Argumentai:
Užsitęsus
įstatymo projekto svarstymo procedūroms, siūloma nustatyti vėlesnį įstatymo
įsigaliojimo terminą.
Pasiūlymas:
Pakeisti
Projekto XIVP-1571(2) 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 3, 5, 7, 12, 13,
14, 15, 17 straipsnius, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 7, 9,
10 dalis ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 2 8 d.
2. Šio įstatymo 5 ir 12 straipsniai ir 8 straipsnio 1
dalis įsigalioja 2022 m. birželio 30 d.
2. 3. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d., kai yra
gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po
Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108
straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2023 m.
liepos 1 d.
3. 4. Šio įstatymo 13 ir 14 straipsniai įsigalioja
2022 m. lapkričio 1 d.
4. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija, energetikos ministras, aplinkos ministras, žemės ūkio ministras
ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 13
straipsnyje numatytus įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie turi būti priimti
iki 2022 m. spalio 31 d.
5 6. Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytos atsinaujinančių išteklių
elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, leidimą
gaminti elektros energiją gausiantiems po 2023 m. liepos 1 d.
6. 7.
Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kaupimo
laikotarpio taikymo 2 metus, taikomos gaminančių vartotojų kaupimo
laikotarpiui nuo 2022 m. balandžio 1 d.
7. 8. Šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl
buitinių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugos
kainos prilyginimo pasirinktam elektros energijos persiuntimo paslaugos
tarifui įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 d.
8. 9. Šio įstatymo 9
straipsnio 9 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kelių elektrinių
susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta įsigalioja 2023 m.
sausio 1 d.
9. 10. Šio įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostatos
dėl gaminančių vartotojų suminio atsiskaitymo už elektros energiją
skirtinguose vartojimo objektuose įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d.
10. 11. Iki šio įstatymo 16 straipsnio įsigaliojimo
gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos
nustatymo vėjo elektrinėms laikomi žemės sklypų, pastatų ar patalpų,
patenkančių į šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos
atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodytą
atstumą, savininkų neprieštaravimu planuojamos didesnės kaip 30 kW
įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai. Kai nustatytos sanitarinės
apsaugos zonos dydis yra mažesnis, negu šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje
nurodytas atstumas, taikoma šio įstatymo16 straipsnyje išdėstyto
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 14 ir 15 dalyse
nustatyta informavimo tvarka. Šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9–16 dalys
netaikomos tais atvejais, kai iki 2022 m. liepos 2 8 d. yra
patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo programa arba nustatytos
sanitarinės apsaugos zonos.
11. 12. Gaminantys
vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, iki šio
įstatymo įsigaliojimo sudarę su skirstomųjų tinklų operatoriumi elektros
įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų sutartis, moka
prijungimo įmoką, apskaičiuotą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo
galiojusias teisės aktų nuostatas.
12. 13. Viešoji įstaiga
Lietuvos energetikos agentūra per 3 mėnesius nuo šio įstatymo 6 straipsnio
įsigaliojimo dienos parengia ir savo interneto svetainėje skelbia
rekomendacijas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos
sąlygų.“
|