LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648, 657 IR 679 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4063

2021-05-19 Nr. 102-P-14

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė; Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Teisės ir administravimo departamento direktorė Jelena Vasilionkienė, Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus teisininkė Jolanta Dudoravičiūtė; Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Taškūnas, Policijos departamento atstovas Kęstutis Stelmokas, Susisiekimo ministerijos atstovai: Susiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas, Ateities susisiekimo politikos grupės vyriausioji patarėja Kristina Semėnė; Teisingumo ministerijos atstovai: Teisinių institucijų grupės vyresnieji patarėjai Jurgita Urbaitė ir Artūras Remeikis, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja Egidija Konopliova-Budrikienė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnysis patarėjas Tautginas Mickevičius; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininkas Evaldas Raistenskis; Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja Eglė Bilevičiūtė; Konstitucinio Teismo kancleris Vaidas Lubauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-04	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projektu siūlomuose įstatymo pakeitimuose daug kartų vartojamas „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistemos“ pavadinimas. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose.	Pritarti	Pastaba būtų aktuali tobulinant projektą, bet atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-04	6	5		2. Projekto 6 straipsniu siūloma keisti įstatymo 175-1 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad kai byla vedama per advokatą, ieškinyje arba atsiliepime į ieškinį „taip pat nurodomas advokato elektroninio pristatymo dėžutės adresas“. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal analizuojamo straipsnio 9 dalį advokatams procesiniai dokumentai bus įteikiami „kitomis nei Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema elektroninių ryšių priemonėmis“. Taigi įstatymo nuostatomis advokatai bus įpareigoti pateikti savo elektroninio pristatymo dėžutės adresus, kurie nebus naudojami dokumentų pristatymui. Manytina, jog toks siūlomas reikalavimas yra perteklinis, nepagrįstas bei nesuderintas su kitomis keičiamomis kodekso nuostatomis.	Pritarti	Pastaba būtų aktuali tobulinant projektą, bet atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-04	7			3. Projekto 7 straipsnio siūloma pakeisti kodekso 604 straipsnį ir nustatyti, kad antstolis procesinius dokumentus per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą įteikia „ne vėliau kaip kitą dieną po jų priėmimo“. Projekto 8 straipsniu siūlomo keisti kodekso 605 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įteikiant procesinį dokumentą per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma „po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena“. Vertinant šias nuostatas sistemiškai darytina išvada, jog siekiant įteikti procesinius dokumentus per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą ir kartu įgyvendinti minėtas kodekso nuostatas, antstolis procesinius dokumentus visuomet turės išsiųsti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą tą pačią dieną, kai jis priims tokius dokumentus. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas neaktualus atsižvelgiant į 2020-07-01 įsigaliojusią 604 straipsnio redakciją.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-04	8			4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 8 straipsniu siūloma kodekso 605 straipsnio 2 dalies pradžios formuluotė derintina su šio straipsnio 1 dalimi, todėl žodžiai „Kai antstolio procesinis dokumentas vykdymo proceso dalyviui įteikiamas“ keistini į žodžius: „Antstolio procesinį dokumentą vykdymo proceso dalyviui įteikiant“. Atitinkamai turėtų būti pataisyta ir likusi nuostatos dalis.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas neaktualus atsižvelgiant į 2020-07-01 įsigaliojusią 605 straipsnio redakciją.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-04	1			5. Siūlytina derinti projekte vartojamas formuluotes dėl procesinių dokumentų įteikimo ir atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai siūlomu teisiniu reguliavimų būtų teikiami elektroniniu būdu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje, po žodžių „Procesiniai dokumentai pateikiami“ atsisakyti žodžio „raštu“.	Nepritarti	Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti. Be to, „raštu“ yra paties procesinio dokumento forma, o ne procesinių dokumentų įteikimo būdas, tai neturi būti painiojama. Be to, tai galiojanti nuostata, kuri neturėtų būti keičiama, kai keičiamas tik įteikimo būdų reguliavimas.

3-4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Teisėjų taryba 2020-04-01				Teisėjų taryba, išnagrinėjusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 37¹straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Teismų įstatymo pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648, 657ir679 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 7, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 43¹straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66, 67 ir 67¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai), pagal kompetenciją teikia pastabas dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų taikymo pasekmių. Teisėjų tarybos vertinimu, atlikta Įstatymų projektų nuostatų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Įstatymų projektų paketo nuostatomis iš esmės daugeliu aspektų atsižvelgta į Nacionalinės teismų administracijos (toliau – Administracija) poziciją, išreikštą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2019 m. sausio 17 d. organizuotame suinteresuotų institucijų pasitarime, kuriame siekta suderinti esmines Įstatymų projektų nuostatas, taip pat išdėstytą Administracijos 2019 m. kovo 8 d. rašte Nr. 4R-354-(1.25) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ (toliau – Administracijos 2019 m. kovo 8 d. raštas) Susisiekimo ministerijai ir ankstesniuose Administracijos raštuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys į Įstatymų projektuose likusias dviprasmiškas ir neaiškias formuluotes, nustatančias, kaip procesiniai dokumentai (1) gali būti pateikiami teismui ir (2) įteikiami proceso dalyviams, kuriems teisės aktai ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytos sutartys nenustato pareigos gauti procesinius dokumentus teisingumo ministro nustatyta tvarka, t. y. per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – VEP) posistemį. Pažymėtina, kad šiuo metu (turėtų išlikti ir ateityje) tinkamiausia priemonė, padedanti teismams tinkamai įgyvendinti konstitucinę priedermę – vykdyti teisingumą, yra speciali teismo proceso įgyvendinimui sukurta ir sėkmingai naudojama priemonė – LITEKO VEP posistemis. LITEKO VEP posistemis laikytinas pagrindiniu būdu, kuriuo turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai teismui ir teismo įteikiami proceso dalyviams elektroninių ryšių priemonėmis (šios pozicijos Teisėjų taryba ir Administracija nuosekliai laikosi teiktose nuomonėse, pvz., Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 36P-140-(7.1.9) „Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko veiksmų“, taip pat Administracijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 4R-1217-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai, 2018 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. 4R-1435-(1.13) „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto derinimo“ Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Administracijos 2018 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 4R-1782-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai, Administracijos 2019 m. kovo 8 d. rašte Susisiekimo ministerijai, Administracijos 2019 m. spalio 10 d. rašte Nr. 4R-1544-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei). Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti principai reikalauja, kad institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, turi užtikrinti patogų teikiamų elektroninių paslaugų naudojimą fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat sprendimas dėl informacinių išteklių atitinkamo valdymo modelio parinkimo turi būti įvertintas atitinkamo sprendinio funkcionalumo (pvz., kad vienoje vietoje būtų galima matyti/valdyti bylos informaciją), saugumo, patikimumo, pagrįstumo, naudingumo kriterijų kontekste. Pirma, pažymėtina, kad galimybė pateikti teismui jau parengtus procesinius dokumentus ir gauti procesinius dokumentus iš teismo (t. y. įgyvendinti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau – E. pristatymo sistema) vienintelę funkciją) tėra viena iš LITEKO VEP posistemio naudotojams teikiamų paslaugų. Plačiai naudojama kaip palengvinanti teisingumo prieinamumą priemonė LITEKO VEP posistemyje yra numatyta galimybė asmeniui formuoti teismo proceso dokumentus tiesiogiai iš savo paskyros LITEKO VEP posistemyje (angl. on-line) pagal parengtas dokumentų formas (tai sudaro sąlygas asmeniui ir valstybei taupyti laiško išteklius, teisinių paslaugų gavimo/teikimo išlaidas ir kt.). Taip pat LITEKO VEP posistemyje įgyvendinta galimybė proceso dalyviui susipažinti su bylos eiga, jos medžiaga ir rezultatais, klausyti teismo posėdžių garso įrašų (tai yra itin aktualu siekiant efektyvaus asmens teisių teisingumo vykdymo procese įgyvendinimo). Be to, asmuo, naudodamasis LITEKO VEP posistemio teikiamomis paslaugomis, gali valdyti žyminio mokesčio, priteistų bylinėjimosi išlaidų informaciją, mokėti teismo paskirtas baudas ir kt. Antra, priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, nebūtų užtikrintas efektyvus ir racionalus (valstybės biudžeto lėšų taupymo aspektu) jau sukurtos ir sėkmingai veikiančios valstybės informacinės sistemos, kuriai sukurti buvo skirtos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos, – LITEKO VEP posistemio – panaudojimas. Trečia, aiškinamajame rašte nurodytas vienas iš siūlomų pakeitimų įtvirtinant prioritetinį ir (ar) privalomą dokumentų siuntimą naudojantis E. pristatymo sistema siekių – užtikrinti, kad dokumentai būtų siunčiami saugia ir patikima valstybės informacine sistema – LITEKO (įskaitant LITEKO VEP posistemį) yra užtikrintas. Pažymėtina, kad LITEKO yra užtikrinami aukštesni (nei E. pristatymo sistemoje) elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimai, t. y. tvarkoma elektroninė informacija yra ypatingos svarbos ir LITEKO priskiriama pirmai informacinių sistemų kategorijai. Tuo tarpu E. siuntų pristatymo sistemoje tvarkoma elektroninė informacija yra priskiriama vidutinės svarbos informacijos kategorijai, o E. siuntų pristatymo sistema yra priskiriama trečiajai kategorijai (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 3-9 patvirtintų Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų 13 punktas). Taigi neišnaudoti visų LITEKO VEP posistemio funkcionalumų ar juos dubliuoti su E. pristatymo sistema būtų akivaizdžiai neracionalu ir nepagrįsta. Administracija 2019 m. sausio 17 d. suinteresuotų institucijų pasitarime šią savo poziciją patvirtino, patikslindama, kad, priėmus Įstatymų projektus, asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus Įstatymų projektuose įvardytomis „kitomis“ elektroninių ryšių priemonėmis (t. y. teisingumo ministro nustatyta tvarka, naudojantis VEP posistemiu), taip pat tiems asmenims, kurie VEP posistemio naudotojais tapo iki Įstatymų projektų įsigaliojimo, procesiniai dokumentai ir toliau turėtų būti įteikiami (taip pat ir asmenų pateikiami teismui) per VEP posistemį. Tuo tarpu asmenims, kurie iki Įstatymų projektų įsigaliojimo nesinaudojo VEP posistemiu ir kuriems teisės aktai nenustato pareigos procesinius dokumentus teikti/gauti per VEP posistemį, kaip tai nurodyta ir Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, Įstatymų projektų nuostatomis turėtų būti apibrėžta galimybė kreiptis į teismą (ar teismui į asmenį) per VEP posistemį arba per E. pristatymo sistemą, kitais Įstatymų projektuose numatytais būdais. Šie aspektai Įstatymų projektuose turi būti tikslinami, nes į juos nėra atsižvelgta visa apimtimi, nors 2019 m. sausio 17 d. suinteresuotų institucijų pasitarimo metu išsakytiems pastebėjimams buvo pritarta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškinamajame rašte dėl Įstatymų projektų, kuriuose reglamentuojamas teismo procesas, pažymima, kad „<...> paliekama galimybė teismui spręsti, kokiu būdu būtų tinkamiausia informuoti asmenį, taip pat atsižvelgiant į asmens pateiktą pageidavimą dėl informacijos gavimo būdo (pagrįstai, skirtingai nei Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, nėra įteisinamas prioritetinis E. pristatymo sistemos naudojimas)“. Tačiau Įstatymų projektų nuostatos šią poziciją atspindi netiksliai ir sudaro prielaidą Įstatymų projektų nuostatas interpretuoti nevienareikšmiškai, todėl tikslintinos. Siekiant teisinio aiškumo, vientisumo, tikslumo, nuoseklumo tiek LITEKO VEP posistemio vartotojams, tiek teismui, nustatant aiškų ir nedviprasmišką eiliškumą, kuriuo kanalu procesinis dokumentas turėtų būti (į)teikiamas, vertinant būtent iš asmens perspektyvos, ir siekiant įtvirtinti, kad prioritetinė priemonė procesiniams dokumentams (į)teikti išliktų VEP posistemis (taip pat teisingumo ministro nustatytos kitos priemonės, t. y. Administracinių nusižengimų registras, Informacinė prokuratūros sistema), Įstatymų projektų nuostatos turėtų būti patikslintos, pvz., taip: 1. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „<...> per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą siunčia teismams, teikiamos neatlygintinai) arba teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami kitas elektroninių ryšių priemones“ reikėtų dėstyti taip: „per teismų informacinę sistemą ar naudodami kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą“. 2. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį reikėtų dėstyti taip: „Įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus teisingumo ministro nustatyta tvarka per teismų informacinę sistemą ar naudodami kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka, kai teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus šiomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems proceso dalyviams teismas procesinius dokumentus įteikia per teismų informacinę sistemą ar naudodamas kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, atsižvelgdamas į tai, kurį pageidaujamą procesinių dokumentų gavimo būdą proceso dalyvis yra nurodęs, jeigu jis yra nurodęs reikalingus kontaktinius duomenis“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atitinkamai tikslintinos kitos Įstatymų projektų nuostatos. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad, siekiant patogaus minėtų sistemų naudojimo, gali reikėti techninių pakeitimų, kuriuos kartu su E. pristatymo sistemos tvarkytoju bus galima suderinti ir atlikti iki Įstatymų projektų įsigaliojimo. E. pristatymo sistemos nuostatus, kuriuose reglamentuoti sistemos funkcionalumai, integracinės sąsajos, veiklos modelis, jos finansavimo ir kiti klausimai, siūloma pavesti tvirtinti Vyriausybei. Šiuo aspektu svarbu įvertinti finansinius kaštus, kuriems padengti turi būti skiriamos papildomos lėšos. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu jau yra sukurtas ir sėkmingai veikia LITEKO VEP posistemis, siekiant tinkamo Įstatymų projektų įgyvendinimo, būtinas LITEKO sąsajos sukūrimas su E. pristatymo sistema (tai paminėta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2833 (kuris taip pat susijęs su E. pristatymo sistemos vystymu valstybės mastu) aiškinamajame rašte). Tokiu atveju darbų atlikimo kaštai turėtų būti vertinami papildomai. Teisėjų taryba pažymi, kad LITEKO ir E. pristatymo sistemos integracijų įgyvendinimui būtinas tinkamas finansavimas.	Pritarti	Atsižvelgiant į Teisėjų tarybos pastabas projektą siūloma atmesti.
2.	Nacionalinė teismų administra-cija 2020-04-03				Nacionalinė teismų administracija pritaria Teisėjų tarybos rašte pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams ir papildomų pastabų pagal kompetenciją neturi.	Pritarti
3.	Teisingumo ministerija	7 8			Rengiant įstatymų projektus dėl E. pristatymo Susisiekimo ministerijoje buvo organizuoti suinteresuotų institucijų pasitarimai, kuriuose buvo nuspręsta, kad tais atvejais, kai dokumentų įteikimui yra sukurtos ir naudojamos tam tikros sistemos (pvz., Liteko, Antstolių informacinė sistema), E. pristatymas taps alternatyviu ar papildomu įteikimo būdu, o įteikimas per paminėtas sistemas ir toliau išliks. Atsižvelgiant į tai, CPK ir Antstolių įstatymo projektuose, kuriuos betarpiškai rengė Teisingumo ministerija, buvo numatytas įteikimas ne tik per E. pristatymo sistemą, bet ir kitomis el. ryšių priemonėmis, kai yra CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyti pagrindai (kai įteikiama nurodytoje dalyje išvardintiems asmenims, taip pat kitiems asmenims, jeigu jie patys išreiškia norą dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis). Aktualu, kad po E. pristatymo projektų parengimo iš esmės pasikeitė situacija - 2019 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2721 (toliau – CPK pakeitimo įstatymas), kuriuo iš esmės pasikeitė dokumentų įteikimo vykdymo procese tvarka: iki pakeitimų el. ryšių priemonėmis antstolis dokumentus įteikdavo tik CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytiems asmenims ir kitiems asmenims, kurie to pageidauja, o nuo 2020 m. liepos 1 d. el. ryšių priemonėmis įteikiama absoliuti dauguma dokumentų (CPK 604 ir 605 str.): registruota pašto siunta įteikiami tik pirminiai dokumentai, kuriais skolininkas informuojamas apie užvestą bylą; vėlesni dokumentai bylose iki 1000 Eur skolų išieškojimo įteikiami el. ryšių priemonėmis, išskyrus tam tikrus CPK nustatytus atvejus (pvz., patvarkymas dėl areštuoto turto vertės), bylose virš 1000 Eur skolų išieškojimo dokumentai siunčiami registruota pašto siunta, tačiau nors vieną dokumentą įteikus (skolininką informavus apie užvestą bylą), vėlesni dokumentai siunčiami el. ryšių priemonėmis (išskyrus tuos pačius CPK nustatytus atvejus, kai ypač svarbūs dokumentai siunčiami registruota pašto siunta). Taigi šie pakeitimai numato kur kas platesnį dokumentų įteikimą el. ryšių priemonėmis, nei E. pristatymo projektuose numatytas teisinis reguliavimas, ir projekto priėmimas iš esmės reikštų grįžimą į iki 2020 m. liepos 1 d. buvusią situaciją. Be to, CPK pakeitimo įstatymas numato, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. vykdomosios bylos turi būti tvarkomos elektronine forma Antstolių informacinėje sistemoje, todėl Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (2020 m. liepos 17 d. redakcija), 3 punkte buvo nustatyta, kad visus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų formų procesinius dokumentus antstolis turi rengti Antstolių informacinėje sistemoje, Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205 buvo nustatyta, kad antstolio procesiniai dokumentai, kai CPK nustatytais atvejais jie turi būti įteikiami el. ryšių priemonėmis, įteikiami per Antstolių informacinę sistemą (asmens pageidavimu, jo nurodytu el. paštu taip pat gali būti siunčiami pranešimai apie į Antstolių informacinę sistemą patalpintą jam adresuotą naują procesinį dokumentą ir šio dokumento kopija). Taigi, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir tam tikslui sukurti Antstolių informacinės sistemos funkcionalumai užtikrina greitą, ekonomišką ir efektyvų antstolio procesinių dokumentų įteikimą el. ryšių priemonėmis. Jeigu būtų priimtas Projekte siūlomas teisinis reguliavimas, labai padidėtų administracinė našta antstoliams, nes reikėtų administruoti skirtingus dokumentų įteikimo procesus, taip pat pabrangtų išieškojimo procesas, nes iš esmės būtų grįžta į iki 2020 m. liepos 1 d. buvusią situaciją, kai dauguma dokumentų buvo įteikiami registruota pašto siunta. Siūlytume CPK ir Antstolių įstatymų projektus patikslinti atsižvelgiant į nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusias CPK pakeitimo įstatymo nuostatas, t. y. nekeisti CPK 604 ir 605 straipsniuose nustatytos antstolio procesinių dokumentų įteikimo tvarkos.	Pritarti	Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai, numatantys greitą, ekonomišką ir efektyvų dokumentų įteikimą per Antstolių informacinę sistemą, t. y. antstolio dokumentų įteikimo klausimas jau yra išspręstas kitomis, nei projekte numatytos, priemonėmis, tikslinga iš projekto pašalinti nuostatas, numatančias antstolio dokumentų įteikimą per E. pristatymo sistemą.
4.	Teisingumo ministerija	6 14			DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-840 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4066 Siūlome TTK nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, „kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 19 punkte siūloma įtvirtinti, kad tarp Gyventojų registre tvarkomų duomenų yra ir informacinės sistemos aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Negalima pritarti, kad įstatymo projekte Nr. XIIIP-4066 prieš formuluotę „E. pristatymo dėžutės adresas“ būtų pridedamas žodis „aktyvios“, nes bus iškreipiama šio įstatymo projekto pataisos prasmė. Atkreipiame dėmesį, kad ir kituose kartu su projektu teikiamuose įstatymų projektuose, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP-4077, išskyrus įstatymo projektą Nr. XIIIP-4067, turi būti reikalaujama pateikti „elektroninio pristatymo dėžutės“, o ne „aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės“ adresą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina visų kartu teikiamų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje, įskaitant ir įstatymo projektą Nr. XIIIP-4063.	Pritarti	Pastaba būtų aktuali tobulinant projektą, bet atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti.
5.	Teisingumo ministerija	6 11 12			Dėl CPK projekto norėtume atkreipti dėmesį, kad papildomai tikslintinos šiuo projektu keičiamo CPK 175(1) 4 d., 640 str. 5 p. ir 644 str. 7 p. nuostatos, iš viso atsisakant reikalavimo, kad asmuo raštu praneštų apie savo E. pristatymo sistemos elektroninio pašto adreso pasikeitimą.	Pritarti	Pastaba būtų aktuali tobulinant projektą, bet atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti.
6.	Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2020-04-16	4			Informuojame, kad Lietuvos antstolių rūmai pagal kompetenciją išanalizavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648, 657 ir 679 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4063 (toliau – CPK pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 43¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4070 (toliau – Antstolių įstatymo pakeitimo projektas). Dėl CPK pakeitimo projekto turime šias pastabas: Dėl projekto 4 straipsnio Pagal projekto 4 straipsnyje siūlomą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies pakeitimą, ši dalis būtų taikoma tik tais atvejais, kai procesinis dokumentas įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta. Siūlome, kad 123 straipsnio 3 dalis būtų taikoma ir tuo atveju, kai procesinis dokumentas įteikiamas per antstolius, jos pirmą sakinį išdėstant taip: „3. Kai procesinis dokumentas įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta arba per antstolius ir procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.“	Nepritarti	Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti. Be to, Projektu siūlomi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimai sistemiškai susiję su Projektu keičiamomis CPK 117 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos būtų skirtos tiems atvejams, kai adresato Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau – e. pristatymo sistema) elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir procesinis dokumentas siunčiamas per e. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta.
7.	Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2020-04-16	7			Dėl projekto 7 straipsnio Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019-11-04 išvadoje Nr. XIIIP-4063 išdėstytoms pastaboms dėl CPK pakeitimo projekto 7 straipsnio, kuriuo keičiamas CPK 604 straipsnis. Atsižvelgdami į minėtas Teisės departamento pastabas, siūlome CPK 604 dėstyti taip: „604 straipsnis. Antstolio procesinių dokumentų įteikimo būdai Antstolis procesinius dokumentus ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų priėmimo vykdymo proceso dalyviams įteikia asmeniškai arba išsiunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu yra šio Kodekso 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytos sąlygos, registruotąja pašto siunta, kitais šio Kodekso VI dalyje nurodytais būdais. Kai adresato elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, procesinis dokumentas siunčiamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta. Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą procesinio dokumento gavimo būdą ir reikalingus kontaktinius duomenis, procesinis dokumentas jam įteikiamas šiuo būdu.“ Be to, pasigedome aiškesnio detalizavimo, kaip Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema (toliau – E. pristatymo sistema) veiks kartu su Antstolių informacine sistema (toliau – AIS). Aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad, siekiant užtikrinti visuotinį naudojimąsi E. pristatymo sistema ir užtikrinti naudojimosi ja patogumą, planuojama pagal poreikį kurti E. pristatymo sistemos ir kitų informacinių sistemų (pavyzdžiui, AIS) integracines sąsajas. Manome, kad integracinės E. pristatymo sistemos ir AIS sąsajos sukūrimas nėra tik patogumo klausimas, o yra būtinas tam, kad CPK pakeitimo projektas galėtų būti įgyvendintas. Pažymėtina, kad antstoliai per 2019 metus AIS parengė ir elektroniniu parašu patvirtino daugiau kaip 3,4 mln. procesinių dokumentų, skirtų proceso šalims (vidutiniškai vienas antstolis per metus – virš 30 000, apie 120 per vieną darbo dieną). Jei norint išsiųsti visus šiuos dokumentus juos reikėtų iš AIS išsisaugoti į kompiuterį ir vėl įkelti į E. pristatymo sistemą, CPK pakeitimo projekto įgyvendinimas būtų neįmanomas darbo laiko sąnaudų ir kaštų prasme. Atsižvelgdami į tai, siūlome įvertinti ir numatyti kompetentingų institucijų lėšų, skirtų E. pristatymo ir AIS integracinės sąsajos sukūrimui, poreikį, kaip būtiną sąlygą CPK pakeitimo projekto įgyvendinimui. Be to, pažymėtina, kad pagal siūlomą CPK 604 straipsnio redakciją būtų nustatyta, kad antstolis procesinius dokumentus <...> įteikia <...> kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu yra šio Kodekso 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytos sąlygos. Nėra aišku, kokios „kitos elektroninių ryšių priemonės“ turimos omenyje ir kokios sąlygos reikalingos šiuo atveju (175¹ straipsnio 9 dalyje kalbama tik apie teismo procesinių dokumentų įteikimą). Siūlome detalizuoti šią nuostatą nurodant, kad antstolis gali įteikti procesinius dokumentus naudodamasis AIS. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iki CPK pakeitimo projekto įsigaliojimo turės būti pakeistas ir Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205 „Dėl Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pažymėtina, kad, priimant CPK pakeitimo projektą reikėtų įvertinti ir tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalios naujos CPK 604 ir 605 straipsnių redakcijos.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti. Be to, Pasiūlymas neaktualus atsižvelgiant į 2020-07-01 įsigaliojusią 604 straipsnio redakciją.
8.	Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2020-04-16	10			Dėl projekto 10 straipsnio Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 631 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad rašytinis vykdomasis dokumentas grąžinamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pasirašytinai arba registruotąja pašto siunta. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomasis raštas negali būti žodinis, šiuo atveju „rašytinis“ reiškia „popierinis“. Manytina, kad popierinis vykdomasis dokumentas negalėtų būti grąžinamas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 631 straipsnio 7 dalyje siūlome išbraukti žodį „rašytinis“.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti. Be to, Pasiūlymas neaktualus, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos siūlymą nekeisti 631 straipsnio.
9.	Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2020-04-16				Dėl kitų klausimų Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalios nauja CPK 654 straipsnio redakcija. Siūlome CPK pakeitimo projekte keisti ir įsigaliosiantį CPK 654 straipsnį, jį išdėstant taip: „654 straipsnis. Pirminiai vykdomieji veiksmai Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, ~~taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis~~. Šis patvarkymas įteikiamas skolininkui šio Kodekso 604 straipsnyje nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti. Be to, 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos 604, 605 ir 654 straipsnių redakcijos, numatančios procesinių dokumentų įteikimą el. ryšių priemonėmis – absoliuti dauguma antstolio procesinių dokumentų bus įteikiami el. ryšių priemonėmis, o registruota pašto siunta bus siunčiami tik patys svarbiausi dokumentai, tame tarpe ir 654 straipsnyje nurodytas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad šis patvarkymas turi ypatingą reikšmę, nes juo skolininkas informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą priverstinio išieškojimo procesą, būtina užtikrinti maksimalias galimybes šį dokumentą įteikti. Pritarus siūlymui, nurodytas patvarkymas skolininkui būtų siunčiamas el. ryšių priemonėmis ir tais atvejais, kai antstolis neturės skolininko el. pašto adreso, skolininkas net negaus pranešimo apie į Antstolių informacinę sistemą pateiktą jam adresuotą antstolio dokumentą ir su juo nesusipažins, t. y. priverstinio išieškojimo procesas bus pradėtas neinformavus skolininko.
10.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2020-06-				Atliekant antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad Įstatymų projektais siekiama sistemiškai ir nuosekliai valstybės mastu įteisinti saugią ir patikimą valstybės informacinę sistemą, kurios naudojimas efektyvintų teikiamų viešųjų, administracinių ir kitų paslaugų gavimą ir viešojo administravimo subjektų veiklą. Atlikę antikorupcinį vertinimą, teigiamai vertiname tikslą – reglamentuoti pareigą viešojo administravimo subjektams rengti ir keistis tarpusavyje parengtais elektroniniais, o ne popieriniais dokumentais, racionaliai naudojant tiek žmogiškuosius, tiek finansinius išteklius, tačiau visiškai objektyviai įvertinti šių Įstatymų projektų įtaką visuomeniniams santykiams antikorupciniu požiūriu nėra galimybės, kadangi dalis Įstatymų projektuose siūlomų nuostatų bus detalizuojama įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (pagal Įstatymų projektų aiškinamąjį raštą įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai bus keičiami priėmus Įstatymų projektus). Įstatymų projektams pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime.	Pritarti	Pastaba būtų aktuali tobulinant projektą, bet atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-11-27				*	Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4059 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas.	Nepritarti	Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti.
2.	Ekonomikos komitetas 2020-04-29					Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4063 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti jį pagal Teisės departamento ir Lietuvos antstolių rūmų pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas.	Nepritarti	Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonę, komiteto klausymuose ir pasitarimuose išsakytus argumentus:

1. Priėmus Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3329, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje suformuluota išimtis, nustatanti, kada nebūtina naudotis e.pristatymo sistema. Pagal šią išimtį Civilinio proceso kodekso pakeitimai nebėra būtini.

2. Šiuo metu tinkamai įgyvendinti konstitucinę priedermę – vykdyti teisingumą, yra speciali teismo proceso įgyvendinimui sukurta ir sėkmingai naudojama priemonė – LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų ( toliau –VEP) posistemis. LITEKO VEP posistemis laikytinas tinkamiausiu būdu, kuriuo turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai teismui ir teismo įteikiami proceso dalyviams elektroninių ryšių priemonėmis:

1) Institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, turi užtikrinti patogų teikiamų elektroninių paslaugų naudojimą. Sprendimas dėl informacinių išteklių atitinkamo valdymo modelio parinkimo turi būti įvertintas atitinkamo sprendinio funkcionalumo, saugumo, patikimumo, pagrįstumo, naudingumo kriterijų kontekste.

2) Galimybė pateikti teismui jau parengtus procesinius dokumentus ir gauti procesinius dokumentus iš teismo per E. pristatymo tėra viena iš LITEKO VEP posistemio naudotojams teikiamų paslaugų.

3) Priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, nebūtų užtikrintas efektyvus ir racionalus valstybės biudžeto lėšų taupymo aspektu jau sukurtos ir sėkmingai veikiančios valstybės informacinės sistemos, kuriai sukurti buvo skirtos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos, – LITEKO VEP posistemio – panaudojimas.

4) LITEKO, įskaitant LITEKO VEP posistemį, yra užtikrinami aukštesni nei E. pristatymo sistemoje elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimai.

Taigi neišnaudoti visų LITEKO VEP posistemio funkcionalumų ar juos dubliuoti su E. pristatymo sistema būtų neracionalu ir nepagrįsta.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė