EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,

el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362

2018-01-	Nr.
Į 2018-01-17	Nr. S-2018-393

Lietuvos Respublikos Seimui

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-857 18  STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1560 DERINIMO

Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. sausio 17 d. raštu Nr. S-2018-393 pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.  XIIIP−1560 (toliau – Įstatymo projektas). Teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.

Pirmiausia, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką valstybių narių nacionalinės teisės aktai, kurie reglamentuoja prekybą produktais ir nėra tiesiogiai susiję su prekių importu, gali tam tikrais atvejais turėti neigiamą poveikį prekių, importuojamų iš kitų valstybių narių, prekybai (žr. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją, byla C-152/78, EU:C:1980:187). Pagrindinis Teisingumo Teismo argumentas – skirtinga nacionalinių gamintojų ir importuotojų našta, atsirandanti dėl to, kad nacionaliniai gamintojai turi įvykdyti tik vieno reguliuotojo (kilmės valstybės) reikalavimus, o importuojamoms prekėms tenka dvigubo reguliavimo (kilmės ir priimančios valstybių) našta ir su ja susijusios papildomos sąnaudos. Tokiais apribojimais, neatitinkančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau − SESV) 34 straipsnio, Teisingumo Teismas pripažino valstybių narių taisykles, susijusias su tam tikro gaminio pavadinimu, forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, įpakavimu ir pan. Pavyzdžiui, Sprendime Prantl (byla C−16/83, EU:C:1984:101) Teisingumo Teismas prieštaraujančiu SESV 34 straipsniui pripažino Vokietijos įstatymą, pagal kurį tradicinį Bocksbeutel (kolbos pavidalo butelį ilgu kaklu) naudoti buvo galima tik Vokietijos kokybiško vyno gamintojams, todėl Italijos eksportuotojai, norėdami prekiauti savo vynu Vokietijoje buvo priversti pilstyti į kitokius nei jų tradiciškai naudojami butelius, dėl to prekyba importuojamu vynu būtų sudėtingesnė arba brangesnė.

Įstatymo projekto 1 straipsnyje, keičiančiame galiojančio įstatymo 18  straipsnio 4  dalies 4 punkto 1 papunktį, siūloma įtvirtinti draudimą parduoti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę nei 0,2 litro tarą (išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą). Atsižvelgdami į tai, kad laisvo prekių judėjimo srityje de minimis taisyklė netaikoma (kitaip sakant, bet kokios prekybos taisyklės, galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai kliudyti vidaus prekybai Sąjungoje, laikytinos kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėms) manome, kad ši įstatymo projekto nuostata prieštarauja SESV 34 straipsniui. Tai iš tiesų gali potencialiai kliudyti laisvam prekių judėjimui, kadangi užsienio subjektai, importuojantys gėrimus didesnėse nei 0,2 litro talpose (kurios nėra stiklinės, keraminės, medinės ar metalinės) gali būti priversti perpilti gėrimus į kitas talpas. Remiantis Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje garantuojama ūkinės veiklos laisvė) priemonės, kuriomis ribojamos asmens teisės ir laisvės, turi būti būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui.

Tokia pati pastaba teiktina ir kitų nuostatų, pildančių galiojančio įstatymo 18  straipsnio 4 dalies 4 punktą 2-5 papunkčiais, atžvilgiu. Siūlomos papildomos 18  straipsnio 4 dalies 4 punkto 2-5 papunkčių nuostatos net nedera su šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio 4  dalies 5 punkto nuostata, numatančia, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu vieno litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.

Manytume, kad Projektu pateikti siūlymai prieštarauja proporcingumo principui. Pažymėtina, kad nors valstybės narės pačios sprendžia, kokį visuomenės sveikatos apsaugos lygį jos nori užtikrinti, ir kaip šis lygis turi būti pasiekiamas, tačiau tai daryti jos gali tik Sutarties nustatytose ribose ir pirmiausia atsižvelgdamos į proporcingumo principą (žr. Sprendimo Aragonesa de Publicidad Exterior ir Publivía, sujungtos bylos C-1/90 ir C-176/90, EU:C:1991:327, 16 punktą), kuris reikalauja, kad priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (konkrečiai žr. Sprendimo Säger prieš Dennemeyer, byla C-76/90, EU:C:1991:331, 15 punktą; Sprendimo Arblade, sujungtos bylos C-369/96 ir C-376/96, EU:C:1999:575, 35 punktą; Sprendimo Canal Satélite Digital, byla C‑390/99, EU:C:2002:34, 33 punktą).

Todėl Projekto lydimuosiuose dokumentuose turėtų būti argumentuotai motyvuota, kad siūlomos priemonės (suvaržymai) dėl taros dydžių yra būtinos tikslams pasiekti. Tačiau dėl pateiktų siūlymų nėra pateikta svarių argumentų, kodėl reikia mažinti taros dydžius skirtingos koncentracijos etilo alkoholio turintiems produktams. Abejonių dėl atitikties proporcingumui kelia Projekto 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto 2-5 papunkčių papildymai, kurie nustato skirtingus taros dydžius silpnesnės koncentracijos alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausantiems alkoholiniams gėrimams priklausomai nuo etilo alkoholio koncentracijos. Ar tai sumažins galimybes vartoti atitinkamus gėrimus, ar tik bus prekių judėjimo neproporcinga kliūtis?

Primintina, kad šiuo metu galiojančiame įstatyme (18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose) priimti apribojimai buvo skirti mažinti alkoholio suvartojimą, nes buvo galimybė įsigyti didžiausias problemas sukeliančių gėrimų, t. y. išpilstytų į dideles (daugiau nei 1 litro) plastikines pakuotes ir dėl to pigesnius. Siūlymai buvo paremti statistikos tyrimų duomenimis, importui galimos įtakos skaičiavimais ir kt. Tačiau šie galiojančiame įstatyme nustatyti apribojimai pakuotei Europos Komisijos, teikusios neformalų paklausimą Nr. 3684/12/ENTR per EU Pilot informacinę sistemą, buvo pripažinti SESV 34 straipsnio pažeidimu. Paminėtina, kad 2013 m. balandžio 18 d. Europos Komisija nutraukė neformalų paklausimą, tačiau informavo, kad bet kuriuo metu dėl nustatytų apribojimų gali būti pradėta Lietuvai oficiali ES teisės pažeidimo procedūra.

Kadangi Projektu siūlomos nuostatos nustato reikalavimus prekių ir paslaugų teikimui, todėl atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad prieš priimant jas būtina notifikuoti Europos Komisijai kaip techninius reglamentus, technines taisykles pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, reikalavimus.

Kartu informuojame Jus, kad Europos teisės departamentas jau yra teikęs Lietuvos Respublikos Seimui pastabas dėl panašių pasiūlymų, kai vertino Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP−202.

Generalinis direktorius                                                                                      Deividas Kriaučiūnas

Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]