LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 2, 3, 4, 8, 9, 14, 15, 17, 20, 22, 27, 28, 33, 34, 38, 39, 42, 43, 44, 46, 48, 49, 50, 52, 53, 54, 56, 57, 58, 59, 61, 66, 67, 68, 71, 72, 77, 82, 83, 84, 85, 87 ir 90 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 251 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VETERINARIJOS ĮSTATYMO NR. I-2110 2, 131 STRAIPSNIŲ IR TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO
NR. I-1489 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai.
Priežastys – Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2, 3, 4, 8, 9, 14, 15, 17, 20, 22, 27, 28, 33, 34, 38, 39, 42, 43, 44, 46, 48, 49, 50, 52, 53, 54, 56, 57, 58, 59, 61, 66, 67, 68, 71, 72, 77, 82, 83, 84, 85, 87 ir 90 straipsnių pakeitimo ir papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir kartu teikiami Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 131 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) sukuria prielaidas įgyvendinti dalį Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programos[1] nuostatų ir Programos įgyvendinimo plano[2] (toliau kartu – Programa) darbų, susijusių su aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka ir studijų ir mokslo veiklos kokybės tobulinimu, taip pat aiškiau reglamentuoti kai kurias Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – MSĮ) nuostatas ir sklandžiai jas taikyti praktikoje.
Tikslas – tobulinti valstybinių aukštųjų mokyklų tinklą ir gerinti studijų ir mokslo veiklos kokybę.
Uždaviniai
1 uždavinys. Mokslo ir inovacijų sklaidos centro inicijavimas
Įgyvendinant Programos įgyvendinimo plano 4.1.7 papunkčio 5 darbą (Mokslo, technologijų pažangos ir inovacijų populiarinimas informuojant verslą ir visuomenę apie MTEP vykdymo ir inovacijų diegimo naudą, 5 veikla „Mokslo ir technologijų populiarinimo institucinio tinklo inicijavimas, jo veiklos užtikrinimas, infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra“), įstatymo lygmeniu (251 straipsnis) reglamentuojamas Mokslo ir inovacijų sklaidos centras ir jo veikla.
2 uždavinys. Aukštųjų mokyklų veiklą reglamentuojančių nuostatų tikslinimas:
2.1. įgyvendinant Programos 140 punktą („Mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūra yra išskaidyta universitetuose, mokslinių tyrimų institutuose, mokslo ir technologijų parkuose, integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose (slėniuose). Siekiant, kad aukštasis mokslas ir moksliniai tyrimai taptų išskirtine pažangos galimybe, svarbu sutelkti aukštųjų mokyklų, mokslo institutų žmogiškuosius išteklius, racionaliai ir tikslingai panaudoti mokslo infrastruktūrą, užtikrinti geriausia tarptautine patirtimi pagrįstą mokslinės veiklos vertinimą, adekvatų ir skaidrų mokslinių tyrimų finansavimą, inicijuoti technologines ir socialines inovacijas skatinančius tyrimus“), sprendžiamos problemos, iškilusios, pertvarkant valstybinių universitetų tinklą[3] (27, 28, 38, 39 straipsnių pakeitimai):
2.1.1. įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. KT15-N10/2018 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 38 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XIII-1021 „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui“ ir, išryškėjus MSĮ nepakankamumui praktiškai vykdant valstybinių universitetų tinklo optimizavimą, tikslinami 27, 28, 38, 39 straipsniai, išsamiau reglamentuojant aukštųjų mokyklų reorganizavimo, likvidavimo procedūras;
2.1.2. siekiant išspręsti praktinius valstybės turto perdavimo klausimus, mažinti administracinę naštą Vyriausybei ir pagreitinti sprendimų priėmimą, siūlomi 87 straipsnio pakeitimai.
3 uždavinys. Studijų ir mokslo veiklos tobulinimas, diegiant tarptautinius kokybės standartus ir siekiant sklandaus MSĮ taikymo praktikoje:
3.1. keičiamas studijų krypties „veterinarinė medicina“ pavadinimas į pavadinimą „veterinarija“ (keičiama 4 straipsnio 20 dalis ir 52 straipsnio 12 dalis) – taip, kaip jis naudojamas studijų krypčių bei mokslo ir meno krypčių klasifikacijose, ir atitinkamai keičiamas šios studijų krypties pavadinimas Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme, kartu teikiant Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 131 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą;
3.2. atsižvelgus į praktinį poreikį, tikslinami atvejai, kada panaikinamas leidimas vykdyti studijas ir (ar) su studijomis susijusią veiklą (43 straipsnio pakeitimas);
3.3. atsižvelgus į susiklosčiusią praktiką, tikslinamos MSĮ nuostatos dėl aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo terminų ir siūlomos aiškesnės nuostatos ir veiklos priežiūra pakartotinai neigiamai įvertinus aukštosios mokyklos veiklą;
3.4. atsižvelgus į Lietuvos mokslo tarybos pasiūlymą ir įvertinus tai, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrui įstatymu pavesta tvirtinti nevalstybinių mokslinių tyrimų institutų ir aukštųjų mokyklų vertinimo tvarkos aprašus, nėra tikslinga išskirti, kad valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašą tvirtintų Vyriausybė, todėl siūloma nustatyti, kad valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, taip sumažinant Vyriausybei tenkančią administravimo naštą;
3.5. siekiant aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo sistemos vientisumo, Studijų kokybės vertinimo centrui (toliau – SKVC) suteikiama teisė vertinti ir pripažinti visas aukštojo mokslo kvalifikacijas (52 straipsnio pakeitimas);
3.6. siekiant aiškumo, siūloma papildyti, kad aukštosios mokyklos gali nustatyti tvarką, kaip priimami asmenys, įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį, tęsti studijas doktorantūroje (52 straipsnio 5 dalies pakeitimas);
3.7. atsižvelgus į tai, kad, kolegijų absolventams stojant į magistrantūrą, šiuo metu nėra privalomų papildomųjų studijų, ir įvertinus kaštus bei administravimo sudėtingumą, siūloma atsisakyti papildomųjų studijų stojantiems į magistrantūrą kolegijų absolventams finansavimo (56 straipsnio pakeitimas);
3.8. siekiant atsisakyti ydingos praktikos, kai stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas buvo nustatomi skirtingi minimalūs stojimo reikalavimai, siūloma MSĮ nustatyti, kokius reikalavimus turėtų tenkinti stojantieji, kad galėtų pretenduoti į aukštojo mokslo studijas. Siekiant, kad šie reikalavimai sietųsi su vidurinio ugdymo programos baigimo lygiais, keičiamas ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (toliau – ŠĮ), nustatant įstatyme šiuos lygius (MSĮ 59 straipsnio pakeitimas ir ŠĮ 11 straipsnio pakeitimas); taip pat siūloma numatyti galimybę lanksčiau planuoti minimalų studijų programos studijų vietų skaičių – pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų krytis ir (arba) studijų programas – tai sudarys galimybę mokslo ir studijų institucijoms efektyviau vykdyti asmenų priėmimą į studijų programas bei valstybės finansuojamas studijas;
3.9. siekiant aiškumo dėl mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išrinktų ar paskirtų administracijos darbuotojais, karjeros galimybių pasibaigus jų darbo sutarties terminui, siūloma jas apibrėžti įstatyme (67 straipsnio pakeitimas);
3.10. siekiant panaikinti vidinį prieštaravimą, esantį MSĮ 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje paskutinio sakinio nuostatos laikytinos perteklinėmis, siūloma jų atsisakyti;
3.11. siekiant pakeisti MSĮ nuostatas, pagal kurias Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavestos su politikos formavimu nesusijusios funkcijos su leidimų vykdyti studijas ir (ar) su studijomis susijusią veiklą išdavimu, panaikinimu ir patikslinimu, siūloma patikslinti atitinkamas MSĮ nuostatas dėl funkcijų perdavimo Studijų kokybės vertinimo centrui (42, 43, 44 straipsnio pakeitimas).
3.12. siekiant teisėkūros principų aiškumo Įstatymo projektu keičiamos MSĮ nuostatos, kuriose minimi 2019 m. sausio 1 d. pakeisti valstybės institucijos (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija) ir pareigų (švietimo, mokslo ir sporto ministras) pavadinimai (2, 3, 8, 9, 14, 15, 17, 20, 22, 33, 34, 38, 39, 42, 43, 44, 46, 48, 49, 52, 53, 54, 56, 57, 58, 59, 61, 66, 68, 71, 72, 77, 82, 83, 84, 85, 87 ir 90 straipsnių pakeitimas).
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatorė – Vyriausybė. Įstatymo projektą parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas.
1. Nėra nustatyta.
2. Šiuo metu galiojančio MSĮ:
2.1. 27 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės aukštosios mokyklos tarybos funkcijas, bei 38 ir 39 straipsnių, reglamentuojančių valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimą ir likvidavimą, nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsniui, pagal kurį aukštoji mokykla nėra įstatymų ir kitų Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisės subjektas, o valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimą reglamentuojančios nuostatos yra neišsamios, todėl sukuria prielaidas Vyriausybės ir Seimo priimamų sprendimų konstitucingumo kvestionavimui; 39 straipsnyje, kuris reglamentuoja valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimą, yra nuostata, pagal kurią sprendimas likviduoti aukštąją mokyklą priimamas, jai praradus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, tačiau gali būti priimti ir kiti sprendimai, pavyzdžiui, aukštoji mokykla reorganizuojama;
2.2. 87 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad valstybė gali perduoti valstybinėms aukštosioms mokykloms jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį turtą, taip pat kad sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Per MSĮ galiojimo metus buvo atvejų, kai norėta perduoti trumpalaikį ar nematerialųjį turtą, tačiau to nebuvo galima padaryti, nes įstatymo nuostatos leido perduoti tik ilgalaikį materialųjį turtą; taip pat įvertinti Vyriausybės pasiūlymai mažinti administracinę naštą.
3. Šiuo metu galiojančio MSĮ:
3.1. studijų krypties pavadinimas „Veterinarinė medicina“ naudojamas MSĮ ir Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme, o „Veterinarija“ pradėtas naudoti, įgyvendinant MSĮ Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo (išdėstytas nauja redakcija 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XII-2534) 52 straipsnio 14 dalį – tai yra Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 patvirtinus naują Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą (toliau – Sąrašas). Sąraše studijų krypties „Veterinarinė medicina“ pavadinimas pakeistas pavadinimu „Veterinarija“, atsižvelgus į europinę praktiką ir įvertinus Lietuvos universitetų rektorių konferencijos nuomonę;
3.2. 43 ir 44 straipsniuose, kuriuose reglamentuojamas leidimo vykdyti studijas ir (ar) su studijomis susijusios veiklos panaikinimas, yra nenumatytas teisinis pagrindas nevalstybinėms aukštosioms mokykloms ar kitiems šiuose straipsniuose nurodytiems subjektams panaikinti leidimą vykdyti studijas ir (ar) su studijomis susijusią veiklą tais atvejais, kai pats subjektas priima sprendimą nebevykdyti studijų ir (ar) su studijomis susijusios veiklos. Toks atvejis buvo praktikoje, kai Šiaurės Lietuvos kolegija nusprendė toliau nebevykdyti studijų.
3.3. 49 straipsnyje nustatyta, kad naujai įsteigtos aukštosios mokyklos vertinimas atliekamas per metus nuo jos veiklos pradžios, tačiau praktika parodė, kad veiklos vertinimo kaštai yra labai dideli, o vieni metai yra per trumpas laikas veiklos rezultatams pasiekti, be to, nepakankamos reglamentuotos pasekmės, kai nutrūksta aukštosios mokyklos akreditavimas;
3.4. 49 ir 50 straipsniuose nustatyta, kad aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, o valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašą – Vyriausybė;
3.5. 52 str. 13 d. numatytas užsienio aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimas valstybės mastu yra fragmentuotas: SKVC, kaip ENIC / NARIC centras, atsakingas už pirmosios ir antrosios pakopų kvalifikacijų pripažinimą, o trečiosios pakopos kvalifikacijas pripažįsta Lietuvos mokslo taryba (toliau – LMT), kuriai tai yra šalutinė funkcija. Kitas klausimas yra tai, kad, 2018 m. lapkričio 20 d. priėmus Mokslo ir studijų įstatymo pataisas ir numačius trumpąsias studijas, atsiranda poreikis atlikti ir šių užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimą. Tam MSĮ 52 str. 13 d. formuluotės keisti nereikia, tačiau keistinas Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. priimtas nutarimas Nr. 212;
3.6. 52 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad magistro kvalifikacinis laipsnis suteikia teisę tęsti studijas doktorantūroje, nors realiai aukštosios mokyklos, turinčios teisę nustatyti priėmimo taisykles, gali nustatyti ir papildomų sąlygų ar apribojimų (pvz., baigusiesiems kitos studijų krypties studijas);
3.7. 56 straipsnio 2 dalyje sudaromos išskirtinės sąlygos tik kolegijų absolventams pretenduoti į magistrantūrą, neatsižvelgiant į tai, kad universitetų I pakopos absolventams taip pat gali reikėti papildomų studijų, kai jų pasirinkta magistrantūros studijų kryptis nesutampa su baigta bakalauro studijų kryptimi. Stojimo į magistrantūrą reikalavimus nustato magistrantūros programą vykdanti aukštoji mokykla. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostatai įgyvendinti reikėtų didelių administravimo išlaidų ir papildomų valstybės biudžeto lėšų. Kiekvienais metais studijas kolegijose baigia apie 8000 studentų, jų studijos baigiamos baigiamuoju darbu, kuris vertinamas pagal 10 balų sistemą. Taigi, vienodų vertinimų būtų labai daug. Dėstomieji dalykai irgi nevienodi ne tik skirtingose kryptyse, bet gali skirtis ir tos pačios krypties, tačiau skirtingose mokyklose vykdomose programose. Objektyvi atranka būtų neįmanoma. Taip pat nėra kriterijų ir kvotų nustatymui pagal kryptis, jei būtų nuspręsta tokias kvotas taikyti;
3.8. 59 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo, kad stojantieji į pirmosios pakopos studijas turi būti išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą, o 5 dalyje nustatyta, kad minimalius rodiklius šiems stojantiesiems nustato švietimo ir mokslo ministras. Tad vienos nuostatos galimai prieštarauja kitoms; 59 str. 7 ir 8 dalyse minimalus studijų programos studijų vietų skaičius nustatomas studijų krypčiai arba krypčių grupei, tačiau praktika parodė, kad į atskiras programas tikslinga nustatyti kitokį skaičių (pvz., mažesnį skaičių į užsienio kalbų studijų programas);
3.9. mokslo ir studijų institucijų dėstytojai ir mokslo darbuotojai, išrinkti ar paskirti administracijos darbuotojais, po jų kadencijos pabaigos gali užimti jų eitas dėstytojų ar mokslo darbuotojų pareigybes tik bendra tvarka – viešo konkurso būdu.
4. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
1. Lietuvoje nėra nuolatinės sutelktos mokslo ir inovacijų populiarinimo infrastruktūros. Norint tokią infrastruktūrą sukurti, jai išlaikyti reikalingi valstybės biudžeto asignavimai. Savo ruožtu, norint skirti asignavimus kultūrinei infrastruktūrai, jos sąvoka ir funkcijos turi būti apibrėžtos įstatymo lygmeniu – tai leis teikti valstybės pagalbą tokio tipo infrastruktūrai, neprieštaraujant EK pranešimui dėl valstybės pagalbos[4] kriterijų. Todėl siūloma įstatymo lygmeniu apibrėžti VšĮ „Mokslo ir inovacijų sklaidos centras“ funkcijas ir finansavimo šaltinius, papildant MSĮ nauju 251 straipsniu. Nuolatinės struktūros sukūrimas padėtų sutelkti išteklius ir koordinuoti mokslo populiarinimo iniciatyvas, skatinti visuomenės, ypač jaunimo, susidomėjimą mokslu, inovacijų kūrimu ir verslumu. Nuolatinė struktūra mažintų atotrūkį tarp mokslo bendruomenės ir visuomenės, skatintų rinktis su mokslo disciplinomis susijusias profesijas. Perspektyvoje minėti pokyčiai didintų šalies konkurencingumą mokslo ir inovacijų srityje.
2. Pritarus siūlomam pakeitimui:
2.1. naujas reglamentavimas eliminuos MSĮ prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir sudarys galimybes Vyriausybei ir Seimui efektyviai realizuoti savo, kaip valstybės institucijų, privalančių užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą, teises, sprendžiant aukštųjų mokyklų reorganizavimo ir likvidavimo klausimus, panaikins prielaidas Vyriausybės ir Seimo priimamų sprendimų konstitucingumo kvestionavimui. Siūloma nustatyti, kad aukštosios mokyklos taryba, suderinusi su senatu (akademine taryba), aukštosios mokyklos statuto, reorganizavimo sąlygų ar likvidavimo plano projektus pateikia ne Seimui, o Vyriausybei ir kad sprendimą dėl valstybinio universiteto (kolegijos) reorganizavimo (likvidavimo) priima Seimas Vyriausybės teikimu, o dėl valstybinės kolegijos reorganizavimo (likvidavimo) – Vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu; taip pat siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į valstybinių universitetų tinklo optimizavimo praktiką, siūloma papildyti 27, 28, 38, 39 straipsnius nuostatomis, išsamiau reglamentuojančiomis valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimą, nustatant, kad sprendimai dėl universiteto (kolegijos) reorganizavimo priimami dviem etapais Vyriausybės (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos) teikimu, įvertinus aukštosios mokyklos tarybos nuomonę: I etape Seimas (Vyriausybė) pritaria reorganizuoti universitetą (kolegiją); II etape – aukštoji mokykla reorganizuojama. Siūloma nustatyti, kad jeigu reorganizavime dalyvaujančių valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organai nustatytu laiku neparengia ir nepateikia Vyriausybei reorganizavimo sąlygų projekto ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projekto, juos rengia ir teikia Vyriausybei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, į rengimo procesą įtraukdama reorganizavime dalyvaujančias aukštąsias mokyklas. Toks reglamentavimas galėtų išspręsti faktines problemas, trukdančias Vyriausybei ir Seimui efektyviai realizuoti savo, kaip valstybės institucijų, privalančių užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą, teises, ir Seimo, kaip valstybinių universitetų savininko teises įgyvendinančios institucijos, teises sprendžiant aukštųjų mokyklų reorganizavimo klausimus tais atvejais, kai aukštosios mokyklos savo neveikimu ar netinkamu veikimu užkerta kelią Seimo sprendimų įgyvendinimui.
2.2. siūlomos nuostatos supaprastintų praktinių valstybės turto perdavimo klausimų sprendimą, sumažintų administracinę naštą, pagreitintų sprendimų priėmimą.
3. Pritarus siūlomam pakeitimui:
3.1. teisės aktuose bus suvienodintas studijų krypties pavadinimas;
3.2. bus nustatytas teisinis pagrindas panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, jeigu subjektas pats priima sprendimą nebevykdyti studijų ir (ar) su studijomis susijusios veiklos;
3.3. aukštoji mokykla bus vertinama po 2 metų nuo leidimo vykdyti studijas įsigaliojimo dienos, o egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos – ne vėliau kaip per trejus metus nuo leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos; nutrūkus aukštosios mokyklos akreditacijai, bus priimtas sprendimas dėl leidimo panaikinimo datos, o iki šio sprendimo įsigaliojimo dienos SKVC vykdys aukštosios mokyklos veiklos priežiūrą; taip bus efektyviau naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos aukštųjų mokyklų išoriniam vertinimui atlikti, įteisintos procedūros, kurios neišvengiamos, nutrūkus aukštosios mokyklos akreditavimui, ir sudarytos prielaidos apsaugoti studentų studijų interesus;
3.4. mažinama Vyriausybei tenkanti mokslo ir studijų institucijų administravimo našta;
3.5. tai, kad mokslo ir meno daktaro laipsniai bus vertinami ir pripažįstami SKVC, atitiks daugelio Europos aukštojo mokslo erdvės šalių modelį, kai ENIC / NARIC centrai pripažįsta visų trijų pakopų aukštojo mokslo kvalifikacijas. Taip sureglamentavus, bus įgyvendintos tarptautinių ekspertų rekomendacijos, pateiktos SKVC išorinio vertinimo metu (2016), ir taip pat Lietuvos Bolonijos proceso ekspertų grupės teiktos rekomendacijos (2016). Naujas reglamentavimas konsoliduos atsakomybę už įvairių lygmenų kvalifikacijų iš užsienio pripažinimą SKVC, taip užtikrinant sistemos vientisumą ir bendros užsienio kvalifikacijų pripažinimo praktikos taikymą, efektyvesnį kompetencijos ir sukauptų informacinių išteklių bei techninės įrangos panaudojimą;
3.6. bus aiškiau reglamentuotos tolesnės galimybės įgijusiesiems magistro kvalifikaciją tęsti studijas doktorantūroje, suteikiant teisę pačioms aukštosioms mokykloms nustatyti šių asmenų priėmimo tvarką;
3.7. nebus diskriminuojama nė viena stojančiųjų į magistrantūrą grupė;
3.8. stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas bus įstatymu nustatyti vienodi minimalūs reikalavimai, nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio. Siekiant, kad šie reikalavimai sietųsi su vidurinio ugdymo programos baigimo lygiais, keičiamas ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, nustatant šiuos lygius ŠĮ 11 straipsnyje; lankstesnis minimalaus studijų programos studijų vietų skaičiaus planavimas sudarys galimybę mokslo ir studijų institucijoms racionaliau planuoti asmenų priėmimą;
3.9. siūloma papildyti MSĮ 67 straipsnį nuostata, suteikiančia teisę aukštosios mokyklos senatui (akademinei tarybai) nustatyti administracijos darbuotojų grįžimo, pasibaigus jų darbo sutarties terminui, į iki paskyrimo eitas konkurso būdu užimtas dėstytojų arba mokslo darbuotojų pareigas tvarką, o mokslinių tyrimų instituto direktoriui, direktoriaus pavaduotojui, moksliniam sekretoriui – teisę grįžti į iki paskyrimo eitas konkurso būdu užimtas mokslo darbuotojo pareigas, jei jo darbo sutartis buvo terminuota – 5 metų kadencijai, taip siekiant užtikrinti jiems socialinį saugumą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus įstatymų projektus. Kitų įstatymų keisti nereikės
9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas.
Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nevartojamos naujos sąvokos.
10. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Reikalingus teisės aktus institucijos turėtų parengti iki šio įstatymo įsigaliojimo:
11.1. įgyvendinant 2 uždavinio 2.1.2 papunktį, reikalinga pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 16 „Dėl Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimo“;
11.3. įgyvendinant 3 uždavinio 3.3 papunktį, reikalinga pakeisti Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 212 „Dėl Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
11.4. įgyvendinant 3 uždavinio 3.3 papunktį pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 289 „Dėl Valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
11.5. įgyvendinant 3 uždavinio 3.11 papunktį, reikalinga pakeisti Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo, patikslinimo ir panaikinimo tvarkos aprašą ir Leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo, patikslinimo ir panaikinimo tvarkos aprašą, patvirtintus Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas.
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų neprireiks.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Su visuomene konsultuojamasi, įstatymo projektą skelbiant Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: eksperimentinė plėtra, veiklos ataskaita, leidimas, jungtinė programa, pripažinimas, minimalūs reikalavimai, turtas.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.Nėra.________________[1]Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“.
[2]Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“.
[3]Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. XIII-533 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 947 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“.
[4] – vertinant valstybės pagalbos kriterijus, vadovaujamasi Europos Komisijos pranešimu dėl valstybės pagalbos sąvokos ir teismų praktika (angl. Commission Notice on the notion of State aid pursuant to Article 107(1) TFEU, jei taikoma).