turi reikšmės visuomenei, tad visų asmenų, kurių tam tikros veikos gali pagrįstai dominti visuomenę, įstatymu apibrėžti neįmanoma.  Europos žmogaus teisių teismo praktikoje viešaisiais yra buvę priskirti ir dainininkas[2] bei aktoriai[3].

Trečia, pritariame Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadai, kuri apibendrinama pastebėjimu, jog „<...> vertinant [Įstatymo] projekto nuostatas, daugeliu atvejų diskutuotinas mūsų nurodytų asmenų grupių priskyrimo viešiesiems asmenims bei galimybės apriboti jų teisę į privatumą proporcingumas“.

Ketvirta, pritariame Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos rašto „Dėl siūlymų projektui XIVP-953“ 6 punktui, kuriame teigiama, kad įstatymo projekto pateikusių Seimo narių grupės siekiama išspręsti problema yra ne teisės normos turinio, o jos taikymo ir aiškinimo problema, kuri turėtų būti išspręsta teisminės valdžios lygyje.

Penkta, 7 punktu siekiama siūlomų viešų asmenų sąrašą siaurinti iki sprendimuose dalyvaujančių akcininkų ratą. Tam yra du būdai – arba nustatyti konkretų balsų skaičių Įstatymo projekte, kurį turintis akcininkas (dalininkas) būtų viešas asmuo, arba palikti bendrinę nuostatą, kad įtraukiami „akcininkai (dalininkai), kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis suteikia reikšmingą dalį balsų dalyvių susirinkime;“ ir palikti dėl turimų akcijų skaičiaus reikšmės spręsti teismui.

Šešta, 8 punktas pilna apimtimi vertintinas kaip perteklinis ir neatitinkantis teisėkūros tikslingumo principo, nes jame išdėstytas siūlomas reguliavimas įtrauktų į viešųjų asmenų imtį eilę asmenų, kurių einamosios darbo funkcijos neturi nieko bendro su viešaisiais reikalais. Tuo pačiu siūlomas reguliavimas apimtų tik dalį teisėkūroje dalyvaujančių asmenų dėl Lobistinės veiklos įstatyme nustatyto reguliavimo[4] ir sukurtų išvestinių teisinių problemų, atsižvelgiant į tai, kad viešaisiais asmenimis netaptų profesinių sąjungų ir kitų organizacijų, dalyvaujančių teisėkūroje, valdymo organų nariai ir darbuotojai. Lobistinės veiklos įstatymo 1 str. įtvirtintas šio įstatymo tikslas – „užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai“. Taigi, lobistinė veikla turėtų būti skaidrinama visų pirma keičiant Lobistinės veiklos įstatymą.

8 punkte išdėstytas siūlomas reguliavimas neigiamai atsilieptų įmonių paskatoms įsitraukti į teisėkūrą. Įmonė, nusprendusi pateikti pastabas teisės akto projektui privalėtų užsiregistruoti Skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemoje (SKAIDRIS) į lobistų sąrašą. Tokiu veiksmu įmonės vadovybė be darbuotojų sutikimo ir nesikeičiant pastarųjų einamoms pareigoms, juos visus padarytų viešais asmenimis. Įmonės vadovai, bijodami tokių „papildomų sąlygų“, galėtų nuspręsti, kad teikti pastabas dėl teisės akto projekto neapsimoka. 

Septinta, 9 punkte siūlomas reguliavimas liestų tik asociacijas ir viešąsias įstaigas, tačiau ne profesines sąjungas ir ne visas nevyriausybines organizacijas, kurios taip pat gali teikti paraiškas projektams ir gauti finansavimą iš valstybės biudžeto bei projektus įgyvendinti su Europos Sąjungos parama.

Aštunta, pažymėtina, kad Asociacijų įstatymo 7 straipsnyje nustatytas imperatyvas „Asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas <...>, turintis visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių“. Asociacijų akcininkai (dalininkai) privalo turėti atstovus asociacijos aukščiausiame visuotiniame dalininkų suvažiavime. Dėl to siūlymas asociacijų akcininkus (dalininkus) priskirti viešiems asmenims taip pat būtų perteklinis. Siūlymas aukščiausio asociacijos valdymo organo – visuotinio dalininkų suvažiavimo – narius įtraukti į viešųjų asmenų sąrašą taip pat vertintinas kaip perteklinis, nes visuotinis narių susirinkimas išrenka pavaldžių žemesnių valdymo organų narius ir paveda jiems vykdyti kasdienes asociacijos valdymo funkcijas.

Atsižvelgdami į aukščiau aprašytą teismų praktiką, taip pat pabrėždami Įstatymo projektu siūlomų įtvirtinti teisės normų galimą neatitiktį teisės proporcingumo principui bei teisėkūros tikslingumo principui, nepritariame Įstatymo projektui.

