|
Uždaviniai
|
Priemonės Nr.
|
Priemonės
|
Trumpas
priemonės aprašymas
|
Priemonės tipas
|
Tikslas
|
Pagrindi-nis
paveiktas sektorius
|
Atsakingi
subjektai
|
Laikotarpis
|
Reikalingi
asigna-vimai
|
|
|
|
Tipas
|
Pavadinimas
|
Pradžia
|
Pabaiga
|
|
|
1.1.
Sumažinti taršą sieros dioksidu (toliau – SO2), didžiausią dėmesį
skiriant taršos sumažinimui pramonės, viešosios elektros energijos ir šilumos
gamybos sektoriuose
|
P1
|
Geriausių
prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) įgyvendinimo rėmimas naftos perdirbimo
pramonėje
|
Finansinės
paskatos verslo įmonėms, kompensuojant dalį GPGB technologijų, susijusių su
išmetamo S02 kiekio mažinimu, įgyvendinimo išlaidų
|
Ekonominė
|
Mažinimo
technologijų diegimas
|
Pramonės
procesai
|
Valstybės
lygiu
|
Lietuvos
Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija)
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau –Aplinkos ministerija)
Lietuvos
Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija)
|
2021
|
2027
|
20.000.000
|
|
|
P2
|
Išankstinis
eksploatuojamų vidutinių (1-50 MW) kurą deginančių įrenginių modernizavimas
|
Finansinės
paskatos eksploatuojamų vidutinių kurą deginančių įrenginių išmetimų į
aplinkos orą sumažinimui iki Vidutinių kurą deginančių įrenginių direktyvoje
(2015/2193) nurodytų ribinių verčių anksčiau, nei reikalaujama pagal
direktyvą, t. y. 1–5 MW įrenginiams – iki 2024 metų, 5–50 MW įrenginiams – iki
2022 metų
|
Ekonominė
|
Paklausos
valdymas/
mažinimas
|
Pramonės
procesai
Energijos vartojimas
|
Valstybės
lygiu
|
Aplinkos
ministerija
Ūkio
ministerija
Finansų
ministerija
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos
ministerija)
|
2021
|
2024
|
20.000.000
|
|
|
P3
|
Integruoto
išmetamųjų teršalų valymo metodo taikymas naftos perdirbimo pramonėje
|
Naftos
perdirbimo produktų gamybos įrenginių optimizavimas, keičiant katilo degiklį
ir didinant dujinio kuro deginimą šiluminės elektrinės katiluose
|
Taršos
ir taršos šaltinių mažinimas
|
Mažinimo
technologijų diegimas
|
Pramonės
procesai
Energijos vartojimas
|
Ūkio
subjekto lygiu
|
Ūkio
subjektai
|
2019
|
2030
|
-
|
|
|
P4
|
SO2
išmetimų mažinimo naftos perdirbimo pramonėje technologijos diegimas
|
GPGB
atitinkančios SO2 išmetimų mažinimo iš elementinės sieros gamybos
įrenginių technologijos įdiegimas
|
Taršos
ir taršos šaltinių mažinimas
|
Mažinimo
technologijų diegimas
|
Pramonės
procesai
|
Ūkio
subjekto lygiu
|
Ūkio
subjektai
|
2027
|
2030
|
-
|
|
|
P5
|
SO2
taršos kvotos nustatymas naftos perdirbimo pramonei
|
2020-tiems
ir vėlesniems metams nustatyti 7,9 tūkst. tonų SO2 taršos kvotą
naftos perdirbimo pramonei
|
Fiskalinė
|
Mažinimo
technologijų diegimas
|
Pramonės
procesai
|
Valstybės
lygiu
|
Aplinkos
ministerija
Ūkio
ministerija
Finansų
ministerija
|
2020
|
2020
|
-
|
|
|
1.2.
Sumažinti taršą azoto oksidais (toliau – NOx), didžiausią dėmesį
skiriant taršos sumažinimui kelių transporto sektoriuje
|
P6
|
Kelių
transporto priemonių įsigijimą ribojantis teisinis reglamentavimas
|
Riboti
Euro 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių įregistravimą 1-ą
kartą Lietuvoje
|
Reguliavi-mo
|
Paklausos
valdymas/
mažinimas
|
Transpor-to
|
Valstybės
lygiu
|
Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija)
Aplinkos ministerija
|
2019
|
2019
|
-
|
|
|
P7
|
Taršos
mokesčio lengvosioms transporto priemonėms įvedimas
|
Lengvųjų
automobilių apmokestinimas pagal jų taršos lygį. Mokestį moka transporto
priemonių savininkai
|
Fiskalinė
|
Paklausos
valdymas/
mažinimas
|
Transpor-to
|
Valstybės
lygiu
|
Aplinkos
ministerija
Finansų ministerija
Susisiekimo ministerija
|
2020
|
2020
|
-
|
|
|
P8
|
Ekologinio
vairavimo įgūdžių formavimas ir skatinimas
|
Viešinimo
kampanijos, skatinančios vairuotojus vairuoti transporto priemonę
ekologiškai, taikyti ekologiško vairavimo metodus, atskleidžiančios
ekologiško vairavimo ypatumus
|
Švietimo,
savanoriškoji
|
Elgsenos
gerinimas
|
Transpor-to
|
Valstybės
lygiu
|
Susisiekimo
ministerija
Aplinkos ministerija
|
2019
|
2030
|
30.000
|
|
|
P9
|
Lengvųjų
automobilių įsigijimo skatinimas
|
Finansinės
paskatos fiziniams asmenims, įsigyjantiems naują elektra varomą ar hibridinį
(elektra/benzinas) automobilį, taikant pridėtinės vertės mokesčio (PVM)
dydžio vienkartinę negražinamą subsidiją
|
Ekonominė
|
Alternaty-vaus
kuro/
elektriniai
automobiliai
|
Transpor-to
|
Valstybės
lygiu
|
Aplinkos
ministerija
Susisiekimo ministerija
Finansų
ministerija
|
2021
|
2027
|
20.000.000
|
|
|
P10
|
Lengvųjų
automobilių keitimo į mažiau taršius skatinimas
|
Finansinės paskatos fiziniams asmenims, įsigyjantiems ne
senesnį kaip 6 metų ne dyzelinu varomą lengvąjį automobilį, turimą 10 metų ar
senesnį automobilį pridavus kaip netinkamą eksploatuoti (vienkartinė
negrąžinamoji subsidija)
|
Ekonominė
|
Paklausos
valdymas/
mažinimas
|
Transpor-tas,
atliekų valdymas/atliekos
|
Valstybės
lygiu
|
Aplinkos
ministerija
Susisiekimo
ministerija
Finansų
ministerija
|
2021
|
2027
|
40.000.000
|
|
|
P11
|
NOx
selektyviosios katalitinės redukcijos technologijos diegimas sunkiosiose
transporto priemonėse
|
Finansinės
paskatos fiziniams ir juridiniams asmenims, įsidiegusiems NOx
selektyviosios katalitinės redukcijos technologiją ūkinei komercinei veiklai
naudojamose sunkiosiose transporto priemonėse. Finansinės paskatos forma -
dalinis patirtų diegimo išlaidų kompensavimas priemonės savininkui
|
Taršos
iš taršos šaltinių kontrolė
|
Taršos
mažinimo įrenginių diegimas transporto priemonėse
|
Transpor-to
|
Valstybės
lygiu
|
Susisiekimo
ministerija
Aplinkos ministerija
Finansų
ministerija
|
2021
|
2027
|
20.000.000
|
|
|
P12
|
Dyzelinio
kuro akcizo tarifo didinimas
|
Padidinti
akcizo tarifą, taikomą dyzeliniam kurui
|
Fiskalinė
|
Paklausos
valdymas/
mažinimas
|
Transpor-to
|
Valstybės
lygiu
|
Aplinkos
ministerija
Finansų
ministerija
|
22020
|
22030
|
-
|
|
|
P13
|
Miesto
viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas
|
Finansinės
paskatos miestų savivaldybėms elektra varomų miesto viešojo transporto
priemonių įsigijimui
|
Taršos
iš taršos šaltinių kontrolė
|
Transporto
priemonių efektyvumo didinimas
|
Transpor-to
|
Valstybės
lygiu
Vietos lygiu
|
Susisiekimo
ministerija
Savivaldybės
Finansų
ministerija
|
2021
|
2027
|
30.000.000
|
|
|
P14
|
Vietinio
susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas
|
Finansinės
paskatos rajonų savivaldybėms elektra varomų ir (arba) hibridinių viešojo
transporto priemonių įsigijimui
|
Taršos
iš taršos šaltinių kontrolė
|
Transporto
priemonių efektyvumo didinimas
|
Transpor-to
|
Valstybės
lygiu
Vietos lygiu
|
Susisiekimo
ministerija
Savivaldybės
Finansų
ministerija
|
2021
|
2027
|
30.000.000
|
|
|
P15
|
Dyzelinių
transporto priemonių eismo ribojimas miestuose
|
Finansinės
paskatos 5 didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio)
savivaldybėms, kurios riboja dyzelinių automobilių eismą mieste ar jo dalyje.
Finansinė paskata suteikiama už ribojimo įgyvendinimą ir gali būti panaudota
tik su susisiekimo sektoriumi susijusiems tikslams įgyvendinti
|
Taršos
iš taršos šaltinių kontrolė
|
Paklausos
valdymas/
mažinimas
|
Transpor-to
|
Valstybės
lygiu
Vietos lygiu
|
Savivaldybė
Susisiekimo
ministerija
Finansų ministerija
|
2020
|
2027
|
|
|
|
P16
|
Kelių
naudotojo mokesčio pakeitimai
|
Lietuvos
Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6
straipsnio 2 dalies pakeitimas, nustatant, kad mokesčio dydžiai turi būti
proporcingi nuvažiuotam atstumui kilometrais.
Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir
priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015
m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 20 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m.
balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros
ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“,
pakeitimas diversifikuojant transporto priemones pagal taršos emisijos klasę
(EURO standartą) ir nustatant mokesčio dydį, priklausomai nuo EURO standarto
(kai žemesnio standarto priemonės apmokestinamos brangiau nei aukštesnio
standarto)
Mokesčio tarifą transporto priemonėms, kuriose įdiegta selektyvioji
katalitinės redukcijos technologija, prilyginti Euro 6 standartą
|
Fiskalinė
|
Paklausos
valdymas/
mažinimas
|
Transpor-to
|
Valstybės
lygiu
|
Susisiekimo
ministerija
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
|
2019
|
2019
|
-
|
|
|
P17
|
Augalų
juostų kūrimas
|
Augalų
sodinimas šalia didžiausių taršos šaltinių (stacionarių, intensyvaus eismo
vietų ir pan.). siekiant sumažinti teršalų sklidimą nuo taršos šaltinių
|
Pasekmių
poveikio mažinimo
|
Neigiamo
poveikio sveikatai mažinimo
|
Transpor-to
Namų ūkio
|
Vietos
lygiu
|
Savivaldybės
|
2019
|
2030
|
5.000.000
|
|
|
P18
|
Transporto
priemonių išmetamų į aplinkos orą teršalų ir kitų parametrų nuotolinės
registravimo sistemos įrengimas
|
Įrengti
nuotolinio registravimo sistemą greitkeliuose ar miestuose, kuri
identifikuotų ir registruotų išmetamų teršalų kiekio ir kitų parametrų
kelyje neatitinkančias transporto priemones; registravimo rezultatai sudarytų
pagrindą administracinei atsakomybei taikyti (pavyzdžiui, techninės apžiūros
talono anuliavimui), ar pradžioje, automobilių savininkų informavimui apie
automobilio technines problemas)) ar imtis kitų teisėtų priemonių mažinant
itin taršių transporto priemonių skaičių keliuose
|
Reguliavi-mo
Tyrimai
|
Transporto
priemonių veiksmin-gumo didinimas
|
Transpor-to
|
Vietos
lygiu
|
Susisiekimo
ministerija
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų
ministerija)
Savivaldybės
Aplinkos ministerija
|
2020
|
2030
|
4.000.000
|
|
|
P19
|
Pranešimo
apie kelyje eksploatuojamas aplinkos orą teršiančias transporto priemones
sistemos sukūrimas.
|
Sukuriama
galimybė gyventojams pranešti apie kelyje pastebėtas akivaizdžiai aplinkos
orą teršiančias transporto priemones. Galimai teršiančios transporto
priemonės savininkas gautų informacinį pranešimą dėl jo automobilio techninės
būklės su rekomendacija susitvarkyti. Gavus dėl to paties automobilio didesnį
skaičių pranešimų per nustatytą laikotarpį, automobilio savininkas būtų
kviečiamas į techninės apžiūros centrą atlikti nurodyto automobilio išmetamų
teršalų kontrolę
|
Taršos
iš taršos šaltinių kontrolė
|
Paklausos
valdymas/
mažinimas
|
Transpor-to
|
Valstybės
lygiu
Vietos lygiu
|
Susisiekimo
ministerija
Savivaldybės
|
2020
|
2030
|
-
|
|
|
P20
|
NOx
taršos kvotų nustatymas
viešajai
energijos ir šilumos gamybai
|
2020–tiems
ir vėlesniems metams nustatyti 3 tūkst. tonų NOx taršos kvotą
viešajai energijos ir šilumos gamybai
|
Taršos
iš taršos šaltinių kontrolė
|
Mažinimo
technologijų diegimas
|
Energijos
tiekimas
|
Valstybės
lygiu
|
Aplinkos
ministerija
Ūkio
ministerija
Finansų
ministerija
|
2020
|
2020
|
-
|
|
|
P21
|
Geležinkelių
elektrifikavimas
|
Geležinkelių
elektrifikavimas ruože Kaišiadorys–Klaipėda
|
Taršos
ir taršos šaltinių mažinimas
|
Patobulinta
transporto infrastruktū-ra
|
Transpor-to
|
Ūkio
subjektų lygiu
|
Susisiekimo
ministerija
|
2022
|
2026
|
-
|
|
|
1.3.
Sumažinti taršą nemetaniniais lakiaisiais junginiais (toliau – NMLOJ),
didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui naftos perdirbimo, naftos
produktų saugojimo ir paskirstymo sektoriuje, namų ūkiuose
|
P22
|
NMLOJ
išsiskyrimo vietų aptikimo ir jų šalinimo naftos perdirbime, naftos produktų
saugojime ir paskirstymo sistemos tobulinimas
|
Finansinės
paskatos naftos perdirbimo, naftos produktų saugojimo ir paskirstymo veiklą
vykdantiems subjektams NMLOJ išsiskyrimo vietų nustatymo (aptikimo) ir
išsiskyrimo mažinimo priemonių taikymui
|
Ekonominė
|
Mažinimo
technologijų diegimas
|
Pramonės
procesai
|
Valstybės
lygiu
|
Ūkio
ministerija
Aplinkos
ministerija
Finansų
ministerija
|
2021
|
2027
|
5.000.000
|
|
|
P23
|
NMLOJ
nuotėkio aptikimo ir šalinimo metodų taikymas
|
Nesandarių
naftos pramonės įrangos dalių nustatymas ir šių trūkumų pašalinimas, taikant
rizikos vertinimu pagrįstą NMLOJ nuotėkio aptikimo ir remonto programą
|
Taršos
ir taršos šaltinių mažinimas
|
Mažinimo
technologijų diegimas
|
Pramonės
procesai
|
Ūkio
subjekto lygiu
|
Ūkio
subjektai
|
2019
|
2020
|
-
|
|
|
P24
|
Apribojimų
tirpiklių naudojimui nustatymas
|
Teisinėmis
priemonėmis nustatyti tirpiklių vartojimo apribojimus pramonės įmonėse
|
Taršos
ir taršos šaltinių mažinimas
|
Mažinimo
technologijų diegimas
|
Pramonės
procesai
|
Valstybės
lygiu
|
Ūkio
ministerija
Aplinkos
ministerija
|
2019
|
2020
|
-
|
|
|
P25
|
Visuomenės
švietimas, siekiant mažinti tirpiklių vartojimą namų ūkiuose
|
Visuomenės
švietimo kampanija (socialinė reklama)
|
Informavi-mas,
švietimo
|
Paklausos
valdymas/ mažinimas
|
Namų
ūkių
|
Valstybės
lygiu
|
Aplinkos
ministerija
|
2020
|
2030
|
20.000
|
|
|
1.4.
Sumažinti taršą amoniaku (toliau – NH3), didžiausią dėmesį
skiriant taršos sumažinimui žemės ūkio sektoriuje
|
P26
|
Gerosios
žemės ūkio praktikos kodekso, kurio taikymas mažintų neigiamą žemės ūkio
poveikį dirvožemiui, vandens telkinių būklei, aplinkos orui ir klimatui,
parengimas
|
Atnaujinto
gerosios žemės ūkio praktikos kodekso (apimančio neorganinių trąšų pakeitimą
organinėmis ir derliaus liekanų valdymą) taikymas sudarytų sąlygas mažinti
neigiamą žemės ūkio poveikį dirvožemiui, vandens telkinių būklei, aplinkos
orui ir klimatui (pagal 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą
išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva
2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, (toliau – Direktyva) III
priedo 2 dalies A punkto 1 dalį)
|
Švietimo
|
Žemės
ūkio veiklos optimizavimas
|
Žemės
ūkio
|
Valstybės
lygiu
|
Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija)
Aplinkos
ministerija
|
2019
|
2019
|
20.000
|
|
|
P27
|
Amonio
karbonato trąšų naudojimo teisinis reglamentavimas (uždraudimas)
|
Lietuvos
Respublikos teikiamų rinkai tręšiamųjų produktų įstatymu įtvirtinti draudimą
naudoti amonio karbonato trąšas
|
Taršos
iš taršos šaltinių kontrolė/
Reguliavi-mo
|
Trąšų/mėšlo,
naudojamų ariamai žemei tręšti, kiekio sumažini-mas
|
Žemės
ūkio
|
Valstybės
lygiu
|
Ūkio ministerija
Žemės ūkio ministerija
Aplinkos ministerija
|
2020
|
|
-
|
|
|
P28
|
Mėšlo
ir srutų laikymo bei tvarkymo reikalavimų sugriežtinimas
|
Pakeisti
Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą, patvirtintą
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų
tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, sugriežtinant
reikalavimus mėšlo ir srutų laikymui ir tvarkymui pagal Direktyvos III priedo
2 dalyje nurodytas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir kontrolės priemonių
taikytinus metodus. Netaikyti reikalavimų mažiems ir labai mažiems ūkiams
|
Taršos
iš taršos šaltinių kontrolė
|
Patobulinta
mėšlo ir srutų valdymo sistema
|
Žemės
ūkio
|
Valstybės
lygiu
|
Aplinkos
ministerija
Žemės
ūkio ministerija
|
2020
|
2020
|
-
|
|
|
P29
|
Neorganinių
trąšų naudojimo mažinimo ir gerosios žemės ūkio praktikos kodekso
įgyvendinimo skatinimas
|
Finansinės
paskatos neorganinių trąšų naudojimo pakeitimui organinėmis trąšomis ir
organinių trąšų naudojimo technologijoms atnaujinti; gerosios žemės ūkio
praktikos kodekso priemonėms, susijusioms su oro taršos mažinimu, įgyvendinti
|
Ekonominė
|
Trąšų/mėšlo,
naudojamų ariamai žemei tręšti, kiekio sumažini-mas
|
Žemės
ūkio
|
Valstybės
lygiu
|
Žemės
ūkio ministerija
Aplinkos ministerija
Finansų
ministerija
|
2021
|
2027
|
5.000.000
|
|
|
1.5.
Sumažinti taršą smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis (toliau – KD2,5),
didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių
2.1.
Apriboti taršą sunkiaisiais metalais (kadmiu (toliau – Cd), švinu (toliau – Pb),
gyvsidabriu (toliau – Hg)), didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui iš
namų ūkių
2.2.
Apriboti taršą patvariaisiais organiniais teršalais (benzo(a)pirenu,
benzo(b)fluorantenu, benzo(k)fluorantenu, indeno(1,2,3-cd)pirenu,
dioksinais/furanais (toliau – PCDD/F), heksachlorbenzenu), didžiausią dėmesį
skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių
1.3.
Sumažinti taršą NMLOJ, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui naftos
saugojimo ir transportavimo, namų ūkių sektoriuose
|
P30
|
Nuoseklus
mokestinių lengvatų mažinimas
|
Panaikinti
mokesčio už aplinkos teršimą lengvatą biokurą naudojantiems fiziniams ir
juridiniams asmenims
|
Fiskalinė
|
Paklausos
valdymas/mažinimas
|
Energijos
vartojimas/energijos tiekimas
|
Valstybės
lygiu
|
Aplinkos
ministerija
Finansų
ministerija
|
2025
|
|
|
|
|
P31
|
Namų
ūkiuose įrengtų kietojo kuro įrenginių modernizavimas ar keitimas
atsinaujinančios energetikos šildymo sistemomis
|
Finansinės
paskatos kietojo kuro katilų keitimui ar modernizavimui namų ūkiuose, atsižvelgiant į vietovės aplinkos
oro užterštumo lygį. Priemonė įgyvendinama per vietos valdžios institucijas
(pavyzdžiui, seniūnijas), siekiant supaprastinti namų ūkiams, kurie
įregistruoti Namų ūkių šildymo įrenginių registre (kai toks registras bus
sukurtas), subsidijų gavimo procedūrą: nuo paraiškos teikimo iki finansavimo
gavimo ir stebėsenos
|
Ekonominė
|
Įrenginių
efektyvumo didinimas
|
Energijos
vartojimas
|
Valstybės
lygiu
Vietos lygiu
|
Energetikos
ministerija
Savivaldybės
Aplinkos
ministerija
Finansų
ministerija
|
2021
|
2027
|
35.000.000
|
|
|
P32
|
Kietojo
kuro (išskyrus biokurą) sudėties ir kokybės reikalavimų nustatymas
|
Parengti
kietojo kuro kokybės reikalavimus, taikomus angliai, durpėms, pramonėje susidarančios medienos,
nepriskirtinos biokurui, liekanoms
|
Reguliavi-mo
|
Kietojo
kuro taršos mažinimas
|
Energijos
vartojimas
|
Valstybės
lygiu
|
Energetikos
ministerija
Aplinkos ministerija
|
2019
|
2019
|
-
|
|
|
P33
|
Namų
ūkių jungimosi prie centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) rėmimas
|
Finansinės
paskatos namų ūkiams, kurie pirmą kartą (naujai) jungiasi prie CŠT arba
jungiasi prie CŠT, atsisakydami bet kokiu kuru kūrenamų katilų. Parama
teikiama namų ūkių jungimosi prie CŠT išlaidoms dalinai kompensuoti ir
šildymo išlaidoms prisijungus prie CŠT dalinai kompensuoti (2 metus po
prisijungimo prie CŠT) (vienkartinė negrąžinamoji subsidija)
|
Taršos
iš taršos šaltinių mažinimas
|
Paklausos
valdymas/
mažinimas
|
Energijos
vartojimas
|
Valstybės
lygiu
Vietos lygiu
|
Energetikos
ministerija
Finansų
ministerija
Savivaldybės
|
2021
|
2027
|
20.000.000
|
|
|
P34
|
Verslo
subjektų jungimosi prie CŠT rėmimas
|
Finansinės
paskatos verslo subjektams, kurie jungiasi prie CŠT, atsisakydami bet kokiu
kuru kūrenamų katilų. Parama teikiama jungimosi prie CŠT išlaidoms ir šildymo
išlaidoms prisijungus prie CŠT dalinai kompensuoti (2 metus po prisijungimo
prie CŠT) (vienkartinė negrąžinamoji subsidija)
|
Taršos
ir taršos šaltinių mažinimas
|
Paklausos
valdymas/
mažinimas
|
Energijos
vartojimas
|
Valstybės
lygiu
Vietos lygiu
|
Energetikos
ministerija
Finansų
ministerija
Savivaldybės
|
2021
|
2027
|
20.000.000
|
|
|
P35
|
Kietojo
kuro deginimo draudimas CŠT teritorijoje
|
Teisinėmis
priemonėmis uždrausti deginti kietąjį kurą CŠT teritorijoje, išskyrus ūkio
subjektus, kurie gamina šilumą CŠT sistemai
|
Taršos
ir taršos šaltinių mažinimas
|
Paklausos
valdymas/
mažinimas
|
Energijos
vartojimas
|
Valstybės
lygiu
Vietos lygiu
|
Energetikos
ministerija
Savivaldybės
Aplinkos
ministerija
|
2029
|
2029
|
-
|
|
|
P36
|
Energijos
gamybai naudojamos akmens anglies, kokso ir lignito kiekio mažinimas
|
Padidinti
akcizų tarifą, taikomą akmens anglims, koksui ir lignitui
|
Fiskalinė
|
Paklausos
valdymas/
mažinimas
|
Energijos
vartojimas
|
Valstybės
lygiu
|
Finansų
ministerija Aplinkos ministerija
|
2019
|
2019
|
-
|
|
|
P37
|
Išmetamų
į orą smulkiųjų kietųjų dalelių kiekio mažinimas naftos perdirbimo sektoriuje
|
Katalizinio
krekingo įrenginio elektrostatinio filtro įrengimas naftos perdirbimo
pramonėje
|
Taršos
ir taršos šaltinių mažinimas
|
Mažinimo
technologijų diegimas
|
Pramonės
procesai
|
Ūkio
subjekto lygiu
|
Ūkio
subjektai
|
2018
|
2018
|
-
|
|
|
P38
|
Nacionalinis
namų ūkių šildymo įrenginių inventorizavimas
|
Atlikti
nacionalinį namų ūkių šildymo įrenginių inventorizavimą, vykdant Nacionalinį
gyventojų ir būsto surašymą . Inventorizavimas leistų įvertinti namų ūkių
šilumos sektoriaus situaciją, sukurti namų ūkių šildymo įrenginių registrą,
kuris sudarytų pagrindą kitų priemonių, skirtų namų ūkių taršai mažinti,
vystymui
|
Tyrimai
|
Įrenginių
efektyvumo didinimas
|
Energijos
vartojimo
|
Valstybės
lygiu
|
Lietuvos
statistikos departamentas
Energetikos ministerija
Aplinkos apsaugos agentūra
Aplinkos ministerija
|
2019
|
2021
|
30.000
|
|
|
P39
|
Nacionalinio
namų ūkių šildymo įrenginių registro sukūrimas
|
Pagal
atliktos namų ūkių šildymo įrenginių inventorizacijos duomenis, sukurti
privalomą nacionalinį namų ūkių šildymo įrenginių registrą, kuris apimtų bent
tokius duomenis: šildymo įrenginio pagaminimo data, naudojamo kuro rūšis ir
kita reikalinga informacija
|
Tyrimai,
informavi-mas
|
Prietaisų
efektyvumo didinimas
|
Energijos
vartojimo
|
Valstybės
lygiu
|
Valstybės
įmonė Registrų centras
Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija)
Energetikos ministerija
|
2022
|
2023
|
350.000
|
|
|
P40
|
Privalomos
namų ūkiuose įrengtų kietojo kuro katilų ir kaminų periodinės priežiūros numatymas
|
Nustatyti
kietojo kuro katilų ir kaminų privalomą priežiūrą (tuo atveju, kai kaminų
valymas atliktas savarankiškai), atliekamą sertifikuoto specialisto ir
fiksuojamą Nacionaliniame namų ūkių šildymo įrenginių registre (kai toks bus
sukurtas)
|
Tyrimai,
informavi-mas
|
Prietaisų
efektyvumo didinimas
|
Energijos
vartojimas
|
Valstybės
lygiu
|
Aplinkos
ministerija
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos
ministerijos
Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau
– PAGD)
|
2021
|
2030
|
-
|
|
|
P41
|
Visuomenės
informuotumo didinimas apie ekologišką ir ekonomiškai naudingą namų ūkių
šildymą
|
Informacinės
kampanijos vykdymas teikiant informacinę medžiagą ir ekspertų konsultacijas,
skirtos namų ūkių gyventojams susipažinti su kietojo kuro deginimo
pasekmėmis, galimybėmis įsirengti ekologišką ir ekonomiškai naudingą būsto
šildymo sistemas (pateikiant konkrečius investavimo ir atsiperkamumo
skaičiavimus) ir pagerinti pastato šilumos insuliaciją (remiantis
termografiniais matavimais)
|
Švietimas
|
Energijos
vartojimo efektyvumo didinimas
|
Energijos
vartojimas
|
Valstybės
lygiu
Vietos
lygiu
|
Aplinkos
ministerija
Nacionalinis
visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau –
NVSC)
PAGD
Energetikos
ministerija
Savivaldybės
|
2020
|
2022
|
50.000
|
|
|
P42
|
Privalomas
temperatūros matuoklių įrengimas kaminuose, įrengtuose namų ūkiuose,
naudojančiuose kietojo kuro šildymo įrenginius CŠT zonose, ir šių įrenginių
metinio eksploatavimo mokesčio įvedimas
|
Nustatyti
reikalavimą CŠT zonoje kietuoju kuru kūrenančiuose namų ūkiuose (kaminuose)
įrengti temperatūros matuoklius (nuotolinius sensorius, jei įmanoma); įvesti
mokestį už kietojo kuro šildymo įrenginio naudojimo valandų skaičių, kuris būtų
paremtas realiais duomenimis, gautais pasinaudojant temperatūros matuoklių
duomenimis. Mokesčio tarifas priklausytų nuo įrenginio techninių parametrų ir
teritorijos, kurioje įrenginys eksploatuojamas, užterštumo lygio. Taip pat
duomenys galėtų būti naudojami siekiant vykdyti tikslesnę nacionalinę
išmetamų teršalų apskaitą ar vertinti oro kokybę realiu laiku
|
Fiskalinė
|
Energijos
vartojimo efektyvumo didinimas
|
Energijos
vartojimas
|
Valstybės
lygiu
|
PAGD
Aplinkos
ministerija
Energetikos
ministerija
Finansų
ministerija
|
2028
|
2029
|
-
|
|
|
3.1.
Padidinti išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos ir prognozių kokybę,
patikimumą, išsamumą ir apskaitos ataskaitų viešinimą
|
P43
|
Administracinių
gebėjimų stiprinimas ir nacionalinės į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio
apskaitos vykdymas, taikant kuo didesnį detalumo lygį (TIER 2 metodą ar
didesnį), kad būtų užtikrintas tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų
reikalaujamas apskaitos tikslumas, išsamumas, skaidrumas, nuoseklumas,
duomenų atsekamumas, ir sprendimų aplinkos oro taršai mažinti priėmimas
apskaitos duomenų pagrindu
|
Didinti
žmogiškuosius išteklius ir jų kompetencijas išmetamų į aplinkos teršalų
apskaitos ir prognozių vykdymui
|
Tyrimai,
planavimas
|
Aplinkos
oro taršos monitoringo gebėjimų stiprinimas
|
Visi
sektoriai
|
Valstybės
lygiu
|
Aplinkos
apsaugos agentūra
Aplinkos ministerija
Finansų
ministerija
|
2020
|
2030
|
-
|
|
|
P44
|
Metinių
Lietuvos oro taršos ataskaitų ir prognozių apžvalgų rengimas ir viešinimas
|
Kasmet
parengti ir viešai paskelbti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms Lietuvos oro taršos apskaitos ir prognozių apžvalgas
|
Tyrimai,
informavi-mas
|
Aplinkos
oro taršos monitoringo rezultatų viešinimo tobulinimas
|
Visi
sektoriai
|
Valstybės
lygiu
|
Aplinkos
apsaugos agentūra
|
2019
|
2030
|
-
|
|
|
P45
|
Mokslinių
taikomųjų tyrimų, skirtų oro taršos apskaitai, mažinimui (valdymui), oro
kokybės vertinimui, prognozavimui ir gerinimui, plėtojimas
|
Vykdyti
mokslinius taikomuosius tyrimus, skirtus oro taršos apskaitai, mažinimui
(valdymui), oro kokybės vertinimui, prognozavimui ir gerinimui
|
Tyrimai
|
Tarpsektoriniai
tyrimai
|
Visi
sektoriai
|
Valstybės
lygiu
|
Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Lietuvos mokslo taryba
Mokslo institucijos
|
2020
|
2030
|
300.000
|
|
|
3.2.
Stiprinti aplinkos oro taršos poveikio sveikatai ir ekosistemoms stebėsenos
vykdymą ir jos vertinimo rezultatų viešinimą
|
P46
|
Aplinkos
oro taršos poveikio ekosistemoms monitoringo stiprinimas
|
Plėtoti
aplinkos oro taršos poveikio ekosistemoms stebėseną pagal 1979 m. Tolimųjų
tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Tarptautinių bendradarbiavimo
programas (ICP), ją vykdyti, vertinti stebėsenos rezultatus ir juos viešai
skelbti, didinti visuomenės informuotumą
|
Tyrimai,
planavimas
|
Aplinkos
oro taršos monitoringo gebėjimų stiprinimas
|
Visi
sektoriai
|
Valstybės
lygiu
|
Aplinkos
apsaugos agentūra
Aplinkos ministerija
Mokslo institucijos
Valstybinė
miškų tarnyba
Lietuvos
geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Valstybinė
saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
|
2020
|
2030
|
500.000
|
|
|
P47
|
Aplinkos
oro taršos poveikio sveikatai vertinimo stiprinimas
|
Sukurti
aplinkos oro taršos neigiamo poveikio sveikatai vertinimo sistemą, vykdyti
poveikio vertinimą ir viešai skelbti vertinimo rezultatus, didinti visuomenės
informuotumą
|
Tyrimai,
planavimas, informavi-mas
|
Aplinkos
oro taršos poveikio vertinimo tobulinimas
|
Visi
sektoriai
|
Valstybės
lygiu
Vietos
lygiu
|
Sveikatos
apsaugos ministerija
NVSC
Aplinkos
apsaugos agentūra
Savivaldybės
|
2019
|
2030
|
60.000
|
|
