LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
žMOGAUS TEISIŲ kOMITETO
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO NR. I-1593 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
Nr. XIVP-3402
2024-04-17 Nr. 112-P-13
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis; Komiteto nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; Komiteto biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; Komiteto biuro padėjėja Ingrida Aidietienė.
Kviestieji asmenys. Krašto apsaugos ministerijos atstovai: viceministras Žilvinas Tomkus; Karo tarnybos ir personalo departamento laikinai direktoriaus pareigas einantis plk. ltn. Deimantas Čyžius; Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, atstovai Tomas Vainius ir Jurgita Banytė. Lietuvos kariuomenės atstovai: Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos mjr. Gedeminas Davydovas; Teisės departamento Teisės aktų vertinimo ir rengimo skyriaus patarėjas mjr. Raimondas Ramonas. Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėja Agnė Trimonienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
|
|
|
|
1.1 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
1 |
|
|
1. Projekto 1 straipsnio pavadinime bei šio straipsnio pakeitimų esmėje įrašytinas keičiamo įstatymo numeris „Nr. I-1593“.
|
Pritarti |
|
|
1.2 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
1 |
|
|
2. Tikslintinos projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Karo prievolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) preambulėje pateiktos nuorodos į Konstitucijos straipsnių dalis, kadangi jos turi būti rašomos įvardžiuotine skaitvardžio forma, pvz., Konstitucijos 3 straipsnio antroji dalis, 139 straipsnio pirmoji dalis ir kt. (žr. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 86 punkto reikalavimus). Be to, preambulėje teikiama nuoroda į Konstitucinio Teismo nutarimą, turi atitikti Rekomendacijų 87 punkte nustatytą reikalavimą (turi būti nurodomas sprendimui suteiktas numeris (jeigu yra), nesant suteikto sprendimo numerio – bylos numeris). |
Pritarti |
|
|
1.3 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
1 |
|
|
3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teikiamą projektą karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimui taikomos skirtingos taisyklės, jas administruoja skirtingos institucijos, keičiamo įstatymo 1 straipsnyje vietoj žodžio „jos“ įrašytinas žodis „jų“. |
Pritarti |
|
|
1.4 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
3 |
1 |
1 |
4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad nuo karo prievolės atleidžiami ir asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 2.10 straipsnį, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje, pagal Civilinio kodekso 2.11 straipsnį fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Tuose pačiuose straipsniuose nustatyta, kad teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą, o ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos riboto veiksnumo teisinės pasekmės atsiranda tik toje srityje. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad asmens riboto veiksnumo nustatymas paskolų, vartojimo kredito sutarčių, nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo, disponavimo sutarčių sudaryme, neturėtų būti kliūtis jam atlikti privalomąją karo tarnybą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas turėtų būti patikslintas, nustatant, kad nuo karo prievolės atleidžiami asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais tiesiogiai su karo tarnyba susijusiose srityse. |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į kario profesijos specifiką bei jai keliamus aukštesnius reikalavimus, laikytina, kad asmenys, pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais bet kurioje srityje, netinkami ir privalomajai pradinei karo tarnybai. Kario pažeidžiamumas net ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvardintose srityse gali kelti pavojų sklandžiam kariuomenės veikimui, turtui ir reputacijai. |
|
1.5 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
3 |
1 |
3 |
5. Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas, nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra numatyta galimybė savo noru atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir asmenims, kurie dėl sveikatos būklės pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai (aišku, jeigu atitinka Lietuvos kariuomenės komplektavimo personalu poreikius). Pažymėtina, kad jeigu tokia galimybė suteikta asmenims su negalia, tai leidžia daryti išvadą, kad ir asmens sveikatos būklė neturėtų lemti absoliutaus draudimo jam atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas taip pat implikuoja, kad karo prievolininkai, kurie neatitinka sveikatos būklės reikalavimų, gali būti paskirti į privalomąją pradinę karo tarnybą. |
Pritarti |
|
|
1.6 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
3 |
1 |
6 |
6. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas neturėtų būti patikslintas, vietoj jungtukų „ir (ar)“ įrašant tik jungtuką „ir“, nes siūloma formuluotė suponuoja tokį reguliavimą, pagal kurį nuo karo prievolės negalės būti atleidžiamos moterys, kurios bus baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas. Be to, derinant šį punktą su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, vietoj žodžių „yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas“ įrašytini žodžiai „įgijusios aukštąjį išsilavinimą baigus medicinos ar slaugos ir akušerijos studijų krypčių studijas“. |
Pritarti |
|
|
1.7 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
4 |
|
3 |
7. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkte prieš žodžius „savanorių karo tarnyboje“ įrašytini žodžiai „krašto apsaugos“, o prieš žodžius „kariuomenės vado“ – žodis „Lietuvos“. |
Pritarti |
|
|
1.8 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
4 |
|
5 |
8. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 punkte vietoj žodžių „kitose NATO ar Europos Sąjungos valstybėse narėse‘ įrašytini žodžiai „kitoje NATO ar Europos Sąjungos valstybėje narėje“. |
Pritarti |
|
|
1.9 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
5 11 |
2 3 |
|
9. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „(įskaitytinai)“, siūlome aiškiai nurodyti, iki kada asmuo gali būti šaukiamas į privalomąją pradinę karo tarnybą, t. y. iki kol asmuo sukaks atitinkamai 22, 39, 23 ar 31 metus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 daliai. |
Pritarti |
|
|
1.10 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
5 |
3 |
1 |
10. Siekiant teisės normų suderinamumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „mėnesiai“ siūlome įrašyti formuluotę „išskyrus šios dalies 2-4 punktuose nurodytus atvejus“. |
Pritarti |
|
|
1.11 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
5 6 10 10 12 |
3 5 1 3 4 |
3
2 |
11. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „į šios dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatytą privalomąją pradinę karo tarnybą, raštu“ įrašytini žodžiai „į privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau“, nes šios dalies 1, 2 ir 4 punktuose nėra numatytos skirtingos privalomosios pradinės karo tarnybos, o tik diferencijuojamas privalomosios pradinės karo tarnybos trukmės laikotarpis skirtingas sąlygas atitinkantiems karo prievolininkams. Atitinkamai ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „atitinkamos trukmės šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punkte nustatytą“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytos trukmės“, 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „numatytą“ – žodžiai „nustatytos trukmės“, 10 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „privalomąją pradinę karo tarnybą, nustatytą šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 (arba 4) punkte“ – formuluotė „šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 (arba 4) punkte nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą“, o 12 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „nustatytą“ - žodžiai „nustatytos trukmės“. |
Pritarti |
|
|
1.12 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
5 |
5 |
|
12. Atsižvelgiant į tai, kad ne ilgiau kaip 3 metus gali trukti laikotarpis, kurio metu dalimis gali būti organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba, o ne pati privalomoji pradinė karo tarnyba (kurios trukmė pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktą yra nuo 160 iki 200 dienų), keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies antrąjį sakinį siūlome dėstyti taip: „Laikotarpis, kurio metu dalimis gali būti organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba, gali trukti ne ilgiau kaip 3 metus“. |
Pritarti |
|
|
1.13 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
5 8 |
7 2N |
|