 

Vis dėlto, jeigu Kultūros komitetas apsispręstų Įstatymo projektą tobulinti, siūlome Įstatymo projekto 1 straipsnį keisti taip, atsižvelgiant į aukščiau minėtas pastabas:

„74. Viešaisiais asmenimis yra:

<...>

7) juridinių asmenų, kurie sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir(arba) dalyvauja viešųjų pirkimų sutarties vykdyme subrangovo teisėmis, valdymo organų nariai ir akcininkai (dalininkai),  kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis suteikia reikšmingą dalį balsų dalyvių susirinkime;

8) lobistai ir lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų valdymo organų nariai, kurių nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams darbuotojai ir akcininkai (dalininkai);

9) asociacijų ir viešųjų įstaigų, kurios yra gavusios valstybės ir(arba) savivaldybių finansavimą, valdymo organų nariai, kurių nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams ir akcininkai(dalininkai);

Pritarti iš dalies

Nepritarti siūlymui dėl nepritarimo įstatymo projektui.  Tačiau iš esmės pritarti, kad viešaisiais asmenimis galėtų būti laikomi asmenys, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis suteikia reikšmingą dalį balsų dalyvių susirinkime. manytina, kad reikšminga dalis jau yra 1/4 ir daugiau balsų. Pritartina nuomonei, kad įvairūs privačių asmenų viešumo požymiai – visuomeninė veikla, padėtis visuomenėje, veiklos reikšmė viešiesiems reikalams, žinomumas – lemia, kad viešojo asmens institutas laikytinas vertinamąja kategorija, pritartina pastaboms dėl proporcingumo išlaikymo būtinybės gerbiant asmens privatų gyvenimą o taip pat paisant viešojo intereso.

3.6

Lietuvos pramoninkų konfederacija

2021-11-22

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos pramoninkų konfederacija

2021-11-22

 

 

 

1

(2)

 

(74)

 

Lietuvos pramonininkų konfederacija

(toliau – LPK), atsižvelgdama į Lietuvos

Respublikos Seimo Kultūros komiteto 2021

m. lapkričio 15 d. prašymą Trišalės tarybos nariams teikti siūlymus dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo

Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo

projekto Nr. XIVP-953 (toliau – Įstatymo

projektas), teikia pastabas ir pasiūlymus.

Visų pirma, LPK teikia nuomonę, kad Įstatymo projekte „viešojo asmens“ sąvoka yra išplėsta per daug, o kartu neatspindi šių dienų realios situacijos. T. y. į pateiktus apibrėžimus patenka asmenys, neturintys realios galios ir poveikio  sprendimams, liečiantiems visos visuomenės interesus. Kita vertus, asmenys, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje) ir dėl savo veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys, viešaisiais nėra laikomi. Tai neatitinka ir naujausių bei aktualių teismų praktikos išaiškinimų[5].

Atitinkamai LPK norėtų atkreipti dėmesį į 2 straipsnio 74 dalies 8 punktą, kuris numatytų, kad viešaisiais asmenimis būtų laikomi „lobistai ir lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų valdymo organų nariai, darbuotojai ir akcininkai (dalininkai)“. Manome, kad nebūtų teisinga ir tikslinga visus lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų darbuotojus ir akcininkus (dalininkus) laikyti viešaisiais asmenimis, kadangi:

·         Į šį apibrėžimą patenka ir visi ūkines ir technines funkcijas vykdantys darbuotojai, kurie neturi jokio poveikio lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų sprendimams;

·         Į šį apibrėžimą patenka ir visi lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų samdomi ekspertai, kurie, remdamiesi savo įgūdžiais ir žiniomis, rengia informaciją ir teikia pasiūlymus bei įžvalgas, tačiau nėra atsakingi už lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų sprendimus;

·         Į šį apibrėžimą patenka lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų dalininkai, kurie ne visais atvejais įsitraukia į lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų sprendimų priėmimo procesą.

Viešojo asmens, kurio asmens duomenys gali būti viešinami be jų sutikimo, kategorijai būtų priskiriami lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų darbuotojai ir dalininkai, kurie, pagal savo funkciją, neturi galios galutiniams sprendimams. Tokios sąlygos gali reikšmingai paveikti lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų galimybes įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistus, ekspertus ar savo srities profesionalus.

Atsižvelgiant į šiuos argumentus manytume, kad apibrėžimas turėtų koncentruotis į sprendimų priėmėjus ir tuos asmenis, kurie viešai kalba lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų vardu.

Siūlome keisti į 2 straipsnio 74 dalies 8 punkto formuluotę:

8) lobistai ir lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų vienasmenių ir kolegialių valdymo organų nariai; darbuotojai ir akcininkai (dalininkai);

Papildomai atkreipiame dėmesį į 2 straipsnio 74 dalies 7 punktą. LPK nuomone, ši sąvoka taip pat išplėsta per daug. Pagal teismų praktiką, jautri, asmeninio pobūdžio informacija (kaip, pavyzdžiui, santuoka, skyrybos, sveikatos būklė) apie viešuosius asmenis gali būti viešinama be jų sutikimo, taigi įmonių akcininkus, dalininkus įtraukti į apibrėžimą būtų per daug drastiška.

Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti 2 straipsnio 74 dalies 7 punkto formuluotę:

7) juridinių asmenų, kurie sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir(arba) dalyvauja viešųjų pirkimų sutarties vykdyme subrangovo teisėmis, valdymo organų nariai; ir akcininkai (dalininkai);

Atsižvelgti

Pritariant, kad viešojo asmens“ sąvoka yra išplėsta per daug, o kartu neatspindi šių dienų realios situacijos, siūlomos projekto nuostatos   tikslintinos, derinant visų pasiūlymų, kurių esmei pritariama, formuluotes.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

4.1.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

2021-11-04

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

2021-11-04

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

2021-11-04

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

2021-11-04

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

2021-11-04

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

(2)

 

(74)

 

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), susipažinusi su jai pateiktu derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-95 (toliau – Projektas), kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – VIĮ), atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis VIĮ 49 straipsnio 1 dalimi, VIĮ priežiūrą įgyvendina Žurnalistų etikos inspektorius. Be to, pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 7 straipsnio 2 dalį, Žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto vertinimas priskirtinas Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai, Inspekcija dėl Projekto pateikia tik savo nuomonę.

Projekte siekiama įtvirtinti viešojo asmens samprata yra per plati, nes joje siekiama nustatyti, kad, pavyzdžiui, visi valstybės ir savivaldybių pareigūnai, valstybės tarnautojai, asmenys, valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbantys pagal darbo sutartis (Projekto, keičiančio VIĮ 2 straipsnio 74 dalį, 3 punktas), nepriklausomai nuo jų atliekamų funkcijų ar priimamų sprendimų, taip pat jų veiksmų (sprendimų) visuomeninės reikšmės, laikomi viešaisiais asmenimis. Šiuo aspektu Inspekcija palaiko Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos 1 – 5 įtraukose pateiktam vertinimui, t. y. Inspekcijai taip pat kelia abejonių visų be išimties valstybės tarnautojų ir valstybės ar savivaldybių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis priskyrimas viešiesiems asmenims, nepriklausomai nuo to, kokias funkcijas jie vykdo, ar priima savarankiškus sprendimus; visų kandidatų rinkimuose – nepriklausomai nuo to, ar jie buvo išrinkti; visų juridinių asmenų; juridinių asmenų dalyvių – nepriklausomai nuo turimo balsų dalyvių susirinkimuose skaičiaus ir galimybės daryti įtaką; kitų asmenų, gavusių valstybės ir (ar) savivaldybės finansavimą, dalyvių – nepriklausomai nuo to, kada toks finansavimas buvo suteiktas. Įtvirtinus viešųjų asmenų sampratą taip, kaip ji nustatyta Projekto 1 straipsnyje, keičiančiame VIĮ 2 straipsnio 74 dalį, galėtų būti pažeistas proporcingumo principas.

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų asmeninės savybės, jų elgesys bei kai kurios privataus gyvenimo aplinkybės gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams. Visuomenės interesas apie šiuos asmenis žinoti daugiau negu apie kitus yra konstituciškai pagrįstas. <...> Žiniasklaida gali be asmens sutikimo informuoti visuomenę apie tokio asmens privatų gyvenimą tokiu mastu, kokiu to asmens asmeninės savybės, elgesys, kitos privataus gyvenimo aplinkybės gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams ir dėl to skelbiama informacija turi visuomeninę reikšmę. Visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujantis asmuo negali nesitikėti didesnio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Tokie asmenys paprastai vadinami viešaisiais asmenimis. <...> Darytina išvada, kad [VIĮ] 14 straipsnio 3 dalies nuostata, kad informacija apie viešojo asmens (valstybės politikų, valstybės tarnautojų, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų vadovų bei kitų visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų) privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsniui“[6]. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime atkreipė dėmesį ir į tai, kad įstatymo leidėjas turi apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims. Tai vyrauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo[7], ir Europos Žmogaus Teisių Teismo[8] (toliau – EŽTT) praktikoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar tikslinant viešojo asmens sampratą yra tikslinga akcentuoti konkrečias pareigybes ir (ar) nustatyti jų sąrašą. Siūlytina, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir EŽTT praktikos (išsamius EŽTT išaiškinimus aptariamu klausimu galite rasti EŽŽT vadove dėl Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 10 straipsnio taikymo (saviraiškos laisvės)[9] ir EŽTT praktikos vadove[10]), tikslinti Projekto 1 straipsnį, keičiantį VIĮ 2 straipsnio 74 dalį, vietoje pareigybių, dėl kurių asmuo laikytinas viešuoju asmeniu, sąrašo nustatant asmens priskyrimo viešiesiems asmenims kriterijus arba tokį sąrašą papildyti kriterijais, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar nustatytas pareigas einantis asmuo galėtų būti laikomas viešuoju asmeniu. Inspekcija primena, kad dalis tokių kriterijų yra nustatyti teismų praktikoje, todėl siūlytina į juos atsižvelgti, pavyzdžiui, šie kriterijai galėtų būti siejami su asmenų žinomumu; jų veiksmų (sprendimų) visuomenine reikšme (pavyzdžiui, kokią faktinę įtaką asmuo turi visuomenei svarbių sprendimų priėmimui); galimybe formuoti visuomenės nuomonę; priimti sprendimus atskiriems visuomenės nariams, daryti įtaką jų gyvenimui ir kt.

