LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR. I-1163 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-03-24 Nr. XIVP-145(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nėra aiškus formuluotės „išskyrus požeminio gėlo (ne mineralinio) vandens išteklius“ (pabraukta mūsų) turinys, nes tiek projekto tolesnėse nuostatose, tiek ir keičiamo įstatymo 2 priede vartojama formuluotė „požeminio vandens, išskyrus mineralinį vandenį, ištekliai“.

2. Teikiamas įstatymo projektas yra Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-144(2)) lydintysis įstatymo projektas. Pastarojo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmeniui, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, ir kuriam pagal Žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, netaikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo, išskyrus viešąjį vandens tiekėją, šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką už išgauto požeminio vandens išteklius iki šio įstatymo įsigaliojimo arba jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti jam priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį. Minėto įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad asmeniui, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau šiame registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, įskaitant viešojo vandens tiekėją, netaikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo bei teisės aktų sistemos suderinamumo, svarstytina, ar teikiamo įstatymo projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, jog už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį didesnis mokesčio tarifas netaikomas Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme nustatytais atvejais.

3. Projekto 2 straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai ,,įgyvendinimas ir“.

4. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems mokestiniams patikrinimams“. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma reglamentuoti mokestinių patikrinimų atlikimo, bet jo tikslas reglamentuoti atvejus, kai asmenims neturėtų būti taikomas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius. Todėl nėra aiškūs projekto 2 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo tikslai. Be to, mokestiniai patikrinimai, pradėti iki įstatymo įsigaliojimo, iki įstatymo įsigaliojimo gali būti ir užbaigti. Nėra aišku, ar įstatymo nuostatos būtų taikomos ir pastariesiems patikrinimams. Kartu, manytina, kad turėtų būti aiškiau apibrėžtas ir mokestinių patikrinimų objektas, nes nėra aišku, ar turimi omenyje patikrinimai dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatyto didesnio tarifo mokesčių už požeminio vandens išteklius mokėjimo, ar nuostata ,,mokestiniai patikrinimai“ būtų aiškinama plačiau, t. y., kaip apimanti bet kuriuos mokestinius patikrinimus.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius; toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą (2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai).

            Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokių konkrečiai tikslų jomis siekiama bei pašalinti aukščiau nurodytus neaiškumus dėl įstatymo nuostatų taikymo santykiams, atsiradusiems iki jo įsigaliojimo.

              5. Pagal projekto 2 straipsnį, priimtas įstatymas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Be to, atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto reg. Nr. XIVP-144(2) 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokią pačią įstatymo įsigaliojimo datą nereikėtų nustatyti ir teikiamame įstatymo projekte.

            6. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 20 d. Seime yra registruotas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5317), kurio nuostatos identiškos teikiamo įstatymo projekto nuostatoms, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį.

Departamento direktorius                                                                                                 Andrius Kabišaitis

N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene@lrs.lt

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]