AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹, 152 STRAIPSNIAIS IR PRIEDU
ĮSTATYMO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Šiuo metu medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius ir priemones reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Medžioklės taisyklės).
Diskusijos leistinų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių tema tampa vis labiau politizuotos. Sprendimai dėl tokių įrankių ir priemonių naudojimo leidimo ar draudimo neturėtų būti priimami skubotai ir turėtų būti grindžiami gyvūnų gerovės principais, suinteresuotų šalių (žemės ūkio, veterinarijos ir aplinkos apsaugos organizacijų atstovų) pateikiamais argumentais bei gerąja kitų Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybių praktika.
Atsižvelgiant į tai, būtų optimalu, jog dėl medžioklėje leistinų ir draudžiamų naudoti priemonių ir įrankių apsispręstų Lietuvos Respublikos Seimas. Dėl šios priežasties, Projektu siūloma šiuo metu Medžioklės taisyklėse Lietuvos Respublikos aplinkos ministro sprendimu tvirtinamą tokių medžioklėje naudojamų priemonių ir įrankių sąrašą perkelti į Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą (toliau - Įstatymas).
2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo numatyta, jog naktiniai, lazeriniai, termovizoriniai taikikliai ir jų priedai prie optinių taikiklių nebėra priskiriami A kategorijos ginklams. Šiuo pakeitimu įstatymų leidėjas siekė, kad naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių įsigyti ir turėti galėtų platesnis ratas subjektų, t. y., sporto atstovai, profesinei veiklai ginklus naudojantys asmenys ir medžiotojai.
Leidus naktinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių civilinę apyvartą, Projektu siūloma leisti ribotą ir aiškiai reglamentuotą jų naudojimą medžioklėje atitinkamai papildant iš Medžioklės taisyklių perkeliamą leistinų ir draudžiamų medžioklės priemonių ir įrankių sąrašą.
Projektu siūlome leisti naudoti naktinius taikiklius medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.
Toks Projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais. 1979 m. rugsėjo 19 d. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (toliau - Berno konvencija) riboja taikiklių, turinčių vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją (šaudant naktį), naudojimą medžiojant Berno konvencijos III priedėliuose įvardintas gyvūnų rūšis, pvz.: elninius žvėris, kiškius ar upinius bebrus. Nei Berno konvencija, nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai neriboja naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimo medžiojant Berno konvencijos II ir III priedėliuose nenurodytus gyvūnus, tokius kaip šernai, lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros.
Projektu siūlomas ribotas naktinio matymo taikiklių naudojimas prisidės prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo.
Kaip nurodoma Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijos (toliau - FACE) Lietuvos Respublikos Seimui ir kitoms institucijoms adresuotame 2023 m. spalio 6 d. laiške nurodoma, kad naktinių taikiklių naudojimo įteisinimas ES valstybėse prisidėjo prie gyvūnų gerovės principų įgyvendinimo, nes medžiojant naktiniais taikikliais sumažėjo sužeistų žvėrių, kurių vėliau reikėtų ieškoti, skaičius.
Šiuo metu šernai, lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros medžiojami nakties metu juos apšviečiant dirbtinės šviesos šaltiniais (prožektoriais). Prožektorius pakeitus naktiniais taikikliais, medžioklė būtų ne tik sumažėtų sužeistų gyvūnų skaičius, bet taip pat būtų išvengta „šviesos taršos“ ir papildomo gyvūnų trikdymo nakties – jų aktyvumo laiko, metu.
Naktinių taikiklių riboto naudojimo įteisinimas atitinka gerąją ir paskutiniąją ES valstybių praktiką. Lenkija, Vokietija, Suomija, Švedija, Latvija, Estija, Kroatija, Čekija, Ispanija ir Italija yra tarp šalių, kurios leidžia naudoti naktinio matymo taikiklius medžiojant šernus ir (ar) smulkiuosius plėšrūnus ir (ar) invazines gyvūnų rūšis.
Projektu siūlomas naktinių taikiklių riboto naudojimo medžioklėje įteisinimas leis Lietuvai efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru (toliau - AKM). 2014 metais, Lietuvoje pirmą kartą nustačius AKM, šalies ūkiai neteko 78 tūkst. kiaulių, taip patirdami 30 mln. Eur. žalą. AKM šernams nustatytas beveik 8,5 tūkst. kartų ir toliau mūsų miškuose plinta. AKM ekonominės pasekmės paveiktai šaliai yra milžiniškos. Medžiotojai prisiima didžiąją dalį AKM stebėsenos, kontrolės ir likvidavimo kaštų. Vadovaujantis FACE iš ES šalių narių, kuriose leidžiama naudoti naktinio matymo taikiklius, medžiotojus vienijančių organizacijų surinktais duomenimis, tokios įrangos naudojimo įteisinimas turėjo nemažai privalumų, įskaitant, leido efektyviai sumažinti šernų populiaciją padidinant sumedžiojamų šernų skaičių. Pasak FACE, Lietuvos atveju, galimybė medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklius padės šaliai kovoti su AKM protrūkiais ir padės įgyvendinti Komisijos reglamento 2023/594 nuostatas.
Naktinių taikiklių įteisinimas yra suderinamas su efektyvia valstybine medžioklės kontrole. Priėmus Projektu siūlomą reguliavimą, šis reguliavimas turės būti įgyvendintas keičiant Medžioklės taisyklių nuostatas, kuriose galės būti numatyta detali naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarka. Medžioklės taisyklėse galės būti numatyta, kad medžiojant su naktiniu taikikliu, galima sumedžioti tik tas gyvūnų rūšis, kurių medžioklė naktiniais taikikliais yra leidžiama. Patikrinimo metu nustačius, kad medžiojant su naktiniu taikikliu sumedžiotas neleistinas gyvūnas, tokia situacija būtų vertinama kaip šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas.
Įteisinus naktinius taikiklius būtų efektyviau vykdoma pasėlių apsauga ir taip sumažinami žemės ūkio patiriami nuostoliai. Žemės ūkio naudmenos saugomos tamsiuoju paros metu, bet tokia apsauga nėra efektyvi, nes dabar medžiotojai negali vykdyti pasėlių apsaugos 24 val. per parą dėl nesaugaus bei netikslaus prožektoriumi atliekamo šūvio grėsmės.
Naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje paskatintų nepigių priemonių įsigijimą, kurios (ypač termovizoriniai taikikliai), esant poreikiui, galėtų būti panaudotos karyboje ar civilinio pasipriešinimo tikslais.
Be to, Projektu siūloma papildyti iš Medžioklės taisyklių perkeliamą draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių bei priemonių sąrašą lankais bei kitais templiniais ginklais ir kovinių bei agresyvių veislių šunimis.
Medžioklė naudojant bet kokius templinius ginklus ar kovinių bei agresyvių veislių šunis gali būti nesuderinama su gyvūnų gerovės principais, nes negali užtikrinti greitos medžiojamojo gyvūno žūties.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
LR Seimo nariai
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Medžioklės įstatyme nėra nurodyti draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai, priemonės ir būdai. Jie numatyti tik Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Medžioklės įstatymo 5 straipsnio pataisomis numatyti, kad Aplinkos ministerija nėra atsakinga už draudžiamų medžioklės įrankių ir būdų tvirtinimą, o minėto įstatymo papildymu 15¹ ir 152 straipsniais siūloma iš Medžioklės taisyklių į Medžioklės įstatymą perkelti medžioklėje draudžiamus bei leidžiamus naudoti įrankius ir priemones, draudžiamų medžioklėje priemonių ir įrankių sąrašą papildant lankais ir kitais templiniais ginklais, agresyvių bei kovinių veislių šunimis bei naktiniais taikikliais, kurių naudojimas būtų leidžiamas aiškiai Medžioklės įstatyme nustatytais atvejais.
Tokiu būdu bus įtvirtinti saugikliai, užtikrinantys, kad tokios priemonės ir įrankiai nebūtų lengvai įteisinami naudojimui medžioklėje pakeičiant Medžioklės taisykles.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymo projektas, neturės įtakos kriminogeninei situacijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes padidės naktinių taikiklių apyvarta ir iš jų gamybos bei pardavimo gaunamos pajamos.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės keisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. vasario 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Medžioklė“, „Medžioklės priemonės“, „Medžioklės įrankiai“, „Naktiniai taikikliai“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Seimo nariai:
1. Kęstutis Mažeika
2. Arvydas Pocius
3. Viktoras Pranckietis
4. Jonas Jarutis
5. Algirdas Stončaitis
6. Ričardas Juška
7. Jonas Varkalys
8. Virgilijus Jukna
9. Laurynas Kasčiūnas
10. Sergejus Jovaiša
11. Audrius Petrošius
12. Valentinas Bukauskas
13. Viktoras Fiodorovas
14. Vaida Giraitytė-Juškevičienė
15. Laima Nagienė
16. Eugenijus Sabutis
17. Kęstutis Vilkauskas
18. Vidmantas Kanopa
19. Rita Tamašunienė
20. Česlav Olševski
21. Matas Skamarakas
22. Beata Pietkiewicz
23. Tomas Bičiūnas
24. Justinas Urbanavičius
25. Vytautas Gapšys
26. Jonas Pinskus
27. Deividas Labanavičius
28. Juozas Varžgalys
29. Artūras Skardžius
30. Romualdas Vaitkus
31. Jonas Gudauskas
32. Zigmantas Balčytis
33. Valdas Rakutis
34. Aušrinė Norkienė
35. Antanas Čepononis
36. Vigilijus Jukna
37. Aidas Gedvilas
38. Valius Ąžuolas
39. Edmundas Pupinis
40. Rasa Petrauskienė
41. Liudas Jonaitis
42. Valdemaras Valkiūnas
43. Andrius Mazuronis