Inspekcija taip pat palaiko Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą.

Pritarti

 

4.2.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

2021-11-08

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

2021-11-08

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

2021-11-08

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

2021-11-08

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

2021-11-08

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

2021-11-08

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

2021-11-08

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

2021-11-08

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

(2)

 

(74)

 

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – Tarnyba), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto prašymą pateikti siūlymus dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-953 (toliau – Įstatymo projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Įstatymo projektu siūlomas teisinio reguliavimo turinys reikšmingai išplečia „viešojo asmens“ sąvoką. Šiuo metu galiojančioje Įstatymo 2 straipsnio 74 dalies nuostatoje ir jos taikymo bei aiškinimo praktikoje yra aiškiai įvardytas asmenų priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai požymis – asmens nuolatinė veikla turi turėti reikšmės viešiesiems reikalams, o tai reiškia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardytus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu (2021-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021, 2021-09-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021, 2021-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2398-525/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, kad viešuoju asmeniu ex officio (pagal pareigas) paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (LAT 2016-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020). Konstitucinio Teismo doktrinoje pažymima, kad viešiesiems asmenims pirmiausia priskirtini asmenys, kurie dėl einamų pareigų ar savo darbo pobūdžio dalyvauja viešajame gyvenime. Tai politikai, valstybės ir savivaldybių pareigūnai, visuomeninių organizacijų vadovai. Viešaisiais asmenimis gali būti laikomi ir kiti asmenys, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (Konstitucinio Teismo 2002-10-23 nutarimas byloje Nr. 36/2000 „Dėl viešojo asmens privataus gyvenimo apsaugos ir žurnalisto teisės neatskleisti informacijos šaltinio“).

Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 3 punktas suponuoja, kad viešaisiais asmenimis bus laikomi absoliučiai visi valstybės tarnautojai bei asmenys valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbantys pagal darbo sutartis, nepaistant to, kokias funkcijas jie atlieka, ar jų veikla yra reikšminga viešiesiems reikalams. Tokiu atveju viešojo asmens sąvoką atitiktų ir tie subjektai, kurie atlieka tik organizacinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas, neatlieka jokių viešojo administravimo funkcijų, nepriima poveikį visuomenei darančių sprendimų (pvz. valytojai, vairuotojai, sargai). Tarnybos nuomone, tokių asmenų pripažinimas viešaisiais asmenimis prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatoms.

2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 6 punkte kaip subjektai, atitinkantys viešojo asmens statusą, apibrėžti kandidatai rinkimuose, nepriklausomai nuo to, ar buvo juose išrinkti, ir nurodoma, kad šis statusas išlaikomas dvi kadencijas tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo. Nei iš Įstatymo projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 6 punkte laikotarpis, kurio metu išlaikomas viešojo asmens statusas ir po rinkimų, yra lygus būtent dviem kadencijoms tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo.

Tarnybai kelia abejonių priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai net dviejų kadencijų laikotarpiui kriterijus, pagal kurį atsižvelgiama tik į faktą, jog tam tikras asmuo dalyvavo rinkimuose, neatsižvelgiant į tai, ar buvo išrinktas ir objektyviai galėtų užimti tas pareigas. Tarnybos nuomone, būtų sukurta teisiškai ydinga situacija, kai dalyvavimas rinkimuose ir siekis būti išrinktam taptų pagrindu net dviejų kadencijų laikotarpiui (8 – 10 metų) riboti neišrinkto kandidato teisę į privataus gyvenimo apsaugą.

Atkreiptinas dėmesys, kad laikotarpio, kurį asmuo, pabaigęs vykdyti aktyvią visuomeninę veiklą, nebegali būti laikomas viešuoju, teisės aktai nenustato, todėl kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į asmens vykdomą veiklą (LVAT 2021-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021). Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar Įstatymo projekte numatytas Įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 6 punkto kriterijus, nustatant dviejų kadencijų laikotarpį, yra teisingas ir proporcingas siekiamam tikslui.

3. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 7 punkte nustatyta, kad viešaisiais asmenimis yra juridinių asmenų, kurie sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) dalyvauja viešųjų pirkimų sutarties vykdyme subrangovų teisėmis, valdymo organų nariai ir akcininkai (dalininkai). Tarnybos nuomone, ne visi viešuosius pirkimus laimėjusių juridinių asmenų akcininkai (dalininkai) turėtų būti laikomi viešaisiais asmenimis, o tik tie, kurie realiai gali daryti įtaką priimamiems juridinio asmens sprendimams. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 7 punkto formuluotė tikslintina, kaip kriterijų siūlant nustatyti akcininkų (dalininkų) valdomo juridinio asmens turto dalies suteikiamus balsus juridinio asmens dalyvių susirinkime.

