LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius,
mob. tel. 8 600 38 904, el. p. rastine@tm.lt, https://tm.lrv.lt.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
|
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai |
|
2023- |
Nr. |
|
|
Į |
2023-06-28 |
Nr. |
D8(E)-3918 |
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ DERINIMO
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi derinimui pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – MĮ projektas, o juo keičiamas įstatymas – MĮ), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 271, 276, 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – ANK projektas, o juo keičiamas įstatymas – ANK), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – ŽĮ projektas) ir susijusius įstatymų projektus, teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
Dėl MĮ projektu keičiamo MĮ:
1. Dėl MĮ 2 straipsnio (sąvokos):
1.1. Lieka neaišku, kokių saugomų rūšių buveinės turimos omenyje MĮ 2 straipsnio 5 dalyje pateiktos sąvokos gamtinės buveinės miškuose apibrėžtyje – ar turimos omenyje Europos Bendrijos svarbos augalų ar gyvūnų rūšių buveinės, ar buveinės augalų ar gyvūnų rūšių, saugomų pagal nacionalinius teisės aktus. Taip pat siūlome įsivertinti poreikį, kad aptariama sąvoka apimtų ir Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių buveines, ir, nustačius tokį poreikį – atitinkamai papildyti sąvokos apibrėžtį.
1.2. MĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktos sąvokos genetiniai miško medžių ištekliai apibrėžtį siūlome patikslinti ir papildyti atsižvelgiant į šiuos pastebėjimus: neaišku, kaip miško medžiai ar jų dalys gali būti ir iš tikrųjų, ir galimai naudingi; taip pat neaišku, kam ar kuo jie naudingi. Tikslinant sąvokos apibrėžtį, siūlytume atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos terminų banke pateiktą tokio pat termino apibrėžtį, kuri vertintina kaip tikslesnė[1]. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad MĮ 15 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys dėstomas taip, kad galėtų būti numatytas ir aptariamos sąvokos apibrėžtyje.
1.3. MĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktos sąvokos kompleksinė miškų ūkio veikla apibrėžtį dalyje gamtotvarkos ir rekreacinės infrastruktūros priemonių miškuose siūlytume patikslinti atskiriant gamtotvarkos priemones miškuose nuo rekreacinės infrastruktūros priemonių, nes pirmoji sąvoka yra apibrėžta MĮ, be to, MĮ 2 straipsnį siūlytume papildyti sąvoka rekreacinės infrastruktūros priemonės miškuose.
1.4. MĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateiktos sąvokos miškas apibrėžtyje naudojamas terminas agromiškininkystės sistemos nėra apibrėžtas nei MĮ, nei kituose MĮ 2 straipsnio 45 dalyje nurodytuose įstatymuose, todėl sąvokos miškas apibrėžtis nėra visiškai aiški.
1.5. MĮ 2 straipsnio 39 dalyje pateiktos sąvokos sanitarinis miško kirtimas apibrėžtyje neaiškumų kelia formuluotės sudarkytas medynas (siūlome apsvarstyti galimybę vartoti formuluotę negrįžtamai pažeisti medynai ar panašią) bei sanitariniu požiūriu pavojingi medžiai (siūlome apsvarstyti galimybę vartoti formuluotę medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo riziką keliantys medžiai ar panašią).
1.6. MĮ 2 straipsnį siūlytume papildyti sąvokomis miško kelias, kadangi nebus aišku, kokiems keliams prižiūrėti ir remontuoti galėtų būti skirtos valstybės biudžeto lėšos (žr. kartu su MĮ 7 str. 2 d. 5 p.) bei miškų urėdija, kuri MĮ vartojama daug kartų, nustatant jai įvairias funkcijas, teises ir pareigas.
2. Dėl MĮ 3 straipsnio:
2.1. Svarstytina, kokius įstatymus, be MĮ, priimdamas Seimas nustato nacionalines miškų politikos kryptis. Jei tokių nėra ir nenumatoma rengti bei priimti, atitinkamai patikslintinas MĮ 3 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys.
2.2. Atkreipiame dėmesį, kad MĮ 3 straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu nustatomas susiaurintas reguliavimas, numatantis nacionalinio pažangos plano turinį, palyginti su numatytuoju Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 7 straipsnio 2 punkte.
2.3. MĮ 3 straipsnio 1 dalies pabaigoje numatytas nacionalinis miškų sektoriaus plėtros planas nėra numatytas kaip planavimo dokumentas pagal SVĮ. Atkreipiame dėmesį į SVĮ 5 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad strateginis valdymas įgyvendinamas tik rengiant šiame įstatyme nustatytus planavimo dokumentus.
2.4. Apibendrinant aukščiau pateiktas pastabas bei siekiant išvengti SVĮ nuostatų pakartojimo MĮ, MĮ 3 straipsnio 1 dalyje siūlytume apsiriboti nuostata, kad Nacionalinės miškų politikos kryptys nustatomos ir jų įgyvendinimas numatomas atitinkamai Valstybės pažangos strategijoje bei Nacionaliniame pažangos plane.
2.5. Nacionalinių plėtros programų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą sureguliuotas SVĮ[2] 18 straipsnyje (žr. 1 d., 4 d.), be to, neaišku, kokius kitus miškų strateginius dokumentus rengtų aplinkos ministerija – MĮ 3 straipsnio 4 dalies 1 punktas atitinkamai patikslintinas arba jo atsisakytina.
2.6. MĮ 3 straipsnio 5 dalies 11 punkte bei 6 dalies 7 punkte teiktinos nuorodos į kitus įstatymus, kuriuose numatytas funkcijas atlieka atitinkamos institucijos.
2.7. MĮ 3 straipsnio 7 dalies 1 punkto atsisakytina, nes jo nuostatos pakartoja numatytąsias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte[3].
2.8. Lieka neapibrėžta, kokie klausimai laikytini svarbiausiais miškų klausimais, dėl kurių pasiūlymus aplinkos ministrui teikia MĮ 3 straipsnio 10 dalyje nurodyta komisija.
3. MĮ 4 straipsnis patikslintinas, aiškiai nustatant, ar MĮ 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta miškų urėdijos funkcija, t. y. kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymas kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose, finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų, ar ši funkcija vykdoma miškų urėdijos lėšomis (taip, kaip kompleksinė miškų ūkio veikla miškų urėdijai patikėjimo teise perduotuose valstybiniuose miškuose).
4. Dėl MĮ 5 straipsnio:
4.1. MĮ 5 straipsnio 1 dalis patikslintina pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 1 ir 3 straipsnių nuostatas – numatant, kad subjektai turi atitikti Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus bei kad mišką subjektai turi teisę įsigyti nurodyti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
4.2. MĮ 5 straipsnio 4 dalies antrajame ir trečiajame sakiniuose reikėtų teikti nuorodas į kitus įstatymus, numatančius valstybės žemės pardavimo aukciono tvarką ir pardavimo be aukciono tvarką, (jei tokių yra) arba numatyti įgaliojimus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai arba aplinkos ministrui nustatyti aukcionų organizavimo ir kainų nustatymo teisinį reguliavimą.
4.3. MĮ 5 straipsnio 6 dalies paskutinysis sakinys įvertintas sistemiškai – lieka neaišku, koks tikslas nustatyti, kad miško savininkų kooperatyvams taikomas žemės ūkio kooperatyvų statusas, kai Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme jiems numatytos atskiros nuostatos (žr. 32 str.), kooperatyvai pripažįstami miško savininkų kooperatyvais atskira, aplinkos ministro nustatyta tvarka[4]. Jei siekiama, kad miško savininkams būtų taikomas mažesnis nei įprastai pelno mokesčio tarifas, įstatymų projektų paketas papildytinas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimu, numatant jį papildyti nuostatomis, panašiomis į esančias šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje[5].
4.4. Neaiškus MĮ 5 straipsnio 7 dalies 5 punkte vartojamos sąvokos neprivatizuojami hidrografiniai objektai turinys – ji nėra apibrėžta nei MĮ, nei jo 2 straipsnio 45 dalyje nurodytuose įstatymuose. Paisant teisės aktų hierarchijos, įstatymuose vartojamos sąvokos turėtų būti apibrėžtos tame pačiame ar kitame to paties lygmens teisės akte.
5. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, MĮ 6 straipsnyje ir jo pavadinime, įvertinę galiojančias nuostatas sistemiškai, siūlytume nuosekliai vartoti vieną iš terminų – miškų ūkio paskirties žemės sklypas arba miško valda, atitinkamai pridedant ar jo dalį arba ar jos dalį.
6. Jei MĮ 7 straipsnio 2 dalies 10 punkte turimos omenyje valstybės informacinės sistemos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – VIIVĮ) 2 straipsnio 14 dalyje[6] siūlytume nuostatą patikslinti šiuo aspektu bei įvertinti poreikį numatyti daugiau veiksmų, kuriems įgyvendinti būtų naudojamos bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos, kurie numatyti VIIVĮ nuo 30 straipsnio, ir nuostatą išdėstyti, pavyzdžiui, taip: miškų valstybės informacinėms sistemoms steigti, kurti, tvarkyti, prižiūrėti ir modernizuoti.
