Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 9, 2022Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 121
STENOGRAMA
2021 m. gruodžio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, sveiki susirinkę po pietų. Pradedame gruodžio 7 dienos Seimo vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės kalba ir atsakymai į Seimo narių klausimus
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis, kuriame šiandien vieši švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė. Kviečiu ją į tribūną pristatyti aktualiausius švietimo, mokslo ir sporto politikos klausimus. Bus galimybė po pristatymo užduoti klausimų. Prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Laba diena, mieli kolegos. Norėčiau pakalbėti svarbiu klausimu apie mokytojus. Tikrai aktuali tema. Tiesiog pasirinkau šią temą dėl jos aktualumo ir dėl to, kad pastarosiomis dienomis yra nemažai diskusijų viešojoje erdvėje, dėl to, kad mes turime mokytojų trūkumą ir tas trūkumas po keleto metų bus dar didesnis. Taigi jau yra priimti ir dar reikia priimti nemažai svarbių sprendimų tam, kad ši situacija keistųsi.
Turime programą, ją vadiname „Pirmiausia – mokytojas“. Joje yra keletas labai svarbių krypčių…
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Mieli kolegos, gal galime…
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš galiu ir nepristatyti, jeigu niekam neįdomu čia tie mokytojai.
PIRMININKAS. …pokalbius perkelti šiek tiek toliau? (Balsai salėje) Prašau, ministre.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. (Čia man pačiai turbūt reikia paspausti, taip? Gerai.) Noriu šiek tiek pakalbėti apie dabartinę situaciją, kokią mes ją matome, kokia jinai yra. Dominuoja vyresnio amžiaus mokytojai. Mes žinome, kad mūsų mokytojų amžiaus vidurkis jau yra virš 50 metų. Čia matote labai gerą iliustraciją, jog 51–60 metų amžiaus mokytojų Lietuvoje yra daugiausia. Yra savivaldybių, kuriose ši problema ypač aktuali. Matome čia kelis pavyzdžius: Rokiškis, Anykščiai, Utena.
Taip pat, jeigu pasižiūrėsime į mokytojų darbo užmokestį, matysime, jog darbo užmokesčio sistema yra labai plokščia. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mokytojo karjera kaip ir neegzistuoja, nes jeigu tu pradėjai dirbti ir tu gauni be stažo 1 tūkst. 500 eurų bruto darbo užmokestį, tai mokytojo su dešimties metų stažu atlygis paauga tik apie 100 eurų.
Apskritai, jeigu pažiūrėtume skirtumą tarp visiškai pradedančio ir turinčio didžiausią patirtį ir mokytojo eksperto, atlyginimo auginimas yra tik 300 eurų. Jeigu palygintume su kitomis sritimis ir su kitomis karjeromis, galime pasakyti, kad tai yra labai plokščia karjeros sistema ir tokia sistema nemotyvuoja jaunimo rinktis mokytojo profesiją.
Kitas svarbus momentas yra etato dydis pagal įstaigos dydį. Labai prašau visų atkreipti dėmesį į šitą skaidrę. Mes matome, kaip mokytojo atlyginimo etato dalis priklauso nuo mokyklos dydžio. Čia yra vidutiniai dydžiai. Jeigu mes pasižiūrėsime į mokyklas, kuriose yra iki 100 mokinių, mes ten matysime tokius etatų dydžius kaip 0,3, 0,25 ir taip toliau. Vidutinis yra 0,69.
Turime ir 10 % mokytojų, kurie dirba daugiau negu vienu etatu. Aišku, tai daugiausiai vyksta miestuose. Ir turime apie 10 % žmonių, kurie dirba pusantro etato. Jeigu pasižiūrėsime, kokia yra mokytojų parengimo situacija, ką mes matome, mes parengiame pedagogų užtektinai – 1 tūkst. 152 pedagogai absolventai. Tikrai Lietuvai pakanka, pakaktų dar ir mažiau, užtektų kiekvienais metais maždaug apie 600–800. Bet problema yra kokia? Problema yra tokia, kad tik 40 % baigusių absolventų įsidarbina mokyklose per pirmus metus. Tas pats yra, ta pati tendencija yra ir vėliau. Kitas, dar svarbesnis turbūt akcentas, kad tik 20 % iš jų įsidarbina rajonuose.
Vadinasi, kokią mes galime daryti išvadą, jog visiškai nevyksta pedagogų regeneracija, arba atsinaujinimas, regionuose. Baigę absolventai pasilieka miestuose, kai kurie jų baigia tik todėl, kad gautų aukštojo mokslo diplomą, ir tiesiog nesidarbina būti mokytojais. Valstybė išleidžia tikrai dideles lėšas, tačiau valstybė jų neįdarbina, jie neįsidarbina. Vadinasi, reikia ieškoti kitų variantų ir kitų strategijų, kaip paskatinti įsidarbinimą.
Na ir vidutinis įsidarbinusio absolvento etato dydis irgi yra nedidelis. Čia yra vidutinis – 0,7. Atskirus atvejus matytume žymiai mažesnius. Taigi čia yra dar dešinėje pavaizduota, kiek maždaug baigia vienoje ar kitoje srityje.
Jeigu pasižiūrėsime į priėmimą, į dalyko pedagogikos studijų programas pagal specializacijas, tai matome, kad, pavyzdžiui, 2021 metais į chemiją nebuvo priimta nė vieno studento. Mes matome, kad fizikos programoje 2020 metais mokėsi du, 2021 metais – vienas. Matome filosofiją ir etiką, taip pat labai nedaug. Kiti atvejai taip pat. Lenkų kalba ir literatūra. Tikrai turime labai nedaug stojančiųjų į tam tikras specialybes.
Mes apskaičiavome taip pat ir mokytojų regeneracijos koeficientą. Aš čia labai giliai neanalizuosiu, nes turime tikrai nedaug laiko, bet matome, jog rizikingiausios sritys pagal regeneracijos, arba atsinaujinimo, koeficientą, tai yra santykis tarp jaunesnio negu 50 ir vyresnio negu 50 mokytojo blogiausias yra tose srityse: matematika, fizika, chemija, biologija, istorija, technologijos ir netoli tos ribos yra lietuvių kalba ir literatūra bei pradinis ugdymas. Regionuose įsidarbinę prioritetinių sričių specialistai sudaro tik 1 % visų įsidarbinusių bendrojo ugdymo įstaigose, tai yra labai menki skaičiai.
Pagrindiniai iššūkiai. Čia tik reziumuoju, apie ką kalbėjau, nevyksta, kas yra aišku iš to, ką pristačiau, kad nevyksta mokytojų korpuso atsinaujinimas, ypač regionuose. Absolventai lieka daugiausia didžiuosiuose miestuose, tik nedidelė jų dalis įsidarbina regionuose. Nebūtinai stoja ir renkasi tas sritis, kurios nebūtinai yra prioritetinės. Mes tikrai turime nemažą skaičių baigusiųjų kūno kultūrą ir kitas specialybes, bet turime labai mažai baigusiųjų tiksliuosius, gamtos mokslus, taip pat lietuvių kalbą ir literatūrą.
Šiandien įgyvendinama stipendijų sistema nesusieta su prioritetais. Mes šiandien stipendijas mokama visiems. Visiems, kurie įstoja. Nesvarbu, kad jų tik 40 % darbinasi ir kad tam tikrose srityse mes turime ne trūkumą, o didžiulį perviršį, mes visiems mokama papildomą 300 eurų stipendiją.
Taip pat tikrai turime poreikių neatliepiančią kvalifikacijos tobulinimo sistemą. Šiandien apie ją nekalbėsiu, nes čia dar tik pradedame darbus. Gal tik kelis momentus pasakysiu. Ir, kaip jau minėjau, atlygio sistema nemotyvuoja taip pat rinktis pedagogo kelio.
Skubūs veiksmai. Dėl ko mes jau dabar priėmėme sprendimus ir tie sprendimai bus įgyvendinti nuo kitų metų, tai mes nusprendėme, jog šiek tiek koreguojame stipendijų sistemą ir mokame 300 eurų stipendiją nuo pirmo kurso prioritetinėse specializacijose ir paskutiniame kurse, jeigu yra sudaryta sutartis su savivaldybe arba mokykla, studentas turi galimybę gauti 500 eurų paramą, jeigu jisai sutinka atidirbti ne mažiau kaip trejus metus ir yra įdarbinamas ne mažiau kaip 0,7 etato. Taip pat panašus pasiūlymas yra gretutinių prioritetinių specializacijų studentams, taip pat pedagoginių profesinių studijų studentams.
Kitas labai svarbus tikslas, jau priėmėme sprendimus šioje srityje, tai pritraukti kituose sektoriuose dirbančius specialistus. Tai 20 % planuojame padidinti profesinių pedagogikos studijų vietų skaičių nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. ir panaikinti nereikalingus barjerus tapti pedagogu. Čia sprendimai buvo priimti prieš keletą dienų, tai yra mes supaprastinome galimybę tapti mokytoju kitų specialybių specialistams. Kaip pavyzdys, jeigu aš aukštojoje mokykloje esu baigęs 60 kreditų atitinkamo dalyko, tarkime, matematikos, tai aš galiu pradėti dirbti pedagogu ir per dvejus metus įgyti pedagogo kvalifikaciją. Beje, galimybė įgyti pedagogo kvalifikaciją dirbant yra numatyta ir mūsų Švietimo įstatyme. Šiandien tokias specialybes baigę žmonės, tarkime, kaip finansus, negali dirbti matematikos mokytojais. Tai mes siūlome, kad jie turėtų tokią galimybę. Aišku, tai niekaip neatleidžia to žmogaus nuo pedagogikos studijų baigimo. Taip pat, jeigu jis finansuose matematikos kreditų turi mažiau negu 18, jis turi kartu per trejus metus papildyti ir tuos dalyko kreditus. Jam taip pat yra būtina pedagogo kvalifikacija. Bet jis tai gali padaryti dirbdamas, jau pradėjęs dirbti mokytoju. Tai yra labai aktualu mūsų rajonų savivaldybėms, mažosioms savivaldybėms, mažosioms mokykloms, kurioms šiandien labai trūksta mokytojų ir ypač tam tikrose prioritetinėse srityse. Arba, tarkime, jeigu… Čia tarp mūsų yra ne vienas universiteto ar kolegijos dėstytojas, tai šiandien būtų labai sudėtinga būti mokytoju, nepaisant to, kad gali būti pradirbęs universitete 15 ir 20 metų. Mes tas sąlygas šiek tiek palengviname ir sudarome galimybę ateiti dėstytojams taip pat dirbti mokyklose.
Kiti artimiausi veiksmai. Jau kitais metais planuojame finansuoti, ne tik planuojame, bet finansuosime dirbančių mokytojų papildomo dalyko kompetencijų įgijimą. Tarkime, jeigu… Ir dabar tai vyksta, yra ir struktūrinių fondų programa. Tai tęsime, tai labai svarbu, kad mokytojas galėtų įgyti antrą kvalifikaciją ir dėstyti du dalykus. Taip pat stiprinsime kvalifikacijų ir kompetencijų tobulinimo sistemą. Čia esame pasirengę nuo kitų metų paleisti nacionalines kvalifikacijos kėlimo programas prioritetinėse srityse, tai tose srityse, kur visoms mokykloms yra svarbu, visiems mokytojams yra svarbu, tai yra įtraukusis ugdymas. Mums neužtenka tik taškiniu principu dirbti su įtraukiuoju ugdymu, mums svarbu, kad visi mokytojai ir ateidami į mokyklą, ir dirbdami mokykloje turėtų gebėjimų, kaip dirbti su įvairių poreikių vaikais. Tai yra labai svarbi nacionalinė šios srities programa.
Mums labai svarbu, jog visi mokytojai mokėtų užsienio kalbą. Mums labai svarbu, jog mokytojai gautų naujausių ir šiuolaikinių didaktikos žinių – tai čia yra sritys, taip pat skaitmenizacijos, tai yra informacinių technologijų. Šios sritys yra pasirinktos kaip prioritetinės ir mes manome, kad turi būti užtikrintas kokybiško lygio programų įgyvendinimas. Taip pat norėtume, kad mokytojams būtų, ne norėtume, o planuojame, kad mokytojams galėtų būti įskaitomi aukštojo mokslo moduliai. Mūsų siekis yra, kad per tam tikrą laiką judėtume link magistro kvalifikacijos. Čia galima būtų jau per nacionalines kvalifikacijos kėlimo programas įskaityti tam tikrus modulius.
Karjeros modelio atnaujinimas bei mentorystės pradedantiems mokytojams įteisinimas. Šiuo metu mentorystė vyksta, bet daugiau tokia savanoriška, ji nėra įteisinta. Taip pat rengiame pagalbos mokyklų vadovams paketą, jį pradėsime įgyvendinti kitą rudenį. Taip pat Nacionalinės švietimo agentūros stiprinimo projektas. Šiuo metu mes kaip tik darbuojamės ir žiūrime į ministerijos ir Nacionalinės švietimo agentūros funkcijas, kad jos nesidubliuotų, kad agentūra būtų kompetencijų centras, kuris galėtų visais klausimais padėti mokykloms ir apskritai švietimo institucijoms.
Dar vienas labai svarbus momentas, manęs dažnai klausia, tai yra Nacionalinės ugdymo krypties mokslinių tyrimų programa. Mes planuojame, jeigu viskas gerai, nuo kito rudens paleisti programą. Tai ir doktorantūros studijų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje finansavimas, tiek nacionalinės edukologijos tyrimų inicijavimas ir atskira Nacionalinių edukologijos, arba ugdymo krypties, tyrimų programa. Tai ir tarptautiškumo programos mokytojams, jų stažuotės, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, ir infrastruktūros pritaikymas. Turime tokią didelę programą, planuojame sustiprinti ugdymo mokslus, nes labai labai trūksta ir šiandien mums trūksta tyrimų įvairiais klausimais Lietuvoje ir įrodymų įvairiais klausimais Lietuvoje. Tai tikrai norisi sustiprinti, paskatinti ne tik mokytojų atėjimą, bet ir mokslo toje srityje stiprinimą. Tai tiek, kolegos, mano pristatymo. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui,
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Prašom. Lauksiu klausimų, siūlymų.
PIRMININKAS. Dėkui, jūs kaip tik beveik spėjote per 15 minučių. Mes turime tiek pat laiko klausti. Pagal frakcijas pirmasis klausia S. Tumėnas. Ruošiasi L. Nagienė. Prašom, Stasy.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, ministre, už pristatymą. Minėjote, kad 40 % absolventų nenueina dirbti ir tik 20 % – į regionus. Ar vis dėlto ministerija nesirengia imtis kokių realesnių, konkretesnių žygių, kad jie turėtų ar sutartis, kontraktus, įsipareigojimus? Vis dėlto valstybė sumoka po tuos 300 eurų dabar, tai iš viso beveik 15 tūkst. eurų valstybei kainuoja toks parengimas. Ar nėra mąstoma? Sovietmečiu pasiteisino vis dėlto tie paskyrimai, atidirbimai kažkokio modelio. Ar nemąstote?
Ir antra. Kaip, jūsų nuomone, koreliuoja, kai mes šnekame, kad mokytojo specialybė turi būti prestižinė, o čia dabar pristatote ir pradėjome kalbėti apie tai, kad mokytoju galės eiti dirbti faktiškai be pedagoginio pasirengimo?
PIRMININKAS. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ar neprieštarauja tie dalykai mūsų siekiui ir ką mes dabar norime daryti? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tai tikrai labai geri klausimai. Ačiū. Pirmas klausimas dėl įsidarbinamumo. Taip, aš šiandien trumpai pristačiau, gal nepakankamai akcentavau. 500 eurų stipendija bus galima, jeigu sudaryta sutartis su savivaldybe ar konkrečia mokykla. Mes skatinsime sutarčių sudarymą ir už sutartį bei už stipendiją siūlysime atidirbti ne mažiau kaip penkerius… trejus metus ir turėtų būti įdarbinamas ne mažesniu negu 0,7 etatu. Tikrai jūsų ir pati mintis, ir mes tą mintį tikrai atliepiame ir matome, kad neužtenka išdalinti visiems stipendijas. Vienas momentas, kad stipendiją reikia duoti prioritetinėse srityse.
Antras momentas, kad reikia skatinti sudaryti sutartį. Bet noriu pabrėžti, kad mes kalbame apie savanorišką sutartį. Tai nėra jokia prievartinė sutartis. Jeigu studentas nori, jis randa darbo vietą, jam savivaldybė pasiūlo. Siūlome savivaldybėms ir mokykloms jau žiūrėti paskutinėse klasėse, identifikuoti vaikus, kurie galėtų būti mokytojais, ir juos paskatinti rinktis mokytojo profesiją, vėliau, su jais sudarius sutartį, jie gali grįžti į rajono savivaldybę ir atidirbti. Ir taip pamatyti, kad ten tikrai neblogai gyventi, kartais kur kas geriau negu didmiestyje ir didesnės galimybės, ramybė, šeima. Tai mes tikime, kad jie gali pasilikti.
Dabar dėl galimybės dirbti ir kartu įgyti pedagogo kvalifikaciją. Visada egzistavo ši galimybė, tik ja gal nebuvo labai naudojamasi. Mes dabar tas sąlygas aiškiau išdėstėme ir tai jokiais būdais neprieštarauja mokytojo prestižui, nes mes norime, kad specialistai, kurie yra baigę, tam tikrų sričių specialistai galėtų ateiti dirbti mokytojais. Visoje Europos Sąjungoje yra labai aiškios rekomendacijos, visgi tai jaučiama ir būtent pedagogų rengimo srityje – labai daug tikimasi iš suaugusių žmonių, jau dirbančių žmonių. Tikėtis ir daug vilčių dėti, kad jaunimas masiškai eis dirbti mokytojais, šiuo metu vilties tikrai yra nedaug. Tad kodėl vyresni žmonės, kurie galbūt jaunystėje nepasirinko mokytojo specialybės, bet galbūt baigė matematiką, istoriją, kodėl jie negalėtų baigti pedagogikos?
Ir dar pagalvokime apie sąlygas. Mes visi kalbame, kaip derinti šeimą su darbu, arba norime, kad regionuose žmonės dirbtų. Mes ir turime jiems sudaryti sąlygas. Jeigu mes šių sąlygų nesudarysime, jie visi važiuos į Vilnių, Kauną, dar kažkiek į Šiaulius mokytis palikę savo namus, palikę savo šeimą. (Balsai salėje) Norėčiau išsamiai kolegoms atsakyti, kad būtų aišku. Todėl mes ir siūlome tokią galimybę ir sprendžiame problemą, kuri yra labai akivaizdi. Dėkui, kolega, už klausimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Primenu: klausti minutė, atsakyti būtų gerai per dvi. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi O. Leiputė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų ugdymo kokybė priklauso nuo mokytojo. Aš dabar esu atsivertusi: iki gruodžio 16 dienos visos savivaldybės turi pateikti siūlymus dėl tūkstantmečio mokyklų. Aš vis tiek grįžtu prie jų. Yra keturios programoje dalyvaujančios sritys. Jeigu jūs galvojate tik apie, tarkime, 150 mokyklų, niekaip negaliu suvokti. Vienoje mokykloje yra viena pusė stipresnė, kitoje mokykloje – kita pusė, nejaugi savivaldybės negalės pasirinkti keleto mokyklų, tarkime, kurias sritis stiprinti, nes prieinamumas vaiko į gerą mokyklą… Kiekvienas tėvas nori pateikti į gerą mokyklą. Jeigu mes tik vieną mokyklą stiprinsime, kaip jums atrodo, ar mes pasieksime reikiamą rezultatą? Aš net turiu jūsų programą, kurioje jūs esate užsibrėžę prieinamumą visiems vaikams, kad būtų užtikrinta kokybė. Atsakykite, kaip turėtų savivaldybės dabar elgtis?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, miela Laima. Tikrai jūs labai teisi, tikrai nereikia savivaldybei teikti vienos mokyklos, to niekur nėra parašyta. Savivaldybėje gali dalyvauti ir trys mokyklos, keturios, o kadangi programa yra įgyvendinama tinkliniu principu, dalyvavimas mokymuose ir kompetencijų stiprinimas gali vykti visos savivaldybės teritorijoje, jeigu savivaldybė nėra labai didelė, tarkime, Vilniuje jau būtų sudėtingiau tai padaryti. Bet tikrai galima, jūs labai teisingai akcentuojate. Mes šiuo metu konsultuojamės ir laukiame pačių savivaldybių minčių apie tai, koks dabar yra programos aprašas. Tikrai dėkui, tikrai taip nebus ir, patikinu jus, to neplanavome. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia O. Leiputė. Ruošiasi A. Gedvilas.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiama ministre, jūs minėjote, kad labai stipriai trūksta mokytojų, bet turbūt lygiai taip pat trūksta ugdymo įstaigų vadovų. Kaip jūs manote, ar gerai, kad sėkmingai ketverius penkerius metus dirbantis vadovas, turintis gerų rezultatų, pasiekimų, gerą vaikų mikroklimatą… ar tikslinga tada yra organizuoti konkursus dėl kadencijų, ką jūs manote apskritai šiuo klausimu?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Jeigu rezultatai yra geri ir vadovas tikrai dirba gerai, po pirmos kadencijos jam gali būti pratęsta antrai kadencijai. Čia tikrai nematome jokios problemos dėl šio dalyko. Aš irgi nemanau, bet taip pat nemanau, kad labai geras mokytojas vienoje mokykloje neturėtų dirbti, vadovauti vienai mokyklai 20 metų. Aš labai norėčiau, kad geras vadovas (su juo kalbantis jo karjeros metu tame pačiame mieste, aš nekalbu apie kitus miestus, bet mes abi iš Kauno, tai, pavyzdžiui, Kaune) galėtų padirbėti ir kitoje mokykloje, padėti kitai mokyklai atsistoti ant kojų, jeigu ta mokykla yra silpnesnė. Todėl, man atrodo, tam tikrose srityse tam tikra galimybė, rotacija, yra labai svarbi.
Kas man kelia nerimą? Man kelia nerimą (tai mes bandome ištaisyti, ne viską taip greitai spėjame), kad su vadovu reikia dirbti nuo pirmos jo įsidarbinimo vadovu dienos. Jis turi žinoti, jeigu jis yra geras vadovas, kad jo niekas neplanuoja atleisti ir neatleis. Su juo turi būti nuolatos kalbama, kalbama ir apie jo karjeros galimybes, apie tai, kad galbūt jis gali būti ir kitos mokyklos vadovo mentorius. Todėl aš nematau didelės problemos dėl kadencijų, nes manau, kad tikrai niekas gerų žmonių, trūkstant tokių vadovų, net specialiai negalėtų ir pagalvoti, kad juos būtų galima atleisti. Bet tai, kad vienai mokyklai vadovauja visą gyvenimą, gal irgi nėra visai gerai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi R. Žemaitaitis. Nesant jo, tuomet ruošiasi B. Petkevič. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiama ministre, ačiū už apžvalgą, tačiau klausimą turiu ne apie pedagogus, o apie vaikus mokyklose. Vaikų psichiatrijos specialistai teigia, kad privalomas kaukių dėvėjimas vaikams sukelia didžiulę grėsmę jų psichiniam ir emociniam vystymuisi, užkerta kelią psichosomatiniams ir socialinio bendravimo poreikiams. Šiandien Seimo narių grupės vardu kreipsiuosi į teismą dėl kaukių atšaukimo vaikams mokyklose. Kviečiu jus taip pat pasirašyti mano minėtą pareiškimą. Žinau, kad jūs, kaip ministrė, atsakomybės nesate linkusi prisiimti už operacijų vadovo sprendimus, tačiau Lietuvos vaikai jūsų rankose, jūs nė karto viešai tokio klausimo nekėlėte, todėl savotiškai užimate sąjungininkės poziciją. Tikiu teisingumu, tačiau noriu paklausti, beje, be pykčio. Jei teismas priimtų sprendimą, kad…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. GEDVILAS (DPF). …kaukių dėvėjimas mokyklose buvo neteisėtas, ar prisiimsite atsakomybę ir atsiprašysite viešai Lietuvos vaikų ir jų tėvų?
PIRMININKAS. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Nežinau, ar čia pareiškimas, ar čia klausimas.
PIRMININKAS. Ministre…
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mielas kolega, tikrai be pykčio. Visos priemonės, padedančios mokinius išlaikyti mokykloje, ne per nuotolį, man yra svarbios. Manau, kad ekspertai, Sveikatos apsaugos ministerija, dirbanti toje srityje, tikrai analizuoja situaciją ir tikrai mato, ar reikia tokių priemonių, ar nereikia. Aš neseniai, praėjusią savaitę, buvau Europos Sąjungos švietimo taryboje. Tikrai labai daug kur kaukės yra taikomos, čia viena Lietuva nėra išskirtinė, jinai tiesiog taiko kaukes, nes nori, kad ne tik vaikai, bet ir mokytojai, visuomenė būtų kuo saugesni. Todėl aš jums galiu pasakyti, kad aš remiu šitą sprendimą, jeigu nebuvau to pasakiusi, manau, kad yra svarbios visos priemonės, taip pat ir kaukės, kad išsaugotume vaikus mokyklose.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia B. Petkevič. Ruošiasi A. Butkevičius. Prašom.
B. PETKEVIČ (LRF). Labai ačiū už suteiktą žodį. Aš norėčiau paklausti dėl tinklo kūrimo taisyklių, nes pagal projekto priedą dėl jungtinių klasių mažiausias vidurinio ugdymo mokinių skaičius bus 21 mokinys, o dabar yra 12. Ar nemanote, kad turėtų būti palikta galimybė savivaldybėms pačioms spręsti, kuriose vietovėse tikslinga išlaikyti gimnazines klases, esant mažesniam, negu nustatyta, mokinių skaičiui. Tikrai iš tų gimnazijų, iš tų mokinių būtų atimta galimybė įgyti vidurinį išsilavinimą savo gyvenvietėje, jie gali pristigti motyvacijos baigti tą vidurinį išsilavinimą, o ilgainiui bus blogesnė ugdymo kokybė ir mažės tų gimnazijų, tų mokinių skaičius. Galbūt ir prasidės migracija į didesnius miestelius, miestus.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Ne, tikrai nemanau. Tikrai dėkui, gerbiama Beata, už klausimą. Manau, šiandien yra tokia situacija, kad mes vaikams negalime suteikti gero, kokybiško gimnazinio išsilavinimo. Mes matome, jog vaikai šiandien mažose klasėse neturi galimybių pasirinkti ir mokytis dalykų, kuriuos jie norėtų mokytis aukščiausiu lygiu, nes nesusidaro grupė, nesusidaro mokytojo etatas. Taigi, mes šiandien vaikams nesuteikiame galimybių.
Pavėžėjimas. Gimnazinėse klasėse yra jau beveik suaugę vaikai. Tai yra iš viso natūralus dalykas. Gimnazijos turi būti stiprios gimnazijos ir vaikai į gimnazijas turi ateiti pasirengę. Jeigu mes norime, na, sunku įsivaizduoti, kad, esant keliems vaikams gimnazijos klasėje, jie galėtų įgyti kokybišką išsilavinimą. Taigi labai svarbi ir socialinė aplinka, nes mes labai dažnai kalbame apie ugdymo kokybę, bet pamirštame ir socialinę aplinką – juk vaikai mokosi vieni iš kitų. Nepamirškime, kad tose mokyklose, kurios yra labai negausios, galima sakyti, tuščios, vaikai dažnai būna iš žemesnio socialinio ir ekonominio statuso šeimų, dažnai turtingesnių šeimų tėvai veža vaikus į kitas mokyklas ir mes tada formuojame tokias mokyklas, kur vaikas net negali mokytis iš kito vaiko, – jam nėra galimybių socializuotis. Mes tikrai turime į šituos klausimus taip pat atsižvelgti.