4. Analogiška pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 8 bei 9 punktuose vartojamai identiškai formuluotei dėl akcininkų (dalininkų).

5. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 10 punkte nustatyta, kad viešaisiais asmenimis laikomi „kiti fiziniai asmenys <...> naudojantys viešuosius išteklius ir (arba) atliekantys svarbų vaidmenį viešajame gyvenime“. Akivaizdu, kad ši formuluotė yra perkeliama iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkto, tačiau jos įtvirtinimo tikslingumas Įstatyme, Tarnybos nuomone, yra diskutuotinas. Šios formuluotės turinys neproporcingai išplečia viešųjų asmenų ratą, nes bendrąja prasme viešuosius išteklius tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis naudoja visi, pvz. besinaudojantys valstybinio švietimo, mokslo, sveikatos priežiūros, socialinėmis paslaugomis, atliekantys bausmę įkalinimo įstaigose ir pan. Į šią kategoriją taip pat patektų fiziniai asmenys, besinaudojantys valstybės gamtiniais ištekliais, valstybiniais miškais, keliais,  žeme, valstybės nekilnojamuoju turtu ir pan. Be to, atliekančiais svarbų vaidmenį viešajame gyvenime galėtų būti laikomi žurnalistai, medikai, mokytojai, dėstytojai, beveik visi teisinių profesijų, kultūros, pramogų, meno, sporto ir kitų sričių atstovai. Tarnybos nuomone, Įstatymo projektu siūloma formuluotė „kiti fiziniai asmenys <...> naudojantys viešuosius išteklius ir (arba) atliekantys svarbų vaidmenį viešajame gyvenime“ šiai teisės normai suteikia neproporcingai platų turinį, kuris neišvengiamai sąlygotų viešaisiais asmenimis nepagrįstai laikomų žmonių teisės į privataus gyvenimo apsaugą ribojimą.

6. Teisėkūroje vadovaujamasi tikslingumo principu, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimas naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ byloje susiaurino viešojo asmens sąvoką, todėl yra poreikis ją koreguoti. Tarnybos nuomone, Įstatymo projekto iniciatorių siekiamus tikslus galima pasiekti kitomis priemonėmis, t.y. tinkamai taikant ir aiškinant šiuo metu galiojančią Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 74 dalyje įtvirtintą viešojo asmens sąvoką ir ją apibrėžiančius kriterijus. Pažymėtina, kad poreikį tobulinti šios teisės normos taikymą ir aiškinimą konkrečioje administracinėje byloje įžvelgęs LVAT pirmininkas 2021-10-11 teikimu pasiūlė LVAT teisėjų kolegijai svarstyti klausimą dėl proceso minėtoje byloje atnaujinimo. Taigi tai yra ne teisės normos turinio, o jos taikymo ir aiškinimo problema, kurią išspręs oficialus teisės aiškintojas – teismas. 

Jei visgi būtų priimtas sprendimas keisti viešojo asmens sąvoką pagal Įstatymo projekto siūlymus, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 74 dalį ir ją išdėstyti taip:

„74. Viešaisiais asmenimis yra:

1)                  valstybės politikai;

2)                  teisėjai;

3)                  valstybės ir savivaldybių pareigūnai, valstybės tarnautojai, asmenys valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbantys pagal darbo sutartis, jeigu jų priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai;

4)                  valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ir įstaigų valdymo organų nariai;

5)                  politinių partijų ir rinkimų komitetų valdymo organų nariai;

6)                  kandidatai rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiui, kuris yra lygus dviems kadencijoms tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo);

7)                  juridinių asmenų, kurie sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) dalyvauja viešųjų pirkimų sutarties vykdyme subrangovo teisėmis, valdymo organų nariai ir akcininkai (dalininkai);, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jam suteikia ½ ir daugiau balsų dalyvių susirinkime;

8)                  lobistai ir lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų valdymo organų nariai, darbuotojai ir akcininkai (dalininkai);, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jam suteikia ½ ir daugiau balsų dalyvių susirinkime;

9)                  asociacijų ir viešųjų įstaigų, kurios yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, valdymo organų nariai ir akcininkai (dalininkai);, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jam suteikia ½ ir daugiau balsų dalyvių susirinkime;

10)              kiti fiziniai asmenys, einantys viešąsias pareigas ir (arba) turintys viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantys viešųjų paslaugų tiekimą ir (arba) naudojantys viešuosius išteklius ir (arba) atliekantys svarbų vaidmenį viešajame gyvenime jeigu jų nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.“

Pritarti

Pritarti 3 punkto papildymui „jeigu jie daro įtaką visuomenei“, Dėl reikšmingos dalies santykio nustatymo – komiteto siūlomas santykis, kitų dalių redakcijos derintinos su kitais siūlymais.

4.3

Nacionalinė teismų administracija

2021-11-12

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nacionalinė teismų administracija

2021-11-12

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nacionalinė teismų administracija

2021-11-12

1

(2)

 

(74)

 

Nacionalinė teismų administracija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto (toliau – Komitetas) prašymą pateikti konkrečias Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-953 (toliau – Projektas) formuluotes, tobulinant „viešojo asmens“ apibrėžimą, informuoja, kad iš esmės palaiko Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktus argumentus dėl Projekto nuostatų tobulinimo, ir, įvertinusi 2021 m. lapkričio 10 d. vykusiuose Komiteto klausymuose pateiktas pastabas dėl Projekto, siūlo pakeisti Projektu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 74 dalį ir ją išdėstyti taip:

„74. Viešaisiais asmenimis yra:

1) valstybės politikai;

2) teisėjai;

3) valstybės ir savivaldybių pareigūnai, valstybės tarnautojai, asmenys valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbantys pagal darbo sutartis, jeigu jų priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai;

4) valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ir įstaigų vadovai bei valdymo organų nariai;

5) politinių partijų, politinių organizacijų ir rinkimų komitetų valdymo organų nariai bei jų rėmėjai;

6) kandidatai rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiui, kuris yra lygus dviems kadencijoms tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo);

7) juridinių asmenų, kurie sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) dalyvauja viešųjų pirkimų sutarties vykdyme subrangovo teisėmis, valdymo organų nariai ir akcininkai (dalininkai) dalyviai, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/2 ir daugiau balsų dalyvių susirinkime;

8) lobistai ir lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų vadovai bei valdymo organų nariai, darbuotojai ir akcininkai (dalininkai) dalyviai, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/2 ir daugiau balsų dalyvių susirinkime;

9) asociacijų ir viešųjų įstaigų, kurios yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, valdymo organų nariai ir akcininkai (dalininkai) dalyviai, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/2 ir daugiau balsų dalyvių susirinkime;

10) visuomenėje žinomi fiziniai asmenys, populiarūs socialinių tinklų veikėjai ir tinklaraštininkai, sėkmingai formuojantys tikslinių grupių nuomonę įvairiais klausimais, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams;

1110) kiti fiziniai asmenys, einantys viešąsias pareigas ir (arba) turintys viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantys viešųjų paslaugų tiekimą ir (arba) naudojantys viešuosius išteklius ir (arba) atliekantys svarbų vaidmenį viešajame gyvenime dėl savo veiksmų ar padėties patekę į viešumą, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.“

 

Pritarti iš esmės

Tikslinti redakciniu požiūriu: tačiau  pritariant Nacionalinės teismų administracijos pasiūlymų esmei. Taip pat siūlytina atsisakyti politinių partijų rėmėjų viešųjų asmenų sąraše, atsižvelgiant į tai, kad daugelis rėmėjų gali remti politines partijas ar organizacijas labai nedidelėmis sumomis , pvz. 15 eurų.  Svarstytina pasiūlymo dalis dėl reikšmingos dalies balsų dalyvių susitikime  komiteto siūlomas santykis 1/4 ir daugiau.

 

4.4.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio dialogo skyrius (Lietuvos Respublikos trišalė taryba)

2021-11-12

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio dialogo skyrius (Lietuvos Respublikos trišalė taryba)

2021-11-12

 

 

 

Informuojame, kad 2021 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje buvo svarstytas klausimas „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“. Siunčiame posėdžio protokolo išrašą.

7. SVARSTYTA. Papildomas klausimas. Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.

NUTARTA. Fiksuoti, kad: 1. Išklausyta informacija dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. 2. Lietuvos Respublikos trišalė taryba kreipiasi į įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narius – su prašymu tęsti diskusijas dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto su socialiniais partneriais.

Atsižvelgti

Diskusijos vyko KK klausymų metu.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai:

Eugenijus Sabutis

Vidmantas Kanopa

Liudas Jonaitis

Kęstutis Vilkauskas

2021-10-22

 

 

 

 

 

 

 

Seimo nariai:

Eugenijus Sabutis

Vidmantas Kanopa

Liudas Jonaitis

Kęstutis Vilkauskas

2021-10-22

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo nariai:

Eugenijus Sabutis

Vidmantas Kanopa

Liudas Jonaitis

Kęstutis Vilkauskas

2021-10-22

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo nariai:

Eugenijus Sabutis

Vidmantas Kanopa

Liudas Jonaitis

Kęstutis Vilkauskas

2021-10-22

 

 

1

(2)

 

(74)

 

 

Argumentai:

Pasiūlymas dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) teikiamas, siekiant aiškesnio ir tikslesnio teisinio reguliavimo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Projektu siūlomos naujos nuostatos yra galimai neatitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijų, taikomų teisėkūroje. Priėmus Projektą ir išplėtus viešojo asmens sąvoką, galimai bus susiduriama su teisinėmis pasekmėmis, neatitinkančiomis ir proporcingumo principo, nes tokiu atveju viešaisiais asmenimis bus laikomi visi be išimties valstybės tarnautojai ir valstybės ar savivaldybių įstaigų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nepriklausomai nuo jų atliekamų funkcijų. Tai reiškia, kad viešojo asmens, kurio asmens duomenys gali būti viešinami be jų sutikimo, kategorijai būtų priskiriami ir savarankiškų sprendimų nepriimantys bei viešojo administravimo funkcijų neatliekantys valstybės tarnautojai, taip pat ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai, kaip vairuotojas, sargas, valytojas, elektrikas, santechnikas, stalius ir pan.

Siūloma nuostata, kad viešaisiais asmenimis būtų laikomi visi kandidatai rinkimuose, net jei nebuvo juose išrinkti, dviejų tos institucijos, į kurią kandidatavo, kadencijų laikotarpį, yra perteklinė, nes šių asmenų prilyginimas valstybėms politikams, teisėjams ir kitiems pareigūnams, kurie užėmė realias pareigas ir turėjo realius įgaliojimus, tačiau jų viešojo asmens statusas pasibaigia kartu su jų atitinkamų pareigų pabaiga, yra abejotinas ir galimai nelygiateisis.

Akcentuotina, kad viešaisiais asmenimis būtų laikomi visi be išimties tam tikrų subjektų, gavusių valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, valdymo organų nariai ir dalyviai, nepriklausomai nuo gauto finansavimo dydžio ir laikotarpio, kada tas finansavimas buvo gautas. Tai reiškia iš esmės neribotą laiką, kai ši asmenų grupė bus priskirta viešiesiems asmenims bei galimai apribos jų teisę į privatumą neapibrėžtam laikui.

Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlome papildyti Projektą.

 Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 74 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 74 dalį ir ją išdėstyti taip:

„74. Viešaisiais asmenimis yra:

1) valstybės politikai;

2) teisėjai;

3) valstybės ir savivaldybių pareigūnai, valstybės tarnautojai, asmenys valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai;, išskyrus asmenis šiose institucijose atliekančius ūkines ar technines funkcijas ir tuos, kurie neatlieka viešojo administravimo funkcijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme;

4) valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ir įstaigų vadovai bei valdymo organų nariai;

5) politinių partijų ir rinkimų komitetų valdymo organų nariai;

6) kandidatai rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiui, kuris yra lygus dviems kadencijoms tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo iki Vyriausiosios rinkimų komisijos galutinių tos institucijos rinkimų, į kurią asmuo kandidatavo, oficialaus rezultatų paskelbimo); 

7) juridinių asmenų, kurie sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir(arba) dalyvauja viešųjų pirkimų sutarties vykdyme subrangovo teisėmis, valdymo organų nariai ir akcininkai (dalininkai);

8) lobistai ir lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų valdymo organų nariai, darbuotojai ir akcininkai (dalininkai);

9) asociacijų ir viešųjų įstaigų, kurios yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą einamųjų kalendorinių metų laikotarpyje, valdymo organų nariai ir akcininkai(dalininkai);

10) kiti fiziniai asmenys, einantys viešąsias pareigas ir(arba) turintys viešojo administravimo įgaliojimus ir(arba) administruojantys viešųjų paslaugų tiekimą ir(arba) naudojantys viešuosius išteklius ir(arba) atliekantys svarbų vaidmenį viešajame gyvenime.”

Pritarti iš dalies

Pritartina pasiūlymo esmei dėl proporcingumo išlaikymo. Atskirų punktų formuluotes siūloma koreguoti, atsižvelgiant į Konstitucinio bei Aukščiausiojo teismo nutartis ir siekiant objektyviau užtikrinti proporcingumo kriterijus -  atsižvelgtina į Nacionalinės teismų administracijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Nacionalinės televizijos ir radijo asociacijos pasiūlytas atitinkamų punktų redakcijas redakcijos.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:-.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-953., siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas ir komiteto suformuluotą pasiūlymą.

 7.2. Pasiūlymas:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Žmogaus teisių komitetas

2021-11-24

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žmogaus teisių komitetas

2021-11-24

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žmogaus teisių komitetas

2021-11-24

 

 

1

(2)

 

(74)

 

 

Argumentai: atsižvelgiant į Kultūros komiteto rengtuose klausymuose pateiktas pastabas ir pasiūlymus; pritariant Asmens duomenų apsaugos inspekcijos priminimui dėl viešo asmens įvertinimo kriterijų, kurių dalis, remiantis tarptautine teise ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, jau yra nustatyti teismų praktikoje, todėl siūlytina į juos atsižvelgti (šie kriterijai galėtų būti siejami su asmenų žinomumu; jų veiksmų (sprendimų) visuomenine reikšme (pavyzdžiui, kokią faktinę įtaką asmuo turi visuomenei svarbių sprendimų priėmimui); galimybe formuoti visuomenės nuomonę; priimti sprendimus atskiriems visuomenės nariams, daryti įtaką jų gyvenimui); pritariant visoms Seimo kanceliarijos teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) išvadoms, atkreipiant dėmesį į Teisės departamento 1 pastabos 5 pastraipos pastabą dėl 10 punkto, kad projektu pateikiamas nebaigtinis asmenų, laikomų viešaisiais asmenimis, sąrašas. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 10 punkte viešiesiems asmenims priskiriami ir „kiti fiziniai asmenys, einantys viešąsias pareigas <...> ir (arba) naudojantys viešuosius išteklius ir (arba) atliekantys svarbų vaidmenį viešajame gyvenime“ ir tai reiškia iš esmės neribotą asmenų ratą, apibrėžiamą tik vertinamaisiais požymiais; atsižvelgiant į Nacionalinės teismų administracijos, kitų institucijų pateiktus siūlymus, ir atsižvelgiant į Teisės departamento primintą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešojo asmens sąvokos ir tokių asmenų privatumo apimties aspektais, taip pat atsižvelgus į Seimo narių, kitų institucijų pasiūlymus bei pastebėjimus;  siūloma siaurinti viešojo asmens sąvoką išlaikant įmanomai geriausią proporciją tarp asmens privataus gyvenimo apsaugos ir saugomo viešo intereso būti informuotam apie visus veiksnius, galinčius daryti įtaką viešiesiems reikalams, pusiausvyros“. Siūloma 2 straipsnio 74 dalį formuluoti taip: 

Pasiūlymas:

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 74 dalį ir ją išdėstyti taip:

„74. Viešaisiais asmenimis yra:

1) valstybės politikai;

2) teisėjai;

3) valstybės ir savivaldybių pareigūnai, valstybės tarnautojai, asmenys valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbantys pagal darbo sutartis, jeigu jų priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai;

4) valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ir įstaigų vadovai bei valdymo organų nariai;

5) politinių partijų, politinių organizacijų ir rinkimų komitetų valdymo organų nariai;

6) kandidatai rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiui, kuris yra lygus dviems vienai kadencijomsai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo);

7) juridinių asmenų, kurie sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir(arba) dalyvauja viešųjų pirkimų sutarties vykdyme subrangovo teisėmis, valdymo organų nariai ir akcininkai (dalininkai) vadovai ir dalyviai, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/4 ir daugiau balsų dalyvių susirinkime;

8) lobistai ir lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų valdymo organų nariai, darbuotojai ir akcininkai (dalininkai) asmenys, kurie veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu;

9) asociacijų ir viešųjų įstaigų, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir(arba) savivaldybių finansavimą, valdymo organų nariai ir akcininkai(dalininkai); vadovai ir dalyviai, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/4 ir daugiau balsų dalyvių susirinkime;

10) visuomenėje žinomi fiziniai asmenys, populiarūs socialinių tinklų veikėjai ir tinklaraštininkai, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams;

10 11) kiti fiziniai asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantys viešųjų paslaugų tiekimą ir (arba) dėl savo veiksmų ar padėties patekę į viešumą, ir (arba) atliekantys svarbų vaidmenį viešajame gyvenime jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arūnas Valinskas, Vytautas Bakas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-.

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Tomas Vytautas Raskevičius

 

 

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Lukšienė


[1] Lietuvos aukščiausiasis teismas. 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016.

[2] Europos Žmogaus Teisių Teismas. 2009 m. liepos 23 d. sprendimas Hachette Filipacchi Associes („ICI PARIS“) v. France byloje, Nr. 12268/03

[3] Europos Žmogaus Teisių Teismas. 2012 m. vasario 7 d. sprendimas Axel Springer AG v. Germany byloje, Nr. 39954/08; Europos Žmogaus Teisių Teismas. 2012 m. spalio 9 d. sprendimas Alkaya v. Turkey byloje, Nr. 42811/06

[4] Žr. Lobistinės veiklos įstatymo 7 str.: „Lobistine veikla nelaikoma: <...> 6) <...> juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus <...> kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas.““

[5] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021

[6] https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta311/content

[7] Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. byloje 3K-3-390/2008, kurioje buvo nustatyta, kad asmuo nelaikomas viešuoju asmeniu, nes šis asmuo neturi teisės duoti privalomus nurodymus atskiriems visuomenės nariams ar kitaip daryti įtaką jų gyvenimui, jo veikla nereikšminga didelei visuomenės daliai ir nekelia jokio pagrįsto visuomenės intereso juo domėtis.

[8] Pavyzdžiui, 2012 m. vasario 7 d. sprendime Axel Springer AG v. Germany byloje, pareiškimo Nr. 39954/08, Europos Žmogaus Teisių Teismas atkreipė dėmesį į asmens žinomumo kriterijus.

[9] https://www.echr.coe.int/Documents/Guide_Art_10_ENG.pdf

[10] https://www.echr.coe.int/Documents/Guide_Data_protection_ENG.pdf