AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nr. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 25, 60, 61¹, 63, 65, 65¹ STRAIPSNIŲ ir šeštojo skirsnio pavadinimo PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 61² STRAIPSNIU IR SEPTINTOJO SKIRSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. IX-1669 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS, lietuvos respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nr. viii-49 priedėlio pakeitimo, LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO NR. I-555 1 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO POLICIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-911 2 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ DELEGAVIMO Į TARPTAUTINES IR EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJAS AR UŽSIENIO VALSTYBIŲ INSTITUCIJAS ĮSTATYMO NR. X-1262 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO Nr. VIII-1436 9 straipsnio PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1370 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1393 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1381 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymų PROJEKTų

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 25, 60, 61¹, 63, 65, 65¹ straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 61² straipsniu ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 1 ir 4 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 2 ir 6 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1669 pripažinimo netekusiu galios, Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 9 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų rengimą paskatino Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370, įsigaliosiančio 2019 m. sausio 1 d., pakeitimai, taip pat teisinio reglamentavimo, susijusio su siuntimu į tarptautines operacijas, trūkumai.

Statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis (toliau – statutiniai valstybės tarnautojai), užimamos pareigos nesusijusios su civilinei krašto apsaugos tarnybai būdingais ypatumais, nustatytais Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatyme. Statutinių valstybės tarnautojų užimamos pareigos nereikalauja statutinių santykių, šių asmenų vykdomos funkcijos pagal jų pobūdį priskirtinos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybėms.

2004 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos atžvilgiu įsigaliojęs Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso numato dviejų kategorijų subjektus, kurių atžvilgiu yra taikomas šis susitarimas – karinių pajėgų ir civilių komponento narius.

Civilių komponentui priskiriami civiliai tarnautojai, vykstantys kartu su susitariančiosios šalies karinėmis pajėgomis ir dirbantys tos susitariančios šalies ginkluotosioms pajėgoms. Šių asmenų dalyvavimas tarptautinėse operacijose bei pratybose ar kituose renginiuose yra įprasta kasdienybė – šie asmenys, kaip ekspertai, dažnai pasitelkiami NATO, ES ar Jungtinių Tautų Organizacijos vykdomoje operacijoje (pvz., informacinių technologijų, logistikos specialistai, vertėjai, teisinę pagalbą ginkluotosios pajėgoms teikiantys asmenys ir kt. sričių specialistai).

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 5 straipsnis ir Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymas numato galimybę civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, tačiau riboja civilių asmenų ratą nustatydami tik vieną civilių asmenų kategoriją – statutinius krašto apsaugos sistemos tarnautojus. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamais Įstatymų projektais numatoma atsisakyti civilinės krašto apsaugos tarnybos, taip pat į poreikį į tarptautines operacijas siųsti civilius asmenis, teikiamuose Įstatymų projektuose tikslinama civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų sąvoka.

Įstatymų projektų tikslai:

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 11, 25, 60, 61¹, 63, 65, 65¹ straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 61² straipsniu ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siekiama:

1) atsisakyti civilinės krašto apsaugos tarnybos;

2) numatyti galimybę krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dalyvauti bei rengtis dalyvauti tarptautinėse operacijose, taip pat tarptautinės operacijos vietovėje vykdyti tarnybinę užduotį;

3) detaliau reglamentuoti krašto apsaugos ministerijos valdymo struktūros ypatumus.

Siekiant suderinti įstatymų nuostatas, kartu teikiami Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 1 ir 4 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1669 pripažinimo netekusiu galios, Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 2 ir 6 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 9 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektų rengimą inicijavo Krašto apsaugos ministerija. Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė – Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545) Teisėkūros skyriaus patarėja Jurgita Banytė, tel. (8 5) 278 7046.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Statutinių valstybės tarnautojų ir kitų civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų statusą, socialines garantijas, tarnybos pagrindus ir ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 1, 2, 5, 10, 25, 60, 65, 65¹ straipsniai ir septintasis skirsnis, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymas, Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 9 straipsnis ir Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnis, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 straipsnis ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostata pavedama Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas, o šiuo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 287 „Dėl Tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų aprašo patvirtinimo“, be tam tikrų rengimosi tarptautinei operacijai sąlygų, taip pat nustato ir tarnybos apmokėjimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 11 dalyje numatyta teisė krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose numatyti Krašto apsaugos ministerijos valdymo struktūros ypatumus.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Teikiamais įstatymų projektais siūloma:

1. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo septintąjį skirsnį, o šio įstatymo 10, 25, 60, 65 straipsnius ir Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio nuostatas patikslinti atsižvelgiant į tai, kad naikinama civilinė krašto apsaugos tarnyba.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61² straipsnyje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 1 ir 4 straipsniuose nustatyti civilį komponentą, turintį teisę dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose (vartojama sąvoka „civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai“ keičiama sąvoka „krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojai, žvalgybos pareigūnai, tarnaujantys pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis“. Minėtas 5 straipsnis taip pat pildomas nuostatomis dėl minėtiems asmenims taikomo darbo (tarnybos) apmokėjimo bei kitų socialinių garantijų taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone teršimo incidentų likvidavimo darbus vietoj naikinamų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių numatoma pavesti atlikti darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, statutiniams valstybės tarnautojams taikyta garantija – aprūpinimas maistu – numatoma darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7 straipsniu pildomo 63 straipsnio 10 dalis).

Priėmus minėtų įstatymų pakeitimus, jų nuostatos bus suderintos su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1370, t. y. civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų vykdomos ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijos bus priskirtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybėms. Šių įstatymų pakeitimais taip pat bus užtikrintas tarptautinių operacijų karinio vieneto funkcijų, priskirtinų civilio personalo kompetencijai, vykdymas.

Tarptautinėse operacijose dalyvaujančių asmenų tarnybos apmokėjimą nustačius Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 25, 60, 61¹, 63, 65, 65¹ straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 61² straipsniu ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte, nėra poreikio tarnybos apmokėjimą reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygmeniu, todėl Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostata keičiama numatant, kad civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas (rengimosi trukmę, vietą ir kitus panašaus pobūdžio klausimus) pavedama nustatyti krašto apsaugos ministrui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 11 dalyje numatyta teisė krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose numatyti Krašto apsaugos ministerijos valdymo struktūros ypatumus, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme įtvirtintas krašto apsaugos sistemai taikytinas civilių demokratinės kariuomenės kontrolės principas įpareigoja ministrą užtikrinti sprendimų dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir krašto apsaugos sistemos materialinės bazės plėtros įgyvendinimą ir kontrolę. Atsižvelgiant į minėtus krašto apsaugos sistemos valdymo ypatumus, taip pat į tai, kad krašto apsaugos ministras yra visos krašto apsaugos sistemos asignavimų valdytojas, nes tam tikrų funkcijų vykdymas krašto apsaugos sistemoje yra centralizuotas (funkcijų vykdymas gynybos pajėgumų ir resursų planavimo, finansų valdymo, infrastruktūros vystymo, krašto apsaugos sistemos institucijų materialinio aprūpinimoir srityse), Įstatymo projekte numatoma, kad Krašto apsaugos ministerijoje steigiami departamentai, skirti vienarūšėms funkcijoms, susijusioms su krašto apsaugos sistemos uždavinių įgyvendinimu, atlikti. Krašto apsaugos ministerijoje steigiamiems departamentams numatoma priskirti vienarūšių funkcijų įgyvendinimo administravimą dar ir dėl to, kad minėtų funkcijų krašto apsaugos sistemoje centralizavimas ir Krašto apsaugos ministerijoje įdiegtas dešimties metų ilgalaikis resursų planavimas lemia dideles minėtų sričių funkcijų apimtis.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimu taip pat nustatoma, kad, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus valdymo ir struktūros ypatumus, Krašto apsaugos ministerijos valdymo struktūrą reglamentuoja Vyriausybės įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad grupės Krašto apsaugos ministerijoje bus steigiamos pagal Viešojo administravimo įstatymą, t. y. jos spręs su politikos krašto apsaugos ministrui pavestoje valdymo srityse (valstybės gynyba, kariuomenės mobilizacija, valstybės teritorijos apsauga, paieška, gelbėjimas ir teršimo incidentų likvidavimas jūroje ir pagalba kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, karybos srities standartizacija, žvalgyba ir kontržvalgyba krašto apsaugos srityje, valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimo mobilizacijai organizavimas) formavimu susijusius uždavinius.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte atleistiems iš civilinės krašto apsaugos tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams numatyta garantija taikytina 6 mėnesius po jų atleidimo iš tarnybos dienos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 25, 60, 61¹, 63, 65, 65¹ straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 61² straipsniu ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte numatoma, kad jo 12 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2019 m. liepos 1 d.

Pažymėtina, kad Įstatymai turi įsigalioti kartu su 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1370, kadangi naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos nebus taikomos statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis, todėl susidarys situacija, kai tarnybos apmokėjimas, nuobaudų skyrimas, perkėlimas į kitas pareigas bei kiti esminiai šių asmenų statuso klausimai liks nereglamentuoti. Atsižvelgiant į tai, prašoma Lietuvos Respublikos Seimo svarstyti šiuos Įstatymų projektus skubos tvarka.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Kadangi teikiamais Įstatymų projektais teisinis reguliavimas nekeičiamas iš esmės ir nėra siekiama reglamentuoti iki šiol nereglamentuotų santykių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas.

Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Pagal teikiamus projektus priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Teikiamų Įstatymų projektų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymų projektus kitų įstatymų, išskyrus kartu teikiamus, nereikės priimti.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Teikiamais projektais nesiūloma naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus įstatymų projektus turės būti keičiami arba paskelbti netekusiais galios šie teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“;

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. 527 „Dėl Atsiskaitymo su sveikatos priežiūros įstaigomis už kariams ir kitiems asmenims suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus tvarkos aprašo patvirtinimo“;

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“;

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1210 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“;

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1167 „Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 287 „Dėl Tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų aprašo patvirtinimo“;

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“;

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 900 „Dėl Krašto apsaugos sistemoje civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių valstybės tarnautojų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 711 „Dėl Kalbos, religijos ir socialinio gyvenimo žinovų paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos kariniams vienetams, dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose užsienyje, atlyginimo už šias paslaugas, žinovų aprūpinimo ir sutarties su jais sąlygų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“;

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 198 „Dėl Žvalgybos pareigūnų, pasiųstų mokytis ar tobulinti kvalifikacijos, aprūpinimo sąlygų mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu tvarkos aprašo patvirtinimo“;

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 730 „Dėl Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15-2 straipsnio 2 dalį“;

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“;

14. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. 486 „Dėl Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;

15. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. V-206 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“;

16. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2006 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas Nr. V-793 „Dėl Krašto apsaugos sistemos statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo taisyklių patvirtinimo“;

17. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. V-1024 „Dėl Reikalavimų atlyginti žalą, teikiamų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl karinių pajėgų statuso pagrindu, nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

18. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. V-1161 „Dėl Krašto apsaugos ministerijos komisijos karių ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių valstybės tarnautojų stažui skaičiuoti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“;

19. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. V-1142/V-1139 „Dėl Sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“;

20. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. V-108 „Dėl Žmogaus palaikų transportavimo iš tarptautinių operacijų tvarkos aprašo patvirtinimo“.

21. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. V-225 „Dėl Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos nuostatų ir struktūros tvirtinimo“.

22. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. kovo 8 d. Nr. įsakymas Nr. V-275 „Dėl Aprūpinimo maistu ir maitinimo pagal laisvus valgiaraščius organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo tvirtinimo“;

23. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. V-109 „Dėl Krašto apsaugos sistemos civilio statutinio valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas civilio statutinio valstybės tarnautojo pareigas taisyklių patvirtinimo“;

24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

25. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. V-833 „Dėl Civilių statutinių valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

26. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas Nr. V-231 „Dėl Vystomojo bendradarbiavimo veikloje dalyvaujančių ekspertų sąrašo sudarymo ir jo naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

27. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. V-516/V-688 „Dėl Karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų fiziologinių mitybos normų patvirtinimo“;

28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. V-503 „Dėl ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2018–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“;

29. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V-769 „Dėl Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;

30. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymas dėl civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygų patvirtinimo.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

,,Civilinė krašto apsaugos tarnyba“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra