LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ TEISIŲ, PAREIGŲ IR VEIKLOS GARANTIJŲ

 ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIIP-957)

 

2018-04-18  Nr. 103-P-15

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: V. Kamblevičius – Seimo narys, S. Jovaiša – Seimo narys, R. Guobaitė-Kirslienė- Respublikos Prezidentės patarėja.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

1

2

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.        Projekto 1 straipsnio 2 dalis yra perteklinė, todėl jos atsisakytina.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

1

4

 

2. Projekto 1 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka ,,bendrosios Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos” yra neapibrėžta, neaiški, todėl siūloma nuostata gali būti nepritaikoma praktikoje. Jei turima galvoje įstatymo ar teisės analogija, tai turi būti aiškiai nurodyta.

              Taip pat šioje straipsnio dalyje siūlytina atsisakyti įstatymuose nevartojamos ir neapibrėžtos teisės akto rūšies „lokalusis teisės aktas“ nurodymo ir įvardinti tik „Seimo ar jo struktūrinių padalinių priimtus teisės aktus“.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

1

6

 

3.Projekto 1 straipsnio 6 dalyje vartojama jokiuose teisės aktuose neapibrėžta sąvoka ,,frakcijoms prilyginti dariniai”. Siūlytina ją apibrėžti arba jos atsisakyti.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

2

2

 

4. Projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostata nėra konkreti ir sunkiai galės būti įgyvendinama praktikoje. Pastebėtina, kad skirtingose teisės šakose ,,bendro gyvenimo taisyklės, geri papročiai ar geros moralės principai (visuomenės moralė)” gali būti traktuojami skirtingai, todėl nenurodžius kokių teismų praktika privalu vadovautis gali kilti nevienodo nuostatos taikymo problema.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

3

1

 

5. Projekto 3 straipsnio 1 dalies reikalavimas nenaudoti teisių ir veiklos garantijų siekiant naudos „kitiems asmenims“ tikslintinas, nes plačiąja prasme sąvoka „kiti asmenys“ apima ir Tautą, kuriai Seimo narys atstovauja, ir kurios interesais privalo veikti.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

3

4

 

6. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad esant joje nustatytiems pagrindams, „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negina šiame įstatyme nustatytų teisių ir veiklos garantijų“. Neaišku, kokiais būdais valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali „ginti“ ar „neginti“ Seimo nario teisių ir veiklos garantijų. Taip pat nėra aišku koks subjektas konstatuos, kad yra pagrindas teisių ir veiklos garantijų „negynimui“ ir kas bus arbitru, kilus ginčui dėl to. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

4

1

 

7. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienam Seimo nariui Seimo rūmuose skiriama atitinkamai įrengta atskira (čia ir toliau - išskirta mūsų) darbo patalpa. Svarstant šią nuostatą reikėtų atkreipti dėmesį, kad ji gali būti traktuojama taip, kad ši patalpa privalo būti atskira ir nuo Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo vietos. Įvertinus praktinio tokios nuostatos taikymo aspektus, viena vertus, toks reguliavimas gali neatitikti Seimo narių interesų, kita vertus, įvertinus Seimo kanceliarijos patikėjimo teise valdomų patalpų kiekį, gali kilti problemų tinkamai įgyvendinti projekto 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą Seimo valdybos pareigą priimti sprendimus dėl darbo vietų Seimo narių padėjėjams-sekretoriams, o šios nuostatos įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų biudžeto lėšų.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

4

2

 

8. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje vietoj nuorodos į šio straipsnio 1 dalį siūlytina įrašyti „darbo patalpos Seimo rūmuose“, nes šioje dalyje apibrėžiamas Seimo valdybos tvirtinamo teisės akto pavadinimas.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

5

2

 

9.        Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Seimo narių specialiesiems poreikiams finansuoti skiriamos tikslinės lėšos iš valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Šios lėšos neįskaičiuojamos į su Seimo nario parlamentine veikla susijusias išlaidas ir negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams.

Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti. Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą asignavimų valdytojas yra Seimo kanceliarija, valstybės biudžeto lėšos skiriamos Seimo kanceliarijos programoms finansuoti. Biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad asignavimų valdytojai rengia strateginius veiklos planus ir programas šiems planams įgyvendinti. Asignavimų valdytojai, rengdami programas ir planuodami asignavimus, skaičiuoja asignavimų poreikį programoms vykdyti. Nustačius, kad lėšos yra tikslinės, jeigu jos būtų nepanaudotos, metams pasibaigus turėtų būti grąžinamos į valstybės biudžetą, tuo tarpu Biudžeto sandaros įstatymas, kuriame  nustatytos asignavimų valdytojų teisės ir pareigos, suteikia asignavimų valdytojams teisę perskirstyti asignavimus tarp programų pagal ekonominę klasifikaciją, todėl šiuo pasiūlymu būtų ribojamos asignavimų valdytojų teisės.

Įstatymo projekte nuostata, kuri numato tikslines lėšas iš valstybės biudžeto Seimo narių specialiesiems poreikiams finansuoti, nėra tinkama ir dėl to, kad specialieji poreikiai finansuojami pagal specialias valstybės programas (pavyzdžiui, būsto pritaikymo neįgaliesiems). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, formuluotę „negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams“ taip pat siūlytina braukti arba tikslinti.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

7

2

 

10. Projekto 7 straipsnio 2 dalį siūlytina tobulinti, atsisakyti blanketinio pobūdžio nuorodos į šio straipsnio 1 dalį ir formuluotes tarpusavyje derinti su šio straipsnio 1 dalies nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Seimo valdyba nustato Seimo nario visuomeninių konsultantų įgaliojimus, todėl šio straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti, kad Seimo nario visuomeninio konsultanto įgaliojimus patvirtinantį dokumentą ir jo išdavimo tvarką nustato Seimo valdyba.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

8

 

 

11. Projekto 8 straipsnio pavadinimą ir jo turinį reikėtų derinti tarpusavyje. Straipsnio pavadinimas suponuoja, kad jame turėtų būti reglamentuojama Seimo narių teisė gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų bei kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų. Tačiau straipsnio nuostatos susijusios tik su Seimo nario teise gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Be to, šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse reguliuojami teisiniai santykiai nėra susiję su teise gauti informaciją, todėl svarstytina, ar jie neturėtų būti reguliuojami atskirame straipsnyje.

Pritarti

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

9

 

 

12. Projekto 9 straipsnyje siūloma reguliuoti sąlygų Seimo nariui susitikti su gyventojais sudarymą. Pastebėtina, kad pagal galiojantį Seimo statuto 12 straipsnį, Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais, o galiojančio Seimo statuto 13 straipsnyje nustatyta, kokios sąlygos turi būti sudarytos Seimo nariui susitikti su rinkėjais. Kartu su vertinamu projektu teikiamu Seimo statuto pakeitimo projektu (reg. Nr. XIIIP-960) siūloma Seimo statuto 12 straipsnyje palikti nuostatas dėl Seimo nario pareigos susitikinėti su rinkėjais, o 13 straipsnį siūloma pripažinti netekusiu galios. Taigi manytina, kad Seimo nariui susitikti su rinkėjais sąlygos turėtų būti sudaromos vertinamo įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant išvengti skirtingo teisės normos aiškinimo dėl skirtingos dviejų teisės aktų terminijos, svarstytina galimybė suvienodinti vertinamo įstatymo projekto straipsnio ir Seimo statuto 12 straipsnio terminiją.

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

9

 

 

13. Projekto 9 straipsnyje būtina aiškiai reglamentuoti kaip savivaldybės administracija privalo elgtis tais atvejais, kai patalpų susitikti su gyventojais vienu metu pageidauja ne vienas, o keli Seimo nariai, o tokių patalpų nėra pakankamai jų visų poreikiams patenkinti.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

10

2

 

14. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje siūlytina vartoti sąvoką „šmeižimas“, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau - BK).

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

10

3

 

15.  Projekto 10 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo. Ši nuostata kelia abejonių dėl jos taikymo praktikoje. Pirma, tam, kad nustatyti, kokia bausmė yra numatyta už daromą nusikaltimą, ši veika turi būti kvalifikuota. Kvalifikuoti nusikalstamas veikas gali tik kompetentingi subjektai. Taigi užtikus Seimo narį, bedarantį nusikaltimą, abejotina, ar galima iš karto kvalifikuoti jo veiksmus bei nustatyti, kokia bausmė už tai numatyta. Antra, netgi preziumuojant, kad Seimo narį, bedarantį nusikaltimą užtiko kompetentingas subjektas, galintis tiek kvalifikuoti Seimo nario veiksmus, tiek nustatyti, kokia bausmė jam yra numatyta, išlieka tikimybė, kad Seimo nario veiksmai vėliau bus perkvalifikuoti. Tuo atveju, jeigu Seimo nario veiksmai būtų perkvalifikuoti į lengvesnį nusikaltimą, teikiamo projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatyti veiksmai, atlikti Seimo nario atžvilgiu, taptų neteisėti ir atitinkamiems subjektams kiltų nepagrįsta atsakomybė. Trečia, teikiamo projekto 10 straipsnio 3 dalies formuluotė „už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo“ suponuoja, kad teikiamo įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalis negalės būti taikoma tais atvejais, kai Seimo narys užtinkamas bedarantis nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, t. y. nesunkų tyčinį nusikaltimą. Svarstytina, ar tokiu būdu nebūtų pažeisti visuomenės interesai. Juo labiau, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Seimo nario mandatas gali būti naudojamas vien visuomenės ir valstybės interesais, ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali būti naudojamas savo ar kitų asmenų privačiai naudai tiesiogiai ar netiesiogiai gauti“.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

10

4, 5

 

16. Projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse vartojama formuluotė ,,generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis generalinio prokuroro pavaduotojas”. Nėra aišku ar atitinkamas teises ir pareigas turės generalinio prokuroro pavaduotojas, kuris ne eina generalinio prokuroro pareigas, o šį pavaduoja.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

10

5

 

17.   Projekto 10 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 145 straipsnio 3 dalį, krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Svarstytina, ar pritarus teikiamam projektui, nebūtų nepagrįstai išplėstos generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo kompetencijos ribos. Be to, svarstytina, ar pritarus siūlomam įstatymo projektui, teisėsaugos institucijoms nebūtų sudarytos galimybės daryti poveikį Seimo nariams, tuo pačiu paveikti viso Seimo veiklą ir jo priimamus sprendimus.

Konstitucijos 62 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo nario asmens neliečiamybė gali būti atimta tik Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka. Konstitucijos 22 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Taigi Konstitucija suteikia Seimo nario laisvei didesnę apsaugą nei kitiems asmenims.

Krata ir poėmis mūsų nuomone yra procesinės prievartos priemonės, kurių taikymas be Seimo sutikimo reikštų Seimo nario laisvės varžymą. Remiantis baudžiamojo proceso doktrina - „procesinės prievartos priemonės – įstatyme numatytos priemonės, pasireiškiančios žmogaus teisių suvaržymu, kurias valstybės subjektai taiko siekdami procesinių tikslų“ [GODA, Gintaras; et al. Baudžiamojo proceso teisė. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005, p. 222]. Todėl krata ir poėmis patenka į Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalies veikimo sritį.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinių Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų sistema inter alia apima Seimo nario imunitetus (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucijos 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis yra įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, reikalingos ir būtinos jo, kaip Tautos atstovo, pareigoms tinkamai atlikti; Seimo narių, įgyvendinančių jiems Konstitucijos ir įstatymų pavestas pareigas, imunitetas turi užtikrinti, kad Seimas galės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas); Seimo nario teisė į laisvę ir asmens neliečiamybė jo kadencijos laikotarpiu gali būti ribojama tik Seimo sutikimu (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas).

Konstitucijos 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, yra nustatytos tam, kad Seimo narys būtų apsaugotas nuo persekiojimo dėl politinių ar kitų motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos, o ne tam, kad būtų sudarytos prielaidos Seimo nariui, įtariamam padarius nusikaltimą, išvengti baudžiamosios atsakomybės (Konstitucinio Teismo 2016 n. balandžio 27 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutarime cituoja Venecijos komisijos 2014 m. kovo 21–22 d. 98-ojoje plenarinėje sesijoje priimtą Ataskaitą apie parlamento nario imuniteto apimtį ir panaikinimą (toliau – Ataskaita). Siekiant išvengti piktnaudžiavimo imunitetu ir atrankinio pobūdžio bei savavališkų sprendimų priėmimo, taip pat užtikrinti reikiamą procedūros skaidrumą, Ataskaitoje suformuluoti parlamento nario imuniteto panaikinimo kriterijai ir gairės (1 punktas). Kaip antai Ataskaitoje nurodoma, kad parlamento nario imuniteto paskirtis – apsaugoti parlamentą nuo nepagrįsto vykdomosios valdžios ir teismų spaudimo (127 punktas).

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

10

5

 

18.  Projekto 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose, taip pat jo gyvenamojoje patalpoje Seimo viešbutyje gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš jo pavaduotojų. Diskutuotina, kaip šios nuostatos įgyvendinimas būtų užtikrinamas, jei krata ar poėmis, kaip numato tos pačios dalies nuostatos, būtų atliekami be prokuroro sutikimo ir jam nedalyvaujant - jei Seimo narys yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos, t.y. nedelsiant ir neatsiejamai nuo nusikalstamos veikos darymo.

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

10

5

 

19.   Iš kitos pusės nėra aiški Seimo pirmininko ar vieno iš jo pavaduotojų dalyvavimo procesinė paskirtis, turimos teisės, įgaliojimai. Nėra aišku ar ši nuostata yra speciali BPK normų atžvilgiu.

Pritarti

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

11

1

 

20.   Projekto 11 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad darbo užmokestis Seimo nariui mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atitinkamų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis, biudžeto asignavimai skiriami ne Seimui, bet biudžeto asignavimų valdytojai Seimo kanceliarijai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

11

1

 

21. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti įstatymo pavadinimo sutrumpinimo, nes, pirmą kartą nurodžius pilną įstatymo pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

11

4

 

22.         Projekto 11 straipsnio 4 dalyje reikėtų teikti ir blanketinę nuorodą į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą, nes antraip Seimo narių, kurie yra paskirti Ministru Pirmininku ar ministru, darbo apmokėjimo reguliavimas nebus nuoseklus.

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

11

5, 6

 

23.    Projekto 11 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas dėl darbo užmokesčio mažinimo reikėtų tikslinti ir atskirai reglamentuoti pagrindus, kai darbo užmokestis mažinamas dėl to, kad Seimo narys nedalyvavo posėdžiuose be svarbių pateisinamų priežasčių, ir pagrindus, kai Seimo narys nedalyvavo posėdžiuose dėl svarbių pateisinamų priežasčių, tačiau už tą laiką jam apmokama kitų įstatymu nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Seimo nariai yra draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu, todėl ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais jiems mokamos socialinio draudimo išmokos. Taigi, minėtos priežastys yra svarbios ir pateisinančios Seimo nario nebuvimą darbe, tačiau dėl šių priežasčių nebuvusiam darbe Seimo nariui darbo užmokestis negali būti mokamas, nes už nurodytus laikotarpius skiriamos ir mokamos socialinio draudimo išmokos (su išimtimis, nustatytomis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo III skyriuje), antraip už tą patį laikotarpį būtų nustatytas dvigubas apmokėjimas.

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

12

1

 

24.    Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „kai rinkimų apygarda apima daugiau nei vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą“. Pažymime, kad nenurodžius, kokia apygarda turima omenyje, ši nuostata būtų taikoma ir vienmandatėse, ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktiems Seimo nariams. Pagal tos pačios dalies nuostatas, „sprendimus dėl savivaldybių, kuriose įrengiami daugiamandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos“. Kadangi didžiausias savivaldybių, kuriose gali būti įrengiamas Seimo nario biuras, skaičius nėra numatytas, daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurų skaičius frakcijos sprendimu galėtų būti žymiai didesnis, nei vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių. Taip Seimo nariai, išrinkti daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose, galėtų būti traktuojami nepagrįstai skirtingai.

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

12

2

 

25.    Siūlytina projekto 12 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis projekto 13 straipsnio 2 dalies 1 punktu, vietoje formuluotės „už naudojimąsi telefonu ir internetu“ vartoti „Seimo biuro telekomunikacijų išlaidas“.

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

13

1

 

26.    Projekto 13 straipsnio 1 dalyje tikslintina formuluotė „1 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio“, įrašant po žodžio „ūkio“ žodį „darbuotojų“ ir nustatant, koks darbo užmokestis – bruto ar neto turimas omenyje, taip pat paskelbimo šaltinį.

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

13

2

9

27.    Projekto 13 straipsnio 2 dalies 9 punktas tikslintinas nurodant, kad Seimo nariui atlyginamos su parlamentine veikla susijusios reklamos socialiniuose tinkluose išlaidos, išskyrus politinės kampanijos išlaidas, t.y. nustatyti ribojimą, analogišką projekto 9 straipsnio 3 daliai.

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

13

7, 8

 

28.    Projekto 13 straipsnio 7 ir 8 dalys tikslintinos aiškiai nustatant santykį tarp atsiskaitymo už lėšas laikotarpio ir laikotarpių, tarp kurių gali būti perkeliamos lėšos.

Pritarti

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

15

2

 

29.    Projekto 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Seimo narių yra daugiau, nei vietų Seimo viešbutyje, sprendimą dėl papildomai reikalingo būsto nuomos Vilniaus mieste priima Seimo valdyba“, o 15 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis.“ Projektas tobulintinas. Neaišku, kas ir kokia tvarka kompensuoja kitas Seimo narių gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidas (mokesčius už šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas), kas ir kokia tvarka moka Seimo nariui išnuomoto būsto nuomos išlaidas, įskaitant išlaidas už šaltą ir karštą vandenį, elektrą, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas.

Pritarti

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

15

5

 

30.    Projekto 15 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, buvęs Seimo narys privalo per 15 kalendorinių dienų išsikelti iš užimamų patalpų ir visiškai atsiskaityti už gyvenimą Seimo viešbutyje.“ Neaišku, per kokį terminą buvęs Seimo narys turėtų išsikelti iš jam išnuomotų patalpų ir už jas atsiskaityti. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti

 

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

17

 

 

31.    Projekto 17 straipsnyje siūloma nustatyti garantijas nutrūkus Seimo nario įgaliojimams – išmokėti atitinkamo dydžio išmokas buvusiems Seimo nariams, kurių įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais (pasibaigus įgaliojimams, pripažinus negaliojančiais rinkimus ar esant šiurkščiam rinkimų įstatymo pažeidimui), taip pat Seimo nario šeimos nariams, kai Seimo nario įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju (Seimo nariui mirus). Pastebėtina, kad pagal galiojančias Seimo statuto 155 straipsnio nuostatas išeitinės išmokos išmokamos ir buvusiems Seimo nariams, kurių įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 4 punkto pagrindu (teismui pripažinus asmenį neveiksniu). Neaišku, kodėl siūloma atsisakyti išmokos išmokėjimo nurodytu atveju.

Pritarti

 

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)

20

2

 

32.    Projekto 20 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas žodis „vadinamųjų“.

Pritarti

 

33.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

(2017-07-13)

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą Nr. XIIIP-957, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Kęstutis Urba,

2017-07-28, Nr. g-2017-8842

 

 

 

„Prašau nedelsiant pareikalauti iš Seimo narių  deklaruoti savas poilsiavimo dienas ir užtikrinti jų veiklos skaidrumą – įgyvendinti Konstituciją“.

Nepritarti

Komitetas pritarė įstatymo projekto nuostatoms, kurios nustato, kad Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių planuoja savarankiškai.

 

2.

Dalia Mikalauskaitė,

2018-04-13

11

6

 

Teikiu pasiūlymą dėl projekto XIIIP-957 11 straipsnio 6 dalies patikslinimo/papildymo, nes kartais, tik atvykus į Seimo komiteto ar komisijos posėdį, nariai ima skambinti ir "informuoti", kad negalės dalyvauti iš anksto suplanuotame posėdyje ir tokiu būdu "nebesurenkamas" kvorumas, nors Seimo narys privalo atsakingai ruoštis ir  gebėti planuoti darbą visuomenės ir valstybės labui.  

11 str. 6. Nedalyvavimo Seimo posėdyje, taip pat nedalyvavimo Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jeigu Seimo narys iš anksto (ne vėliau kaip prieš dieną) nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.

 

Nepritarti

Komitetas pritarė Seimo nario S. Jovaišos pasiūlytai 11 str. 6 d. redakcijai.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2017-08-09, Nr. 4-01-5923

10

4

 

1. Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2017-07-10 išvados Nr. XIIIP-957 14-19 punktuose pateiktoms pastaboms dėl Projekto Nr. XIIIP-957 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, manome, kad minėta nuostata svarstytina keliais aspektais:

1.1. Projekto Nr. XIIIP-957 10 straipsnio 4 dalimi siekiama numatyti, kad ,,Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui.<...>“. Praktikoje vykdant kriminalinę žvalgybą, informacija gali būti gaunama taikant įvairius kriminalinės žvalgybos būdus ir priemones, tarp kurių yra ir nesankcionuojamų (pvz.: agentūrinė veikla, apklausa). Paprastai šiais informacijos rinkimo būdais, informacija gaunama betarpiškai bendraujant su informaciją turinčiu asmeniu. Pokalbio metu informaciją turintis asmuo ją pateikia pareigūnui, kuri yra įforminama kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo nustatyta tvarka. Taigi minėtais informacijos rinkimo būdais, gali būti gauta informacijos ir apie Seimo narį, tačiau to iš anksto neplanuojant. Tokiu atveju, mūsų nuomone, nelaikytina, kad prieš Seimo narį buvo naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai, tačiau gali būti aiškinama ir kitaip, kad tokiu atveju prieš Seimo narį jau pradedama naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemones.

Atitinkamai  siekdami išvengti skirtingo minėtos normos aiškinimo siūlytume nustatyti, kad „Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui, išskyrus atvejus, kai pirminė kriminalinės žvalgybos informacija apie Seimo narį gaunama naudojant kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kurie nukreipti prieš kitus kriminalinės žvalgybos objektus.“

1.2. Atsižvelgiant į Teismų įstatymo Nr. I-480 47 straipsnio 3 dalies nuostatas, siūlytina papildyti Projekto Nr. XIIIP-957 10 straipsnio 4 dalį numatant, kad pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemonės galima ne tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio asmens sprendimu, bet ir jų įgalioto pareigūno sprendimu ir sutikus ne tik generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui, bet ir jo įgaliotam Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokurorui, kontroliuojančiam kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančiam jų vykdymą. Tokios nuostatos užtikrintų spartesnį kriminalinės žvalgybos tyrimo procesą bei vienodą teisinį reguliavimą prieš valdžios atstovus. Papildomai pažymėtina, kad teritoriniu aspektu kriminalinės žvalgybos tyrimas galėtų būti apsunkintas bei prarastų operatyvumo aspektą, jeigu sprendimą dėl tam tikrų priemonių panaudojimo galėtų pradėti tik Generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis generalinio prokuroro pavaduotojas.

 

Nepritarti

Siūlome 10 str. nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario imunitetą, perkelti į Seimo statutą.

2.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2017-08-09, Nr. 4-01-5923

18

 

 

2. Projekto Nr. XIIIP-957 18 straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti, kad ,,Seimo nariui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių kyla interesų konfliktas, ir daryti šiems sprendimams kitokią įtaką“. Manome, kad Seimo narys turėtų nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių ne tik kai kyla interesų konfliktas, bet ir tada, kai gali kilti interesų konfliktas. Todėl siūlome tikslinti šią nuostatą siekiant nustatyti, kad ,,Seimo nariui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių gali kilti ar kyla interesų konfliktas, ir daryti šiems sprendimams kitokią įtaką“.

 

Nepritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 18 str. 2 d.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys J. Razma

(2017-07-04)

7

1

 

 

Pasiūlymas: Siūlau  7 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Seimo nariams gali neatlygintinai padėti fiziniai asmenys – visuomeniniai konsultantai. Seimo narys pats sprendžia kiek turėti visuomeninių konsultantų. Visuomeninių konsultantų galimą maksimalų skaičių ir jų įgaliojimus nustato Seimo  valdyba.“

Nepritarti

Neaiškus visuomeninių konsultantų skaičiaus ribojimo tikslingumas.

2.

Seimo narys A. Nekrošius

(2017-07-04)

11

4

 

 

Argumentai:

Priėmus projekto nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario, kuris kartu yra ir ministras arba Ministras Pirmininkas, darbo užmokestį, lyginant su dabartine padėtimi tokių asmenų darbo užmokestis padidėtų. 

Siūlau nekeisti galiojančio teisinio reguliavimo šiuo aspektu. 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Seimo nario, kuris yra Ministras Pirmininkas arba ministras, darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės įstatymo ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymuo nuostatomis.“

Pritarti

 

3.

Seimo narė R. Baškienė

 (2018-03-27)

11

5

 

 

Argumentai:

Pagal Konstituciją pagrindinė Seimo darbo forma yra posėdžiai (1994 m. vasario 24 d. nutarimas); kiekvienas Seimo narys turi turėti galimybę vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolat dalyvauti Seimo – Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus (2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).

Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime, kad toks Seimo nario elgesys, kai jis be ypač svarbios pateisinamos priežasties nedalyvauja Seimo posėdžiuose, vertintinas kaip Seimo nario – Tautos atstovo konstitucinės priedermės neatlikimas; pagal Konstituciją toks nedalyvavimas Seimo posėdžiuose negali nesukelti atitinkamų teisinių padarinių Seimo nariui, nedalyvaujančiam Seimo posėdžiuose be ypač svarbios pateisinamos priežasties.

Pažymėtina, kad Seimo nario atlyginimo, mokamo iš valstybės biudžeto lėšų, mokėjimas Seimo nariui, paneigiančiam konstitucinę Seimo nario pareigą dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, kurie, kaip minėta, yra pagrindinė Seimo nario darbo forma, t. y. juose nuolat nedalyvaujančiam be svarbios pateisinamos priežasties, vertintinas kaip konstituciškai nepateisinama privilegija.

Todėl Seimo statuto pakeitimu siūloma taikyti Seimo nario atlyginimo nemokėjimą už nedalyvavimą (be svarbios pateisinamos priežasties) Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame Seimo posėdyje, Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, kitų struktūrinių padalinių posėdžiuose atlyginimas už tą dieną nemokamas. Seimo nario atlyginimo nemokėjimo tvarka nustatoma Seimo valdybos sprendimu. Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį. Sprendimus dėl darbo užmokesčio  sumažinimo, remdamasi Seimo statute nustatyta tvarka, priima Seimo  valdyba. Šis sprendimas gali būti skundžiamas ir ginčas nagrinėjamas Seimo statute nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

4.

Seimo narys V. Kamblevičius

 (2018-04-04)

11

5

 

 

ARGUMENTAI:

Šiuo metu Seimo statutas akivaizdžiai leidžia piktnaudžiauti Seimo nariams dabartine tvarka, nes Statute yra numatyta, jog šiuo metu yra laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų TIK dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose.

Pažymėtina, jog šiuo metu Seimo nariai tik užsiregistruoja posėdžiuose ir pasišalina iš posėdžių salės.

Vidutiniškai kiekvienas praėjusios kadencijos Seimo narys dalyvavo vos 54 procentuose visų balsavimų – tai reiškia, kad mūsų šalies gyvenimą reguliuojantys teisės aktai priimami nedalyvaujant pusei Seimo narių.

 

PASIŪLYMAS:

Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:   

 

„11 straipsnis.

5. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį už tą darbo dieną nemokamas. Sprendimus dėl darbo užmokesčio  sumažinimo nemokėjimo, remdamasi Seimo statute nustatyta tvarka, priima Seimo  valdyba. Šis sprendimas gali būti skundžiamas ir ginčas nagrinėjamas Seimo statute nustatyta tvarka. Suma, kuria sumažinamas Seimo nario darbo užmokestis, išskaitoma iš Seimo nario artimiausio mėnesio darbo užmokesčio.

 

Iš esmės pritarti.

Komitetas pritarė Seimo narės R. Baškienės pasiūlytai 11 str. 5 d. redakcijai.

5.

Seimo narys S. Jovaiša

 (2017-07-05)

11

6

 

 

Argumentai: pasiūlymai teikiami siekiant aiškiau reglamentuoti įstatymo nuostatas.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Nedalyvavimo Seimo posėdyje, taip pat nedalyvavimo Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jeigu Seimo narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, jeigu Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje nedalyvavo pakaitinis Seimo narys laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.“

Pritarti

 

6.

Seimo narys V. Kamblevičius

 (2018-04-04)

11

6

 

 

ARGUMENTAI:

Šiuo metu Seimo statutas akivaizdžiai leidžia piktnaudžiauti Seimo nariams dabartine tvarka, nes Statute yra numatyta, jog šiuo metu yra laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų TIK dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose.

Pažymėtina, jog šiuo metu Seimo nariai tik užsiregistruoja posėdžiuose ir pasišalina iš posėdžių salės.

Vidutiniškai kiekvienas praėjusios kadencijos Seimo narys dalyvavo vos 54 procentuose visų balsavimų – tai reiškia, kad mūsų šalies gyvenimą reguliuojantys teisės aktai priimami nedalyvaujant pusei Seimo narių.

 

PASIŪLYMAS:

Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:   

 

„6. Nedalyvavimo Seimo posėdyje, taip pat nedalyvavimo Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jeigu Seimo narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties. Laikoma, kad Seimo narys nedalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis neužsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose ir nedalyvavo bent trijuose ketvirtadaliuose iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių visų Seime balsavimų.“

 

Nepritarti

Komitetas pritarė Seimo nario S. Jovaišos pasiūlytai 11 str. 6 d. redakcijai.

7.

Seimo narys J. Razma

(2017-07-04)

12

1, 2, 3

 

 

Pasiūlymas:

Siūlau  12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis išdėstyti taip:

„1. Kiekvienas Seimo narys gali turėti biurą, reikalingą Tautos atstovo įgaliojimams vykdyti. Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai įrengiami atitinkamų rinkimų apygardų teritorijose, išskyrus atvejus, kai rinkimų apygardos teritorija, patenka į savivaldybės, kurios administracijos buveinė yra kitos savivaldybės teritorijoje, teritoriją. Tokioje vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario biuras įrengiamas tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo rinkimų apygardos teritorijos savivaldybės administracijos buveinė. Kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą. Sprendimą, kurioje savivaldybėje įrengiamas daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario biuras, priima Seimo narys frakcijos.

2.  Patalpas Seimo nario biurui pagal panaudos sutartį nemokamai (už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka savivaldybė) suteikia savivaldybė. Už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka Seimo kanceliarija. Už naudojimąsi telefonu ir internetu apmoka Seimo narys iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos patalpos suteikiamos nuolatiniam naudojimuisi Seimo nario įgaliojimų laikui. Suteikiamos patalpos turi būti ne mažesnės kaip 12 m2 ir ne didesnės kaip 24 m2 bei atitikti sanitarijos ir higienos reikalavimus, su įrengtomis darbo vietomis Seimo nariui ir Seimo nario padėjėjui-sekretoriui, telefoniniu ir internetiniu ryšiu, taip pat esant galimybei su laukiamuoju ir sąlygomis Seimo nariui netrukdomai susitikti su gyventojais. Seimo nario sutikimu jam gali būti skiriamos ir mažesnės nei 12 m2 patalpos.“

Nepritarti

Siūlome, kad 12 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario biuro suteikimo klausimus, įtvirtinti Seimo statute.

8.

Seimo nariai: Gintautas Kindurys, Arūnas Gumuliauskas,   Vytautas Rastenis, Petras Valiūnas, Agnė Širinskienė, (2017-08-31)

 

12

 

 

 

Argumentai:

Siekiant išvengti įstatymo taikymo nelogiškumo, tais atvejais, kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, siūloma, kad Seimo narys galėtų turėti po vieną atitinkamų savivaldybių, kurių teritorijose yra Seimo nario rinkiminė apygarda biurą (projekte nurodyta „daugiau negu vieną“).

Atsižvelgiant į internetinio ryšio prieinamumo technines galimybes (dažnai biuruose yra bevielio internetinio ryšio prieiga, arba savivaldybė negali paskaičiuoti, kiek konkrečiai kabinete yra suvartojama interneto kiekio, arba savivaldybė naudojasi neriboto interneto kiekio paslauga),  tikslinga, kad interneto ryšio paslaugos būtų priskiriamos prie komunalinių paslaugų grupės, kurias apmoka savivaldybė.

Seimo nariui ir jo padėjėjui yra suteikiamos mobiliojo ryšio priemonės ir už ryšio paslaugas yra galimybė mokėti iš Seimo nario parlamentinėms išlaidoms skiriamų lėšų. Todėl tikslinga išbraukti reikalavimą dėl telefoninio ryšio būtinumo suteikiamose patalpose.

Siūloma nustatyti, kad patalpos turi būti suteikiamos Seimo nario arba Seimo frakcijos nurodytoje gyvenamojoje teritorijoje. Yra atvejų, kai patalpos suteikiamos ne ten kur pageidauja Seimo narys, toli nuo savivaldybės administracinio centro.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„12 straipsnis. Biuras

1. Kiekvienas Seimo narys gali turėti biurą, reikalingą Tautos atstovo įgaliojimams vykdyti. Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai įrengiami atitinkamų rinkimų apygardų teritorijose, išskyrus atvejus, kai rinkimų apygardos teritorija, patenka į savivaldybės, kurios administracijos buveinė yra kitos savivaldybės teritorijoje, teritoriją. Tokioje vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario biuras įrengiamas tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo rinkimų apygardos teritorijos savivaldybės administracijos buveinė. Kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu po vieną tos savivaldybės suteiktą biurą. Sprendimus, kuriose savivaldybėse įrengiami daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos.

2. Patalpas Seimo nario biurui nemokamai (už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, internetinį ryšį, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka savivaldybė) suteikia savivaldybė. Už naudojimąsi telefonu ir internetu apmoka Seimo narys iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos patalpos suteikiamos nuolatiniam naudojimuisi Seimo nario įgaliojimų laikui. Suteikiamos p  Patalpos turi būti suteikiamos toje gyvenamojoje teritorijoje, kurią prašyme savivaldybei nurodė Seimo narys arba Seimo frakcija, jos turi būti ne mažesnės kaip 12 m2 bei atitikti sanitarijos ir higienos reikalavimus, su įrengtomis darbo vietomis Seimo nariui ir Seimo nario padėjėjui-sekretoriui, telefoniniu ir internetiniu ryšiu, taip pat esant galimybei su laukiamuoju ir sąlygomis Seimo nariui netrukdomai susitikti su gyventojais.

4. Prireikus, Seimo narys turi teisę nuomotis patalpas Seimo nario biurui. Tokiu atveju už Seimo nario biuro nuomą ir išlaikymą apmokama iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.“

Nepritarti

Siūlome, kad 12 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario biuro suteikimo klausimus, įtvirtinti Seimo statute.

9.

Seimo narys S. Jovaiša

(2017-07-05)

13

2

6

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

 „6)   Seimo nario biure esančios biuro įrangos, kompiuterinės technikos įsigijimo ir (ar) nuomos, eksploatavimo, techninės priežiūros, remonto, draudimo, taip pat programinės įrangos įsigijimo išlaidos, taip pat kai Seimo narys nuomojasi patalpas biurui, Seimo nario biuro patalpos nuomos ir išlaikymo išlaidos;“

Nepritarti

Siūlome, kad 13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias su Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka.

10.

Seimo narys S. Jovaiša

(2017-07-05)

13

2

8

 

Argumentai:

Draudimas Seimo nariams nuomotis automobilius  iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų nepasiteisino. Pinigų suma parlamentinei veiklai liko nepakitusi, todėl biudžeto išlaidos nesumažėjo. Siekiant, kad automobilis būtų nuomojamas darbui, o ne prabangai, pakanka nustatyti tam skiriamų lėšų limitą. Siūlau nustatyti, kad Seimo nario parlamentinei veiklai vykdyti skirto automobilio nuomai iš parlamentinių lėšų būtų galima skirti ne daugiau kaip 0,5 VMDU dydžio sumą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) Seimo nario parlamentinei veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimo, techninio aptarnavimo, remonto, draudimo, taksi paslaugų (išskyrus tarpmiestinius maršrutus), viešojo transporto bilietų įsigijimo, trumpalaikės automobilio nuomos (ne daugiau kaip už 7 dienas per mėnesį)  išlaidos (ne daugiau kaip 0,5 VMDU dydžio suma);“

Nepritarti

Siūlome, kad 13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias su Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka.

11.

Seimo narė A. Norkienė

(2017-12-14)

13

2

8

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad tiek Vilniuje, tiek kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra sukurtos ir plečiamos zonos, kuriose automobilio stovėjimas yra mokamas, susidaro situacijos, kai tiek Seimo narys, vykdydamas parlamentinę veiklą, tiek jo padėjėjai-sekretoriai, vykdydami Seimo nario pavedimus bei naudodamiesi savo automobiliu už jo stovėjimą mokamoje zonoje privalo sumokėti iš asmeninių lėšų. Kadangi, vadovaujantis Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Seimo nariui pripažįstama teisė vykdant parlamentinę veiklą naudotis automobiliu bei yra atlyginamos jo remonto, eksploatavimo ir kitos išlaidos, be to, Seimo narui suteikiama teisė naudotis trumpalaikės automobilio nuomos paslauga, manytina, kad yra tikslinga įtvirtinti nuostatą, jog Seimo nariui iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų atlyginamos tiek jo paties automobilio, kuriuo naudojasi vykdydamas savo parlamentinę veiklą, tiek Seimo nario padėjėjų-sekretorių, vykdančių Seimo nario pavedimus, automobilių stovėjimo mokamose zonose išlaidos.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8)  Seimo nario parlamentinei veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimo, techninio aptarnavimo, remonto, draudimo, taksi paslaugų (išskyrus tarpmiestinius maršrutus), viešojo transporto bilietų įsigijimo, trumpalaikės automobilio nuomos (ne daugiau kaip už 7 dienas per mėnesį), automobilio stovėjimo apmokestintose miestų zonose (įskaitant atvejus, kai ši paslauga yra apmokama Seimo nario ar jo padėjėjo-sekretoriaus tarnybiniu telefonu) išlaidos;“

 

Nepritarti

Siūlome, kad 13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias su Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka.

12.

Seimo narys J. Razma

(2017-07-04)

13

2

12

 

Pasiūlymas:

Siūlau  išbraukti 13 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir buvusius 13-15 punktus atitinkamai laikyti 12-14 punktais.

“12) transporto priemonės nuomos ekskursijoms į Seimo rūmus išlaidos;“

Nepritarti

Siūlome, kad 13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias su Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka.

13.

Seimo narė A. Norkienė

(2017-12-14)

13

2

N16

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Įstatymo projekto 15 straipsniu, esant poreikiui ir atitinkant Įstatymo nustatytus reikalavimus, Seimo narys yra aprūpinamas gyvenamuoju būstu Seimo viešbutyje savo įgaliojimų laikotarpiui, t. y. būsto poreikis yra tiesiogiai susijęs su Seimo nario vykdoma parlamentine veikla, darytina pagrįsta išvada, kad Įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalyje nurodytos gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidos Seimo nariui turi būti atlygintos iš jam skiriamų lėšų parlamentinei veiklai vykdyti.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 16 punktu ir jį išdėstyti taip:

„16) Seimo nario gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidos, nurodytos šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje.“

 

Nepritarti

Siūlome, kad 13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias su Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka.

14.

Seimo narys J. Razma

(2017-07-04)

13

4

 

 

Pasiūlymas:

Siūlau 13 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip:

„4. Seimo vadovams, taip pat Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų pirmininkams ir jų pavaduotojams, opozicijos lyderiui, frakcijų seniūnams ir jų pavaduotojams už naudojimąsi tarnybiniais telefonais kiekvieną mėnesį   kompensuojama 0,4 0,2 VMDU dydžio suma, kitų komitetų ir komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, pakomitečių pirmininkams – 0,2 0,1 VMDU dydžio suma, kitiems Seimo nariams – 0,15 0,05 VMDU dydžio suma.“

Nepritarti

Siūlome, kad 13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias su Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka.

15.

Seimo narys J. Razma

(2017-07-04)

15

1

 

 

Pasiūlymas:

 Siūlau 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris šiuo atstumu neturi jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, pirmumo teise jo įgaliojimų laikotarpiu Seimo kanclerio sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje, jeigu Seimo narys to pageidauja. Apie šio būsto poreikį išrinktas Seimo narys Seimo kanceliarijai praneša iš karto po to, kai jam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatyta tvarka įteikiamas Seimo nario pažymėjimas.“

Nepritarti

Siūlome, kad 15 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario aprūpinimą būstu, nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka.

16.

Seimo narys S. Jovaiša

(2017-07-05)

15

4

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis tuo atveju, jeigu Seimo viešbutyje gyvena su šeimos nariais.“

Nepritarti

Siūlome, kad 15 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario aprūpinimą būstu, nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka.

17.

Seimo narys J. Razma

(2017-07-04)

16

 

 

 

Pasiūlymas:

Siūlau 16 straipsnį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Seimo nario darbo ir poilsio laikas

Seimo veikla yra nepertraukiama, Seimo nariai savo įgaliojimus vykdo visos kadencijos metu. Seimo nario darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių, planuoja savarankiškai, jame Seimo valdybos nustatyta tvarka numatydamas ir 20 darbo dienų atostogų laiką.“

Nepritarti

Komitetas pritarė iniciatorių pateiktai įstatymo projekto 16 straipsnio redakcijai.

 

18.

Seimo nariai V. Pranckietis, R. Baškienė, A. Širinskienė

(2017-07-18)

16

 

 

 

Argumentai:

 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. vasario 10 d. sprendime konstatavo, kad Seimo, kaip Tautos atstovybės ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, veiklos nepertraukiamumas ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo ir profesionalaus politiko, veiklos nepertraukiamumas jokiu būdu nereiškia, jog Seimo narys neturi ar negali pasinaudoti jam, kaip ir kiekvienam dirbančiam žmogui, priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Būtent dėl to, kad Konstitucija Seimo narį traktuoja kaip profesionalų politiką, taip pat dėl to, kad pagal Konstituciją Seimo nario veikla yra jo nuolatinis darbas, už kurį Seimo nariui mokamas atlyginimas ir kurio tinkamą atlikimą turi užtikrinti atitinkamos socialinės garantijos bei specialios Konstitucijoje ir įstatymuose numatytos parlamentinės veiklos garantijos, Seimo nario konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas negali būti paneigta arba negali būti nepagrįstai suvaržytas šios teisės įgyvendinimas.

Ypač pabrėžtina, kad pagal Konstituciją nei poilsio ir laisvalaikio, nei kasmetinių mokamų atostogų metu Seimo narys nepraranda Tautos atstovo statuso: kaip darbo Seimo sesijų metu, Seimo komitetų, kitų Seimo struktūrinių padalinių posėdžių, vykstančių ne per Seimo sesijas, metu, taip ir poilsio, laisvalaikio, kasmetinių mokamų atostogų metu jis išlaiko visus savo, kaip Tautos atstovo, įgaliojimus, o Seimas, net jei Tautos atstovai atostogauja, nepaliauja buvęs Tautos atstovybe ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucija.

Pažymėtina, kad Seimo narių atostogos turi būti nustatytos  ne bet kokiu Seimo išleistu teisės aktu, o būtent įstatymu, kuriame turi būti numatyta Seimo narių kasmetinių mokamų atostogų trukmė, atostogų apmokėjimo dydis, kitos esminės atostogų sąlygos. Tačiau Seimas, atsižvelgdamas į savo darbotvarkę, sprendžiamus klausimus, kitas aplinkybes, kiekvienais metais gali Seimo narių kasmetinių mokamų atostogų laiką (jų pradžios ir pabaigos tikslias datas) atskirai nustatyti poįstatyminiu aktu – Seimo nutarimu.

Siūloma nustatyti Seimo nario atostogas – 40 darbo dienų per metus. Visi Seimo nariai atostogų išeis ir iš jų sugrįš vienu metu. Atostogų pradžią ir jų pabaigą kasmet nustatys Seimas savo nutarimu. Atostogų laikas skaidomas į dvi dalis.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Seimo nario darbo ir poilsio laikas, atostogos

1. Seimo veikla yra nepertraukiama, Seimo nariai savo įgaliojimus vykdo visos kadencijos metu. Seimo nario darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių planuoja savarankiškai.

2. Seimo nariams suteikiamos 40 darbo dienų kasmetinės atostogos. Visi Seimo nariai kasmetinių atostogų išeina ir iš jų grįžta tuo pačiu laiku, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį. Seimo narių kasmetinės atostogos į kitus metus neperkeliamos.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atostogos Seimo nariams negali būti suteikiamos Seimo sesijos metu. Seimo narių kasmetinių atostogų metu Seimo plenariniai posėdžiai, Seimo narių pasitarimai, Seimo struktūrinių padalinių posėdžiai nerengiami, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų atostogų laikas skaidomas į dvi dalis. Ši taisyklė nėra taikoma tais atvejais, kai kasmetinės Seimo nario atostogos nutrūksta dėl to, kad yra sušaukiama neeilinė Seimo sesija, apie kurią nebuvo paskelbta iki tų atostogų pradžios. Seimo narių kasmetinių atostogų pradžia ir pabaiga nustatoma Seimo nutarimu.

5. Seimo Pirmininkui, jo pavaduotojams kasmetinės atostogos Seimo Pirmininko sprendimu gali būti suteikiamos kitu laiku nei kitiems Seimo nariams, tačiau ne Seimo sesijos metu. Nustatant jų pradžią ir pabaigą privalu užtikrinti, kad Seimo Pirmininkas ir visi jo pavaduotojai nebūtų išėję atostogų vienu metu.

6. Sušaukus neeilinę Seimo sesiją, Seimo narių kasmetinės atostogos nutrūksta nuo sprendime sušaukti neeilinę Seimo sesiją nurodytos dienos. Šioje neeilinėje sesijoje Seimas priima nutarimą dėl to, ar (o jeigu taip, tai kuriuo metu) pratęsti nutrauktas Seimo narių kasmetines atostogas. Laikinas nedarbingumas, komandiruotės ar atostogų, nurodytų šio straipsnio 8 dalyje, laikas, sutampantis su kasmetinėmis atostogomis, nėra pagrindas perkelti ar pratęsti kasmetines atostogas.

7. Laikas, kurį Seimo narys dėl pateisinamos priežasties nedalyvavo Seimo plenariniuose posėdžiuose ar Seimo narių pasitarimuose, Seimo struktūrinių padalinių ar darbo grupių posėdžiuose, nėra įskaitomas į jo kasmetinių atostogų laiką.

8. Nėštumo ir gimdymo atostogos Seimo narėms, tėvystės atostogos Seimo nariams suteikiamos ir apmokamos teisės aktų nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Komitetas pritarė iniciatorių pateiktai įstatymo projekto 16 straipsnio redakcijai.

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir šiuos Komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-03-28)

2

 

 

 

Pasiūlymas:

Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Seimo narių veiklos principai

1. Naudodamiesi šiame įstatyme nustatytomis teisėmis bei veiklos garantijomis ir  atlikdami nustatytas pareigas, Seimo nariai turi laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, savo veiksmais ar neveikimu nepažeisti viešosios tvarkos, gerbti bendro gyvenimo taisykles, gerus papročius ir geros moralės principus (visuomenės moralę).

2. Veikos (veiksmai ar neveikimas), pažeidžiančios bendro gyvenimo taisykles, gerus papročius ar geros moralės principus (visuomenės moralę) šiame įstatyme suprantamos taip, kokia jų samprata taikant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus suformuota Lietuvos Respublikos teismų praktikos.

3. Eidami savo pareigas, Seimo nariai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytais valstybės politikų elgesio principais. Seimo nariams taikomi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatyti reikalavimai.

4. Dalyvauti Seimo posėdžiuose, Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys Seimo narys yra, posėdžiuose – Seimo nario konstitucinė pareiga. „

 

Pritarti

 

2.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-03-28)

3

1

 

 

Pasiūlymas:

Projekto 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Seimo nario mandatą, šiame įstatyme nustatytas teises ir veiklos garantijas Seimo narys gali naudoti tik visuomenės ir valstybės interesais ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali jų panaudoti siekdamas naudos sau ar kitiems asmenims tiesiogiai ar netiesiogiai gauti.“

Pritarti

 

3.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-03-28)

3

4

 

 

Pasiūlymas:

Projekto 3 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negina šiame įstatyme nustatytų teisių ir veiklos garantijų, jeigu jomis Seimo narys naudojasi pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, viešąją tvarką, nesilaikydamas gerų papročių, bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės principų (visuomenės moralės).“

Pritarti

 

4.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-03-28)

4

 

 

3

 

 

 

 

Argumentai:

          Neįgalaus Seimo nario teisė į tinkamas darbo sąlygas, atitinkančias Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pricipus, turėtų būti užtikrintos ir be šių perteklinių nuostatų. (6 str. 2 d. (dėl papildomo padėjėjo-sekretoriaus etato) ir 15 str. 3 d. (papildomos lėšos pritaikyto būsto nuomai) nuostatas siūlome palikti įstatyme, nes joms įgyvendinti reikalingos nuolatinės papildomos lėšos).

 

Pasiūlymas:

Projekto 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Suteikiant Seimo nariams darbo patalpas Seimo rūmuose, turi būti paisoma Seimo narių lygiateisiškumo principo. Suteikti Seimo nariui išskirtinai didesnes ar geriau įrengtas ir aprūpintas darbo patalpas negu kitiems galima tik tuo atveju, kai tai būtina dėl tam Seimo nariui pavestų papildomų pareigų, taip pat turinčiam specialiųjų poreikių Seimo nariui“.

Pritarti

 

5.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-03-28)

5

 

 

 

Argumentai:

          Neįgalaus Seimo nario teisė į tinkamas darbo sąlygas, atitinkančias Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pricipus, turėtų būti užtikrintos ir be šių perteklinių nuostatų. (6 str. 2 d. (dėl papildomo padėjėjo-sekretoriaus etato) ir 15 str. 3 d. (papildomos lėšos pritaikyto būsto nuomai) nuostatas siūlome palikti įstatyme, nes joms įgyvendinti reikalingos nuolatinės papildomos lėšos).

 

Pasiūlymas:

Išbraukti projekto 5 straipsnį:

„5 straipsnis. Specialiųjų poreikių tenkinimas

1. Seimo nariams, kuriems įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliota institucija nustatė specialiuosius poreikius, Seimo rūmuose sudaromos tuos specialiuosius poreikius atitinkančios darbo sąlygos. Sprendimus dėl šių darbo sąlygų sudarymo priima Seimo  valdyba.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems specialiesiems poreikiams finansuoti skiriamos tikslinės lėšos iš valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Šios lėšos neįskaičiuojamos į su Seimo nario parlamentine veikla susijusias išlaidas ir negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams.“

Pritarti

 

6.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-03-28)

8

3

 

 

Pasiūlymas:

išbraukti 8 straipsnio 3 dalį ir atitinkamai patikslinti toliau einančias dalis:

           „3. Seimo narys, gavęs skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą apie galimą įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pats neatlieka jo kompetencijai nepriklausančio tyrimo ir negali pavesti tokį tyrimą atlikti savo padėjėjams-sekretoriams ar visuomeniniams konsultantams.

4. 3. Susipažinęs su gautu šio straipsnio 3 dalyje nurodytu skundu, pareiškimu ar kitokiu pranešimu apie galimą įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, Seimo narys turi teisę perduoti jį ištirti valstybės ar savivaldybių institucijai, kuriai pagal įstatymus ar kitus teisės aktus priskirti įgaliojimai prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Ši institucija apie baigto tyrimo rezultatus praneša asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą buvo atliktas tyrimas, taip pat tą skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą jai perdavusiam Seimo nariui.

5. 4. Manydamas, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytame skunde, pareiškime ar kitokiame pranešime apie galimą įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą yra keliamas valstybinės svarbos klausimas, Seimo narys taip pat turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka inicijuoti Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą tam klausimui ištirti arba kad tą klausimą parlamentinės kontrolės tvarka nagrinėtų Seimo komitetas ar komisija. Šią teisę Seimo narys turi ir tais atvejais, kai jo netenkina šio straipsnio 4 3 dalyje nurodyto tyrimo rezultatai.

Pritarti

 

7.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-04-18)

10

 

 

 

Pasiūlymas:

10 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario imunitetą, nustatyti Seimo statute.

Pritarti

 

8.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-03-28)

11

6

 

 

Argumentai:

Tokių atostogų rūšies Seimo nariams šis įstatymas nenustato.

Pasiūlymas:

Projekto 11 straipsnio 6 dalyje išbraukti žodžius „atostogos vaikui prižiūrėti“.

Pritarti

 

9.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-03-28)

11

 

 

 

Pasiūlymas:

11 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario apmokėjimą už darbą, nustatyti Seimo statute.

Pritarti

 

10.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-04-18)

12

 

 

 

Pasiūlymas:

12 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario biuro suteikimo klausimus, nustatyti Seimo statute.

Pritarti

 

11.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-04-18)

13

 

 

 

Pasiūlymas:

13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias su Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka.

Pritarti

 

12.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-04-18)

14

 

 

 

Pasiūlymas:

14 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tarnybinių automobilių skyrimą, nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka.

Pritarti

 

13.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-04-18)

15

 

 

 

Pasiūlymas:

15 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario aprūpinimą būstu, nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka.

Pritarti

 

14.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-04-18)

18

2

 

 

Pasiūlymas:

18 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „turi elgtis taip, kad visuomenei nekiltų įtarimo dėl tokio konflikto buvimo.“

Pritarti

 

15.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-04-18)

19

 

 

 

Pasiūlymas:

Nustatyti tokį „Kūrybinės veiklos“ teisinį reguliavimą, kuris būtų aiškus, suprantamas ir jo taikymas nekeltų abejonių nei Seimo nariams nei visuomenei.

Pritarti

 

16.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

(2018-04-18)

22

 

 

 

Pasiūlymas:

Projekto 22 straipsnį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2018 2019 m. sausio 1 d.“

Pritarti

 

 

 

 

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė.  

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

 

 

 

Komiteto pirmininkė

                                                                                                                                                                                                Rimantė Šalaševičiūtė

                                                                                                                                                                                               

                       

 

                                                                                                                                   

Komiteto biuro patarėja Regina Molienė