Dėl gimnazijų yra dar viena priežastis, dėl ko gimnazijos negali būti labai mažos. Dėl to, kad mes šiandien neišleidžiame vaikų į profesinį ugdymą. Kodėl mes turime tiek mažai vaikų profesinėse mokyklose? Todėl, kad mokyklos ir savivaldybės neišleidžia, nes jiems reikia vaikų, kad susidarytų klasė. Tai mes šiandien ir turime paradoksalią situaciją, kai mums trūksta specialistų, trūksta darbuotojų. Turime tiktai 24 % Lietuvoje tų, kurie renkasi studijuoti, kiti renkasi aukštąsias mokyklas arba nestoja. Paradoksali situacija. Dėl ko jinai susidaro? Viena iš priežasčių yra ir ta, kad mokyklos saugo savo gimnazistus dėl to, kad yra mažos, ir jos negali išleisti gimnazisto į profesinę mokyklą, nes tada negaus finansavimo. Tai yra nenormali visiškai situacija.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Butkevičius. Prieš jį dar turėjo būti D. Kepenis, tai po to gerbiamas Dainius. Prašom, Algirdas ir tada gerbiamas Dainius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, mano klausimas būtų jums, ypač po penktadienio tokio gero Ateities komiteto posėdžio, aš nesu narys, bet gavau tokią žinutę, kad aukšto lygio buvo komiteto posėdis, tai sekmadienį visą posėdį peržiūrėjau ir perklausiau. Tikrai ir jūs gerą pranešimą padarėte, ir geri pasisakymai buvo, ir tos kryptys tiek organizuojant darbą geresnį mokyklose, tiek universitetuose. Buvo daug minčių išsakyta. Bet ar jūs galvojate, kad tai įmanoma realiai artimiausiu metu pasiekti? Klausimas būtų. Buvo sakyta, kad tie, kurie baigia dešimt klasių blogais pažymiais, vis dėlto jau į gimnaziją negalėtų eiti mokytis, bet gal pasirinktų profesinį mokymą. Kaip vien tik šitą sritį sureguliuoti? Koka jūsų nuomonė šiuo klausimu? Aš galėčiau ir daugiau klausimų užduoti.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai labai geri, bet labai sunkūs klausimai. Ar įmanoma įgyvendinti tai, ką pristačiau. Manau, kad galime padėti gerus pagrindus tam, pokyčiai ir rezultatai bus matomi vėliau, jau turbūt ne šios kadencijos metu.
Dėl profesinio mokymo yra keli svarbūs momentai. Profesinis mokymas tikrai neturi būti bausmė ir neturi būti taip, kad jeigu jau blogai mokaisi, tai tave į profesinę mokyklą. Mes turime profesinį orientavimą normalų turėti ir vaikas jau turi ateiti iki dešimtos klasės turėdamas bent mintį ir supratęs giliau savo profilį. Ir mes taip pat turime pasistengti, kad jisai būtų pasirengęs gimnazijai, vadinasi, nebijoti kai kuriais atvejais palikti vaiko antrus metus kartoti kursą – nieko baisaus nėra, pasaulyje tai yra normalus dalykas. Mes kažkaip nuo sovietų laikų išsigandę, man atrodo, ir turime tokią stigmą, bet jeigu jam nepasisekė, jisai gali kartoti, sustiprėti ir eiti arba į gimnaziją, arba rinktis profesinę mokyklą. Taip pat, jeigu jam nepasisekė išlaikyti nacionalinio pasiekimų patikrinimo, tikrai jisai neturėtų eiti automatiškai į gimnaziją, tada jam reikia arba sustiprėti, arba pasirinkti kitą kryptį, galbūt jo yra auksinės rankos ir šiuo metu jisai galėtų baigti profesinę mokyklą, o vėliau, jeigu visgi norėtų studijuoti aukštojoje mokykloje, stotų į penktą ISCED’ą, tai yra trumpąsias studijas, ir keliautų prie profesinio bakalauro. Kas yra svarbu, kad vaikui visi keliai būtų atviri. Man atrodo, čia yra svarbiausia.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama ministre, ar galėtumėte mus nudžiuginti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sėkmingai bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija, tikrai įjungė į darbą sveikatos biurų darbuotojus, jų šimtai dirba mokyklose, ir pradėjo rūpintis vaikų sveiktos stiprinimu – išeina į lauką, pakvėpuoja, juda ir taip formuoja natūralų imunitetą ir kelia jų atsparumą visai šitai baisiai ligai? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Manau, kad imuniteto stiprinimas ir apskritai sveikatos stiprinimas, fizinis aktyvumas yra labai svarbu. Aš nesiečiau su pandemija, nes pandemijos, mes žinome, šiuo metu pagrindinis vaistas yra vakcina ir tą reikėtų daryti, visiems reikėtų pasiskiepyti. Bet mes tikrai plečiame ir savo supratimą apie pačią klasę, labai aktyviai skatiname, kad klasė ir pamoka vyktų ne tik uždaroje erdvėje, bet ji kuo daugiau vyktų lauke, kad būtų derinamas laukas, fizinis aktyvumas.
Tikrai skatiname sveiką gyvenimo būdą. Nuo kitų metų, atnaujinus bendrojo ugdymo programas, atsiranda papildoma viena valanda gyvenimo įgūdžių programai, kurioje taip pat labai daug kalbama apie sveikatą, sveiką gyvenimą, atsakomybę ir vertybes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū, gerbiama ministre, mūsų laikas jau baigėsi. Judėkime toliau pagal darbotvarkę.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, kolegos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, kad pamatėte. Gerbiamas posėdžio pirmininke, vis dėlto aš noriu paprašyti, kad 10 minučių pratęstumėte, nes iš vakarinio rezervinius klausimus mes perkėlėme į rytinį posėdį, tikrai turime sutaupyto laiko. Kadangi tai valstybei yra tikrai labai svarbus klausimas, ministrė gana konkrečiai atsakinėja, mes tikrai turime klausimų, būkite geras, dėl valstybės suteikite dar 10 minučių.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą. Bet, kolegos, mes ir taip jau ilgiau užtrukome, dabar svarstydami šį klausimą. Aš suprantu, kad svarbus klausimas. Bet aš siūlau judėti pagal darbotvarkę, nes ji labai ilga. (Balsai salėje) Gerbiamas kolega, ar tikrai jūs dabar čia reikalaujate balsuoti dėl šio klausimo pratęsimo?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš labai trumpai.
PIRMININKAS. Taip, K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš norėčiau tikrai paantrinti. Juolab kad šiandien gerbiamojo Roberto gimtadienis, tai padarykime jam šią dovaną ir visi kartu panagrinėkime jam ir visiems labai svarbų klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar mes norime dar daugiau laiko šį vakarą praleisti Seimo plenarinių posėdžių salėje, atsakinėdami į klausimus, kurie iš tikrųjų ir ne viename komitete yra aptarti, ir kitais žanrais. (Balsai salėje) Ar norėtumėte balsuoti? Galime balsuoti, ar pratęsti dar 10 minučių švietimo, mokslo ir sporto ministrės klausimų ir atsakymų sesiją. Gerai, kviečiu balsuoti.
Balsuojame, ar pratęsti dar 10 minučių ministrės klausimų ir atsakymų sesiją. Kviečiu balsuoti, ar dar pratęsti klausimų ir atsakymų sesiją.
Už – 17, prieš – 10, susilaikė 6. Gerai, duokime dar 10 minučių, gerbiami kolegos. Gerbiama ministre, grįžkite į tribūną, Seimas ką tik nubalsavo 1 balsu, kad dar 10 minučių jus klaus, jeigu galima. Bandykime labai trumpai, dar 10 minučių ir, man atrodo, visi klausimai bus atsakyti.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, aš su malonumu su jumis pasikalbėsiu, tik noriu paprašyti jūsų atkreipti dėmesį į tokį momentą, kad dabar kaip tik turiu susitikimą su humanitarais. Tai yra labai svarbus susitikimas dėl humanitarinių mokslų. Aš tikiuosi, kad…
PIRMININKAS. Šios 10 minučių bus paskutinės.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). …šios 10 minučių bus paskutinės.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar klausia V. Targamadzė. Ruošiasi A. Skardžius. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Aš kaip tik gavau Vilniaus universiteto chemikų studentų, kurie studijuoja gretutinėse studijose, paklausimą. Kai kurie iš jų yra pasirengę dirbti pedagoginį darbą, tačiau negauna stipendijos, kadangi nuo šių metų buvo limituota. Kaip jūs galvojate spręsti šį klausimą? Juk galima pasirašyti sutartį ir anksčiau, nebūtinai tik paskutiniuose kursuose.
Kitas klausimas yra dėl nuolatinio mokyklų tinklo optimizavimo. Yra įvairių ugdymo sistemų ir galima visiškai kitaip modeliuoti XXI amžiaus trečiajame dešimtmetyje, o ne nuolat duodant direktyvas ir vėl stumiant į vieną ar į kitą pusę. Ačiū.
Ar jūs žinote tas naujas sistemas, ugdymo ir galų gale naujus mokyklų modelius, netgi EBPO yra. Ir R. Skaudžiui ne kartą esu sakiusi apie tai. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, profesore. Į jūsų paskutinį klausimą atsakant, tikrai žinau, kad yra kitokių sistemų, kartu žinau, kiek jos maždaug kainuoja, ir taip pat žinau, kad dabar toje pačioje Švietimo taryboje kalbėjome su visais būtent ir mokyklų klausimais. Tai žinau, kad Lietuvoje yra vienos mažiausių mokyklų. Tai yra antroje vietoje nuo galo. Tikrai žinau, kad mes turime problemų dėl mokyklų dydžio ir tuščių mokyklų.
O dėl chemikų, tai galėtume… Nežinau, kodėl jie negauna, nebent jie buvo įstoję dar tais metais, kai nebuvo stipendijų, nes stipendijos, jei neklystu, praėjusiais metais pirmą kartą buvo teikiamos. Tai gali būti, kad jie mokosi… Jei jūs perduosite kontaktą, tai mes su jais susisieksime. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs ne tik švietimo, mokslo, bet ir sporto ministrė. Ir man, kaip sportui neabejingam žmogui nesuprantama, kodėl boikotuojate žiemos olimpines žaidynes, kurios vyks Kinijoje? Ar tai gera žinia sporto visuomenei? Ar tai motyvuojanti žinia jauniesiems sportininkams, moksleiviams, studentams? Ir apskritai juk turbūt didžiausias žmogaus, sportininko, karjeros siekis yra tapti olimpinių žaidynių nugalėtoju, bent jau dalyviu. Tad kuo motyvuota jūsų ši žinia ir ar tai nedaro meškos paslaugos?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, nežinau, ar jūs esate teisingai informuotas. Aš kaip tik prieš kelias dienas labai aiškiai pasakiau, kad visi sportininkai privalo dalyvauti olimpinėse žaidynėse, tai yra jų karjeros viršūnė. Bet tai yra sportininkų, ne politikų, šventė. Todėl aš nedalyvavau ir vasaros olimpinėse žaidynėse, neplanavau dalyvauti ir šiose olimpinėse žaidynėse, nes manau, kad visi finansiniai resursai turi būti skirti sportininkams, kad jie galėtų geriau pasirengti, gerai pasirodyti varžybose, nusivežti savo gydytojus ir psichologus, kad jiems padėtų tose žaidynėse. Tikrai sportininkai turi dalyvauti varžybose, nes tai yra jų gyvenimo startas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi M. Puidokas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkui jums, pirmininke, už sveikinimus gimtadienio proga, kad leidote 10 minučių pratęsti. Norėjau užduoti klausimą jums dėl Alytaus, Marijampolės, Utenos kolegijų ir tų miestų profesinių centrų sujungimo. Sakykite, ar tai iš tiesų bus, ar ne. Jeigu bus, tai kokia vizija yra dėl tokio sujungimo? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kol kas tikrai neturime tokių planų dėl sujungimo. Šiuo metu turime atlikę profesinių mokyklų tinklo įvertinimą, bet žiūrime per prizmę programų dubliavimosi, taip pat techninės, materialinės bazės. Tikrai neturime jokių sprendimų priėmę. Net mūsų planuose nebuvo šiuo metu diskusijos tuo klausimu. (Balsai salėje) Mes profesinį mokyklų įvertinimą padarėme šiuo metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi A. Nekrošius.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiama ministre, iš tikrųjų dabar turime informacijos, kad pedagogais mokyklose galės dirbti neturintys pedagoginio išsilavinimo asmenys. Vis dėlto norėjau paklausti, ar tai tikrai yra tas tvariausias sprendimas šiandienos Lietuvai, atsižvelgiant į mokytojų trūkumą, ir ar yra galvojama, kaip padaryti, kad pedagogų rengimo ir ugdymo sistema tiek galėtų sėkmingai pritraukti naujų jaunų žmonių, tiek ir kartu užpildyti tą mūsų pedagogų trūkumą Lietuvoje. Dėkui.
PIRMININKAS. Aš atkreipsiu dėmesį, kad prastai kirčiuojate. Reikia sakyti pedagògų. Prašom, ministre, atsakyti.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Aš nežinau, ar Mindaugas buvo, bet aš jau atsakiau į šį klausimą. Tai nėra naujiena. Mūsų sprendimas, kad galima dirbant įgyti pedagogo kvalifikaciją, nėra naujas sprendimas. Tai yra normalus sprendimas, kad mes sudarome žmonėms, kurie turi, tarkime, matematiko, istoriko, geografijos specialybę, kad jie galėtų, vyresni žmonės, kurie turi šeimas, kurie gyvena rajonuose, kad jiems nereikėtų vykti į universitetą, na, irgi, kaip sakoma, ir finansai, ir šeima, ir taip toliau, kad jie galėtų tuo pačiu metu mokyklose įgyti pedagogo kvalifikaciją. Man atrodo, tai yra natūralu, visose srityse mes tikrai galvojame apie panašius dalykus, tai tikrai nieko naujo ir dėl mokytojo darbo. Man atrodo, labai sveikintina, nes, kaip jau minėjau ir rodžiau skaičius, mes tikrai turime problemą, tai galime visi bėdavoti, nes labai mėgstame bėdavoti, bet jos nespręsti. Mes tą problemą sprendžiame ir norime, kad žmonės, kurie yra pasirengę, kad jie galėtų ateiti į mokyklą ir ten, kur nėra matematikos, fizikos, chemijos mokytojo šiandien, kad jie, padedami kitų pedagogų, galėtų mokytis ir įgyti pedagogo kvalifikaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, pristatydama jūs užsiminėte, kad pedagoginį darbą galės dirbti ir universiteto dėstytojai, tokia galimybė ar regimybė atsiras. Gal galėtumėte paplėtoti šią mintį, kaip tai bus įgyvendinama, kokie reikalavimai bus keliami ir panašiai? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, netgi šiek tiek keista, kad šiandien yra tiek barjerų universitetų dėstytojams dirbti mokytojais. Nežinau, ar jums nekeista ta situacija atrodo, kad tu dirbi 15 metų aukštojoje mokykloje, dėstai ir negali eiti į mokyklą. Šiandien mes tam tikrus reikalavimus supaprastinome, reikia trejų metų pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje patirties tam, kad galėtum eiti į mokyklą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mano yra du klausimai, vienas paprastesnis. Visą savo pranešimą, ministre, akcentavote mokytoją, kad mokytojas yra pirmas šioje sistemoje, bet mes vis dar turime pedagogiką studijuojančių studentų ir mokančių už studijas. Ar manote, kad tai yra tinkamas valstybės rūpestis tais studentais, kurie siekia tapti pedagogais?
Kitas dalykas. Skaičiau Tūkstantmečio mokyklų programos projektą, dėl jo prašote komiteto narių pateikti pastabas. Matau, kad projektas, programa yra visiškai susieta su tinklo pertvarka, tinklo pertvarka, kai, na, tikriausiai Vyriausybė uždarys kas ketvirtą mokyklą Lietuvoje. Ar nemanote, kad tokio lygio klausimas, kuris palies visus Lietuvos regionus, turėtų pirmiausia būti svarstomas Seime, aptariamas Seime ir tik po to būti įgyvendinamas Vyriausybės teisės aktais?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, Ieva, už klausimus. Tikrai nežinau, iš kur jūs ėmėte tuos skaičius, kad kas ketvirtą mokyklą. Mes esame atlikę modeliavimą, tokių skaičių tikrai nėra. Mes kalbame tikrai apie labai išskirtinius atvejus, pradiniam ugdymui yra leidžiamos ir jungtinės klasės. Tikrai nežinau, kuo jūs grindžiate, labai norėčiau gauti jūsų skaičiavimus ir tuomet tikrai galėčiau jums atsakyti.
Dabar dėl pedagogų. Tai yra normalu, taip, valstybė turi savo prioritetus taip pat, kaip ir sveikatos srityje, medicinos srityje. Na, mes aiškiai žinome, kad mums trūksta tam tikrų sričių specialistų. Tarkime, mums trūksta pirminės priežiūros, mums trūksta vaikų specialistų, mums trūksta gerontologijos, jeigu teisingai tariu, specialistų, bet mums netrūksta šiuo metu, tarkime, odontologų arba plastinės chirurgijos specialistų. Taip yra ir pedagogikos srityje. Kūno kultūros specialistų mums tikrai netrūksta šiuo metu, nes mes jų turime labai daug. Todėl tikrai valstybė, turėdama ribotus išteklius, turi spręsti, į kokias sritis ji priima studentus, ir studentai turi ateiti pasirengę studijoms. Šiuo metu yra suvienodinti reikalavimai, jie įsigalios nuo 2024 metų, tai tikrai visi, kurie nori studijuoti, nori studijuoti tose srityse, kur valstybė neteikia prioriteto, bet jie vis tiek nori studijuoti už savo pinigus, tai tikrai tą gali padaryti. Bet jeigu valstybė, jeigu mes žiūrime į valstybės poreikį, į sritis, kurios valstybei yra svarbios, kur mes leidžiame mokesčių mokėtojų pinigus, tai mums reikia, kad jie stotų į lietuvių kalbą ir literatūrą, fiziką, chemiją, matematiką, biologiją ir kitas prioritetines sritis. Man atrodo, čia yra natūralu, mes lėšų turime tiek, kiek turime, todėl valstybė turi labai gerai planuoti ir rūpintis mokesčių mokėtojų pinigais.
PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre. Šį kartą jau tikrai viskas.
14.50 val.
Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir 15, 25, 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1059(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 84 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1060(2), Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1061(2), Inovacijų skatinimo fondo įstatymo Nr. XIII-3167 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1062(2) (svarstymas)
Judame prie kitų klausimų. Labai ačiū. Tai yra 2-2.1 ir lydimieji darbotvarkės klausimai – Technologijų ir inovacijų, Mokslo ir studijų, Smulkiojo ir vidutinio verslo, Inovacijų skatinimo fondo įstatymų projektai. Kviečiu pagrindinio Ekonomikos komiteto pranešėją I. Pakarklytę pristatyti šio ir susijusių projektų svarstymo komitete rezultatus. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ekonomikos komitetas lapkričio 24 dieną svarstė visą šį projektų paketą ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam projekto variantui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ir lydimieji. Čia taip pat.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Taip pat, tas pats dėl visų.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu pritarė visiems?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Taip.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Tada kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską pristatyti svarstymo Biudžeto ir finansų komitete rezultatus.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė visą pasiūlytą paketą. Turėjome posėdyje dalyvaujančią ir pačią ekonomikos ministrę. Iš tiesų vertinome visą paketą kaip labai prasmingą ir reikalingą. Jam pritarėme bendru sutarimu ir manome, kad tai projektas, kuris iš esmės demonstruos naują kokybinį lygį ir kurs pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikoje. Jam pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką A. Žukauską pristatyti svarstymo Švietimo ir mokslo komitete rezultatus. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Laba diena. Švietimo ir mokslo komitetas buvo papildomas dėl Technologijų ir inovacijų įstatymo ir pagrindinis dėl Mokslo ir studijų įstatymo. Dėl Technologijų įstatymo pateikė kelis redakcinius siūlymus ir taip pat atkreipė dėmesį, kad reikėtų šitą įstatymą priimti kartu su Mokslo ir studijų įstatymu, kad „Mitos“ dalis, kuri dabar pereina į švietimo ir mokslo nuosavybę, turėtų irgi apibrėžti tas funkcijas tenai.
Balsavimo rezultatai buvo: už – 10, prieš – 0, susilaikė 2.
Dėl Mokslo ir studijų įstatymo komitetas taip pat suformulavo analogišką išvadą, kad reikia kartu priimti abu įstatymus, kad būtų apibrėžtos funkcijos tos mokslo agentūros, kuri dabar atsiranda Mokslo ir studijų įstatyme.
Taip pat komitetas atkreipė dėmesį, kad mokslo ir studijų sistemoje dabar atsiranda dvi viena kitos veiklą dubliuojančios institucijos, tai yra ta Vyriausybės įgaliotoji institucija pagal Mokslo ir studijų įstatymo 181 straipsnį ir Lietuvos mokslo taryba pagal 15 straipsnį. Tiesiog mes prašome, kad kuo greičiau būtų atlikti Mokslo tarybos stiprinimo darbai, kas, tiesą sakant, ir vyksta, ir tada būtų galima tas institucijas sujungti. Šiuo atveju balsavimas buvo sudėtingesnis: už komiteto išvadas – 6, susilaikė 6 ir pirmininkui teko nusverti savo balsu, kad išvada būtų priimta.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar diskusija. Diskusijoje užsirašiusi kalbėti I. Pakarklytė. Kviečiu ją į tribūną. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Gerbiami kolegos, noriu šiek tiek pristatyti plačiau šią temą, kodėl Lietuvai yra be galo svarbi ši inovacijų reforma ir kodėl ją turime įvykdyti kuo greičiau.
Nuo 2007 metų Lietuvoje inovacijoms esame išleidę 1,7 mlrd. eurų. Suma yra didžiulė, tačiau inovacijų sistema neveikia taip sklandžiai, kaip mes norėtume. Nėra bendros inovacijų strategijos ir politikos koordinavimo, nėra skaičiuojamas poveikis, turime žemą mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Šiuo metu esantis taikomųjų tyrimų finansavimas nėra pakankamas ir netvarus.
Pasakysiu labiau praktiškai, ką tai reiškia mūsų šalies verslams. Įsivaizduokite, kad jūs esate verslininkas, verslus žmogus ir jums kilo inovatyvaus verslo idėja, norite kuo skubiau ją įgyvendinti, bet net nežinote, nuo ko pradėti. Dėl informacijos ir konsultacijų kreipiatės į įstaigą Nr. 1, kad pateiktumėte paraišką, jau turėtumėte eiti į kitą įstaigą, o ten jums pasako, kad prieš tai visgi turėjote užsukti dar į trečią įstaigą. Jaučiatės patekę į tokias biurokratijos pinkles, pasidaro sudėtinga susigaudyti šioje sistemoje ir kyla klausimas, kiek gi tų institucijų dar reikės apvaikščioti.
Štai tokia šiandien yra neinovatyvi Lietuvos inovacijų ekosistemos realybė. Kaip žinote, ekosistemoje veikia Mokslų inovacijų ir technologijų agentūra („Mita“), Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), „Versli Lietuva“ ir dar kelios kitos įtaigos. Tas sąrašas šiaip gana didelis. Kai tiek daug įstaigų turime toje ekosistemoje, natūralu, kad dubliuojasi ir funkcijos, ir kompetencijos, ir sunku verslams suprasti, į ką gi šį kartą kreiptis.
Šios reformos vienas iš tokių esminių tikslų ir yra susitvarkyti ūkį ir konsoliduoti šią visą painią sistemą įsteigiant inovacijų agentūrą. Agentūra steigiama „Verslios Lietuvos“, LVPA ir dalies „Mitos“ pagrindu. Ir visos tos paslaugos, apie kurias aš jums tokį realistinį pavyzdį papasakojau, dabar bus teikiamos vieno langelio principu ir nereikės vaikščioti po tas skirtingas įstaigas. Nuo konsultacijų dėl verslo steigimo iki pagalbos plečiant savo verslą užsienio rinkose – viską bus galima gauti vienoje vietoje.
Aišku, šio pokyčio mums reikia ne tik dėl patogumo. Tarptautinės institucijos jau ne vienus metus savo rekomendacijose pažymi, kad Lietuvai reikėtų sukurti vieną nacionalinę verslo ir inovacijų paramos agentūrą, čia Europos Komisija taip sako, EBPO vėlgi siūlo sukurti vieną išplėstinę inovacijų agentūrą ir ekspertai teigia, kad ta įstaigų konsolidacija gali padėti Lietuvai pagaliau pasiekti tą proveržį inovacijų srityje.
Dar keli faktai, jeigu laiko turiu. Taip, laiko turiu. 2019 metais Lietuva pasaulio konkurencingumo reitinge užėmė 42 vietą iš 141 valstybės pagal gebėjimą vystyti inovacijas, o pagal inovacijų švieslentę Lietuva jau 2020 metais, pernai, užėmė tik 18 vietą Europos Sąjungoje, vadinasi, gana žemai esame ir šiais metais vis dar esame priskiriami prie tų nuosaikių inovatorių ir Europos Sąjungos vidurkio mes, deja, nesiekiame.
Kokią finansinę naudą duos inovacijų reforma? Padidės darbo našumas. Skaičiuojama, kad iki 2030 metų mes prisivysime pagal darbo našumą Europos Sąjungos vidurkį. Šiuo metu atsiliekame gana stipriai. Lietuviški startuoliai, taip pat skaičiuojama, pasieks proveržį. Sukūrus konsoliduotą agentūrą startuolių vidaus pardavimai siektų 3,2 mln. eurų, eksportas – 3,6 mln. eurų. Jeigu reforma nebūtų įgyvendinta, tuomet atitinkamai vidaus pardavimai tesiektų 1,1 mln. eurų ir eksportas – 2,3 mln. eurų.
Dar keli svarbūs momentai, kad šiuo metu aukštos pridėtinės vertės prekių eksportas sudaro vos 14 %.
PIRMININKAS. Laikas!
I. PAKARKLYTĖ (LF). Įvykus reformai net apie trečdalį eksportuojamų prekių būtų aukštos pridėtinės vertės. Gerai, likusius argumentus pasiliksiu kaip motyvus už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš prašau tada gal jūsų likti tribūnoje, nes mes turime šiokią tokią komitetų nuomonių dvisklaidą.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Gerai.
PIRMININKAS. Dėl Technologijų ir inovacijų įstatymo yra du siūlymai. Jie iš esmės yra apie tą patį. Aš prašau Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką trumpai pristatyti jų esmę. Kaip sakyti, jie gana abstrakčiai suformuluoti, bet vis tiek reikia išgirsti, kokie tie pasiūlymai ir kokie pagrindinio komiteto, ar čia?..
A. ŽUKAUSKAS (LF). Aš išvardinau juk juos šnekėdamas.
PIRMININKAS. Dabar reikia pristatyti dar kartelį.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Kokio įstatymo?
PIRMININKAS. Technologijų ir inovacijų. Ten yra du pasiūlymai, kad, siekiant išlaikyti apibrėžtų sąvokų vartojimo nuoseklumą, visoje teisinėje bazėje būtų galima atlikti redakcines korekcijas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Tą ir siūlome. Atlikti redakcines korekcijas, kad sąvokos būtų vienodos įvairiuose įstatymuose. O antras dalykas, siūlome, kad tai, kas lieka iš „Mitos“, būtų vienu metu įteisinta ir Mokslo ir studijų įstatyme, kartu su Technologijų ir inovacijų įstatymu, kad nebūtų laiko tarpo, neapibrėžtumo.
PIRMININKAS. Dėkui. Prašom pristatyti pagrindinio komiteto nuomonę dėl šių pasiūlymų. Iš pradžių dėl Technologijų ir inovacijų įstatymo.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Pasiūlymus dėl Technologijų ir inovacijų įstatymo projekto komitetas svarstė. Nuomonė buvo nepritarti. Vis dėlto komitetas liktų prie pradinio varianto, prie pradinio rengėjų teikto varianto, kad turėtume atskirti eksperimentinės plėtros paslaugas nuo mokslinių tyrimų paslaugų. Abu šie pasiūlymai dėl Technologijų ir inovacijų įstatymo yra su tuo susiję, tai ir argumentacija ta pati. Ar dėl Mokslo ir studijų įstatymo taip pat?..
PIRMININKAS. Dabar reikia apsispręsti, ar mums reikės balsuoti dėl šito, ar pagrindinio komiteto pasiūlymas tenkina Švietimo ir mokslo komitetą. Gerbiamas Artūrai? (Balsas salėje) Prašom. Įjunkite mikrofoną. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Švietimo ir mokslo sistemai tai turi mažai įtakos, bet mes tiesiog atkreipėme dėmesį, sąvokas reikia suvienodinti, kad nekiltų painiavos įgyvendinant šitą inovacijų reformą. Bet jeigu tenkina jus tokia redakcija, tai pirmyn.
PIRMININKAS. Dabar klausimas, ar jus tenkina?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Mus tenkina.
PIRMININKAS. Ačiū. Tuomet dėl šito nesvarstysime ir balsuosime bendrai dėl Technologijų ir inovacijų įstatymo. Dėl Mokslo ir studijų įstatymo irgi buvo pasiūlymas, jį jau gerbiamas pirmininkas pristatė. Būtina užtikrinti, kad „Mitos“ funkcijų dalis, susijusi su mokslo ir studijų politikos įgyvendinimu, būtų įtvirtinta pagal pateiktą projektą. Prašom pristatyti pagrindinio komiteto nuomonę šiuo klausimu.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ekonomikos komitetas siūlo atsižvelgti į Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymus.
PIRMININKAS. Supratau. Dėl to taip pat balsuoti nereikės, kaip suprantu. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Matau, komiteto pirmininkas pritaria. Gerai. Labai ačiū. Dėl šių įstatymų paketo apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
Dėl motyvų kalbės… Prašom, dėl vedimo tvarkos A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Gerbiamas pirmininke, Laisvės frakcijos vardu aš norėčiau paprašyti skubos, kad ketvirtadienį galėtume balsuoti ir priimti. Yra jungiamos trys įstaigos, darbuotojams reikia aiškumo, verslui reikia aiškumo, kuriama institucija administruos ES paramą, kad nevėluotų procesai, reikia greičiau suktis.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai, žiūrėkite, mes dėl skubos apsispręsime per balsavimą, vis tiek reikės tai nuspręsti. Gal dabar nepradedame diskusijos, bus galima… A. Širinskienė norėtų įsijungti į šią diskusiją, gimusią per anksti. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš, matyt, įsijungsiu ir dabar, ir paskui, jeigu ji sugalvos gimti per vėlai. Kolegos, jūs paimkite Statutą ir paskaitykite, kokioms aplinkybėms esant galima prašyti skubos. Kam jūs vėl lipate ant grėblio? Tikrai skubos aplinkybės, kad institucijos ko nors nespės, nepadarys, nepatenka į tas Statuto normas. Kam jūs vėl rizikuojate turėti Konstitucinį Teismą, vėl paskui turėti procedūrų kartojimą, aš to nesuprantu.
PIRMININKAS. Dėkui. Ačiū, pasikeitėme nuomonėmis. Aš priminsiu, kad čia tikrai ne ypatinga skuba, o klausimas apsvarstytas keliuose komitetuose. Apsispręsime balsuodami šiek tiek vėliau. Dėl motyvų už kalbės I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dar keli akcentai. Svarbu paminėti, kad ne tik mūsų ekonomikos rodikliai, įvykdžius šią reformą ir priėmus tuos pokyčius, išaugs, pagerės darbo našumas, bet mes ir dabar sutaupysime valstybės lėšų. Įsteigus inovacijų agentūrą per metus bus sutaupyta apie 1,8 mln. eurų ir sumažės, aišku, įvairios išlaidos nuomai ir kitiems dalykams. Bet faktas toks, kad tos konsoliduotos agentūros įkūrimas reiškia, kad mūsų inovacijų ekosistema bus aiškesnė – aiškesnė ir verslams, kuriems tai yra aktualu, ir norintiems kurti tuos inovatyvius produktus. Proveržio iki šiol, deja, neturėjome, tai reikia labai tikėtis ir tikimės, kad iš pradžių šis ūkio susitvarkymas, bet labai labai svarbus pirmas žingsnis, bus to proveržio pradžia. Kviečiu pritarti šiai reformai ir prisidėti prie Lietuvos konkurencingumo augimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami vėliau.
15.06 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 62, 10, 11 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 112 ir 113 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1078(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1078(2). Pranešėjas turėtų būti kas nors iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Pats Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pristatys svarstymo rezultatus. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia yra iš Europos Sąjungos 2019 metų direktyvos nauji reikalavimai, papildomi įpareigojimai Europos Sąjungos valstybėms narėms. Jie šiuo metu neįgyvendinti, todėl šiuo projektu siekiama nustatyti naujas funkcijas ir suteikti įgaliojimus Susisiekimo ministerijai ir Transporto kompetencijų agentūrai įteisinti naujas ir patikslinti galiojančias kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras. Štai tokios yra įstatymo pataisos. Komitetas svarstė gruodžio 1 dieną ir visiems aštuoniems dalyviams balsavus už pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bendroje diskusijoje, mačiau, nebuvo norinčių kalbėti. Pataisų nėra. Dėl motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Balsuosime numatytu laiku.
15.07 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-953(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-953(2). Pranešėjas iš Kultūros komiteto – V. Kernagis. Prašom į tribūną pristatyti svarstymo rezultatus.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Kultūros komitetas svarstė įstatymo projektą. Keturi – už, du susilaikė. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projekto variantui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto poziciją kviečiu pristatyti T. V. Raskevičių. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą svarstė šių metų lapkričio 24 dieną. Įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento, suinteresuotų institucijų, valstybės institucijų ir teisėkūros iniciatyvos teisę turinčių asmenų pasiūlymus, Žmogaus teisių komitetas balsavimo rezultatais, penkiems komiteto nariams balsavus už, vienam balsavus prieš ir vienam susilaikius, įstatymo projektui pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. Joje pirmąjį kviečiu kalbėti A. Vyšniauską.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, aš pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad abu komitetai taip operatyviai ir atsakingai padirbėjo, rasdami ganėtinai daug kompromisų, kaip apšlifuoti šį įstatymą. Apšlifuoti jo nuostatas, kurios pirminėje iniciatyvoje galbūt buvo ir aštrokos tiek dėl kadencijų, tiek dėl akcininkų ir kitų asmenų. Taip pat, kiek matyti iš pateikto po svarstymo komitetuose sutvarkyto įstatymo, iš tikrųjų buvo gana reikšmingai atsižvelgta į įvairių organizacijų teiktas nuomones, ypač į žiniasklaidos nuomonę. Todėl šitas įstatymas, kuris atkeliauja šiandien į salę, yra tikrai patobulintas ir tikrai geresnis.
Priminsiu, kad paties įstatymo esmė yra apie tai, apie ką mes kalbame. Tai kalbama apie laisvą žodį, apie galimybę žiniasklaidai aiškiai ir be jokių išvedžiojimų, be jokių interpretacijų matyti, ką veikia, ką daro tie asmenys, kurie vienaip ar kitaip naudoja valstybės viešuosius pinigus. Pirmiausia tai asmenys, kurie dirba valstybės tarnybos sektoriuje: politikai, teisėjai, valstybės tarnautojai ir visi kiti. Atitinkamai, greta to, ir tie asmenys, kurių įmonės per viešuosius pirkimus ar kitokia forma gauna kokią nors valstybės paramą.
Priminsiu, kad ši iniciatyva kilo po rezonansinių įvykių Klaipėdoje ir kitose savivaldybėse. Šitas įstatymas iš esmės leidžia nebeturėti tokių rezonansinių problemų ir išspręsti tas problemas, kurios jau brendo kurį laiką. Šiandien palaikydami mes turime pripažinti, kad niekas negali dengtis kažkokiu neviešojo asmens statusu, jeigu tas asmuo naudoja valstybės resursus, yra valstybės tam tikroje žinioje.
Kviečiu palaikyti. Manau, kad įstatymas sutvarkytas labai kokybiškai, ir tikiuosi, kad mes jį iki švenčių priimsime. Tai bus tam tikra prasme gera dovana ir žiniasklaidai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu kalbėti V. Fiodorovą, bet jo salėje nematau. Tada kviečiu diskusijoje kalbėti L. Girskienę. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Esu klaipėdietė ir situacija, kuri susidarė dėl teismo sprendimo, susijusio su internetinio portalo „Atvira Klaipėda“ istorija, man, atvirai pasakius, sukėlė nuostabą. Šis plačiai nuskambėjęs teismo sprendimas (džiaugiuosi, kad procesas bus atnaujintas) atkreipė dėmesį į viešojo asmens sąvokos reglamentavimo spragas ir privertė visuomenę diskutuoti, kas svarbiau: viešasis interesas, skaidrumas, visuomenės teisė žinoti ar asmens, dėl kurio veikimo kyla grėsmė viešajam interesui ir kuris yra viešojo juridinio asmens vadovas, duomenų apsauga.
Pati ne kartą esu susidūrusi su situacija, kai savivaldybės įmonės valdymo organai atsisakė pateikti informaciją, susijusią su viešaisiais finansais ar sandoriais, motyvuodami, kad asmens duomenų apsauga yra viršesnė, taip pat motyvuodami konfidencialumu ir komercine paslaptimi.
Priminsiu, kad „Atviros Klaipėdos“ byloje aukščiausios instancijos teismo sprendimu asmens teisė likti nežinomam buvo suteikta kaip pirmenybė prieš visuomenės interesą žinoti platų viešųjų finansų panaudojimo kontekstą. Savivaldybės konkursus laimėjusios įmonės akcininkas ir Klaipėdos miesto savivaldybėje daugumą turėjusios partijos rinkimų bendražygis buvo pripažintas privačiu asmeniu. Privatus asmuo pagal Visuomenės informavimo įstatymą turi beveik absoliučią asmens duomenų apsaugą, todėl buvo pripažinta, kad portalo „Atvira Klaipėda“ redakcija pažeidė duomenų apsaugos reglamentą, atskleisdama savivaldybės konkursus laimėjusios įmonės akcininko vardą ir pavardę.
Komisijos, o vėliau ir teismo sprendimas buvo plačiai aptariamas tiek žiniasklaidos atstovų, tiek visuomenės. Visų akys nukrypo į Visuomenės informavimo įstatymą. Siekiant išvengti tokių kontroversiškų situacijų, kai kyla visuomenės teisės žinoti ribojimo grėsmė, buvo peržiūrėtos kai kurios įstatymo nuostatos. Dėl to labai džiaugiuosi. Pritariu ir pasirašiau dėl pataisų, kuriomis siūloma gerokai išplėsti viešojo asmens sąvoką. Manau, svarbu, jog viešaisiais asmenimis išliktų visų rinkimų kandidatai ne tik rinkimų kampanijos metu, bet ir tam tikrą laikotarpį po rinkimų. Tai yra svarbu, nes labai dažnai ta duomenų bazė ir informacija apie kandidatus žiniasklaidai yra bene pagrindinis įrankis susižiūrint sąsajas tarp tam tikrų asmenų ir kur ten kokie interesai vyrauja. Manau, kad kandidatų buvimas viešaisiais asmenimis ilgesnį laiką yra labai svarbus.
Į įstatymo projektą taip pat įtraukiama nuostata ir dėl viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių asmenų. Siūloma kai kuriais atvejais juridinių asmenų direktorius, valdybos narius ir akcininkus laikyti viešaisiais asmenimis. Manau, kad tai taip pat labai svarbu siekiant atsekti galimus neskaidrius sandorius tarp giminystės ryšiais susijusių savivaldybių įmonių vadovų ir konkursuose, supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių juridinių asmenų valdymo organų. Manau, kad siūlomi įstatymo pakeitimai suteiks daugiau skaidrumo, viešumo ir užkirs galimybes piktnaudžiauti ir švaistyti viešuosius finansus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusija baigėsi.
Dabar kviesčiau vėl komiteto pranešėją V. Kernagį, bet jo pakviesti negaliu, nes jo nėra salėje, apsispręsti dėl vieno pasiūlymo, ar mes dėl jo balsuosime, ar ne. Tą pasiūlymą pateikė E. Sabutis, V. Kanopa, L. Jonaitis ir K. Vilkauskas. Ar iš jūsų kas nors pristatys tą siūlymą? K. Vilkauskas galėtų pristatyti? Komitetas tam pritarė iš dalies. Trumpai tada K. Vilkauskas. Prašom. Tuoj, minutėlę. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kadangi buvo diskutuojama šiuo klausimu dėl šio pasiūlymo, kadangi pritarė komitetas iš dalies, manau, kad tenkintų.
PIRMININKAS. Supratau. Labai ačiū. Tada tenkina. Jeigu taip, Seimas gali pritarti, kad pagrindinis komitetas pritaria iš dalies ir tai visus tenkina dėl šio pasiūlymo. Tada apsispręsime dėl paties įstatymo projekto balsuoti numatytu laiku.
Dar motyvai. Už kalbės A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Tikrai neišsiplėsiu. Klausimas gana plačiai nuskambėjęs viešumoje. Mano asmenine nuomone, buvęs Visuomenės informavimo įstatymo reglamentavimas ir viešojo asmens sąvoka leido ir sudarė prielaidas tą garsiai nuskambėjusią bylą vis dėto spręsti ir kitu būdu. Šiandien tikrai nesiimsime kvestionuoti, teisinga ar neteisinga ta bylos baigtis buvo, bet, matyt, Vyriausiojo administracinio teismo grįžimas prie tos pačios bylos pakartotinio nagrinėjimo yra tam tikra indikacija, kad galbūt ne viskas buvo atlikta įmanomai geriausiai. Tai paaiškės, matyt, visai netrukus.
Vis dėlto teisės aktai yra Seimo prerogatyva ir tą dvasią, kurią mes norime numatyti teisės akte, perteikėme mes. Labai gaila, kad vis dėlto prisireikė detalizuoti viešojo asmens sąvoką ir paaiškinti, ką vis dėlto mes turime galvoje kalbėdami apie viešuosius asmenis. Tą klaidą mes taisome ir tikimės, kad ateityje teismų praktikoje vis dėlto tų klausimų kils mažiau ir to nepasitenkinimo bus gerokai mažiau, o teisė visuomenei žinoti bus užtikrinta. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Darbo partijos frakcija ir aš taip pat tikrai pasisakome už skaidrumą. Ypač skaidrumą tais atvejais, kai tai liečia viešojo administravimo subjektus. Tikrai įstaigos ar įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, – informaciją apie jų vadovus yra būtina žinoti visuomenei, kad galėtume užtikrinti tą aiškumą ir skaidrumą, ar ten nėra jokių interesų. Tačiau atkreipkite dėmesį, gerbiamieji kolegos, kad viešojo asmens sąvoka yra taip išplečiama, kad man šiek tiek norisi pasakyti, gal mes čia truputėlį perlenkėme ir gal reikėtų tikrai atidžiau pasižiūrėti, ką siūloma daryti šiuo įstatymo projektu.
Vienas dalykas. Kandidatai rinkimuose net vieną kadenciją po to, kai jie nebuvo išrinkti į vieną ar kitą instituciją, tai yra maždaug ketverius arba penkerius metus, būtų laikomi viešaisiais asmenimis. Dievaži, apsidairykite. Dabar yra pas mus jau pasikeitusių frakcijų, susidariusių kitų kompanijų, nepraėjus net metams normaliai po rinkimų. Kai mes kalbame apie privačius asmenis ir jų asmeninį gyvenimą, tai aplinkybės keičiasi ir tikrai manome, kad tai yra perteklinė nuostata.
Antras dalykas. Dabar taip išeina, kad pagal šitą įstatymą visuomenėje žinomi asmenys, tai yra liaudiškai vadinami influenceriai, visi taps viešaisiais asmenimis ir mes tikrai turime teisę žinoti apie jų šeimoje vykstančius dalykus, klausti. Žurnalistai juos galės toliau persekioti ir taip toliau. Ar tikrai valstybei yra būtina žinoti ir ar tikrai mes kuriame tinkamus įstatymus tai teisei sukurti? Mes pasisakome už viso viešojo administravimo subjektų ir valstybės institucijų visišką skaidrumą ir viešumą ir su tuo susijusių asmenų, bet manome, kad į tam tikrų privačių asmenų asmeninį gyvenimą šitaip kištis, kaip yra siūloma šiuo įstatymu, tikrai negalima.
PIRMININKAS. Ačiū. Apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
15.21 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 11, 181 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-882(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-882(2). Prašau į tribūną ateiti A. Bagdoną pristatyti Ekonomikos komiteto svarstymo rezultatus. Tiesiog pristatyti svarstymo rezultatus, ką pagrindinis komitetas nusprendė.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Ekonomikos komitetas išsamiai išnagrinėjo siūlymus ir pritarė V. Mitalo ir I. Pakarklytės siūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar yra bendra diskusija, po to apsispręsime dėl konkrečių siūlymų. Diskusijoje dalyvauja I. Pakarklytė. Prašau ją į tribūną.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo projektu kartu su pateiktais pasiūlymais mes iš karto sprendžiame keletą klausimų. Vienas iš jų yra geresnio reglamentavimo ir geresnio reguliavimo lauke, kai mes atsisakome prievolės kiekvienai iš įmonių, kurios gamina alkoholio produktus, turėti savo nuosavą tyrimų laboratoriją. Iki šiol tokia prievolė buvo, ji nebuvo taikoma smulkiesiems alaus, midaus ir vaisių vyno gamintojams, tačiau visais kitais atvejais buvo. Yra atsisakoma šios prievolės, jeigu bus pritarta tam projektui, kad privaloma turėti savo nuosavą laboratoriją. Nuosava laboratorija verslui yra didžiuliai kaštai ir, aišku, ypač jeigu tai yra smulkusis verslas, tai gali tokia tyrimų laboratorija kainuoti ir keliolika, ir keliasdešimt tūkstančių eurų. Dabar atsirastų nuostata, kad arba tu gali turėti savo įmonėje laboratoriją, arba gali pirkti tokią paslaugą iš kitų juridinių asmenų. Tai vienas aspektas – tiesiog geresnis reglamentavimas, geresnis reguliavimas.
Kitas labai svarbus dalykas, nuo ko ir prasidėjo visas šis projektas, tai lietuviškas sidras, lietuviški obuoliai ir lietuviškas sidras. Kaip minėjau, kad egzistavo išimtis smulkiesiems alaus, midaus, vaisių vyno gamintojams neturėti tos laboratorijos, o sidrui tokios išimties nebuvo. Turbūt gal ir teko pastebėti, kad mes iš lietuviškų obuolių lietuviško verslo kraftinio sidro net ir neturime. Kraftinio alaus rūšių yra daugybė, o sidrui tiesiog tokios nesąžiningos konkurencijos sąlygos iki šiol buvo taikomos. Kviečiu palaikyti šį projektą svarstymo stadijoje ir iš karto išspręsti du tokius klausimus. Vieną – perteklinio reguliavimo, o kitą – atverti kelią lietuviškų obuolių platesniam panaudojimui ir suteikti galimybę lietuviškiems verslams gaminti kraftinį obuolių sidrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar dar kartelį pakviesime pagrindinio komiteto pranešėją A. Bagdoną, yra trys Seimo narių siūlymai, pateikti svarstymo stadijoje. Dabar aš paprašysiu I. Pakarklytės tuos siūlymus dar kartelį pristatyti po vieną, nes dėl jų vis tiek reikės apsispręsti, ar Seimas čia norės balsuoti, ar mes pritarsime. Tai pirmasis siūlymas apskritai dėl laboratorijų turėjimo. Prašom trumpai pasakyti, ko dar nepasakėte.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Iki šiol egzistavo ir egzistuoja toks reikalavimas turėti nuosavą kokybės tyrimų laboratoriją, kiekvienai įmonei turėti tą laboratoriją savo įmonėje – nuosavą, atestuotą, sertifikuotą laboratoriją. Tai aišku, kad tai sukuria papildomų kaštų įmonei, ir ne tik vienkartinių, ką anksčiau minėjau, kad tos laboratorijos įrengimas yra brangus malonumas, bet plius dar yra ir kvalifikuotų laborantų darbo atlyginimas, tai yra ir tie pastovūs kaštai. Šiuo siūlymu yra atsisakoma prievolės būtinai turėti nuosavą atestuotą laboratoriją, o gamintojui suteikiama galimybė pasirinkti – arba turėti nuosavą, arba pirkti šią paslaugą iš kitų atestuotų laboratorijų.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš suprantu, kad visi trys pasiūlymai yra susiję ir mes galime apie juos visus kartu, jeigu taip fiksuojame. Dar nėra balsuoti skirto laiko, bet aš taip suprantu, kad tikrai rastųsi dešimt Seimo narių, kurie palaikytų svarstymą. Tai gal mes fiksuojame, kad yra, o tada galutinai apsispręsime dėl siūlymų balsuodami. Gerai? Nematau prieštaraujančių.
Prašom pristatyti komiteto nuomonę šiuo klausimu.
A. BAGDONAS (LSF). Komiteto nariai išdiskutavo šį klausimą. Dėkoju A. Kupčinskui, kuris taip pat teikė siūlymą, bet dėl bendro intereso ir dėl bendros verslo galimybės rinktis vienokiu ar kitokiu būdu tikrinti savo produkciją savo siūlymą atsiėmė. Komiteto nariai pritarė, kaip ir minėjau, V. Mitalo ir I. Pakarklytės siūlymui. Balsavimo rezultatai tokie patys: 6 komiteto nariai pritarė pasiūlymui ir 2 komiteto nariai susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkui. Labai ačiū. Jūsų darbas šiuo klausimu baigtas. Dabar dėl šio pasiūlymo už nori kalbėti E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt savalaikis siūlymas, kadangi jau mes padarėme tokį sąrašą tų įvairių gėrimų, kad tuoj neliks kam dirbti, kadangi daug ką atleidžiame nuo privalomumo turėti savo laboratorijas. Šiuo atveju manau, kad klausimas senas, kadangi dar senais laikais, gal prieš 20 metų, teko domėtis tuo klausimu, ir kai kurios šalys stebėdavosi, kad mes vos ne kiekvienam maisto produkto gamintojui turėdavome po vieną laboratoriją, kiekvienas turėdavo turėti savo laboratoriją. Tai iš tikrųjų ir tada būdavo idėjų – gal jūs turėkite kelias geras laboratorijas, kurios atliktų tam tikras paslaugas, bent po vieną regione.
Šiuo siūlymu taip pat siūloma liberaliau pažiūrėti į laboratorijų turėjimo klausimą. Ir tikrai sertifikuotos laboratorijos galėtų atlikti visus reikiamus tyrimus, tarpinius tyrimus ir galutinius tyrimus dėl to produkto kokybės. Siūlau pritarti. Ir iš tikrųjų ateityje turbūt nekils tų klausimų, kaip mes galėtume leisti gaminti vieną ar kitą natūralios fermentacijos kelių laipsnių produktą, kuomet žmonės neturi savo laboratorijos. Šiuo atveju tikrai pritariu ir siūlau palaikyti tą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šio pasiūlymo dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, aš klausiu. Mes turime mažiau negu minutę laiko iki balsavimo. Aš matau, kad didžioji dauguma frakcijų atstovų čia yra. Ar dėl šio pasiūlymo mes galime sutarti bendru sutarimu, ar vis dėlto jūs ar jūsų kolegos norės balsuoti? Gal galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Negirdžiu prieštaravimų. Pritariame siūlymui, kalbame dėl motyvų ir galėsime balsuoti. Ar dėl šio viso įstatymo dėl motyvų yra norinčių kalbėti? Už kalbės A. Petrošius, bet jis atsisako žodžio.
Dėl viso įstatymo projekto už kalbės A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai raginčiau palaikyti šį įstatymo projektą. Jis yra atsietas nuo Alkoholio kontrolės įstatymo projekto pakeitimo kitų straipsnių, kurie susiję su sekmadienine prekyba, su amžiumi ar reklamos draudimu ir leidimu. Šiuos pakeitimus mes svarstysime rytoj Ekonomikos komitete.
O visi šie pasiūlymai, kurie nuo rudenio keliauja per komitetus, yra tikrai labai prasmingi, nes atveria kelią ir daugiausia susiję su mūsų ūkininkais, žemdirbiais ir verslo sąlygų palengvinimu: ar tai būtų atestuotos laboratorijos, kurių nebūtų būtina įsirengti, bet su kuriomis galėtų būti sudaryta sutartis, ir tų hektolitrų ne nustatymas, o leidimas iš visų rūšių vaisių, uogų gaminti įvairius gėrimus, galbūt net riešutų likerį arba citrinų gėrimą, kitaip vadinamą limončelu. Tiesiog, kaip ir kolega E. Pupinis sakė, nereikia išvardinti visų tų rūšių.
Dabar visi Lietuvos ūkininkai, žemdirbiai galės apsispręsti, ką iš ko toliau daryti, ar sultis spausti, ar šiek tiek stipresnį gėrimą gaminti, ir dėl to jiems neteks perteklinė finansinė našta. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, tada pradėsime balsavimą. Kviečiu visus užimti savo vietas salėje ir galėsime apsispręsti dėl šių svarstomų klausimų.
Iš pradžių aš siūlau apsispręsti dėl šio 2-8 klausimo – Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Ar pritariame po svarstymo? Kviečiu balsuoti. Kviečiu balsuoti dėl darbotvarkės 2-8 klausimo – projekto Nr. XIVP-882(2).
Balsavo 101: už – 75, prieš – 6, susilaikė 20. Pritarta.
15.32 val.
Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir 15, 25, 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1059(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 84 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1060(2), Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1061(2), Inovacijų skatinimo fondo įstatymo Nr. XIII-3167 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1062(2) (svarstymo tęsinys)
Einame prie 2-2.1, 2-2.2, 2-2.3, 2-2.4 klausimų paketo. Girdėjau, kad norima bus balsuoti atskirai. Apsispręsime balsuodami atskirai dėl įstatymų projektų ir sutaupysime laiko.
Ar 2-2.1 klausimui – Technologijų ir inovacijų įstatymui galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo, ar yra kitų nuomonių? Galime? Ne. Reikia balsuoti. Gerai, balsuojame ar pritariame po svarstymo.
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1059(2). Ar pritariame jam po svarstymo.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 95, prieš – 1, susilaikė 12. Pritarta.
Tada 2-2.2 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1060(2). Balsuojame, ar pritariame jam po svarstymo.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 66, prieš – 8, susilaikė 32. Pritarta.
Darbotvarkės 2-2.3 klausimas – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo projektas Nr. XIVP-1061(2). Ar čia taip pat norime balsuoti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Aš įdėmiai žiūriu, ar salėje bus kitų balsų. Ir tada dar susijęs Inovacijų skatinimo fondo įstatymas. Gal čia irgi galime bendru sutarimu pritarti? Galime? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Dabar nuskambėjo siūlymas, kad dėl šio paketo priėmimo būtų taikoma skubos tvarka. Ar galime apsispręsti dėl skubos tvarkos taikymo, kad galėtume šiuos įstatymus greičiau priimti? Kviečiu apsispręsti ir balsuoti dėl 2-2.1, 2-2.2, 2-2.3, 2-2.4 klausimų skubos tvarkos taikymo. Prašom. Apsispręskite ir balsuokite.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 66, prieš – 12, susilaikė 38. Skubos tvarka ir šio įstatymo priėmimas gali būti greitai.
15.35 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 62, 10, 11 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 112 ir 113 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1078(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Ar čia buvo kokių nors nuomonių? Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame, ar pritarti po svarstymo. Darbotvarkės 2-4 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
15.36 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-953(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-953. Balsuojame, ar pritarti po svarstymo.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 94, prieš – 4, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
15.37 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-630(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, dabar darbotvarkės 2-10 klausimas – Švietimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Prašau pristatyti svarstymo rezultatus iš pradžių Švietimo ir mokslo komiteto išvadų teikėją A. Norkienę, kviečiu ją į tribūną. Taip pat kviečiu kolegą J. Sabatauską mane pakeisti ir pirmininkauti. Gerbiamas Juliau! Prašau, gerbiama Aušrine.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną, kolegos. Švietimo ir mokslo komitetas lapkričio 24 dieną apsvarstė minėtą projektą ir bendru sutarimu pritarė jums teikiamai išvadai.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Dabar kviečiame papildomo komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, pranešėją V. Mitalą. Prašom.
V. MITALAS (LF). Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas taip pat svarstė šį projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKAS. Diskusija. Prašome. V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, svarstome labai svarbų įstatymo projektą, susijusį su lituanistinėmis mokyklomis, veikiančiomis visame pasaulyje. Esu turėjęs patirties šioje srityje, kai reikėjo paremti Niujorke esančią lietuvišką mokyklą. Nebuvo numatytos procedūros, kaip Lietuvos valstybė galėtų paremti šią mokyklą. Tai nėra tik finansinė parama, tai yra ir metodinė parama, tai yra ir mokytojų rengimas, ir kitos labai reikalingos priemonės, kurios sustiprintų lietuviškas mokyklas užsienyje. Esant globalesnei situacijai, lietuviams vykstant į įvairias pasaulio šalis ir ten gyvenant, didėja šių mokyklų parengimo kiekybės ir kokybės reikšmė. Todėl labai palaikyčiau šitą projektą tokį, koks yra pasiūlytas, tikėdamasis, kad mes sulauksime žmonių, kurie atsineš iš kitų šalių savo patirtį, naujų idėjų ir Lietuvą padarys veiksminga valstybe, nepaisant visų globalizacijos procesų.
Taip pat labai svarbus dalykas, kad atsirastų vienoda standartizacijos sistema, nes tos mokyklos nėra tiktai būrelis laisvas, tai yra galimybė tiems žmonėms, grįžusiems į Lietuvą, save realizuoti. Todėl labai pasisakyčiau už tolesnę paramą lituanistinėms mokykloms, taip pat lietuviams, studijuojantiems užsienyje. Mes esame nepelnytai užmiršę šiuos žmones, juos automatiškai prilyginame emigrantams. Tai yra didelė klaida, todėl kitais metais stengsimės organizuoti Europos lietuvių studentų suvažiavimą Nyderlanduose tam, kad suprastume, koks tai svarbus Lietuvai projektas ir kokie svarbūs yra šitie žmonės. Taigi visa parama ir labai džiaugiuosi, kad D. Asanavičiūtei pavyksta realizuoti nemažai esminių Lietuvai projektų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam kolegai. Dėl motyvų D. Asanavičiūtė – už.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėčiau dar pabrėžti vieną įstatymo nuostatą – be pagalbos lituanistiniam švietimui dar yra kalbama apie lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą užsienyje esančių mokinių, po jo būtų įteiktas arba duotas tam tikras įvertinimo sertifikatas, tai yra labai svarbu ne tik stojant į aukštąsias mokyklas užsienyje, kur suteikiami būsimiems studentams papildomi kreditai, bet kartu tai būtų ir didelis pliusas grįžtantiems mūsų vaikams mokyklose, nes tie sertifikatai parodytų kalbos mokėjimo lygį, ir taip būtų daug lengviau mokyklai integruoti į mokymosi visą procesą, o tai palengvintų ne tik psichologinį integravimąsi vaikams, bet kartu ir mokyklai būtų paprasčiau skirti papildomai reikalingų valandų, kad išmoktų pakankamai gerai lietuvių kalbą. Todėl tikrai labai raginčiau palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš nėra norinčių kalbėti.
15.42 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-954(2) (svarstymas)
Svarstysime darbotvarkės 2-11 klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-954(2). Pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėja – A. Širinskienė. Kolegė Agnė. Komiteto išvada dėl Baudžiamojo proceso kodekso. Jau pirmininkas ateina. Ačiū, pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, mes jau priėmėme Baudžiamojo kodekso pataisas dėl neteisėto žmogaus persekiojimo ir tada, kadangi ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas tiktai pagal nukentėjusiojo skundą, teko papildyti ir Baudžiamojo proceso kodeksą. Taigi komitetas svarstė šią pataisą šių metų lapkričio 24 dieną ir visų šešių dalyvavusių balsais už buvo pritarta tokiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Diskusijoje niekas nenori kalbėti. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių pasisakyti. Balsuosime nustatytu laiku.
15.43 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 573 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-675(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 14, 18 ir 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-676(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 573 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-675(2) prie Nr. XIVP-673 ir kitas jo lydimasis – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 14, 18 ir 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-676(2). Pranešėjas – pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia yra iš paketo, susijusio su žvalgybos kontrolieriaus institucijos įvedimu. Pirmas projektas yra Administracinių nusižengimų kodekso – atitinkamos teisės ir pareigos numatomos yra ir žvalgybos kontrolieriui. Komitetas gavo Vyriausybės išvadą, jai pritarė ir savo pasiūlymu dėl projekto siūlo tam tikrą pataisymą. Kadangi nebus žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojo, tai tokios redakcijos projektą svarstė komitetas šių metų lapkričio 24 dieną ir visų šešių dalyvavusiųjų balsais už buvo pritarta šiam projektui.
Atitinkamai tame pačiame pakete buvo Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisos. Jose irgi yra tam tikros teisės žvalgybos kontrolieriui susipažinti ne tik su išnagrinėtos, bet ir su neišnagrinėtos bylos medžiaga, kai to reikia vykdant savo pareigas. Štai tokį projektą komitetas, apsvarstęs Vyriausybės nuomonę, svarstė taip pat šių metų lapkričio 24 dieną ir visų šešių dalyvavusiųjų balsais už buvo pritarta šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Svarstymo stadijoje dalyvauti diskusijoje nėra norinčių. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių pasisakyti.
15.46 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 223 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-106(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso keliasdešimties straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 223 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-106(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra didelis Administracinių nusižengimų kodekso pataisų paketas iš įvairių sričių. Visų pirma atsakomybės griežtinimas už energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimus. Kartu buvo pataisų dėl atsakomybės griežtinimo už neatvykimą į karo tarnybą. Šį projektą komitetas po klausymų svarstė 2021 m. lapkričio 24 d. ir visų septynių dalyvavusiųjų balsais už buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dabar, kolegos, noriu pasitarti. Dėl šio projekto dviejų straipsnių yra Seimo narių pasiūlymų. Dėl 10 ir 11 straipsnių. Komitetas nepritarė. Ar kolegos reikalaus balsuoti, ar gal atsiima savo pasiūlymus? I. Pakarklytės, M. Danielės, T. V. Raskevičiaus, M. Matijošaičio ir V. Mitalo pasiūlymai.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pirmininke, aš tiesiog informuosiu kolegas, kaip čia yra. Čia viskas susiję su sankcijų dydžiu karo prievolininkui už neatvykimą ir kokia susiklostė situacija.
Krašto apsaugos ministerija siūlė sankcijas, jeigu aš gerai prisimenu, keturis ar penkis kartus – labai drastiškas sankcijas. Paprastai komitete mes stengiamės žiūrėti statistiką, ar šitos galiojančios sankcijos nepasiekia tikslo. Taip pat buvo Seimo narių grupės pasiūlymas palikti senas, visiškai nekeičiant, ir buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto labai subalansuotas siūlymas šiek tiek padidinti, ypač apatinę ribą, nes klausymų metu karo prievolės pareigūnai pasakė, kad yra tam tikrų problemų ir visiškai mažos sankcijos iš tiesų galbūt jau nebeatrodo paveikios. Komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pasirinko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tarpinį variantą – ne drastiškas sankcijas, o šiek tiek padidinančias atsakomybę, nei buvo iki tol.
Nežinau, ar kolegas tenkina. Jeigu tenkina, tokiu atveju, matyt, būtų pritarta mūsų pasirinktam variantui.
PIRMININKAS. T. V. Raskevičius galėtų pasakyti, ar jį tenkina komiteto sprendimas dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymo. Jis toks tarpinis.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Pataisos iniciatoriai laikosi pamatinės prielaidos, kad ne baudų didinimas yra pagrindinė priežastis vengti tam tikro privalomojo elgesio, bet atsižvelgdami į tai, kad buvo sureaguota sistemiškai į pasiūlymą ir pasirinktas kompromisinis tarpinis variantas, tokiai komiteto pozicijai pritaria.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Tada dėl to nereikės balsuoti. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto išvadai. Turiu omenyje – dėl šių straipsnių konkrečiai. Negirdžiu prieštaravimų, pritarta. Dėl 10 ir 11 straipsnių pasiūlymų išspręsta kompleksiškai.
Kolegos, dėl motyvų nėra norinčių pasisakyti. Svarstymo stadijoje taip pat nėra norinčių diskutuoti. Apsispręsime galutinai dėl šių dviejų projektų balsuoti paskelbtu laiku.
15.50 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1411 straipsniu ir 589 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3220 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-107, Administracinių nusižengimų kodekso 313 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3262 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-108 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės… Dar yra du darbotvarkės lydimieji projektai. Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1411 straipsniu ir 589 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3220 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-107 ir Administracinių nusižengimų kodekso 313 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3262 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-108. Dėl abiejų komiteto išvada yra atmesti. Atsiprašau, aš jau už pranešėją. Prašom, gerbiamas komiteto pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, taip. Abiem atvejais. Čia yra skirtingi straipsniai ir skirtingos ministerijos teikia projektus. Atsitinka taip, kad tokios nuostatos jau būna kitame projekte, jos būna priimtos ir įsigaliojusios. Taip atsitiko ir šiuo atveju.
Pirmuoju atveju jau yra įsigaliojęs projektas Nr. XIVP-107 dėl 1411 straipsnio ir 589 straipsnio pakeitimų. Tokios nuostatos jau yra įsigaliojusios nuo šių metų sausio 1 dienos. Komitetas siūlo atmesti visais septyniais dalyvavusių balsais.
Analogiška situacija yra ir dėl kito projekto Nr. XIVP-108, kur siūloma keisti 313 straipsnį. Šitos nuostatos jau yra įsigaliojusios kitame įstatyme 2021 m. gegužės 1 d. Nėra jokio poreikio dar sykį tai svarstyti teisėkūros prasme, komitetas visais septyniais balsais už rusėjo 29 dieną pritarė siūlymui Seimui atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam komiteto pirmininkui. Dėl atmetimo apsispręsime nustatytu laiku. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Svarstymo stadijoje dėl atmetimo nėra diskutuojama.
15.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų Laisvės premijos paskyrimo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams“ projektas Nr. XIVP-1144 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų Laisvės premijos paskyrimo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams“ projektas. Pranešėjo šiuo klausimu nėra. Diskutuoti užsirašė P. Kuzmickienė, bet aš jos nematau. Dėl motyvų irgi nėra norinčių kalbėti. Kolegos, apsispręsime balsavimo metu.
15.53 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo Nr. IX-517 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1118, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1081 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1119, Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1120 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1118. Pranešėjas – K. Adomaitis. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamas kolega. Taip pat lydimasis – Aplinkos apsaugos įstatymo 1081 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Administracinių nusižengimų kodekso lydimasis projektas. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pristatau pirmą įstatymą iš trijų taršos prevencijos ir atliekų mažinimo iniciatyvų. Kitos iniciatyvos susijusios su mikroplastiko draudimu ir bioskaidrių pakuočių ženklinimu. Ši susijusi su vienkartinių maišelių išimties panaikinimu. Tai yra panaikinimu galimybės juos dalinti nemokamai prekybos centruose.
Patikslinu, kad jau prieš keletą metų Lietuvoje, remiantis Europos Sąjungos direktyva, yra nustatyta, kad maišeliai prekybos centruose negali būti dalinami nemokamai. Yra tik palikta išimtis tam tikrose valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, kad itin lengvi maišeliai vis dar gali būti dalinami nemokamai. Būtent šiuo įstatymo pakeitimu ši išimtis ir bus panaikinta.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad dėl atliekų ir atliekų prevencijos Lietuvoje vis dėlto yra prastai, ir situacija prastėja. Šiuo metu, naujausiais duomenimis, susidaro apie 470 kilogramų komunalinių atliekų vienam gyventojui per metus ir šis kiekis yra 10 % didesnis, negu buvo prieš penkerius metus. Taigi nors daug kalbama apie atliekų prevenciją, realybėje tendencija yra didėjanti ir turime dėti žingsnį po žingsnio judėdami link to, kad pakeistume šią tendenciją.
Tai, ką mes šiuo metu darome, tai yra naikiname išimtį itin lengviems maišeliams ir nebeleisime naikinti nemokamai, tai mes tikrai nesame pirmieji Europos Sąjungoje. Skirtingomis formomis tai yra įgyvendinusi ne viena Europos Sąjungos šalis. Pavyzdžiui, Švedijoje šiems maišeliams yra net nustatytas konkretus įkainis. Daug šalių – Ispanija ir kitos reikalauja, kad jie būtų gaminami iš tam tikrų medžiagų, ir turi įvairių papildomų reikalavimų jiems. Noriu pabrėžti, kad būtent lengvi maišeliai, itin lengvi maišeliai yra pagrindinė problema. Nors šiuo metu išimtis, tai yra nemokamai draudžiama dalinti tik sunkesnius maišelius, jų Lietuvos gyventojai sunaudoja apie 40–50 per metus. Čia prieš porą metų darytas tyrimas. O itin lengvų maišelių mes sunaudojame net porą šimtų – keturis, penkis kartus daugiau. Būtent šie itin lengvi maišeliai yra didžiausia problema ir turbūt jūs kiekvienas esate susidūręs su šiukšlinimo problema, nes tokių maišelių yra… Tiek žygyje aplink Lietuvą, yra garsiai nuskambėjęs aplinkosaugos entuziastų žygis aplink Lietuvą, jie rinko šiukšles ir rado būtent nuorūkų ir maišelių, tiek Europos Sąjungos atliktuose tyrimuose būtent tokie smulkūs maišeliai yra pagrindinė problema. Noriu atkreipti dėmesį, kad jie dažnai patenka į vandenį, nuplaunami į vandenis, ten skyla į smulkų mikroplastiką, juos suėda vandens gyvūnai, žuvys ir galiausiai galutinis rezultatas – mes patys juos suvalgome.
Ketvirta. Noriu pabrėžti, kad toks išimties panaikinimas yra efektyvus būdas kovoti su šiukšlinimu ir vykdyti atliekų prevenciją. Pavyzdžiui, mes turime labai neseną pavyzdį Estijoje. Vienas prekybos centras tą įgyvendino, įvedė nedidelį mokestį už kiekvieno maišelio panaudojimą. Sunaudojimas maišelių ten sumažėjo 70 %, tame prekybos tinkle. Jis skaičiuoja, kad šešias tonas plastiko sutaupė per metus. Taigi tas nedidelis mokestis tikrai yra efektyvus ir prasmingas žingsnis.
Ir penkta. Noriu pabrėžti, labai dažnai visokių mitų tenka išgirsti, kad tai yra draudimas ar kad tai yra mokestis ir panašiai. Ne. Tai yra nemokamo dalinimo panaikinimas, tai yra draudimas subsidijuoti tuos maišelius. Mes turime suprasti, kad kai jie dalijami nemokamai, tai yra prekybos centrų subsidija, nes jų pagaminimas vis tiek kainuoja, jų atvežimas kainuoja ir tie maišeliai nėra pats savaime už dyką gaunamas dalykas. Šis mūsų žingsnis yra tiesiog draudimas subsidijuoti Lietuvoje plastiko šiukšles, maišelius, kurie dažnai pavirsta šiukšlėmis.
Labai keistai atrodo, mes jau šiandien turime daugkartinių alternatyvų tiems maišeliams, kai kurie prekybos centrai siūlo pasirinkti, gali už eurą nusipirkti daugkartinį maišelį, šalia kabo tas itin lengvas, bet labai keistai atrodo, jei tas daugkartinis maišelis kainuoja eurą, o šalia yra vienkartinis nemokamai. Tai net ir tūkstantis nemokamų maišelių niekaip nesudarys kokios nors ekonominės logikos įsigyti galų gale daugkartinį maišelį. Ta ekonominė logika kada nors pradėti naudoti daugkartinį maišelį, įvertinti, kiek to reikia, tikrai turi atsirasti.
Tokie pagrindiniai argumentai dėl šio įstatymo pokyčio. Tikiuosi jūsų palaikymo. Man atrodo, tai labai svarbus atliekų prevencijos žingsnis, ir laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Kolega, jūs pristatėte pirmąjį paketo projektą. O kiti? Ir kitus?
K. ADOMAITIS (LF). Ir kitus kartu, nes jie susiję…
PIRMININKAS. Truputį paminėjote, nes… Gerai, tada kolegos galės klausti apie visus tris. Jūsų paklausti nori aštuoni Seimo nariai. Pirmoji klausia M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Ačiū, Kasparai. Labai puiki iniciatyva, tačiau su ja yra susiję ir labai daug nerimo. Iš tiesų žmonėms dabar neramu, kaip čia dabar reikės gyventi be tų maišelių, nes tie maišeliai vis dėlto reikalingi ir bulvėms susidėti, ir avokadams, ir morkoms. Ar bus kokių nors alternatyvų tiems plastikiniams maišeliams, ar dabar kaip nors visa ta pakitusi realybė prislėgs mūsų pečius? Kaip reikės gyventi?
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų dažnas klausimas. Noriu pasakyti, kad tai jokiu būdu nėra koks nors draudimas. Tie maišeliai buvo, yra ir liks, tiesiog reikės gerai pamąstyti, kiek jų reikia naudoti. Noriu pabrėžti, kad jau šiandien daugelis prekybos centrų siūlo daugkartinius krepšelius susidėti morkoms, avokadams ir bulvėms. Galima juos atsinešti ir iš namų, tuos daugkartinius maišelius, aišku, tai priklausys nuo motyvacijos sutaupyti kažkiek centų tam vienkartiniam maišeliui.
Noriu pabrėžti, kad dažnu atveju problema yra ne vieno maišelio panaudojimas, tikrai kartais yra neišvengiama tam tikrais higienos tikslais panaudoti, bet besaikis jų naudojimas – įdėti kiekvieną morką į atskirą maišelį ar kiekvienam daiktui naudoti po atskirą maišelį. Būtent į tokį besaikį naudojimą šita iniciatyva yra nukreipta. Kartais tų maišelių apskritai nereikia, mes tikrai galime daugelį produktų susidėti be maišelių į krepšelį prekybos centre. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, kasininkai prieš kokius penkerius metus jums vos ne prievarta sudėdavo į tą maišelį, jeigu jūs atsinešdavote palaidus produktus, o šiandien jie tikrai to nebedaro ir niekada nesudės tų produktų prievarta į maišelius.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, išties Laisvės partija per tuos metus pasižymėjo savo skandalingais pasiūlymais ir teikimais. Kolega sako, nei bausti, nei drausti. Jūs ir bausite, ir drausite, ir dar kas įdomiausia, kad dėl netinkamo apskaitos tvarkymo ta įmonė kentės ir bus pradedami tyrimai. Reikėtų tai konkrečiai, tiesiai ir atvirai pasakyti.
Antras dalykas, kolega, tai yra verslo pusė, o tai ne jūsų reikalas ir ne Seimo reguliavimas, bet, matyt, Laisvės partija ateina su savo suvokimu viską reguliuoti ir viską sustatyti į rėmus.
Mano klausimas būtų toks. Kaip jums atrodo, jūs dabar panaikinsite maišelius, o kitu įstatymu, poįstatyminiu aktu jūs įpareigojate, kad Vyriausybės atsakinga institucija turės kontroliuoti, prižiūrėti, kaip yra laikomasi įstatymo. Kad tokia institucija dirbtų, reikės naujų darbuotojų, reikės programavimo sistemos, reikės naujų darbo vietų, reikės naujų valdininkų, naujos kėdės, naujos elektros, programavimo sistemos. Tai gamtai reikės penkis kartus daugiau išlaidų, negu jūsų tas prakeiktas maišelis, norimas apmokėti.
Dabar jūs sakote, kad Latvijoje sumažino šešiomis tonomis. Jūs esate visiškai teisus, tikrai sumažino, bet papildomai reikėjo pusantro šimto darbuotojų, kuriems reikia kompensuoti ir mokėti atlyginimus už visą šitą sistemą. Kaip jūs žiūrite į šitą dalyką ir kaip žiūrite į poziciją savo partijos vadovės, kuri ne taip seniai pasakė, kad reikėtų Vilniuje pastatyti nuorūkų taromatą. Tai gal kitą savaitę jūsų partijos pirmininkė užregistruos nuorūkų rinkimo aparatus ir visi statysime, rinksime ir nuorūkas nešime? Kaip žiūrite į savo pirmininkės tokią poziciją?
K. ADOMAITIS (LF). Na, tikrai pažėrėte daug žodžių, kurie ne visi teisybė, tiksliau, dauguma klaidinantys. Visų pirma, niekas maišelių nenaikina. Antra, šitas reglamentavimas jau egzistuoja, nereikės nė vieno naujo darbuotojo. Jau šiandien yra draudimas dalinti maišelius, tik jie yra sunkesni, kuriuos mes draudžiame. Mes tiesiog išbraukiame išimtį iš įstatymo ir tai nesukurs kokių nors papildomų apskaitos ar daugiau problemų.
Taip, prekybos centrui reikės pasistengti tuos maišelius sužiūrėti, apmokestinti. Taip, atliekų prevencija reikalauja papildomo darbo ir tai yra neišvengiama kryptis, link kurios eina Europos Sąjunga. Net ir kalbant apie nuorūkas, mes prieš kelias savaites ar mėnesį jau priėmėme įstatymą, vadovaudamiesi Europos Sąjungos direktyva, kad nuorūkų rinkimą turės apmokėti tabako kompanijos. Visa tai yra susiję, einame ta pačia žiedinės ekonomikos, atliekų prevencijos kryptimi. Manau, kad nereikėtų gąsdinti žmonių, kad tai bus kažkoks papildomas naujas reguliavimas, nes tai yra tik išimties panaikinimas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausia R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Na, iš tiesų puiki iniciatyva, sveikinu. Tikrai turime suvokti, kad pasaulyje per metus yra pagaminami penki trilijonai maišelių ir kokia tarša yra. Norėčiau pasiteirauti. Galbūt domėjotės, kokia yra situacija mūsų kaimyninėse Skandinavijos šalyse, koks apmokestinimo įkainis ir kokios baudos? Norisi palyginimo. Galbūt domėjotės. Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Kaip aš ir minėjau, Švedijoje… Tiesą sakant, dėl užsienio šalių gal reikėtų ir pasitikslinti dėl tikslių dydžių. Atrodo, Švedijoje yra nustatytas mokestis apie 30 tų švediškų centų. Estijoje, mano žiniomis, buvo nustatytas 5 centų vieno maišelio mokestis, bet noriu pabrėžti, kad šiuo reglamentavimu mes nenustatome jokio konkretaus mokesčio. Liks prekybos tinklo sprendimas, kiek jis norės pasirinkti, ar 1 centą, ar 5 centus. Aš manau, kad net ir 1 cento įkainis būtų pakankamas žmonių įpročiams keisti.
Dėl baudų neturiu palyginimo, bet galiu pasakyti, kad bent jau Lietuvoje jos lieka tokios pačios kaip ir sunkesnių, storesnių maišelių atveju.
PIRMININKAS. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu kolegos paklausti. Iš tiesų iniciatyvą kaip ir sveikinu, nes vis dėlto pritariu žaliosioms idėjoms ir manau, kad tikrai turime problemų dėl plastikinių maišelių, bet ar buvo kokia nors diskusija su prekybos centrais, su prekybininkais, kuo jie galėtų pakeisti šiuos plastikinius maišelius?
K. ADOMAITIS (LF). Čia jau panašus buvo klausimas prieš tai. Galiu papildyti, kad visų pirma iniciatyva, aišku, gimsta iš to, kad tenka važiuoti po sąvartynus, po atliekų perdirbimo vietas. Tas pats plastikinis maišelis tikrai nėra perdirbamas, jo yra neįmanoma perdirbti dėl to, kad jis yra smulkus, lengvas, jį labai sunku konsoliduoti į kokį nors perdirbamą paketą, tad ir tos iniciatyvos ateina iš ten.
Taip, jau kai kurie prekybos centrai savo ruožtu siūlo tas iniciatyvas. Šiandien jūs nuėję rasite daugkartinių maišelių, pakabintų šalia vienkartinių. Tų galimybių yra. Manau, kad tiesiog tie, kas dar to nepasiūlė, turės pasivyti pažangesnius.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Kasparai, iš tikrųjų sveikinu šitą projektą, tiktai nenorėjau sutikti su viena pastaba paties pasisakyme, kai pasakėte, kad padidėjo palyginti pakuočių ir pakuočių atliekų per praėjusius metus, bet padidėjo dėl to, kad žmonės pradėjo tvarkyti atliekas ir jas rūšiuoti. Tad dėl to. Manau, bendrų atliekų kiekis ganėtinai sumažėjo.
Bet labai svarbu, kaip pačiam atrodo, ta pati reklama ir švietimas. Dabar labai svarbu atkreipti dėmesį, kad žmonės pasiruoštų ir žinotų, kad mes einame ne dėl to, kad apmokestintume ir panašiai, bet dėl to, kad einame į žiedinę ekonomiką. Kaip pačiam atrodo?
K. ADOMAITIS (LF). Švietimo dalis… Trumpai dėl atliekų. Aš vadovaujuosi Valstybinių atliekų plano projektu neskirdamas pakuotės nuo pakuotės, bet apskritai atliekų daugėja.
Dėl švietimo. Be abejo, labai svarbu ir manau, kad ilgus metus tai Lietuvoje daugiau ar mažiau vyksta. Kaip jau ir minėjau kalbėdamas, kad kasininkės, pavyzdžiui, jau nebededa niekam tų produktų į maišelius, bet toks žingsnis irgi prisidėtų prie tokio postūmio kartu su švietimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiamas kolega, norėčiau pasiteirauti. Kai įstatyme atsiranda nuostata – lengvas, labai lengvas maišelis, vienam gali atrodyti jis lengvas, kitam labai lengvas. Jau prieštaravimas tarp sąvokų. Ar nebuvo geriau parašyti išvis plastikinius maišelius, nes tada galima sunkius dalinti plastikinius maišelius, jie dar labiau terštų, bet nepatektų į tą įstatymą ir tas sąvokas? Nemanote, kad buvo geriau pasirinkti: plastikinius maišelius dalinti?.. Pasiklysime tarp sąvokų traktavimo.
K. ADOMAITIS (LF). Įstatyme yra… Aišku, turėčiau užtikrinti tai, bet įstatyme yra dvi skirtingos sąvokos – lengvi plastikiniai maišeliai, tai yra iki 50 mikronų storio, ir itin lengvi, iki 15 mikronų storio. Tos sąvokos yra Europos Sąjungos mastu pripažįstamos, vartojamos ir taikomos. Šiuo metu formuluotė yra tokia, kad ir lengvi, ir itin lengvi maišeliai negali būti dalinami nemokamai. Tiesiog galbūt būtų aiškiau parašyti tiktai „plastikiniai“, bet vadovaujamės tomis sąvokomis, kurios jau yra įtvirtintos ir vartojamos europiniu mastu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Kasparai, aš prie tos kainos noriu grįžti. Kaip, jūs galvojate, reikėtų įvertinti tokį maišelį? Jeigu bus maža kaina, 2 ar 5 centai, tai koks skirtumas pirkėjui paimti dešimt tų maišelių, jam tikrai dėl patogumo 50 centų ar 20 centų nebus gaila. Ir mes turbūt gausime lygiai tokius pačius šiukšlinimo kiekius, kaip ir dabar. Ir toliau. Kur galėtų būti panaudojami tie surinkti pinigai? Galbūt kokiems nors aplinkosaugos projektams, kurie būtent ir šalintų šitą blogybę. Šiaip aš, aišku, palaikysiu, tiktai yra tokių buitinių neaiškumų. Kaip juos išspręsti? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Visų pirma, šitas projektas, jau minėjau, nenustato konkretaus mokesčio. Pats prekybos centras gali pasirinkti. Jeigu tai mažų kainų tinklas, gal nustatys kokią nors mažesnę kainą, kitas tinklas, labiau į ekologiją orientuotas, gali pasirinkti didesnę. Aš manau, kad net ir labai simbolinis mokestis už tą maišelį padėtų išspręsti problemą, nes dabar dažnai tas, kaip sakyti, naudojimas problemiškiausias būna tais atvejais, kai jis būna besaikis. Jeigu tu paimi vieną ar du maišelius, tai tau turbūt nėra problemos tuo kartu, bet jeigu tu susirenki dešimt maišelių, nes jie yra nemokami, ir juos trauki vieną po kito, tai net ir 1 centas tave jau privers pagalvoti, ar tu turi tuos papildomus 10 centų sumokėti.
Iš tiesų rodo ir kiti pavyzdžiai, čia gal taip pajuokaudamas pasakysiu, bet, tarkime, jeigu kur nors Belgijoje į rinkimus neateini, tai gauni nedidelę baudą. Kartais ji net nėra praktiškai pritaikoma, bet Belgijoje rinkėjų dalyvavimas yra 80 % ar dar daugiau. Šiuo pavyzdžiu tik noriu pasakyti, kad net ir labai mažos sumos iš esmės gali pakeisti žmonių įpročius, tą tokį kartais prasprūstantį žmonių besaikį tų maišelių naudojimą. O dėl praktikos, tai Estijos pavyzdys, kaip minėjau, yra 5 centai. Galbūt tai ir bus, kas bus realu Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų paklausė visi norėję klausti Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų už norėjo kalbėti I. Pakarklytė, bet nematau. L. Nagienė – motyvai už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Manau, visi Seimo nariai turėtų palaikyti šį projektą ir ateityje galvoti ne tik apie prekybos centrus, galvoti ir apie turgavietes, jose lygiai taip pat irgi yra naudojami vienkartiniai maišeliai. Tikrai mes mažiau teršime gamtą, be to, kaip sakoma, dažnai ir į vandenis patenka, po to mes patys vartojame ir suvartojame tą plastiką. Tikrai kviečiu palaikyti, nes labai svarbu neteršti gamtos, o žinome, kad plastikas nepūva. Tai čia yra kita bėda. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Motyvai prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Aš nesuprantu, kur tas gamtos teršimas, jeigu žmogus parsineš varškės ar kitų produktų, įdėtų į maišelį, tai dabar ir vyksta, ir paskui išrūšiuos, išmes į šiukšlių dėžę. Aš nematau, kad lauke kur kas pamestų tą šiukšlę. Tai yra servisas. Šiuo įstatymu norima sugrąžinti atgal į praeitį, kai nebuvo civilizacijos, kai mes dėjome ten ir silkę, ir obuolius vieną ant kito, galbūt trūko popieriaus, trūko pakuotės. Pasidžiaugėme beveik 30 metų servisu, civilizacija ir atgal į laukinį gyvenimo būdą. Aš negaliu pritarti ir kviečiu kolegas irgi atgal į praeitį negrįžti. Už civilizaciją, už pakuotes, už gražų aptarnavimą. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Visi kolegos pasisakė dėl motyvų. Balsuosime numatytu laiku, o gal šiek tiek kitu laiku, jeigu spėsime – tai anksčiau.
16.15 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1086 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1086. Pateikimo stadija. Pranešėjas – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gal pradėsiu nuo V. Valkiūno citatos, kai jis pavartojo frazę „laukinio gyvenimo būdą grąžinsime“. Mano projektas dėl naminukės legalizavimo kaip tik siūlo iš laukinio gyvenimo pereiti į civilizuotą gyvenimą ir legalizuoti stipresnių naminės gamybos gėrimų gamybą. Šiandien įstatymas leidžia naminę gamybą silpnų alkoholinių gėrimų – alaus iki 9,5 %, vyno iki 17 %, stipresnių alkoholinių gėrimų gamyba yra draudžiama.
Kai kalbu apie necivilizuotumą, man prieš akis iškyla gero dešimtmečio vaizdas iš praeities, kai Varėnos miesto šventėje buvęs valstybės vadovas ir tuometinis Seimo Pirmininkas gardžiuojasi televizijos akivaizdoje tuo naminiu produktu, tai yra naminuke, ji nelegali – visi tai žino ir visi kikena, ir visi tai toleruoja. Ir šiandien visi žinome, kad yra toks produktas, gaminamas nelegaliai, be kiekio apskaitos, be kokybės kontrolės, pardavinėjamas nelegaliai, dėl jo baudžia kartais, kai pagauna. Ir štai turime tokią laukinę situaciją, iš jos aš siūlau išeiti į civilizuotą kelią, kaip daugelis Europos Sąjungos valstybių jau yra padarę. Toli ieškoti nereikia – ta pati Latvija. Aš žinau, kad oponentai kalbės apie tautos girdymą. Galite kalbėti. Mano manymu, kaip tik sumažins tautos girdymą.
Pasiėmiau policijos paskutinių savaičių suvestines ir štai skaitau, ką policija konfiskavo. Klaipėdos rajono Triušių kaimas – 300 litrų raugo išpilta ir dar 50 litrų jau paruošto gaminio. Klaipėdos rajonas, Brožiai, – išpilta 383 litrai raugo. Jurbarko rajone, dabar nepamenu, rugsėjo pabaigoje Gaidelių kaime, atrodo, išpilta 481 litras, konfiskuota nelegali gamyba. Gražiausias lapkričio 24 dieną Šakių rajono Pažiegždrių kaimas – verdama ir išpilta 5 tūkst. 350 litrų, 5,5 tonos raugo. Gerbiamieji, kiek jūs esate naivūs ir įsivaizduojate, kad pirmą kartą žmogelis virė naminukę ir štai jį pagavo su 5,5 tonos raugo? Akivaizdu, kad ne pirmą kartą, akivaizdu, kad daug kartų pavyko praslysti ir buvo nepagauti tie žmonės. Tie produktai pakliūna vartotojams. Dalis tų produktų, neduok Dieve, gali būti su technologinėmis gamybos klaidomis – apaks, nupliks, žmonės išprotės arba numirs. Nėra jokios kontrolės. Yra siūlymas… Agne Širinskiene, aš nuplikau ne dėl to, tikrai. (Juokiasi).
Mes turime civilizuoti šitą procesą. Štai tas civilizavimas yra, atrodo, penktu bandymu Lietuvos Respublikos Seimų istorijoje teikiamas. Ir aš čia niekur nenukrypau nuo buvusių pavyzdžių. Paskutinį kartą buvo teiktas R. Žemaitaičio, tai čia ir R. Žemaitaičio parašą paprašiau padėti, tikrai nenoriu tapti plagiatoriumi, pripažįstu – tai anksčiau teiktos nuostatos.
Kokie tie kriterijai? Gamyba gali užsiimti tik ūkininkų registre registruotas ūkininkas. Antras kriterijus – privalo turėti kaimo turizmo sodybą. Trečias kriterijus – produktas turi būti sertifikuotas kaip kulinarinio paveldo produktas, tam yra tvarka, žemės ūkio ministras suteikia sertifikatus kulinariniams produktams. Ketvirtas kriterijus – ne daugiau kaip 1 tūkst. litrų per metus. Penktas kriterijus – prekyba, pardavimas gali vykti tik kaimo turizmo sodyboje. Tada man kelia klausimą, sako – o kaip kontroliuos, kaip sukontroliuos?
Gerbiamieji, Lietuvoje yra beveik 100 tūkst. verslo subjektų. Čia gali atsirasti dar kokie 200. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 700 veikiančių kaimo turizmo sodybų. Jeigu 200 kaimo turizmo sodybų užsiims papildoma veikla, tai yra naminio stipresnio gėrimo gamyba ir pardavimu, tai tikrai nebus našta valstybės kontroliuojančioms institucijoms. Todėl aš manau, kad reikia grįžti nuo laukinio gyvenimo būdo prie civilizuotos gamybos, pardavimo, įteisinant kultūrinį paveldą, užtikrinant praeities tradicijų išsaugojimą, ir baigti tuos pakrūmių dalykus.
Jeigu pavyktų legalizuoti tai, ką su kolegomis siūlau šiuo projektu, aš tikrai manau, kad turėtume pereiti prie Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso ir numatyti daug griežtesnes bausmes tiems, kurie ir toliau nori užsiimti nelegalia naminės degtinės gamyba. Negali būti taip, kad valstybė viena ranka įteisina kulinarinį paveldą, suteikia sertifikatus, sudaro galimybes užsiimti šita veikla legaliai ir gana tolerantiškai pro pirštus žiūri toliau į pakrūmėse rūkstantį dūmą. Ne, ten turi stiprėti administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Turi būti situacija, kad yra legalu ir bet kokia nelegali, neteisėta konkurencija ir neteisėta veikla turi būti baudžiama dar griežčiau. Tokios mano nuostatos. Atrodo, panašių nuostatų laikosi ir kiti kolegos, kurie pasirašė.
Atsakysiu į klausimus ir prašysiu palaikyti šitą projektą. Tiesa, iš karto pasakau, aš tikrai manau, kad reikalinga Vyriausybės išvada.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūsų nori klausti devyni Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš čia tikriausiai viena moteris užsirašiau paklausti. Dabar jūs kaip tik paminėjote ir pavyzdžių davėte – miškelyje, kažkur. Visi tie, kuriuos jūs minite, neturi kaimo turizmo sodybos (aš labai abejoju), tas verslas toliau vienaip ar kitaip plėtosis. Čia yra kita problema.
Bet mane labiausiai domina, kaip jūs įsivaizduojate (ši veikla turi būti licencijuojama, mano manymu, kitaip neturėtų būti), kaip ta kontrolė bus vykdoma ir kas konkrečiai tą kontrolę vykdys? Jūsų projekte siūloma, kad Vyriausybė turėtų nustatyti tvarką, kaip būtų kokybė, kontrolė užtikrinama.
Ir dar vienas klausimas dėl pilstomo. Ar jis bus pilstomas, ar jis iš karto bus į butelius ir kaip bus parduodama? Čia irgi yra, jeigu mes pradėsime pilstyti, tai, žinote, aš labai toks didelis…
E. GENTVILAS (LSF). Aš turėjau draugus senukus (Frau Rita ir Herr Jozefas) Švarcvaldo kalnuose. Aš pas juos esu nakvojęs, nežinau, gal 50 naktų. Jie pagal įstatymą turėjo galimybę gaminti ribotą kiekį, ir jeigu aš paprašydavau, po vakarienės man įpildavo tai slyvų, tai ruginės paragauti. Toks pilstymas yra leidžiamas bent jau Vokietijoje. Tačiau jie gali parduoti ir tam tikroje taroje kaip tikrai kulinarinį paveldą, gražiai papuoštą.
Dėl licencijavimo. Aš 12 straipsnyje palikau tokias nuostatas, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas išduoda neterminuoto laiko licencijas. Tai esama įstatymo nuostata niekur nedingsta. Nežinau, kodėl Teisės departamentas parašė, kad reiktų licencijuoti. Aš su tuo sutinku, tačiau matau, kad galiojančiame įstatyme aš neišbraukiau licencijavimo prievolės. Aš už tai, kad būtų licencijuota.
Dabar dėl kontrolės. Aš manau, ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, ir Mokesčių inspekcija, ir visos kitos, Maisto ir veterinarijos tarnyba turi užtikrinti maisto produktų kontrolę.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, stipresnio gėrimo mėgėjai, mano klausimas būtų vis dėlto pratęsiant kontrolės klausimus, nes, ko gero, įvykiai Kaune aiškiai parodė, apie ką ir pats kalbate iš tribūnos. Kaip jūs galvojate, jūs sakote, legalizuoti. Ir šiandien šis verslas legalizuotas, tik turi susimokėti mokestį už šį legalizavimą. Taip sakant, Lietuvoje viskas legalu, tik kadangi brangu, niekas nenori pirkti tos licencijos.
Mano klausimai du. Dabartinis licencijavimas yra labai brangus, jeigu aš neklystu, per metus 300 tūkst. Kokį licencijavimo mokestį jūs siūlote įvesti tiems ūkiams? Tai vienas dalykas.
Ir antras klausimas. Ar legalizavimas sumažins išpilamo raugo kiekį? Jūs pats paminėjote, kad išpila kas savaitę tonomis, šimtais litrų. Tai ar šie, taip sakant, gamybos mėgėjai dings iš mūsų kasdienio gyvenimo? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Visų pirma, Algirdai, pasakėte: stipriųjų gėrimų mėgėjai. Aš pats savęs nelaikau stipriųjų gėrimų mėgėju, aš tikrai labiau vyno mėgėjas esu, ir čia turbūt ne apie pomėgius kalbama, o apie galimybes.
Dabar dėl licencijavimo kainos. Aš manau, kad Vyriausybė, jeigu pritaria tam projektui, ir numatytų tas licencijų įsigijimo kainas.
Dabar dėl kontrolės buvo dar jūsų klausimas. Sakau, yra valstybės institucijų, kurioms dar kokie 200 objektų, subjektų tikrai nesudaro problemos kontroliuoti. O dėl to, ar ir toliau virs, aš sakau, gerai, aš įsipareigoju ir, matyt, su tais pačiais autoriais ar su kitais, jeigu būtų priimtas šis įstatymas, reikia teikti Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso papildymus, kad tikrai mažintume tos nelegalios gamybos kiekius.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas Eugenijau, noriu užduoti du klausimus. Vieną retorinį, kitą normalų.
Ar reikia teikti jums tokius įstatymų projektus, kurie suskaldo frakcijas ir partijas? Kolegė, mano gerbiama A. Širinskienė, bėgdama nuo J. Jaručio, kuris pasirašė šį įstatymo projektą, atėjo į frakciją, kurios pirmininkas pasirašė šį įstatymo projektą, kolega R. Žemaitaitis. Tai kaip čia dabar bus, ar ji toliau turės kažkur bėgti, ar vis dėlto kaip?
O normaliai noriu paklausti. Dabar, žiūrėkite, prostitucija irgi yra nelegali, cigarečių irgi yra nelegalių, žolė irgi yra nelegali, kai kurie kiti dalykai irgi nelegalūs, kur gaudo policija, teismai. Tai ar jūs irgi manote, kad šie dalykai irgi turi būti legalizuoti pagal jūsų logiką, nes neva pilstuką, samagoną gamina nelegaliai, vadinasi, reikia legalizuoti. Ir ar nemanote, kad tai vis dėlto padidins alkoholio prieinamumą. Tada kokia prasmė yra riboti tas pardavimo valandas, nes faktiškai rajone, aš suskaičiavau savo rajone, kuriam aš atstovauju, kokie 15 ūkininkų galėtų, bent jau norėtų, gaminti šį alkoholį, tai kam tos parduotuvės reikalingos?
E. GENTVILAS (LSF). Nežinau, man atrodo, antrasis jūsų klausimas labiau retorinis, apimantis labai daug įstatymų ir pardavimo laiką, ir taip toliau. Nenoriu aš į tai gilintis. Man lengviau atsakyti į tą pirmąjį retorinį klausimą, kur suskaldo frakcijas.
Mes frakcijoje turime vieną labai gerbiamą žmogų, kuris yra atsisakęs bet kokio vartojimo. Tai mūsų frakcija kaip tik susivienijo, nes ir tas žmogus pasirašė šį projektą, tikrai ačiū jam. Aš manau, kai kalbame apie kulinarinį paveldą ir jo teisėtą gamybą, tai čia mes turime ir tokius patriotinius pojūčius pajusti savyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aš jūsų noriu paklausti labai konkrečiai. Ar jūs skaitėte Alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnį? Ten yra išvardinti valstybės alkoholio kontrolės principai. Aš jums juos pacituosiu: 9) skatinti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą; 10) remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą; 11) skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą. Jūs man pasakykite, kaip ši pataisa, kurią jūs teikiate ir siūlote, yra susijusi arba kaip ji koreliuoja su šiais dalykais, kuriuos valstybė yra deklaravusi kaip ilgalaikį siekį įvardindama valstybės alkoholio kontrolės politikos tikslus ir principus?
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas Aurelijau. Aš pritariu tiems tikslams ir užmojams. Jūs žinote, beje, mano požiūrį dėl kitų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kas mane jaudina – reklama, informacija, 18-mečių klausimas. Kiti dalykai manęs nejaudina. Aš pritariu toms priemonėms, tačiau nemanau, kad mano siūlymas iškreipia tas priemones. Patikėkite, kad pakrūmėse išvirtas produktas paplinta ir tikrai yra vartojamas ne kur nors kultūringoje kontroliuojamoje aplinkoje. Čia šita kontrolė yra užtikrinama ir tai parodyta kitų šalių praktikos. Man taip buvo studijų metais Dzūkijoje. Einu su draugais per mišką, užtinkame verdančius ir sako: visiems, kurie mus užtiko, mes du butelius, tai yra 1 litrą, duodame, bet, sako, dabar dar tik pirmieji lašai. Žinoma, mes, studentai, grįžome po poros valandų, pasiėmėme savo duoklę ir buvome gana laimingi, kaip čia pasakius. Bet ar tai civilizacija? Ar to mes siekiame? Čia kaip tik yra civilizuotas požiūris į alkoholio vartojimo kultūrą.
PIRMININKAS. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų pritariu, kad legalizavimas kartais padeda kontroliuoti tuos dalykus, o ne juos pabloginti, dėl to esu vienas iš šio įstatymo teikėjų. Ačiū už iniciatyvą Eugenijui.
Mano klausimas. Šalia nėra kolegės Monikos, jinai iš tiesų yra šio klausimo autorė, bet didelė problema yra ta, kad kaimo turizmo sodybos dažnai realiai nėra pritaikytos neįgaliesiems. Kaip galvojate, ar negalėtų būti vienas iš kriterijų tas, kad vis dėlto būtų toks kartu ir papildomas reikalavimas įrašytas, kad tiktai tuo atveju, jeigu kaimo turizmo sodyba yra visiškai pritaikyta neįgaliesiems, tik tuo atveju jai suteikiamos tokios papildomos galimybės?
E. GENTVILAS (LSF). Žinote, aš su jūsų mintimi sutinku, tačiau tikrai Alkoholio kontrolės įstatyme įrašyti, kad naminę degtinę galima gaminti tik tokioje sodyboje, kuri pritaikyta neįgaliesiems, man atrodo, būtų tam tikras teisėkūros nonsensas. Aš manau, kituose įstatymuose turėtų būti toks reglamentavimas.
PIRMININKAS. Kolegos, kaip ir laikas baigėsi, bet dar leisiu paklausti komiteto pirmininkui V. Pranckiečiui.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Aš nesu tarp tų garbingų frakcijos narių. Labai gaila, kad nedavėte pasirašyti, tikrai būčiau pasirašęs, bet mano klausimas nereikalauja atsakymo. Ar yra Seime žmonių, kurie būtų nesusiję iki šiol su šia nelegalia veikla, tai yra neragavę, nematę, nežinoję, iš kur gauti, nežinau, neperdavę kam nors, negavę iš ko nors? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Vienas kolega už jūsų nugaros mojavo ranka. Deja, aš negaliu pasigirti, kad neturėjau tos nuodėmės. Kaip jau minėjau, Pamerkiuose turbūt 1981 metais įkliuvau į tokią nuodėmingą aplinką. (Balsas salėje) Toks ir komentaras. Manau, kad visi tai žino, visi pasidžiaugia gavę tokį kulinarinį paveldą, tačiau niekas nesusimąsto, kad tai nelegalu, neteisėta ir reikia keisti šitą situaciją.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, man tai vis kirba klausimas, iš kur jūs rasite tų tradicinių amatininkų, kuriuos minite įstatymo projekte? (Balsai salėje) Ne, tai visi turės deklaruoti savo tradicinę amatininkystę.
E. GENTVILAS (LSF). Labai geras klausimas, nors nelabai įprasta, kad posėdžio pirmininkas pateikia. Bet man atrodo, kad kaimo turizmo sodybos savininkas gali susirasti tokį, kaip susiranda krosniai mūryti kokį meistrą, kaip susiranda dailidę, taip gali susirasti ir tokį technologą, kuris tautinį paveldą sugebės pagaminti. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, šiandien įdomus… šios dienos svarstymų yra daug. Vadinasi, ne tik gręžinių amnestija, bet ir tautinio paveldo gėrimų amnestija.
Dėl balsavimo motyvų už nori kalbėti V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Nors šiam Seimui dėl dekriminalizavimo kol kas nesisekė, bet, kaip sakoma, pabandome iš naujo. Pritardamas E. Gentvilo siūlymui, aš noriu pasakyti labai paprastą dalyką. Yra daugybė šalių, Vakarų valstybių, kurios neleidžia, sakykime, ar ten vietiniams obuoliams, ar kitiems dalykams voliotis pakrūmėse, ir kiekvienas ūkininkas turi teisę, pavyzdžiui, pagal tam tikrą ūkio dydį distiliuoti produkciją. Yra daugybė straipsnių, kaip Jungtinėje Karalystėje žmonės gali bandyti džino išsivirti ar kitų gėrimų.
Man atrodo, kad šitas sprendimas kaip tik tą šešėlį, kurį mes turime labai didelį, kurį mes turime visiškai nekontroliuojamą, išneštų į dienos šviesą ir mes galėtume labai drąsiai pasakyti, kad tai, kas buvo nematoma, ir visi apsimetėme, kad atseit to nėra, iš tikrųjų egzistuoja. O tai kartu leistų užtikrinti ir tam tikrą kokybės kontrolę, užtikrinti tai, kad iš tikrųjų yra legaliai apskaitoma, yra surenkamos pajamos į valstybės biudžetą, ir panašius dalykus. Tai išdrįskime pripažinti, kad mūsų gyvenime šis dalykas, taip sakant, yra ir jį ištraukime iš Baudžiamojo kodekso rėmų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Klystate, Remigijau, aš ne už, prieš, ir retas atvejis, bet turiu įpareigojimą Sveikatos reikalų komiteto pirmininko vardu pasisakyti, tai čia mūsų kartu nuomonė yra prieš.
Iš tikrųjų, kolegos, aš nesupratu tų argumentų apie obuolius, kad kas nors nesupūtų ar panašiai. Iš obuolių puikias sultis galima gaminti, obuolių sūrį, džemą, ką tik nori, nebūtina jų supūdyti ir išpilti. Kolegos, jūs gudraujate kalbėdami apie visokius reguliavimus, apie licencijavimus. Ir šiandien, jeigu išsiimtų ūkininkas licenciją, užregistruotų įmonę, turėtų licencinį sandėlį, gali gaminti pagal visas tas technologijas. Ir yra Lietuvoje buvusi įmonė, kuri ir gamino gėrimą, kuris, rodos, ir vadinosi „Samanė“. Vadinasi, galima tą daryti, bet norima padaryti viską be apskaitos, be kontrolės. Ką reiškia 1 tūkst. litrų? Vadinasi, atėjusi kontrolė vienu metu turi nerasti daugiau kaip 1 tūkst. litrų, o visais kitais atvejais, kiek aš ten išgėriau, kiek išpilsčiau, tikrai niekas nesukontroliuos be licencinio sandėlio ir jūs nieko ten nesužiūrėsite.
Ir visgi aš noriu pakartoti tuos pačius argumentus, kuriuos minėjau. Šitas sprendimas prieštarauja valstybės alkoholio kontrolės principams. Ir pagal jūsų logiką, kaip jau ir kolega Antanas minėjo, vyksta Lietuvoje ir vagystės, vyksta kiti dalykai, vyksta nelegalių narkotikų gamyba. Juk juos suradę irgi išmeta, išpila, utilizuoja. Tai jeigu vis tiek vyksta, tai kam mes čia slepiamės? Tai viską, kas yra Baudžiamajame kodekse, legalizuokime ir neapsimetinėkime, kad gyvenime niekas nevyksta. Visgi, kolegos, siūlau neapsigauti ir nepasimauti ant šitų argumentų. Tai tikrai didins prieinamumą. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, apsispręsime balsuoti nustatytu laiku. Kitas darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Ne, balsuosime kartu dėl visų projektų.
16.39 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo Nr. XIV-462 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1189, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 IV skyriaus pavadinimo, 55, 56, 57, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 591, 592 straipsniais įstatymo Nr. XIV-463 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1190, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 3621 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-464 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1191, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-465 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1192, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1193 (pateikimas)
Dabar kitas darbotvarkės klausimas, gerbiami kolegos, kompleksinis klausimas iš penkių įstatymų projektų. Darbotvarkės 2-23 klausimas – Statybos įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1189 bei jo lydimieji Užimtumo įstatymo IV skyriaus pavadinimo, 55, 56, 57, 60 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1190, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1191, Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1192 bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1193.
Pateikimo stadija. Pranešėjas – viceministras V. Šilinskas.
V. ŠILINSKAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Dėkoju. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Vytautas Šilinskas. Pasistengsiu pristatyti trumpai. Kaip žinote, problema yra statybos sektoriuje – virš 50 % nelegalaus darbo atvejų yra nustatoma būtent statybose. Seimas jau vasarą priėmė įstatymų pakeitimų projektus, kuriais numatyta, kad statybose statybininkai turės turėti statybininkų ID. Vadinasi, įstatyme yra numatyta, kad nuo naujų metų turi būti sukurta nauja IT sistema ir joje turi užsiregistruoti visi statybininkai.
Siekdami įgyvendinti įstatymą, nustatėme, kad tai nėra būtina daryti. Kodėl? Nes „Sodra“ jau turi visus esminius reikalingus duomenis. Visų pirma „Sodroje“ jau yra įregistruoti darbuotojai, „Sodra“ turi galimybę gauti duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos „Sodros“ sistemomis, taip pat teikiami duomenys Užimtumo tarnybai bei Valstybinei darbo inspekcijai apie teisėtai Lietuvos Respublikoje komandiruotus užsieniečius. Suteikus galimybę „Sodrai“ naudotis visais šitais duomenis, „Sodra“ jau turi sistemą, kurioje yra įregistruoti visi teisėtai Lietuvos Respublikoje dirbantys statybininkai.
Mes dabar atnešėme įstatymų projektus, kuriais iš principo ir siūlome visų pirma mažinti administracinę naštą, kad dirbantiems statybose nebereikėtų registruotis naujame registre, nes jie yra jau suregistruoti kituose valstybės registruose, tik mes juos sujungtume į vieną sistemą. Kitas dalykas – mes taupome valstybės lėšas: naujos IT sistemos nekuriame, jai buvo numatyta 1,3 mln. eurų, bet tobuliname esamas sistemas ir planuojame, kad šiuo pirminiu etapu užteks apie 60 tūkst. eurų.
Priemonė vis dar padės reikšmingai mažinti nelegalų darbą, nes lieka atsakomybė, kuri jau ir anksčiau buvo įtvirtinta ir galios nuo naujų metų, tai yra užsakovas ar jo įgaliotas rangovas bus atsakingas, jeigu statybvietėje bus nelegaliai dirbantis asmuo. Atsakomybė įstatyme numatyta nuo 2 iki 5 tūkst. eurų. Atsakomybė faktiškai griežtėja, nes šiandien, žiūrint į teismų praktiką, atsakomybė taikoma apie 1 tūkst. eurų už nelegalųjį. Vienas dalykas – griežtėja, antras dalykas, esminis, kad atsiranda atsakomybės neišvengiamumas. Identifikuota, kad statybose dažnu atveju apskritai nepavyksta pritaikyti atsakomybės, nes ji numatyta darbdaviui. Nustačius, kad asmuo dirba nelegaliai, visi teigia, kad jie nėra darbdaviai, asmens paklausus, kam tu dirbi, jis taip pat nenurodo. O kadangi statybvietėje yra daug įmonių (rangovai, subrangovai, subsubrangovai), dažnu atveju atsakomybės už nelegalus apskritai pavyksta išvengti. Šiuo atveju įstatyme bus numatyta atsakomybė užsakovui ir jo įgaliotam rangovui užtikrinti, kad statybvietėje nebūtų nelegalų, tai tikrai reikšmingai padės sumažinti nelegalų darbą.
Panaši priemonė dar 2006 metais buvo pritaikyta Suomijoje, ji taip pat reikšmingai padėjo sumažinti nelegalų darbą, ten buvo kartu taikytas ID identifikacijos sprendimas, bet jis buvo paprastas kartoninis darbuotojo pažymėjimas. Suomiai skaičiuoja, kad tos dvi priemonės: reali atsakomybė ir kartoninis pažymėjimas, per 18 mėnesių padėjo ištraukti 500 mln. Lietuvoje, mes manome, kadangi jau 2021 metai, mes esame labiau pažengę, darbuotojo pažymėjimas bus ne kartoninis, o mes siūlysime skaitmeninį, kaip minėjau, naudodamiesi „Sodros“ sistemomis ir jas tobulindami.
Kad geriau įsivaizduotumėte, kaip tai vyktų realybėje, būtų panašiai kaip galimybių pasas: „Sodra“ suteiktų QR kodą, jį nusiųstų į asmens „Sodros“ paskyrą arba į darbdavio paskyrą, arba į darbdavio, kuris priėmė užsienietį, paskyrą ir tas asmuo turėtų atsispausdinęs arba telefone QR kodą, kur darbdavys ar užsakovas, ar jo įgaliotas rangovas patikrinęs matytų, kad tas asmuo yra legaliai ir teisėtai dirbantis Lietuvoje.
Prašome įstatymų projektus priimti skubos tvarka, nes saugomas svarbus visuomenei gėris, tai yra sąžininga konkurencija tarp verslų. Verslai nukenčia, kai dalis jų konkuruoja nesąžiningai. Saugoma žmonių sveikata ir gyvybė, nes dažnu atveju nesilaikoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, o tai neretai priveda iki mirtinų nelaimingų atsitikimų statybose. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuo naujų metų jau yra numatytas įstatymo įsigaliojimas, o mes norime jį įgyvendinti. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų žinau visą „Sodros“ sistemą. Teisingai, galbūt labai teisingas kelias yra pasirinktas. Man net keista, kad statybos sektorius to iki šios dienos tikrai dar niekaip negalėjo sutvarkyti. Mes žinome, kaip jie pateikdavo atgaline data, faktiškai nakties metu, net buvo galima sutikrinti ir laiką, kada buvo gautas pranešimas apie įdarbinimą.
Bet mane pirmiausia domina, kas išduos tuos pažymėjimus? Ar tai eis per darbdavį? Jei bus kaip nors išspausdintas, ar popierinis, ar, kaip jūs sakote, su barkodu, sakysime, telefone, tai irgi būtų išeitis. Ar nemanote, kad labai dažnai statybos kompanijos keldavo klausimą – dirbantys pagal verslo liudijimą? Kaip iš tikrųjų? Galbūt reikėtų tą rūšį panaikinti, kad atliekantiems statybos darbus nebūtų išduodamas verslo liudijimas, o tai būtų individuali veikla? Ką jūs apie tai galvojate?
V. ŠILINSKAS. Dėl verslo liudijimo statybose tikrai reikėtų vertinti, bet negaliu atsakyti, nes tai yra Finansų ministerijos sritis. Žinau, kad yra diskusija. Bijau suklaidinti, bet, rodos, jei ne panaikinta, tai buvo apribotas pastaruoju metu bent jau veiklų sąrašas, kiek galima statybose dirbti turint verslo liudijimą. Bet taip, čia yra problema. Jeigu imtume, kiek yra darbuotojų, tai arti ketvirtadalio šiandien yra dirbantys savarankiškai arba turi verslo liudijimą, o ne darbuotojai. Čia irgi reikėtų tikrai nagrinėti ir didesnės kontrolės, kiek iš šių asmenų iš tikrųjų yra savarankiškai dirbančių, kiek iš jų yra verslininkai, o kiek realiai tai yra darbuotojai, tik įsiformina kaip savarankiškai dirbantys. (Balsai salėje) Kaip išduodamas pažymėjimas? Per „Sodros“ sistemą. „Sodra“ suformuotų QR kodą ir nusiųstų į darbdavio sistemą, į paties darbuotojo, kur yra „Sodros“ prisijungimai, ten jis galėtų išsitraukti ir tiek atsispausdinti, tiek telefone turėti.
Dar yra, ką mes irgi dirbome su privataus sektoriaus atstovais, su Statybininkų asociacija. Bandome ateityje integruoti sistemas, duomenų bazes, jiems duotume prisijungimus ir jeigu sugebėtų integruoti ir savo korteles, tai manome, kad irgi būtų puikus sprendimas. Mes neturime dirbti vieni prieš kitus, mes turime dirbti kartu su sąžiningu verslu, kad išvalytume šešėlį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, sveikinu. Ilgai ruošėtės, bet pagaliau atnešėte įstatymą. Mano klausimas būtų. Viena kortikė, ar ji kartoninė, ar plastikinė, vis dėlto neveikia. Tam, kad ji duotų naudos, turi būti žmonės, kurie ateina ir kontroliuoja.
Mano klausimas dėl Darbo inspekcijos. Ar bus padidinti jų žmogiškieji resursai? Ką darome su situacija, dabar esančia Darbo inspekcijoje? Ten daugiausia inžinerinio išsilavinimo ir vyresnio amžiaus žmonės. Pagal dabartinį įstatymą, sulaukę 65 metų, jie turi apleisti darbo vietą, o niekas naujas per daug nesiveržia. Kaip spręsime kontrolės klausimą per žmogiškuosius resursus? Ačiū.
V. ŠILINSKAS. Labai teisinga jūsų pastaba. Todėl nuo Naujųjų metų numatome ir papildomų etatų Statybos inspekcijoje, nes be kontrolės čia nieko nebus. Taip pat jau aptarėme, buvome susirinkę ir su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis, ta pati Statybos inspekcija neretai kontroliuoja, kad, matydama pažeidimus, ji taip pat informuotų Statybos inspekciją arba net kartu atliktų kontrolės veiksmus.
Aktyviai bendraujame taip pat ir su Aplinkos ministerija, ir su VMI, ir su FNTT, su kitomis institucijomis, nes kontrolė čia yra labai svarbi. Labai noriu pasidžiaugti būtent bendradarbiavimu su Aplinkos ministerija, nes mes matome daug bendrų taškų, kur galėtume patobulinti. Neretas pavyzdys, kad mūsų Darbo inspekcija nežino, kur realiai vyksta gyvos statybos ir kur eiti tikrinti. Dabar dirba Aplinkos ministerija, tobulina „Infostatybos“ duomenų teikimą Darbo inspekcijai, kad turėtume geresnius ir kokybiškesnius duomenis. Vadinasi, net ir esant tiems patiems inspektoriams galėsime daugiau ir geriau patikrinti, bet numatome ir papildomų inspektorių, nes matome, kad be to nebus…
O dėl amžiaus, jūs minėjote apie apribojimą, reikia nagrinėti. Aš sutinku, kad tai keistas apribojimas. Negaliu pasakyti, kodėl jis įstatyme buvo priimtas, kieno čia siūlymu. Šiandien, man atrodo, nėra siūlymų jį keisti, bet tikrai manau, kad svarstytinas būtų toks siūlymas.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, išties nežinau, kuo čia kolegos džiaugiasi. Tas projektas buvo 2014–2015 metais ir tokia idėja buvo realizuota tuometinės valdančiosios daugumos, bet ministerija, dabartinė ministerija, tą projektą visiškai pavertė nieku. Ir man, viceministre, keista girdėti, kaip jūs čia giriatės. Ketvirtadalis ar vos ne 35 % žmonių statybos sektoriuje dirba pagal verslo liudijimą. Ten ir yra didžiausias šešėlis, ten yra labiausiai nurašomos visos statybinės medžiagos, didžioji dalis įmonių samdo juos kaip subrangovus. Viešuosiuose pirkimuose jie negali (kai atsakėte Laimai, nepatikslinote informacijos), viešuosiuose pirkimuose jie negali, visur kitur šiandien gali daryti. Jeigu jūs galvojate, kad su statybininko kortele ką nors išspręsite, tai labai klystate.
Kitas dalykas. Suomijos pavyzdys, man teko domėtis ne tik Suomija, yra dar keletas Europos Sąjungos šalių, kurios įvedusios tai. Ir svarbiausia, ką jie padarė, tai, kad būtent žmonės, kurie dirba pagal verslo liudijimą, ir pritaikė kitoms sritims: autoservisams, kirpykloms, grožio salonams, statybos sektoriui ir panašiai.
Tai kaip jums atrodo, jūsų matymu, ką tai duos, nes paskutiniai įvykiai Darbo inspekcijoje rodo, kad vos 6 % nelegalaus darbo yra statybos sektoriuje arba (…). Realiai jūs nei dėl PVM’o nepadėsite, nei dėl pelno nepadėsite, dėl nieko jūs realiai nepadėsite. Tai gal geriau neprašykite skubos, atidėkime to projekto įgyvendinimą iki kitų metų liepos 1 dienos, bet apimkite visas socialines grupes. Kaip jūs į tai žiūrite, ar jūs sutiktumėte, kad būtų atidėta, ne skubos tvarka, nes nėra ministrės, jūs šiandien atsakote į klausimus, kaip žiūrite? Jūs tikrai nieko neišspręsite, patikėkite manimi, aš prie šio projekto dirbu nuo 2013 metų, kai buvau komiteto pirmininkas, ir mes turėjome visus skaičius. Tiesiog man gaila darbo. Dėl to, ką šiandien matau, tai liepos mėnesį ateis ministrė į salę ir sakys – sorry, nepykite, nieko nepadariau, nieko nepateikiau.
PIRMININKAS. Jūs sunaudojote pusę atsakymo laiko.
V. ŠILINSKAS. Aš greitai pasistengsiu, jeigu galima. Tikslas visų pirma yra, kad spręsdami problemas mes jų nepagilintume. Projektai, kuriuos jūs minėjote, kurie buvo parengti, geri tuo atžvilgiu, kad fokusuoti į nedeklaruotą darbą, jį jūs minėjote, kur taip, yra didelis šešėlis ir žmonės, kurie dirba ir deklaruoja mažai pajamų, mažai valandų ir mažai apmokestina. Dalį susimoka už patį verslo liudijimą. Bet kokia yra bėda? Jeigu fokusas, kaip buvo suplanuota, bus į šituos žmones, juos mes matome, ir buvo planas registruoti ir matyti, kur, kokioje statybvietėje jie dirba, ir važiuoti, ir tikrinti… Tai jie dirbs apskritai nelegaliai. Jeigu bus galimybė dirbti apskritai nelegaliai, o tikrinsime tuos, kurie dirba iš dalies legaliai, tai mes pabloginsime situaciją. Todėl planas yra pradėti nuo to, kad mes turime pastatyti pastatą nuo pamatų. Tai reiškia, kad pirma išstumtume tuos, kurie dirba nelegaliai, ir nebūtų galimybės jiems grįžti į statybą dirbti apskritai nelegaliai. Ir tada, ką jūs minėjote, per antrą etapą reikia šito imtis ir tą planuojame daryti – kovoti ir su nedeklaruotu darbu. Tam reikės ir darbo laiko apskaitos, žmonės turės deklaruoti, kada pradėjo dirbti ir kiek dirba. Taip ir buvo planuota ankstesniuose projektuose – daryti etapais.
PIRMININKAS. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Aš norėčiau įlįsti truputį į užsakovo kailį. Dabar, tarkime, mano statyba Karklėje prie jūros, o aš esu čia, rangovas pasamdytas ir jis pasidaro nebeatsakingas už tai, kas ten dirba. Jūs sakėte, kad užsakovas yra atsakingas.
V. ŠILINSKAS. Užsakovas arba jo įgaliotas rangovas, nes mes puikiai suprantame, kad tam tikrais atvejais užsakovas yra fizinis asmuo, o net jei ir juridinis asmuo, neretu atveju tai yra vieną darbuotoją turinti įmonė, todėl samdo rangovą ir jam paveda užtikrinti, kad statybvietėse nebūtų nelegalų.
V. PRANCKIETIS (LSF). Jeigu dirba savininkas? Aš pats buvau su tuo susidūręs, kad atėjo mane tardyti, kodėl aš dirbu savo name. Kaip tokia situacija bus sprendžiama?
V. ŠILINSKAS. Statyba ūkio būdu vis dar leidžiama, tai čia nebus skirtumo, niekas jūsų nesamdo, jūs savo name kaip galėjote dirbti, taip ir dirbsite. Jūs nesate statybininkas ir jums nereikia turėti nei „Sodroje“, nei niekur… Čia reikia diskutuoti apskritai, kiek ta statyba ūkio būdu vis dar dažnai pasitaiko ir kiek ji vyksta. Statybos įstatyme įtvirtinta, kad statyba ūkio būdu – kai žmogus statosi namą savo jėgomis. Neretai Lietuvoje yra tik įforminama, kad ūkio būdu, bet tikrai statoma ne savo jėgomis, bet čia ne šitų įstatymų pakeitimų problema, tiksliau, nesprendžiame šitos problemos šiais pakeitimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar kalbės kolegos dėl balsavimo motyvų. Ačiū jums. Už kalba L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų visus kviečiu palaikyti šitą projektą, nes aš žinau, kiek Darbo inspekcija kartais susiduria su šita problema, kai aiškinasi statybvietėje ir kartais net nežino… Labai džiugu, kad su Aplinkos ministerija bus suderinta. Kiek yra nelaimingų atsitikimų ir po to tik įdarbinami atgaline data ir pradeda teismo būdu aiškintis, kodėl įvyko nelaimingas atsitikimas, kodėl jis nebuvo įdarbintas. Tai bus pirmas žingsnis sprendžiant dėl šito nelegalaus verslo ir nelegalaus darbo.
Kitas momentas. Kviesčiau ministeriją (ji eina teisingu keliu) taip žiūrėti ir į kitas veiklos sritis. Mes turime autoservisus, kuriuose irgi dar yra, kaip sako, garažuose dirbančių. Jie irgi sako: aš čia tik tą kartą atvažiavau, susitvarkiau automobilį ir viskas. Tikrai kviečiu praplėsti ir peržiūrėti dar papildomai galbūt ir kitas veiklos sritis. Tikrai palaikykime, nes tai padės ir Darbo inspekcijai kovoti su šešėliu.
Aišku, žinome, kokia dalis žmonių dabar atvyksta komandiruotų iš trečiųjų šalių. Tai irgi labai svarbu, nes skundų… jie taip pat žino, kokių turi problemų dirbdami čia, kartais net neatsiskaitoma, o paskui nueina iki bankroto ir tas žmogus lieka neviltyje, su juo neatsiskaitoma. Todėl visus tikrai kviečiu palaikyti šitą projektą.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas kolega. Ne kiek prieš, aš tiesiog pamėginsiu pasakyti anekdotinę situaciją. Sekmadienis, mišios, per sumą ateina 20 žmonių į pamaldas ir klebonas per visas pamaldas bara parapijiečius, sako, kokie jie blogi, neina į bažnyčią, nepadeda išlaikyti bažnyčios, kokie jie negeri ir panašiai, nors 20 žmonių tradiciškai kiekvieną sekmadienį įmeta po 5 eurus.
Ką dabar atnešė ministerija, tai yra tipinis tyčiojimosi pavyzdys to klebono, kuris šaukia ant savo parapijiečių, nors tie 20 parapijiečių išlaiko bažnyčią. Viceministras, būdamas tribūnoje, tiesiogiai pasakė, kad mes, ministerija, toliau palaikome nelegalų verslą, toliau mes palaikome mokesčių nemokėjimą ir toliau mes taikomės su šita vykdoma politika. Priešingai – sustabdykime šiandien tą projektą ir apimkime visas grupes: autoservisus, su verslo liudijimais dirbančius žmones. Ten šiandien yra didžiausia korupcija ir didžiausias nelegalus verslas.
Antra, ką ministerijai šiandien reikėtų daryti, – ID kortelė turėtų būti susieta su objektu, kuriame dirba statybininkas. Jeigu statybininkas dirba „Karklėje 5“, tai toje kortelėje ir turi būti nurodyta, kad jis dirba „Karklėje 5“. Kas iš to, kad jis ims kortelę, bet dirbs penkiuose objektuose? Statybinių medžiagų parduotuvėje pirkdamas blokelius, dažus, glaistą, bet kurią kitą prekę turės nurodyti, kad „Karklėje 5“ tą namą padarė. Tada Mokesčių inspekcija tikrai žinos, kokia namo vertė, kaip teisingai apskaičiuoti namo vertę ir turto mokestį.
Dar kartą sakau, čia yra grynai tas teisingas pavyzdys, kaip ministerija moka tik liežuviu loti, bet nesupranta, kaip veikia sistema. (Balsas salėje: „Baisu, baisu.“)
PIRMININKAS. Kolegos, balsuosime balsavimo metu kartu su visais projektais dėl šio įstatymų projektų paketo.
16.59 val.
Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 1 ir 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-909 (pateikimas)
Dabar grįžtame prie darbotvarkės 2-20 klausimo – Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo 1 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-909. Pateikimo stadija. Pranešėja – P. Kuzmickienė. Prašom, kolege.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, labai svarbus projektas žiūrint į tai, kad artėja sausio 13-oji. Nors šiais metais minėjome 1991 metų sausio 13-osios 30 metų jubiliejų, tikrai manau, kad tie žmonės, kurie tais metais vis dėlto patyrė sunkumų ir išbandymų, turėjome ir netekčių, verti mūsų dėmesio ir tam tikros pagalbos.
Visų pirma dabartinis reglamentavimas leidžia tiems žmonėms gauti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas, kurios būtų kompensuojamos ir jiems nekainuotų, tačiau gyvenimo ir maitinimo paslaugos kainuotų jiems patiems, būtų pagal dabar galiojančią tvarką iš jų asmeninių lėšų. Šiuo projektu kartu su Sveikatos apsaugos ministerija siūlome reabilitacijos, gyvenimo ir maitinimo išlaidas padengti iš biudžeto lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, mano klausimas būtų labai konkretus. Jūs turite skaičių konkrečių žmonių, kuriems reikia tokių paslaugų, apmokėti maitinimą ir gyvenimą, ar apskritai tai yra toks geras gestas šių žmonių atžvilgiu? Konkretumo aš labai norėčiau, kokios išlaidos tai būtų biudžetui, kiek žmonių tokią pagalbą turėtų gauti, nes mes niekaip iš to užburto rato neišeiname. Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą, labai geras klausimas. Iš tikrųjų tai būtų galimybė tiems žmonėms, jeigu jie norėtų kartą per metus gauti tokias paslaugas. Tokių asmenų, pripažintų nepriklausomybės gynėjų, turinčių tam tikrą statusą, yra virš 400. Taip, tai kainuotų, jeigu taip skaičiuotume 16 dienų, yra aiškinamajame rašte nurodyta, 16 dienų 576 pacientai, tokią informaciją turime, tai kainuotų apie 300 tūkst. eurų. Jeigu būtų toks poreikis, galimybė būtų sudaryta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Taip, mes turime gerbti savo žmones, juos skatinti, pagerbti. Vienareikšmiškai. Mano klausimas būtų, ar anksčiau buvo šis klausimas teikiamas buvusiose vyriausybėse, anose Seimo valdžiose, ar čia pirmą kartą atėjo šis klausimas?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mano žiniomis, pirmą kartą būtent pasižiūrėta, kad štai tokia galimybė galėtų būti sudaryta 1991 metų nepriklausomybės gynėjams.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, taip, jūsų labai jautrus, manau, kad geras siūlymas, bet aš noriu truputį tokio aiškumo. Kokiu būdu tie žmonės, kuriems reikalinga reabilitacija, kur jie turi iš pat pradžių kreiptis, kas juos apskritai nusiųs į tas reabilitacijos įstaigas? Pavyzdžiui, po traumų, po ligų, normaliais atvejais po sunkių ligų į reabilitaciją siunčia šeimos gydytojai, teisingai, ir moka ligonių kasos, kaip čia bus ta technika sutvarkyta, jeigu taip galima pasakyti žodį „technika“. Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Greičiausiai kelias būtų panašus, vis tiek turėtų būti kontaktas su šeimos gydytoju, tą suprantame, vėliau galėtume išsiaiškinti, kaip tiksliai techniškai tai būtų atliekama, kaip prieinama, kaip ta informacija pasiektų žmones. Tikrai pasistengsiu patikslinti jums vėliau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege, jūsų paklausė visi, norintys paklausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, tikėtina, kad balsavimas dėl projektų vyks tarp 17 val. 30 min. ir 17 val. 40 min.
17.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIVP-1178 (pateikimas)
Dabar kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIVP-1178. Pranešėjas – Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Garbusis Seime, Kultūros komitetas savo paskutiniame posėdyje nusprendė teikti Seimui nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ projektą. Kadangi gruodžio 15 dieną baigiasi buvusios kadencijos laikotarpis, laikas, įgaliojimai, tai mes turime priimti naują nutarimą ir paskirti naujus tarybos narius. Čia turiu pranešti, kad balsavimo rezultatai buvo: už – 6, prieš buvo 1, o tas vienas – Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas R. Šarknickas. Jūsų žiniai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, jūsų niekas nenori paklausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių. Tikėtina, kad balsuosime tarp 17 val. 30 min. ir 17 val. 40 min.
17.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-893 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-893. Pranešėjas – Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiamos Seimo narės, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsniu, šių metų birželio 8 dienos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą ir šių metų rugsėjo 7 dienos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu dėl termino religinėms bendrijoms kreiptis dėl valstybės pripažinimo, kartu su šešių Seimo narių grupe teikiame Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektą.
2017 metais Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad religinė bendrija atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl valstybės pripažinimo suteikimo. 2019 metais Seimui nepritarus nutarimo projektui, religinė bendrija kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl galimai diskriminacinio pobūdžio Seimo nutarimo, nes ji buvo traktuojama kitaip nei panašioje padėtyje esančios religinės bendruomenės, kurioms valstybės pripažinimo statusas buvo suteiktas. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė konvencijos 9 straipsnio, tai yra minties, sąžinės ir religijos laisvės, kartu konvencijos 14 straipsnio – diskriminacijos draudimas ir konvencijos 13 straipsnio – teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę pažeidimą. Strasbūro teismas konstatavo, kad religinės bendrijos prašymas dėl valstybės pripažinimo suteikimo buvo nagrinėjamas neobjektyviai, tai yra valstybės institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo, kodėl religinė bendrija buvo traktuojama kitaip nei religinės bendrijos, buvusios panašioje padėtyje.
2019 metais grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatyme nustatyto 25 metų veiklos termino, reikalingo religinei bendruomenei pripažinti. Konstitucinis Teismas nustatė, kad galimybė religinėms bendrijoms kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje neprieštarauja Konstitucijai, tačiau kartu įstatyme numatytas terminas, jog nepatenkinus religinės bendrijos prašymo dėl valstybės pripažinimo suteikimo, pakartotinai dėl jo galima kreiptis tik praėjus 10 metų, nėra suderinamas su mūsų šalies Konstitucija.
Dabartinis Seimo nutarimo projektas yra teikiamas atsižvelgiant į minimą Konstitucinio Teismo sprendimą ir tiesiogiai įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime numatytas individualiąsias poveikio priemones. Projektu siekiama užtikrinti minties ir sąžinės laisvę be diskriminavimo, palaikyti religinės bendrijos dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą, suteikti platesnes galimybes religinei bendrijai ir toliau puoselėti lietuviškas tradicijas. Atsižvelgdami į teisės viršenybės ir demokratinio pliuralizmo principus, teikiame Seimui pakartotinai svarstyti nutarimo projektą dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmas klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Gerbiamas kolega, sveikinu su šituo projektu, tai yra gal dviejų kadencijų šitas dalykas. Kaip jūs manote, kaip reaguos jūsų koalicijos partneriai krikdemai? Ar jums neatrodo, kad dar vieną gausite, praleisite smūgį, dar vieną gausite ir tikrai jus išspirs iš koalicijos. Kaip šitą dalyką vertinti? Nes kad gausite, tai tikrai net neabejoju, nes jie jau čia brūzga nuo penktadienio, eina pas mus ir įkalbinėja, kad mūsų rankomis tai būtų nukirsta.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju, gerbiamas kolega. Aš kitų frakcijų pozicijos nekomentuosiu. Mūsų frakcija šį nutarimo projektą palaikys. O aš, teikdamas šį projektą, vadovaujuosi ne principu – nepatinka ar patinka, o teisės viršenybės principu. Manau, kad tai mus skiria nuo kitų nedemokratinių režimų, kad mūsų valstybėje egzistuoja tiek teisės viršenybės principas, tiek minties ir sąžinės laisvės pliuralizmas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs galite palyginti toleranciją ir pripažinimą? Pavyzdžiui, mes tikrai galime nieko neįžeisdami toleruoti įvairias organizacijas ar, kaip pavadinkime, sambūrius, bet gali būti ir tokių, kurių mes negalime toleruoti, na, bent ne visi, kokią nors ekstrasensų sąjungą ar kažkokių šamanų sambūrį. Ir jie kada nors taip pat norėtų gauti tokį pat valstybės pripažinimą ir negautų. Atsakykite man, kur buvo nepagrįstas vertinimas, kalbant apie jūsų pristatomą projektą, kad mes, kurie tada balsavome prieš, šiuo metu galėtume pakeisti savo nuomonę ir pripažinti „Romuvą“ kaip religinę bendruomenę? Tikrai nenoriu nieko įžeisti, bet kam tokioms bendruomenėms to reikia? Ačiū.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš atkreipsiu jūsų dėmesį, kad kriterijus, pagal kuriuos yra suteikiamas valstybės pripažinimo statusas, numato Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis. 2017 metais Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad religinė bendrija „Romuva“ atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl valstybinės religijos pripažinimo statuso suteikimo. Aš vadovaujuosi Lietuvos Respublikos įstatymais, kompetentingų institucijų pateiktomis išvadomis. Jeigu religinė bendrija įstatymu numatytų kriterijų neatitiktų, šio klausimo šiandien posėdžių salėje nebūtų.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Pratęsdama jūsų atsakymą dėl kriterijų, aš noriu pasakyti, kad vis dėlto kriterijuose labai daug painiavos ir tiesiog trūksta juridinių faktų. Senovės baltų bendrija įsiregistravo tik 2002 metais. Tai reikštų, kad nėra praėję 25 metai. 1967 metais įkurtas kraštotyrinis sąjūdis „Romuva“ nebuvo religinis susivienijimas.
Ir tikrai sovietiniais laikais visi, ir tos pripažintos religijos, turėjo slėpti savo religinius siekius. Pavyzdžiui, galiu paminėti tokius mažiau žinomus sekmininkus, bet jie turėjo religinius siekius. O „Romuva“ anuo metu nepretendavo į religinį darinį ir jos veikloje dalyvavo įvairių tikybų žmonės, tie patys krikščionys ar katalikai, tie, kam buvo įdomu etnokultūrinis paveldas ir jį norėjo puoselėti, saugoti. Taigi to laikotarpio „Romuvos“ veikla nėra laikoma kaip religinės bendrijos veikla.
Todėl ir noriu paklausti, ar jūs tikrai įdėmiai pažiūrėjote tuos kriterijus, ar jūs tiesiogiai pasitikėjote Teisingumo ministerijos iš anksto pateikta išvada? Taip pat nėra ir mokslinių, sakykime, tokių duomenų, kad išliko senasis baltų tikėjimas. Ir tikrai tie nauji papročiai yra kuriami iš apeigų, ikikrikščioniškų papročių, folklorinio, poetinio paveldo ir dėl to… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, jūs sunaudojote pusę pranešėjo atsakymo laiko.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Todėl aš noriu paklausti, kaip jūs įvertinote tuos kriterijus? Ar tiesiog paskaitėte pažymą?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū, gerbiama Rita, už jūsų klausimą ir subjektyvų istorinių faktų interpretavimą. Aš savo ruožtu renkuosi vadovautis Teisingumo ministerijos išvada, kurią jūs pacitavote. Dar kartą pakartosiu, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas mano paminėtoje byloje kompleksiškai vertina visas aplinkybes ir jokių abejonių dėl religinės bendrijos atitikimo įstatyme numatytiems kriterijams Europos Žmogaus Teisių Teismas neišreiškė.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, dėl kokių priežasčių dalis tikrų ir menamų katalikų balsuoja prieš šitą įstatymą, balsavo ir balsuos prieš šitą įstatymą? Kaip jūs manote?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiamas kolega, dėkoju už šitą klausimą. Aš galiu kalbėti tik apie savo ir kitų Seimo narių, pasirašiusių šį nutarimo projektą, motyvus teikti šį nutarimo projektą jums svarstyti. Mūsų pagrindinis motyvas yra, kad teisės viršenybės principas galioja visoms religinėms bendruomenėms, nepriklausomai nuo jų įsitikinimų, jeigu jos atitinka įstatyme numatytus kriterijus.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, klausimas panašus į R. Tamašunienės. Ar kiekvienas sambūris galiausiai gali tapti religine bendrija? Tarkime, gamtos mylėtojai ir panašiai po kiek laiko pasiskelbia, kad yra religinė bendruomenė, ir kažkoks biurokratas iš kokios nors institucijos parašo pažymą, kad iš tikrųjų taip, ko gero, tai – religinė bendruomenė. Ar kiekviena gali tapti religine bendruomene, kurią paskui finansuos valstybė iš biudžeto ir, tarkime, tos bendrijos lyderiams teiks socialines garantijas ir mokės pensijas? Ar tikrai taip gali būti, kad visi gali tapti, nes, ko gero, visai neblogai: tu tampi lyderiu ir užsitikrini sau pragyvenimą ir pensiją po 25 metų?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Kartojimas yra mokslų motina. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato kriterijus, kuriais yra suteikiamas pripažinimas, ir Teisingumo ministerija yra konstatavusi, kad mūsų ši religinė bendrija, dėl kurios mes teikiame nutarimą, šituos kriterijus atitinka. Europos Žmogaus Teisių Teismas šių metų sprendime pakartojo, kad išvada yra tinkama ir religinė bendruomenė buvo diskriminuojama, nes religinis pripažinimas nebuvo suteiktas nesant tam objektyvių priežasčių.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus, kuriuos norėjo užduoti Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti už. Prieš – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Šitas klausimas turbūt yra keliamas nuolat po to, kai jau įsigyveno ta bendruomenė iki 25 metų. Religinių bendruomenių įstatymas taip pat numato, kad būtų ruošiami ir dvasininkai. Šiuo atveju mokyklos jokios nėra, mes nežinome, kriviais pasiskiria patys save ir po to lyg ir imituojame religinę bendruomenę. Parašyta, kad tai yra kažkokių tradicijų tęstinumas, bet, manau, tų tradicijų nebuvo turbūt kelis šimtus metų arba gal ir daugiau ir dabar mes lyg ir imame atgaivinti. Manau, kad yra vienintelis gražus tikslas – siekimas gauti tos srities pinigų. Ačiū. Siūlau nebalsuoti už.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Būčiau nekalbėjęs, jeigu gerbiamas kolega nebūtų kalbėjęs prieš. Pirmiausia žiūrėkime į mūsų Konstituciją, žmogaus teises ir laisves. Na, nori jie tikėti šitą Dievą, tad jie ir tikės. Kodėl mes turime reguliuoti vienų ar kitų žmonių teisę kuo nors tikėti? Čia turbūt keturis kartus teikėjas pasakė, kad teisės viršenybės principas. Mes kiekvienas padėjome ranką ant Konstitucijos ir davėme priesaiką, kad laikysimės Konstitucijos, įstatymų ir Europos teisės aktų. Jeigu Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad su jūsų Seimo vadovavimu buvo priimtas neteisingas sprendimas, reikia atsiprašyti dalies Lietuvos piliečių ir ištaisyti tą klaidą, o ne ieškoti priežasčių, kad neruošia dvasininkų. Gal tas krivis yra kur kas geresnis už kokį kitą dvasininką. Iš kur žinoti, jeigu jūs nesate to judėjimo dalyvis? Nevertinkime kitų ir bus paprasčiau – greičiau išspręsime problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, kadangi pateikimo stadija, kitų nuomonių mes negalėsime išklausyti.
17.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jūratę Jakubonienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1152 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jūratę Jakubonienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1152. Pranešėja – Respublikos Prezidento patarėja I. Žukovaitė.
I. ŽUKOVAITĖ. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, labas vakaras. Leiskite pristatyti Respublikos Prezidento teikiamą kandidatę į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus J. Jakubonienę. Pretendentė teisėjo pareigas eina 22 metus. Teisėjos karjerą pradėjo 1999 metais Kauno miesto apylinkės teisme, o nuo 2012 metų iki šiol eina Kauno apygardos teismo teisėjo pareigas. Iki paskyrimo teisėja, kandidatė virš 10 metų dirbo prokurore, prokurore kaltintoja keliose apylinkės prokuratūrose, taip pat juriskonsulte įmonėse. Teisėja turi pedagoginio darbo patirties. 2006–2009 metais Kauno Kolpingo kolegijoje dirbo dėstytoja. Kolegos išskiria plačią teisėjos J. Jakubonienės profesinę erudiciją, atsakingumą, principingumą, tvirtos ir motyvuotos pozicijos turėjimą, kartu ir gebėjimą įsiklausyti į kitų nuomonę. Teisėja apibūdinama kaip konstruktyvi ir priimanti apgalvotus sprendimus įtemptose situacijose. Teisėjos sprendimai pasižymi nuoseklumu, yra aiškiai struktūruoti, išsamiai argumentuoti. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija teisėjos J. Jakubonienės veiklą įvertino kaip labai gerą, o asmenines savybes – kaip atitinkančias Teisėjų etikos kodekse bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija pretendentę pripažino viena tinkamiausių kandidatų į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus.
Teisėja J. Jakubonienė sukaupusi ilgametę teisėjo darbo patirtį, puikiai išmano tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo procesų pobūdį, ikiteisminio tyrimo institucijų veiklos specifiką. Teisėja specializuojasi nagrinėti baudžiamąsias bylas. Kandidatavimas į Lietuvos apeliacinį teismą rodo nuoseklų kandidatės, kaip profesionalios teisėjos, kelią teismų sistemoje.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau pritarti Respublikos Prezidento pasirinktai J. Jakubonienės kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai pranešėjai. Kviečiame į tribūną pretendentę J. Jakubonienę.
J. JAKUBONIENĖ. Labas vakaras, garbūs Seimo nariai. Kadangi vakaras, tikrai pasistengsiu ilgai jūsų dėmesio neužlaikyti. Labai išsamiai pristatė mano darbo faktus gerbiama Prezidento patarėja. Aš šiek tiek tuos faktus galbūt išplėsiu, susiesiu su savo kompetencija. Tiek teisėjo pareigų, tiek karjeros siekiu kryptingai. Dar besimokydama Vilniaus universiteto Teisės fakultete buvau įsidarbinusi teismo konsultante, siekdama tiek pagilinti teisines žinias, tiek ir įgyti šiek tiek praktikos. Baigusi Vilniaus universitetą, įsidarbinau Vievio grūdų produktų kombinate juriste. Sprendžiau civilinės ir darbo teisės klausimus, taip pat atstovavau darbdaviui teisiniuose ginčuose. Dirbdama toje įmonėje įgijau nemažai privatinės teisės taikymo patirties, tačiau mane visada traukė, domino baudžiamoji teisė, o karjeros planuose visada buvo darbas teisme. Todėl, norėdama įgyti realių žinių ir patirties baudžiamajame procese, įsidarbinau prokuratūroje. Pirmiausia Jonavos rajono prokuratūroje, vėliau Kauno miesto apylinkės prokuratūroje. Baudžiamąjį procesą pažinau nuo pat pradžios, tai yra nuo pat ikiteisminio tyrimo, ikiteisminio tyrimo atskirų veiksmų atlikimo, taip pat ir nuo dabartiniame darbe taikomo nuosprendžio priėmimo. Būtent darbas prokuratūroje padėjo, kad baudžiamąjį procesą išmanau puikiai, ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygmeniu, ir gebu jį tinkamai taikyti.
Įsidarbinusi Kauno miesto teisme iš pradžių nagrinėjau visas bylas, tai yra tiek civilines, tiek administracines, tiek baudžiamąsias, tačiau įvykus teisme specializacijai, pasirinkau baudžiamosios teisės specializaciją ir nagrinėjau tuomet jau baudžiamąsias ir administracines bylas, taip pat skundus dėl ikiteisminio tyrimo teisėjų veiksmų. Nuo 2012 metų dirbu Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje, nagrinėju baudžiamąsias bylas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos, taip pat skundus administracinių nusižengimų bylose dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų ir vykdymo procese.
Nuo pat įsidarbinimo teisme aktyviai kėliau savo kvalifikaciją dalyvaudama ne tik teismų administracijos organizuojamuose mokymuose, tačiau ir tarptautiniuose seminaruose, mokymuose, konferencijose – jie praplėtė mano kaip teisininkės žinias, supratimą apie teisminį procesą, šiuolaikinių technologijų taikymą siekiant įtvirtinti asmens teises procese.
Manau, kad mano kvalifikacija, įgyta darbinė patirtis, asmeninės, dalykinės, moralinės savybės yra tinkamos, kad užimčiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos pareigas. Esu neabejinga savo šalies gerovei ir noriu prie jos prisidėti siekdama įtvirtinti teisingumą, tai yra objektyviai, nešališkai, visapusiškai nagrinėdama baudžiamąsias bylas, siekdama užtikrinti nusikaltimų prevenciją, taip pat siekdama šviesti visuomenę teisiniais klausimais per žiniasklaidos atstovus, tai yra viešai paaiškindama priimtų sprendimų, ypač rezonansinėse bylose, motyvus, ką sėkmingai darau dirbdama ir apygardos teisme.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pretendente. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirma klausia M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū už prisistatymą, gerbiama Jūrate. Mes norėtume sužinoti, koks yra jūsų požiūris į bausmių už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti sugrąžinimą prie administracinės atsakomybės nuo pastaruosius kelerius metus egzistuojančios baudžiamosios atsakomybės? Ačiū.
J. JAKUBONIENĖ. Žinau, kad šitas klausimas yra aktualus, ir mes taip pat diskutuojame dėl nedidelio kiekio šios sudėties narkotinių medžiagų. Tik noriu pasakyti, kad vis dėlto tai yra baudžiamasis nusižengimas ir šis baudžiamasis nusižengimas net neužtraukia asmeniui teistumo. Tačiau ar tai būtų baudžiamoji atsakomybė, ar tai būtų administracinė atsakomybė – vis tiek tai yra atsakomybė. Turime didesnę bėdą – jaunimas, būdamas raštingas, siunčiasi narkotines medžiagas labai nedideliais kiekiais iš užsienio, o kontrabanda jau yra sunkus nusikaltimas, kur bausmė (nepriklausomai nuo kiekio) yra iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. Tai yra problema, dėl to teismai turi sukti galvą, kaip to jauno žmogaus, sakykime taip, realiai nepasodinti į laisvės atėmimo vietą. Toks būtų mano atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pretendente, čia jus pristatė, kad jums ten duota įsiklausyti į kitų nuomonę, tai ar nėra taip, kad jus gali paveikti advokatai, tą nuomonę? Kaip įsiklausyti, kaip jus pristatė, kaip jūs suprantate, ir ar negali poveikio padaryti, kad, kaip sakant, jūs išteisinsite nepagrįstai ir nepagrįstus sprendimus priimsite? Ačiū.
J. JAKUBONIENĖ. Ačiū už klausimą. Teisėjo darbas juk ir yra klausyti. Jis išklauso visas puses, o, deja, sprendimą priima pagal teisę, taikydamas būtent teisės normas. Mes visada visus išklausome, tačiau sprendimas yra mūsų. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi, kurie norėjo paklausti, Seimo nariai.
J. JAKUBONIENĖ. Ačiū.
17.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Almą Urbanavičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1153 (pateikimas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Almą Urbanavičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1153. Pranešėja – Respublikos Prezidento patarėja I. Žukovaitė.
I. ŽUKOVAITĖ. Gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Respublikos Prezidento teikiamą kandidatę į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus A. Urbanavičienę.
Kandidatė teisėjo pareigas eina jau 28 metus. Teisėjos karjerą pradėjo 1993 metais Trakų rajono apylinkės teisme, o nuo 1996 metų iki šiol dirba Vilniaus apygardos teismo teisėja. Pirmąja ir apeliacine instancija nagrinėja civilines bylas. 2008–2013 metais ėjo šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas. Iki paskyrimo teisėja A. Urbanavičienė dirbo juriskonsulte keliose įmonėse, teismo posėdžių sekretore.
Teisėja A. Urbanavičienė aktyvi ir teismų savivaldoje. 2016–2020 metais teisėja buvo Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nare. Kolegos teisėją pažįsta kaip turinčią autoritetą, gebančią rasti kalbą su įvairiausiais žmonėmis, konstruktyviai išspręsti sudėtingiausias situacijas. Taip pat, kolegų nuomone, tai darbšti, sąžininga ir atsakinga teisėja, mielai besidalinanti sukaupta patirtimi.
Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija teisėjos A. Urbanavičienės veiklą įvertino labai gerai, o asmenines savybes – atitinkančias Teisėjų etikos kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija A. Urbanavičienę pripažino viena tinkamiausių užimti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas.
Teisėja A. Urbanavičienė, turėdama tokią solidžią patirtį, išskirtines dalykines ir asmenines savybes, neabejotinai sustiprintų Lietuvos apeliacinio teismo, nagrinėjančio labai sudėtingas bylas, teisėjų korpusą.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau pritarti Respublikos Prezidento pasirinktai A. Urbanavičienės kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pranešėja. Kviečiame gerbiamą pretendentę A. Urbanavičienę į tribūną.
A. URBANAVIČIENĖ. Laba diena. Ačiū už pristatymą. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėsiu trumpai, konkrečiai ir, tikiuosi, gana aiškiai, kaip ir esu įpratusi rašyti savo procesinius sprendimus, kaip ir esu įpratusi elgtis teismo posėdžių salėje. Čia buvo gana išsamiai pristatyta mano biografija, todėl aš jos nekartosiu. Galbūt tik norėčiau pabrėžti, kad patirtis, kurią esu įgijusi, yra naudinga ne tik man, bet būtų naudinga ir Lietuvos apeliaciniam teismui, kurio teisėja pretenduoju tapti.
Aš gerai žinau ir suvokiu teismo, į kurį pretenduoju būti paskirta teisėja, vaidmenį teismų sistemoje. Man aiškiai suvokiama ir žinoma, kokia našta tenka teisėjams, nagrinėjantiems bylas šiame teisme, ypač esant dabartinei situacijai, kai Civilinių bylų skyriuje trūksta penkių teisėjų. Tai beveik dvi teisėjų kolegijos, o Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės nagrinėja bylas tik kolegijose. Aš manau, mano sukaupta patirtis leistų sėkmingai įsitraukti į tų teisėjų gretas, kadangi aš Vilniaus apygardos teisme nagrinėju civilines bylas tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine instancija, o tai yra pagrindinis darbas ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriuje. Manau, kad tam aš esu pasiruošusi tiek pagal savo darbo patirtį, tiek pagal asmenines savybes, tiek pagal turimas žinias ir kompetenciją. Aš žinau ir suvokiu, kad aukštesnės instancijos teisėjas turėtų būti autoritetas žemesnės instancijos teismų teisėjams, ir manau, kad mano ne tik teisinė, bet ir gyvenimiška patirtis galėtų sudaryti tinkamas sąlygas rodyti tą pavyzdį, formuoti iš dalies tą teismų praktiką ir sėkmingai nagrinėti bylas.
Aš Vilniaus apygardos teisme dirbu 25 metus ir 25 metus nagrinėju tik civilines bylas, tačiau mano teisinis teisėjos stažas šiame teisme prasidėjo faktiškai nuo šio teismo įkūrimo. Jis buvo įkurtas 1995 metais, aš atėjau po metų ir dirbau tuo laikotarpiu, kai šiame teisme buvo nagrinėjamos ne tik pirmos instancijos bylos, ir apeliacinės, bet dar buvo nagrinėjamos ir kasacinės instancijos bylos, kurios atiteko po teismų reformos, reorganizavus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Be to, Vilniaus apygardos teismas, kaip išskirtinis apygardos teismas, tuo metu nagrinėjo ūkinio teismo bylas kaip apeliacinė instancija.
Šiuo metu Vilniaus apygardos teismas nagrinėja bylas, priskirtas įstatymo apygardų teismų kompetencijai, tačiau taip pat nagrinėja ir išskirtines bylas, kurios pagal Civilinio proceso įstatymą yra priskirtos išimtinai Vilniaus apygardos teismo kompetencijai. Visos tos bylos iš tikrųjų iš apygardų teismų apeliacine tvarka patenka į Apeliacinį teismą.
Taigi aš manau, kad mano sukaupta patirtis, mano žinios iš tikrųjų būtų naudingos ir aukštesnės instancijos teisme ir aš sėkmingai galėčiau ten dirbti Apeliacinio teismo teisėja, jeigu jūsų sprendimu būtų sudaryta man tokia galimybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pretendentei. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, mano klausimas bus sisteminis, apie bausmių proporcingumą ir tam tikrų pažeidimų kriminalizavimą. Kaip jūs vertinate šiuo metu egzistuojantį reguliavimą, kai nedidelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėjimas be tikslo platinti yra reguliuojamas Baudžiamojo kodekso. Na, tai yra baudžiamoji teisė, o ne Administracinių nusižengimų kodeksas. Kaip vertinate tokio egzistuojančio reguliavimo proporcingumą, kokia jūsų čia pozicija būtų? Dėkui.
A. URBANAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Visų pirma klausimas gal labiau adresuotas kitiems mano kolegoms, nes tai yra iš tikrųjų daugiau baudžiamųjų bylų arba administracines bylas nagrinėjančių teismų teisėjų kompetencija. Man nagrinėjant civilines bylas tokie klausimai nėra sprendžiami. Bet iš tikrųjų aš nesu nutolusi nuo tos aktualijos ir man ta situacija yra žinoma.
Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą iš tikrųjų būtų labai sunku, nes, mano vertinimu, net ir pati visuomenė, kuri iš tikrųjų yra susiskaldžiusi tuo klausimu kaip ir į pliusus ir minusus dalijančius asmenis, matyt, negalėtų pasakyti, kokia būtų pasekmė to įstatymo, jeigu jis būtų dekriminalizuotas, ta veika būtų dekriminalizuota. Iš tikrųjų gyvenimas rodo, kad tie įvairūs pavyzdžiai, kurie ateina per įvairias informacijos priemones, mūsų jaunimui daro nemažą poveikį, todėl sunku pasakyti, kaip būtų, jeigu ta veika būtų dekriminalizuota. Aš tiesiog galiu pasakyti tik tiek kaip savo nuomonę, nes iš tikrųjų savo darbe aš tiesiogiai nesusiduriu su tuo dalyku.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pretendente, šviežios žinios, šviežia statistika sako, kad Apeliaciniam teismui labai trūksta teisėjų. Jūs jau tą truputį paminėjote. Kokia to priežastis, jūsų nuomone, ar čia prezidentūros įsitraukimo labiau reikia, ar teisėjų bendruomenės, juk tiek daug jaunų teisininkų, ir ne tik jaunų, jie jau ir subrendę, vis dėlto nenueina iki Apeliacinio teismo ir neperima to darbo krūvio, nuo kurio turbūt Apeliacinis teismas greitai uždus? Kaip jūs manote, ką reikėtų dabar daryti, kad ten etatai būtų užimti? Ačiū.
A. URBANAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Mano vertinimu, šiuo metu, manau, ta situacija susiklostė dėl gana ilgos procedūros, kuri yra pretenduojant į Apeliacinį teismą. Pirmiausia tai Teismų įstatyme yra nustatyti reikalavimai, kokie teisėjai ir kokio stažo, kokios kompetencijos gali pretenduoti būti tokiais teisėjais. Kitas dalykas yra ta eilė veiksmų, kuriuos reikia atlikti tam, kad galiausiai atsistotum į šitą tribūną. Tai ir Teisėjų nuolatinės veiklos vertinimo komisijos išvada, tai ir Teisėjų atrankos komisijos išvada, vėliau prezidentūros pasirinkimas, tada Seimas, tada vėl Prezidento galbūt datos suderinimas. Visa tai užtrunka. Matyt, kad ta paskyrimo sistema iš dalies lemia tą tokią situaciją.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Manęs, kaip ir S. Jovaišos, nedomina narkotikai, bet mane domina darbo specifika ir darbo krūviai. Jūs sakėte, kad 25 metus nagrinėjote civilines bylas. Mane domina visuomenės visuma, kaip pasikeitė per šiuos 25 metus, ar tų bylų padaugėjo, ar sumažėjo, nes gyventojų kaip ir sumažėjo, bet krūviai padidėjo. Tai ta visuma mane domina. Ar mūsų piliečiai, bendrapiliečiai daugiau skandalistais, apgavikais ar sukčiais tapo? Tos visumos, kaip ten yra?
A. URBANAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Manau, kad teismų teisėjų darbo krūviai nesumažėjo ir nesumažėjo ne todėl, kad ar žmonės išvyko, ar apskritai pasidarė blogesni. Tiesiog tie teisiniai santykiai, ypač nagrinėjant civilines bylas, pastebėtina, kad tos bylos tapo sudėtingesnės, tie teisiniai santykiai įvairesni. Mūsų piliečių yra išvykusių į užsienio valstybes, sudėtingesnis pats procesas, pranešimų, šaukimų įteikimo procesas. Aš nemanau, kad mūsų visuomenė tapo labiau sukčių ar kokių kitokių, nusikalstamumas turbūt ženkliai nepadidėjo, o civilinių bylų stabiliai yra daug, nes tai yra gyvenimiški santykiai, tai yra gyvenimas, tai yra šeimos bylos, tai yra vaikų išlaikymas, tai yra turtas. Tie klausimai niekada nesibaigia ir jie nesibaigs, matyt.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pretendente, iš tikrųjų jūsų patirtis begalinė, didžiulė, taip jaučiau iš jūsų biografijos, atidirbti viename teisme 20 su viršum metų – tai yra didelė patirtis. Jūs matėte, kaip augo ir keitėsi pats teismas. Ką jūs dabar paliksite savo kolegoms ir ką pasiūlytumėte keisti, nes darbo krūviai, žinau, yra labai didžiuliai ir nevienodi, labai skirtingi. Vienuose teismuose, sakykime, rajonuose, mažesni, kitur, miestuose, didesni. Ką jūs savo kolegoms palinkėtumėte ir ką reikėtų keisti, kad būtų sutvarkyta šita situacija? Ačiū.
A. URBANAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad ta linkme jau yra dirbama, tai yra apylinkės lygio teismų stambinimas skirstant juos į rūmus ir paskirstant darbo krūvį tarp atskirų rūmų teisėjų. Lygiai tas pats yra pradedama daryti ir apygardos lygiu, kadangi iš tikrųjų metai iš metų, pradedant nuo pirmų mano darbo metų Vilniaus apygardos teisme iki šiol, darbo krūvis Vilniaus apygardos teisme yra didžiausias, lyginant su kitų keturių apygardos teismų. Ta linkme taip pat yra dirbama. Lietuvos apeliacinis teismas, jo administracija, turėdama galimybę dalį Vilniaus apygardos teismo apeliacinių bylų, kuriose nereikia dalyvauti byloje dalyvaujantiems asmenims, rašytinio proceso tvarka jos nagrinėjamos, perduoda kitų apygardų teisėjams. Tas klausimas sprendžiamas.
Kalbant su pirmininku, pirmininkas dar turi idėjų ir dėl pirmos instancijos bylų perdavimo. Aš manau, kad pamažu tas klausimas yra jau pajudėjęs ir jis sprendžiamas, sprendžiamas teigiamai. To aš kolegoms, žinoma, ir linkiu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pretendente. Jūsų paklausė visi norėję paklausti Seimo nariai.
17.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Aleno Piesliako skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1154 (pateikimas)
Dabar – nutarimo „Dėl Aleno Piesliako skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1154. Pranešėja – Respublikos Prezidento patarėja I. Žukovaitė.
I. ŽUKOVAITĖ. Gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Respublikos Prezidento teikiamą kandidatą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus A. Piesliaką.
Kandidatas turi 25 metus teisinio darbo patirties baudžiamosios justicijos srityje, iš jų 17 metų eina teisėjo pareigas. Teisėjo karjerą A. Piesliakas pradėjo 2004 metais Vilniaus miesto apylinkės teisme. Šiame teisme 2013–2016 metais ėjo ir teismo pirmininko pavaduotojo pareigas. 2016 metais buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo teisėju, o nuo 2019 metų spalio mėnesio iki šiol eina Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas Baudžiamųjų bylų skyriuje. Iki paskyrimo teisėju A. Piesliakas dirbo policijoje inspektoriumi, Tardymo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos tardytoju, Specialiųjų tyrimų tarnybos tardytoju.
A. Piesliakas daug metų užsiėmė ir pedagogine veikla. 2003–2011 metais M. Romerio universitete, Baudžiamosios teisės katedroje, ėjo lektoriaus pareigas. Yra publikavęs ir mokslinių straipsnių. Teisėjas A. Piesliakas yra aktyvus visuomenės švietimo veiklose. Ne kartą dalyvavo apskritojo stalo teisinėse diskusijose Seime, Teisininkų draugijos organizuojamuose renginiuose, studentų teisininkų renginiuose. Teisėjas dalyvauja ir įvairiose tarpinstitucinėse teisėkūros darbo grupėse baudžiamosios justicijos srityje. Nuo 2020 metų lapkričio A. Piesliakas yra Teisėjų tarybos narys.
Teisėjų kolektyvo nuomone, teisėjas A. Piesliakas yra dalykiškas, mandagus, draugiškas. Jo vadovavimas procesui ir posėdžių vedimas atitinka aukštos profesinės kultūros lygį. Teisėjo priimami sprendimai yra išsamiai argumentuojami, motyvai aiškūs, suprantami, atspindi gerus analitinius gebėjimus ir sisteminį teisėjo mąstymą. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija teisėją A. Piesliaką pripažino tinkamiausiu eiti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas.
Gerbiamieji Seimo nariai, šalies vadovo vertinimu, teisėjas A. Piesliakas yra autoritetingas teisėjų bendruomenės narys, nepriekaištingos reputacijos, pasižymi išskirtine asmenine ir profesine kompetencija, turi sukaupęs solidų teisinio darbo stažą. Prašyčiau pritarti Respublikos Prezidento teikiamai A. Piesliako kandidatūrai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai patarėjai. Prašome į tribūną gerbiamą A. Piesliaką.
A. PIESLIAKAS. Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas pirmininke. Ačiū Prezidento patarėjai už pristatymą.
Aš norėčiau gal akcentuoti savo prisistatyme kelis momentus, kurie padės jums lengviau apsispręsti dėl mano tinkamumo eiti Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas. Visų pirma norėčiau akcentuoti savo patirtį dirbant valstybės tarnyboje ir dirbant teisėju. Valstybei ir Lietuvos žmonėms aš jau dirbu 23 metus, prieš tai dirbau tardytoju ir jau 17 metų dirbu teisėju. Pirma dirbau Vilniaus miesto apylinkės teisme, paskui buvau paskirtas Vilniaus apygardos teismo teisėju ir šiuo metu dirbu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju. Visas mano kelias, visa mano veikla rodo, kad aš aiškiai nusibrėžęs savo profesinį kelią ir šis žingsnis yra paskutinis žingsnis teismų sistemoje, tad siekiu dar jį pereiti.
Taip pat norėčiau akcentuoti savo patirtį. Visus 17 metų, kiek aš dirbu teismuose teisėju, dirbu su baudžiamąja teise, su Baudžiamuoju kodeksu ir Baudžiamojo proceso kodeksu. Turiu tikrai daug patirties šioje srityje. Esu išnagrinėjęs ne vieną šimtą bylų ir žinau, kokių yra problemų vertinant įrodymus, taikant įstatymus, skiriant bausmes. Taip pat turiu patirties ir kitose srityse, kurios yra aktualios Aukščiausiajam Teismui. Esu dirbęs tardytoju ir Vilniaus apygardos teisme esu nagrinėjęs ikiteisminio tyrimo skundus. Turiu patirties ikiteisminio tyrimo stadijos veikloje, o tai irgi kelia tam tikrų klausimų Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
Turiu vertingos patirties taikant Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Trejus metus Vilniaus apygardos teisme dirbau sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, taip pat buvau vienas iš keturių teisėjų, kurie dirbdavo su Europos arešto orderiais, tad Europos baudžiamosios teisės srityje irgi turiu tam tikros patirties.
Taip pat, kaip minėjo Prezidento patarėja, esu septynerius metus dirbęs pedagoginį darbą ir tam tikrą mokslinį darbą. Esu trijų straipsnių autorius. Esu dėstęs paskaitas, vedęs seminarus ir tai mano profesinei veiklai, mano žinioms išties davė labai daug. Šiuo metu aš irgi palaikau tą susidomėjimą, Lietuvos leidžiamuose universitetų žurnaluose seku baudžiamosios teisės naujienas, mokslinius straipsnius.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pretendente. Jūsų klausti nori keturi Seimo nariai. Pirmas klausia V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pretendente, jūsų galbūt būsimas kolega Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ponas E. Gutauskas yra ne kartą išsakęs teigiamą požiūrį į siekį dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų turėjimą be tikslo platinti, noriu pasiteirauti, ar ir jūsų būtų toks pats pozityvus požiūrius į šį pokytį kaip galbūt jūsų būsimo kolegos? Dėkui.
A. PIESLIAKAS. Dėkoju už klausimą. Šiuo klausimu aš gal nebūsiu labai naujoviškas. Anksčiau buvo dvigubas baudžiamumas – ir Baudžiamasis kodeksas numatė atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, ir Administracinis kodeksas. Tokios situacijos Lietuvoje, kad visai būtų dekriminalizuota ir nebūtų atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimą, nebuvo. Jeigu kalbama apie administracinę atsakomybę, iš baudžiamosios perkėlimą į administracinę, aš iš principo sutinku su tokia situacija. Jau pats pavadinimas – nedidelio kiekio narkotikų disponavimas – rodo, kad toks nusikaltimas, tokie veiksmai nėra labai pavojingi ir išties turbūt nereikėtų už juos labai griežtai bausti.
Trumpai atsakant, aš iš tikrųjų pritarčiau perkėlimui į Administracinį kodeksą, bet, kalbant apie visišką dekriminalizavimą, turbūt nepritarčiau tokiai nuomonei.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, iš tikrųjų nuosekli karjera baudžiamosios teisės srityje. Čia patarėja pristatė ir tikiuosi tokio klausimo, į kurį gausiu aiškesnį atsakymą. Klausimas susijęs su nusikaltimais valstybės interesams, valstybės tarnybai, kai mes kalbame apie kyšininkavimą. Kaip taip atsitiko per visus pastaruosius dešimtmečius mūsų teismų sistemoje, kad, pavyzdžiui, už kyšininkavimą žmonės nesulaukia atsakomybės, mes iš esmės neturime efektyvių precedentų? Iš vienos pusės, bausmės yra labai mažos, tai yra baudos, tai net nesusiję su laisvės atėmimu, arba jeigu laisvės atėmimas skiriamas, jis atidedamas, nors Konstitucinis Teismas savo nutartyse pasakė, kad tokie nusikaltimai yra vieni iš pavojingiausių.
Antras klausimas. Kodėl teismams nesiseka vis dėlto per protingą laiką išnagrinėti tokio pobūdžio bylų? Aš dėl suprantamų priežasčių čia nevardinsiu konkrečių bylų, bet jų yra buvę Lietuvos istorijoje. Kas yra, kad vis dėlto mes, ypač už kyšininkavimą, už tokius tikrai pavojingus nusikaltimus, nesulaukiame teisingumo?
A. PIESLIAKAS. Dėkui už klausimą. Kalbant apie kyšininkavimą, turbūt pagrindinės priežastys yra… Čia tokio vieno atsakymo kaip ir nėra, nes to kyšininkavimo, kaip jūs sakote, labai bendras apibrėžimas. Kiekvienas nusikaltimas yra labai skirtingas. Tokių kyšininkavimo atvejų, kaip galbūt reikėtų įsivaizduoti, už juos reikėtų skirti ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, aš savo praktikoje nesu turėjęs. Tarkim, paskutinė situacija, kurią aš nagrinėjau, buvo kelių policininkas, paėmęs 150 eurų kyšį. Ar už tokią situaciją iš tikrųjų reikėtų nubausti ilgalaike laisvės atėmimo bausme? Turbūt ne.
Kitas dalykas, bauda, numatyta už kyšininkavimą, už kyšio paėmimą, už sunkų nusikaltimą, jeigu aš dabar gerai atsimenu, yra nuo 150 MGL iki 6 tūkst. MGL. Pagal bausmių skyrimo taisykles, reikėtų žiūrėti nuo vidurkio. Ta vidutinė bausmė būtų 3 tūkst. MGL (MGL –50 eurų), tai sudarytų 150 tūkst. eurų. Šiandien skirti žmogui 150 tūkst. eurų pagal mūsų ekonominę situaciją, aš manyčiau, būtų visiškas žmogaus sužlugdymas. Bet bausmėmis nesiekiama sužlugdyti žmogaus, siekiama jį nubausti, kad jis galėtų atlikti bausmę, ar laisvės atėmimo bausmę, ar sumokėti baudą, ir toliau sąžiningai gyventi. Jeigu kalbėtume apie bausmes, nežinau, ar ta mūsų bausmių sistema už korupcinius nusikaltimus yra labai negera.
Kitas dalykas, tai turbūt yra politinio apsisprendimo reikalas. Teismai taiko tai, kas yra. Dar vienas dalykas turbūt yra tas, kad už korupcinius nusikaltimus dažniausiai skiriama bausmė tuomet, kai žmogus padaro nusikaltimą pirmą kartą. Pagal mūsų Baudžiamąjį kodeksą, už nesunkius, apysunkius nusikaltimus pirmą kartą nusikaltimą padariusiam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Bet, kita vertus, aš esu matęs sprendimų, kai paskirta ir laisvės atėmimo bausmė už korupcinius nusikaltimus, tai turbūt nėra naujovė, yra tokių sprendimų. Kiekviena situacija, net kalbant apie korupcinius nusikaltimus, yra labai skirtinga. Tokių situacijų, kad skaityčiau teismo sprendimą ir bausmė akivaizdžiai būtų paskirta neteisingai, aš nesu matęs.
Kitas klausimas – dėl ilgų nagrinėjimo terminų teismuose. Turbūt tai dar platesnis ir dar kompleksiškesnis klausimas. Jeigu klausiate, nuo ko tai priklauso, tai priklauso nuo šimto įvairių aplinkybių. Tai priklauso nuo teismo administracijos, tai priklauso nuo teisėjų kolegijos ar nuo teisėjo, tai priklauso nuo teismo proceso dalyvio geranoriškumo, nuo įstatymo galimybių, kokias įstatymas suteikia teismui, skubinti ar neskubinti proceso. Tai yra labai labai daug… Apskritai paėmus, aš nepasakyčiau, kad pas mus procesai yra lėti arba labai užsitęsę. Didžiojoje daugumoje bylų tas procesas tikrai yra greitas ir kokių nors vilkinimo požymių aš nematau. Atskirose bylose, taip, iš tikrųjų būtų galima diskutuoti, galbūt teisėjų kolegija ar teisėjas galėjo pasielgti kaip nors operatyviau, galbūt iš teismo administracijos galėjo sulaukti daugiau pagalbos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pretendente. Perspėju kolegas, kad turite teisę klausti vieną klausimą, o ne kelis klausimus. O pretendentui irgi – 1 minutė klausti, 2 minutės atsakyti.
A. PIESLIAKAS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pretendente, tiek Prezidento patarėja savo kalboje, tiek jūs pagarbiai užsiminėte apie savo pedagoginę ir mokslinę veiklą. Gal galėtumėte detalizuoti, kurios srities yra jūsų mokslinė kompetencija ir kokius dalykus dėstėte universitete? Dėkui.
A. PIESLIAKAS. Ačiū už klausimą. Aš savo pedagoginę veiklą pradėjau 2003 metais ir vienus metus dėsčiau baudžiamąjį procesą, ir paskui septynerius metus dėsčiau baudžiamąją teisę. Visa mano pedagoginė veikla buvo susijusi su tuo, ką aš visą laiką dirbau. Ir mano parašyti trys straipsniai yra baudžiamosios teisės srities, tai yra tai, su kuo aš visą laiką dirbau, ir visą laiką aš esu kryptingas, einu ta pačia kryptimi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pretendente, posėdžio pirmininkas jus suorientavo būti lakonišką ir mano klausimas būtent apie tai. Mūsų teismų praktika labai nelakoniška, trunka vos ne dešimtmečius ir neretai pasibaigia niekuo, nes sueina senatis. Ką nors reikėtų keisti. Ką?
A. PIESLIAKAS. Aš gal ne visai sutikčiau, kad bylos dažnai pasibaigia senatimi. Čia turbūt vienetiniai, išskirtiniai atvejai. Aš paskutiniu metu… Dabar bandau permesti savo nagrinėtas bylas, tai paskutiniu metu dėl senaties išvis nebuvo jokių klausimų. Taip. Vėlgi kai kurios bylos, aš tikrai sutinku, nagrinėjamos ilgai ir per ilgai, bet vėlgi, kaip ir prieš tai atsakiau į klausimą, tai yra labai didelis kompleksas priežasčių ir aš tikrai matau, kad dabar teismai juda tam tikra kryptimi, kaip galima būtų tam tikras bylas išskirti ir jas paskubinti. Pavyzdžiui, Sausio 13-osios byla buvo paskirta vienai kolegei, iš jos buvo paimtos kitos bylos, neduota kitų bylų ir jie bylą išnagrinėjo gana greitai. Iš tikrųjų yra kelių, yra būdų, kaip pagreitinti, ir matau, kad teismai bando eiti tuo keliu ir tikrai ateityje bus viskas daug geriau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pretendente. Jūsų paklausė visi, norintys paklausti. Kurie nesuspėjo paklausti, galės tą padaryti susitikimuose frakcijose, jie įvyks pagal sudarytą grafiką. Numatoma svarstyti plenariniame posėdyje gruodžio 16 dieną. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti dėl komiteto ir svarstymo datos? Ačiū, pritarta. Dėl visų trijų pretendentų – dėl J. Jakubonienės, A. Urbanavičienės ir A. Piesliako.
Gerbiami kolegos, pradedame balsavimą dėl anksčiau svarstytų projektų. Dėkoju gerbiamiems pretendentams, linkiu jums sėkmės.
18.03 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-630(2) (svarstymo tęsinys)
Pirmas klausimas, dėl kurio balsuojame, yra darbotvarkės 2-10 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-630(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 85, balsavo 85: už – 85, prieš, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Atsiprašau, po svarstymo pritarta.
18.05 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-954(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-954(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 88, balsavo 86: už – 86, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
18.05 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 573 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-675(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 14, 18 ir 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-676(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas yra kompleksinis. Administracinių nusižengimų kodekso 573 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-675(2) svarstymo stadija. Ir Administracinių… Gerai, balsuojame.
Užsiregistravo 91, balsavo 90: už – 89, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta abiem projektams: tiek Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo, tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo.
18.07 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 223 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-106(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas taip pat kompleksinis. Oi, atsiprašau. Administracinių nusižengimų kodekso nemažai straipsnių pakeitimo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-106(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 92, balsavo 91: už – 90, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
18.08 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1411 straipsniu ir 589 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3220 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-107, Administracinių nusižengimų kodekso 313 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3262 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-108 (svarstymo tęsinys)
Dabar, kolegos, dviejų Administracinių nusižengimų kodekso projektų Nr. XIVP-107 ir Nr. XIVP-108 svarstymo stadija. Komitetas siūlo atmesti šiuos projektus. Balsuojame. Kas už atmetimą, balsuoja už, kas nepritaria atmetimui, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 92, balsavo 92: už – 90, prieš nėra, susilaikė 2. Abu projektai atmesti.
18.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų Laisvės premijos paskyrimo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams“ projektas Nr. XIVP-1144 (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų Laisvės premijos paskyrimo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams“ projektas Nr. XIVP-1144. Svarstymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
18.10 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo Nr. IX-517 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1118, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1081 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1119, Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1120 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, dabar kompleksinis darbotvarkės 2-18 klausimas dėl trijų įstatymų projektų. Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projektas Nr. XIVP-1118, Aplinkos apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-1119 ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-1120. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 70, prieš – 3, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas dėl dviejų projektų – Pakuočių ir Aplinkos apsaugos, o dėl Administracinių nusižengimų kodekso projekto pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar galime pritarti dėl komitetų ir svarstymo datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.12 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1086 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1086. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 86, balsavo 84: už – 53, prieš – 14, susilaikė 17. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti dėl komitetų ir svarstymo laiko? (Balsai salėje)
Per šoninį mikrofoną A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš iš tikrųjų siūlyčiau balsuoti ir dėl pagrindinio komiteto, nes tai yra ne ekonomikos klausimas, o pirmiausia sveikatos klausimas. Siūlau ir kviečiu balsuoti dėl pagrindinio komiteto. Jeigu jau Seimas apsispręs, kad tai yra Ekonomikos komitetas, tai Sveikatos reikalų komitetas kaip papildomas tikrai turėtų būti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aišku. Pasiūlymas aiškus. Gerbiami kolegos, balsuosime alternatyviai dėl pagrindinio komiteto. Kas balsuoja už, balsuos už Ekonomikos komitetą, kas balsuos prieš, balsuos už Sveikatos reikalų komitetą. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 88, balsavo 88: už – 50, prieš – 38. Pagrindinis vis dėlto Ekonomikos komitetas. Sveikatos reikalų komitetas tikriausiai galėtų būti papildomas. (Balsas salėje: „Gerai.“) Taip? Taip pat papildomas Kaimo reikalų komitetas.
Pritariame komitetams? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Ir svarstome pavasario sesijoje? (Balsai salėje) Dėl datos irgi pritarta. Ar turite kitą nuomonę? Gerbiamas kolega Viktorai Pranckieti, prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Dėl komitetų. Sakyčiau, kad Kaimo reikalų komitetas galėtų būti ir pagrindinis, nes ši veikla vyksta tik kaime. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Jūs siūlote perbalsuoti dėl pagrindinio komiteto? (Balsai salėje) Ne, nesiūlote. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Aš projekto pateikimo metu sakiau, kad man atrodo, kad reikalinga Vyriausybės išvada. Tą sako ir Teisės departamentas. Kad neliktų nė šešėlio abejonės, palikime Vyriausybei irgi pasakyti savo nuomonę. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Taip, kolega, šitą klausimą norėjau iškelti, kai apsispręsime dėl komitetų. Jeigu V. Pranckietis nesiūlo perbalsuoti dėl pagrindinio komiteto, tai pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Sveikatos reikalų ir Kaimo reikalų komitetai. Svarstome pavasario sesijoje, o prieš tai dar paprašome Vyriausybės išvados. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu tiek dėl komitetų, tiek dėl svarstymo laiko ir dėl Vyriausybės išvados. Ačiū, kolegos.
18.16 val.
Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 1 ir 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-909 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo 1 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-909. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 91, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildoma – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar M. Lingė ką nors kita nori pasiūlyti?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Norime paprašyti Vyriausybės išvados, nes pinigų klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje ir prašyti Vyriausybės išvados. Galime pritarti bendru sutarimu dėl komitetų, svarstymo laiko ir Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIVP-1178 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIVP-1178. Pateikimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 86, balsavo 85: už – 57, prieš – 2, susilaikė 26. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kultūros komitetas, papildomų nėra siūloma. Siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Galime pritarti dėl komitetų ir svarstymo laiko? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta.
18.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-893 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-893. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 77, balsavo 77 Seimo nariai: už – 41, prieš – 18, susilaikė 18. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 16 dieną. Galime pritarti dėl komiteto ir dėl svarstymo laiko? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.20 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo Nr. XIV-462 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1189, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 IV skyriaus pavadinimo, 55, 56, 57, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 591, 592 straipsniais įstatymo Nr. XIV-463 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1190, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 3621 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-464 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1191, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-465 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1192, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1193 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės kompleksinis klausimas, kuris susideda iš penkių įstatymų projektų. Tai Statybos įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo Nr. XIV-462 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1189. Pateikimas. Ir lydimieji – Užimtumo įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso, Mokesčių administravimo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektai. Balsuojame.
Užsiregistravo 86, balsavo 86 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo įstatymų projektams pritarta.
Siūlomi komitetai. Dėl Statybos įstatymo ir Užimtumo įstatymo kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl Mokesčių administravimo įstatymo kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo – taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Biudžeto ir finansų komitetas. Visus projektus siūloma svarstyti gruodžio 16 dieną.
Vyriausybė prašo skubos tvarkos. Galime pritarti bendru sutarimu tiek dėl komitetų, tiek dėl svarstymo laiko? Ačiū. Pritarta. Ne? (Balsai salėje) Norite balsuoti dėl ko – dėl komitetų, dėl svarstymo laiko, dėl skubos? Konkrečiai dėl ko norite balsuoti? (Balsai salėje) Ačiū. Dėl skubos norite balsuoti. Dėl komitetų pritarėme. Dėl svarstymo datos pritarėme. Balsuojame dėl skubos, nors jokio skirtumo.
Užsiregistravo 87, balsavo 87 (dingo): už – 57, prieš – 2, susilaikė 26. Dėl skubos pritarta.
Kolegos, kiti darbotvarkės klausimai, dėl kurių mes jau nebalsuosime, dėl teisėjų.
18.24 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. Turime du Seimo narius, kurie nori mums pareikšti. Pirmas – J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Gerbiami kolegos, Seimo nariai. Turbūt visi suprantame, kad artėja naujieji 2022 metai, jie bus kupini ir pilni įvairių jubiliejų, datų ir taip toliau. Manau, kad visi žinome, kur yra Rietavo savivaldybė. Manau, kad ne vienas ten esame lankęsis ir buvęs, ir susipažinęs su aplinka, kurioje įkurta savivaldybė. Manau, kad daugelis žinome, kad ten atsirado pirmoji telefono linija, kad ten atsirado, įsižiebė pirmoji elektros lemputė, kad ten atsirado pirmoji žemės ūkio mokslinyčia, kad Rietave buvo įkurta pirmoji profesionali muzikos mokykla. Visa tai yra iškilios Oginskių giminės nuopelnai.
Pirmoji Lietuvoje profesionali muzikos mokykla įkurta Rietave 1872 metais kunigaikščio B. Oginskio, maestro J. E. Mašeko suformuotas profesionalus simfoninis orkestras – tai didžiūniškos reprezentacijos dalis. Bogdano pavyzdžiu pasekė ir jo brolis Mykolas Mikalojus Markas Severinas Oginskis, įkūręs orkestrą ir muzikos mokyklą Plungėje. Mokykla Rietave uždaroma mirus Bogdanui 1909 metais, simfoninis orkestras išformuojamas. Likusiems orkestrantams imasi vadovauti M. Butkevičius. Kunigaikščio B. Oginskio laikais veikusi Rietavo muzikos mokykla atkuriama 1970 metais.
2009 metais įamžinant Rietavo dvaro savininkų kunigaikščių Oginskių nuopelnus plėtojant kultūrą bei meną mokyklai suteikiamas Mykolo Kleopo Oginskio pavadinimas.
2022 m. birželio 3 d. mokykla minės 150 metų jubiliejų. Šia proga mokykla dovanoja mokykloje sukurtus telefonų laikiklius, juos jūs, kiekvienas Seimo narys, rasite savo pašto dėžutėse. Tai yra dovana, kurią dovanoja ši iškili mokykla, kuriai vadovauja jaunas ir energingas meno mokyklos direktorius N. Jasinskas. Dėkoju, kad išklausėte. Sėkmės visiems, priimantiems šią žinią. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega,
J. VARKALYS (LSF). Dovanėlė tokia.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų džiaugiamės ne tik dovana, bet ir kad minėsime tokias iškilias datas ir iškilias asmenybes, kurios daug davė Lietuvai, ne tik Rietavui.
Kitas kolega, kuris nori perskaityti savo pranešimą, V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Aišku, sutinku su J. Varkaliu, kad Rietavas jėga ir rietaviškiai jėga ir pasididžiavimas ir žmonėmis, ir šiuo miestu.
Šiandien, Matai, nekalbėsiu apie homoseksualus, bet apie pyderastus iš dalies, nes kiti gal klaidingai supranta. Pyderastas – tai nebūtinai homoseksualas, o blogas žmogus, kuris dirba ar daro ką nors atžagariai. Atžagariai. Jūs žinote, kuri yra išminčių karta, ji atsimena, kai būdavo vadinamas santechnikas ar kas šiuo vardu.
Bet aš šiandien apie kitką noriu pasakyti. Greičio viršijamas. Kaip eskaluojama dabar Kelių direkcijos ir policijos, kad greitį viršijančių dabar nuo 700 tūkst. neva pagautų, nuo 400 iki 700 tūkst. Nekalbame apie tai, ar avaringumas padidėjo, ar ne. Išanalizavus logika būtų tokia, kad galbūt reikia didinti greitį, o ne bausti už tą esantį greitį. Kiek aš kalbėjau su keliais komisarais dėl greičio viršijimo, kaip jie vadina, nesilaikė saugaus greičio, tai važiuok kaip nori, vis tiek tave į statistiką įrašo, kad nesilaikei saugaus greičio. Tai 5 %, gerbiamieji kolegos. Tai yra tokia apgaulė, pasipinigavimas, o ne saugumas. Žmonės, kaip sakant, dirba atžagariai, kaip ir minėjau pradžioje, galima juos pavadinti, kaip nori. Dabar vidutinio greičio matuoklių pristatė, nesinori važiuoti iš Panevėžio į Kauną ar iš Kauno grįžti į Panevėžį, nes tų matuoklių pristatė. Aš galvojau, kad nebėra to ženklo „Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama“. Žiūrėjau, nusipirkau knygutę „Kelių eismo taisyklės“, yra toks ženklas. Bet, kolegos, jeigu kur nors matėte šitą ženklą, kaip tik ne vidutinio greičio reikia, pavyzdžiui, trasoje Kaunas–Panevėžys, „Via Baltica“ ar kitur, bet „Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama“. Bet Kelių direkcija taip susireikšmino, kad jie jau, kaip sakant, dievais tampa, reguliuoja visiems gyvenimą, nors ten nei avarijų, nieko nebuvo.
Gerbiami kolegos, galbūt būtų pasiūlymas lengvesniais automobiliais – iki 110, nes krovininiai važiuoja 80. Kaip apvažiuosi? Kaip tik avaringumą daro tai, kad lenkimas vyksta per lėtai. Apie tai niekas nekalba, bet dabar baudžia visus, atseit padidėjo, baudas didinsime. Kur ta logika? Kam gyventi ir daryti atžagariai, nevartosiu to žodžio, kaip pradžioje sakiau, bet galbūt kiti ir pavartos, taip, kaip senais laikais, kaip sakant, ta buitinė, nesenstanti klasika.
Aš manau, reikia protinti ir Kelių direkciją, ir policiją, kad greičio viršijimas, juo labiau ne viršijimas, bet padidinimas, tai susisiekimas, štai Domui į Šiaulius greičiau parvažiuoti, tai yra pasiekiamumas, sako, regionų pasiekiamumas. Tai koks greitesnis pasiekiamumas, jeigu po kelių reorganizacijos net sumažina greitį? Koks yra pretekstas? Na, nėra jokio objektyvaus preteksto, todėl, kolegos, aš kviečiu daryti gerąja prasme poveikį Kelių direkcijai, policijai ir kitiems, su tuo susijusiems, kad negyventų ir nemąstytų atžagariai. Man, kaip patyrusiam vairuotojui, galima sakyti, nuvažiavusiam beveik 2 mln. kilometrų, na, neįrodo jie to objektyvumo, ką jie daro. Nustokite, vyrai, gyventi ir dirbti atžagariai, mąstome racionaliai, didiname greitį. Jeigu avaringumo nėra, mieste 60 grąžiname, nes kur avarijų padaugėjo dvigubai, na, atseit nusikaltusių padidėjo, o avarijų ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, pabaigoje jūs pasitaisėte, nes iš tikrųjų pradėjote vartoti žodžius, visai nesusijusius su saugaus eismo klausimais. O poveikio daryti, gerbiami kolegos, deja, negalite. Prisiminkite Konstitucijos 5 straipsnį „Valdžių padalijimo principas“. Taigi, policija jums neatskaitinga.
Baigėme 2021 m. gruodžio 7 d., antradienio, popietinį posėdį. Registruotis norite? (Balsai salėje) Registruojamės.
Užsiregistravo 28 Seimo nariai.
Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.