2017-11-21

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

KINO ĮSTATYMO NR. IX-752 2  STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-1097

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

22

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis numato, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų (KT 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Konstitucijos 25 straipsnis taip pat numato, jog laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su neapykantos kurstymu (informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų) skleidimas, kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų). Todėl privaloma užtikrinti, kad neapykantos kurstymas nebūtų propaguojamas ir būtų draudžiamas Lietuvoje rodomose kino filmuose.

Taip pat šiandien kinu yra neretai bandoma manipuliuoti mūsų visuomenės emocijomis, palaužti piliečių pasitikėjimą valstybe, juos sukiršinti, skleidžiant melą ir dezinformaciją apie mūsų valstybingumo pamatus ir simbolius ar net klastojant istoriją.

Todėl būtina ne tik įvesti ir apibrėžti neapykantos kurstymo sąvoką Lietuvos Respublikos kino filmo įstatyme, bet ir suteikti indeksavimo komisijai galimybę vertinti filmus pagal neapykantos kurstymo sąvoką apimančius kriterijus ir drausti tokius filmus rodyti Lietuvos Respublikoje.

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.    Bendra filmo gamyba – filmo gamyba dalyvaujant Lietuvos ir užsienio filmo gamintojams, įpareigotiems bendros gamybos sutarties, sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktais.

2.    Filmas – garso ir vaizdo kūrinys, kurį sudaro juostoje ar kitoje laikmenoje nuosekliai užfiksuoti temos susieti vaizdai ir kuris skirtas atkurti bet kokiomis techninėmis priemonėmis ir rodyti.

3.    Filmo gamintojas – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padalinys, kurie verčiasi filmų gamyba ir yra atsakingi už kūrybinį, organizacinį, finansinį filmo gamybos procesą.

4.    Filmo gamyba – filmo kūrybinio sumanymo įgyvendinimo etapas, kurio metu filmuojant pagal scenarijų, kalendorinį darbų planą ir laikantis sąmatos yra sukuriamas filmas.

5.    Filmo platinimas – filmo kopijų nuoma, panauda ar pardavimas.

6.    Filmo rodymas – filmo pateikimas žiūrovams (viešas atlikimas) bet kokiomis techninės įrangos priemonėmis kino teatruose ir kitose viešosiose vietose, per televiziją ar kitomis medijos priemonėmis.

7.    Filmo sklaida – filmo kūrybinio sumanymo (scenarijaus, sinopsio, idėjos aprašymo ir pan.) ir (ar) filmo, jo bendraautorių ir gamintojų pristatymas kino festivaliuose, forumuose, retrospektyvose ar kituose panašaus pobūdžio renginiuose.

8.    Filmo padarymas viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete) – filmo, išskyrus filmus, kurie yra viešo naudojimo kompiuterių tinkle (internete) viešai skelbiamų televizijos programų sudėtinė dalis, viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.

9.    Filmų rodytojas – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padalinys, kurie verčiasi filmų rodymu kino teatruose ar kitose erdvėse.

10.  Kinas – kultūros sritis, apimanti kūrybinę ir gamybinę kino veiklą, filmų platinimą, jų rodymą, sklaidą, kino kultūros sklaidos projektus, kino paveldo apsaugą ir kino teatrų veiklą.

11.  Kino kultūros sklaidos projektas – projektas, skirtas kiną populiarinti – viešinti kino leidiniuose, specializuotose interneto svetainėse, edukacinei bei kitai veiklai, puoselėjančiai kino meną.

12.  Kino paveldas – Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoma, dokumentuojama ir naudojama originali nacionalinių filmų medžiaga, su filmo gamyba susiję dokumentai (scenarijus, filmavimo ar aktorių atrankos kadrai, nuotraukos, plakatai ir kt.) ir kitos išliekamąją vertę turinčios kino priemonės.

13.  Kino priemonės – žaliavos, rekvizitas, paviljonai, techninė įranga (įrenginiai, aparatūra, techniniai prietaisai, jų atsarginės dalys) ir kitos priemonės, naudojamos filmams gaminti, tiražuoti, platinti, saugoti ir rodyti, taip pat su filmo gamyba susiję dokumentai (scenarijus, filmavimo ar aktorių atrankos kadrai, nuotraukos, plakatai ir kiti dokumentai).

14.  Kino projektas – kino sumanymo įgyvendinimo planas, teikiamas, siekiant gauti kino valstybinį finansavimą parengiamiesiems nacionalinių filmų darbams, nacionalinių filmų gamybai, sklaidai, platinimui, rodymui, kino paveldui kaupti, išsaugoti ir rodyti bei kino kultūros sklaidos projektams.

15.  Kino teatras – speciali vieta, skirta filmams rodyti.

16.  Kino valstybinis finansavimas – valstybės politiką kino srityje įgyvendinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos kinui teikiama valstybės pagalba iš valstybės biudžeto lėšų.

17.  Lietuvos filmo gamintojas – filmo gamintojas – fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis arba kitas fizinis asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.

18.  Originali filmo medžiaga – filmui kokybiškai atgaminti ir tiražuoti būtina ir ilgalaikiam saugojimui tinkama medžiaga (fotocheminio pagrindo laikmenų filmo – vaizdo ir garso negatyvai arba tarpiniai pozityvai su garso takeliu arba be jo; ne fotocheminio pagrindo laikmenų filmo – sinchroninio vaizdo ir garso skaitmeninė medžiaga, iš kurios buvo pagaminta kokybiškam rodymui skirta kopija).

19.  Parengiamieji filmo darbai – filmo kūrybinio sumanymo įgyvendinimo etapas, kurio metu sukuriamas scenarijus, įsigyjamos teisės naudoti kūrinius, gretutinių teisių objektus ir archyvinę medžiagą, sudaroma kūrybinė grupė, surandami investuotojai ir partneriai bei atliekami kiti iki filmo gamybos būtini darbai.

20.  Pornografinis filmas – filmas, kurio pagrindinis tikslas – atvirai ir detaliai vaizduoti lytinį aktą, lytinius organus, tuštinimąsi, masturbaciją arba lytinius iškrypimus (pedofiliją, sadizmą, mazochizmą, zoofiliją, nekrofiliją ir kitus iškrypimus).

21.  Smurtinis filmas – filmas, kuriame detaliai rodomas žmonių, gyvūnų žudymas, žalojimas, kankinimas ar kitoks skausmą, diskomfortą sukeliantis ar kitokią (fizinę, psichologinę, turtinę) žalą žmonėms ar gyvūnams darantis elgesys, taip pat vandalizmas ir (ar) teigiamai vertinama, skatinama prievarta, žiaurumas ar mėgaujamasi tuo.

22. Neapykantos kurstymas -  informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų) skleidimas filmuose, kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų.

22.  23. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas), Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas), Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme (toliau – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas).

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

11. Jeigu Filmų indeksavimo komisija nustato, kad filmas yra pornografinis, smurtinis arba kurstantis neapykantą filmo indeksas pagal žiūrovų amžiaus cenzą nesuteikiamas, filmas Filmų registre neregistruojamas ir negali būti rodomas ir platinamas Lietuvos Respublikoje.

 

 

 

 

 

 

 

Teikia:

Seimo nariai     

Laurynas Kasčiūnas

Vytautas Bakas

Vytautas Kernagis

Paulius Saudargas (pasirašė 2017-11-28)