13. Manytina, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje išdėstytos nuostatos yra ne 5 straipsnio, nustatančio privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sąlygas, o 8 straipsnio, reglamentuojančio paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos sąlygas, reguliavimo dalykas (manome, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalis turėtų būti dėstoma kaip 8 straipsnio 2 dalis). |
Pritarti |
|
|
1.14 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
6 |
3 |
|
14. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „paskyrimo“ neturėtų būti įrašytas žodis „jo pašaukimo“, nes šis straipsnis reguliuoja būtent asmenų šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą, o ne šauktinio paskyrimo į konkrečią tarnybos atlikimo vietą. Nelogiškas būtų toks reguliavimas, pagal kurį asmuo iki paskyrimo (t. y. jau pašauktas, bet dar nepaskirtas į konkrečią tarnybos atlikimo vietą) datos gali raštu pareikšti norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. |
Nepritarti |
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad karo prievolininkų šaukimas (toliau – šaukimas) – procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos. Šia nuostata siekiama sudaryti sąlygas asmeniui pareikšti norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą iki jo paskyrimo atlikti ją. (Pareiškusiems norą asmenims teikiamos tam tikros privilegijos.) |
|
1.15 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
6 |
4 |
|
15. Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis pildytina nuostatomis, aiškiai nustatančiomis, kokia tvarka vykdomas šaukimas pagal šio straipsnio 5 dalyje nurodytas pirmumo grupes, t. y. nėra aišku, kada šaukimas iš pirmosios grupės karo prievolininkų visumos sustabdomas, ir pradedamas šaukimas iš antrosios grupės karo prievolininkų, o paskui – ir iš trečiosios grupės. |
Nepritarti |
Krašto apsaugos ministerijos nuomone, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pirmiausia šaukiami privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į metinį karo prievolininkų sąrašą įrašyti noro ją atlikti nepareiškę karo prievolininkai, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytą trukmę ir kitus nei trukmė šiuose punktuose nurodytus reikalavimus. Tai reikštų, kad pirmiausiai į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami karo prievolininkai įrašyti į pirmąją grupę, jų nepakakus nustatytam privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiui pašaukti, šaukiami karo prievolininkai įrašyti į antrąją grupę, vėliau, esant poreikiui, šaukiami iš trečiosios. |
|
1.16 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
6 |
4 |
|
16. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje brauktini žodžiai „nei trukmė“. |
Pritarti |
|
|
1.17 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
6
|
5
|
1,2,3 |
17. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą reikėtų patikslinti, nurodant, kad į pirmąją grupę įtraukiami karo prievolininkai, jeigu išnyko šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punktuose numatyti pagrindai, kurių pagrindu jiems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka. Taip pat siūlytina šiame punkte vietoj žodžio „paskirti“ įrašyti žodį „pašaukti“. Jeigu būtų atsižvelgta į šias pastabas atitinkamai turėtų būti patikslinti ir šios dalies 2 bei 3 punktai. |
Pritarti |
|
|
1.18 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
6 |
5 |
2 |
18. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj žodžių „taip pat karo prievolininkai, kurie studijuoja“ reikėtų įrašyti žodžius „taip pat karo prievolininkus, kurie studijuoja“, nes šia nuostata siekiama iš antrosios grupės eliminuoti karo prievolininkus, kurie studijuoja, o ne nustatyti, kad tokie karo prievolininkai įtraukiami į antrą grupę. |
Pritarti |
|
|
1.19 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
6 |
5 |
|
19. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (ar kuri kita šio straipsnio dalis) neturėtų būti papildyta, nurodant, kur įtraukiami (arba nebeįtraukiami) karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą buvo įtraukti į trečiąją grupę, bet nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos. Toks patikslinimas, mūsų nuomone, reikalingas, nes neaiškus šių pirmumo grupių sudarymo santykis su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad vykdant šaukimą, privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama karo prievolininkams, kurie, šaukimui pasibaigus, lieka nepašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos. Todėl nėra aišku, kada būtų priimamas sprendimas dėl tarnybos atidėjimo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, nuo karo prievolininko perkėlimo šaukimui pasibaigus į žemesnę pagal pirmumą grupę (kitais metais vykdomam šaukimui). |
Pritarti |
|
|
1.20 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
6 |
6 |
|
20. Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį „Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras stebi šio įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys.“ Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokios procedūros turimos mintyje ir kodėl jas nusakant vartojama daugiskaita, nes iš esmės projekte yra vienintelė nuostata – keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, kurioje yra reglamentuojama metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūra. Siekiant aiškumo, projekte reikėtų aiškiai nurodyti, kokią konkrečiai procedūrą ar procedūras stebi įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys. |
Pritarti |
|
|
1.21 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
7 |
|
|
21. Manytume, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio turinys neatitinka jo pavadinimo – „Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrų stebėjimas“, nes jame iš esmės nėra jokių nuostatų, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalis, kuriomis būtų reglamentuojamas pats stebėjimo procesas ar stebėtojų teisės. |
Pritarti |
|
|
1.22 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
6 |
7 |
4 |
22. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 4 punkte vietoj žodžių „į kurią“ įrašytinas žodis „kuriai“. |
Pritarti |
|
|
1.23 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
7 |
2 |
2,3 |
23. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžių „korupcinio pobūdžio nusikaltimo“ įrašytini žodžiai „kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 3 punktui. |
Pritarti |
|
|
1.24 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
7 |
2 |
5 |
24. Svarstytina, ar nereiktų patikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto, nustatant tam tikrą terminą, kuriam praėjus nuo buvimo uždraustos organizacijos nariu, šis asmuo galėtų būti skiriamas stebėti metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrų. |
Pritarti |
|
|
1.25 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
7 |
4 |
|
25. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „dalyvaujančių“ įrašytinas žodis „stebinčių“. |
Pritarti |
|
|
1.26 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
8 |
2 |
3 |
26. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte brauktini žodžiai „kuri nėra įgijusi pagrindinio karinio parengtumo“, nes siūloma formuluotė suponuoja tai, kad moteris, kuri jau yra įgijusi pagrindinį karinį parengtumą, negalėtų jos prašymu būti paleista iš privalomosios pradinės karo tarnybos. |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis karinis parengtumas paprastai įgyjamas per pirmus 3 mėn., manytina, kad tai pakankamas laiko tarpas susipažinti su tarnybos specifika, krūviais ir užduotimis bei priimti sprendimą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos tęsimo. Paleidimas iš tarnybos, įgijus pagrindinį karinį parengtumą, įtakotų tolimesnį karinio vieneto, kuriame atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, karinį rengimą, nustatytų užduočių planavimą ir vykdymą bei neracionalų resursų naudojimą. |
|
1.27 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
8 |
3 |
3 |
27. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą reikėtų papildyti, nurodant, kokia būtų privalomosios pradinės karo tarnybos tolesnio atlikimo tvarka tuo atveju, kai įsiteisėtų teismo nuosprendis, kuriuo karys būtų nuteistas už nusikaltimą ir jam skirta bausmė, dėl kurios jis negalėtų tęsti tarnybos, tačiau jis prašymo paleisti iš privalomosios pradinės karo tarnybos nepareikštų. |
Pritarti |
|
|
1.28 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
8 |
3 |
4 |
28. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkto formuluotę reikėtų patikslinti, nes iš jos nėra aišku, ar pagrindinio karinio parengtumo įgijimas yra savarankiška paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos sąlyga, ar tik siekiama nustatyti, kad profesinės karo tarnybos sutartį arba kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį gali sudaryti tik pagrindinį karinį parengtumą įgijęs asmuo. Pastaruoju atveju, žodžius „yra įgijęs pagrindinį karinį parengtumą“ siūlytume braukti kaip ne tik perteklinius ir šiek tiek klaidinančius, tačiau ir kaip neatitinkančius šio įstatymo reguliavimo dalyko. |
Pritarti |
|
|
1.29 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
9 |
3 |
|
29. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti nuorodą į šio įstatymo 10 straipsnį, o ne į 10 straipsnio 1 dalį, nes 1 dalyje nustatyti atidėjimo individualia tvarka pagrindai, o ne pati tvarka. |
Pritarti |
|
|
1.30 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
10 |
1 |
2 |
30. Nėra aiški keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte pateikta nuoroda į šio straipsnio 3 dalį, kuria siekiama nustatyti, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama šiame punkte nurodytiems karo prievolininkams, tačiau šiame punkte jokia karo prievolininkų grupė nėra išskirta. Minėtame 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte tiesiog numatytos sąlygos, kurioms esant tarnyba neatidedama 10 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytiems karo prievolininkams. |
Pritarti |
|
|
1.31 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
10 14 |
1 11 |
10 |
31. Atžvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio nuostatas, slaugomam ar prižiūrimam asmeniui su negalia gali būti 36 mėnesiams skiriamas aprūpintojas, siūlome keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyti galimybę atidėti karo prievolę prievolininkui, kuris paskirtas asmens su negalia aprūpintoju. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 11 punktas. |
Pritarti |
|
|
1.32 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
10 14 18 22 |
|
|
32. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnį siūlome papildyti nauja dalimi, nustatančia subjektą (-us), įgaliotą (-us) priimti sprendimą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo karo prievolininkams individualia tvarka. Taip pat nėra aišku, ar tarnyba individualia tvarka būtų atidedama neapibrėžtam laikotarpiui (t. y. kitais metais vykdomo šaukimo metu vėl tikrinama, ar neišnyko atidėjimą lėmusios aplinkybės, ar, vis dėlto, priimant sprendimą atidėti tarnybą iš karto nustatomas konkretus terminas, kuriam praėjus karo prievolininkas įrašomas į atitinkamą šaukimo pirmumo grupę). Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 14 straipsniui, kuriame reglamentuojamas alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimas, 18 straipsniui, nustatančiam aktyviojo rezervo karių šaukimo į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidėjimą, bei 22 straipsniui, kuriame nustatytos tarnybos paskelbus mobilizaciją atidėjimo sąlygos. |
Pritarti |
|
|
1.33 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
11 |
|
|
33. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio pavadinime prieš žodį „aprūpinimo“ įrašytini žodžiai „alternatyviosios tarnybos prievolininkų“. |
Pritarti |
|
|
1.34 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
11 |
4 |
|
34. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatų tarpusavio santykis, nes vienoje nuostatoje nustatyta, kad alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama alternatyviosios tarnybos prievolininko gyvenamosios vietos savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje jo šeimos nariai turi nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ar jų dalį, tuo tarpu kitoje nuostatoje – kad tuo atveju, kai alternatyviosios tarnybos prievolininkas ar jo šeimos nariai neturi Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama atsižvelgiant į alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos poreikį ir alternatyviosios tarnybos prievolininko išreikštą norą dėl tarnybos vietos. Kitaip sakant, nuostata, nustatanti, kad alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama alternatyviosios tarnybos prievolininko gyvenamosios vietos savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje prievolininko šeimos nariai turi nuosavybės teise turimų patalpų, paneigiama kita nuostata, numatančia, kad prievolininko gyvenamosios vietos kriterijus nebėra svarbus, jei jis ar jo šeimos nariai neturi nuosavybės teise turimų patalpų. Pažymėtina, kad asmenys labai dažnai gyvena bei deklaruoja savo gyvenamąją vietą patalpose, kurias valdo ir naudojasi jomis ne nuosavybės teise, o kitais valdymo pagrindais. |
Pritarti |
|
|
1.35 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
11 |
7 |
|
35. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalis tikslintina, nurodant, kad alternatyviosios tarnybos prievolininkai laikinąja gyvenamąja patalpa aprūpinami, kai jie patys ar jų šeimos nariai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies neturi būtent alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vietoje (atitinkamoje savivaldybėje). Taip pat pažymėtina, kaip jau minėta aukščiau, karo prievolininkai gali gyventi ir tokiose patalpose, kurias valdo ir naudojasi jomis ne nuosavybės teise, o kitais valdymo pagrindais. |
Pritarti |
|
|
1.36 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
11 |
9 |
|
36. Tikslintinas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalies paskutinis sakinys, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kurio karo prievolininkams nustatyto dydžio negali viršyti alternatyviosios tarnybos prievolininkams nustatomas atlyginamų kelionės išlaidų dydis. |
Pritarti |
|
|
1.37 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-20 |
11 |
13 |
|
37. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 13 dalyje turėtų būti patikslinta dispozicinė nuoroda, nes šio straipsnio 6 dalyje jokie asmenys (šeimos nariai ar artimieji giminaičiai) nėra nurodyti. |
Pritarti |
|
|
1.38 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
11 33 |
16 2
|
3 |
38. Tikslintina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 16 dalis, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atliekama ne visose nevyriausybinėse organizacijose, bet tik viešosios naudos nevyriausybinėse organizacijose. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas. |
Pritarti |
|
|
1.39 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
12 |
N |
|
39. Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pateikia karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai, kuri šį prašymą perduoda alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančiai institucijai. Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir sprendimą dėl prašymų pagrįstumo priima komisija, sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, aukštųjų mokyklų atstovų (toliau – komisija). Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu komisija gauna karo prievolininkų prašymus. Manome, kad projektą reikėtų papildyti nuostata, kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija perduoda karo prievolininkų pateiktus prašymus nagrinėti komisijai arba, kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija organizuoja karo prievolininkų pateiktų prašymų nagrinėjimą komisijoje. |
Pritarti |
|
|
1.40 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
12 |
3 |
|
40. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje kaip pertekliniai brauktini žodžiai „Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos trukmės“. |
Nepritarti |
Šiuo pakartojimu siekiama atskirti taikos metu atliekamą alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nuo jos atlikimo paskelbus mobilizaciją. |
|
1.41 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
12 |
8 |
|
41. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatos, nustatančios, kad alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, santykis su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 16 dalimi, pagal kurią alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose tvarką nustato alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija. |
|
|
|
1.42 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
13 |
1 |
1,2,4 |
42. Siekiant teisinio aiškumo bei nuostatų dėstymo nuoseklumo, taip pat vengiant nereikalingų dispozicinių nuorodų, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „Paskelbus mobilizaciją alternatyviosios tarnybos prievolininkas paleidžiamas vadovaujantis šios dalies 2 punktu“, o šios dalies 2 punktas dėstytinas taip: „atliekant alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą paskelbus mobilizaciją, kai paskelbiama demobilizacija“. Vengiant nereikalingų nuorodų, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj nuorodos „šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatytas amžius“ įrašytini skaičius ir žodis „60 metų“. |
Pritarti |
|
|
1.43 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-20 |
14 |
|
6 |
43. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 punkte vietoj žodžio „taikytinas“ įrašytini žodžiai „šio punkto nuostata taikoma“. |
Pritarti |
|
|
1.44 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
17 |
1 |
|
44. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas yra būtent karo prievolininkų, o ne visų tikrąją karo tarnybą atlikusių karių išleidimo į atsargą sąlygos, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „tikrosios karo tarnybos kariai“ siūlome įrašyti formuluotę „privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai“. Pažymėtina, kad ir šio straipsnio pavadinime minimi tik karo prievolininkai, o ne visi tikrosios karo tarnybos kariai. |
Nepritarti |
Į aktyvųjį rezervą skiriami ne tik privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai, bet ir visi į atsargą išleidžiami tikrosios karo tarnybos kariai (privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba). |
|
1.45 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
17 |
5 |
|
45. Tikslintina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis, atsižvelgiant į tai, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, krašto apsaugos sistemos karių tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai ir kvalifikacijai žymėti nustatomi karių laipsniai, bet ne kariniai laipsniai. |
Pritarti |
|
|
1.46 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
17 |
7 |
|
46. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostata iki dvitaškio dėstytina taip: „Aktyviojo rezervo kariai atleidžiami iš pareigų kariniame vienete nepasibaigus tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpiui, kai“. |
Pritarti |
|
|
1.47 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
22 |
1 |
4 |
47. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikėtų patikslinti, nurodant, ar finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams tarnyba paskelbus mobilizaciją atidedama, ar, vis dėlto, šiems pareigūnams tarnybos atidėjimas negalimas. |
Pritarti |
|
|
1.48 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
25 |
|
2,4 |
48. Ginčytinas keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 ir 4 punktų, nustatančių, kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija organizuoja alternatyviosios tarnybos prievolininkų atranką į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat atrinktų alternatyviosios tarnybos prievolininkų sveikatos patikrinimą ir jų apskaitą, pagrįstumas. Pažymėtina, kad alternatyviosios tarnybos prievolininkai nėra nei šaukiami, nei parenkami, nei kažkaip kitaip vykdoma jų atranka. Karo prievolininkai į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą skiriami išimtinai tik pagal jų pačių prašymus, kuriuos nagrinėja speciali komisija. Todėl šio straipsnio 1 punkte nustačius, kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija organizuoja karo prievolininkų pateiktų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimą, lieka neaiškus 2 punkte nustatytos funkcijos - organizuoti alternatyviosios tarnybos prievolininkų atranką į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turinys. |
|
|
|
1.49 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
26 28 29 30 31 |
1
1,2,3 1
|
1,2 1,2 |
49. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIVP- 3315(2)), keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami“ įrašytini žodžiai „registrų informacinėse sistemose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, kurios naudojamos“. Atitinkamai tikslintini ir keičiamo įstatymo 28 ir 29 straipsnių 1 ir 2 punktai, 30 straipsnio 1 – 3 dalys ir 31 straipsnio 1 dalis. |
Pritarti |
|
|
1.50 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
26 |
|
2 |
50. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje žodžiai „elektroniniu arba automatiniu duomenų perdavimo būdu, o kai tai neįmanoma, – raštu“ turėtų būti dėstomi po žodžio „privalo“. |
Pritarti |
|
|
1.51 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
28 30 |
2 |
2 |
51. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, jog karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija turi teisę, kai nėra galimybių gauti iš valstybės registrų ir informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų karinei įskaitai tvarkyti būtinos informacijos, neatlygintinai gauti karinei įskaitai tvarkyti būtiną informaciją iš fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių. Vertindami šią nuostatą, norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su fizinių ir privačių juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis (ar kitais jų tvarkomais duomenimis, dokumentais), kuriems jų veiklą reguliuojantys įstatymai dėl jų veiklos pobūdžio nenustato pareigos kaupti ir tvarkyti tokią informaciją bei pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos imperatyvią teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų jų asmeniniais tikslais tvarkomus ir kaupiamus duomenis ar dokumentus, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu. Tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybei tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su teise gauti reikalingus duomenis iš fizinių ar juridinių asmenų, kurie įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti atitinkamą informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, siūlytume keičiamame įstatyme aiškiau reglamentuoti duomenų ar informacijos gavimo iš privačių asmenų sąlygas ir (ar) atlygintinumą už tokių duomenų gavimą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir 30 straipsnio 2 daliai. |
Pritarti |
|
|
1.52 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
29 32 |
2 |
4 |
52. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 punkte ir 32 straipsnio 2 dalyje yra išskiriamos tik Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos, kurioms gali būti nurodoma atlikti alternatyviosios tarnybos prievolininkų sveikatos patikrinimus, t. y. nėra aišku, kodėl sveikatos patikrinimų negalėtų atlikti tos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemai priklausančios įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. |
Pritarti |
|
|
1.53 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
30 |
3 |
|
53. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro tvarkytojai paskiriami Vyriausybės nutarimu. Pažymėtina, kad aukščiau minėtame nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad informacinės sistemos tvarkytoją ar tvarkytojus skiria informacinės sistemos valdytojas. |
Pritarti |
|
|
1.54 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
34 |
3 |
|
54. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje vietoje formuluotės „Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmenų, sukakusių 17 metų pareigų neįvykdymą laiku“ įrašyti formuluotę „Asmenų, sukakusių 17 metų, neįvykdžiusių šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pareigų“. |
Pritarti |
|
|
1.55 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
35 |
5 |
|
55. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje prieš žodžius ,,administraciniam teismui“ įrašytinas žodis „Regionų“, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. bus vienas Regionų administracinis teismas. |
Pritarti |
|
|
1.56 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-20 |
38 |
1 |
|
56. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies formuluotę reikėtų patikslinti, nes subsidija darbo užmokesčiui ne taikoma karo prievolininkui, o mokama jį įdarbinusiam darbdaviui. Taip pat pažymėtina, kad tikslintinas ir šio straipsnio pavadinimas, nes lengvata taikoma ne pačiam karo prievolininkui, o jį įdarbinusiam asmeniui. |
Pritarti |
|
|
1.57 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-20 |
N 1 2 3 |
1,2,3 |
|
57. Pažymėtina, kad projektu yra siūloma ne tik išdėstyti nauja redakcija Karo prievolės įstatymą (projekto 1 straipsnis), kuris įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d., bet ir pakeisti šiuo metu galiojančio Karo prievolės įstatymo 23 straipsnį (projekto 2 straipsnis), kuris įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rekomendacijų 53 punkte yra nustatyta: „Dėstant teisės aktą nauja redakcija, negali būti nustatomas atskirų jo struktūrinių dalių ankstesnis įsigaliojimas. Prireikus tokiu atveju nustatyti tam tikrų nuostatų ankstesnį įsigaliojimą, iš pradžių atskiru straipsniu ar punktu atitinkamomis nuostatomis turėtų būti pildomas ar keičiamas galiojantis teisės aktas, paskui kitu straipsniu ar punktu dėstoma vėliau įsigaliosianti nauja teisės akto redakcija.“ Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio nuostata, kuria keičiama galiojančio Karo prievolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, turėtų būti išdėstyta projekto 1 straipsnyje, o projekto 1 straipsnio nuostatos (nauja Karo prievolės įstatymo redakcija) – 2 straipsnyje. Projekto 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys atitinkamai tikslintinos, vietoj nuorodos į įstatymo 2 straipsnį pateikiant nuorodą į įstatymo 1 straipsnį. |
Pritarti |
|
|
1.58 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-20 |
3 |
2 |
|
58. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas, projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta šio įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo data 2024 m. sausio 1 d. yra nereali. |
Pritarti |
|
|
1.59 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-20 |
3 |
5 |
|
59. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Karo prievolės įstatyme“, o po žodžių „individualia tvarka“ – žodis „galiojusio“. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos verslo konfederacija 2024-01-16 |
|
|
|
Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė" kreipiasi dėl Seime pateikto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. 1-1593 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3402 (toliau - Įstatymo projektas) ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektų, sąlygojančių planuojamą šauktinių reformą. Raštą pasirašančios organizacijos pritaria planuojamai reformos krypčiai ir pasiūlytoms priemonėms, tačiau pasigenda ambicingesnių pasiūlymų dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus. Lietuvoje jau šiandien neužtenka savanorių patenkinti šauktinių poreikį, kuris yra augantis, didelė pašauktų asmenų dalis kasmet yra pripažįstami netinkamais tarnybai dėl sveikatos. Esame įsitikinę, kad atsižvelgus į geopolitines rizikas bei demografines tendencijas Lietuva privalo pradėti diskusiją dėl lyčiai neutralaus privalomosios karo tarnybos modelio Įgyvendinimo. Atkreipiame dėmesį, jog atsižvelgusi į geopolitinius iššūkius tokį modelį nuo 2015 m. yra įgyvendinusi Norvegija, nuo 2017 m. šiuo keliu pasuko ir Švedija. Kartu atkreipiame dėmesį, jog Įstatymo projekte numatyta, kad Krašto apsaugos ministras nustatys kariuomenėje trūkstamų profesijų (kvalifikacijų) sąrašą. Įstatymo projekte taip pat numatyta išimtis, jog karo prievolei pašauktos gali būti moterys, kurios aukštojoje mokykloje yra baigusios medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas. Organizacijų nuomone, ši nuostata, atsižvelgus į darbo rinkos tendencijas yra atgyvenusi, ypač atsižvelgiant į tai, kad karo prievolininkai, įgiję trūkstamų profesijų sąrašą, atliks trumpesnę, 3 mėn. trukmės tarnybą, kuri būtų orientuotą į karo prievolininko įgytos kvalifikacijos pritaikymą kariuomenės poreikiams. Siekiant didesnio moterų įtraukimo jau šiandien galima būtų numatyti, kad pašauktos galėtų būti ne tik gydytojos, slaugės ar akušerės, bet ir visos moterys, įgijusios profesiją (kvalifikaciją) pagal kariuomenėje trūkstamų profesijų sąrašą. Organizacijos sutinka, kad sprendimai dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus pareikalaus laiko, bus reikalingas adekvatus (pavyzdžiui 10 m.) pereinamasis laikotarpis, atsižvelgus tiek į dabartines visuomenės nuostatas šiuo klausimu, tiek į resursų siūlymo įgyvendinimui poreikį. Vis dėlto, esame įsitikinę, kad šie sprendimai yra būtini ir neišvengiami, todėl anksčiau pradėta diskusija leis greičiau pasiekti pozityvų rezultatą šiuo klausimu. Atsižvelgus į platesnės diskusijos poreikį šia tema, Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė" maloniai kviestų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius diskusijai dėl privalomo moterų šaukimo karo tarnybai. Būtume dėkingi už pasiūlytą Komiteto nariams tinkamą susitikimo laiką šiam klausimui aptarti. Dėkojame už bendradarbiavimą. |
Pritarti |
Siūlyti Krašto apsaugos ministerijai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pradėti diskusijas ateities sprendimams dėl lyčiai neutralaus tarnybos modelio, atsižvelgiant į moterų fizinius ypatumus, moterims numatant galimybę įsitraukti į tarnybą per mažesnio fizinio pasirengimo reikalaujančias, tačiau kariuomenei reikalingas, veiklas. Atkreiptinas pagrindinio komiteto dėmesys į tai, kad Įstatymo projekte numatyta išimtis, jog karo prievolei pašauktos gali būti moterys, kurios aukštojoje mokykloje yra baigusios medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas. Pritartina siūlymui nustatyti didesnį moterų įtraukimą - pašauktos galėtų būti ir kitas, kariuomenei reikalingas, profesijas įgijusios moterys. |
|
2. |
Lietuvos studentų sąjunga 2024-02-06 |
|
|
|
LSS kategoriškai prieštarauja dabartinei projekto redakcijai, kurioje studentai yra išbraukiami iš išimčių sąrašo. LSS pasisako už visuotinį šaukimą iškart po mokyklos, tokiu būdu turint aiškią stotelę jaunam žmogui prieš priimant tolimesnius gyvenimo sprendimus; Šaukiant studentus, privaloma užtikrinti galimybę atlikti karo prievolę prieš pradedant studijuoti arba pabaigus studijas; Siūlome ieškoti galimybių integruoti tam tikrus su karyba susijusius modulius į jau egzistuojantį studijų procesą arba teikti laisvai pasirenkamus studijų dalykus, siekiant ugdyti kompetencijas, reikalingas krašto apsaugos sistemai; Skatiname atkreipti dėmesį į galimybes studentams, kurių specialybių trūksta krašto apsaugos sistemai, siūlyti praktikos vietas, kad galėtų gauti reikiamus įgūdžius dar studijuojant, netrikdant studijų proceso ir ateities perspektyvų; Apsvarstyti Lietuvos šaulių sąjungą kaip alternatyvą, siekiant pritraukti daugiau savanorių į krašto apsaugos sistemą. |
Pritarti |
Siūlyti pagrindiniam komitetui sprendimus priimti įvertinus Švietimo ir mokslo komiteto pastabas ir ateities sprendimams inicijuoti diskusijas dėl visuotinės privalomosios pradinės karinės tarnybos nustatymo iškarto po mokyklos baigimo. |
|
3. |
Ateitininkų federacija 2024-12-29 |
|
|
|
Ateitininkų federacija, būdama viena seniausių ir didžiausių Lietuvoje veikiančių jaunimo organizacijų bei vienijanti gausų būrį studentiško amžiaus narių, išreiškia palaikymą LR Krašto apsaugos ministerijos (toliau - KAM) siūlomai ir LR Vyriausybės pritartai karo prievolės įstatymo reformai. Tai federacija daro beveik 10 metų besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje fone bei atsakydama j Lietuvos studentų sąjungos (toliau - LSS) reiškiamą nepritarimą įstatymo pakeitimams. Remdamiesi Katalikų Bažnyčios mokymu bei Lietuvai svarbių ateitininkų, aktyviai veikusių ginkluotame Lietuvos pasipriešinime, pavyzdžiu, skatiname LR Seimą žengti žingsnį link visuotinio karinio parengtumo ir pareigos tarnauti Tėvynei įtvirtinimo. Keičiant karo prievolės įstatymą, kad būtų kuo mažiau galimybių išvengti tarnybos Lietuvos kariuomenėje, jaunieji Lietuvos piliečiai geriau suvoks egzistencinę grėsmė arti valstybės sienų ir bus geriau pasiruošę ginti Tėvynę bei atgrasyti potencialius priešus. Taip pat, panaikinus išimtis aukštosiose mokyklose studijuojantiems studentams, atsirastų prielaidų darnesniam visuomenės gyvenimui, kada suprantama, jog Tėvynės gynyba nėra tik žemesnio išsilavinimo laipsnio siekiančių vyrų pareiga, bet visų, įskaitant studentus. |
Pritarti iš dalies |
Pastebėjimas: Lietuvos studentų sąjungos siūlymas yra šaukti į privalomą karo tarnybą iš karto po mokyklos baigimo, o tai reiškia kad šauktinių skaičius tik augtų, o atlikusieji tarnybą galėtų nenutrūkstamai studijuoti. |
|
4. |
Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija 2024-04-17
|
|
|
|
<...> Toliau pateikiamas nebaigtinis pagrindinių reikalavimų sąrašas, sudarytas remiantis EŽTT ir JT Žmogaus teisių komiteto (CCPR) teismų praktika, taip pat Europos Tarybos ir JT institucijų rekomendacijomis. Teisė į karo tarnybos atsisakymą dėl asmeninių įsitikinimų „suteikia teisę bet kuriam asmeniui būti atleistam nuo privalomosios karo tarnybos, jei tokia tarnyba yra nesuderinama su asmens religija ar įsitikinimais. Ši teisė negali būti pažeidžiama panaudojant prievartą. Vietoje karo tarnybos valstybė, Pakto Šalis, savo nuožiūra gali skirti karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakančiam asmeniui atlikti civilinę alternatyviąją tarnybą, kuri nebūtų susijusi su kariuomene ir jai nevadovautų karinės struktūros. Alternatyvioji tarnyba neturi būti baudžiamojo pobūdžio. Tai turi būti visuomenei naudinga veikla, suderinama su žmogaus teisėmis” (JT Žmogaus teisių komitetas (CCPR), Atasoy and Sarkut v. Turkey, komunikatai Nr. 1853/2008 ir 1854/2008, Išvados priimtos 2012 m. kovo 29 d., pstr. 10.4; EŽTT sprendimas byloje Bayatyan v. Armenia [DK], Nr. 23459/03, §§ 110-111 ir 124-126, EŽTT, 2011). Alternatyvioji tarnyba turi būti „tikra alternatyva karinei tarnybai, iš tiesų nekarinė, prieinama visiems karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakantiems asmenims, o jos pobūdis, sąnaudos ir trukmė negali sudaryti baudžiamojo ar diskriminuojamo poveikio“. Tokia tarnyba turi būti „suderinama su priežastimis, dėl kurių asmens įsitikinimai neleidžia atlikti karinę tarnybą“. Kalbant apie Jehovos liudytojus, kurie dėl savo religinių įsitikinimų atsisako atlikti tiek ginkluotą, tiek beginklę karinę tarnybą, alternatyvi tarnyba turi būti „civilinio pobūdžio, nepriklausanti karinei sričiai ir nepavaldi kariuomenei“. Europos Taryba taip pat ne kartą pakartojo tarptautinius standartus, pagal kuriuos valstybės narės privalo leisti karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakantiems asmenims pasirinkti „beginklę karinę tarnybą arba alternatyvią civilinę tarnybą“, „atitinkančią Europos standartus“; alternatyvi tarnyba turi būti „grynai civilinio pobūdžio“. EŽTT yra padaręs tokią išvadą: „Nors šiuo atžvilgiu Teismas pripažįsta, kad Konvencijos valstybėms narėms yra suteikiama tam tikra veiksmų laisvė savo nuožiūra organizuoti ir įgyvendinti alternatyviosios tarnybos tvarką, Teismas vis dėlto mano, kad valstybei leidus organizuoti ir įgyvendinti alternatyviosios tarnybos tvarką taip, kad teisiškai ar praktiškai tikra civilinio pobūdžio alternatyva karo tarnybai (kuri nebūtų atgrasanti arba baudžiamojo pobūdžio) nebūtų faktiškai prieinama, Konvencijos 9 straipsnyje garantuojama teisė atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų butų tik iliuzija.“ (Adyan v. Armenia, 75605/11, §67, 2017 m. spalio 12 d.) EŽTT padarė išvadą, kad toliau aprašytos tuometinės Armėnijos alternatyvios tarnybos programos nuostatos neužtikrino tikros alternatyvios civilinės tarnybos, o tai prieštaravo Konvencijos 9 straipsniui: „Nors alternatyvią darbo tarnybą atliekantys asmenys pirmiausia buvo atskaitingi ir pavaldus civilinėms institucijoms, kuriose tarnavo, vis dėlto einamą tarnybą aktyviai prižiūrėjo karinės institucijos. Pavyzdžiui, Armėnijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko nurodymu, civilinėse institucijose buvo atliekamos reguliarios patikros siekiant „prižiūrėti, kaip alternatyvią darbo tarnybą einantys asmenys atlieka savo darbą“. Jeigu alternatyvią darbo tarnybą einančio asmens nebūtų darbo vietoje be leidimo, karinės institucijos turėtų imtis priemonių asmenį surasti (žr. 37 pastraipą pirmiau). Antra, karinės institucijos turėjo įtakos alternatyvią darbo tarnybą einančių asmenų tarnybai, pavyzdžiui, galėjo įsakyti perkelti jį į kitą instituciją ar pakeisti jo tarnybos vietą (žr. Alternatyviosios tarnybos įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, paminėtą 28 pastraipoje pirmiau). Trečia, kai kurie alternatyvios darbo tarnybos aspektai buvo organizuojami pagal Ginkluotųjų pajėgų vidines tarnybos taisykles (žr. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį 28 pastraipoje pirmiau) [...] Todėl Teismas mano, kad tuo metu hierarchiniu ir instituciniu požiūriu alternatyvi darbo tarnyba nebuvo pakankamai atskirta nuo karinės tarnybos sistemos. Be to, Teismas pažymi, jog alternatyvią civilinę tarnybą atliekantys asmenys privalėjo dėvėti uniformą ir likti savo tarnybos vietoje. Ant jų alternatyvios darbo tarnybos įrašų knygelės viršelio buvo užrašas „Armėnijos ginkluotosios pajėgos“. Taigi, atsižvelgdamas į visus paminėtus veiksnius, Teismas daro išvadą, kad pareiškėjams prieinama alternatyvi darbo tarnyba nebuvo grynai civilinė.“ (Adyan v. Armenia, 75605/11, §69, 2017 m. spalio 12 d.) Panašias išvadas dėl Lietuvos alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos programos EŽTT padarė ir byloje Teliatnikovprieš Lietuvą, pažymėdamas: „Šioje byloje Teismas remiasi keliais Vyriausybės nutarimu Nr. 206 patvirtinto alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos tvarkos aprašo aspektais (žr. šio sprendimo 37 punktą), taip pat tam tikromis Karo prievolės įstatymo nuostatomis, pagal kurias ši tarnyba yra tiesiogiai pavaldi kariuomenei ir jos kontroliuojama, todėl ši tarnyba yra panaši į tarnybą, kuri nagrinėta byloje Adyan ir kiti (minėta pirmiau). Visų pirma jis nurodo šiuos aspektus: 1) asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, visame Karo prievolės įstatyme ir Tvarkos apraše vadinami karo prievolininkais ir (arba) šauktiniais; 2) atliktino darbo pobūdį nustato karo prievolę administruojanti institucija (Tvarkos aprašo 6 ir 8 punktai; Karo prievolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalis); 3) jei nėra galimybės skirti civilinio darbo, „karo prievolininkas atlikti alternatyviąją tarnybą skiriamas krašto apsaugos sistemos institucijose“ (Tvarkos aprašo 9 punktas); 4) „karo prievolininką“ į jam paskirtą darbo vietą palydi karo prievolę administruojančios institucijos specialistas, jam taikomos tokios pačios „aprūpinimo sąlygos (išskyrus aprūpinimą gyvenamąja patalpa ir apranga) kaip ir „karo tarnybos kariams“ (Tvarkos aprašo 12 ir 13 punktai; Karo prievolės įstatymo 16 straipsnio 5 dalis); 5) įstaigos, kurioje „karo prievolininkas“ atlieka tarnybą, vadovas nedelsdamas raštu informuoja karo prievolę administruojančią instituciją apie „karo prievolininko <...> skyrimą į pareigas, nurodo jų pobūdį, sąlygas ir darbo laiką“ ir pateikia karo prievolę administruojančiai institucijai „karo prievolininko“ mėnesinį „tarnybos laiko žiniaraštį“ (Tvarkos aprašo 14 ir 20.4 punktai); 6) alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantis „karo prievolininkas“ už drausmės pažeidimus negali būti atleistas iš pareigų įstaigos vadovo iniciatyva be karo prievolę administruojančios institucijos sutikimo (Tvarkos aprašo 22 punktas). Be to, pagal Karo prievolės įstatymo 26 straipsnį (žr. šio sprendimo 33 punktą), mobilizacijos atveju „karo prievolininkai“, atliekantys „alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“, gali būti „pašaukti atlikti karo tarnybą“. Šios pastabos rodo, kad alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba yra neatsiejamai susijusi su karine tarnyba, todėl negali būti vertinama kaip atskira civilinė tarnyba.“ (Teliatnikov prieš Lietuvą, Nr. 51914/19, §107, 2022 m. birželio 7 d.) EŽTT taip pat yra priėmęs tokį sprendimą dėl prašymų atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą pateikimo tvarkos ir tokius prašymus nagrinėjančio komiteto sudėties: „[...] Sprendimuose Bayatyan ir Savda (abu pacituoti pirmiau) pateikiamas teigiamas valstybių įpareigojimas neapsiriboja užtikrinimu, kad jų vidaus teisinėje sistemoje būtų įvesta tvarka, pagal kurią nagrinėjami prašymai dėl karo tarnybos asmeninių įsitikinimų pagrindu atsisakančių asmenų statuso. Tai taip pat apima įpareigojimą numatyti veiksmingą ir prieinamą tokių klausimų nagrinėjimą (žr. pirmiau paminėto sprendimo Savda byloje § 99). Viena iš pagrindinių šių klausimų nagrinėjimo sąlygų - juos nagrinėjančių asmenų nešališkumas. Šiuo atveju Teismas pažymi, kad jei pareiškėjo apklausos metu būtų dalyvavę visi specialiojo komiteto nariai, didžioji dalis komiteto narių būtų buvę civiliai: du universitete dėstantys socialinių mokslų profesoriai ir valstybės teisinės tarybos patarėjas (einantis pirmininko pareigas); likę du būtų buvę aukšto rango kariuomenės pareigūnai. Tačiau tą dieną apklausoje dalyvavo tik pirmininkas ir tie du pareigūnai. Teismo nuomone, pareiškėjas galėjo pagrįstai baimintis, ar jo ideologinių įsitikinimų paaiškinimas karininkams, užimantiems aukštą padėtį karinėje hierarchijoje, bus suprantamas, turint omenyje, kad pareiškėjas nepriklausė jokiai religinei bendruomenei. [..] Reikia pripažinti, kad komiteto sprendimas yra tik nuomonė, perduodama Krašto apsaugos ministrui, kuris priima galutinį sprendimą, ar leisti karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakančiam asmeniui atlikti alternatyviąją tarnybą. Krašto apsaugos ministro vykdomojo potvarkio „Dėl alternatyviosios tarnybos asmenims, atsisakantiems karo tarnybos dėl įsitikinimų“ 3 straipsnyje numatyta, kad po svarstymų ir protokolo surašymo komiteto pranešėjas išsiunčia bylą ginkluotųjų pajėgų štabo komplektavimo tarnybai, o iš ten byla keliauja Krašto apsaugos ministrui su sprendimo projektu, parengtu pagal komiteto rekomendaciją. [...] Todėl ir ministras negali suteikti būtinų nešališkumo ir nepriklausomumo garantijų, užtikrinančių apklausiamo karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakančio asmens teises, kuris šiuo atveju buvo apklaustas komiteto, kurio daugumą sudarė aukšto rango kariuomenės pareigūnai.“ (Papavasilakis v. Greece, Nr. 66899/14, 60-61, 64, 2016 m. rugsėjo 15 d.; taip pat žr. Teliatnikovprieš Lietuvą, Nr. 51914/19, §109, 2022 m. birželio 7 d.) EŽTT tuos pačius teisinius reikalavimus pritaikė ir atvejui, kai karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakantis asmuo, kuris buvo įtrauktas į „rezervą“, gavo šaukimą į vienos dienos rezervistų mokymus (Kanatli v. Türkiye, Nr. 18382/15, 2024 m. kovo 12 d.). Tikimės, kad pirmiau pateikta medžiaga padės Vyriausybei atidžiai peržiūrėti siūlomą įstatymo projektą ir parengti jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, kad būtų užtikrinta, jog karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakantiems asmenims bus suteikta tikra alternatyvi civilinė tarnyba, kuri nėra baudžiamojo pobūdžio, yra suderinama su priežastimis, dėl kurių asmens įsitikinimai neleidžia atlikti karinę tarnybą, nepriklauso karinei sričiai ir jos niekaip neprižiūri ar nekontroliuoja kariuomenė. |
Pritarti |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Vilniaus universitetas 2024-03-20 |
|
|
|
Vilniaus universitetas pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos Seime registruotą Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3402 (nauja redakcija) (toliau – Įstatymo projektas) ir atsižvelgdamas į susiklosčiusią geopolitinę situaciją bei pritardamas siekiui sudaryti teisines prielaidas, kad valstybėje būtų reikiamas ją ginti tinkamai parengtų piliečių skaičius, siūlytų svarstyti galimybę aukštųjų mokyklų studentams numatyti kuo daugiau alternatyvų kariniam parengtumui įgyti nestabdant studijų proceso, bei siekiant kiek galima labiau išnaudoti aukštųjų mokyklų studentų įgyjamas specialiąsias kompetencijas, sudaryti galimybę krašto apsaugos tarnybą atlikti kitais alternatyviais būdais, teikia šiuos siūlymus. 1. Siekiant sudaryti sąlygas baigiantiems bendrojo ugdymo mokyklas jaunuoliams rengtis valstybiniams brandos egzaminams, rinktis aukštojo mokslo studijas ir dalyvauti bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas, kuris prasideda birželio 1 d., jiems būtina kuo anksčiau žinoti, ar jie baigimo metais bus kviečiami atlikti privalomąją karo tarnybą. Rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad „šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti ne kalendoriniais metais (nuo sausio iki gruodžio mėnesio), o nuo einamųjų metų liepos mėnesio iki kitų metų liepos mėnesio“. Norime atkreipti dėmesį, kad aukštosios mokyklos laikytų ypač netinkamu šaukimo į privalomąją karo tarnybą procesą, jeigu birželio 1 d. stojantieji pradėtų stojimo procesą, bet negalėtų jo baigti. Todėl siūlytume įvertinti galimybę šaukimą į privalomąją karo tarnybą planuoti kalendoriniais metais, kad jaunuoliai iš anksto būtų informuoti ir galėtų atitinkamai planuoti savo studijas. 2. Siūlytume patikslinti Įstatymo projekto 5 str. 3 d. 4 p. ir numatyti galimybę visiems aukštųjų mokyklų studentams atlikti dalimis organizuojamą privalomąją pradinę karo tarnybą savaitgaliais ir / arba vasaros atostogų metu. Taip pat būtų tikslinga įvertinti galimybę įtraukti į aukštųjų mokyklų programas modulius skirtus pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti ar neformaliu būdu aukštojoje mokykloje studijuoti su kariniu parengimu susijusius dalykus, ir taip sudaryti sąlygas studentams nestabdant studijų proceso įgyti pagrindinį karinį parengtumą. 3. Siekiant efektyviai išnaudoti aukštos kvalifikacijos specialistų kompetencijas siūlytume įvertinti galimybę studijuojantiems aukštosiose mokyklose ar jas baigusiems studentams sudaryti galimybę vietoje privalomosios krašto apsaugos tarnybos numatyti galimybę pagal įgytą kvalifikaciją atlikti krašto apsaugos tarnybą kaip pvz., alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, kuri numatyta Įstatymo projekto 11 straipsnyje. 4. Manytume, kad netikslinga į Metinius karo prievolininkų sąrašus įtraukti karo prievolininkus, kurie studijuoja paskutiniame kurse pagal studijų programas ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija (kvalifikacija), kaip tai numatyta Įstatymo projekto 6 str. 5 d., nes paskutiniai studijų metai yra ypač svarbūs ir sudėtingi studentams, todėl studentų atitraukimas nuo studijų gali neigiamai paveikti tiek studijų procesą, tiek ir studijų rezultatus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume patikslinti Įstatymo projekto 6 str. 5 d. 1 ir 2 p. ir numatyti, kad į sąrašus įtraukiami tik studijas baigę asmenys. |
Pritarti iš dalies |
Siūlyti pagrindiniam komitetui sprendimus priimti įvertinus Švietimo ir mokslo komiteto pastabas ir ateities sprendimams inicijuoti diskusijas dėl visuotinės privalomosios pradinės karinės tarnybos nustatymo iškarto po bendrojo ugdymo ar profesinės mokyklos baigimo. |
|
2. |
Valstybės saugumo departamentas 2024-01-24 |
|
|
|
Informuojame, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), pagal kompetenciją išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), 2023 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 18-9482 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (toliau – Krašto apsaugos ministerija) teikė pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgdami į tai, kad Krašto apsaugos ministerija į teiktas pastabas neatsižvelgė, teikiame siūlymus Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Pažymėtina, kad siekiant didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, Įstatymo projekto 10 straipsniu yra siūloma numatyti, kad Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai nepatektų į asmenų, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama, sąrašą. Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento uždavinius ir vykdomos veiklos specifiką, galiojančioje Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcijoje yra numatytos išimtys, pagal kurias Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai patenka į asmenų, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba ir tarnyba, paskelbus mobilizaciją, atidedama, sąrašus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 6 straipsniu, žvalgybos institucijų tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją kitoms nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, o Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo (toliau – Karo padėties įstatymas) 8 straipsnio 5 dalies 12 punkte įtvirtinta, kad karo padėties metu ginkluotųjų pajėgų vadas nustato Valstybės saugumo departamentui žvalgybos informacijos, reikalingos valstybės ginkluotai gynybai planuoti, organizuoti ir vykdyti, poreikius. Taigi, žvalgybos informacijos poreikiai ir žvalgybos veiklos mastai iš esmės susiję su grėsmių nacionaliniam saugumui mastais, todėl dėl nacionaliniam saugumui kylančių grėsmių paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus karo padėtį Valstybės saugumo departamento vykdomų funkcijų apimtys, tikėtina, didėtų tiek, kad būtų reikalingi net papildomi žmogiškieji ištekliai, pavyzdžiui, asmenų iš žvalgybos pareigūnų rezervo pasitelkimas. Būtent siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos (žvalgyba ir kontržvalgyba) vykdymą bei apsaugoti ypatingos svarbos ir konstitucinės reikšmės nacionalinio saugumo interesus, Įstatyme nustatytos išimtys Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnams, pagal kurias jie patenka į asmenų, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba ir tarnyba, paskelbus mobilizaciją, atidedama, sąrašus. Akcentuotina ir tai, kad asmenų atrankos į žvalgybos tarnybą procesas trunka 6–12 mėnesių, o žvalgybos pareigūnų parengimas vykdyti specifines, pavyzdžiui, su žvalgybos metodų taikymu susijusias, funkcijas, dar maždaug tiek pat. Žvalgybos tarnyboje, priešingai nei valstybės tarnyboje, nėra numatytas pakaitinių (laikinųjų) žvalgybos pareigūnų institutas, todėl net kelių žvalgybos pareigūnų pašaukimas atlikti 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą galėtų ženkliai sutrikdyti Valstybės saugumo departamento veiklą ir Valstybės gynimo tarybos nustatytų žvalgybos informacijos poreikių užtikrinimą. Nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad naujos teisinio reglamentavimo nuostatos dėl privalomosios karo tarnybos orientuotos į karo prievolininkus, šaukiamus į privalomąją pradinę karo tarnybą, kurių amžiaus riba yra iki 21 metų, t. y. anot Įstatymo projekto rengėjų, Įstatymo pakeitimai nepaliestų jau esamų žvalgybos pareigūnų ir priėmus siūlomus pakeitimus žvalgybos pareigūnais taptų privalomąją karinę tarnybą jau atlikę asmenys, įgiję pagrindinį karinį parengtumą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog karo prievolininkai, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), į privalomąją pradinę karo tarnybą būtų šaukiami iki 30 metų (įskaitytinai). Nei Įstatymo projekte, nei kartu su šiuo projektu pateiktame aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokias profesijas (kvalifikacijas) planuojama įtraukti į Lietuvos kariuomenėje trūkstamų profesijų (kvalifikacijų) sąrašą, todėl galima situacija, kad į tokių profesijų (kvalifikacijų) sąrašą pateks ir Valstybės saugumo departamentui aktualios profesijos, pavyzdžiui, jeigu į trūkstamų profesijų (kvalifikacijų) sąrašą patektų informacinių technologijų specialistai, kurių šiuo metu Valstybės saugumo departamente kritiškai trūksta, bent vieno tokio specialisto pašaukimas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą galėtų padaryti žalos Valstybės saugumo departamento veiklos efektyvumui. Kartu pažymime, kad Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai yra rengiami karo padėčiai, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos – žvalgybos ir kontržvalgybos atlikimą, taip pat veiksmų su ginkluotųjų pajėgų vienetais koordinavimą, kaip tai numatyta Karo padėties įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje (šiai nuostatai įgyvendinti priimtas Lietuvos kariuomenės vado ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. V-26KF/2-130KF „Dėl Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiklos koordinavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Valstybės saugumo departamentas šiuo tikslu ne tik rengia mobilizacijos planą bei ruošia ir apmoko personalą, bet ir dalyvauja su Lietuvos kariuomene bendrose pratybose bei mokymuose, kaip tai numatyta Lietuvos kariuomenės vado ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus 2023 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-803/1-76 „Dėl Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2023 metų bendradarbiavimo priemonių plano patvirtinimo“. Taigi, Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai net ir nešaukiant jų atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos yra parengiami karo meto veiksmams ir sąveikai su ginkluotųjų pajėgų vienetais. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad pagal Įstatymo projekto 22 straipsnį Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai patenka į asmenų, kuriems tarnyba, paskelbus mobilizaciją, atidedama, sąrašą. Taigi, Įstatymo projekto 10 straipsnyje numatytu siūlymu, kuriuo žvalgybos pareigūnams privalomoji pradinė karo tarnyba nebebūtų atidedama, nebus pasiektas Įstatymo pakeitimo tikslas, t. y. Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnų įgytas karinis parengimas neprisidės prie mobilizacijos atveju būtino aktyviojo kariuomenės personalo rezervo suformavimo, nes paskelbus mobilizaciją Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnams tarnyba būtų atidedama. Taip pat pažymėtina, kad, pašaukus Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnus atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, būtų netikslingai panaudotos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos kario parengimui ir išlaikymui tarnybos metu, nes, kaip jau minėta, paskelbus mobilizaciją karinį parengimą įgiję Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai atlikti tarnybos nebūtų šaukiami. Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti Įstatymo projektą, 10 straipsnio 1 dalį papildant Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnais, t. y. juos įtraukiant (kaip yra nustatyta galiojančiame Įstatyme) į asmenų, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama, sąrašą. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
|
3. |
Krašto apsaugos ministerija 2024-04-12 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto parengtus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo projekto (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia išvadas. 1. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka atvejų sąrašo išplėtimas papildomais atvejais iš esmės prieštarauja vienam iš šaukimo sistemos tobulinimo tikslų – mažinti privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka atvejų skaičių. 2. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas aukštųjų mokyklų studentams, nustatant šaukimo amžių iki 28 metų, labai sumažina karo prievolininkų, pašaukiamų į tarnybą po bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos baigimo, skaičių bei sudaro sąlygas išvengti karo prievolės, nepertraukiamai renkantis pirmosios, antrosios pakopų studijas, vientisąsias studijas bei studijas doktorantūroje. Pažymėtina, kad, siekiant nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, kuris leistų padidinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą, kartu sukuriant teisines visuotinio šaukimo prielaidas, Krašto apsaugos ministerijos parengtame Įstatymo projekte siekiama mažinti privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka atvejų, numatant, kad privalomoji pradinė karo tarnyba nebūtų atidedama aukštųjų mokyklų studentams bei pareigūnams. Atidėjimo atvejų mažinimą lemia nepakankamas šaukiamų karo prievolininkų skaičius, nedidelės visuomenės dalies atliekama konstitucinė pareiga ir parengimas ginkluotai krašto gynybai bei nepakankamas aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius ginkluotojų pajėgų karo meto struktūrai užpildyti. Atkreiptinas dėmesys, kad aukštųjų mokyklų studentai, šaukiami į privalomąją pradinę karo tarnybą po studijų baigimo, būtų daugiau veikiami kitų aplinkybių (šeimos, finansinių įsipareigojimų, darbo ir kt.) ir mažiau motyvuoti atlikti tarnybą. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, nepritariame pateiktiems pasiūlymams ir atkreipiame dėmesį, kad pirminėse diskusijose Švietimo ir mokslo komitete buvo pasiektas sutarimas, kad studijos aukštosiose mokyklose neturi būti pagrindas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą; siekiama pašaukti kuo daugiau karo prievolininkų iš karto po mokyklos baigimo, taip sudarant sąlygas atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą asmenims nevaržomai planuoti ateities veiklas, o aukštųjų mokyklų studentams sudaryti sąlygas ir pasiūlyti įvairių tarnybos būdų, leidžiančių studijas suderinti su privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimu. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
Siūlyti pradėti diskusijas dėl privalomosios pradinės karo tarnybos nustatymo iškart po bendrojo ugdymo ar profesinės mokyklos baigimo. Tai spręstų sklandaus studijų proceso užtikrinimą, o taip pat kurtų aiškesnius pradinės karo tarnybos organizavimo procesus. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3402. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadą ir išvadoje pateiktus pasiūlymus.
6.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Žmogaus teisių komitetas 2024-04-17 |
10 14 |
1 |
9 1 |
Argumentai: Keičiamo įstatymo 10 str. 1 dalimi yra numatytas asmenų, kuriems galimas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas, sąrašas. Šio straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad pradinė karo tarnyba gali būti atidedama nėščiosioms, pateikusioms pažymą apie nėštumą, o 12 punkte atidėjimas nustatomas šioje dalyje įvardintų asmenų sutuoktinėms, partnerėms ar sugyventinėms nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Siūlytina suvienodinti reglamentavimą. Analogiški argumentai taikytini ir 14 str. 10 p., atsižvelgiant į šio straipsnio 13 p. |
Pritarti |
|
|
1.1 |
Žmogaus teisių komitetas 2024-04-17 |
10 |
1 |
|
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 10 str. 1 d. 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nėščiosioms, pateikusioms medicinos
pažymą apie nėštumą |
Pritarti |
|
|
1.2 |
Žmogaus teisių komitetas 2024-04-17 |
14 |
|
10 |
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 14 str. 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) nėščiosioms,
pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą |
Pritarti |
|
|
2. |
Žmogaus teisių komitetas 2024-04-17 |
12 |
1 |
|
Argumentai: Vertinant tai, kad religiniai ar pacifistiniai įsitikinimai gali būti susiję ne tik su tuo, kad neleidžia naudoti ginklų, specialiųjų priemonių ar prievartos, bet ir prieštarauja kariniams veiksmams per se, siūloma pakeisti 12 straipsnio 1 dalį atitinkamai papildant nuostata, kad prašymas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą gali būti teikiamas ir dėl kitokių priežasčių. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Alternatyviąją krašto
apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai prašymą atlikti
alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pateikia karo prievolę
administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai. Šis prašymas turi
būti grindžiamas religiniais arba pacifistiniais įsitikinimais, neleidžiančiais
vykdyti tarnybos, susijusios su ginklų, specialiųjų priemonių, |
Pritarti |
|
|
3. |
Žmogaus teisių komitetas 2024-04-17 |
12 |
2 |
|
Argumentai: tradicinių religinių bendrijų atstovai neturėtų vertinti kitas religijas išpažįstančių asmenų įsitikinimų. Jeigu tradicinių bendrijų atstovai nepriklauso šioms bendrijoms, tai ir nėra įsigilinę į bendrijos tradiciją, nežino išpažįstamų vertybių ir kitų ypatumų. Vienos religinės bendrijos atstovo sprendimai kitos bendrijos atstovo atžvilgiu nebūtų korektiški, galimai būtų subjektyvūs. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos
tarnybos atlikimo nagrinėja ir sprendimą dėl prašymų pagrįstumo priima
komisija, sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų, |
Pritarti |
|
|
4. |
Žmogaus teisių komitetas 2024-04-17 |
40 |
|
|
Argumentai: Keičiamo įstatymo 40 str. nustatoma, kad karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos skatinimo administravimo bei karo prievolininkų ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų aprūpinimo ir skatinimo išlaidos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų. Tačiau įstatymo projekte nenumatomas alternatyviąją tarnybą atliekančių asmenų skatinimas. Tokiu atveju skatinimo išlaidas ir jų finansavimą reikėtų numatyti tik karo prievolininkams, o aprūpinimą ir karo prievolininkų, ir alternatyviosios tarnybos grupėms. Atitinkamai siūloma išdėstyti ir keičiamo įstatymo 40 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Karo prievolės ir
alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimo bei karo
prievolininkų Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimo ir šiame
įstatyme nustatyto karo prievolininkų ir alternatyviosios tarnybos prievolininkų aprūpinimo ir |
Pritarti |
|
7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius
Patarėja Eglė Lukšienė, tel. 209 6809