LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO, PRIEDO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 1885 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-3534
2024-05-22 Nr. 102-P-16
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilių Semešką pavaduojanti Rasa Petrauskienė, Algirdas Stončaitis, Andrių Vyšniauską pavaduojantis Andrius Navickas.
Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vedėjas Evaldas Putrimas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
LRS kanceliarijos teisės departamentas 2024-03-21 |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 1885 straipsnyje nustatoma atsakomybė už Lietuvos Respublikos minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatyme nustatytų reikalavimų, nustatomų Lietuvos subjektų grupių ir tarptautinių subjektų grupių apmokestinamiems subjektams, nesilaikymą. Pagal Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP- 3533 nuostatas, Lietuvos subjektų grupė ir tarptautinė subjektų grupė yra atskiri subjektai, todėl svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 1885 straipsnyje šie minimi subjektai neturėtų būti atskirti jungtuku „ar“. |
Pritarti |
|
|
2. |
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė |
2 |
|
|
Projekto 2 straipsniu yra keičiamas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 589 straipsnio 66 punktas. Numatoma, kad įstatymas įsigalios 2024 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas (likusi priėmimo stadija) Administracinių nusižengimų kodekso 95, 3621, 589 straipsnių, priedo pakeitimo ir 961 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3259, kuriame taip pat yra keičiamas to paties ANK 589 straipsnio 66 punktas ir nustatoma tokia pati įsigaliojimo data. Atsižvelgiant į tai įstatymo projekto nuostatos turėtų būti suderintos, t.y. svarstomo projekto Nr. XIVP-3534 2 straipsniu keičiamame ANK 589 straipsnio 66 punkte turėtų būti išbraukta nuoroda į 961 straipsnį. |
Pritarti |
Pastaboje minimas įstatymas 2024 m. gegužės 16 d. jau yra priimtas. |
|
3. |
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė |
|
|
|
Priėmus svarstomą įstatymo projektą reikės atitinkamai keisti Seimo 2024-03-28 priimtą įstatymą Nr. XIV-2518, įsigaliosiantį 2025-01-01, kuriame taip pat yra keičiamas ANK 589 straipsnio 66 punktas, jame įrašant nuorodą į ANK 1885 straipsnį. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2024-03-20
|
|
|
|
Dėl minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo (MALĮ) projekto Nr. 23-15598(3)[1]Teikiame ekspertizę dėl MALĮ projekto, kuriuo siekiama perkelti 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje[2] (toliau – Direktyva) nuostatas. Nors dalies Direktyvos nuostatų taikymo pradžią Vyriausybė siūlo atidėti, didžioji Direktyvos nuostatų dalis galioja Lietuvoje veikiantiems ir apmokestinimo kriterijus atitinkantiems ūkio subjektams jau nuo 2024 m. pradžios. Nesant teisinio reglamentavimo ir vėluojant perkelti Direktyvos nuostatas, įmonės susiduria su teisiniu neapibrėžtumu, kuriame turi veikti ir prisiimti didžiules rizikas. Šioje ekspertizėje išsamiai paaiškinami iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvoje veikiantys subjektai ir siūlomi konkretūs sprendimai, mažinantys neigiamą Direktyvos ir vėluojančio jos įgyvendinimo poveikį šalies ūkiui. Vyriausybės teikiamo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Direktyvos taikymo atidėjimas leis apsaugoti įmones nuo „neproporcingos administracinės naštos”. Ekspertizėje pateikiami argumentai paaiškina, kodėl šie Vyriausybės teiginiai nėra tikslūs: nuo neproporcingos naštos bus apsaugotos šalies valdžios institucijos, tačiau ne ūkio subjektai. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva ir vėluojantis jos įgyvendinimas darys neigiamą įtaką ne tik ūkio subjektams, bet ir nevyriausybinėms organizacijoms bei Lietuvos investiciniam klimatui. Vėluojančio Direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę kontekste būtina užtikrinti verslo subjektams jų veiklos tęstinumui reikalingą teisinį aiškumą:1. Naujo mokesčio bei jo administravimo reglamentuojančios tvarkos įvedimas atgaline tvarka, nesuteikiant mokesčių mokėtojams laiko prisitaikyti, bet nustatant baudas už prievolės nevykdymą, prieštarauja teisėkūros principams.Pagal MALĮ projektą, mokesčių taisyklės bus keičiamos nuo 2024 m sausio 1 d., t.y. atgaline tvarka, ir neleis ūkio subjektams prisitaikyti prie naujų taisyklių. Įstatymo priėmimas atgaline tvarka sukelia teisinę koliziją ir prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo nuostatai, jog „<...> mokesčių įstatymai, <...> iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos”[3]. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad administracinių nusižengimų kodekso projektu, „perkeliant Direktyvos nuostatas <...>, siūloma nustatyti baudas už MALĮ projektu nustatytų reikalavimų nesilaikymą (nuo 1,8 tūkst. eurų iki 3,8 tūkst. eurų <...>).” Numatomos baudos už įstatymo, įsigaliojančio atgaline tvarka, reikalavimų nesilaikymą, pažeidžia teisėkūros principus ir negali įsigalioti iki 2030 m., kol bus išspręsti visi su pilnu Direktyvos perkėlimu susiję klausimai. Nesant įstatymo, aiškiai nustatančio naujai atsirandančias prievoles informacijos teikimui, ūkio subjektai negali pradėti prisitaikymo prie teisinio reguliavimo procesų, nors informaciją privalės pateikti jau už 2024 m. prasidėjusius finansinius metus. Baudos negali įsigalioti anksčiau, negu po visų Direktyvos nuostatų perkėlimo ir po to, kai bus sudarytos prielaidos įmonėms pilnai prisitaikyti prie naujo reguliavimo. <toliau pastabos teikiamos ne ANK projektui> ApibendrinimasMinimalaus mokesčio direktyva, o ypač vėluojantis jos įgyvendinimas, kelia daug iššūkių Lietuvos ūkio subjektams ir ekonomikos konkurencingumui. Svarbu kuo greičiau užtikrinti įmonėms teisinį aiškumą, kad jos galėtų pradėti prisitaikymo procesus. Tam reikia sparčiai priimti nacionalinį įstatymą ir parengti jo komentarą bei metodines gaires, kuriomis vadovaujantis įmonės galėtų sklandžiai prisitaikyti prie naujo reguliavimo. Turint omenyje, jog valdžios institucijos vėluoja perkelti ES Direktyvą ir nesudaro galimybės įmonėms užtikrinti teisinę atitiktį, būtina netaikyti baudų. Kadangi naujas reguliavimas Lietuvoje veikiančioms įmonėms reikš dideles prisitaikymo sąnaudas pritaikant sistemas ir adaptuojant vidinius procesus, labai svarbus VMI įsitraukimas ir prisitaikymo sąnaudų kompensavimas. Įmonėms turėtų būti sukurti sprendiniai, lengvinantys administracinę naštą. Be to, siekiant amortizuoti žalą Lietuvos konkurencingumui, būtina įvertinti poveikį Lietuvoje veikiančioms mokestinėms lengvatoms ir ieškoti būdų padidinti Lietuvos investicinį patrauklumą. |
Atsižvelgti |
Rašte pateiktos pastabos iš esmės yra skirtos kitam, pakete esančiam projektui, todėl vertintinos Biudžeto ir finansų komitete, svarstant pagrindinį Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3533. Šis įstatymo projektas yra lydimasis projektas pakete, todėl jo įsigaliojimo data nekeistina, nes pagrindiniame įstatymo projekte nustatyta analogiška – 2024 m. liepos 1 d.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase
Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė