LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
žmogaus teisių komitetas
PAPILDOMO KOMITETO
I Š V A D O S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL AMNESTIJOS AKTO
ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-2400
2018 m. rugsėjo 26, spalio 3 d.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė - Nielsen, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė.
Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento direktorė Simona Mesonienė, Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas Vytis Muliuolis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-07-31 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo projektu teikiamo įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalies, 2 ir 5 straipsnių prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsnio antrajai daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucijos 29 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, jog „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą). Projekto 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 straipsnyje įtvirtinama galimai diskriminacinio pobūdžio (lyties pagrindu) nuostata dėl amnestijos taikymo motinoms, auginančioms iki 18 metų vaiką, tokiu būdu diskriminuojant vaikus iki 18 metų auginančius tėvus. Pabrėžtina, kad atitinkama nuostata galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, kuris yra teisinės valstybės principo sudėtinė dalis, nes atitinkamas vienos asmenų grupės diskriminavimas nėra objektyviai pagrįstas. Šiame kontekste akcentuotina, kad Baudžiamasis kodeksas (toliau – BK), kurio 78 straipsnyje numatyti amnestijos instituto pagrindai, nei amnestijos, nei bausmių rūšių, nei bausmių skyrimo, nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, nei jokiais kitais pagrindais nediferencijuoja tėvų, auginančių vaikus, lyties pagrindu. Pateiktinas pavyzdys dėl arešto bausmės skyrimo išimčių. BK 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų), atsižvelgiant į vaiko interesus“. Iš pateikto pavyzdžio iškyla ir kitas galimo prieštaravimo Konstitucijai aspektas – atitikimas proporcingumo principui, kuris taip pat yra sudėtinė konstitucinio teisinės valstybės principo sudėtinė dalis. Diskutuotina, ar auginamų vaikų iki 18 metų sąlyga yra proporcinga ir pagrįstai tam tikrą asmenų grupę privilegijuojanti sąlyga, palyginus su kitais nuteistaisiais. Pastebėtina, kad gali susidaryti paradoksali situacija, kai nuteistos motinos teisinę padėtį amnestijos taikymo aspektu galėtų lengvinti aplinkybė, jog ji augina 14 – 18 metų nepilnametį asmenį, nors pastarasis gali būti nusikalstamos veikos subjektas ir netgi patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamos veikos padarymą. Projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinama antra galimai diskriminacinio pobūdžio (taip pat lyties pagrindu) objektyviai nepagrįsta sąlyga, nustatanti, jog nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiamos pirmą kartą nuteistos iki trejų metų moterys bei vyrai, vyresni kaip 65 metai. Pabrėžtina, kad atitinkama nuostata taip pat gali pažeisti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes amžiaus kriterijus yra pritaikomas tik vyrams, bet nėra taikomas moterims (past. – nors pagal statistiką moterys gyvena ilgiau už vyrus[1]). Šiame kontekste pabrėžtina, kad BK nėra numatyta skirtingų bausmių rūšių ar bausmių skyrimo taisyklių, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės vyrų ir moterų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, cituojama Amnestijos įstatymo projekto nuostata galimai prieštarautų ne tik Konstitucijai, bet ir BK sistemai. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
|
Pritarti
|
Lygių galimybių kontrolieriaus 2018-09-26 raštas
Pastaba: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2018 m. rugsėjo 5 d. posėdyje preliminariai įvertino ir nusprendė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2400) 1 straipsnio 1 dalies, 2 ir 5 straipsnių nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio antrajai daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
|
|
|
2. |
|
|
|
|
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (Žin., 2013, Nr. 137-6952) 31.1. punktu, įstatymo pavadinime žodžiai „DĖL AMNESTIJOS AKTO“ nukeltini į kitą eilutę; o po šių žodžių antrą kartą pertekliniai vartojamas žodis „ĮSTATYMAS“ išbrauktinas. |
Pritarti |
|
|
|
3. |
|
|
|
|
Atsižvelgiant į BK reguliavimą, bausmių dydžiai projekte rašytini ne skaitine, o žodine išraiška (pavyzdžiui, vietoje „iki 6 metų“ rašytina – „iki šešerių metų“). Be to, visame įstatyme vartojamas žodis „imtinai“ yra perteklinis. |
Pritarti |
|
|
|
4. |
|
|
|
|
Projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte pateikiama nuoroda – „<...> išskyrus asmenis, nuteistus už šio Įstatymo 5 straipsnyje numatytus nusikaltimus“ – yra perteklinė, nes projekto 5 straipsnis ir be atskiros nuorodos įtvirtina nusikaltimų rūšis, už kurias amnestija šio įstatymo pagrindu nėra taikoma. Nepritarus pastabai, atitinkama nuoroda į įstatymo 5 straipsnį turėtų būti pateikta ir įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 bei 3 straipsniuose. |
Pritarti |
|
|
|
5. |
|
|
|
|
Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostata „<...> kurie padarė nusikaltimą nesukakę 18 metų <...>“, atsižvelgiant į BK 81 straipsnio 1 dalį, keistina į – „kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų”. |
Pritarti |
|
|
|
6. |
|
|
|
|
Projekto 1 straipsnio 3 dalies formuluotė „<...> kurie 65 metus sukako <...>“ keistina į formuluotę – „<...> kurie sulaukė 65 metų <...>“. |
Pritarti |
|
|
|
7. |
|
|
|
|
Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje nereikia išaiškinti jame vartojamos „pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimo bausme“ sąvokos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra išplėtotas BK vartojamos sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ turinys, kuri yra traktuojama plačiau nei asmens pirmas faktinis nusikaltimas (nuteisimas). |
Pritarti |
|
|
|
8. |
|
|
|
|
Projekto 2 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad neatliktoji laisvės atėmimo bausmė nėščioms moterims ir motinoms, auginančioms vaiką iki 18 metų, sumažinama pusiau, bet ne daugiau kaip 5 metais – nuteistoms laisvės atėmimo bausme daugiau kaip 6 metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo. Atkreiptinas dėmesys, kad cituojamoje nuostatoje formuluotė „bet ne daugiau kaip 5 metams“ yra perteklinė, nes BK specialiojoje dalyje maksimali bausmė už neatsargų nusikaltimą yra dešimt metų laisvės atėmimo (žr. pvz. BK 281 straipsnio 6 dalį). |
Pritarti |
|
|
|
9. |
|
|
|
|
Projekto 5 ir 6 straipsniuose minimas įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“, kurio pagrindu nuteistiems asmenims netaikoma amnestija. Visų pirma, akcentuotina, kad šis įstatymas nepagrįstai yra įtrauktas tiek į 5, tiek į 6 straipsnių sąrašus. Antra, pabrėžtina, kad šis įstatymas atitinkamuose sąrašuose apskritai neturi būti minimas. Nors įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ galioja iki šios dienos, jis iš esmės atlieka tik simbolinę funkciją. Įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad atsakomybę už Lietuvos gyventojų genocidą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažymėtina, kad 1998 m. balandžio 21 d. įstatymu Nr. VIII-708 (įsigaliojo 1998 m. gegužės 6 d.) (Žin., 1998, Nr. 42-1140) genocido nusikaltimo sudėtis ir sankcija panaikinta iš šio įstatymo ir perkelta į BK. Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę už genocidą numato BK 99 straipsnis „Genocidas“. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 99 straipsnį turi išskirtinę grįžtamąją galią, nors baudžiamasis įstatymas paprastai atgal negalioja, išskyrus, jeigu naujas įstatymas švelnina (lengvina) asmens teisinę padėtį ir BK 3 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis. BK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta: „Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Išimtį sudaro šio kodekso normos, nustatančios atsakomybę už genocidą (99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (100 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą (101 straipsnis), civilių trėmimą ar perkėlimą (102 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą (103 straipsnis), civilių ar karo belaisvių prievartinį panaudojimą priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis), saugomų objektų naikinimą ar nacionalinių vertybių grobstymą (106 straipsnis), agresiją (110 straipsnis), draudžiamą karo ataką (111 straipsnis), uždraustų karo priemonių naudojimą (112 straipsnis), aplaidų vado pareigų vykdymą (1131 straipsnis).” Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto 5 ir 6 straipsniuose panaikintina nuoroda į įstatymą „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“.
|
Pritarti |
|
|
|
10. |
|
|
|
|
Projekto 5 straipsnyje nustatomi nusikaltimai, už kuriuos nuteistiems asmenims amnestija netaikoma, ir nurodomi 2000 m. BK specialiosios dalies skyriai. Svarstytina, ar pagrįstai šiame straipsnyje išskiriami tik 2000 m. BK specialiosios dalies skyriai, pamirštant 1961 m. BK. Atkreiptinas dėmesys, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio „Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas“ 1 dalis). Dėl tos priežasties net ir po 2000 m. BK įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.) pasitaikydavo (pasitaiko) nuosprendžių pagal 1961 m. BK. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnyje nurodžius tik 2000 m. BK atskirus skyrius, atitinkamas straipsnis gali nepasiekti užsibrėžtų tikslų. Be to, pastebėtina, kad paminėtas aspektas yra dar viena prielaida kelti teikiamo projekto konstitucingumo klausimą dėl asmenų, nuteistų pagal 2000 m. BK ir 1961 m. BK, lygiateisiškumo, o kartu ir teisinės valstybės principų pažeidimo. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete |
|
|
|
11. |
|
|
|
|
Projekto 6 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad amnestija netaikoma „<...> asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus (nusikalstamų veikų sutaptis) <...>“. Ši formuluotė keistina į „<...> asmenims, nuteistiems už kelis nusikaltimus <...>“. Be to, cituojamoje nuostatoje yra padaryta loginio pobūdžio klaida. Keli nusikaltimai skliausteliuose nepagrįstai tapatinami su nusikalstamų veikų sutaptimi. Tačiau pastebėtina, kad nusikalstama veika, remiantis BK 10 straipsniu, yra platesnis terminas nei nusikaltimas. Remiantis BK 10 straipsniu, nusikalstamos veikos apima nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, cituojama nuostata gali būti koreguojama dviem alternatyviais būdais: „1) padariusiems kelis nusikaltimus (nusikaltimų sutaptis)“; arba „2) padariusiems kelias nusikalstamas veikas (nusikalstamų veikų sutaptis)“. |
Pritarti |
|
|
|
12. |
|
|
|
|
Projekto 6 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad amnestija netaikoma lygtinai atleistiems nuo bausmės prieš terminą asmenims. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BK 77 straipsnis („Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme“) 2011 m. gruodžio 22 įstatymu Nr. XI-1861, įsigaliojusiu 2012 m. liepos 1 d. (Žin., 2012, Nr. 5-138), buvo pripažintas netekusiu galios. Nors minėtame įstatyme nustatyta, kad asmenims, kurie buvo lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, skirti įpareigojimai po įstatymo Nr. XI-1861 įsigaliojimo vykdomi, iki sueis laisvės atėmimo bausmės terminas, konstatuotina, kad po įstatymo įsigaliojimo praėjus šešeriems metams, šias sąlygas atitinkančių asmenų objektyviai neturėtų būti likę. Atsižvelgiant į tai, nuostatos, susijusios su lygtinio atleidimo institutu projekto 6 straipsnio 7 dalyje naikintinos. |
Pritarti |
|
|
|
13. |
|
|
|
|
Projekto 6 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad amnestija netaikoma asmenims, pripažintiems recidyvistais ar pavojingais recidyvistais. Atitinkama nuostata tikslintina, atsisakant pripažinimo sąlygos, kuri pagal BK 27 straipsnio 2 dalį yra siejama tik su pavojingo recidyvisto teisinio statuso atsiradimu. Kad asmuo būtų laikomas recidyvistu (past. – paprastu, ne pavojingu), teismo pripažinimas nėra reikalingas. Pabrėžtina, kad vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, asmuo yra recidyvistas, jeigu atitinka formalias sąlygas – „<...> kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų <...>“. |
Pritarti |
|
|
|
14. |
|
|
|
|
Atsižvelgiant į tai, kad formuluotė „amnestijos taikymas“ savo turiniu apima ir kitus įstatymo straipsnius, projekto 7 straipsnio pavadinimas koreguotinas. |
Pritarti |
|
|
|
15. |
|
|
|
|
Projekto 8 straipsnyje numatyta, kad amnestija pagal šį Įstatymą taikoma asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje. Atitinkama nuostata turėtų būti suderinta su projekto 7 straipsnio 1 dalies sąlyga, numatančia, kad amnestija gali būti taikoma ir asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (past. – vadinasi, laisvės atėmimo bausmė dar nėra atliekama). |
Pritarti |
|
|
|
16. |
|
|
|
|
Projekto 9 straipsnio 1 dalyje rašytinas tikslus institucijos – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – pavadinimas. |
Pritarti |
|
|
|
17. |
|
|
|
|
Projekto 9 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „<...> su nelyginiu narių skaičiumi <...>“ koreguotina kalbiškai. |
Pritarti |
|
|
|
18. |
|
|
|
|
Projekto 9 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „<...> kurie duoda žodines išvadas <...>“ koreguotina kalbiškai. |
Pritarti |
|
|
|
19. |
|
|
|
|
Svarstytina, ar tikslingai ir pagrįstai projekto 9 straipsnio 2 dalyje minima gynėjo žodinė išvada. Vargu, ar nuteistojo (teisiamojo) gynėjas, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas pastarojo teisinės padėties pagerinimu, gali pateikti objektyvią išvadą dėl amnestijos jo atstovaujamajam taikymo. Siūlytina svarstyti dėl gynėjo išvados formos pakeitimo į gynėjo atsiliepimą (atsikirtimą) dėl prokuroro išvados. |
Pritarti |
|
|
|
20. |
|
|
|
|
Projekto 9 straipsnio 5 dalis („Nuteistajam neišgalint pasisamdyti gynėjo šiame procese, jis skiriamas valstybės lėšomis“) derintina su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572; 2013, Nr. 54-2675) nuostatomis. |
|
|
|
|
21. |
|
|
|
|
Projekto 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Komisija sprendimą dėl amnestijos taikymo priima atviru balsavimu balsų dauguma <...>“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projektu neišsprendžiama galinti pasitaikyti praktikoje situacija dėl sprendimo priėmimo, jeigu komisijos balsai pasiskirstytų po lygiai. |
Pritarti |
|
|
|
22. |
|
|
|
|
Projekto 9 straipsnyje nėra reglamentuojamas nuteistojo (teisiamojo) dalyvavimas Amnestijos komisijos posėdyje. Atsižvelgiant į ankstesnius įstatymus dėl amnestijos taikymo (1990 – 2002 m.), svarstytina, ar nereikėtų šiame įstatyme numatyti Amnestijos komisijos teisės prieš priimant sprendimą, išklausyti patį nuteistąjį. |
Pritarti |
|
|
|
23. |
|
|
|
|
Projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad (past. – cituojama, kalba neredaguota) „Amnestijos pritaikymas nepanaikina teistumo ir teismo nuosprendžiu nustatytos prievolės atlyginti žalą ar kitų teismo paskirtų įpareigojimų.“ Cituojamoje nuostatoje formuluotė „amnestijos pritaikymas“ koreguotina kalbiškai. Be to, po žodžio „įpareigojimų“ rašytini žodžiai „ir (ar) draudimų“ (žr. pvz. BK 48 straipsnio 3 dalies 2 punktą). |
Pritarti |
|
|
|
24. |
|
|
|
|
Atsižvelgiant į Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo terminus, diskutuotina, ar projekto 11 straipsnyje numatytas 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo apskundimo terminas nėra per trumpas. |
Pritarti |
|
|
|
25. |
|
|
|
|
Projekto 11 straipsnio 2 dalyje numatyti Amnestijos komisijos sprendimo apskundimo pagrindai yra amnestijos (ne)taikymas arba neteisingas taikymas. Kita vertus, nėra aiški Amnestijos komisijos sprendimų apskundimo tvarka, esant procesiniams pažeidimams. |
Pritarti |
|
|
|
26. |
|
|
|
|
Projekto 11 straipsnio 3 dalies formuluotės „<...> yra kviečiami nuteistasis, prokuroras ir įkalinimo įstaigos administracijos atstovas <...>” ir „Teismo posėdyje dalyvauja nuteistojo gynėjas” neleidžia vienareikšmiškai spręsti dėl proceso šalių dalyvavimo teismo posėdyje privalomumo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtas formuluotes patikslinti. |
Pritarti |
|
|
|
27. |
|
|
|
|
Projekto 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Tuo atveju, kai asmeniui gali būti taikomas ir šis, ir anksčiau priimtas įstatymas dėl amnestijos, taikomas tik vienas, asmeniui palankesnis, įstatymas.“ Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad paskutinis amnestijos aktas priimtas 2002 m., galiojant 1961 m. BK, taip pat į pakankamai griežtas teikiamo naujojo amnestijos įstatymo sąlygas, manytina, kad cituojama nuostata yra perteklinė ir deklaratyvaus pobūdžio. |
Pritarti |
|
|
|
28. |
|
|
|
|
Projekto 12 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „veikas“ įrašytinas žodis „nusikalstamas“. |
Pritarti |
|
|
|
29. |
|
|
|
|
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 9 straipsnio 1 dalyje numatomas įpareigojimas Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui patvirtinti Amnestijos komisijas ir jų darbo reglamentą, projekto 14 straipsnyje turi būti numatyta ne tik įstatymo įsigaliojimo, bet ir jo taikymo (įgyvendinimo) tvarka bei terminai. |
Pritarti |
|
|
|
30. |
|
|
|
|
Svarstytina, ar pagrįstai projekte numatytas toks didelis laiko atotrūkis (past. – trys mėnesiai) tarp įstatymo įsigaliojimo datos (past. – 2018 m. spalio 1 d.) ir nusikalstamų veikų, už kurias gali būti taikoma amnestija, padarymo galutinės datos (past. – 2018 m. liepos 1 d.). |
Pritarti |
|
|
|
31. |
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2018-07-26 |
|
|
|
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto projektą Nr. XIIIP-2400 (toliau – Įstatymo projektas) ir pažymi, kad yra abejonių dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio nuostatų suderinamumo su diskriminacijos lyties ir amžiaus pagrindu draudimu. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 straipsnio nuostatos galimai prieštarauja nediskriminavimo lyties pagrindu principui nenumatant atleidimo nuo bausmės ar bausmės dalies sumažinimo vyrams, auginantiems nepilnamečius vaikus. Nediskriminavimo lyties ir amžiaus pagrindu principui galimai prieštarauja Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, kuriomis nuo bausmės atleidžiamos visos pirmą kartą laisvės atėmimo bausme iki 3 metų imtinai nuteistos moterys, tuo tarpu vyrams taikomas amžiaus cenzas. Kaip buvo nurodyta Europos teisės departamento 2009 m. birželio 12 d. išvadoje Nr. XIP-747 dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį projekto, diskriminacija dėl lyties ir dėl amžiaus yra draudžiama Europos Sąjungos teisės bendraisiais lygybės ir vienodo požiūrio principais, kylančiais iš įvairių tarptautinės teisės dokumentų ir bendrų valstybių narių konstitucinių tradicijų[1]. Taip pat diskriminacijos draudimą bet kuriuo iš šių pagrindų numato ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis. Skirtingas traktavimas dėl objektyvių priežasčių galėtų būti pateisinamas, kai subjektai yra nelygiavertėje situacijoje. Tačiau nei iš Įstatymo projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, koks yra tokio Įstatymo projektu siūlomo įtvirtinti skirtingo vertinimo pagrindimas. Kaip pavyzdžiui, analizuojant Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 straipsnį nėra aišku, kodėl nuo bausmės nėra atleidžiami vyrai, auginantys vaikus iki 18 metų, ar jiems bausmė sutrumpinama mažiau nei moterims, auginančioms vaikus, nors kaltės forma yra ta pati – neatsargumas (plg. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 punktą ir Įstatymo projekto 3 straipsnį). Toks skirtingas vertinimas galėtų būti pateisinamas, jei būtų pagrįstas nelygiaverte situacija, pavyzdžiui, numačius, kad 2 straipsnis būtų taikomas toms moterims, kurios vaikus augina įkalinimo įstaigoje. Vertinant Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, abejotina, ar būtų galima pagrįsti skirtingą vyrų ir moterų traktavimą lyties ir amžiaus požiūriu, numatant, kad vienodoje situacijoje esantys vyrai, jaunesni nei 65 metai, ir moterys būtų traktuojami skirtingai. Siekiant nepažeisti diskriminacijos draudimo principo, siūlytina nustatyti kriterijus, kurie būtų siejami, pavyzdžiui, su asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos būkle, pavojingumu visuomenei ar kita objektyviai nelygiaverte jų padėtimi.
|
Pritarti |
|
|
3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
T.Motuzas, R.Jūrevičius,G.BubelisM.Tilvikas, R. Pavilovičius |
|
|
|
Siūlo taikant amnestiją, kiekvieną situaciją vertinti individualiai, nediskriminuoti nuteistųjų amžiaus ar lyties pagrindu. |
Iš dalies pritarti |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Teisingumo ministerija |
|
|
|
Teisingumo ministerija informuoja, kad iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ projekte Nr. XIIIP-2400 (toliau – Įstatymo projektas) pateiktai iniciatyvai taikyti amnestiją daliai nuteistųjų. Šis sprendimas leistų subalansuoti pataisos įstaigų veiklą, nors ir nedidelė dalis nuteistųjų po amnestijos paliktų pataisos įstaigas, o daliai jų bausmė sutrumpėtų. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad amnestiją galima būtų taikyti ir platesniam nuteistųjų, kurie šiuo metu atlieka bausmę, tačiau nėra tiek pavojingi, kad būtų laikomi izoliuoti nuo visuomenės, ratui: 1. Pusiaukelės namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji. Pusiaukelės namai – intensyvaus nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, rengimo paleidimui į laisvę centras. Į pusiaukelės namus perkeliami tik tie pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji, kurie yra padarę didelę pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Visi pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji turi nuolatinį darbą laisvėje arba mokosi laisvėje esančiose švietimo įstaigose, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose, savarankiškai rūpinasi savo gyvenimu pusiaukelės namuose, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Atsižvelgiant į tai, kad šių asmenų nusikalstamo elgesio riziką maksimaliai sumažinta ir minėti asmenys nekelia pavojaus visuomenei, siūlytina pusiaukelės namuose vieną trečdalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės atlikusiems nuteistiesiems taikyti amnestiją, atleidžiant juos nuo likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. 2. Atviroje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji. Atvirojoje kolonijoje laikomų nuteistųjų elgesio kontrolė yra minimali, nes atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę į atvirąją koloniją paskiriami neatsargius nusikaltimus padarę asmenys arba nuteistieji, kurie pataisos namuose aktyviai dalyvavo resocializacijos programose, t. y. pavyzdingai besielgiantys ir verti pasitikėjimo nuteistieji. Kaip ir pusiaukelės namuose, atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantys nuteistieji turi nuolatinį darbą laisvėje arba mokosi laisvėje esančiose švietimo įstaigose, artimai bendrauja su artimaisiais, todėl rizika, kad, pritaikius amnestiją, minėti asmenys nusikals pakartotinai, yra minimali. Atsižvelgiant į tai, kad šie nuteistieji, kaip ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys, nekelia pavojaus visuomenei, siūlytina atviroje kolonijoje bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie yra atlikę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį ir kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taikyti amnestiją, atleidžiant nuo pusės neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. 3. Pirmą kartą atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai sumažėjusi arba žema. Žemai nusikalstamo elgesio rizikai priskiriami nuteistieji, turintys darbą, išsilavinimą, nepiktnaudžiaujantys psichiką veikiančiomis medžiagomis, gebantys paskirstyti savo pajamas ir spręsti asmenines problemas, suvokiantys savo padaryto nusikaltimo neigiamas pasekmes ir siekiantys atlyginti arba jau atlyginę nusikaltimu padarytą žalą. Tai nuteistieji, kurių resocializacija pataisos įstaigoje iš esmės nebūtina, todėl siūlytina jiems, išskyrus nuteistiesiems, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikyti amnestiją, sumažinant jiems bausmę 1 metais. 4. Nuteistieji, atliekantys arešto bausmę. Areštas yra trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, kuria siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį paveikti laikinu izoliavimu nuo visuomenės. Už nusikaltimą skiriama nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Per tokį trumpą laiką nuteistajam suteikiamos trumpalaikės socialinės ir psichologinės pagalbos priemonės, todėl tokios bausmės vykdymas iš esmės neduoda naudos nuteistojo resocializacijai, netgi priešingai – gali padaryti žalos, kadangi nuteistiesiems gali tekti ir tenka susidurti su neigiamais bausmės atlikimo reiškiniais: darbo praradimu, kitų nuteistųjų neigiama įtaka ir kt. Be kita ko, dalis nuteistųjų arešto bausmę atlieka savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Šie nuteistieji tik maitinami ir saugomi pareigūnų, o pasibaigus poilsio dienai – vėl paleidžiami iš įstaigos. Jų resocializacija nevykdoma, nes labai trumpai laikomi pataisos įstaigoje. Pritaikius amnestiją nuteistiesiems areštu, būtų galima tikėtis ne tik sumažinti įkalintų asmenų skaičių, kuris šiuo metu yra didžiausias Europos Sąjungoje (2018 m. sausio 1 d. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 235 įkalinti asmenys, o Europos Sąjungoje vidurkis – apie 130 įkalintų asmenų 100 tūkst. gyventojų), bet ir būtų išvengta neigiamo poveikio minėtą bausmę atliekantiems nuteistiesiems, taip pat būtų racionaliau panaudotos valstybės biudžeto lėšos ir žmogiškieji ištekliai kitų nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nuteistiesiems, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė buvo paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, taikyti amnestiją, atleidžiant juos nuo pusės neatliktos arešto bausmės dalies, o nuteistiesiems, atliekantiems arešto bausmę savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu – atleidžiant juos nuo visos neatliktos arešto bausmės dalies. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pritaikius amnestiją ir atleidus dalį jų nuo visos likusios neatliktos bausmės dalies, jie iš karto turės būti paleisti iš pataisos įstaigos ir į visuomenę integruosis savarankiškai. Praktika rodo, kad tie nuteistieji, kurie iš pataisos įstaigos paleidžiami be Lietuvos probacijos tarnybos priežiūros, dažniau padaro naujų nusikalstamų veikų nei lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, t. y. nuteistieji, kuriems taikoma probacija. Siekiant maksimaliai sumažinti minėtų asmenų galimą nusikalstamo elgesio riziką padedant jiems spręsti problemas, su kuriomis jie gali susidurti išėję iš pataisos įstaigos, siūlytina Įstatymo projekte nauju teisiniu reguliavimu nustatyti nuteistųjų, kurie paleisti iš areštinės ir pataisos įstaigos pritaikius amnestiją, priežiūrą ir amnestijos panaikinimą. Įstatymo projekte minimi nuteistieji galėtų būti prilyginti probuojamiesiems – lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems, ir nustatyta, kad likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį būtų vykdoma jų kaip probuojamųjų priežiūra pagal Amnestijos komisijos nustatytas sąlygas (pvz., nuteistieji galėtų būti Amnestijos komisijos įpareigojami atlyginti turtinę žalą, įsidarbinti, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmenis ir kt.). Priežiūrą vykdytų Lietuvos probacijos tarnyba pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo V skyriaus nuostatas. Jeigu nuteistasis priežiūros metu nepadarytų administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, vykdytų individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, priežiūros vykdymas pasibaigus vienų metų terminui būtų nutraukiamas. Jeigu nuteistasis priežiūros metu padarytų administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, be pateisinamų priežasčių nevykdytų individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytų probuojamojo priežiūros priemonių arba nevykdytų kitų įstatymų nustatytų pareigų, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas Lietuvos probacijos tarnybos teikimu priimtų sprendimą panaikinti priežiūrą ir pasiųsti atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies. Kartu siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad į amnestijos komisijos sudėtį privalomai būtų įtraukiami ne mažiau kaip du visuomenės atstovai. Ši nuostata sudarytų sąlygas užtikrinti objektyvesnę, skaidresnę ir viešesnę amnestijos komisijos veiklą. |
Pritarti
Pritarti
Pritarti
Pritarti
|
|
|
2. |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
|
|
|
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto projektu Nr. XIIIP-2400 (toliau – Įstatymo projektas) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 17 str. 2 dalimi, teikia šiuos pastebėjimus ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto. Įstatymo projektu, vadovaujantis humanizmo bei gailestingumo principais, siekiama nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleisti dalį nuteistųjų, išvardintų Įstatymo projekto 1 str. 1 ir 2 punktuose, t. y. nėščias moteris ir motinas, auginančias iki 18 metų vaiką, vyresnius kaip 65 metų vyrus, asmenis kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis bei nepilnamečius. Konstatuotina, jog Įstatymu projektu siekiama suteikti privilegijas asmenims dėl jų lyties, amžiaus ir negalios. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. nustato, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas (diferencijuotas teisinis reguliavimas) būtų objektyviai pateisintinas. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Teisinio reguliavimo proporcingumo įvertinimo klausimu Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pasisakęs, kad diferencijuotas teisinis reguliavimas gali būti priimtas tik įvertinus, ar juo nustatomos lengvatos yra proporcingos jų gavėjų ir kitų asmenų (kuriems ši lengvata netaikoma) padėties skirtumams (2013 m. birželio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I261-16/2013). Priimant tokį reguliavimą, kuriuo tam tikros asmenų grupės yra traktuojamos skirtingai, privalo būti ypač kruopščiai įvertintos visos aplinkybės ir užtikrinta, jog tarp asmenų grupių yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumai, jog būtų pateisintas skirtingas jų traktavimas. Pabrėžiama, jog nagrinėjant normines administracines bylas, diferencijuoto teisinio reguliavimo nustatymas panašiose padėtyse esančių asmenų atžvilgiu taip pat suponuoja pareigą atsakovui - norminį administracinį aktą priėmusiai institucijai, įrodyti, kad teisinė priemonė yra objektyviai pateisinama, t. y. yra pagrįsta ir proporcinga. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, jog teisės būti atleistiems nuo bausmės išvardinti asmenys nusipelno tuo, jog yra priskirtini ypač pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Aiškinamajame rašte taip pat motyvuojama, jog amnestijos pritaikymas motinoms, auginančioms nepilnamečius vaikus, bei besilaukiančioms moterims lems, kad jos laisvėje galės auginti savo vaikus ir jais rūpintis, taip neprarasdamos prigimtinio motinos ir vaiko ryšio. Nurodoma, jog amnestija pagerins ir pagyvenusio amžiaus bei negalią turinčių kalinių gyvenimą: jie galės greičiau sugrįžti pas savo šeimas ir tinkamiau pasirūpinti savo sveikata būdami laisvėje. Minėti teiginiai kelia pagrįstų abejonių, kadangi nėra pagrindžiama, kodėl tėvų (vyrų), auginančių nepilnamečius vaikus, tarpusavio ryšys yra mažiau svarbus nei motinų (moterų). Be to, iš aiškinamajame rašte pateiktų argumentų galima daryti išvadą, jog pagyvenusio amžiaus vyrų bei negalią turinčių kalinių teisė į sveikatos priežiūrą laisvės atėmimo vietose nėra pilnai užtikrinama, todėl šie asmenys tuo turėtų pasirūpinti patys būdami laisvėje. Be to, nepateikiama objektyvių duomenų, kodėl siekis grąžinti į šeimą šiuo atveju taikytinas tik nurodyto amžiaus vyrams. Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, jog Įstatymo projekte ir jo aiškinamajame rašte nepakanka duomenų leidžiančių objektyviai pateisinti Įstatymo projektu siekiamą įtvirtinti lyties, amžiaus ir negalios pagrindu diferencijuotą teisinį reguliavimą.
|
Pritarti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas:
– iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2400;
– siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą Nr.XIIIP-2400, atsižvelgiant į Seimo narių, Seimo kanceliarijos teisės departamento, Teisingumo ministerijos siūlymus bei pastabas.
7. Balsavimo rezultatai: „už“ - bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.Simulik.
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
J. Savickienė, 239 6808, jolanta.savickiene@lrs.lt