LIETUVOS RESPUBLIKOS

EKONOMIKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AVIACIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-2066 2, 3, 5, 6, 16, 18, 35, 38, 41, 41¹, 46 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 19¹IR 41²STRAIPSNIAIS, III SKYRIAUS PAPILDYMO VIENUOLIKTUOJU SKIRSNIU IR 1, 2 IR 3 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-2401

2023-04-19 Nr. 108-P-10

Vilnius

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas G. Paluckas; komiteto nariai: A. Bagdonas, V. Fiodorovas, D. Labanavičius, A. Kupčinskas, L. Mogenienė, J. Pinskus, P. Saudargas. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos: kancleris Ramūnas Dilba, susisiekimo ministro patarėjas Justas Nugaras, Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausioji patarėja Agne Katkutė, Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėja Indrė Meironaitė-Gudaitienė, Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėja Sigita Jurkšaitytė; VšĮ Transporto kompetencijų agentūros atstovai: Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Plėta, Civilinės aviacijos departamento Skrydžių priežiūros skyriaus grupės vadovas Egidijus Mykolaitis; AB „Oro navigacija“ atstovai: Teisės, rizikų ir atitikties valdymo skyriaus vadovas Žygimantas Daukša, Plėtros ir inovacijų departamento Projektų valdymo koordinatorius Romanas Petrovskis Operacinės veiklos departamento Oro eismo vadybos skyriaus Bepiločių orlaivių ir U-space paslaugų sistemų integracijos vadybininkas Robert Strukel; Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai: Civilinės aviacijos skyriaus vyresnioji patarėjos Margarita Paulauskienė ir Jūratė Peciukonytė; Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas G. Ligeika, Valstybės saugumo departamento atstovė K. Vaičiūnė, Lietuvos sklandymo sporto federacijos prezidentas L. Miežlaiškis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti		Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	1	3	1. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Aviacijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 43¹ dalyje ir toliau projekto tekste yra vartojama sąvoka „vidaus tarnybos statutinės įstaigos“. Pastebėtina, kad Vidaus tarnybos statute tokia sąvoka nėra vartojama. Šiame statute įtvirtintos atskiros vidaus tarnybos, kuri suprantama kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma, ir statutinės įstaigos sąvokos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymuose vartoti vienodas sąvokas, siūlytume projektu keičiamo įstatymo tekste vartoti sąvoką „statutinės įstaigos“. Kartu atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 4 straipsnyje vartojamus statutinių įstaigų apibrėžimus reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalį.	Pritarti.	2 straipsnio 43¹dalį išdėstyti taip: dalimi: „43¹.Valstybės bepilotis orlaivis – krašto apsaugos sistemos institucijų, žvalgybos institucijų, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ir ~~vidaus tarnybos~~ statutinių įstaigų naudojamas bepilotis orlaivis.“
2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	1	3	2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 43¹ dalyje ir toliau projekto tekste yra vartojama sąvoka „krašto apsaugos institucijos“. Atkreiptinas dėmesys, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme yra vartojama „krašto apsaugos sistemos institucijų“ sąvoka. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai tikslinti, vartojamą terminiją derinant su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatomis.	Pritarti.
3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	1	4	3. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje vietoj nuorodos „Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatyme“ reikėtų rašyti nuorodą „Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute“, nes sąvokos yra įtvirtintos pačiame Vidaus tarnybos statute, o ne jo patvirtinimo įstatyme.	Pritarti.
4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	6		4. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad reglamentų numatytais atvejais bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas Lietuvos Respublikos oro erdvėje LTSA nustato remdamasi ir Agentūros atliktu ir LTSA pateiktu oro erdvės rizikos vertinimu. Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus Agentūros atlikto oro erdvės rizikos vertinimo pateikimo LTSA tikslas bei esmė. Jeigu siekiama nustatyti, kad Agentūros atlikto oro erdvės rizikos vertinimo pateikimas LTSA yra privaloma (ar būtina) formalioji tokio rizikos vertinimo įteisinimo ar patvirtinimo procedūra, tai reikėtų plačiau atskleisti. Jeigu, vis dėlto, atlikto oro erdvės rizikos vertinimo pateikimo esmė ar tikslas yra tiesiog kompetentingos institucijos supažindinimas su šiuo dokumentu, siūlome šios nuostatos atsisakyti kaip perteklinės (nes ir taip akivaizdu, kad šis viešojo administravimo subjekto patvirtintas teisės aktas bus viešas ir visiems prieinamas).	Nepritarti.	Vadovaudamosi Reglamentais 2019/947 ir 2021/664, valstybės narės gali nustatyti UAS geografines zonas, kuriose bepiločių orlaivių skrydžiai draudžiami arba ribojami, o minėtuose reglamentuose numatytais atvejais, nustatant UAS geografines zonas, turi būti atliktas rizikos vertinimas. Tokiu būdu, teikiamu įstatymo projektu yra siūloma tiksliai nustatyti institucijas, kurios yra atsakingos už minėtuose reglamentuose numatytų funkcijų vykdymą, t. y. UAS geografinių zonų nustatymą ir rizikos vertinimo atlikimą. Prievolė reglamentuose numatytais atvejais nustatant UAS geografines zonas atlikti rizikos vertinimą yra numatyta pačiuose reglamentuose, todėl perkelti reglamentų nuostatas į Aviacijos įstatymą yra netikslinga. Pabrėžiame, kad teikiamu Aviacijos įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi yra siekiama tik įgyvendinti jau minėtų Reglamentų nuostatas, t. y. nustatyti Lietuvos Respublikos institucijas, atsakingas už konkrečių reglamentų nuostatų vykdymą. Kadangi ne visų geografinių zonų nustatymo atvejais rizikos vertinimas yra reikalingas, kokiais atvejais jis bus reikalingas, bus nurodoma atitinkamame LTSA tvirtinsimame tvarkos apraše dėl geografinių zonų nustatymo, todėl tai detalizuoti įstatymo projekte netikslinga.
5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	11		5. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžių „informacija apie šiame punkte nurodytus asmenis gaunama iš valstybių, kuriose asmuo nuolat gyveno pastaruosius 5 metus“ įrašytini žodžiai „šio punkto nuostatos taikomos tik tiems asmenims, kurie užsienio valstybėse nuolat gyveno pastaruosius 5 metus. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, vietoj žodžio „gaunama“ įrašytinas žodis „prašoma“, nes ne visada iš užsienio valstybių institucijų prašoma informacija dėl objektyvių priežasčių bus suteikta.	Nepritarti.	Šios nuostatos formuluote būtent ir siekiama pabrėžti iš kokių valstybių turi būti gauta informacija, o ne kokiems asmenims taikytinas šis punktas. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, nuostatos papildymas prarastų savo prasmę – apibrėžti laikotarpį ir vietą. Į antrąją pastabos dalį taip pat siūloma neatsižvelgti, kadangi atlikus siūloma pakeitimą susidarytų teisės kolizija, kai Lietuvos žvalgybos institucijos tūrėtų teikti prašymą gauti informaciją iš Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių atitinkamų institucijų. Taip pat būtina pastebėti, kad dalį informacijos žvalgybos institucijos gauna tiesiogiai iš atitinkamų duomenų sistemų neteikiant atskirų prašymų.
6	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	11		6. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio struktūrinė dalis, kuri eina po keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio 5 dalies, neturi numerio. Atsižvelgiant į tai projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio numeravimas arba tikslintinas, arba minėtoji struktūrinė dalis turėtų būti dėstoma ne kaip atskira pastraipa, o kaip 5 dalies tęsinys.	Pritarti.	Techninė klaida – struktūrinė dalis yra 5 dalies tęsinys.
7	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	11		7. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio struktūrinėje dalyje be numerio, siūlytina žodžius „buvimą“, „nebuvimą“ atskirti skliaustu, o ne pasvirusiu brūkšniu. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio 6 dalies.	Pritarti.
8	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	11		8. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio struktūrinėje dalyje be numerio yra numatoma, kad Lietuvos Respublikos saugumo departamentas ir Vyriausybės įgaliota įstaiga turi teisę savo sprendimu pratęsti terminą dėl informacijos pateikimo LTSA apie keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 5-8 punktuose nurodytų aplinkybių buvimą (nebuvimą). Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, ar šios įstaigos privalo informuoti LTSA apie priimtą sprendimą pratęsti terminą dėl informacijos pateikimo. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šią nuostatą papildyti, numatant pareigą informuoti LTSA apie termino pratęsimą ir apibrėžti konkretų terminą, per kurį ši informacija turi būti pateikiama. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio 6 dalies.	Nepritarti.	Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato administracinių sprendimų priėmimo tvarką (nagrinėjimo terminus, pranešimą dėl termino pratęsimo, šio pranešimo motyvavimą ir kt.), todėl atkartoti šias nuostatas nėra tikslinga.
9	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	11		9. Nėra aiškus projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios, kad šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos institucijos informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki sprendimo dėl asmens reputacijos patikrinimo priėmimo dienos, tikslas bei jos loginis pagrįstumas. Siūloma nuostata implikuoja, kad po šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos institucijos pateiktos informacijos pateikimo dienos turės praeiti bent 60 kalendorinių dienų iki paties sprendimo priėmimo (net ir tuo atveju, kai jokių objektyvių priežasčių, trukdančių sprendimo priėmimui ir nebūtų). Galbūt šioje dalyje siekiama nustatyti, kad informacija turi būti pateikta ne ankščiau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki sprendimo dėl asmens reputacijos patikrinimo priėmimo dienos (analogiškai kaip nustatyta projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 41¹ straipsnio struktūrinėje dalyje be numerio, 7 bei 9 dalyse).	Pritarti.	Šia nuostata siekiama nustatyti išduotų dokumentų (šiuo atveju – Informatikos ir ryšių departamento ir LTSA išduotų pažymų) tinkamumo terminą – jos negali būti senesnės nei 60 kalendorinių dienų. Siūloma šią nuostatą išdėstyti taip: “Šioje dalyje nurodyta LTSA pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki ~~asmens reputacijos patikrinimo pradžios~~ sprendimo dėl asmens reputacijos patikrinimo priėmimo dienos.“
10	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	11		10. Siūlytina tikslinti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 41¹straipsnio 8 dalies 4 punktą, vietoje žodžių „ūkio subjektas likviduojamas, baigia savo veiklą ar bankrutuoja“ įrašant žodžius „ūkio subjektas pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu, jam yra iškeliama bankroto byla arba vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka“.	Pritarti.
11	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	12		11. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 41² straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „sustabdo ar panaikina teisės vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius galiojimą“ įrašytini žodžiai „sustabdo ar panaikina teisę vykdyti aviacijos saugumo mokymus pagal tam tikrus modulius“, nes atitinkama teisė kompetentingos institucijos sprendimu yra tiesiog suteikiama bei panaikinama (o ne nustatomas teisės galiojimas bei galiojimo panaikinimas). Atitinkamai tikslintinos ir projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 41² straipsnio 7 dalies nuostatos.	Pritarti.
12	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	12		12. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 41² straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „sudėties“ įrašytinas žodis „turinio“.	Pritarti.
13	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	12		13. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 41² straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „per 1 darbo dieną“ siūlome įrašyti žodžius „ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dokumentų ar duomenų, patvirtinančių, kad trūkumai pašalinti, pateikimo Agentūrai dienos“.	Pritarti.
14	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	12		14. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 41² straipsnio 8 dalyje yra numatomas baigtinis aplinkybių sąrašas kuomet gali būti panaikintas aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statuso galiojimas. Svarstytina, ar šio baigtinio aplinkybių sąrašo nereikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad aviacijos saugumo instruktoriaus statuso galiojimas panaikinamas ir tais atvejais, kuomet aviacijos saugumo instruktorius yra pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės užsiimti šia veikla atėmimas.	Pritarti iš dalies.	Pažymėtina, kad papildyti dalį nuostata dėl pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės nėra tikslinga, nes Aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto paskirtas atsakingas asmuo atitinka išsamaus asmens reputacijos patikrinimo kriterijus, kurie apima asmens baustumą. Papildyti 41² straipsnio 8 dalį 7 punktu: „7) aviacijos saugumo instruktorius yra pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje.“
15	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	12		15. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 41² straipsnio 9 dalies 1 punkte vietoj žodžių „šio straipsnio 7 dalyje nurodytais pagrindais“ turėtų būti įrašyti žodžiai „dėl šio straipsnio 3 dalies 2 punkte ar 4 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų neatitikimo“. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 41² straipsnio 8 dalies 1 punktas, jame nurodant ne 7 dalį apskritai, o nustatant neatitikimo būtent šio straipsnio 3 dalies 1 punkte ar 4 dalies 1 punkte nurodytoms sąlygoms pagrindą.	Pritarti iš dalies.	Siūloma patikslinti minimus punktus taip: „<...> ~~kurio statuso galiojimas sustabdytas šio straipsnio 7~~ d~~alyje nurodytais pagrindais, per nustatytą terminą nepašalina trūkumų~~ kurio statuso galiojimas sustabdytas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, per nustatytą terminą nepašalina trūkumų;“
16	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	12		16. Atsižvelgiant į tai, kad asmens prašymas savo noru panaikinti aviacijos saugumo instruktoriaus ar nuotolinį mokymą vykdančio ūkio subjekto statuso galiojimą (t. y. kai nenustatyta jokių veiklos pažeidimų) neturėtų būti laikomas kliūtimi jam ateityje vėl užsiimti atitinkama veikla, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 41² straipsnio 10 dalyje vietoj formuluotės „šio straipsnio 8 dalyje nurodytu pagrindu“ siūlome įrašyti formuluotę „šio straipsnio 8 dalies 1, 5 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais“.	Pritarti.
17	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	14		17. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 19¹ straipsnį Lietuvos Respublikoje nustatytose sistemos „U-space“ oro erdvėse bendras informacijos paslaugas teikia sertifikuotas oro navigacijos paslaugų teikėjas, turintis Reglamente (ES) 2021/664 nurodytą vienintelio bendrų informacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai moka paslaugų teikėjams“ įrašytini žodžiai „sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai moka vieninteliam bendros informacijos paslaugos teikėjui“.	Pritarti.
18	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	15		18. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 54 straipsnyje neturėtų būti plačiau atskleistas Nacionalinės oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisijos statusas, jos institucinę (ar personalinę) sudėtį bei pagrindines šios komisijos funkcijas reglamentuojančios nuostatos.	Pritarti iš dalies.	Čikagos konvencijos 9 priedo „Formalumų supaprastinimas“ nuostatos apima apie 16 institucijų kompetencijas, susijusias su orlaivių išvykimu / atvykimu, pasienio, migracijos, karantino, neįleistų atvykti į šalį klausimais, oro uostų infrastruktūra, paieška ir gelbėjimu, keitimosi keleivių duomenimis ir kt. Todėl atsižvelgiant į tai, kad įstatyme paprastai dėstomos tik norminės nuostatos, manytina, kad komisijos institucinė ir personalinė sudėtis galėtų būti nustatyta žemesnio lygio teisės akte. Taip pat komisijos sudėtis pagal praktiką dažnai atnaujinama ir keičiama, todėl nėra tikslinga jos reglamentuoti įstatymo lygmeniu. Dėl pagrindinių komisijos funkcijų. Siūloma projekto 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Susisiekimo ministro sudaryta Nacionalinė oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisija koordinuoja nacionalinės oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programos įgyvendinimą, nagrinėja klausimus, susijusius su oro susisiekimo formalumų supaprastinimo užtikrinimu, tarptautinių standartų ir rekomendacijų įgyvendinimu nacionaliniu lygiu, dalinasi kiekvienos komisijoje dalyvaujančios institucijos informacija apie atitinkamos srities pokyčius, kurie turi ar gali turėti įtakos oro susisiekimui, analizuoja, kaip įgyvendinamos oro susisiekimo formalumų supaprastinimui skirtos priemonės, ir teikia pasiūlymus, kaip šias priemones tobulinti, taip pat teikia pasiūlymus projektuojant naujus oro uostus ar rekonstruojant (plečiant) esamus oro uostus.“ Taip pat siūloma papildyti šį straipsnį 3 dalimi, nustatančia komisijos teises: „3. Nacionalinė oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę: 3.1. susijusioms valstybės institucijoms pagal jų kompetenciją teikti pasiūlymus, kaip veiksmingiau organizuoti nacionalinės oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programos įgyvendinimą; 3.2. gauti iš valstybės institucijų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir kitų organizacijų ar jų padalinių informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti; 3.3. duoti valstybės institucijoms privalomus vykdyti nurodymus dėl nacionalinės oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programos įgyvendinimo; 3.4. kviesti į Nacionalinės oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisijos posėdžius suinteresuotų valstybės institucijų ir įstaigų atstovus, oro uostų, oro vežėjų ir kitų aviacijos paslaugas teikiančių įmonių atstovus, specialistus ir ekspertus.“
