AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1113

PAPILDYMO 9¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

ĮSTATYMO PAPILDYMO 11¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. I-464 PAPILDYMO 30¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTŲ

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 papildymo 9¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 10 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatymo Nr. I-464 papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektai parengti kaip lydimieji įstatymų projektai (toliau – lydimieji įstatymų projektai) Seime užregistruotų ir šiuo metu Seimo Audito komitete ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstomų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10, 11, 14 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10³ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1351, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1352, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1353, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 48¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1354  (toliau – įstatymų paketas Nr. XIIIP-1351 – 1354).

Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu su įstatymų paketu Nr. XIIIP-1351 –1354 turi būti teikiami įstatymų lydimieji projektai, reglamentuojantys centralizuotą bendrųjų funkcijų (buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų valdymo, personalo administravimo ir kt.) (toliau – bendrosios funkcijos) atlikimą viešosiose įstaigose ir biudžetinėse įstaigose.

Atsižvelgiant į tai, jog teikiami papildomi lydimieji įstatymų projektai į įstatymų paketą
Nr. XIIIP-1351 – 1354, ir siekiant visus įstatymų projektus apsvarstyti ir priimti suplanuotais terminais, vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, Komitetas siūlo teikiamus įstatymo projektus svarstyti skubos tvarka.

2.  Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymų projektų rengėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

3.  Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo  projekte aptarti teisiniai santykiai:

            Šiuo metu Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme nereglamentuotas viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba dalininkė, turinti daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė arba savivaldybė, ir biudžetinių įstaigų bendrųjų funkcijų atlikimas centralizuotai.

Šiuo metu Vyriausybės įstatyme nereglamentuojamas kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendins Vyriausybė, administracijos struktūros tvirtinimas, vadovo pavaldumas ir atskaitingumas.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Priėmus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 papildymo 9¹ straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 10 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektus, būtų reglamentuotas centralizuotas bendrųjų funkcijų atlikimas ne tik viešojo administravimo subjektuose, bet visose biudžetinėse įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė arba dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime yra valstybė arba savivaldybė.

Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatymo Nr. I-464 papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Vyriausybė gali steigti biudžetines įstaigas, kurios centralizuotai vykdo viešojo sektoriaus subjektų bendrųjų funkcijų dalį, Vyriausybės nustatyta apimtimi. Taip pat  siūloma numatyti, kad  Vyriausybė gali steigti biudžetines įstaigas, kurios centralizuotai vykdo ir kitas įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, funkcijas. Šių funkcijų apimtį taip pat nustatytų Vyriausybė.  Vyriausybė tvirtintų ir šių biudžetinių įstaigų nuostatus.

 Valstybės kontrolė 2017 m. vasario 13 d. ataskaitoje „Žmogiškųjų išteklių valdymas viešojo administravimo institucijose“ (Nr. VA-P-10-1-1) yra nurodžiusi, kad bendrųjų funkcijų optimizavimas yra vienas iš rezervų gerinant specialiųjų funkcijų (pagrindinės veiklos) kokybę. Bendrąsias funkcijas atliekančių bendrosios veiklos pareigybių nepriskyrus valstybės tarnautojams, būtų galima sutaupytas lėšas panaudoti ministerijų ir įstaigų prie ministerijų veiklos kokybei gerinti: pritraukti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, kelti esamų kvalifikaciją.

Šiuo metu valstybė per brangiai moka už paprastų aptarnavimo funkcijų atlikimą – iš esmės tokias pačias funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra 35% didesnis negu asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis.

Valstybės kontrolė rekomendavo didinti bendrųjų funkcijų efektyvumą, jas centralizuojant paslaugų centruose.

Įstatymų pakete Nr. XIIIP-1351 – 1354 bendrųjų funkcijų centralizavimas siejamas su viešojo administravimo subjektais (išskyrus buhalterinės apskaitos tvarkymą, kur centralizuoto buhalterinės apskaitos tvarkymo galimybė numatyta visiems viešojo sektoriaus subjektams). Siekiant bendrųjų funkcijų centralizavimo geriausio rezultato, būtina numatyti galimybę centralizuoti bendrųjų funkcijų atlikimą ir viešojo administravimo funkcijų nevykdančiose biudžetinėse įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė (dalininkė) yra valstybė (pavyzdžiui, kaip matyti iš Valstybės kontrolės 2017 m. balandžio 25 d. ataskaitos Nr. VA-2017-P-10-9-11 „Ar valstybės ir savivaldybių dalyvavimas valdant viešąsias įstaigas užtikrinant naudą visuomenei“, 2016 m. tik 13 iš 131 valstybės viešosios įstaigos, vykdė viešąjį administravimą, tačiau bendrąsias funkcijas būtų tikslinga centralizuoti ir viešosiose įstaigose, įgyvendinančiose valstybės funkcijas).

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai įtakos neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Įstatymai verslo sąlygoms ir jo plėtrai tiesioginės įtakos neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Jokių papildomų teisės aktų priimti, pakeisti ar  pripažinti netekusiais galios nereikia.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai šiuo projektu nėra kuriami, todėl projektas nebuvo vertintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:

Priėmus įstatymus, iki juose nurodyto įstatymų įsigaliojimo termino Vyriausybė turės nustatyti biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų centralizuoto bendrųjų funkcijų atlikimo tvarką.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įstatymui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų išvados, reikalingi lydimieji aktai ir kiti pagrindimai, paaiškinimai:

Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

 „viešoji įstaiga“, „biudžetinė įstaiga“, „centralizuotai“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

______________________

Teikia

Valstybės valdymo ir savivaldybių

komiteto vardu

Komiteto pirmininkas                                                                                                Povilas Urbšys