7. MĮ 8 straipsnio 8 dalyje numatyti įgaliojimai aplinkos ministrui patikslintini – neaišku, kuri (ar abi) pagrindinių miško kirtimų norma turima omenyje, t. y. pagrindinių miško kirtimų norma valstybiniuose miškuose (MĮ 8 str. 5 d.) ar privataus miško savininkams nustatoma dešimtmečio pagrindinių miško kirtimų norma (MĮ 8 str. 7 d.).
8. Dėl MĮ 9 straipsnio:
8.1. MĮ 9 straipsnio 1 dalyje nuorodos į kitus teisės aktus pakeistinos į nurodančias konkrečius įstatymus ar tam tikrus visuomeninius santykius reguliuojančius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Antraip lieka visiškai neapibrėžta, kokiuose teisės aktuose reikėtų ieškoti išimčių, kai asmenų lankymasis miške ar nemedieninių miško išteklių naudojimas ribojamas.
8.2. Siūlome įvertinti, ar visais atvejais, vadovaujantis MĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, savivaldybių vykdomosios institucijos priimtų sprendimą apriboti asmenų lankymąsi miškuose, miško išteklių rinkimą ir naudojimą visuose miškuose – galbūt gali būti atvejų, kai apribojimai reikalingi tik dalyje savivaldybės teritorijos. Taip pat siūlytume įsivertinti, ar negalėtų būti poreikio uždrausti ar apriboti tik dalį veiksmų, pavyzdžiui, naudojami augalų apsaugos produktai ir dėl to kyla poreikis apriboti ar uždrausti miško išteklių rinkimą ir naudojimą iki sezono pabaigos (nes jie nesaugūs naudoti), tačiau apribojimai ar draudimai lankytis miške nebūtini.
8.3. MĮ 9 straipsnio 3 dalis neaiški keliais aspektais. Neapibrėžta, kas laikoma tiesioginiu privataus miško savininko trikdymu. Neaiškus MĮ 9 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio nuostatos santykis su MĮ 9 straipsnio 1 dalimi – kaip privačiame miške, kuriame asmenų lankymasis neribojamas, taigi šia prasme viešoje vietoje, gali susiformuoti privataus miško savininko privati erdvė (privatumas), kuris gali būti trikdomas miške besilankančių asmenų. Taip pat manytina, kad reikalavimas nekelti grėsmės privataus miško savininko, kaip ir bet kurio kito miške besilankančio asmens, saugumui yra bendrojo pobūdžio reikalavimas.
8.4. MĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatos formuluotinos taip, kad ir taisyklė, ir jos išimtys būtų numatytos įstatyme arba, šiuo atveju, išimčių kriterijai būtų numatyti įstatyme, jas detalizuojant įstatymą įgyvendinančiame teisės akte.
9. Dėl MĮ 11 straipsnio:
9.1. MĮ 11 straipsnio 4 dalis patikslintina aptariant, kuriuo atveju kompensacijos išmokamos per vienus ir kuriuo atveju per trejus metus nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo.
9.2. Pastebėtina, kad MĮ 11 straipsnyje nenurodytas subjektas (subjektai), nagrinėjantis prašymus skirti kompensaciją, priimantis sprendimą ir jį tvirtinantis bei išmokantis kompensacijas.
10. Dėl MĮ 12 straipsnio:
10.1. Siūlome įvertinti poreikį MĮ 12 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, numatančia, kad miškų inventorizacijos specialistai turi teisę įeiti, o privataus miško savininkas ir valstybinio miško valdytojas privalo tokias sąlygas sudaryti, ir į tuos miškus, kurių lankymas apribotas, iš kurių aktualesni atvejai, kai miškas yra aptvertas laukinių gyvūnų laikymo (pvz., danielių) tikslais, taip pat įvertinti poreikį numatyti įpareigojimą miško savininkams ir valdytojams ar kitiems subjektams suteikti miškų inventorizacijai atlikti reikiamą informaciją.
10.2. MĮ 12 straipsnį siūlytume papildyti nuostata, kad miškų inventorizacija skirstoma į nacionalinę miškų inventorizaciją ir miškų sklypų inventorizaciją.
10.3. Neaiški MĮ 12 straipsnio 3 dalies formuluotė žinomo tikslumo miškų būklės ir jų kaitos rodiklius – nenurodyta, kokiam subjektui ar kaip kitaip žinomo tikslumo rodikliai naudojami, todėl tikslintina.
10.4. Atsižvelgiant į VIIVĮ 18 straipsnio 1-2 dalių nuostatas[7], MĮ 12 straipsnio 5 dalies paskutinįjį sakinį siūlytume dėstyti taip: Kadastro nuostatus tvirtina ir kadastro tvarkytoją skiria Vyriausybė.
10.5. Neaišku, pagal kokį teisės aktą medžių savaiminukais apaugusi privati ne miško žemė inventorizuojama ir registruojama kadastre kaip miškas – pagal MĮ 12 straipsnio 6 dalies dėstymą susidaro įspūdis, kad joje nurodytas įstatymą įgyvendinantis teisės aktas taikomas tik dėl medžių savaiminukais apaugusios valstybinės miško žemės inventorizavimo ir registravimo kadastre kaip miškas.
11. Dėl MĮ 13 straipsnio:
11.1. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 16 straipsnio 1 dalyje[8] aptarti administracinio sprendimo pripažinimo netekusiais galios atvejai, tad MĮ 13 straipsnio 2 dalyje siūlytume teikti nuorodą į VAĮ. Taip pat miškotvarkos projektų pripažinimo negaliojančiais atvejai turėtų būti numatyti MĮ, o ne jį įgyvendinančiame teisės akte.
11.2. MĮ 13 straipsnio 3 dalis patikslintina nurodant, kiek (vieną ar daugiau kartų) gali būti pratęsta miškotvarkos projekto galiojimo trukmė.
12. MĮ 13 ar 14 straipsnį siūlytume papildyti aiškiai suformuluotu reikalavimu asmeniui, rengiančiam miškotvarkos projektus, atitikti MĮ numatytus reikalavimus ir turėti galiojantį atestatą, kaip to reikalaujama Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir Licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“[9] (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas) 18.1 papunktyje.
13. Dėl MĮ 14 straipsnio:
13.1. MĮ 14 straipsnis papildytinas atsisakymo išduoti atestatą bei atestato pakeitimo pagrindais, kaip to reikalaujama Licencijavimo pagrindų aprašo 18.7 papunktyje[10].
13.2. MĮ 14 straipsnį siūlytume papildyti įpareigojimu miškotvarkos projektų rengėjams pateikti atsakingai institucijai kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus.
13.3. MĮ 14 straipsnio 7 dalyje siūlytume nustatyti minimalų terminą pažeidimui pašalinti, antraip sprendimą dėl termino nustatymo priimti įgaliotai institucijai suteikiama itin plati diskrecija, kuri gali lemti ir objektyviai per trumpo termino nustatymą su iš to kylančiomis pasekmėmis (atestato galiojimo panaikinimu).
13.4. Siūlytume įsivertinti, ar MĮ 14 straipsnio 10 dalies 3 punkte numatytu atveju negalėtų būti numatytas atestato galiojimo sustabdymo ir pažeidimų (trūkumų) šalinimo institutas. Galbūt būtų aktualu tais atvejais, kai miškotvarkos projektas dar nepatvirtintas ir (ar) priemonės nepradėtos įgyvendinti.
13.5. MĮ 14 straipsnio 11 dalyje pateikti terminai neatitinka numatytų VAĮ 13 straipsnio 1 dalyje – MĮ 14 straipsnio 11 dalyje siūlytume teikti nuorodą į VAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką.
14. Siūlytume įvertinti, ar nuostata, analogiška esančiai MĮ 14 straipsnio 11 dalies antrajame sakinyje, nebūtų aktuali numatyti ir MĮ 16 straipsnio 8 dalyje bei MĮ 21 straipsnyje.
15. Dėl MĮ 15 straipsnio:
15.1. Neaišku, kam skirtas rekomendacijas aprobuoja Valstybinės miškų tarnybos sudaryta Genetinių miško medžių išteklių, sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų komisija, (MĮ15 str. 3 d.) taip pat kokias ir kam skirtas priemones ji aprobuoja, koks jų privalomumas (aktualu sprendžiant, ar tai laikytina administraciniu reglamentavimu kaip viena iš viešojo administravimo sričių), taip pat, jei minėta komisija rekomendacijas aprobuoja, svarstytina, koks subjektas jas rengia. Atkreipiame dėmesį, kad viešojo administravimo įgaliojimai administracinio reglamentavimo srityje tokiam subjektui pagal VAĮ 5 straipsnio 1-2 dalis, negali būti suteikti.
15.2. Neaiški MĮ 15 straipsnio 5 dalies pabaigoje numatyta leidimo išdavimo sąlyga – jeigu ji neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo reikalavimų, nustatytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose. Be to, leidimo išdavimo sąlygos (esminiai reikalavimai), taip pat atsisakymo išduoti leidimo pagrindai bei leidimo pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir panaikinimo pagrindai turėtų būti numatyti MĮ (žr. Licencijavimo tvarkos aprašo 18.3, 18.7 p.) – pastabos dalis dėl neaiškios leidimo išdavimo sąlygos aktuali ir MĮ 15 straipsnio 8 dalies 1 punktui.
15.3. MĮ 15 straipsnio 7 dalį siūlytume papildyti terminu pareiškėjui trūkumams šalinti, t. y. pateikti leidimui išduoti trūkstamus dokumentus ir informaciją.
15.4. MĮ 15 straipsnio 9 dalį siūlytume papildyti minimaliu leidimo galiojimo terminu.
16. MĮ 16 straipsnio 6 dalies 2 punktas patikslintinas nurodant duomenų neteikimo laikotarpį, o 3 punktas patikslintinas, nurodant, ar vienerių metų terminas skaičiuojamas kalendoriniais metais ar nuo tapimo tiekėju.
17. MĮ 17 straipsnio 6 dalyje numatytas draudimas plantacinius miškus veisti miško laukymėse ir miško aikštėse, tačiau tik pirmoji sąvoka yra apibrėžta MĮ 2 straipsnyje, tad lieka neaišku, kas yra laikoma miško aikšte.
18. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs (inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai), kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Todėl manome, kad MĮ 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta miško kirtimų draudimo išimtis numatant miško kirtimus saugomų teritorijų nuostatuose, prieštarautų Konstitucinio Teismo doktrinai. Pastaba aktuali ir MĮ projekto 2 straipsnio 6 daliai.
19. Dėl MĮ 18 straipsnio:
19.1. MĮ 18 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktai suderintini tarpusavyje. Valstybiniai parkai skirstomi į nacionalinius ir regioninius parkus. 4 punkte numatytas plynųjų pagrindinių miško kirtimų draudimas nacionaliniuose parkuose, o 6 punkte numatytas plynųjų pagrindinių kirtimų miško biržės ploto apribojimas valstybiniuose parkuose – taigi, ir nacionaliniuose parkuose. Kitaip tariant, pagal 4 punktą nacionaliniuose parkuose (visose miškų grupėse, taigi, ir IVA) pagrindiniai plynieji miško kirtimai draudžiami, bet pagal 6 punktą pagrindiniai plynieji miško kirtimai IVA grupės miškuose leidžiami ribojant biržės plotą. Pastaba aktuali ir MĮ projekto 2 straipsnio 6 daliai.
19.2. MĮ 18 straipsnio 5 dalis patikslintina – neaišku, koks įpareigojimo tausoti miško kelius turinys. Be to, svarstytina, ar nereikėtų numatyti įpareigojimo sutvarkyti sugadintus miško kelius.
20. MĮ 19 straipsnis papildytinas leidimo kirsti mišką išdavimo sąlygomis, atsisakymo išduoti leidimą, leidimo pakeitimo, leidimo galiojimo sustabdymo (jei taikoma), galiojimo sustabdymo panaikinimo ir panaikinimo pagrindais, kadangi tik su leidimu (išskyrus išimtis) asmuo įgyja teisę vykdyti ūkinę veiklą – kirsti konkretų mišką. Esminės ūkinės veiklos sąlygos ir apribojimai turi būti numatyti įstatyme.
21. Siūlytume įvertinti poreikį MĮ 20 straipsnį papildyti reikalavimais subjektui, per kurio administruojamą elektroninę pardavimo sistemą organizuojama didmeninė prekyba miškų urėdijos valdomuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis.
22. Dėl MĮ 21 straipsnio:
22.1. MĮ 21 straipsnio 5 dalį siūlytume papildyti minimaliu pažeidimo pašalinimo terminu, antraip gali būti nustatytas terminas, per kurį objektyviai neįmanoma pašalinti pažeidimo, su MĮ 21 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytomis pasekmėmis (panaikinamas atestato galiojimas).
22.2. VAĮ 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose. Atsižvelgiant į tai, MĮ 21 straipsnis papildytinas teisiniu reguliavimu, nustatančiu, koks subjektas nustatys mažareikšmius pažeidimus ar jų kriterijus bei jų pašalinimo terminus.
22.3. MĮ 21 straipsnį siūlytume papildyti nuostatomis, kokios numatytos MĮ 14 straipsnio 10 dalies 4 punkte ir šio straipsnio 11 dalyje.
23. MĮ 24 straipsnio 6 dalis nenustato konkrečių taisyklių, kriterijų dėl medžiojamųjų gyvūnų skaičiaus nustatymo – svarstytina, ar ši nuostata tikslinga MĮ, kai medžiojamųjų gyvūnų limitų nustatymą reguliuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai.
24. MĮ 24 straipsnio 8 dalyje nurodytinas baigtis institucijų sąrašas (vietoje kitomis kompetentingomis institucijomis).
25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktu Vyriausybei suteikti įgaliojimai steigti, reorganizuoti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sutikimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), steigti, reorganizuoti ir likviduoti kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota valstybės valdymo institucija. Siekiant užtikrinti (neapriboti) šių Vyriausybei suteiktų įgaliojimų įgyvendinimą, siūlome MĮ atsisakyti konkrečių institucijų pavadinimų nurodymo ir vietoje jų nurodyti Vyriausybės įgaliota institucija ar nurodyti, kad tai konkrečios ministerijos įgaliota institucija.
26. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies[11] reikalavimas taikomas teisinio reguliavimo visumai – visiems teisės aktams, reguliuojantiems tam tikrus visuomeninius santykius, t. y. ir įstatymams, ir juos įgyvendinantiems teisės aktams, todėl MĮ projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatytus terminus įstatymą įgyvendinantiems teisės aktams priimti reikėtų nustatyti trimis mėnesiais ankstesnius nei numatytos įstatymo ir atskirų jo nuostatų įsigaliojimo datos. Pastaba aktuali ir ŽĮ projektui.
27. MĮ projekto 2 straipsnio 14 dalyje numatyto MĮ 26 straipsnio (dėl ex post) 4 dalyje numatytinas vėlesnis ex post vertinimo atlikimo terminas – nuo 4 mėnesių iki 1 metų po ex post vertinimo laikotarpio pabaigos, nurodytos šio straipsnio 3 dalyje, kaip numatyta Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos[12] 14.4 papunktyje.
28. MĮ projekto 2 straipsnio 20 dalis patikslintina – neaišku, kokiais atvejais taikomos MĮ nuostatos dėl kompensacijų už pagrindinių miško kirtimų draudimus.
29. Įstatymų projekto aiškinamajame rašte reikėtų vengti pažodžiui ar beveik pažodžiui kartoti MĮ ar MĮ projekto nuostatas, kadangi tai ženkliai padidina aiškinamojo rašto apimtį, tačiau nekuria pridėtinės vertės, apsunkina darbą su įstatymų projektais, prailgina informacijos apie svarbius pakeitimus paieškos laiką. Aiškinamajame rašte reikėtų atskleisti, koks siūlomas naujas ar keičiamas galiojantis teisinis reguliavimas (pateikiant glaustai, apibendrintai – neperrašant įstatymo nuostatų) ir, svarbiausia, kodėl ne(be)tinkamas ar jo trūksta (nurodoma problema), kaip siūloma ir kodėl taip siūloma jį nustatyti ar keisti.
Dėl MĮ projekto atitikties Europos Sąjungos teisei:
1. Pažymime, kad dalis 1999 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos direktyvos 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga nuostatų, kurios nurodomos kaip perkeliamos MĮ projektu, iki šiol yra perkeltos kitais teisės aktais (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-338 ,,Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 521 ,,Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“). Kadangi įvertinti pateikta tik dalinė Direktyvos 1999/105/EB ir MĮ projekto atitikties lentelė, iš esmės negalime įvertinti, ar šiuo metu galiojantys teisės aktai (ar planuojami priimti įgyvendinimo teisės aktai), kuriais buvo perkelta direktyva, sistemiškai dera su MĮ projektu, ir jais visais kartu užtikrinamas visiškas direktyvos perkėlimas ir įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Atsižvelgdami į tai, prašome pateikti bendrą galiojančių (ar planuojamų priimti) teisės aktų nuostatomis papildytą atitikties lentelę, kurioje būtų pademonstruotas aktualių Direktyvos 1999/105/EB normų visiškas perkėlimas į nacionalinę teisę.
2. MĮ projekto 3 straipsnio 6 dalies 5 punktu įtvirtinama, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas MĮ įgyvendinimo priežiūrą, vykdo 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos, įgyvendinimo priežiūrą. Pažymime, kad šia nuostata Aplinkos apsaugos departamentas paskiriamas kompetentinga institucija, atsakinga už šio reglamento įgyvendinimą, kas laikytina reglamento įgyvendinimu. Atsižvelgdami į tai ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 patvirtintų Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių 78 punktu, prašome MĮ projektą įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 995/2010 įgyvendinimo planą Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinėje sistemoje (LINESIS). Kadangi MĮ projektu Reglamentas (ES) Nr. 995/2010 įgyvendinamas, prašome šį reglamentą nurodyti MĮ priede, teikiant nuorodą su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010.
3. MĮ projekto 15 straipsnio 4 dalimi įtvirtinama, kad Miško dauginamoji medžiaga auginama, laikoma, naudojama ir ja prekiaujama laikantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama prekiauti ir želdinti mišką miško dauginamąja medžiaga, kurios kilmė ir kokybė neatitinka šių nuostatų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, kai išduotas leidimas naudoti miško dauginamąją medžiagą. Pažymime, kad pagal Direktyvos 1999/105/EB 17 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi užtikrinti, kad <...> dauginamajai medžiagai, pateiktai į rinką laikantis šios direktyvos nuostatų, jos savybių, tyrimo ir tikrinimo reikalavimų, ženklinimo ir plombavimo atžvilgiu būtų taikomi tik šioje direktyvoje nustatyti prekybos apribojimai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad taikant šią direktyvą, valstybei narei gali būti leista laikantis 26 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos visoje savo teritorijoje arba jos dalyje uždrausti parduoti galutiniam vartotojui tam tikrą dauginamąją medžiagą, skirtą sėti arba sodinti. Tačiau tai leistina tik tuo atveju, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad egzistuoja sąlygos ir kriterijai įtvirtinti Direktyvos 1999/105/EB 17 straipsnio 2 dalies a) ir b) punkte. Taip pat akcentuotina, kad pagal Direktyvos 1999/105/EB 17 straipsnio 3 dalį yra priimtas ir taikomas 2002 m. rugsėjo 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1602/2002, nustatantis išsamias Tarybos direktyvos 1999/105/EB taikymo taisykles dėl leidimo valstybėms narėms uždrausti tam tikros miško dauginamosios medžiagos pardavimą galutiniam vartotojui. Atitinkamai, bet kokie dauginamosios medžiagos prekybos ribojimai ne tik turi atitikti Direktyvos 1999/105/EB 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet negali prieštarauti, ar dubliuoti Reglamente (EB) Nr. 1602/2002 įtvirtintų taisyklių ir tvarkos.
Pažymime, kad Europos Komisijai pateiktoje Direktyvos 1999/105/EB notifikavimo atitikties lentelėje jau buvo pažymėta, kad [į]gyvendinant Direktyvos 17 str. 2–3 dalis, taikomas Komisijos 2002 m. rugsėjo 9 d. reglamentas (EB) Nr. 1602/2002, nustatantis išsamias Tarybos direktyvos 1999/105/EB taikymo taisykles dėl leidimo valstybėms narėms uždrausti tam tikros miško dauginamosios medžiagos pardavimą galutiniam vartotojui.
Direktyvos 1999/105/EB ir MĮ projekto atitikties lentelėje pateikiami Direktyvos 1999/105/EB preambulės 5, 12 ir 28 punktai, nurodant, kad jie perkeliami Miškų įstatymo projekto 15 straipsnio 4–9 dalimis. Pažymime, kad vadovaujantis atitikties lentelių pildymo rekomendacijomis į atitikties lentelę nėra įtraukiamos ES teisės akto preambulės nuostatos. Šiuo atveju, aktualus minėtasis Direktyvos 1999/105/EB 17 straipsnis. Vis dėlto, pažymime, kad vien tik iš MĮ projekte pateiktų nuostatų ir nesant pateikto Miško dauginamosios medžiagos nuostatų projekto (arba kitų galiojančių teisės aktų nuostatų, jeigu jų keisti nereikės), negalima įvertinti, ar MĮ projektu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais būtų tinkamai perkeliama ir įgyvendinama Direktyvos 1999/105/EB 17 straipsnio 2 dalis ir Reglamentas (EB) Nr. 1602/2002. Atsižvelgdami į tai prašome papildyti atitikties lentelę.
4. MĮ projekto 16 straipsnio 1 dalyje teikiama tiesioginė nuoroda į Direktyvos 1999/105/EB 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pažymime, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsniu, direktyva yra skirta ES valstybėms narėms ir nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas. Teisinį poveikį asmenims direktyvos nuostatos sukuria tik per ją perkeliančius nacionalinius teisės aktus. Atitinkamai, tiesioginė nuoroda į Direktyvos 1999/105/EB 6 straipsnio 4 dalį projekte turėtų būti pakeista nuoroda į ją perkeliančias nacionalinių teisės aktų nuostatas.
5. Pažymime, kad MĮ projekto 16 straipsnio 3 dalies 2 punkte teikiama nuoroda į visą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 pavadinimą. Vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 20 punktu, teisės aktuose, kuriais ES teisės aktai neįgyvendinami, visas ES teisės akto pavadinimas nurodomas tada, kai ES teisės aktas teisės akto tekste minimas pirmą kartą. Toliau tekste nurodomas sutrumpintas pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, MĮ projekto 16 straipsnio 5 dalies 2 punkte turėtų būti teikiama sutrumpinta nuoroda į minėtą reglamentą.
6. Dėl ANK projekto:
6.1. ANK Specialiosios dalies straipsniuose dalys paprastai dėstomos pagal sankcijų griežtumą – nustatytų baudų dydžius, pradedant švelnesnėmis nuosekliai iki pačių griežčiausių, išskyrus atvejus, kai dalių dispozicijos yra susijusios tarpusavyje – pvz., dispozicijos su pakartotiniais administraciniais nusižengimais greta pagrindinės dalies, dalys, kurių dispozicijos susijusios kaip bendroji ir specialioji teisės normos ir pan. Siūlytume šiuo požiūriu peržiūrėti ANK projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo ANK 271 straipsnio ir ANK projekto 2 straipsnyje dėstomo ANK 276 straipsnio dalių išdėstymą. Be to, jei praktiniais ar statistiniais sumetimais yra poreikis išlaikyti galiojančios redakcijos straipsnių ir jų dalių numeraciją, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 151.1 papunktyje numatyta galimybė teisės aktą pildyti įterpiamu straipsniu, jo dalimi ar punktu su novela, pvz.: 61 straipsnis, 12 straipsnio 31 dalis.
6.2. Manome, kad siekiant užtikrinti administracinių nuobaudų proporcingumo principo įgyvendinimą, nuoseklumo, įtvirtinant sankcijas už administracinius nusižengimus, laikymąsi, taip pat siekiant sumažinti galimybę pareigūnams piktnaudžiauti diskrecija skiriant administracines nuobaudas tais atvejais, kai ANK straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje kaip alternatyvios administracinės nuobaudos yra numatyti įspėjimas ir bauda, baudos apatinė riba turėtų būti proporcinga veikos, už kurią gali būti taikoma švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas, pavojingumui, t. y. baudos minimali riba turėtų būti lygi ANK 25 straipsnio 2 dalyje nustatytam minimaliam baudos už administracinius nusižengimus dydžiui. Siūlytume šiuo požiūriu peržiūrėti ANK projekto 2 straipsnyje dėstomo ANK 276 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijas.
6.3. ANK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta ANK straipsnių ir straipsnių dalių konstravimo taisyklė – šio kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijose nurodomi minimalūs ir maksimalūs baudų, skiriamų išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, dydžiai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudų nustatymo taisyklė – baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Todėl sankcijoje negali būti įtvirtinama griežtai nustatyta baudos suma, o pareigūnas, skirdamas baudą turi turėti galimybę nustatyti baudos dydį, atsižvelgdamas į aukščiau minėtas aplinkybes. Todėl siūlome šiuo aspektu pataisyti ANK projekto 2 straipsnyje dėstomo ANK 276 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalių sankcijas. Be to ANK 2 straipsnyje dėstomo ANK 276 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalių sankcijos neatitinka minėtos ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos baudų nustatymo taisyklės.
6.4. ANK 271 straipsnį siūloma pildyti nauja 7 dalimi, tačiau neaišku, kas atliks šioje teisės normoje numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir nagrinės nusižengimų bylas. Todėl šiuo aspektu pildytinas ANK 589 straipsnis.
6.5. ANK projekto 2 straipsnyje ANK 276 straipsnis dėstomas nauja redakcija pakeičiant straipsnio dalių numeraciją. Todėl atitinkamai taisytinas ir ANK 589 straipsnio 45 punktas, kuriame įtvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų teisė tirti ANK 276 straipsnio 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus.
7. Teisės technikos ir redakcinės pastabos bei pasiūlymai dėl tikslesnių formuluočių perduoti rengėjams tiesiogiai.
|
Teisingumo viceministrė |
Jurga Greičienė |
Ieva Klimašauskė, tel. 8 671 90746, el. p. ieva.klimasauske@tm.lt
Germanas Politika, tel. +370 602 56238, el. p. germanas.politika@tm.lt
Simas Grigonis, tel. 8 671 90760, simas.grigonis@tm.lt