19	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	19	1	19. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda „šio straipsnio 2 – 5 dalis“ keistina nuoroda „šio straipsnio 3 – 5 dalis”.	Pritarti.
20	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-02	19	3	20. Projekto 19 straipsnio 3 dalyje darytina išimtis įstatymo 8 straipsnio 1 ir 5 dalims, 14 straipsnio 2 daliai ir 15 straipsniui, nes apie jų įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimą kalbama šio straipsnio 4 dalyje.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Nacionalinė aviacijos asociacija LAVIA, 2023-03-16				1. Nacionalinė aviacijos asociacija LAVIA susipažino su Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 (toliau – Įstatymas) 2, 3, 5, 6, 16, 18, 35, 38, 41, 41¹, 46 ir 50 straipsnių, III skyriaus dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 19¹, 41², 54 ir 55 straipsniais, III skyriaus papildymo vienuoliktuoju skirsniu ir 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektu (registracijos Nr. XIVP-2401 (toliau – Projektas). 2. Atkreipiame Jūsų dėmesį į žemiau nurodytas teisines aplinkybes, kurias, mūsų nuomone, yra būtina įvertinti prieš teikiant Projektą tolimesnėms teisėkūros stadijoms Seime. 3. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 5 punktą išdėstant jį taip: „<...> Išsamaus asmens reputacijos patikrinimo išvada negali būti teigiama, jeigu yra nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: <...> 5) asmuo turi arba turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis <...>.“ 4. Susipažinus su Įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluote kyla abejonių, kaip teisingai interpretuoti naujoje minėto punkto formuluotėje vartojamą sąvoką „turėjo ryšių“. Nėra aišku, kokių ryšių turėjimas praeityje gali lemti nepalankios išvados po išsamaus asmens reputacijos patikrinimo išdavimą. Įgyvendinant teisėkūros subjektams privalomus konstitucinį teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus bei siekiant reguliavimo aiškumo ir tikslumo, turi būti aiškiai apibrėžtas draudžiamų ryšių intensyvumas, teisėtumas, pobūdis ir kt. Tuo tarpu iš Projekte pateiktos formuluotės nėra aišku, ar tie ryšiai negalėjo būti asmeniniai, komerciniai, ar ūkiniai. Pavyzdžiui, ar Lietuvoje įsisteigusi ir veikianti antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovė, orlaivių nuomos bendrovė, ar orlaivių remonto ir priežiūros organizacija ir atitinkamai jų darbuotojai, praeityje ilgą laiką teikę paslaugas Rusijos oro linijoms „Aeroflot“ ar Baltarusijos oro linijoms „Belavia“, ar kitiems Rusijos ar Baltarusijos kilmės verslo subjektams, dabar būtų laikomi kaip turėję draudžiamų ryšių su priešiškų užsienių valstybių juridiniais asmenimis? Ar, pavyzdžiui, tikrinamas asmuo (aviacijos srityje veikiančios bendrovės darbuotojas, kurio reputacija tikrinama), kuris su užsienio valstybės fiziniu asmeniu, kurio veikla laikoma neatitinkančia Lietuvos nacionalinio saugumo interesų yra kaimynai, kurie abu buvo daugiabučio namo savininkų bendrijos nariai ir sprendė klausimus, susijusius su daugiabučiu namu, bus laikomi turėjusiais draudžiamų ryšių? Šiais pavyzdžiais siekiama iliustruoti, jog realiame gyvenime gali pasitaikyti įvairių, iš pirmo žvilgsnio į siūlomą reguliavimą neturinčių patekti situacijų, kurios šį reguliavimą taikančių institucijų gali būti plačiai interpretuojamos ir dėl to susikurtų prielaida tokių institucijų nepagrįstiems sprendimams, ribojantiems fizinių ir juridinių asmenų veiklą. 5. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisinio tikrumo, aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus, susijusius su teisiniu reguliavimu: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių[1]. 6. Be to, nei iš paties Projekto, nei iš Projektą lydinčių dokumentų nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu vertinami ryšiai, kurie vertinamo metu jau nebeegzistuoja. Iš Projektą parengusios institucijos – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos LAVIA dėl šio klausimo yra gavusi gana kontraversišką ir prieštaringą atsakymą[2]: „Susisiekimo ministerija pažymi, kad Įstatymo projektu keičiama Aviacijos įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluote nesiekiama reguliuoti praeityje buvusių ir pasibaigusių subjektų santykių ir ryšių, taip pat Įstatymo projekte nustatomos teisės normos nebus taikomos iki Įstatymo projekto įsigaliojimo atsiradusiems juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms.“ Tačiau jau kitoje savo atsakymo pastraipoje Susisiekimo ministerija teigia, prieštaraudama ankstesnei savo minčiai: „Atliekant išsamų asmens reputacijos vertinimą yra itin svarbus asmens ne tik esamų, bet ir buvusių ryšių vertinimas per rizikos ir grėsmių nacionaliniam saugumui prizmę. Asmenų turimi ar praeityje turėti didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui ryšiai su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis iš esmės negali išnykti ar pasikeisti, nes tiek esamas, tiek buvęs ryšys su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui ir turi būti laikomas nuolat aktualiu.“ Todėl kyla abejonių, jog įstatymo iniciatoriai patys nėra apsisprendę dėl Projektu siūlomų nuostatų atgalinio veikimo. Dėl šios priežasties nėra aiški Projektu keičiamo Įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 5 punkto reguliavimo apimtis, o minėtos nuostatos taikymas gali priklausyti nuo subjektyvaus ją taikančių institucijų ir pareigūnų požiūrio ir supratimo. 7. Teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, tai yra - teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Šis teisės principas atsispindi Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje. Taisyklė lex retro non agit yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams[3]. Šis principas reiškia, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurie atsiranda po įstatymų įsigaliojimo. Nei įstatymu, nei įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokiu reguliavimu, kuriuo teisės normos galėtų būti pakeistos, kai reguliuojami santykiai jau yra baigti, būtų sudarytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą. Tuo tarpu Projektu siūloma Įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluote siekiama reguliuoti ir vertinti praeityje buvusius ir pasibaigusius subjektų santykius ir ryšius, todėl tokia formuluotė akivaizdžiai neatitinka aukščiau minėtų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei teisingumo principų. 8. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, manome, kad prieš balsuojant dėl Projekto Seimo ekonomikos komitete ir toliau svarstant Projektą Lietuvos Respublikos Seime, būtina atitinkamai jį pakoreguoti ir panaikinti aukščiau nurodytus Projektu siūlomo teisinio reguliavimo trūkumus (sukonkretinti Projekte vartojamas sąvokas ir formuluotes ir kt.), jog Projektas atitiktų konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinės valstybės principus.	Nepritarti.	Susisiekimo ministerijos komentaras (nepritarti): „Atsižvelgiant į tai, kad Susisiekimo ministerija 2023 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2-641 „Dėl Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo pakeitimo projekto” LAVIA ir LRS Ekonomikos komitetui išsamiai pateikė argumentus dėl analogiškų LAVIA teiginių, glaustai pakartosime pagrindines minėto atsakymo mintis: (1) Aviacijos įstatymo 41(1)straipsnio 2 dalies 5 punktas tikslinamas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos siūlymu, siekiant platesne apimtimi įvertinti tikrinamo asmens ryšius su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, kurių veikla yra priešiška Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. (2) Reglamento (ES) 2015/1998[4] 11.1.3 punkto d papunktis nustato, kad „išsamiai tikrinant asmens reputaciją bent jau patikrinama kompetentingų nacionalinių institucijų turima žvalgybos informacija ir visa kita svarbi informacija, kuri, jų manymu, gali būti svarbi asmens tinkamumui dirbti vykdant funkciją, kuriai būtinas išsamus asmens reputacijos patikrinimas“. (3) asmens ryšiai su neteisėtų ar priešiškų interesų turinčiais subjektais rodo rizikas, kad tokių interesų realizavimui kaip įrankis gali būti pasirinkta civilinė aviacija (asmuo gali būti išnaudojamas rinkti jautrią informaciją, sudaryti technines galimybes nusikalstamų ketinimų turintiems asmenims patekti į aviacijos saugumo zonas ir pan.). (4) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas ir kt.), taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje iš esmės pripažįsta, kad nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas yra viena iš esminių normalaus valstybės funkcionavimo prielaidų. Atsižvelgiant į tai, manome, kad informacija apie asmens ryšius, didinančius riziką ar keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, pagrįstai laikytina svarbia atliekant išsamų asmens reputacijos vertinimą ir patenka į Reglamento (ES) 2015/1998 11.1.3 punkto d papunkčio apimtį. (5) Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti sąlygą, kad asmenys, siekiantys vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, neturėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. (6) Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. (7) Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra konstatavęs, kad principu lex retro non agit siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo ir asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu galiojančioje Aviacijos įstatymo 41(1) straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoje jau yra nustatytas esamų ir buvusių ryšių su Lietuvos Respublikai priešiškų interesų turinčiais asmenimis kriterijus.
2	Nacionalinė aviacijos asociacija LAVIA, 2023-03-29				Išrašas iš 2023-03-29 d. rašto Nr. 23/9: 1. Dabartinė Įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotė yra dviprasmiška, todėl teisiškai ydinga. Įgyvendinant teisėkūros subjektams privalomus konstitucinį teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus bei siekiant reguliavimo aiškumo, turėtų būti aiškiai apibrėžti draudžiamų ryšių apimtis ir pobūdis, bei jų aktualumas laike. 2. Atsižvelgiant į 2023-03-16 rašte Nr. 23/8 ir aukščiau šiame rašte išdėstytus argumentus, LAVIA siūlo įvertinti alternatyvią galimybę pasiekti Projektui keliamus tikslus, nekvestionuojant konstitucinių asmenų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei teisingumo principų, pakeičiant Projekte pateikto Įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę, išbraukiant joje nurodytą sąlygą „arba turėjo“ ir ją išdėstyti taip: „5) asmuo turi ~~arba turėjo~~ didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis“.	Nepritarti.	Susisiekimo ministerijos komentaras (nepritarti): (8) Asmenų turimi ar praeityje turėti didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui ryšiai su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis iš esmės negali išnykti ar pasikeisti, nes tiek esamas, tiek buvęs ryšys su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui ir turi būti laikomas nuolat aktualiu. (9) Pažymėtina, kad grėsmių vertinimas negali būti statiškas, todėl grėsmių vertinimas ir konstatavimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

Nacionalinė aviacijos asociacija LAVIA, 2023-03-16

1. Nacionalinė aviacijos asociacija LAVIA susipažino su Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 (toliau – Įstatymas) 2, 3, 5, 6, 16, 18, 35, 38, 41, 41¹, 46 ir 50 straipsnių, III skyriaus dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 19¹, 41², 54 ir 55 straipsniais, III skyriaus papildymo vienuoliktuoju skirsniu ir 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektu (registracijos Nr. XIVP-2401 (toliau – Projektas).

2. Atkreipiame Jūsų dėmesį į žemiau nurodytas teisines aplinkybes, kurias, mūsų nuomone, yra būtina įvertinti prieš teikiant Projektą tolimesnėms teisėkūros stadijoms Seime.

3. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 5 punktą išdėstant jį taip: „<...> Išsamaus asmens reputacijos patikrinimo išvada negali būti teigiama, jeigu yra nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: <...> 5) asmuo turi arba turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis <...>.“

4. Susipažinus su Įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluote kyla abejonių, kaip teisingai interpretuoti naujoje minėto punkto formuluotėje vartojamą sąvoką „turėjo ryšių“. Nėra aišku, kokių ryšių turėjimas praeityje gali lemti nepalankios išvados po išsamaus asmens reputacijos patikrinimo išdavimą. Įgyvendinant teisėkūros subjektams privalomus konstitucinį teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus bei siekiant reguliavimo aiškumo ir tikslumo, turi būti aiškiai apibrėžtas draudžiamų ryšių intensyvumas, teisėtumas, pobūdis ir kt. Tuo tarpu iš Projekte pateiktos formuluotės nėra aišku, ar tie ryšiai negalėjo būti asmeniniai, komerciniai, ar ūkiniai. Pavyzdžiui, ar Lietuvoje įsisteigusi ir veikianti antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovė, orlaivių nuomos bendrovė, ar orlaivių remonto ir priežiūros organizacija ir atitinkamai jų darbuotojai, praeityje ilgą laiką teikę paslaugas Rusijos oro linijoms „Aeroflot“ ar Baltarusijos oro linijoms „Belavia“, ar kitiems Rusijos ar Baltarusijos kilmės verslo subjektams, dabar būtų laikomi kaip turėję draudžiamų ryšių su priešiškų užsienių valstybių juridiniais asmenimis? Ar, pavyzdžiui, tikrinamas asmuo (aviacijos srityje veikiančios bendrovės darbuotojas, kurio reputacija tikrinama), kuris su užsienio valstybės fiziniu asmeniu, kurio veikla laikoma neatitinkančia Lietuvos nacionalinio saugumo interesų yra kaimynai, kurie abu buvo daugiabučio namo savininkų bendrijos nariai ir sprendė klausimus, susijusius su daugiabučiu namu, bus laikomi turėjusiais draudžiamų ryšių? Šiais pavyzdžiais siekiama iliustruoti, jog realiame gyvenime gali pasitaikyti įvairių, iš pirmo žvilgsnio į siūlomą reguliavimą neturinčių patekti situacijų, kurios šį reguliavimą taikančių institucijų gali būti plačiai interpretuojamos ir dėl to susikurtų prielaida tokių institucijų nepagrįstiems sprendimams, ribojantiems fizinių ir juridinių asmenų veiklą.

5. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisinio tikrumo, aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus, susijusius su teisiniu reguliavimu: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių[1].

6. Be to, nei iš paties Projekto, nei iš Projektą lydinčių dokumentų nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu vertinami ryšiai, kurie vertinamo metu jau nebeegzistuoja. Iš Projektą parengusios institucijos – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos LAVIA dėl šio klausimo yra gavusi gana kontraversišką ir prieštaringą atsakymą[2]: „Susisiekimo ministerija pažymi, kad Įstatymo projektu keičiama Aviacijos įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluote nesiekiama reguliuoti praeityje buvusių ir pasibaigusių subjektų santykių ir ryšių, taip pat Įstatymo projekte nustatomos teisės normos nebus taikomos iki Įstatymo projekto įsigaliojimo atsiradusiems juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms.“ Tačiau jau kitoje savo atsakymo pastraipoje Susisiekimo ministerija teigia, prieštaraudama ankstesnei savo minčiai: „Atliekant išsamų asmens reputacijos vertinimą yra itin svarbus asmens ne tik esamų, bet ir buvusių ryšių vertinimas per rizikos ir grėsmių nacionaliniam saugumui prizmę. Asmenų turimi ar praeityje turėti didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui ryšiai su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis iš esmės negali išnykti ar pasikeisti, nes tiek esamas, tiek buvęs ryšys su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui ir turi būti laikomas nuolat aktualiu.“ Todėl kyla abejonių, jog įstatymo iniciatoriai patys nėra apsisprendę dėl Projektu siūlomų nuostatų atgalinio veikimo. Dėl šios priežasties nėra aiški Projektu keičiamo Įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 5 punkto reguliavimo apimtis, o minėtos nuostatos taikymas gali priklausyti nuo subjektyvaus ją taikančių institucijų ir pareigūnų požiūrio ir supratimo.

7. Teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, tai yra - teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Šis teisės principas atsispindi Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje. Taisyklė lex retro non agit yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams[3]. Šis principas reiškia, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurie atsiranda po įstatymų įsigaliojimo. Nei įstatymu, nei įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokiu reguliavimu, kuriuo teisės normos galėtų būti pakeistos, kai reguliuojami santykiai jau yra baigti, būtų sudarytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą. Tuo tarpu Projektu siūloma Įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluote siekiama reguliuoti ir vertinti praeityje buvusius ir pasibaigusius subjektų santykius ir ryšius, todėl tokia formuluotė akivaizdžiai neatitinka aukščiau minėtų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei teisingumo principų.

8. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, manome, kad prieš balsuojant dėl Projekto Seimo ekonomikos komitete ir toliau svarstant Projektą Lietuvos Respublikos Seime, būtina atitinkamai jį pakoreguoti ir panaikinti aukščiau nurodytus Projektu siūlomo teisinio reguliavimo trūkumus (sukonkretinti Projekte vartojamas sąvokas ir formuluotes ir kt.), jog Projektas atitiktų konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinės valstybės principus.

Nepritarti.

Susisiekimo ministerijos komentaras (nepritarti):

„Atsižvelgiant į tai, kad Susisiekimo ministerija 2023 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2-641 „Dėl Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo pakeitimo projekto” LAVIA ir LRS Ekonomikos komitetui išsamiai pateikė argumentus dėl analogiškų LAVIA teiginių, glaustai pakartosime pagrindines minėto atsakymo mintis:

(1) Aviacijos įstatymo 41(1)straipsnio 2 dalies 5 punktas tikslinamas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos siūlymu, siekiant platesne apimtimi įvertinti tikrinamo asmens ryšius su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, kurių veikla yra priešiška Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

(2) Reglamento (ES) 2015/1998[4] 11.1.3 punkto d papunktis nustato, kad „išsamiai tikrinant asmens reputaciją bent jau patikrinama kompetentingų nacionalinių institucijų turima žvalgybos informacija ir visa kita svarbi informacija, kuri, jų manymu, gali būti svarbi asmens tinkamumui dirbti vykdant funkciją, kuriai būtinas išsamus asmens reputacijos patikrinimas“.

(3) asmens ryšiai su neteisėtų ar priešiškų interesų turinčiais subjektais rodo rizikas, kad tokių interesų realizavimui kaip įrankis gali būti pasirinkta civilinė aviacija (asmuo gali būti išnaudojamas rinkti jautrią informaciją, sudaryti technines galimybes nusikalstamų ketinimų turintiems asmenims patekti į aviacijos saugumo zonas ir pan.).

(4) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas ir kt.), taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje iš esmės pripažįsta, kad nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas yra viena iš esminių normalaus valstybės funkcionavimo prielaidų. Atsižvelgiant į tai, manome, kad informacija apie asmens ryšius, didinančius riziką ar keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, pagrįstai laikytina svarbia atliekant išsamų asmens reputacijos vertinimą ir patenka į Reglamento (ES) 2015/1998 11.1.3 punkto d papunkčio apimtį.

(5) Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti sąlygą, kad asmenys, siekiantys vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, neturėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

(6) Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos.

(7) Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra konstatavęs, kad principu lex retro non agit siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo ir asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu galiojančioje Aviacijos įstatymo 41(1) straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoje jau yra nustatytas esamų ir buvusių ryšių su Lietuvos Respublikai priešiškų interesų turinčiais asmenimis kriterijus.

Nacionalinė aviacijos asociacija LAVIA, 2023-03-29

Išrašas iš 2023-03-29 d. rašto Nr. 23/9:

1. Dabartinė Įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotė yra dviprasmiška, todėl teisiškai ydinga. Įgyvendinant teisėkūros subjektams privalomus konstitucinį teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus bei siekiant reguliavimo aiškumo, turėtų būti aiškiai apibrėžti draudžiamų ryšių apimtis ir pobūdis, bei jų aktualumas laike.

2. Atsižvelgiant į 2023-03-16 rašte Nr. 23/8 ir aukščiau šiame rašte išdėstytus argumentus, LAVIA siūlo įvertinti alternatyvią galimybę pasiekti Projektui keliamus tikslus, nekvestionuojant konstitucinių asmenų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo bei teisingumo principų, pakeičiant Projekte pateikto Įstatymo 41¹ straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę, išbraukiant joje nurodytą sąlygą „arba turėjo“ ir ją išdėstyti taip:

„5) asmuo turi ~~arba turėjo~~ didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis“.

Nepritarti.

Susisiekimo ministerijos komentaras (nepritarti):

(8) Asmenų turimi ar praeityje turėti didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui ryšiai su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis iš esmės negali išnykti ar pasikeisti, nes tiek esamas, tiek buvęs ryšys su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui ir turi būti laikomas nuolat aktualiu.

(9) Pažymėtina, kad grėsmių vertinimas negali būti statiškas, todėl grėsmių vertinimas ir konstatavimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Ekonomikos komitetas, 2023-04-07	9	Argumentai: Rengiant Karšto oro balionų skrydžių Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose tvarkos aprašo projektą, paaiškėjo, kad, siekiant užtikrinti galimybę saugiai vykdyti karšto oro balionų skrydžius kertant aerodromo kiltinės/tūptinės zoną, būtina nustatyti įpareigojimą karšto oro balionams pakilti į 4000 pėdų aukštį, o toks aukštis yra priskiriamas jau ne aerodromo skrydžių valdymo zonai, o aerodromų skrydžių valdymo rajonui. Įstatymo projektu LTSA būtų įgaliojama tvirtinti tik karšto oro balionų skrydžių aerodromų skrydžių valdymo zonose tvarką, ir jų skrydžiai aerodromų skrydžių valdymo rajono jau nebeapimtų. Todėl siekiant užtikrinti tinkamą karšto oro balionų skrydžių vykdymo reglamentavimą, iškilo būtinybė patikslinti minėtą įstatymo projekto formuluotę. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnį patikslinti ir išdėstyti taip: „9 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Parodomieji renginiai, aviacijos sporto varžybos, akrobatiniai ir karšto oro balionų skrydžiai 1. Parodomuosius renginius ir aviacijos sporto varžybas rengti galima LTSA nustatyta tvarka ir turint Agentūros leidimą. 2. Akrobatiniai skrydžiai orlaiviais vykdomi LTSA nustatyta tvarka. 3. Karšto oro balionų skrydžiai Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose ir aerodromo skrydžių valdymo rajonuose vykdomi LTSA nustatyta tvarka. Šią tvarką LTSA nustato oro eismo paslaugų teikėjo teikimu, suderintu su Agentūra.“	Pritarti.
2	Ekonomikos komitetas, 2023-04-07	6	Argumentai: Aviacijos įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi siekiama nurodyti objektus, virš kurių galima nustatyti draudimą bepiločių orlaivių skrydžiams, t. y., aiškiai nurodyti, kad ten bus įsteigiama jų draudžiamoji geografinė zona, kurioje skrydžiai negalės būti vykdomi. Kalbant apie skrydžių ribojimus, jų sąlygos yra nustatytos Reglamente (ES) 2019/947: aukštis, bepiločio orlaivio masė ir klasė ir pan. Todėl neišbraukus žodžio „ribojami“ šio straipsnio nuostatos prieštaraus priimtinoms Reglamento atitikties užtikrinimo priemonėms. Pasiūlymas: Patikslinti projekto 6 straipsniu įstatymą pildomo 18 straipsnio 5 dalį taip: „5. Bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografines zonas, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2019/947, kuriose visi arba tam tikri bepiločių orlaivių skrydžiai ~~ribojami arba~~ draudžiami, LTSA gali nustatyti virš teritorijų, kuriose yra ornitologiniai draustiniai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės jų nurodytų teritorijų ribose, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, švietimo, mokslo, ugdymo įstaigos, gydymo ir slaugos įstaigos, valstybės institucijos, statutinės įstaigos, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinių organizacijų atstovybės, Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) institucijos ir įstaigos, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybės, akredituotos Vyriausybės nustatyta tvarka.“	Pritarti.
3	Ekonomikos komitetas, 2023-04-07	19	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad planuojama įstatymo projektą svarstyti komitete balandžio 19 d., o didžioji dalis jo nuostatų įsigaliotų gegužės 1 d., reiktų visų įstatymo nuostatų įsigaliojimą numatyti birželio 1 d., kadangi bus reikalinga priimti įgyvendinamuosius teisės aktus (tarp jų ir LRV nutarimus), kuriuos bus reikalinga suderinti tarp institucijų. Pasiūlymas: Įstatymo projekto straipsnį dėl įsigaliojimo išdėstyti taip: „19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas~~, išskyrus 8 straipsnio 1 ir 5 dalis, 14 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnį ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalis,~~ įsigalioja 2023 m. ~~gegužės~~ birželio 1 d. ~~2. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 5 dalys, 14 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnis įsigalioja 2023 m. birželio 1 d.~~ 32. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos kariuomenės vadas, susisiekimo ministras, Lietuvos transporto saugos administracija ir viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus~~, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus teisės aktus~~. 4. Su šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 14 straipsnio 2 dalimi ir 15 straipsniu susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2023 m. gegužės 31 d. priima susisiekimo ministras ir Lietuvos transporto saugos administracija. 53. Išsamus asmens reputacijos patikrinimas pagal prašymus, gautus iki 2023 m. ~~gegužės~~ birželio1 d., baigiamas atlikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.“	Pritarti.
4.	Ekonomikos komitetas, 2023-04-19	4	Argumentai: Lietuvai siekiant gauti teisę Lietuvos oro vežėjams vykdyti skrydžius į JAV teritoriją, JAV Federalinės aviacijos administracija planuoja atlikti Lietuvos valstybės aviacijos priežiūros sistemos auditą, kurio metu bus audituojama, kaip ji atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) nustatytus civilinės aviacijos saugos standartus. ICAO dokumente 8335 „Operacijų tikrinimo, sertifikavimo ir nuolatinės priežiūros procedūrų vadovas“ nustatyti reikalavimai aviacijos priežiūros sistemai, taip pat pareiga turėti civilinės aviacijos priežiūros instituciją, kurios vadovui įstatymu būtų nustatyti įgaliojimai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sėkmingai įvykdyti minėtą auditą, yra tikslinga Aviacijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje tiksliau apibrėžti VšĮ Transporto kompetencijų agentūros (toliau – Agentūra), kaip civilinės aviacijos priežiūrą atliekančios institucijos statusą ir numatyti Agentūros vadovo funkcijas. Pasiūlymas: Papildyti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. ~~Agentūros~~ Agentūra yra civilinės aviacijos skrydžių saugos priežiūros įstaiga, kurios vienintelė dalininkė arba savininkė yra valstybė. *Agentūros vadovas inter alia* yra atsakingas už Agentūrai šiame įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytų funkcijų vykdymą.“**	Pritarti.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Kupčinskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius

Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris

[1] Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas.

[2] Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2023 m. vasario 20 d. raštas Nr. 2-641 adresuotas Nacionalinei aviacijos asociacijai LAVIA.

[3] Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas.

[4] 2015 m. lapkričio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1998, kuriuo nustatomos išsamios bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės.