|
Argumentai:
Būtina išplėsti nutarimo projekte numatyto tyrimo
apimtį įtraukiant ir iš užsienio šalių (visų pirma Rusijos) kylančių grėsmių
tyrimą. Rusija yra strateginė grėsmė Lietuvos geopolitiniam saugumui, todėl
negalima apsiriboti vien vidaus grėsmių tyrimo analize, o būtina į
tyrimo objektą įtraukti ir realias iš užsienio šalių kylančias įtakas esmingiausiems
Lietuvos politikos procesams.
Užsienio šalių įtaka Lietuvos politinei sistemai yra grėsmingas reiškinys,
galintis pakeisti šalies geopolitinę kryptį, todėl siūlome patikslinti nutarimo projekto 4 straipsnyje suformuluotus uždavinius
ir nutarimo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip:
4 straipsnis.
1. Įpareigoti Komisiją ištirti 2008–2018
metų laikotarpiu:
1) suinteresuotų asmenų ir (ar) jų
grupių (toliau – interesų grupė) galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar)
poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių
koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui,
partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui;
2) interesų grupės galimai darytą
neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų
inicijavimui, rengimui, svarstymui ir (ar) priėmimui);
3) interesų grupės galimai darytą
neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės institucijų vadovų, valstybės
tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai;
4) interesų grupės galimai darytą
neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių
bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių
rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai;
5) Kokią
įtaką Rusijos verslo ir politinės struktūros darė Lietuvos verslui ir
politikai, siekiant apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas;
6)
Išanalizuoti, kaip Rusijos verslo ir
politinės struktūros veikė Lietuvos politines partijas bei politikus
inicijuojant 2012 m. referendumą dėl Visagino AE statybos;
5) 7) kokią teisėsaugos ir žvalgybos institucijų turėtą
informaciją, kuri yra tiesiogiai susijusi su neteisėtos įtakos ir (ar)
poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams darymu,
gavo kompetentingos institucijos, be kita ko nurodant, kaip, kokio pobūdžio,
kokia tvarka teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė informaciją šios
dalies 1–4 punktuose apibrėžtais klausimais kompetentingoms institucijoms ir
NSGK; kokios pateiktos informacijos pagrindu buvo daromos kompetentingų
institucijų išvados, kokie teisės aktai inicijuojami, kokių kitų priemonių
buvo imtasi.“
|