Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 14, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 190
STENOGRAMA
2022 m. birželio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, pradedame birželio 28 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 117 Seimo narių.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. birželio 28 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF*). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labas rytas, gerbiami kolegos. Frakcijos vardu prašau iš darbotvarkės išbraukti 1-7 klausimą, tai yra projektą Nr. XIVP-1766 ir lydimąjį Nr. XIVP-1767, tai yra Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimai. Kadangi šioje darbotvarkėje yra vien priėmimai, mūsų prašymas, kad pateikimai būtų atliekami kitą kartą, kad netrikdytų šios dienos darbotvarkės. Kadangi šitas klausimas buvo perkeltas į šios dienos darbotvarkės tvirtinimą, mes galime apsispręsti Seime balsavimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, šis klausimas vakar popietiniame posėdyje buvo perkeltas į šiandien rytinį, tad visi prašymai, susiję su šiuo klausimu, gali būti teikiami tuomet, kai mes pradėsime jį svarstyti. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Labas rytas, frakcijos vardu prašau įtraukti į darbotvarkę projektų Nr. XIVP-639 ir Nr. XIVP-1711 klausimus, nes irgi liko priėmimo stadija, tai yra Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir Miškų įstatymo, kaip lydimojo, projektai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų frakcijos vardu siūlau išbraukti Mokslo ir studijų įstatymą, klausimą 1-17.1, tai yra projektą Nr. XIVP-922, ir su tuo susijusį paketą – 9-2.3 klausimą, projektus Nr. XIVP-1753 ir Nr. XIVP-1754, nes šis įstatymas susijęs su jau išbrauktu įstatymu. Ten kaip tik išbraukiamas vienas straipsnis, kuris turi likti įstatyme. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiama Pirmininke. Kolegos, noriu pasiūlyti frakcijos vardu į rezervinių klausimų sąrašą įtraukti Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-416. Tai susiję su baudų kvitais ir jų apmokėjimu, sakykime, per 20 darbo dienų. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir kol kas nuo spalio mėnesio tas klausimas guli negrįžęs į Seimo salę.
PIRMININKĖ. Dar kartą priminkite, Nr. XIVP…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Nr. XIVP-416 – Administracinių nusižengimų kodeksas.
PIRMININKĖ. Projektas Nr. XIVP-416 frakcijos vardu. Dėkoju, prašymai iš frakcijų yra gauti. Pirmasis – Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu įtraukti į šios dienos darbotvarkę projektą Nr. XIVP-639 ir lydimąjį, tai yra Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei lydimąjį Miškų įstatymą. Gerbiami kolegos, kas pritariate, ar bendru sutarimu galime pritarti? Nematau prieštaraujančių, dėkoju, įtraukta į šios dienos darbotvarkę bendru sutarimu.
Kitas prašymas yra frakcijos vardu – E. Pupinis prašo išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-17.1 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymą bei lydimuosius. Ar galime pritarti bendru sutarimų? Nematau prieštaraujančių, dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 1-17 klausimas išbrauktas.
Ir taip pat frakcijos vardu A. Kupčinskas prašė įtraukti projektą Nr. XIVP-416 į šiandienos darbotvarkę. Ar galime pritarti bendru sutarimu, nes yra išbraukiama klausimų? Dėkoju, nematau prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu.
Ar galime visai darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Nematau reikalaujančių balsuoti. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022–2033 metų Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1260(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022–2033 metų Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1260(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš dviejų straipsnių pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku. Pirmasis balsavimo blokas rytinėje darbotvarkėje yra nuo 11 val. 20 min.
10.05 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1744(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1744(2). Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 iki 17 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Nematau prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 18 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti 18 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą, bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 19 straipsnio yra gauta Seimo narės I. Šimonytės pataisa. Mes tuomet apsispręsime dėl jos balsuoti numatytu laiku.
Nuo 20 iki 31 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 32 straipsnio yra Teisės departamento bei I. Šimonytės pataisa. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Viskas. Keliame klausimą į balsavimo laiką. Dėkoju.
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 1862 straipsnio ir dvidešimt devintojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1489(2). Priėmimo stadija.
Balsuoti negalime. Reikia kelti šį klausimą tiesiai į priėmimą, tai yra į balsavimo laiką 11 val. 20 min.
10.07 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1701(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1701(2). Priėmimo stadija.
Šį projektą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti J. Razma. Motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Prieš priimant šį įstatymo projektą belieka tik padėkoti Seimo Pirmininkei ir Ministrei Pirmininkei, kad parodė iniciatyvą normalizuoti apsaugos taikymą. Dabar, kai pateikta projekte, man atrodo, viskas racionaliai surašyta, kad visų aukščiausių vadovų gyvenamoji vieta, kaip ir dabar, būtų saugoma 24 valandas per parą, ištisai, tačiau Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką ištisai saugoti tikrai nėra būtinybės. Tai būtina, kai yra oficialūs vizitai, kai atlieka kitas darbines funkcijas, bet jeigu nekyla grėsmių, taip sakant, gyvenant privatų gyvenimą, ta apsauga tikrai nėra reikalinga. Manau, šiaip jos apimtis būtų galima šiek tiek sumažinti, nes ypač periferijos žmones vis dėlto mes nustebiname, kai tos apsaugos tikrai dideli kiekiai atvyksta, ir žmonės nesupranta, nuo ko čia reikia taip jau saugoti. Kai palyginama su mūsų kaimyninių šalių apsaugos apimtimis – Latvijos, Estijos pirmųjų asmenų, vis dėlto pastebėtina, kad ten tos apsaugos yra mažiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Išties, kolegos, stebina, matyt, ir visuomenę, ir mus pačius toks sprendimas. Praėjusią savaitę kalbėjau su kai kuriais jūsų frakcijos nariais iš dešiniosios pusės, jie kardinaliai nepritaria tokiam pasiūlymui, ypač vyresniosios kartos Seimo nariai, ne pirmą kadenciją dirbantys Seime. Man yra keista tai, kad mes šiandieną sprendžiame ateities klausimą, tai yra kažkieno užgaidą šiandien bandome įdėti į įstatymą ir buldozeriu jį bandome priimti. Ar jūs galvojate, kad šiandien atsisakę apsaugos gausite didesnį pliusą kandidatuodami į prezidentus, ar jūs galvojate, kad jūs gausite didesnį pliusą, jeigu kandidatuosite į Europos Parlamento narius, ar jūs galvojate, kad ta viešųjų ryšių akcija čia padės? Ar jūs esate įsitikinę, ar tai nėra, kaip aš sakau, E. Merfio koks nors filmas, kur jis, persirengęs apsaugos darbuotoju, turės lakstyti po miestą, turės lakstyti po vakarienes, po restoranus ir taip bandys apsaugoti mūsų valstybės pareigūnus?
Įdomu yra tai, kad man teko pasidomėti Vokietijos modeliu, nes mes visi čia žavimės, kad A. Merkel, buvusi kanclerė, neva be apsaugos eidavo apsipirkti, o pasirodo, yra kitas teisės aktas, kuriame aiškiai buvo numatyta, kad neuniformuoti pareigūnai, arba kitaip – apsirengę civiliais gyventojais, saugodavo ir toje pačioje parduotuvėje, ar tai bus „Aldi“, ar „Lidl“, ar bet kur kitur. Kur kanclerė eidavo, ją lydėdavo 5–7 apsaugos darbuotojai ir jie visi būdavo, kaip aš dar kartą sakau, civiliai. Jūs šiandien specialiai norite uždėti vadovybės apsaugai didesnį krūvį, jūs šiandien norite, kad būtų inspiruojama apsauga.
Aš galiu įsivaizduoti Palangoje, kai Seimo Pirmininkė ir Ministrė Pirmininkė guli moterų pliaže – ką, apsaugos darbuotojas irgi nuogas guli? Ar mes ieškosime nuogos pareigūnės, kuri irgi gulės, nes neva jinai neatlieka savo pareigų? Kolegos, galvokime, ką mes darome, tai yra įstatymas į ateitį.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūsų laikas baigėsi. Jums kyla labai įdomių pamąstymų. A. Navickas – motyvai už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Iš tiesų sudėtingas įstatymas, nes jis labiausiai atskleidė vyriškumo problemas mūsų Seime, vyrams kažkaip kyla labai didelių problemų matant protingas, išmintingas ir kompetentingas moteris ir jie tada bando bent atsigriebti taip, kaip sugeba. Apskritai opozicija, aš dabar galvoju, labai kažkaip prisirišusi prie buldozerio, kaip tokio elemento, aš manau, kad mes jau gyvename poindustrinėje visuomenėje, kai nuo buldozerių jau būtų galima vaizduotę ir išplėsti.
Nežinau apie moterų pliažą. Aš tikrai niekada nefantazuoju apie R. Žemaitaitį vyrų pliaže, tikrai, Dieve, saugok nuo tokių fantazijų, bet kažkaip žmonės gyvena tose fantazijose vietoj teisinių veiksmų.
Kitas dalykas. Aš manau, kad čia tiktai pradžia tokio tvarkymo, tikrai svarbaus tvarkymo. Aš manau, kad būtų prasminga dar labiau reglamentuoti Turniškes, nes manau, kad išrinktas valstybės vadovas ar premjeras turėtų ne tokį pasirinkimą, bet visgi prievolę gyventi tam tikrame pastate, kad galėtų tikrai palengvinti darbą ir vadovybės apsaugai.
Bet dar kartą kartoju, kas man yra keisčiausia, kad nė vienas kitas įstatymas nesukėlė tiek kažkokių liguistų vyrų fantazijų, man tai tik dar kartą įrodo, kad Lietuvoje būtina priimti Stambulo konvenciją, nes dėl vyriškumo yra labai labai didelių problemų, net ir Seime, deja.
PIRMININKĖ. V. Valkiūnas norėtų kalbėti prieš.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, Pirmininke. Mes negalime manipuliuoti vadovybės apsaugos darbuotojais – dabar juos atleisime, paskui priimsime, tai yra kvalifikuoti, apmokyti darbuotojai. Argi mes nepasimokėme, kai Šaulių sąjunga buvo beveik likviduota, į savanorius niekas nekreipė dėmesio, kariuomenės buvo mažas kiekis ir, kaip sakant, apmokyta gal nepakankamai? Kaip tik mes turime stiprinti struktūras, kad paskui nesigailėtume ar neprašytume apsaugos iš kaimyninių valstybių ar kitų valstybių. Todėl aš kviečiu, kolegos, apmąstyti racionaliai, nes nei piniguose, nei kitur… Ypač dabar, kai tokia situacija, kai visi mobilizuojasi, kvalifikuoti darbuotojai turi dirbti, gauti gerą atlyginimą ir apsaugoti mūsų Vyriausybę ir Prezidentą, ir kitus, nes jie ne tiktai apsaugo premjerę ar Seimo Pirmininkę, bet ir žiūri tvarką, ir kitus sudrausmina aplink. Ne tas laikas, kad dabar reikia atsisakyti šių darbuotojų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, čia iš tikrųjų kai kur reikia, matyt, saugoti nuo kai kurių kalbų mūsų ausis labiau negu nuo pavojų. Aš matau jau ne pirmą dieną ir tai liečia ir kai kuriuos iš kolegų.
Vadovybės apsaugos tarnyba – viena iš septynių tarnybų, persmulkinome, jų yra begalė. Prancūzijoje yra viena policija ir ji susidoroja su viskuo: kai reikia, atvažiuoja užsienio svečiai, ji saugo svečius, kai reikia atlikti kriminalinę paiešką, atlieka kriminalinę paiešką. Mes, maža valstybė, turime STT, FNTT ir dar atskirą Vadovybės apsaugos tarnybą. Bet jeigu atvažiuoja užsienio svečiai, tai jinai nesugeba saugoti tų užsienio svečių. Tačiau Seime, kuris yra apsaugotas, į kurį bet kas neįeis, būtinai turi sėdėti palei duris Vadovybės apsaugos tarnybos darbuotojai ir saugoti premjerę arba Seimo Pirmininkę, lydėti nuo kabineto iki čia. Kažkas nenormalaus. Iš tikrųjų šitie asmenys, svarbūs asmenys, patys gali nuspręsti, kurioje vietoje jiems reikalinga apsauga, kurioje vietoje nereikalinga. Žmonės vis dėlto turi savo protą ir čia nereikėtų R. Žemaitaičiui ar kažkam kitam nurodinėti. R. Žemaitaičiui gal ir labai smalsu būtų pažiūrėti į tą moterų pliažą, tai tegul ir domisi atskira proga.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš suprantu jūsų norą kartais pasukti į kairę, kad niekas nesekiotų, tiesiog žmogiškai aš jus suprantu. Tačiau asmenims pritaikytą įstatymą, dviem asmenims, kurie staiga užsigeidė, ir keičiamas įstatymas… Kodėl taip reikia elgtis, juk ta pareigybė nėra amžina? Netrukus galbūt jus ar premjerę pakeis kiti asmenys ir vėl mes turėsime kaip kojines kaitalioti tuos įstatymus. Taip neturėtų būti valstybėje.
Motyvas, kad bus sutaupyta biudžeto lėšų, turbūt irgi nėra rimtas, kadangi valstybės pareigūnų, kurie jau nebėra einantys savo pareigas, aš turiu omenyje ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, ir prezidentus, baigusius savo kadenciją, apsaugai tikrai yra leidžiamos milžiniškos lėšos. Kokiu tikslu? Ar kurioje nors kitoje valstybėje, mūsų kaimyninėse, tokia prabanga ir toks lėšų taškymas būtų priimtinas? Turbūt ne. Todėl aš tikrai nesuprantu, gerbiamos valstybės vadovės, jūsų ir jūsų užgaidų, todėl balsuosiu prieš ir kolegas kviečiu balsuoti prieš.
O ponui A. Navickui. Jūs tikrai esate vyriškumo etalonas, manau, jūs galite vaikščioti ir į moterų pliažą, ir į vyrų nudistų pliažą, tikrai niekas nepastebės skirtumo.
PIRMININKĖ. Kolega Artūrai Skardžiau, tikrai mes šioje salėje turime sutarti laikytis tam tikrų etikos standartų, neužsipulti žmonių ir nevartoti tokių visiškai su sveiku protu, su bet kokia etika prasilenkiančių pasisakymų. Aš labai prašau to nedaryti, nes dabar tai kartojasi iš opozicijos pusės beveik kasdien.
V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Man yra baisu, kad Seimas gali priprasti prie tokių durnų seksistinių komentarų. Aš kviečiu tų durnų seksistinių komentarų daugiau nebesakyti, nes nors ir turi koks nors R. Žemaitaitis tikslą savo tiktoke užkrauti juokingo materiolo ar A. Skardžius kažkur to materiolo nori užkrauti, bet tai nėra nei juokinga, nei pridera parlamentui, nei siejasi su tuo pagarbos klausimu, kurio opozicija dar taip neseniai ilgėjosi. Tai tikrai nedarykime iš Seimo tokių komentarų sakyklos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom, I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Jau kelintas posėdis iš tikrųjų gėda šioje salėje sėdėti, girdint tokias nepagarbias, seksistiškas, mizoginiškas replikas. Tiesiog aš raginu kolegas pasikeisti ir nebesakyti tokių nepagarbių, neadekvačių pasisakymų.
Kitas dalykas, kas yra akivaizdu, kai jūs tai sakote, vadinasi, argumentų nėra. Kai yra pasitelkiami kažkokie kvaili juokeliai, kurie yra niekam nejuokingi, nebent jums patiems, vadinasi, jūs argumentų neturite. Juos tiesiog pasilaikykite sau ir to nebekartokite. Nepagarbu, nemandagu ir baikite tą seksizmą.
PIRMININKĖ. A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš iš tikrųjų norėčiau kreiptis į jus ir prašyti, kad jūsų pastabos etikos klausimais nebūtų selektyvios, skirtos opozicijai, o būtų skirtos visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasistengsiu būti objektyvi. I. Šimonytė – motyvai už. Tada A. Skardžiui perduosiu žodį.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Jau kelintą kartą svarstant šį klausimą kažkaip labai dažnai kolegos bando pateikti tai kaip kažin kokį norą, gal užgaidą kažkokią, kažkokius kaprizus, bet komentuodami tuos siūlymus labai mielai, na, turbūt iš savo patirties argumentus kažkokius traukia, tą supratingumą tokį, kas čia ko galbūt nori, kas čia galbūt nori paslėpti, ir visiškai atsisako suvokti, kad tam tikros patirties turbūt ir tie žmonės, kurie yra saugomi asmenys, turi ir gali turėti pasiūlymų dėl to, kaip apsauga galėtų būti organizuojama ir optimaliau, ir pagarbiau tų pačių pareigūnų, kurie dirba šį darbą, atžvilgiu.
Jeigu tam yra reikalingas įstatymo patikslinimas, kad galima būtų atitinkamai Vyriausybės nustatyta tvarka tas aplinkybes ir detales apsibrėžti, sakyčiau, kad tai yra geras sprendimas. Jis leistų suderinti tiek saugumo poreikį, tiek tą faktą, kad ir Seimo Pirmininkas, ir Ministras Pirmininkas yra gyvi žmonės, ir tikrai ne visais atvejais tai, kas numatyta dabar pagal algoritmus, yra pagrįsta ir proporcinga. O kad institucija neprisiima atsakomybės pati keisti tą tvarką, galbūt ir suprantama, nes atsakomybė, nepakeitus įstatymo, yra pernelyg didelė.
Įstatymo pakeitimas leistų suderinti tuos dalykus su tarnyba ir pasiekti, mano vertinimu, optimalų rezultatą. Labai prašyčiau to nesupaprastinti iki kažkokių mergaičių, užgaidų, kairių, pliažų ir visų kitų dalykų, nes kiekvienas, aišku, kalba pagal savo patyrimo lygį, bet vis dėlto mes čia esame ne tam, kad savo kokiais nors asmeniniais įspūdžiais dalintumėmės.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš jau kelintą kartą girdžiu pastabas opozicijos pusei, kad štai jūs pasisakėte ne taip, kalbate ne taip. Gerbiamoji Pirmininke, tikrai aš jus labai gerbiu, bet jūs būkite visiems teisinga ir selektyviai netaikykite. Jūs klausykite, ką kalba opozicijos atžvilgiu valdantieji. Asmeniškai įžeidinėja žmones dėl įvairiausių trūkumų. Tai palaukite. Tai jūs būkite miela ir reiškite pastabas visiems vienodai arba niekam to dalyko nedarykite. Mano būtų toks prašymas jums. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašymą išgirdau. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, būkime objektyvūs. Kai opozicija išėjo 12 dienų į kitą salę, tai buvo sakoma, kad iš opozicijos tyčiojamasi ir opozicija menkinama. Tačiau, pradedant nuo praėjusios savaitės tiek feisbuko įrašų, tiek salėje užklausimų, tiek pasisakymų, aš pastebiu nuoseklų opozicijos narių norą pasityčioti iš valdančiųjų fizinių savybių ir kitų dalykų. Na, tikrai tai nepuošia mūsų. Aš neatmetu galimybės, ką ponas A. Skardžius sako, kad kažkada kas nors ir opozicijos atžvilgiu yra pasisakęs, bet tai tikrai nėra nuskambėję taip viešai, kaip skambėjo pastarąsias 2 savaites.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
10.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl apygardos administracinių teismų reorganizavimo“ projektas Nr. XIVP-1777(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl apygardos administracinių teismų reorganizavimo“ projektas Nr. XIVP-1777. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.25 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1766, Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1767 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1766 ir lydimasis. Prašau, A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo klausimu frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusės valandos pertraukos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, prašymas išgirstas. Ar galime pusvalandžio pertraukai pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nematau reikalaujančių balsuoti. Pusvalandžio pertraukai pritarta bendru sutarimu.
10.25 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1321(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1321(2). Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl šio įstatymo užsirašiusių nėra. Dėl jo balsuosime balsuoti numatytu laiku.
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1742(3). Priėmimo stadija. Yra gauta Seimo narių siūlymų, taigi šis klausimas keliamas į balsavimo laiką.
10.26 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 46, 47 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1737(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 46, 47 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1737(2). Priėmimo stadija.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritaria. Aš norėčiau pakviesti į tribūną Ekonomikos komiteto pranešėją. Prašau, gal K. Starkevičius galėtų pristatyti komiteto argumentus, kodėl Teisės departamento pastabai, pateiktai dėl 2 straipsnio, buvo nepritarta.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Nepritarta, nes yra tokia tradicija, kad Teisės departamentas kartais konstatuoja ir prašo įstatyme kartoti tuos veiksmus, kurie ir taip yra kituose aktuose užfiksuoti. Tai šiuo atveju turbūt visiems aišku, kas yra Rusija, kad ji yra agresorė, ir mes į kiekvieną įstatymą nerašysime to ir nesuteiksime tiek garbės, nes tai yra užfiksuota kituose įstatymuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti 4 straipsniui, redaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio taip pat gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu 5 straipsniui? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Už norėtų kalbėti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Ką tik girdėjome, tikrai pasisakau už tą įstatymą, ką tik girdėjome komiteto pirmininko pasisakymą, kad neminėsime agresoriaus vardo, bet įstatyme paminėta, kad ši išimtis netaikoma dujų tranzitui į Kaliningradą, tai man sankcijų Kaliningradui kontekste skamba šiek tiek negražiai ta įstatymo nuostata. Šiaip tai visam įstatymo projektui pritariu, reikėjo tą daryti karui Ukrainoje prasidėjus, tačiau ilgą laiką, kaip žinome, buvo tempiama guma. Dar kovo mėnesį dujos į terminalą atkeliaudavo iš Rusijos „Novotek“ įmonės. Tai vėlgi… Vis dėlto pasigendu tokių dalykų kaip kokio kilmės sertifikato, nes galbūt kitos valstybės, suskystinusios dujas, gali gabenti kaip savo, o kaip bus su kilmės sertifikatu, kad neturėtume tokios situacijos, kaip yra su elektros, bent jau buvo su rusiškos elektros įsigijimu per Latvijos tiekėją. Na, o šiaip gera nuostata yra ta, kad turi būti sukauptos atsargos, kurios būtų skirtos buitiniams dujų vartotojams. Be abejo, būtų šiek tiek ramiau. Galbūt tai bus Inčukalnas, kitų saugyklų nelabai įsivaizduoju. Siūlau kolegoms pritarti šiam įstatymo projektui ir visą dėmesį koncentruoti ne į iškastinį kurą, o į atsinaujinančią energetiką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
10.30 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1784(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1784(2). Priėmimo stadija. Jį sudaro tik vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.31 val.
Darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1516(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1516(2). Priėmimo stadija. Dėl straipsnių nuo 5 iki 6 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio yra kolegos J. Džiugelio pasiūlymas. Taigi apsispręsime balsuodami numatytu laiku. Dėl straipsnių nuo 8 iki 16 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.32 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1517(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.2 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1517(2). Priėmimo stadija. Du straipsniai sudaro. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.32 val.
Darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 721, 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1438(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.1 klausimas – Darbo kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1438(2). Priėmimo stadija. Dėl straipsnių nuo 1 iki 25 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 26 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti 26 straipsniui, suredaguotam komiteto pagal Teisės departamento pasiūlymą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 27 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė. Aš norėčiau pakviesti gerbiamą Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką M. Lingę, kad pristatytų komiteto argumentus.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas siūlė, kad Darbo kodekso 169 straipsnyje ar kur kitur galėtų būti apibrėžtos jungtinės darbo tarybos sudarymo pagrindinės taisyklės ir kompetencija. Komitetas laikėsi Trišalės tarybos pozicijos, kuri buvo suderėta su socialiniais partneriais, kad tokio griežtesnio ir apibrėžtesnio reglamentavimo nereikia ir galima vadovautis tiesiog tokiais darbdavio ir darbuotojų susitarimais, laikytis taip, kaip yra sutarta socialinių partnerių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 27 straipsnio komiteto versijai? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 28, 29 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 30 straipsnio yra gauta M. Lingės pataisa, kuri įsigaliojimą pavėlina 1 mėnesiu. Galime kelti į balsavimo laiką, bet tai yra tikrai techninio pobūdžio pataisa, jai komitetas pritarė. Jei Seimas pritartų, mes galėtume ir motyvus išsakyti, nes tai yra įsigaliojimo pavėlinimas tik 1 mėnesiu. Aš nematau prieštaraujančių. Ar pritariate, kad mes tęstume svarstymą? Dėkoju. Taigi, ar galime pritarti 30 straipsniui su M. Lingės pataisa, jai komitetas pritarė? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Taigi pereiname prie motyvų. Už kalba M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tai išties svarbus Darbo kodekso direktyvas įgyvendinantis paketas. Pagrindinis lūkestis, tikslas yra sudaryti galimybes derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Dėl paketo diskutuota ir su socialiniais partneriais. Tikrai svarbu, kad galėtume kuo greičiau įgyvendinti tas direktyvų nuostatas, kurios leistų šeimoms pasinaudoti nauja galimybe, įsigaliojančia visoje Europos Sąjungoje, tai yra neperleidžiamomis atostogomis tėvams. Tai aktyviau įtrauktų ir tėvus į vaikų priežiūrą, prisidėtų prieš šeimos gerovės ir kartu leistų mamoms greičiau sugrįžti į darbo rinką, anksčiau dalyvauti, neatitrūkti ir taip nekurti kitų socialinių problemų, su kuriomis neretai susiduria šeimos. Vertinant ir įvairias socialines išmokas, socialines garantijas, pensijų dydį ateityje, moteris nukenčia dėl per ilgo buvimo ir motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros atostogose, tad iš tiesų reikalingi pakeitimai. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Išties aš nesitikėjau, kad gyvendama valstybė nepriklausomus metus grįš į komunizmą. Kalbėdami su kolegomis, kalbėdami su jaunomis mamomis, su jaunomis šeimomis mes penktadienį įvardinome šitą įstatymo projektą kaip J. Stalino šviesos nešimą Lietuvoje. Įsivaizduokite, aš tikrai sunkiai įsivaizduoju, ar Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija galės balsuoti už šitą įstatymo projektą, jeigu jie balsuos, aš tikrai pasidalinsiu viešojoje erdvėje jų balsavimais. Kaip gali priversti šeimą, kištis į šeimą valstybė ir nurodinėti šeimoms ir jų šeimų nariams, vyrui ir žmonai, kaip turėtų pasiimti atostogas, kaip jie turėtų 2 mėnesius neleisti jiems dalintis, o jeigu tu nesidalini, tau jas visai atims?
Jūs man pasakykite, kokioje jūs valstybėje gyvenate ir kas jus auklėjo, ypač autoriai? Man toks vaizdas, kad jūsų tėvai buvo tie dideli gynėjai, kokie nors kagėbistai, nes teikti tokį projektą gali tik žmogus, kuris neturi suvokimo apie laisvę ir demokratiją.
Kitas dalykas, ar žinote, kaip bus apeinamas šis įstatymas? Mes vėlgi sudėjome teisiškai, kaip mes jį apeisime. Ogi labai paprastai: vyras ar moteris pasiims vadinamąsias 2 mėnesių nepertraukiamas atostogas, bet jis realiai dirbs nuotoliniu būdu, kaip šiandien yra įteisinta, tai yra leidžiama. Jeigu ir ne nuotolinis darbas, jis galės ateiti į ofisą, jis galės lankytis įmonėje, jis galės dirbti prie savo kompiuterio, jį neštis į namus, iš namų, jis galės netgi naudotis įmonės automobiliu ir transportu. Jūs man pasakykite, kiek jūs dar savo ribojimais ir neapykanta jaunoms šeimoms griausite jų likimus? Negi jums tie 2 mėnesiai yra tokie reikšmingi?
Vėlgi pažiūrėkite į paties įstatymo įsigaliojimą. Ką jūs darote, po velnių, ar jūs suvokiate, ką jūs šiandien darote? Man toks vaizdas, kad jūs einate grynai tokiu genocidiniu buldozeriu per Lietuvos jaunas šeimas. Baisiausia, kad teikia jauni žmonės, kurie prieš keletą metų patys turėjo vaikų ir patys gimdė, ir patys buvo išėję motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų.
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas kolega. Dėkui. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, leiskite priminti šio įstatymo genezę, kaip jis atsirado ir kas yra siūloma. Pirmiausia aš priminsiu tai, kad mes įgyvendiname dar S. Skvernelio Vyriausybės priimtą sprendimą, būtent ministro L. Kukuraičio, kaip socialinės apsaugos ir darbo ministro, dalyvavusio Europos Ministrų Taryboje, sprendimą būtent dėl direktyvos. Šita norma yra priimta visoje Europoje, ir Lietuva taip pat balsavo už, taip pat dalyvavo projektuojant šią normą. Mes taip pat rėmėmės savo pažangiąja patirtimi.
Aš tik priminsiu, turbūt nėra geresnės normos mūsų Ligos ir motinystės įstatyme kaip galimybė tėčiui po vaiko gimimo išeiti kartu su mama atostogų. Ši norma yra labai palanki šeimoms, ir apskritai tėvų, tėčių skatinimas dalyvauti auginant vaiką yra labai sveikintinas procesas, neturintis nieko bendro su prievarta, tai yra džiaugsmas, aš kalbu iš savo patirties ir nematau čia jokio šeimų situacijos bloginimo. Mes visi labai daug kritikuojame, bet kai reikia pasirinkti, kur gyventi, kažkodėl bėgame į Skandinaviją, jeigu sunkiai sekasi gyventi Lietuvoje. O skandinavai buvo būtent pirmi, pradėję kalbėti apie tėčio vaidmenį ir padarę kuo labiau liberalesnes galimybes pasiimti vaiko priežiūros, būtent tėvo, atostogas. Yra tam tikra prievolė, bet yra ir didelė laisvė, kada, kuriuo laiku pasiimti tas atostogas. Todėl mes einame skandinavų keliu ir aš tuo džiaugiuosi.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė – motyvai prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš iš Tomo niekada nesitikėjau, kad jis sakys, jog pinigų atėmimas iš mamų yra geras sprendimas. Tas pinigų atėmimas yra daromas prisidengiant Europos Sąjungos teise, nes direktyva reikalauja vienintelio dalyko – suteikti papildomą mėnesį, tačiau tikrai nereikalauja lėšų atėmimo, kaip dabar labai nesąžiningai yra daroma. Nežinau, matyt, reikėtų kvailių paieškoti kur nors kitur. Vis dėlto tokia situacija, kai valstybėje mažėja gyventojų skaičius, kai mažėja gimstamumas, mes dabar imame ir iš esmės bloginame motinystės sąlygas, atimdami iš šeimų realiai tuos pačius pinigus, jų pačių gana sunkiai uždirbtus.
Norisi paklausti. O kur mes einame su tokiais kvailais sprendimais? Bet kuris išmintingas žmogus greičiausiai pasakytų: jeigu valstybė mažėja, valstybė turėtų padėti šeimoms susilaukti vaikų ir kurti kiek įmanoma palankesnes finansines sąlygas, nemeluodama savo piliečiams, neva reikia įgyvendinti kažkokią direktyvą. Jos tekste tikrai niekas nerašo, kad tas sąlygas reikėtų bloginti.
PIRMININKĖ. A. Sysas – motyvai už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš kreipiuosi į tuos, kas čia kalba. Nueikite į I rūmus, ten yra žodis „atsikvošėkite“. Pirmiausia, apie kokį įstatymą mes dabar diskutuojame? Apie Darbo kodeksą. Šiame Darbo kodekse nėra nė vieno žodžio apie tai, ką jūs kalbate. Apie genocidą. Jūs įžeidžiate ukrainiečių tautą, prieš ją dabar naudojamas genocidas, žydų tautą, nukentėjusią karo metais. Nevartokime tokių žodžių! Iš kur jūs ištraukėte? Perskaitykite, kas parašyta Darbo kodekse. Darbo kodekse parašyta apie nėščias moteris, jos galės pasinaudoti lanksčiomis darbo sąlygomis, darbo, gyvenimo ir vaiko auginimo.
Kitas įstatymas bus Ligos ir motinystės, tuomet gal galėsite pasakyti. Bet apie tai aš kalbėsiu vėliau, ką jūs čia prišnekėjote. Paprasčiausiai Darbo kodekse atsižvelgiame į Trišalės tarybos nuomonę, suderinti interesai.
Taip, Darbo kodeksas, kaip ir mūsų gyvenimas, nuolat kinta, jį reikia keisti, todėl šitos pataisos buvo apsvarstytos Trišalėje taryboje, joms yra pritarta. Taip, yra kai kurių požiūrių į kai kuriuos taškus, bet aš labai kviečiu kalbėti apie tai, ką mes svarstome, o ne apie tai, kokius baubus jūs šiandien susapnavote dėl karščio. Aš suprantu, kad nuo karščio kenčia ne tik augintiniai, bet ir mes visi čia, salėje, nors vėdinimo sistema veikia. Paprasčiausiai kviečiu balsuoti už Darbo kodekso pataisas, pateiktas šiame įstatyme. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS. Gerbiami kolegos, šiuo atveju reikia kalbėti ne apie baubus, bet apie realią situaciją. Reali situacija yra tokia, kad ne visą laiką žmonės, jaunos šeimos, galės pasinaudoti tuo, kas yra keičiama. Pavyzdžiui, kai dirbau universitete, aš tikrai labai džiaugiausi, kai turėjau galimybę išeiti ir prisidėti prie savo sūnaus auginimo, bet yra darbų, kai žmonės, tėčiai, to negalės daryti.
Jeigu kalbėtume apie direktyvą, aš paantrinsiu kolegei A. Širinskienei, aš suprantu, kad šiuo įstatymu yra įgyvendinama Europos Sąjungos direktyva dėl tėvystės ir motinystės atostogų, tačiau įgyvendinant šią direktyvą yra skubiai pakeičiami ir išmokų dydžiai, o Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas to nereikalauja. Visiškai priešingai, remiantis Europos Bendrijos sutarties 249 straipsnio 3 pastraipa, perkeliant direktyvą į vidaus teisę, nebūtina jos turinio formaliai ir pažodžiui perkelti į teisės normas atsižvelgiant į jos turinį. Gali pakakti bendro teisinio konteksto, jei jis iš tikrųjų aiškiai ir tiksliai užtikrina visišką direktyvos taikymą. Todėl mažinti tėvystės, motinystės išmokas nėra būtina. Dabartinėmis sąlygomis, jau vykstant finansinei krizei ir jai toliau gilėjant, turėtume tikrai labiau globoti šeimas ir rūpintis mūsų visų ateitimi – vaikais. Kolegos, sauskelnės brangiai kainuoja, o mes darome taip, tarsi norėtume kenkti sau ir šeimoms. Galiausiai, jos turi teisėtų lūkesčių. Nėštumas trunka 9 mėnesius, o periodas, po kurio įsigalios, yra 6 mėnesiai. Ar tai yra logiška? Ir ar toks sprendimas reikalingas čia ir dabar? Bent jau tik tuo formatu jį priimkime, kad nebūtų vis dėlto pabloginamos sąlygos ir žmonės galėtų rinktis.
PIRMININKĖ. Motyvai už – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Džiaugiuosi, kad pasiteisino posakis, kad politika yra kompromisų menas. Visi supranta, kad derinti šeimą ir darbą yra labai sunku, o moterys labai dažnai kenčia, ypač vėlesniais etapais, vėlesniame amžiuje, dėl to, kad nemažai laiko praleido augindamos vaikus. Šiuo atveju mes skatiname tėčius labiau įsitraukti į vaikų auginimą – tai yra labai džiugu ir sveikintina.
Bet, žinoma, kad ir kaip būtų keista, visada atsiranda tas nedidelis šaukštelis deguto, kuris kartais pagadina ir statinaitę medaus. Vėlesniuose įstatymuose mums gal dar pavyks ištaisyti kelis niuansus, bet pasakysiu, kuo noriu pasidžiaugti. Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad mums tikrai pavyko nukelti šiek tiek įsigaliojimą, kad ne nuo rugpjūčio 1 dienos, o nuo sausio 1 dienos įsigaliotų įstatymas. Taip, tos poros, kurios planuoja šeimas arba jau laukiasi, turi laiko geriau pasiruošti artėjančiam šeimos pagausėjimui. Taip pat labai džiaugiuosi, kad faktiškai bendru sutarimu pavyko išmokas vaikams antraisiais metais padidinti nuo 25 % iki 30 %, nes iš tikrųjų 25 % buvo netoleruotinai žema riba.
Bet visa esmė šios direktyvos ir šių įstatymų yra leisti tėvams, ypač mamoms, dirbti ir užsidirbti. Džiaugiuosi, kad ir pirmaisiais metais mamos ir tėčiai, auginantys vaikus, galės užsidirbti. Gaila, kad antraisiais metais tik iki buvusio darbo užmokesčio, kai išmoka drastiškai mažėja, todėl kituose įstatymuose mes turėsime pataisų. Aš labai kviečiu palaikyti, kad antraisiais metais nebūtų ribojama galimybė užsidirbti, ir taip kompleksiškai skatinti šeimas lauktis vaikų, džiaugtis ir kartu gerinti Lietuvos demografinę padėtį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. R. Žemaitaitis labai kantriai laukia. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Ką sakė gerbiamas Algirdas, aš buvau užsirašęs dėl Ligos ir motinystės, o pasirodė, kad dėl Darbo kodekso. Mano kalba buvo dėl Ligos ir motinystės įstatymo, o ne dėl Darbo kodekso.
Gerbiamam T. Tomilinui, jo nėra salėje, tai nėra direktyvinė nuostata. Kaip pats puikiai žinote, kolega, prieš priimant arba svarstant įstatymą, jeigu yra europinės direktyvos nuostatų perkėlimas, yra ženklelis ES. Tai yra nacionalinės teisės projektas ir visiškai nėra su Europos Sąjunga susijęs.
Esminis dalykas yra, kad direktyva mus įpareigojo papildomai skirti mėnesį, bet ne atimti išmoką. Tiesiog, Tomai, pasiskaityk direktyvą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl šio įstatymo apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.48 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 5, 111, 16, 19, 20, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1439(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-13.2 klausimas – lydimasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1439(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 6 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio yra gauta I. Kačinskaitės-Urbonienės pataisa, mes dėl jos apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
Dėl 8 straipsnio nėra pasiūlymų gauta, ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
9 straipsnio svarstyti kol kas negalime.
Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 11 straipsnio yra gauta Seimo narių pasiūlymų, taigi, apsispręsime balsuodami numatytu laiku. Tuomet bus išsakyti ir motyvai.
10.50 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-752 pavadinimo, 14 straipsnio pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1440(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-13.3 klausimas – taip pat lydimasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1440(2). Priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra, balsuosime numatytu laiku.
10.50 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 7 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1441(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.4 klausimas – Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 7 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1441(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
2 straipsnio dabar svarstyti negalime ir 3 straipsnio taip pat ne, nes yra gauta Seimo narių siūlymų. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.51 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1442(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.5 klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1442(2). Priėmimo stadija.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra pasiūlymas, taigi dėl jo apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.51 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 31 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1443(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13.6 klausimas – Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1443(2).
Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra gauta M. Lingės pataisa, balsuosime dėl jos.
10.52 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 papildymo 442 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1444(2) (priėmimas)
Toliau lydimasis 1-13.7 klausimas – Teismų įstatymo Nr. I-480 papildymo 442 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1444(2).
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra M. Lingės pataisa, dėl jos apsispręsime vėliau.
Gerbiami kolegos, dėl 2 straipsnio yra gauta M. Lingės pataisa dėl tos pačios įsigaliojimo datos, dėl kurios mes jau bendru sutarimu sutarėme. Jeigu galima, ar galime bendru sutarimu pritarti ir 2 straipsniui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dabar beliko tik balsavimas. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi šis klausimas ir lydimieji yra apsvarstyti.
10.53 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1766, Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1767 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-14.1 klausimas. Kadangi dar neturime 1-14.1 klausimo suvestinio varianto, mes galime grįžti prie 1-7.1 klausimo – projekto Nr. XIVP-1766 ir lydimojo: Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo projekto ir Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, dėl kurių buvo paprašyta pusvalandžio pertrauka. Čia beliko tik motyvai.
Už užsirašė kalbėti E. Gentvilas. Jo nėra. Prieš kalba M. Puidokas.
M. PUIDOKAS. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šis projektas kelia aibę klausimų ir problemų. Teko bendrauti su daug narkomanų reabilitacijos centrų darbuotojų, vadovų, kurie tiesiogiai dirba su priklausomybių turinčiais žmonėmis. Jų visų manymu, įstatymų bazės keitimas turėtų būti labai gerai subalansuotas.
Šiuo atveju darydami dekriminalizacijos žingsnius mes nesubalansuojame skiriamų baudų. Tos baudos prasideda nuo 30 eurų, yra galimas ir įspėjimas. Akivaizdu, kad tai nėra ta atgrasymo priemonė, kuri jauną žmogų priverstų pagalvoti apie savo elgesį ir atgrasytų jį nuo tokio kenksmingo elgesio. Daugelis atvejų, narkotikų problemų atvejų, narkomanijos ir priklausomybės atvejų, prasideda būtent nuo marihuanos vartojimo. Niekas nepradeda vartoti pačių stipriausių narkotinių medžiagų. Taigi tai yra tikrai labai atsakingas sprendimas. Dabartinis projektas ir jo siūlomos nuobaudos tikrai nėra subalansuotos ir atgrasančios, dėl to kviečiu kolegas labai atidžiai apmąstyti, ar to, kas siūloma, jie norėtų savo vaikams. Tikrai raginu balsuoti prieš arba susilaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, nuskambėjo, ar norėtumėte savo vaikams, tai aš galėčiau perfrazuoti ir kitaip: ar norėtumėte savo vaikams baudžiamosios atsakomybės, jeigu jau taip atsitiktų? Niekas neragina, niekas neskatina vartoti. Čia kalbama ne tik apie narkotikus ar ne tiek apie narkotines medžiagas, kiek apie valstybės galios demonstravimą. Galima įvairiai įvardinti: etatizmas, paternalizmas, globėjiškas požiūris, mes jus perauklėsime, jeigu tu padarei klaidą, tau baudžiamoji atsakomybė. Kalbama apie tai, ar valstybė ne perdėtai demonstruoja savo galią ir raumenis žmonių, piliečių, dažniausiai jaunų savo piliečių, atžvilgiu? Mano manymu, tai akivaizdus noras parodyti valstybės galią.
Pats projektas yra aiškus kompromisas, palyginti su tuo, kuris buvo ankstesnės redakcijos pateiktas. Kai kas sakė, kad mums užtenka tokio kompromiso ir mes pasirengę palaikyti. Kviečiu palaikyti. Kai kas sakė, turi parodyti Vyriausybė gerą valią, numatyti pinigų prevencinėms priemonėms. Vyriausybė numatė 3 mln. eurų. Gal tokio kompromiso ir tokių priemonių pakanka? Kviečiu palaikyti.
Kartais man tai atrodo iš oponuojančių asmenų kaip noras pareikalauti: sunešiosite geležines kurpaites, tada mes tai padarysime. Geležinės kurpaitės sunešiojamos pasakose. Čia yra realus gyvenimas, už kurio stovi žmonės su savo bėdomis, likimais, sankcijomis ir visur matosi valstybės ranka. Aš siūlau neperlenkti demonstruojant valstybės galią savo piliečių atžvilgiu ir palaikyti šį projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi yra pagrindinis ir lydimasis, dar suteikiu žodį po vieną dėl motyvų už ir prieš. Prieš kalba A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Čia nuskambėjo žodis „kompromisas“. Tai tikrai retoriškai galėčiau paklausti: o kompromisas su kuo? Su narkotikų dileriais, tikriausiai toks būtų realiausias atsakymas, kuris, akivaizdu, kad… Projekto priėmimas nepamažins narkotikų vartojimo.
Tokio stebuklo kitose šalyse, priėmusiose analogišką reguliavimą, neįvyko. Tyrimai vėlgi tose kitose šalyse rodo, kad liberalizuojant narkotikų vartojimą didėja paauglių psichikos sveikatos problemų, paaštrėja psichikos ligos, atsiranda papildomos hospitalizacijos. Žinant situaciją Lietuvoje, kai turime tikrai blogą vaikų, paauglių psichikos sveikatą, manyčiau, kad tas projektas yra neadekvatus esamai situacijai ir tikrai prie gyventojų gerovės neprisidės.
Kitas dalykas – neadekvačios sankcijos, kai iš esmės už samagono virimą bus didesnė bauda negu už narkotinių medžiagų gaminimą namuose. Vėlgi, manau, gerokai iškreipsime ir pačią Administracinių nusižengimų kodekso sistemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Diskusija vyksta jau seniai. Atrodo, visi ir ekspertiniai motyvai yra, ir kitų šalių patirčių yra. Galų gale mes turime ir Lietuvos statistiką, kurioje matome, kad, nepaisant griežtos politikos, nepaisant to, jog nedidelių kiekių narkotinių medžiagų turėjimas yra kriminalizuotas, mes turime augantį narkotikų vartojimą. Visi tyrimai rodo, kad bausmės, Baudžiamasis kodeksas neatgraso nuo vartojimo.
Narkotikų politika Lietuvoje yra žalinga, ji yra šiuo metu baudžiamosios teisės klausimas, nors turėtų būti sveikatos politikos klausimas. Na, atrodo, kaip ir yra aišku visiems, visoms institucijoms, nes dekriminalizaciją palaiko tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, tiek Apeliacinis teismas, Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, na, daugybė institucijų ir ekspertų, taip pat Policijos departamentas, psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų ekspertai, bet štai Seime vis dar tie logika, sveiku protu, mokslo žiniomis pagrįsti sprendimai, kad narkotikų politika yra sveikatos politikos klausimas, vis dar neateina. Aš linkiu šiandien žengti tą pirmą žingsnį ir atgręžti Lietuvą į tokį kelią, kuris perkeltų narkotikų politiką į sveikatos sritį iš baudžiamosios teisės srities.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, apsispręsime balsuoti numatytu laiku, jau netrukus.
11.00 val.
Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1521(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-14.1 klausimas – Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1521(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra A. Širinskienės pataisa, dėl jos apsispręsime vėliau. Nuo 3 iki 26 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 27 straipsnį svarstysime vėliau. Nuo 28 iki 38 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 39 straipsnį svarstysime vėliau. Nuo 40 iki 42 straipsnio imtinai pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 43 straipsnį svarstysime vėliau. Nuo 44 iki 66 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 67 straipsnį svarstysime vėliau, nes dėl jo yra gauta Seimo narių pasiūlymų. Nuo 68 iki 100 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ir vėliau… Dėl naujos redakcijos 2 straipsnio yra Seimo narės A. Širinskienės siūlymas. Mes apsvarstysime jį vėliau. Taigi šį klausimą kol kas atidedame į šoną.
Gerbiama E. Dobrowolska, ministrė, norėtų pasisakyti. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū. Aš dėl visų pasiūlymų norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad šiandien TTK įvyko, visi pasiūlymai, tiek gerbiamos Agnės, tiek J. Razmos, apsvarstyti. Visiems pritarta, iš esmės mes galėtume ir bendru sutarimu, balsuoti niekas neprašys, nes viskam yra pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mes jau netrukus vis tiek dėl formalumo balsavimo laiku apsispręsime dėl tų straipsnių, dėl kurių yra pasiūlymų.
11.03 val.
Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1520(2) (priėmimas)
Toliau 1-14.2 klausimas – Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1520(2). Jį sudaro 16 straipsnių – 1 straipsnį sudaro 16 straipsnių. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ir dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų, pataisų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
11.04 val.
Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1522(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-14.3 klausimas – Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1522(2). Jį sudaro 37 straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Taip pat dėl naujos redakcijos 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
11.04 val.
Baudžiamojo kodekso 51, 67, 724 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1523(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-14.4 klausimas – Baudžiamojo kodekso keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1523(2). Jį sudaro penki straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
11.05 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 69, 691, 101, 128, 165, 188, 189, 1891, 235, 246, 308, 333, 339, 342, 357, 358, 360, 362, 365, 377, 453, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1524(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-14.5 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1524(2). Priėmimo stadija. Pasiūlymų nė dėl vieno iš 24 straipsnių nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų neturime. Balsuosime netrukus.
11.05 val.
Civilinio kodekso 2.138 ir 5.28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1525(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.6 klausimas – Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1525(2). Trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
11.05 val.
Civilinio proceso kodekso 125, 126 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1526(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.7 klausimas – Civilinio proceso kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1526(2). Jį sudaro keturi straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
11.06 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 226, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1527(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.8 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1527(2). Keturi straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų taip pat nėra.
11.06 val.
Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 2, 6, 8, 10, 11, 15, 17, 18, 20, 21, 25, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1528(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-14.9 klausimas – Probacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1528(2). 14 straipsnių. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
11.06 val.
Vidaus tarnybos statuto 4, 7, 16, 18, 25, 28, 30, 31, 32, 49 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1529(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-14.10 klausimas – Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1529(2). 12 straipsnių. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
11.07 val.
Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 2, 10, 15, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1530(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.11 klausimas – Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1530(2). Jį sudaro septyni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
11.07 val.
Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1531(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-14.12 klausimas – Viešojo saugumo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1531(2). Priėmimo stadija. Keturi straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
11.07 val.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1532(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.13 klausimas – projektas Nr. XIVP-1532(2), taip pat lydimasis. Jį sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
11.08 val.
Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo Nr. XIII-3068 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1533(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.14 klausimas – Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1533(2). Priėmimo stadija. Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
11.08 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1534(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.15 klausimas – projektas Nr. XIVP-1534(2). Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
11.08 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1535(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.16 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1535(2). Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų neturime.
11.09 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1536(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.17 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1536(2). Jį sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
11.09 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1537(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.18 klausimas – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1537(2). Priėmimo stadija. Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
11.09 val.
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1538(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-14.19 klausimas – projektas Nr. XIVP-1538(2). Pakeitimo projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
11.10 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 5, 9, 18 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1539(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.20 klausimas – projektas Nr. XIVP-1539(2). Šį pakeitimo projektą sudaro penki straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
11.10 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1540(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-14.21 klausimas – projektas Nr. XIVP-1540(2). Pasiūlymų nėra gauta. Du straipsniai. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
Toliau kviečiu pirmininkauti pavaduotoją J. Razmą, tuoj perduosiu pirmininkavimą.
11.10 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1541(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis 1-14.22 klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1541(2). Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
11.11 val.
Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1542(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.23 klausimas – projektas Nr. XIVP-1542(2). Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Ką gi, tęsiu tą lydimųjų projektų vardijimo maratoną.
11.11 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1543(2) (priėmimas)
Lydimasis projektas – 1-14.24 klausimas. Pritariame bendru sutarimu visiems straipsniams ir balsuosime nustatytu laiku.
11.12 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1544(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.25 klausimas – „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo projektas Nr. XIVP-1544(2). Pritariame straipsniui bendru sutarimu ir dėl viso balsuosime nustatytu laiku.
11.12 val.
Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo Nr. IX-2332 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1545(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.26 klausimas – Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1545(2). Pritariame bendru sutarimu straipsniams ir balsuosime nustatytu laiku.
11.12 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1546(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-14.27 klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1546(2). Trys straipsniai, visiems pritariame ir balsuosime dėl viso nustatytu laiku.
11.12 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1547(2) (priėmimas)
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 35 straipsnio pakeitimas. Pritariame dviem straipsniams ir balsuosime nustatytu laiku.
11.13 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 15, 18, 21, 26, 28, 29, 36, 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1548(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.29 klausimas. Čia kiek daugiau straipsnių, bet pasiūlymų negauta. Taip, dešimt straipsnių. Pritariame jiems visiems kartu ir balsuosime nustatytu laiku.
11.13 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1549(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-14.30 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo pataisos. Du straipsniai, jiems pritariame bendru sutarimu. Balsuosime nustatytu laiku.
11.13 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1550(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-14.31 klausimas – Saugaus eismo įstatymo du straipsniai. Pritariame jiems bendru sutarimu. Balsuosime nustatytu laiku.
11.13 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1551(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.32 klausimas – dėl Seimo kontrolierių. Du straipsniai. Pritariame jiems bendru sutarimu. Balsuosime nustatytu laiku.
11.13 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1552(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-14.33 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pataisos. Trys straipsniai. Pritariame jiems bendru sutarimu. Balsuosime nustatytu laiku.
11.14 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1553(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-14.34 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Du straipsniai. Pritariame jam bendru sutarimu. Balsuosime nustatytu laiku.
11.14 val.
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1554(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.35 klausimas – Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo vieno straipsnio pataisos. Du straipsniai projekte, jiems pritariame. Balsuosime nustatytu laiku.
11.14 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1555(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-14.36 klausimas – Susirinkimų įstatymo vieno straipsnio pakeitimas. Du straipsniai projekte, jiems pritariame, balsuosime nustatytu laiku.
11.14 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1556(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14.37 klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymas. Du straipsniai. Jiems pritariame bendru sutarimu. Balsuosime nustatytu laiku.
11.14 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1557(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-14.38 klausimas – Užimtumo įstatymo pataisos. Čia yra trys straipsniai, pritariame bendru sutarimu. Balsuosime nustatytu laiku.
11.15 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1558(2) (priėmimas)
1-14.39 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas. Du straipsniai. Pritariame bendru sutarimu. Balsuosime nustatytu laiku.
11.15 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1559(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-14.40 klausimas. Du straipsniai. Balsuosime nustatytu laiku, jiems bendrai pritarę.
11.15 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1560(2) (priėmimas)
1-14.41 klausimas – Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos. Du straipsniai. Pritariame bendru sutarimu. Balsuosime nustatytu laiku.
11.15 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 14, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 30, 33, 37, 38, 39, 55 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1561(2) (priėmimas)
1-14.42 klausimas – įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose ir taip toliau… Čia jau yra daug, 25 straipsniai, bet jokių pasiūlymų negauta, pritariame visiems straipsniams bendru sutarimu. Balsuosime nustatytu laiku.
11.15 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ Nr. X-1526 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1562(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-14.43 klausimas. Tuoj suras projektą. Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos ir taip toliau… Du straipsniai. Pritariame jiems bendru sutarimu. Balsuosime nustatytu laiku.
11.16 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ Nr. XII-800 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1563(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-14.44 klausimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės ir taip toliau… Du straipsniai. Taip pat jiems pritariame bendru sutarimu. Balsuosime nustatytu laiku.
11.16 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ Nr. XIV-164 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1564(2) (priėmimas)
1-14.45 klausimas, jau paskutinis iš šio paketo. Visi lengviau atsikvepiame. Du straipsniai. Pritariame jiems bendru sutarimu. Balsuosime nustatytu laiku.
Liko 3 ar 4 minutės. Ką mes čia galime gero nuveikti? (Balsai salėje) Bijau daryti pažeidimą, koks nors pavėlavęs Seimo narys sakys, kad pažeistos jo teisės, jis susiplanavo lygiai 11 val. 20 min., deja, negalėjo. Galbūt Seimo narių pareiškimų yra? Kurį nors vieną mes galėtume išklausyti dabar. (Balsai salėje) Teisingai E. Pupinis sako, mes greitai panagrinėsime bent vieną peticiją.
11.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Liudviko Ragauskio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1859 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 5 klausimas – projektas Nr. XIVP-1859, L. Ragauskio peticija. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Pirmininke, Peticijų komisija svarstė L. Ragauskio peticiją birželio 22 dieną posėdyje. Priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punktą, panaikinti jame nustatytus reikalavimus išlaikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą ir taikyti tam išimtis. Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas nuomones. Manoma, kad įstatymų leidėjo pasirinkta diferenciacija yra paremta objektyviais kriterijais, nėra neproporcinga ar nepagrįsta, diskriminuojanti. Todėl sistemiškai vertinant teisinį reguliavimą nėra teisinio pagrindo keisti, pripažinti netekusiu galios Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punktą, nustatantį advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymą tam tikroms asmenų grupėms.
Pagal teisinį reguliavimą, pareiškėjo siūlomą pakeisti, viena asmenų grupė, turinti penkerių metų teisinio darbo stažą arba dvejų metų advokato padėjėjo praktiką, turi laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą. Jo metu reikia patikrinti asmenų gebėjimus teisės žinias taikyti praktinėje situacijoje. Kita asmenų grupė – patirties turintys teisėjai, prokurorai, buvę advokatai ir teisės srities mokslo ekspertai – turi laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą. Jo metu įsitikinama šių asmenų žiniomis, susijusiomis su advokatų veiklos specifiniais aspektais. Taigi daroma pagrįsta išvada, kad pastaroji asmenų grupė savo praktinius gebėjimus dirbti atsakingą ir sudėtingą darbą teisės srityje ir teisingumo sistemoje jau yra parodžiusi savo ilgamete profesine veikla. Todėl prašome atsižvelgti ir atmesti gerbiamo L. Ragauskio peticiją.
PIRMININKAS. Dėl protokolinio nutarimo, kolegos, čia neklausinėjame, iš karto po pateikimo pereiname svarstymą ir einame į priėmimą. Čia jau gali pasisakyti Seimo nariai priėmimo stadijoje, jeigu pageidauja. Anksčiau buvo užsirašęs A. Nekrošius, bet nebepageidauja. Kaip tik bėga dabar laikas ir mes galėsime apsispręsti, ar pritariame šiai Peticijų komisijos išvadai.
Balsuojame, ar pritariame komisijos išvadai.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 122: už – 101, prieš nėra, susilaikė 21. Peticijų komisijos išvada patvirtinta protokoliniu nutarimu.
11.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022–2033 metų Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1260(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar grįžtame jau į darbotvarkę ir nagrinėjame projektus eilės tvarka. Pirmas, tiksliau, darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022–2033 metų Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1260. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 128: už – visi 128. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1744(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Straipsniai iki 19 straipsnio yra bendru sutarimu priimti.
Dėl 19 straipsnio yra Seimo narės, Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės pasiūlymas. Turbūt netikriname, ar yra 29 balsai, tikrai, manau, yra. Iš karto autorei suteikiu žodį pristatyti pasiūlymą ir kviečiu komiteto atstovą į tribūną komentuoti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano pasiūlymo esmė yra grąžinti į projektą tas nuostatas, kurios buvo Vyriausybės pasiūlytos pateikimo metu, nes išties labai nuosekliai ir labai ilgai buvo rengiamos šitos pataisos. Tas numatytas paramos paketas toks ir buvo pristatytas bendruomenei, toks ir buvo suderintas. Komitetas šiek tiek kai kur pagerino pasiūlymą taip, kad biudžete jau reikėtų didesnių perskirstymų ir tai tektų daryti ginkluotės sąskaita. Mes vis dėlto su dalimi tų pasiūlymų, kuriems komitetas pritarė, sutinkame, tegul būna tie patikslinimai, bet vis dėlto prašytume, kad tie, kurie jau reikalautų tokio didesnio iššūkio, būtų grąžinti į Vyriausybės pasiūlytas ribas arba dėl įsigaliojimo, arba dėl dydžių.
Labai raginčiau kolegas pritarti, nes tikrai krašto apsaugos finansavimą bendru sutarimu ženkliai padidinome šiais metais ir esame nusiteikę išlaikyti gana aukštą, bet vis dėlto reikia suprasti, kad taip pat reikia balansuoti visus poreikius, kurie tenai yra: ir karių socialinės garantijos, bet ir ginkluotės įsigijimai, ir priimančiosios šalies parama, ir visi kiti poreikiai, kuriems reikia skirti pakankamai dėmesio. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Viskas, ką komitetas daro, yra iš meilės mūsų kariams, bet visiškai priimame, gerbiama premjere, jūsų argumentus ir mes vienbalsiai pritarėme komitete.
PIRMININKAS. Gal bendru sutarimu galime pritarti premjerės pasiūlymui? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu pasiūlymui. Tada bendru sutarimu taip pat pritariame 19 straipsniui, įskaitant ir pritarimą Teisės departamento pastabai, jai komitetas pritarė.
Toliau dėl straipsnių nuo 20 iki 31 jokių pasiūlymų ir pastabų nėra. Fiksuojame, kad šitiems straipsniams kartu pritariame bendru sutarimu.
Dėl 32 straipsnio taip pat yra Teisės departamento ir I. Šimonytės pasiūlymai. Teisės departamento pasiūlymui pritarėme bendru sutarimu, kaip pritarė komitetas.
Vėl premjerės prašau pristatyti pasiūlymą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Čia 2 dalis, kuri yra susijusi su tam tikrų nuostatų įsigaliojimo datomis. Siūloma grįžti prie tų įsigaliojimo datų, kurios buvo pasiūlytos Vyriausybės ir kurios buvo aptartos ir suderintos su biudžeto planuojamais pokyčiais per artimiausius trejus metus.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui? Pritariame bendru sutarimu ir šiam straipsniui pritariame bendru sutarimu. Pastraipsniui baigėme.
Ar yra pageidaujančių pasisakyti dėl viso projekto? Nėra. Balsuojame, ar priimti šį projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 128: už – 126, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 1862 straipsnio ir dvidešimt devintojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1489(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo statuto pataisos, projektas Nr. XIVP-1489(2). Primenu, kad čia turime balsuoti dėl kiekvieno straipsnio išreikštai, nes reikia, kad būtų virš 71 balso už kiekvieną straipsnį. Todėl iš pradžių balsuojame dėl 1 straipsnio.
Balsavo 130: už – 102, prieš – 1, susilaikė 27. 1 straipsniui pritarta.
Balsuojame dėl 2 straipsnio. (Balsai salėje)
Balsavo 131: už – 103, prieš – 1, susilaikė 27. Ir 2 straipsniui pritarta.
Dabar balsuosime dėl viso Statuto pataisų projekto.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 130: už – 103, prieš – 1, susilaikė 26. Seimo statuto pataisos priimtos. (Gongas)
Toliau. Čia kurį laiką bus tik priėmimų galutiniai balsavimai.
11.28 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1701(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1701(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127: už – 81, prieš – 19, susilaikė 27. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl apygardos administracinių teismų reorganizavimo“ projektas Nr. XIVP-1777(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl apygardos administracinių teismų reorganizavimo“ projektas. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 131 Seimo narys: už – 129, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1766, Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1767 (pateikimo tęsinys)
Dabar kompleksinis paketas – Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pataisos. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 70, prieš – 46, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta. Siūloma skirti pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Svarstymas numatomas rudens sesijoje. Tikiuosi, sutariame dėl to bendru sutarimu? P. Gražulis – repliką.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami socialdemokratai aiškina, kad jie vis dėlto nepartneriauja ir nesantykiauja su Laisvės partija. Bet vadovybė, ir G. Paluckas, ir L. Jonauskas šalia, balsuoja už. Tai jūs pasakykite žmonėms, kad, man atrodo, dar kartais kur nors už kampo ir žolę patraukia kai kurie. Man atrodo, na, tikrai, klausykite, bent jau neapgaudinėkite žmonių. Laisvės partija nuosekliai sako: mes už narkotikus, mes už visokias kitokias ten, už alkoholį, už laisvą meilę ir už ką jie ten. Bet aš manyčiau, kas yra – socialdemokratai kalba priešingai, o daro taip, kaip daro Laisvės partija.
PIRMININKAS. Gerbiamas D. Gaižauskas – repliką.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ne tik repliką, norėčiau paprašyti gal kaip papildomą skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Kaip pasakyti, atiduokite svarstyti šį klausimą.
PIRMININKAS. Abejotina, ar čia nacionalinio saugumo reikalai.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Noriu ne replikos, noriu, kad balsuotume.
PIRMININKAS. Gerai, bus pasiūlymas teikiamas balsuoti. Ir V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Aš norėčiau pasakyti, už ką Laisvės partija iš tikrųjų yra.
PIRMININKAS. Gal jūsų programos neklausysime. (Juokas salėje)
V. MITALAS (LF). Laisvės partija… Atsakant P. Gražuliui. Laisvės partija yra už mokslu ir įrodymais grįstą narkotikų politiką, už tai, už ką pasisako įvairios įstaigos ir institucijos, rašydamos išvadas ir teikdamos pasiūlymus dėl šio projekto. Už tai yra Laisvės partija, Petrai. Jeigu jūs vieną dieną irgi pakeisite nuomonę, kviečiame prisijungti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Taip, pagal priėjimo prie mikrofono tvarką dabar A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Kadangi pradėjome kalbėti apie mokslą, tai aš kolegoms tik pacituosiu, ką mokslas sako apie kanapes. Kanapių vartotojai nuo keturių iki šešių kartų dažniau serga psichoziniais susirgimais, šizofrenija. Tai čia yra jūsų mokslas, apie kurį jūs nieko nekalbate. Panašu, jeigu cituojame mokslą, vadinasi, mes siekiame, kad Lietuvoje būtų daugiau žmonių, kurie sirgs šizofrenija ir psichoziniais susirgimais.
PIRMININKAS. Plėtojasi tos replikos, bet paskutiniai posėdžiai, reikia duoti visiems išsikalbėti. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS. Vadovaujantis faktais, dabar Lietuvoje marihuanos vartojimo vidurkis yra du kartus mažesnis negu Europos Sąjungos šalyse. Vadinasi, jūs keičiate nuostatas, kurios veikia ir duoda rezultatą. Visose diskusijose, kuriose dalyvavo ekspertai, tiesiogiai dirbantys su priklausomybę turinčiais žmonėmis, narkomanų reabilitacijos centrų ekspertai įvardijo, kad liberalizuoti šios tvarkos negalima, turi būti priimti atsakingi sprendimai. O tai, kad siūloma bauda nuo 30 eurų ar galimas įspėjimas, niekaip neatgraso jauno žmogaus nuo narkotikų vartojimo ir visi jie buvo kategoriškai prieš. Bet Laisvės partija meluoja apie kažkokius mokslinius argumentus, kai nė vienoje diskusijoje jų niekas iš ekspertų nepalaikė. Tai yra melas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, jau buvo diskusija. Aš nesuprantu, kodėl mes ją tęsiame. Komitetuose diskutuosite. Aš paskutinei A. Armonaitei leidžiu atsakyti ir baigiame replikas. (Balsas salėje) Gerbiamas Petrai, po balsavimo pasakoma replika, bet ne replikos. Jūs repliką jau pasakėte. (Balsas salėje)
A. ARMONAITĖ (LF). Aš iš tikrųjų atsistojau prie mikrofono norėdama pasakyti jums, gerbiamas posėdžio pirmininke, pastabą (Balsai salėje: „Ooo!“), kad kai suteikiate visai opozicijos eilei meluoti ir įžeidinėti, paskui pertraukinėjate kolegas, kurie bando atsakyti į tai, tai būtų malonu, jeigu būtume vienodai sąžiningi visiems. Tačiau čia buvo priėjęs buvęs sveikatos ministras prie mikrofono ir sakė, kad cituoja mokslą. Aš noriu pacituoti buvusį Lietuvos Respublikos sveikatos ministrą, „15min“ portale 2017 ir 2018 metais yra tokia citata: „Dekriminalizavimą, kai vartotojas nebaudžiamas už marihuanos turėjimą ir vartojimą, aš palaikyčiau, nes priklausomą žmogų reikia ne bausti, o gydyti.“ (Triukšmas salėje, plojimai) Tai kas pasikeitė politinėje orientacijoje, jeigu dabar kalbame priešingai?
PIRMININKAS. L. Girskienė paskutinė. Dar nesakė replikos. A. Veryga jau sakė repliką. (Balsai salėje) Minėjo kažkokį sveikatos apsaugos ministrą, bet be pavardės. (Balsai, šurmulys salėje) Prašom. Kalba L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš dėl vedimo tvarkos. Noriu paprašyti Vyriausybės išvados dėl šio projekto ir paklausti Laisvės partijos, kaip įsigyti narkotikų, jeigu jūs norite jų turėti? Legaliai. Kaip įsigyti narkotikų?
PIRMININKAS. Visos privačios konsultacijos ne Seimo salėje. Dabar… Gerai, aš manau, kad su šiais dviem aktyviais Seimo nariais aš neišsiaiškinsiu kitaip. A. Veryga. (Triukšmas, juokas salėje)
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš tiesiog noriu šiek tiek suteikti aiškumo, nes manau, kad kolegė šiek tiek paspekuliavo. Neminėsiu, kuri kolegė. Siūlėme įstatymo pataisas, kurios sukurtų prielaidas žmonėms, pirmąkart įkliuvusiems už narkotikų vartojimą, išklausyti specialius kursus. Tiems, kurie turi problemų, eiti gydytis, kreiptis pagalbos ir tokiu būdu išvengti problemų. Bet šis projektas nieko to panašaus nedaro. Tai prašom neklaidinti.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs šiek tiek klaidinate. Yra ten projekte numatyti tų kursų išklausymai. P. Gražulis trumpai. Prašom. (Balsai salėje)
P. GRAŽULIS (LRF). Alio! Noriu laisviesiems pasakyti: nei nuomonės nekeisiu, nei orientacijos nekeisiu, nei lyties nekeisiu. Jūs manęs neįtikinsite.
PIRMININKAS. T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš jau ilgą laiką negaliu klausytis, kaip M. Puidokas kirčiuoja žodį „narkomanija“. Dėl Dievo meilės, saugokite ir branginkite lietuvių kalbą ir vadinkite taip, kaip tai turi vadintis – narkomanija.
O Laisvės partija iš tiesų pasisako už meilę ir tos meilės mums visiems kuo daugiau linkiu. (Balsai, juokas salėje)
PIRMININKAS. Dar I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Aš noriu replikuoti, kad dėl šio įstatymo projekto yra pateiktas mano pasiūlymas, kad ir pirmą kartą padarius administracinį nusižengimą jau būtų taikoma išklausyti programą. Aš manau, kad čia yra galimybė pasitaisyti.
PIRMININKAS. Tikėkimės, kad buvęs sveikatos ministras atidžiau perskaitys projektą ir žinos, kas ten yra. Replikos baigėsi. Yra keletas siūlymų.
Pirmas siūlymas dėl papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Kas pritaria siūlymui, balsuoja už, kas nepritaria – atitinkamai kitaip.
Už – 44, prieš – 61, susilaikė 18. Neskiriamas papildomas komitetas.
Taip pat buvo siūlymas išklausyti Vyriausybės nuomonę kanapių klausimu. Kas už Vyriausybės išvados poreikį, balsuoja atitinkamai.
Už – 99, prieš – 14, susilaikė 13. Vyriausybės išvados prašoma.
11.41 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1321(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame prie ramesnių projektų. Darbotvarkės 1-8 klausimas – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1321(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101: už – 87, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1742(3) (priėmimas)
Loterijų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1742(3). Čia buvo gautas grupės Seimo narių – A. Bagdono, A. Kupčinsko ir kitų – pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Aš klausčiau autorių, ar tenkina dalinis pritarimas? Autoriai rodo skirtingai – A. Kupčinskas rodo, kad tenkina, A. Bagdonas, kad netenkina. Ką darysime, kai yra keli autoriai?
A. BAGDONAS (LSF). Jeigu galima, gerbiamas pirmininke…
PIRMININKAS. Na, ką gi, pirmajam pasirašiusiam po projektu A. Bagdonui žodis pristatyti pasiūlymą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke, už suteiktą žodį. Na, iš esmės aš palaikau šį įstatymo projektą ir pats po juo pasirašiau, tačiau vėliau dėl šio įstatymo projekto buvo vienas iš siūlymų, kad kasose sėdintys kasininkai, jums perkant pieną ar duoną, neprašomi nesiūlytų įsigyti loterijos bilietų ir tokiu būdu neskatintų bilietų pardavimo.
Man atrodo, toks siūlymas yra perteklinis reguliavimas, nes mes neturime taip kištis į verslo ir Lietuvos piliečių santykius. Mes dėl to siūlymo įregistravome pataisą, kurioje yra aiški formuluotė, kad loterijos organizatoriams ar loterijos bilietų platintojams bei jų darbuotojams draudžiama skatinti asmenis dalyvauti loterijose siūlant pirkėjams, atsiskaitantiems už prekes, įsigyti loterijos bilietų jų platinimo fizinėse prekybos vietose, kuriose kartu su kitomis prekėmis platinami ir bilietai.
Paprastai tariant, kad kasose galėtų išlikti kaip guma, kaip cigaretės ar kiti bet kurie produktai ir kasos bilietai, kad mes nesikištume, tiksliau, įstatymo leidėjas neįvestų perteklinio reikalavimo verslui. Jeigu trumpai, siūlymas būtų toks. O paprašiau balsuoti dėl to, kad komitetas net nebalsavo dėl 11 parlamentarų siūlymo, o tiesiog priėmė kitokį sprendimą.
PIRMININKAS. Komitetas turi galimybę pritarti iš dalies ir pateikti savo redakciją, tai yra įprasta praktika. Taigi dėl komiteto sprendimų viskas gerai.
M. Majauskas turėtų ateiti į tribūną ir paaiškinti komiteto poziciją.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, Seimo narių pasiūlymas yra iš esmės liberalizuojantis azartinių žaidimų pardavimo tvarką, lyginant su tuo, ką priėmė Seimas. Tai skatinimas ir toliau vyktų, vyktų ne tik prie kasos aparatų, bet, matyt, persikeltų prie parduotuvių įėjimo ar renkantis prekes.
Verta atkreipti dėmesį, jog praktinis įstatymo nuostatų įgyvendinimas taip pat sukeltų problemų, nes priežiūros institucijoms pagal suformuluotą siūlymą būtų sunku nustatyti pažeidimo faktą. Pasiūlyme trūksta ir sąvokų aiškumo, pavyzdžiui, „fizinė prekybos vieta“, tai sukuria pagrindą interpretacijoms, o ir pats Seimo narių paaiškinimas komitete neatitiko to, kas buvo suformuluota pasiūlyme. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas nepritaria Seimo narių pateiktam siūlymui, jis, kaip minėjau, atveria galimybę tokiai aktyviai azartinių žaidimų rinkodarai prekybos vietose.
PIRMININKAS. Reikėtų patikslinti, kad jūs pritariate iš dalies. Kai kurioms siūlytojų mintims pritarėte ir pateikėte savo redakciją, bet apie tai mes po to diskutuosime. Dabar tiesiog laikykime, kad 29 Seimo nariai, remiantys pasiūlymą, yra, kad sutaupytume laiko. Dėl pasiūlymo užsirašė V. Ąžuolas už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, prašyčiau balsuoti, ar yra 29 nariai, remiantys šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Na, tiesiog, aš manau, balsavimas už pasiūlymą iš karto parodys, kiek tų Seimo narių yra. Tiesiog taupome laiką.
V. Ąžuolas – už pasiūlymą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų aš negaliu atsistebėti kolegos A. Bagdono pasiūlymais. Iš pradžių jis pasiūlo atimti iš ubago lazdą ir sudaryti galimybę gauti paramą netgi bažnyčioms, bet labai įnirtingai gina loterijų verslą, kad, neduok Dieve, jų pelnas nesumažėtų. Situacija dabar išeina tokia, kad loterijos netgi nemoka PVM’o – jie turi nulinį PVM’ą, kad tik jų gyvenimas būtų geresnis, to nėra net maisto produktams. Bet visi, kurie nori pagerinti gyvenimą loterijoms, balsuokite už šį pasiūlymą, kad jie galėtų parduoti kuo daugiau bilietų ir kuo daugiau uždirbti pelno nemokėdami PVM’o.
PIRMININKAS. J. Džiugelis – prieš pasiūlymą.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Man atrodo, prieš tai kalbėjęs taip pat kalbėjo prieš, bet aš apie turinį.
Mieli kolegos ir gerbiamas iniciatoriau, iš esmės jūs truputėlį sau prieštaraujate, nes sakote, kad palaikote įstatymo projektą, bet iš esmės su šia pataisa atveriate galimybes ir toliau aktyviai pardavinėti bilietus. Taip, aš suprantu, kad kasininkai galbūt dabar yra įpratę pardavinėti ir siūlyti bilietus, kita vertus, tie patys kasininkai nesiūlo alkoholio arba cigarečių prie kasų. Todėl iš esmės ši pataisa pakeistų įstatymo esmę ir aš tikrai siūlyčiau jai nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl pasiūlymo (motyvai išsakyti), ar pritariame Seimo nario A. Bagdono ir kitų pasiūlymui. Kolegos, kažkaip nebereplikuokime, ramiau žiūrėkime.
Už – 35, prieš – 38, susilaikė 49. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar kviečiu pritarti bendru sutarimu komiteto pateiktai redakcijai, kur yra pasiūlymas papildyti 28 straipsnį 12 dalimi. Galime bendru sutarimu? Pritariame. Ar girdžiu, kad negalime, kažkas šaukia? (Balsai salėje) Galime. Pritariame bendru sutarimu. Tada 1 straipsnį su ta redakcija priimame bendru sutarimu ir 2 straipsnį priimame bendru sutarimu.
Dėl viso projekto motyvų kas pageidauja? Yra. M. Majauskas – už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Labai trumpai, gerbiami kolegos. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šiuo sprendimu mes iš esmės sutvarkome loterijų reguliavimą taip, kad azartinių žaidimų paslaugos nebūtų prieinamos nepilnamečiams. Tai nėra kažkoks radikalus pasiūlymas. Iš esmės nėra nė vienos Europos Sąjungos šalies, kurioje būtų nereguliuojamas prieinamumas nepilnamečiams, ir Lietuva buvo tokia išimtis, tokia atskira sala. Man atrodo, yra svarbu sutvarkyti taip, kad negalėtų tiek prekybos tinklai, tiek patys azartinių žaidimų organizatoriai, tai yra loterijų organizatoriai, ir skatinti, ir pardavinėti loterijų nepilnamečiams. Toks yra šio sprendimo tikslas. Didelė dalis Seimo narių pasirašė. Labai džiaugiuosi, jog pavyko dar šioje sesijoje rasti sprendimą po pateikimo, svarstymo komitete, galbūt pavyks sutarti ir priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Bagdonas kalba prieš.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, už dar kartelį suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, aš labai džiaugiuosi, kad labai aiškiai M. Majauskas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, išdėstė šio įstatymo tikslą. Pagrindinis tikslas, kad nepilnamečiai neturėtų galimybės įsigyti bilietų. Tačiau po to ėję siūlymai, iš esmės apsunkinantys verslą, atimantys iš sąmoningų Lietuvos piliečių pasirinkti, ar jie nori, kad prie kasos būtų tas bilietas, ar nenori, yra nesuprantami. Aš tokiam pasiūlymui, tiksliau, tokiam įstatymui su tokiu siūlymu, kuriam praėjusį kartą pritarė Seimas, pritarti negaliu, nes tiesiog iš žmonių yra atimama laisvė įsigyti bilietą ar neįsigyti bilieto. Taip pat įveda nemažai teisinių pasekmių, vėliau galinčių būti. Apie tokias pasekmes informavo teisininkai. Aš šį kartą už šį įstatymo projektą nebalsuosiu, nepaisant to, kad jį palaikau.
PIRMININKAS. Čia dar yra trys užsirašę kalbėti už. Bet, gerbiami kolegos, laikas tikrai senka, labai ilgai mes čia posėdžiausime ir kitų svarbių projektų galime nespėti rytiniame posėdyje. Ar tikrai visi trys dar norite kalbėti už ir agituoti? (Balsai salėje) Aš klausiu K. Masiulio.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Dėl P. Gražulio geros nuotaikos.
PIRMININKAS. A. Kupčinskas atsisako. A. Palionis?
A. PALIONIS (LRF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuojame dėl šio projekto, ar priimame jį.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 88, prieš – 7, susilaikė 23. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 46, 47 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1737(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1737(2). Priėmimas. Galutinis balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125: už – 123, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.53 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1784(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1784(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125: už – 105, prieš – 1, susilaikė 19. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1516(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1516(2). Iki 7 straipsnio sutarta, kad tie straipsniai priimti bendru sutarimu, dėl jų pasiūlymų nebuvo.
Yra J. Džiugelio pasiūlymas, taip sąlyginai vadinkime, dėl 7 straipsnio, bet tai yra siūlymas papildyti nauju straipsniu, toliau buvęs 7 straipsnis ir visi kiti atitinkamai keistų numeraciją per vieną vienetą. Prašom J. Džiugelio pateikti savo pasiūlymą.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, siūlymas yra susijęs su įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kurį mes ketiname priimti ketvirtadienį. Čia kalbama apie tai, kad neteisėti migrantai, gavę galimybę dirbti… Atsiprašau, gerbiamas Andriau, aš kalbu. Neteisėti migrantai, gavę galimybę dirbti, po 18 mėnesių turėtų galimybę atsidaryti banko sąskaitą. De facto niekas jiems tos banko sąskaitos neatidaro, tai yra siūloma išimtis, kad neteisėti migrantai turėtų galimybę gauti atlyginimą grynaisiais. Tai yra iš esmės lydimoji įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisa, bet turime pakeisti šį Darbo kodekso straipsnį.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Kviečiu į tribūną komiteto atstovą, nes čia gal ir daugiau pasiūlymų bus.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Kolegos, gal bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Kartu bendru sutarimu pritariame ir naujam straipsniui, jis dabar yra 7 straipsnis. Ir, kaip minėjau, keistųsi kitų straipsnių numeracija. Reikėtų pakoreguoti straipsnių, tai yra įstatymo projekto, pavadinimą. Čia viskam buvo kompleksiškai pritarta, priėmus J. Džiugelio pasiūlymą.
Toliau. Vardinsiu straipsnius pagal pirminę numeraciją, bet turėkime mintyje, kad jie bus vienu didesni. Dėl 8, 9, 10 straipsnių ir taip toliau, dėl visų kitų straipsnių nėra pasiūlymų. Kaip minėjau, pasiūlymai yra susiję su J. Džiugelio pataisa, formalūs. Šiam straipsniui pritarta bendru sutarimu. Kas dėl viso pageidauja kalbėti? M. Lingė – už.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Šios Darbo kodekso pataisos yra svarbios keletu aspektų. Pirmiausia, iš dalies įgyvendinama Tarptautinės darbo organizacijos konvencija, kurioje numatyta, kad smurtas ir priekabiavimai draudžiami, ir yra numatomi labai konkretūs atvejai, susiję su darbu, kokiose situacijose. Toms institucijoms, kurioms reikia įrodinėti kartais sudėtingai įrodomus dalykus dėl smurto, dėl priekabiavimo, dėl psichologinio smurto, atsirastų aiškesni teisiniai instrumentai, apibrėžtys ir konkrečios vietos, kur toks reguliavimas egzistuotų. Todėl tikrai, kovojant su mobingu, su psichologinio smurto situacija, išties reikalingi pakeitimai.
Taip pat svarbu, dėl ko ragintinas ir palaikytinas šitas projektas, kad naikinamos kompensacijos darbuotojams, kurie dirba kilnojamąjį darbą, kurie dirba transporto srityje arba lauko sąlygomis. Būtent dėl tokių kompensacijų nukenčia darbuotojai, negaudami viso darbo užmokesčio, kuris yra apmokestinamas, ir nuo to nukenčia tų žmonių socialinės garantijos, būsimos pensijos. Ką rodo statistika? Kad vien praėjusiais metais tokia kompensacijų forma buvo išmokėta 175 mln. eurų, dar prieš trejus metus ta suma buvo vos 78 mln. Tai tikrai yra naudojamasi šia forma, todėl siūlomas ir pereinamasis laikotarpis, kad tas procentas, kurį galima išmokėti, planuojama, būtų nuo 50 % iki 30 %, o jau nuo kitų metų birželio 1 dienos būtų iš viso atsisakoma. Todėl raginu ir kviečiu palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. A. Širinskienė pasisakys prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Žmogiškai galiu suprasti liberalų norą prastumti Stambulo konvencijos sąvoką – smurtas lyties pagrindu. Tikrai galiu suprasti. Bet tai, ką jūs padarėte su baigtiniu vietų, kur draudžiama smurtauti, sąrašu, tai aš nežinau, ar komitete kas nors skaitėte. Jūs uždraudėte žmonėms smurtauti darbovietės pastato viduje, įskaitant tualetus. Bet pamiršote pasakyti, kad prie darbovietės yra draudžiama smurtauti. Vadinasi, sąraše nėra, bus galima. Jūs uždraudėte smurtauti tik darbdavio darbuotojui suteiktame būste. Bet jeigu darbuotojas bus savo, nuosavame, būste ir pas jį atvyks darbdavys, tai ši norma negalės būti taikoma ir, vadinasi, darbdavys galės ir smurtauti, ir priekabiauti.
Jūs vieną kartą pasiskaitykite, ką jūs surašote į baigtinius sąrašus. Šitokio idiotizmo iš tiesų dar paieškoti reikėtų, kad pradėtum selektyviai darbdaviui leisti, o kitur drausti taikyti smurtą.
PIRMININKAS. Už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Suprantu, jeigu kitų įstatymų nebūtų, tai galėtų taip atsitikti, kaip kalbėjo mano kolegė. Bet yra krūva visų kitų įstatymų, kurie sureguliuoja chuliganizmą ir visus kitus dalykus.
Gerbiami kolegos, grįžkime prie Darbo kodekso, apie kurį mes turėtume kalbėti. Mindaugas iš dalies paminėjo keletą svarbių dalykų, nes kai nusižudo medikas, tada visi puolame ir pradedame aiškintis, o kodėl šitie dalykai nebaudžiami. Kai šitie dalykai atsiranda Darbo kodekse po ilgos pertraukos, beveik pusantrų metų reikėjo, kol jie atėjo iki Seimo priėmimo, tada mes vėl ieškome kažkokių konvencijų, stambulų ir čia pratempimų.
Yra priekabiavimas darbo vietoje, yra smurtavimas darbo vietoje. Čia nieko naujo. Mes gyvename šalyje ir kitose šalyse tas pats yra. Mes turime sutvarkyti šitą reikalą. Džiaugiuosi, kad po pusantrų metų šios nuostatos atsiranda. Taip, ne per vieną dieną atsitiks taip, kad smurtautojas, kuris naudoja savo galias, nes jis viršininkas, prieš darbuotoją, viskas dings vienu metu. Bet tai yra jau teisinės normos, kurios leis apsiginti silpnesniam šioje situacijoje.
Kitas dalykas, tai yra kova su šešėliu ir piktnaudžiavimu vėlgi darbuotojų sąskaita už kilnojamąjį darbą. Kilnojamąjį darbą pradėjo dirbti visi, kas tik sugebėjo gerai įforminti. Turime tokias skyles paprasčiausiai lopyti ir padaryti viską, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Lygiai taip pat darbo ginčų komisijos. Jos gerai dirba ir kad jos dirbtų dar geriau, irgi reikalinga pataisa. Todėl kviečiu balsuoti už šias Darbo kodekso pataisas, nes joms pritarė Trišalė taryba.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis – prieš.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išgirdau dvi nuomones: vieną – kolegės Agnės, kitą – A. Syso. Tai dabar koks signalas nuėjo iš A. Syso? Jei jūs esate darbuotojas, bet pasikviesite savo viršininką į savo kambarį arba į savo butą, tai nebus tiesiog darbiniai santykiai, tai tiesiog bus masažas su happy endu. Kaip suprantu, jūsų padėjėjos, pakviestos į sodybą, jums happy endą daro, ar ne?
Dabar skaitykite toliau, kolegos. Aš tikrai pritariu tam, ką kalba Agnė. 30 straipsnyje yra šeši punktai, kuriuose aiškiai įvardintas baigtinis sąrašas. Ką reiškia baigtinis sąrašas? Tai reiškia, kad jei bus kitokių galimų atvejų darbo metu, prie darbo, pakeliui į darbą ir net jei sekmadienį darbuotojas ateis į jūsų kavinę ir jūs prie jo priekabiausite ne kaip prie darbuotojo, o kaip prie kliento, tokiu atveju šis Darbo kodeksas jums bus netaikomas.
Dar vienas įdomus dalykas. Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį, seksualinį ir panašiai. Tai ką jūs dabar pasakote Darbo kodekso 30 straipsnyje? Kad žmogus, prieš priimant jį į darbą, darbo sutartyje turės nurodyti, kokios lyties jis yra. Kiek aš dabar suprantu, tai mes turime 67 lytis. Tai dabar kuriai lyčiai jis bus priskirtas? Dabar sakys: aš esu vienoks, trečioks ir ketvirtoks, ir penktoks. Jūs pasiskaitykite, ką jūs įrašėte į 2 dalies 1 punktą. Pagal darbo sutartį. Jeigu darbo sutartyje nebus nurodyta, kokią lytį jis išpažįsta, tokiu atveju šis Darbo kodekso straipsnis nebus taikomas. Jūs galų gale pasižiūrėkite, kokį atnešate kodeksą!
2 dalis labai gerai, Algirdai, yra, bet, na, ką jūs padarote su 30 straipsniu?! Užjaučiu teismus, užjaučiu tas institucijas, kurios turės įgyvendinti šį straipsnį, nes kai reikės pasikviesti ir vieną, ir kitą šalį ir pasiklausti, kur buvo darbo santykiai, na, aš neįsivaizduoju.
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. J. Džiugelis – už.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Perfrazuojant ponią Agnę: politiškai aš jus suprasti galiu, bet žmogiškai nelabai. Visų pirma todėl, kad jūsų pavyzdžiai, kurie buvo minimi, yra visiškai ne pagal šį Darbo kodekso straipsnį, bet, tiesą pasakius, pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį. Joks darbdavys neturi teisės užeiti į privačią darbuotojo nuosavybę. Tai vienas aspektas.
Kitas aspektas. Mieli kolegos, mes šiuo metu kalbame apie vadinamąjį mobingo paketą, kuris, tiesą pasakius, yra labai lauktas, nes kai mes matome realybę, kai per ligoninių langus iššoka medikai, visi linguojame galvomis, kaip yra blogai. Man atrodo, tai yra kompleksinis sprendimas, kad individualiam atvejui spręsti neturėtų būti kapojamos vadovų galvos, bet turėtų būti žiūrima horizontaliai per šią problemą.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mobingas egzistuoja ne tik sveikatos įstaigose, bet jis egzistuoja socialinėse, švietimo ir kitose įstaigose. Todėl šios pataisos iš esmės pakeis darbuotojo galias prieš darbdavį ir užkardins mobingo galimybę. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalba A. Kubilienė. Nėra salėje. Tai P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, partnerystė, smurtas rašomas kiekviename įstatyme, net Laidojimo įstatyme skaičiau, kad irgi įrašytas smurtas artimoje aplinkoje. Kam? Mes tiek priėmę tų įstatymų dėl smurto, tolimoje aplinkoje yra įstatymas, artimoje aplinkoje smurtas, vidutinio nuotolio aplinkoje smurtas, prieš lytį, išvardintos 72 lytys. Viskas ten jau tiek išrašyta: psichologinis smurtas, fizinis smurtas ir visoks kitoks. Tai kam kiekviename įstatyme, Darbo kodekse papildomai įrašyti tuos visus smurtus ir priekabiavimus, kam? Juk yra bendras įstatymas, galioja, nesvarbu, atostogų metu, dieną, naktį, toli, arti, aukštai ar žemai. Na, vis tiek priimti įstatymai ir aukštis nustatytas, ir gylis nustatytas, kokiu atstumu negalima priekabiauti. Tai kam jūs tai rašote, nesąmones, Darbo kodekse?
PIRMININKAS. Ir paskutinė D. Šakalienė – už.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Man atrodo, visi yra labai pavargę, jeigu nesugeba suskaičiuoti lyčių, kurioms net nereikia vienos rankos pirštų, nes jų skaičius nedidelis ir nepasikeitė. Man labai gaila, kad kai kurie mano kolegos taip užsižaidė noru patikti rinkėjams, kad populizmą laiko nauja svarbiausia politikos kryptimi.
Gal tada tiesiog perfrazuosiu populiarų vaikų rašytoją. Na, sakyčiau, jie dažnai labai teisingai pasako esminius dalykus. Vienas iš A. Milno herojų Mikė Pūkuotukas sakė: vieni žmonės proto turi, o kiti ne. Šiandien rinkėjams turbūt labai aišku pasirinkti, ar mes balsuojame už mokslą, faktus, objektyvius argumentus ir protingą požiūrį, ar mes balsuojame už populistinį norą pasirodyti. Labai paprasta.
Smurto problema Lietuvoje vis dar aštri, yra pasiūlymų, kaip ją spręsti, arba galime tyčiotis iš tų žmonių, kurie patiria smurtą, ir kabinėtis prie žodžių ir nežinomo skaičiaus kažkokių neegzistuojančių lyčių. Dėkui.
PIRMININKAS. Po šių ilgų kalbų galiausiai balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 88, prieš – 23, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.10 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1517(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis projektas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1517(2). Priėmimas. Čia iš karto einame prie priėmimo. Jokių pasiūlymų nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 89, prieš – 15, susilaikė 16. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.11 val.
Darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 721, 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1438(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13 klausimas. Aš iš karto skelbiu, kad pratęsiu balsavimo intervalą tiek, kiek reikės, kad priimtume sprendimus dėl darbotvarkėje pirmam intervalui numatytų projektų. Tai dar vienas Darbo kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-1438(2). Balsavimas dėl priėmimo, nes viskas buvo aptarta prieš tai.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123: už – 94, prieš – 15, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.12 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 5, 111, 16, 19, 20, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1439(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1439(2). Dabar žvelgiant pastraipsniui iki 7 straipsnio dėl pirmų šešių straipsnių pasiūlymų nėra. Priimame juos bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio yra I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymas. Prašau autorę pristatyti.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš principo visais klausimais radome sutarimą. Gludinome, gludinome ir radome kompromisus, bet vienu klausimu kompromiso neradome. Tai yra ar riboti galimybes užsidirbti, kiek pajėgūs užsidirbti yra tėvai, prižiūrintys vaiką, ar neriboti. Ministerija ir valdantieji šiuo atveju siūlo riboti iki buvusio darbo užmokesčio antraisiais metais, o mes norime pasiūlyti (aš pristatysiu, Mindaugai, visą esmę, tai apie tai čia yra), mes norime pasiūlyti, kad būtų galimybė užsidirbti tiek, kiek užsidirba antraisiais metais. Su tuo yra susijusios dvi pataisos dėl šito įstatymo projekto. Tai yra, vienas dalykas, kad išmoką gautų tik realiai prižiūrintys vaiką tėvas arba mama ir kad antraisiais metais galėtų užsidirbti tiek, kiek užsidirba, ir neriboti to uždarbio iki buvusio atlyginimo lygio. Tai išspręstų kelias problemas.
Vienas dalykas. Nereikėtų, kaip dabar, slapukauti. Tai reiškia, mama prižiūri vaiką, o tėtis gauna išmoką, nes jo atlyginimas yra didesnis. Mes įdedame į įstatymą nuostatą, kad tik tas, kuris realiai prižiūri, ir gali gauti išmoką. Tokiu būdu būtų apsaugotos dažniausiai moterys, kurios dažniausiai uždirba mažiau ir kurios dažniausiai atsiduria prastesnėje socialinėje padėtyje, kai kalbame apie draudimus.
Kitas dalykas. Mes neapribotume žmonėms galimybių dirbti ir užsidirbti pagal savo kompetencijas, įgūdžius ir tiek, kiek jie yra pajėgūs. Todėl labai norėčiau pakviesti ir už šitą, ir už kitą pataisą balsuoti už.
PIRMININKAS. Mes kalbėkime apie pataisą tik dėl šio straipsnio.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamas Jurgi, prašau nepertraukti. Jos yra susijusios, todėl aš ir kalbu kartu. Jeigu gerbiamas Jurgis nebūtų pertraukęs, aš būčiau spėjusi per laiką.
PIRMININKAS. Tai jau pratęskite mano sutrukdymo sąskaita.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė siūlymui dėl tos dalies, kai faktiškai augina vaiką, kai būtų nustatomas fakto patikrinimas. Pirmiausia, pritarus siūlymui, turėtų atsirasti kontrolės mechanizmas, kad būtų fiziškai tikrinama, kas faktiškai prižiūri vaiką. Tikrai yra situacijų, kada tai padaryti arba įsitikinti būtų sudėtinga, jeigu, pavyzdžiui, vienas iš tėvų yra bedarbis, o kitas dirba ne visą darbo laiką. Tai išties sunkiai įgyvendinama nuostata ir iš to išaugtų didelė biurokratinė našta, užkrauta kitoms institucijoms.
PIRMININKAS. Iš karto laikykime, kad yra 29 palaikantys pataisą. Negaiškime laiko tam tikrinimui. A. Palionis kalba už pasiūlymą.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pakomentuosiu konkrečiai šitą pasiūlymą, kuriam nepritarė komitetas. Aš tikrai neįsivaizduoju, kam reikia tikrinti, kai vienas tėvas yra bedarbis, o kitas tėvas dirba puse etato. Bet jeigu laikytume, kad šitie pasiūlymai yra susiję ir pagrindinis tikslas yra tas, kad antrais motinystės metais prižiūrint vaiką būtų galima uždirbti daugiau, negu kad uždirbo iki vaiko auginimo, tai aš nesuprantu, mes kaip valstybė esame netgi suinteresuoti, kad būtų sumokami didesni mokesčiai. Ligos ir motinystės išmoka… Mes puikiai žinome, kad „Sodra“ nesurenka pakankamai, tai spręstume ir šitą sprendimą. Aš nesuprantu, kodėl čia yra tas pasipriešinimas? Leiskime jauniems žmonėms užsidirbti.
PIRMININKAS. M. Navickienė pasisako prieš.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš visų pirma noriu tikrai padėkoti Darbo partijos frakcijai už konstruktyvias diskusijas, už šituos siūlymus ir už tai, kad palaikote 2 mėnesių, neperleidžiamų mėnesių, atsiradimą. Bet kodėl buvo nueita tuo keliu dėl antrųjų metų? Todėl, kad ir dabar galioja tokia sistema, dėl to šiandien mes ir matome, kad antraisiais vaiko priežiūros metais, kai tėčiai gali eiti vaiko priežiūros atostogų ir dažnu atveju eina, bet visgi vaiko neprižiūri ir de facto su vaiku lieka mama, kuri neturi darbo, negauna jokių draudžiamųjų pajamų, vadinasi, neturi socialinės apsaugos, turi mažesnę pensiją. Ir iš 2022 metų gegužės mėnesį pateiktos „Sodros“ ataskaitos matyti, kad tos moterys po to turi ir daug didesnį pajamų atotrūkį.
Šis įstatymų paketas kaip tik dabar jau leidžia šeimoms papildomai daugiau uždribti nuo pat pirmųjų metų ir, kas yra labai svarbu, neriboja galimybės uždirbti nei pirmais, nei antrais metais vykdant individualią veiklą, kad galėtų jos papildomai savimi pasirūpinti. Siūlymas iš esmės sprendžia problemą. Negaliu pritarti jūsų pasiūlymui, bet noriu padėkoti už tikrai konstruktyvias diskusijas. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aptarėme pasiūlymą. Balsuosime, ar jam pritariame.
Balsavo 120: už – 53, prieš – 13, susilaikė 54. Pasiūlymui nepritarta. Balsuojame, ar pritariame 7 straipsniui be šio pasiūlymo.
Balsavo 117: už – 88, prieš – 4, susilaikė 25. 7 straipsniui pritarta.
Dėl 8 straipsnio jokių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 9 straipsnio yra I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymas, kuris, man atrodo, gali būti svarstomas kaip nepriklausomas, nors jūs bandėte kartu pristatyti.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Pirmuoju pasiūlymu aš siūliau apsaugos mechanizmą, kad tas, kuris prižiūri vaiką, ir gautų išmoką. Komiteto pirmininkas M. Lingė sakė, kad tai bus labai sunku įgyvendinti, ir tūkstantis pasiteisinimų, kodėl to nedaryti. O konkrečiai šitas straipsnis jau kalba apie tai, kad, kolegos, neribokime galimybių antraisiais metais tėvams užsidirbti, nenustatykime lubų iki buvusio darbo užmokesčio, ypač kai taip kinta darbo užmokestis, matote, koks yra augimas. Jeigu mes žiūrėsime į praeitį ir leisime tik iki buvusio daro užmokesčio, šeimos tikrai finansiškai nukentės.
Tuo labiau kad atkreipkime dėmesį į tai, ką pasakė ministrė M. Navickienė, ji pasakė, kad žmonėms, užsiimantiems individualia veikla, neribosime pajamų, o dirbantiems pagal darbo sutartį ribosime. Pagalvokite, ką mes padarome. Mes skatiname žmones neturėti draudiminių pajamų tvarkingai pagal darbo sutartis, o turėti mažiau apsaugotą individualios veiklos variantą. Labai atidžiai pažiūrėkime, ką šiuo atveju šiandien daro Seimas. Nenuskriauskime šeimų, leiskime visiems dirbti ir užsidirbti, turėti geras pajamas ir auginti vaikus ne ribojant savo poreikius ir galimybes, o iš tikrųjų padėdami juos auginti oriai. Labai kviečiu visus palaikyti šitą pataisą.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, palaikė pora komiteto narių, prieš buvo 2, susilaikė 5. Esminiai argumentai buvo paminėti gerbiamos ministrės. Išties antraisiais metais yra perleidžiamos, netgi perrašomos, netgi pavadinkime taip, įprastai tariant, atostogos. Kaip žinote, 40 % tokių atostogų formaliai turi tėčiai, tačiau iš tų 40 % dirba 90 %. Vadinasi, faktiškai vaikus prižiūri mamos, jos lieka mažiau socialiai apsaugotos ir nukenčia jų būsima pensija.
Draudimo esminis principas yra kompensuoti prarastas pajamas. O šiuo atveju yra siūloma, kad vienas šeimos narys gautų ir tai, kas išeina iš draudimo principų, tai yra tiek išmoką, tiek visas pajamas už darbo užmokestį. Jau daugelį metų apie tai, kad tai yra ydinga, kalba ir Europos Komisija, ir Valstybės kontrolė, todėl išties turime turėti ir tvarią draudimo sistemą. Todėl siūlome nepritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Seimo narių nuomonės. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, turėčiau priminti, kad pasiskaitytume bent kelis pirmus Socialinio draudimo įstatymo straipsnius, kad tai yra draudiminiai dalykai, o tas draudiminis dalykas yra vienas bendras krepšelis. Kažkodėl niekas nekalba apie tai, kad ligos ir motinystės draudimas dažniausiai būna minusinis ir dotuojamas iš kitų draudimų, ir dažniausiai iš pensinio draudimo. Mes čia dažnai verkiame krokodilo ašaromis, kad pensijos mažos, tad pirmiausia gal reikėtų kalbėti apie didesnį įmokų mokėjimą, kad mes galėtume mokėti didesnes išmokas.
Jeigu mes kalbame apskritai apie savarankiškai dirbančius, šita grupė žmonių sumoka labai mažai įmokų ir gauna didesnes išmokas. Tai yra statistika, tai ne aš išsigalvojau, galite pasiimti „Sodros“ duomenis ir pamatysite, kur čia reikalai.
Mindaugas šiek tiek paminėjo apie tai, kas yra šiandien, kokia situacija. Dažniausiai antrus metus namuose sėdi mama su vaiku, ji nėra nei drausta, negauna jokių išmokų, nes tą išmoką pasiima tėvelis. Po to mes vėl krokodilo ašaromis verkiame, kad moterys turi mažesnes pajamas, kad jos sulaukia pensinio amžiaus su mažesnėmis pajamomis ir taip toliau, ir taip toliau. Taigi mes norime sutvarkyti šitą reikalą, kad nebūtų piktnaudžiavimo.
Gerbiami valstiečiai, buvote valdžioje, pridarėte daug gerų dalykų, bet dar ir kvailų dalykų pridarėte, nieko nepadarysi, toks jau dalykas. Tad ne replikuokite, o žiūrėkite, skaitykite įstatymą ir pagal tai spręskite – ne emocijomis čia reikia spręsti, nes tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai: sunešame į „Sodrą“ ir po to daliname bedarbiams, mamoms arba tėveliams, prižiūrintiems vaikus, neįgaliesiems, pensininkams ir kaip ligos išmoką. Mes turime draudiminį principą.
PIRMININKAS. A. Palionis – už.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu priminti, kad pirmą kartą pasisakydamas irgi kalbėjau apie tai, kad ligos ir motinystės įmokos yra minusinės. Retorinis klausimas Seimo nariams: ar mes būtinai turime didinti procentinę dalį, ar nuo didesnio darbo užmokesčio turime gauti didesnes įmokas už ligos ir motinystės išeitines išmokas? Patys atsakykite į klausimą ir tada balsuokime.
PIRMININKAS. Replikos – po balsavimo. Balsuosime, ar pritariame pasiūlymui.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 49, prieš – 20, susilaikė 48. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, nepykite, matydamas labai stiprų mūsų vėlavimą, daugiau absoliučiai niekam replikuoti nesuteiksiu. (Balsai salėje) Statutas leidžia posėdžio pirmininkui priimti tokį sprendimą.
Tęsiame dabar darbą. Balsuosime dėl viso 9 straipsnio.
Už straipsnį – 82, prieš – 20, susilaikė 19. Straipsniui pritarta.
Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu.
Dėl 11 straipsnio yra M. Puidoko pasiūlymai. Bet turbūt galime laikyti vienu kompleksiniu pasiūlymu dėl datų? Prašom pristatyti.
M. PUIDOKAS. Gerbiami kolegos, ir šiandien Seimo posėdžių salės balkone matome protestuojančias mamas, gavome daugybę laiškų, tikiuosi, kad diplomatiškai galėsime bent šiek tiek suminkštinti situaciją. Visi žinome, kad šeimos planuoja motinystę ir tėvystę bei tam reikalingus šeimos finansinius išteklius, o šiandien yra ketinama lengva ranka imti ir šiuos planus sujaukti. Tokia teisėkūra yra nemorali ir neteisėta. Moters nėštumo laikotarpis trunka apie 9 mėnesius, tad šio įstatymo įsigaliojimas už 6 mėnesių pažeis šeimų ir besilaukiančių moterų teises ir teisėtus lūkesčius. Šie asmenys šeimos pagausėjimą ir tam reikiamus išteklius yra susiplanavę iš anksto, jau dabar. Vadovaudamiesi šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, tikėdami mūsų racionalumu, Lietuvos Konstitucija, teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais, turėtume tokios situacijos neleisti.
Taigi siūlau palaikyti mano pasiūlymą ir nustatyti, kad tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms už vaikus, gimusius ar įvaikintus iki 2023 m. birželio 1 d., taikomi iki šio įstatymo įsigaliojimo 24 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyti išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžiai. Šis pasiūlymas reiškia, kad dar papildomą pusmetį paliekami galioti tik šiuo metu nustatyti dydžiai. Jeigu dydis šiuo metu nėra nustatytas, pavyzdžiui, už neperleidžiamus mėnesius, galiotų naujas dydis, nes tai, ką siūloma palikti galioti pusmetį, yra tik tie dydžiai, kurie yra šiandien nustatyti ir galioja. Sumažintų dydžių, bet tik dydžių, įsigaliojimo atidėjimas apsaugos šiuo metu besilaukiančias šeimas ir leis tiksliau planuoti biudžetus tiems, kas tik dabar planuoja šeimos pagausėjimą. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nuogąstavo, kad priėmus naują 24 straipsnio redakciją tokių nustatytų dydžių neliks, tačiau teisiškai tą nuogąstavimą būtent ir sprendžia įstatymo įgyvendinamosios nuostatos, jos pratęsia anksčiau nustatytų dydžių galiojimą.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
M. PUIDOKAS. Europos Sąjungos direktyva (baigiu, tik sekundę) būtų įgyvendinta, kaip numatyta, siekiamu laiku. Taigi pasiūlymu tiesiog bent laikinai nebūtų mažinamos tėvystės ir motinystės išmokos. Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš tik atkreipiu dėmesį, kad mes kalbame jau apie paskutinį iš pasiūlymų. Jų buvo keturi. Dar prieš tai buvo trys. Būtent dėl šio pasiūlymo komitetas nepritarė. Nepritarė bendru sutarimu. Visų pirma, čia keičiasi taikymo tvarka, būtent referuojama į tas nuostatas, kurių jau nebelieka įstatyme. Būtų sudėtinga jį įgyvendinti, kiltų tikrai didelis teisinis chaosas, kai po Seimo pritarimo, įsigaliojus naujoms išmokų tvarkoms, būtų referuojama į jau negaliojančius įstatymus ir juose numatytus dydžius, tai todėl kviesiu nepalaikyti, nes įgyvendinamosios nuostatos pirmiausia turi sietis su teisės aktų įsigaliojimu ir numatytomis jų taikymo nuostatomis. Tiesiog išlaikant nuoseklumą, kaip Seimas jau ir yra apsisprendęs, laikytis tos datos, 2023 m. sausio 1 d. Noriu priminti, kad direktyvą reikėjo perkelti iki šių metų rugpjūčio 1 dienos, tai jau ir taip būtų vėluojama – nesiblaškykime ir įgyvendinkime. Buvo rastas kompromisas, kad prailgintume 4 mėnesiais, nuo to iš tiesų, matyt, aiškumas didesnis ir dėl tvarkų, ir dėl datos įvedimo būtų nebesiblaškant ir nebesiskaidant.
PIRMININKAS. Nuomonės dėl pasiūlymo. R. Tamašunienė – už.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Kolegos, be abejo, įgyvendinamosios nuostatos negali prieštarauti viena kitai, bet, kalbant apie tai, komitetas vis dėlto galėjo atsižvelgti į lūkesčius, į teisėtus lūkesčius, moterų ir tų šeimų, kurios pradėjo lauktis vaikų. Tie 3 mėnesiai, taip ar taip Lietuva vėluoja įgyvendinti direktyvą, tikrai nesukurtų, aš įsivaizduoju, kokio nors bausmių mechanizmo mūsų valstybei. Vis dėlto reikėjo numatyti tą laikotarpį, kad šeimos, kurios suplanavo vaikus ir šiuo metu laukiasi, nepakliūtų į tokį mūsų priimamų sprendimų malūną. Tikrai daug šeimų ir daug jaunų moterų kreipiasi, kad tai yra neteisinga, kad jie planavo motinystę, turėjo tam tikrų pajamų ir dabar jų gerokai neteks.
Vis dėlto buvo tikslinga galbūt ne visam kolegų pasiūlymui pritarti, bet pakoreguoti įgyvendinimo datą ir paties įstatymo, tuomet mes neturėtume tokios didelės priešpriešos. Kadangi dabar realiai yra tik pusė metų, o ne metai arba bent jau 9 mėnesiai, kas yra logiška, šis įstatymas sukelia labai daug neigiamo pasipriešinimo, ir tai yra teisinga tų porų, kurios šiuo metu laukiasi vaikų, mano vertinimu… jos teisingai vertina mūsų parlamento darbą.
PIRMININKAS. M. Navickienė prieš pasiūlymą.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tik norėjau priminti, kad dabar įstatymų paketo įsigaliojimas yra nuo sausio 1 dienos, vadinasi, perkelti direktyvą mes vėluosime apie 4 mėnesius.
Bet norėčiau akcentuoti kitą dalyką, labai svarbų dalyką, kurį mes kartais užmirštame, – kiek laiko mes turėjome diskutuoti šiuo klausimu. Kai kolega Mindaugas ką nors sako apie paskutinę minutę, tai aš norėčiau priminti, kad direktyva buvo priimta 2019 metų birželio mėnesį. Tada 2019 metų lapkritį dėl šios direktyvos įgyvendinimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo suburta darbo grupė. 2020 metų liepos mėnesį buvo viešos konsultacijos su visuomene, 2021 metų vasarį buvo atvira diskusija su ekspertais, 2021 metų liepą ir rugpjūtį vyko oficialus derinimas su institucijomis ir 2021 metų rugsėjį–spalį intensyviai diskutavome su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje, kur tikrai buvo daug galimybių išsakyti įvairiausius siūlymus. Tik noriu akcentuoti, kad laikas, per kurį mes ieškojome geriausio varianto, per kurį tarėmės su socialiniais partneriais, per kurį laukėme pasiūlymų, buvo gana ilgas, kolegos. Todėl siūlysiu su skaudama širdimi nepritarti M. Puidoko pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi pasiūlymo autorius geranoriškai sutiko, kad vienu balsavimu spręstume dėl visų pasiūlymų kaip kompleksinių, bet nespėjo išdėstyti visų motyvų, nes faktiškai tai yra keturi pasiūlymai dėl datos, tai neprieštarausite, jeigu aš suteiksiu žodį galutinai argumentuoti tą kompleksinį pasiūlymą.
M. PUIDOKAS. Dėkui posėdžio pirmininkui. Aš truputėlį sakiau kitaip, turėjau omenyje, kad norėčiau pateikti visus siūlymus vienu metu, viename komplekte, bet jie yra šiek tiek skirtingi, tai, ko gero, balsuoti dėl jų visų vienu kartu nėra visiškai teisinga. Aš siūliau spręsti problemą dar trimis būdais, tai yra nukelti viso įstatymų paketo įsigaliojimą arba leisti išmokų gavėjams tam tikrą laiko tarpą pasirinkti jiems palankesnį reguliavimą, arba šeimoms, kurios jau suplanavusios savo biudžetus ir laukia šeimos pagausėjimo, kurį laiką nuo šio įstatymo įsigaliojimo išmokas mokėti pagal didesnius, tai yra būtent šiuo metu galiojančius, nustatytus koeficientus.
Dėl ko tai yra svarbu? Visų pirma, 2013 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarime konstatavo, kad teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turės įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos. Todėl siekiant sudaryti sąlygas asmenims ne tik susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu anksčiau, nei jis pradės galioti, bet ir tinkamai pasirengti numatomiems pasikeitimams, nustatyti vėlesnę nei oficialaus paskelbimo diena jo įsigaliojimo datą, taikymo pradžią.
Taigi tam tikrais atvejais įstatymų leidėjas privalo numatyti laikotarpį nuo įstatymo oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo, per kurį suinteresuoti asmenys galėtų pasirengti įgyvendinti iš jo kylančius reikalavimus.
Taigi, kaip matome, ir direktyva nereikalauja iš mūsų mažinti koeficientus. Mes direktyvą perkeliame, jokios baudos ir bausmės Lietuva negauna. Dėl to tikrai raginu bent vieną iš šių siūlymų palaikyti, nes taip parodysime jautrumą tiems žmonėms, kurie jau laukia šeimos pagausėjimo. Tikrai per šią didelę krizę ne laikas dabar neduoti pereinamojo ilgesnio laikotarpio.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, vis dėlto kažkaip mes dėl jūsų siūlymų apsispręskime racionaliau. Yra du siūlymai dėl skirtingų įsigaliojimo datų. Tai jūs pats pasirinkite, kurią renkatės: ar 2023 m. liepos 1 d., ar 2024 m. sausio 1 d.
M. PUIDOKAS. 2023 m. liepos 1 d., nes diplomatiškai tokiu atveju turbūt bus arčiau to, ko jūs norite kaip valdančioji dauguma.
PIRMININKAS. Tai yra paskutinis pasiūlymas. Tada dėl 2024 m. sausio 1 d. nebalsuojame. Balsuojame dėl 2023 m. liepos 1 d.
Balsavo 121: už – 49, prieš – 28, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
Ir yra jūsų kitas pasiūlymas dėl 11 straipsnio 2 dalies. (Balsas salėje: „Replika po balsavimo.“) Replikų neduodu. (Balsas salėje) Prieikite prie Sekretoriato, jeigu… (Balsai salėje) Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš labai trumpai. Vis dėlto jau po balsavimo. Bet prieš balsavimą aš dar norėjau apeliuoti vis dėlto tą terminą tikrai nukelti bent 2 mėnesius į priekį ir užtikrinti tą 9 mėnesių laikotarpį, nes ministrė paminėjo – nuo 2019 metų diskusija vyksta. Tai ta virtuvė žmonėms neįdomi, jie nežino, kas vyksta pas mus, kokie svarstymai kokiuose komitetuose ar darbo grupėse. Jiems yra įdomus rezultatas, su kuriuo jie turi dabar gyventi ir prie jo prisitaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, mes neturime galimybės…
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Labai dar norėjau, kad svarstydami kitus klausimus mes nuspręstume dėl to termino nukėlimo.
PIRMININKAS. Deja, mes neturime galimybės ekspromtu koreguoti datas ir siūlyti kokius nors kitus variantus. Liko dar apsispręsti dėl M. Puidoko pasiūlymo dėl 11 straipsnio 2 dalies. Jis motyvus išsakė bendrame pasisakyme. Balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 114: už – 43, prieš – 23, susilaikė 48. Pasiūlymui nepritarta.
Vadinamasis ketvirtasis pasiūlymas. Čia yra daugiau samprotavimai ir nėra čia ką teikti balsuoti.
Dabar balsuojame, ar pritariame 11 straipsniui jau apskritai, be priimtų pasiūlymų? (Balsai salėje) Balsuojame dėl 11 straipsnio.
Balsavo 120: už – 83, prieš – 13, susilaikė 24. 11 straipsniui pritarta.
Dabar dėl viso projekto. Būtų labai gerai, kad nebūtų labai daug kalbančių. Bet… K. Bartoševičius. (Balsai salėje)
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Ne, neatsisakysiu, nes manau, kad pagaliau tai yra labai svarbus įstatymas, kuris yra subalansuotas ir viską apimantis. Tiesiog keletą svarbių akcentų reikia sudėti.
Tai, kad yra kvestionuojamas direktyvos įgyvendinimas, na, tiesiog skamba mažų mažiausiai keistai. Taip neturėtų vykti, nes direktyvos tikslas yra iš tikrųjų tą ryšį vaikų su savo tėvais pagilinti, o čia girdėjome visokiausių argumentų prieš tai ir būtent kažkokių nesuvokiamų minčių iš tikrųjų.
Kitas dalykas, reikia suprasti, kad tokios neperleidžiamos tėčių atostogos turbūt dažnu atveju būtent ir didina lygybę darbo rinkoje. Jos mūsų atveju Lietuvoje trūksta. Čia buvo toks argumentas pasakytas, tiesa, dėl kito įstatymo projekto, bet apie mažėjantį gimstamumą. Gimstamumas mažėja dabar. Būtent tokiais įstatymų projektais ir stengiamasi tą gimstamumą padidinti.
Ir paskutinis aspektas yra šiek tiek apie pinigus. Reikia suprasti, kad vidutinį darbo užmokestį gaunantys žmonės per visą tą laikotarpį gauna maždaug nuo 10 tūkst. 700 eurų iki 13 tūkst. 700 eurų, o po to, įteisinus tokį projektą… (Labai ačiū, pone Tomilinai, kad atėjote.) O įgyvendinus šį projektą… (Atsiprašau, ne T. Tomilinas, o ponas L. Kukuraitis.) …gautų nuo 14 tūkst. 400 iki 14 tūkst. 600. Tos šeimos, kurios uždirba minimalų mėnesinį atlygį, dabar gaudavo nuo 5 tūkst. 300 iki 6 tūkst. 800, įteisinus šį projektą – nuo 7 tūkst. 100 iki 7 tūkst. 200. Tai yra ženklus padidėjimas. Iš viso ministerija tam skiria 31 mln. eurų. Man atrodo, tai yra vertinga, todėl kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą. Dėkui.
PIRMININKAS. Toliau V. Ąžuolas – prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Žiūrint į šį klausimą ir jo eigą, pateikimą, svarstymą, kyla klausimas, ar ministrė yra aferistė, nes nuo pat pradžių – skubos tvarka, skubos tvarka bloginti tėvams sąlygas, labai greitai, kuo greičiau, dega, gaisras! Komisija liepia, kažkas liepia. Pasirodo, ne, kitaip.
Dabar vėl prasideda kalbos, kad ES direktyvos liepia bloginti tėvų finansines sąlygas. Na, nėra tokių punktų, kad reikia bloginti finansines sąlygas. Jas galima tik gerinti, o ne bloginti. Bet einame toliau. Žinoma, reikia kuo daugiau pinigų atimti iš tėvų. Gerai, atimsime. Galėsime išleisti kitur, ištaškyti juos. Tik tada yra klausimas. Vadinasi, pagrindinis tikslas, kad kuo mažesnis gimstamumas būtų Lietuvoje, ir prisidengsime, kad kas nors galės kelis mėnesius pabūti su vaiku ir dėl to bus geriau.
Tik reikėtų priminti socialdemokratams, kai buvo jų vadovaujama Vyriausybė, kai buvo labai geros sąlygos tėvams, gera išmokų sistema, gimstamumas tada padidėjo labai stipriai. Gal galėtų socialdemokratai nepalaikyti tokių projektų, o pateikti tuos projektus, kurie jau pasiteisino ir gimstamumas padidėjo. Ir ten buvo tik finansinių sąlygų gerinimas. Tad į šviesų rytojų tikrai nueisime su tokiu sąlygų bloginimu.
PIRMININKAS. M. Navickienė – už.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis Valiau Ąžuolai, aš galvoju, kaip sekėsi tuo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku būti. Kaip gali pajamos mažėti, jeigu, palyginus vidutinį atlyginimą gaunančių žmonių bendrą krepšelį su dabartine situacija, tarkime, tų, kurie renkasi 24 mėnesių atostogas, kai bendras krepšelis yra 13 tūkst. 750 eurų, o nauja tvarka sako, kad bus 14 tūkst. 400 eurų, yra fiksuojamas didėjimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimai buvo daryti tokie, kad šeimos bet kuriuo atveju, pasirinkdamos bet kurį modelį, finansiškai nenukentėtų arba turėtų palankesnes finansines sąlygas. Tam yra skiriama papildomai 31 mln. eurų. Todėl apie blogėjimą būtų labai keista kalbėti.
Dabar aš šiaip norėčiau apibendrindama pasakyti, kad geriausio, tobuliausio modelio, kuris galiotų universaliai vienodai gerai visose valstybėse, nėra. Mes turime bendromis jėgomis ieškoti tokio, kuris labiausiai tinka mūsų valstybei. Dabar matome, kad tikrai yra labai didelis skaičius mamų, kurios antrais metais nedirba, prižiūri vaiką, o formaliai vaiko priežiūros išmokas gauna tėtis. Tuo metu mamos yra niekaip neapsaugotos.
Norėčiau sudėti kelis akcentus, ką mes darome su visu šiuo paketu, siekdami, kad Lietuvos šeimos turėtų palankesnes galimybes priimti sprendimą turėti vaikų, būti ekonomiškai labiau užtikrintos ir turėti didesnę socialinę apsaugą. Taigi, perkeliant šią direktyvą, esminiai pokyčiai yra tokie, kad turėsime daugiau teisių tėvams į lankstesnes darbo sąlygas, dirbti nuotoliu, rinktis darbo grafiką tėvams su vaikais iki aštuonerių metų. Dabar yra tik iki trejų metų. Taip pat turėsime didesnę vaikus turinčių asmenų apsaugą…
PIRMININKAS. Laikas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). …nuo diskriminacijos darbe. (Sekundę.) Ir abu tėvai bus skatinami naudotis 2 mėnesių neperleidžiamomis atostogomis, bet galės pasirinkti, per kurį laiką tas atostogas išnaudoti.
PIRMININKAS. Laikas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ir turės galimybę papildomai užsidirbti jau nuo pirmų metų. Kolegos, mes iš principo ne tik kad nieko nebloginame, mes didiname lankstumą. Ir labai…
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis – prieš.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Keturi elementai, dabar ministrė iš tų keturių elementų du pasakė visiškai ne į temą. Dabar, sako, perkeliame direktyvą. Gerbiama ministre, jūs ne direktyvą perkėlėte, jūs dalį direktyvinių nuostatų inkorporuojate savo pasiūlymais ir nukrypstate nuo direktyvos. Direktyvoje yra aiškiai pasakyta: turi būti suteikiamas papildomai 1 mėnuo, jūs vietoj papildomo 1 mėnesio atimate 2 mėnesius iš šeimų. Vienas dalykas.
Dabar ką jūs kalbate apie didesnes pajamas – 14 tūkst. 400. Vėl jūs esate neteisi, jūs skaičiuojate nuo vidutinio darbo užmokesčio. Didėjantis vidutinis darbo užmokestis, jis didėja, nes jis buvo skaičiuotas esant 13 tūkst., esant kitam VDU. Jeigu aš esu neteisus, ministre, aš atsiprašau. Aš perskaičiuosiu, jeigu aš esu tikrai neteisus, aš pasitikrinsiu.
Dabar kitas dalykas. Šiandien įeis į Lietuvos istoriją penki socialdemokratai ir Demokratų frakcija. Jų pirmininkė, Socialdemokratų partijos pirmininkė, V. Blinkevičiūtė penktadienį dalyvaudama „Žinių radijuje“ aiškiai komentavo apie infliacinį paketą, apie atsisukimą į žmogų, apie meilę žmogui ir kitus socialinius dalykus. Ką aš matau šiandien? Penkių socialdemokratų dėka ir Demokratų frakcijos dėka buvo nepritarta Ievos pasiūlymui. Tai būtų 62 prieš 58. Todėl aš tikiuosi, kad šiandien gerbiama V. Blinkevičiūtė pažiūrės šitą posėdį, atsisuks, kaip balsavo jos keturi ar penki socialdemokratai, ir kitą kartą, kai nueis į televiziją sakyti, ji galės paaiškinti, ką jie iš tikrųjų padarė.
Dabar Demokratų frakcija ir kartu L. Kukuraitis, buvęs ministras. Jūs, šiandien balsuodamas prieš Ievos pasiūlymą, jūs balsavote taip, ką jūs darėte savo ministravimo laikais. Vadinasi, jūs šiandien išverčiate skūrą dėl ketvirtadienio Politinių partijų finansavimo įstatymo. Ar tai yra natūralu ir ar tai yra gerai? Gerbiamas Linai, tai yra ėjimas prieš save, ėjimas prieš savo įsitikinimus. Ir šiandien, ką mes buvome sukūrę, koks buvo vykdomas projektas, jūs padarėte visiškai priešingai. (Balsas salėje: „Gėda socialdemokratams!“)
PIRMININKAS. M. Lingė – už.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Išties yra labai keista, kaip skaičiuojama ir kaip kalkuliuojama, kokia matematika. Jeigu matome, kad nieko nedarant išliktų esama tvarka ir pareikalautų… Dabar priėmus naujas pataisas, nauji pakeitimai reikalauja papildomai 31 mln. lėšų. Ir visi iš anos pusės bando įrodyti, kad čia yra bloginama situacija, kad finansiškai nukentės šeimos. Ilgai galvojau, kodėl kyla šitokia keista matematika. Kaip ir minėjo gerbiama ministrė, visi skaičiavimai pagal darbo užmokesčio vidutinius dydžius rodo, kad, lyginant su esama situacija, šeimos išloš, bet tik su viena sąlyga, jeigu naudosis ta galimybe, neperleidžiamų atostogų galimybe. Tai susidaro toks įspūdis, kad dabar bandant išsaugoti esamą tvarką ginama teisė, kad tėvai neįgytų teisės būti su savo vaikais. Bijo, gal mamos bijo, kad jų vaikai bus palikti su tėvais, ir bando taip įsivaizduoti, kad sumažėja tada atostogos, sumažėja trukmė, sumažėja finansavimas. Nesumažėja. Daugiau drąsos, padrąsinti, kad į vaikų ugdymą ir auklėjimą, ankstyvąjį auklėjimą, įsitrauktų tėvai, matytų. Tada šeimoje rasis daugiau balanso. Gal užaugs tokia karta, kuri mažiau kaip savo argumentus naudos tokius seksistinius komentarus, kurių šioje salėje netrūksta. (Plojimai)
PIRMININKAS. Prieš – A. Kubilienė. Nėra. M. Puidokas – prieš.
M. PUIDOKAS. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų liūdna, kad negirdimi argumentai, kad neinama kompromiso keliu, kad nenorima girdėti jaunų šeimų rūpesčių. Lietuva yra sparčiausiai nykstanti šalis, ir niekas negali paneigti, kad vaikų gimimo bumas buvo kilęs, kai sąlygos mamoms buvo sukurtos išskirtinai geros.
Suprantu, kad liberalkonservatorių politinė valia yra situaciją prastinti ir apsimesti, kad vykdo europinę direktyvą. Laisvės partijos ir kai kurių kitų Seimo narių svajonė greičiausiai yra tėtį paversti mama, bet tėčiai negali vaikams visiškai pakeisti mamų. Pasiklydusiems tapatybėje vyrams krūtis prisiūti galima, bet jie maitinti kūdikių nepradės. Pats auginau savo pirmąjį sūnų, kai dirbau universitete, bet ne visuose darbuose vyrai tokią galimybę turi. Ar jūs nors tai suprantate?
Lietuvos įgyvendinama Europos Sąjungos direktyva dėl tėvystės ir motinystės atostogų, tačiau įgyvendinant šią direktyvą yra skubiai, pabrėžiu, pakeičiami ir išmokų dydžiai, o Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas to nereikalauja. Visiškai priešingai, remiantis Europos Bendrijos sutarties 249 straipsnio 3 pastraipa, perkeliant direktyvą į vidaus teisę, nebūtina jos turinio formaliai ir pažodžiui perkelti į teisės normas. Taigi nereikia mažinti tėvystės, motinystės išmokų. Jau vykstant finansinei krizei ir toliau jai gilėjant, turėtume globoti jaunas šeimas. O ką mes darome? Kokia tada Lietuvos laukia ateitis? Tikrai yra liūdna ir esu pasibaisėjęs tuo, kas vyksta šioje salėje.
PIRMININKAS. Paskutinis A. Sysas – už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai pasisakysiu už šį įstatymą. Bet pirmiausia turėčiau padėkoti Socialdemokratų partijos rūpintojėliui, kuris taip rūpinasi mūsų dorybe, gaila… Ai, sėdi.
Atsakykite man, mieli kolegos, jei šita sistema, kuri šiandien yra, tokia gera, kodėl visą laiką mažėja gimstamumas? Jeigu sistema būtų labai gera, tai gimstamumas turėtų kilti į viršų. Vadinasi, kažkas su šita sistema yra blogai. Aš neminėsiu ir nekartosiu. Man labai keista girdėti kolegos pasakymą – aš, Seimo narys, vaiką žiūrėjau ir paėmiau dar ir vaiko pinigus. Tai čia kietas vaikinas buvo, nes pasiėmė dar ir pinigus. O mama liko nedrausta, metus negavo atlyginimo. O po to stebimės, kodėl ta kolegos žmona turės mažesnę pensiją. Ir, sako, tai šeima laimėjo. Bet man atrodo, jeigu jūs taip šeima rūpinatės, tai šeimą sudaro ne tik vyras, Seimo narys, bet ir žmona, kuri augina to vyro vaikus, ji irgi turėtų turėti pajamų. Aš manau, tada būtų paprasčiausia normaliau, nes paimti išmokas ir nepajudinti piršto dėl vaiko priežiūros yra madinga. Ir visiškai sutinku, kad seksistiniai tie pasakymai gimsta būtent iš tokio požiūrio į santykius mūsų šeimose.
Direktyva kalba apie neperleidžiamas atostogas. Neperleidžiamas atostogas, kad ir vyrai ne tik paimtų išmoką, bet ir ką nors padarytų namuose, pažiūrėtų vaiką. Niekas nevers jus tą daryti, jei jūs nenorėsite. Bet nereikalaukite, kad kiti mokesčių mokėtojai mokėtų už tai. Ir viskas. Jokios prievartos nėra. Bet galvokime, kad katilas yra vienas. Ten yra ir taip…
PIRMININKAS. Viskas. I. Kačinskaitė-Urbonienė – ketvirtoji prieš, nes A. Kubilienės nebuvo.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Sunku ir sudėtinga kalbėti prieš visą įstatymą, kai yra ten labai daug gerų dalykų. Bet, kaip ir minėjau, mažas šaukštelis deguto gali sugadinti visą statinę. Ir realiai ką mes padarome šiomis pataisomis? Mes ribojame pagal darbo sutartis dirbančių tėvų galimybes dirbti ir užsidirbti tokioje ekonominėje aplinkoje, tokioje santvarkoje, kurioje mes gyvename. Mes siūlėme mechanizmą, kaip padaryti, kad tas, kuris prižiūri vaiką, realiai ir gautų išmokas. Kad tas, kuris antraisiais metais prižiūri ir gauna ženkliai mažesnes išmokas, tai yra iki 30 % buvusio darbo užmokesčio, galėtų užsidirbti ne tik iki buvusio darbo užmokesčio (dirbantis pagal darbo sutartį), bet tiek, kiek leidžia jo kompetencija, galimybės, įgūdžiai.
Šiuo atveju kaip Darbo partija, ko gero, mes negalime palaikyti viso tokio įstatymo, kuris riboja galimybę užsidirbti. Jeigu turėsime drąsos pataisyti tą įstatymą, iš principo padėsime geriau derinti darbą ir šeimyninį gyvenimą, tėvystę, motinystę, kad tėčiai turės daugiau galimybių pabūti su vaikais, tai yra geras dalykas. Bet socialdemokratai pradeda apeliuoti į draudimą, taip pat ir konservatoriai. Pažiūrėkime, kokią mes turime iki šiol galiojusią sistemą, kur buvo nesvarbu, draudiminės pajamos ar nedraudiminės, turime senjorų sistemą, kur lygiai taip pat nesvarbu, o dabar, matote, radome argumentą, kodėl neleisti antraisiais metais užsidirbti.
Mes tikrai nesiūlome didinti mokesčių, kaip siūlė gerbiamas A. Sysas, bet siūlome sutvarkyti šitą įstatymą ir tada jį palaikyti. Šiuo atveju susilaikysime.
PIRMININKAS. Baigėme kalbas. Dabar balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126: už – 88, prieš – 15, susilaikė 23. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, aš sakiau, kad replikų neduosiu, būčiau nesąžiningas kitiems, kurie stovėjo čia. Laikausi savo žodžio, nepykite. (Balsai salėje)
12.57 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-752 pavadinimo, 14 straipsnio pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1440(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-1440(2). Iš karto priėmimas, čia jokių pasiūlymų nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 90, prieš – 6, susilaikė 22. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.58 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 7 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1441(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Lygių galimybių įstatymo kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Dėl 1 straipsnio jau apsispręsta.
Dėl 2 straipsnio yra formalus M. Lingės pasiūlymas. Vis tiek kviesčiau į tribūną turbūt.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Čia yra grynai techninis pasiūlymas, nes Seime gegužės 19 dieną įvyko to paties įstatymo ir to paties straipsnio pakeitimas. Kad būtų suderintos nuostatos, yra pateikiamas šis patikslinimas. Komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip, tai tikrai formalus pasiūlymas. Pritariame jam bendru sutarimu? 2 straipsniui pritarėme bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio taip pat yra M. Lingės pasiūlymas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Lygiai dėl tos pačios priežasties, kad buvo ir priedas pakeistas, kad būtų suderinta, įkeliamos nuostatos reikia šiam įstatymui įgyvendinti. Taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu, nes tikrai reikia suderinti. 3 straipsniui pritarėme bendru sutarimu. Dėl viso projekto niekas nepageidauja kalbėti. Balsuojame, ar jį priimame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 89, prieš – 3, susilaikė 22. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.00 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1442(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Vadovybės apsaugos įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Dėl 1 straipsnio čia pasiūlymų nebuvo. Jau apsispręsta pritarti.
2 straipsnis. Vėlgi yra formalus M. Lingės pasiūlymas dėl datos.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, kadangi buvo numatyta iki birželio 30 dienos įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus parengti, tai šį terminą siūloma mėnesį pratęsti – nukelti iki liepos 31 dienos.
PIRMININKAS. Pritariame formaliam pasiūlymui bendru sutarimu. Visam straipsniui…
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ir dėl visų likusių lydimųjų taip pat datą siūloma koreguoti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip. Pritariame 2 straipsniui bendru sutarimu. Balsuojame dėl viso įstatymo. Primenu, kad balsavimo intervalą esu pratęsęs, kol apsvarstysime visus iki šio balsavimo intervalo buvusius projektus.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 93, prieš – 2, susilaikė 22. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.01 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 31 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1443(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Žvalgybos įstatymo 31 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Dėl 3 straipsnio vėlgi yra formali M. Lingės pastaba, pasiūlymas dėl datos nukėlimo į liepos 31 dieną. Kaip minėta, taip pat, kaip ir dėl kitų lydimųjų. Pritariame pasiūlymui ir 3 straipsniui bendru sutarimu. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 94, prieš – 2, susilaikė 18. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.02 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 papildymo 442 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1444(2) (priėmimo tęsinys)
Paskutinis šio paketo lydimasis – Teismų įstatymo papildymo 442 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1444(2). Čia jokių pasiūlymų ir pastabų nėra. Iš karto balsuojame dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 96, prieš – 2, susilaikė 16. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.03 val.
Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1521(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar didysis mūsų paketas, prasidedantis Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1521(2). Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką.
Žygiuosime pastraipsniui. 1 straipsnis priimtas, čia pirmininkaujant Seimo Pirmininkei. Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš norėčiau padėkoti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto pritarimo. Iš tiesų pasiūlymu buvo siekiama… Aš tik pasiklausiu pirmininko. Ar čia yra dėl teisės akto formos?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Čia yra jūsų pasiūlymas…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Įgyvendinimo nuostatoje, taip? Baziniame 2 straipsnyje nėra…
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Mes nematome sistemoje.
PIRMININKAS. Čia yra padaryta klaida rengiant suvestinį projektą. Iš tikrųjų čia yra gale tas 2 straipsnis, o rengiant suvestinį projektą įdėtas į tą pakeistą įstatymą. Straipsniai nuo 2 iki 27 straipsnio yra priimti, kaip mane informuoja.
Dėl 27 straipsnio, dabar žiūrime, yra mano paties pasiūlymas. Aš nekomentuosiu, nes komitetas pritarė ir pirmininkas turbūt trumpai pasakys.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Galime balsuoti.
PIRMININKAS. Pritarta bendru sutarimu komitete. Galime pritarti bendru sutarimu pasiūlymui? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Ir 27 straipsniui pritarta bendru sutarimu su abiem pasiūlymais.
Dėl 28, 29 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime… Tiksliau, čia yra daugiau straipsnių, dėl kurių pasiūlymų nėra. Dėl 30, 31, 32, 33, 34, net iki 38 imtinai pasiūlymų nebuvo.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl 39 straipsnio yra.
PIRMININKAS. Šiems straipsniams pritariame bendru sutarimu.
Dėl 39 straipsnio yra mano pasiūlymai, jiems komitetas pritarė bendru sutarimu, dėl gydytojų patvirtintos išvados. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ir visam 39 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl 40, 41, 42 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame jiems bendru sutarimu.
Dėl 43 straipsnio irgi yra formalios mano paties pataisos, pasiūlymai. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Ar galime pritarti ir mes bendrai? Pritariame ir 43 straipsnį priimame bendru sutarimu.
Dėl 44, 45, 46…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iki 67 straipsnio nėra.
PIRMININKAS. Dėl straipsnių iki 67 straipsnio pasiūlymų nėra. Visiems šiems straipsniams pritariame bendru sutarimu.
Dėl 67 straipsnio yra mano pasiūlymai, jiems komiteto pritarė iš dalies arba visiškai. Pasakau, kad mane tenkina pritarimas iš dalies ir už originalų siūlymą neprašau balsuoti. Galime tiems pasiūlymams su kai kuriais pritarimais iš dalies pritarti bendru sutarimu?
Žiūrime toliau. Dėl šio straipsnio yra A. Širinskienės ir A. Kubilienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Matau, Seimo narė linksi, pritariame ir mes bendru sutarimu, kaip pritarė… (Balsai salėje) Ar yra prieštaraujančių?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Viskas gerai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Neprašau balsuoti, tikrai.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu, kaip komitetas pritarė, su tuo pritarimu iš dalies.
Toliau dar yra mano pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Pritariame bendru sutarimu su tuo pritarimu iš dalies.
Ir yra Seimo narės A. Širinskienės dar vienas…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne, čia tie patys pasiūlymai dėl vieno straipsnio, nėra kitų.
PIRMININKAS. Kažkodėl suvestiniame projekte vėl pakartojo.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, čia yra tas pats 67 straipsnis, yra Seimo nario J. Razmos ir A. Širinskienės pasiūlymai, jie yra sutvarkyti, tarpusavyje suderinti ir, man atrodo, viskas tinkamai čia sutvarkyta.
PIRMININKAS. Žodžiu, jeigu žiūrite į suvestinį projektą, čia šiek tiek yra painiavos, skubiai rengta, bet vis tiek mes gana tiksliai fiksuojame, kad tiek mano, tiek A. Širinskienės pasiūlymams kai kuriems pritarta iš dalies komitete. Būtent tam variantui, kad pritarta iš dalies, pritariame bendru sutarimu. Galime bendrai visi priimti 67 straipsnį? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu.
Toliau dėl straipsnių nuo 68 iki 100, rodos, jokių pasiūlymų nebuvo. Tuoj, pasitikslinsime, labai daug reikia versti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, taip, nebuvo. Dabar tik įsigaliojimo nuostatos.
PIRMININKAS. Iki 100 straipsnio, tai yra naujai išdėstyto projekto. Taip sakant, dėl visų likusių straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu tiems straipsniams? Pritariame.
Dabar žiūrime jau į pagrindinio, taip sakykime, įstatymo 2 straipsnį, kurį mes buvome užbėgdami įvykiams už akių prieš tai įvardinę. Tai yra įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. Čia yra A. Širinskienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Taip? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ministrė rodo, kad galime pritarti, tai pritariame bendru sutarimu.
Ir Teisės departamento pastaba. Komitetas atsižvelgė. Mes su tuo atsižvelgimu galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dabar dėl viso projekto. Teisingumo ministrė dar bando mus agituoti, bet gal nevarkite, viskam mes čia pritarėme bendru sutarimu. Balsuojame dėl viso šio pagrindinio projekto, ar priimti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 97, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dabar bus tik balsavimų maratonas. (Balsai salėje) Kartu negalime apsispręsti, deja, turime balsuoti dėl kiekvieno. Turėkite kantrybės. Aš vardinsiu tik projektų numerius.
13.12 val.
Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1520(2) (priėmimo tęsinys)
Projektas Nr. XIVP-1520(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 97, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.12 val.
Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1522(2) (priėmimo tęsinys)
Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1522(2). Priėmimas. Kolegos, nėra techninių galimybių sutrumpinti tą žalią bėgančią juostelę. Ateityje, aš manau, Seimo kompiuterininkai galėtų pagalvoti, nes kai toks balsavimų maratonas, tikrai būtų labai pageidautinas sutrumpinimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 92, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.13 val.
Baudžiamojo kodekso 51, 67, 724 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1523(2) (priėmimo tęsinys)
Baudžiamojo kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1523(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 96, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.14 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 69, 691, 101, 128, 165, 188, 189, 1891, 235, 246, 308, 333, 339, 342, 357, 358, 360, 362, 365, 377, 453, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1524(2) (priėmimo tęsinys)
Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, projektas Nr. XIVP-1524(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 94, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.14 val.
Civilinio kodekso 2.138 ir 5.28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1525(2) (priėmimo tęsinys)
Civilinio kodekso pataisos, projektas Nr. XIVP-1525(2).
Šio įstatymo priėmimas
Už – 96, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.15 val.
Civilinio proceso kodekso 125, 126 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1526(2) (priėmimo tęsinys)
Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1526(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 95, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.16 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 226, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1527(2) (priėmimo tęsinys)
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1527(2). Priėmimas. Nors kolega Laurynas prašo paskelbti, kiek dar liko balsuoti, aš negąsdinsiu, to skaičiaus neskelbsiu.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 95, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.16 val.
Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 2, 6, 8, 10, 11, 15, 17, 18, 20, 21, 25, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1528(2) (priėmimo tęsinys)
Probacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1528(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 97, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.17 val.
Vidaus tarnybos statuto 4, 7, 16, 18, 25, 28, 30, 31, 32, 49 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1529(2) (priėmimo tęsinys)
Vidaus tarnybos statuto kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1529(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 95, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.18 val.
Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 2, 10, 15, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1530(2) (priėmimo tęsinys)
Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių ir taip toliau įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-1530(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 93, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.18 val.
Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1531(2) (priėmimo tęsinys)
Viešojo saugumo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1531(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 92, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.19 val.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1532(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-14.13 klausimas – Policijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1532(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 90, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.19 val.
Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo Nr. XIII-3068 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1533(2) (priėmimo tęsinys)
Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1533(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 102, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.20 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1534(2) (priėmimo tęsinys)
Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos, projektas Nr. XIVP-1534(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 95, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.21 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1535(2) (priėmimo tęsinys)
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos, projektas Nr. XIVP-1535(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 92, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.21 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1536(2) (priėmimo tęsinys)
Sveikatos sistemos įstatymo pataisos, projektas Nr. XIVP-1536(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 96, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.22 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1537(2) (priėmimo tęsinys)
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1537(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 94, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.23 val.
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1538(2) (priėmimo tęsinys)
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1538(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 90, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.23 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 5, 9, 18 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1539(2) (priėmimo tęsinys)
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-1539(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 85, prieš – 4, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.24 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1540(2) (priėmimo tęsinys)
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1540(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 93, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.25 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1541(2) (priėmimo tęsinys)
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1541(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 101, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.25 val.
Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1542(2) (priėmimo tęsinys)
Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1542. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 98, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.26 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1543(2) (priėmimo tęsinys)
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1543(2). Priėmimas.
Ir nuotaikai pakelti paminėsiu, kad pasiekėme paketo pusiaukelę. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Už – 95, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.27 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1544(2) (priėmimo tęsinys)
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1544(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 92, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.27 val.
Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo Nr. IX-2332 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1545(2) (priėmimo tęsinys)
Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1545(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 92, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.28 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1546(2) (priėmimo tęsinys)
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1546(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 99, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.29 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1547(2) (priėmimo tęsinys)
Švietimo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1547(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 100, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.29 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 15, 18, 21, 26, 28, 29, 36, 37 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1548(2) (priėmimo tęsinys)
Profesinio mokymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1548(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 103, prieš – nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.30 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1549(2) (priėmimo tęsinys)
Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1549(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 103, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.31 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1550(2) (priėmimo tęsinys)
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1550(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 97, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.31 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1551(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo kontrolierių įstatymo 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1551(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 96, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.32 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1552(2) (priėmimo tęsinys)
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1552(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 99, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.32 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1553(2) (priėmimo tęsinys)
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1553(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 99, prieš – 1, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.33 val.
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1554(2) (priėmimo tęsinys)
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1554(2). Priėmimas. Liko dar dešimt lydimųjų.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 100, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.34 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1555(2) (priėmimo tęsinys)
Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1555(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 98, prieš nėra, susilakė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.34 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1556(2) (priėmimo tęsinys)
Tikslinių kompensacijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1556(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 102, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.35 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1557(2) (priėmimo tęsinys)
Užimtumo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1557(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 97, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.36 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1558(2) (priėmimo tęsinys)
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1558(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 95, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.36 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1559(2) (priėmimo tęsinys)
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1559(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 95, prieš nėra, susilaikė 15. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.37 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1560(2) (priėmimo tęsinys)
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1560(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 97, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.38 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 14, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 30, 33, 37, 38, 39, 55 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1561(2) (priėmimo tęsinys)
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1561(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 99, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.38 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ Nr. X-1526 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1562(2) (priėmimo tęsinys)
Čia ilgas pavadinimas. Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo ir taip toliau įstatymo projektas Nr. XIVP-1562(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 99, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.39 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ Nr. XII-800 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1563(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas – mūsų Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose ir taip toliau įstatymo projektas Nr. XIVP-1563(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 99, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.40 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ Nr. XIV-164 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1564(2) (priėmimo tęsinys)
Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos ir taip toliau įstatymo projektas Nr. XIVP-1564(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 99, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, baigėme balsuoti dėl šio didelio paketo. Labai dėkoju visiems už kantrybę. Reikėtų sutarti, kaip dirbame toliau. Yra likę trys rytinio posėdžio projektai, bet kai kurie iš jų gali sukelti ir diskusijų, nes yra svarstymo stadija. Turbūt sutarkime, kad jie bus svarstomi po pietų, iš karto po opozicinės Darbo partijos frakcijos darbotvarkės. Atkreipiu dėmesį, kad opozicinė Darbo partijos frakcija taip sukonstravo darbotvarkę, kad balsavimas bus po kiekvieno projekto. Jie labai gudriai apeina naują Statuto reikalavimą dėl balsavimo intervalų, tiesiog intervalą imdami iš karto ten, kur yra visi projektai.
Dabar rytiniame posėdyje bus Seimo narių pareiškimai, jeigu jų yra. Vis dėlto manau, kad reikėtų gerbti Seimo narių teisę normaliai papietauti ir galbūt vakarinį posėdį pavėlinti pusvalandžiu? (Balsai salėje) Ne? Tada kompromisas – vakarinis posėdis 14 val. 15 min., per vidurį. Dabar Seimo narių pareiškimai.
13.41 val.
Seimo narių pareiškimai
Pirmas – A. Veryga. Prašom. Galbūt luktelkime, kol triukšmas šiek tiek nurims, gerbkime pareiškėjo teisę.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, panašu, kad mes Lietuvoje visas problemas išsprendėme ir mums iki visiškos laimės trūksta tik žolės. Keista, kad dalis kolegų buvo tiesiog apkvailinti, įtikinti, kad kanapės yra kažkoks neva mažiau žalingas narkotikas. Turbūt tas įsivaizdavimas atsirado dėl to, kad šis narkotikas auga gamtoje ir yra žalias. Gamtoje auga ir drignės, ir durnaropės, ir kokainas, prieš tapdamas milteliais, būna tiesiog žalias augalas ir pats iš savęs, jei jo nevartoji, jokios žalos gamtai nedaro, kaip ir kanapės, kol yra nesurūkomos ir nesuvartojamos.
Lietuva yra linksniuojama kaip neva atsilikusi, suprask, nuo pasaulio valstybė ir mes esame raginami lygiuotis į tokias valstybes kaip Portugalija ar Estija, kurios dekriminalizavo ir, suprask, pasiekė kažkokių labai gerų rezultatų. Aš noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad tos šalys, į kurias mes esame raginami lygiuotis, turi kur kas blogesnę situaciją, negu yra Lietuvoje, ir aš niekaip negaliu suprasti, kurių galų Lietuva turi lygiuotis į tas valstybes, kuriose situacija yra blogesnė negu Lietuvoje.
Nepriklausomas vertinimas, kuris buvo atliktas Portugalijoje, parodė ir vertintojai mano, kad Portugalijoje situacija pagerėjo tik tada, kai buvo tinkamai investuota į pagalbą priklausomiems žmonėms. Ji pagerėjo ne dėl to, kad buvo kažkas dekriminalizuota, o dėl to, kad žmonėms buvo tiesiog pradėta normaliai teikti pagalbą. Tarptautiniai ekspertai ir sako, kad, jeigu valstybė imasi ką nors dekrimimalizuoti prieš tai nesukūrusi tinkamų pagalbos sąlygų, situacija Lietuvoje arba toje valstybėje, kuri imasi tokių sprendimų, gali tik blogėti. Tai Lietuva ir imasi būtent tokios strategijos.
Dabar dėl ko tas sprendimas, kuris yra šiandien, kuriam uždegta žalia šviesa, mano manymu, netgi blogesnis, negu prieš tai buvęs? Jis yra blogesnis dėl to, kad Seimas visuomenei kuria įsivaizdavimą, kad narkotinės kanapės, suprask, neva kažkuo geresnis narkotikas negu visi likę. Jeigu mes, užuot kūrę aplinkybes, kad žmonės kreiptųsi pagalbos, imamės kažką dekriminalizuoti, mes siunčiame klaidingą žinią.
Šiandien jau ir plenariniame posėdyje kaip repliką bandžiau kolegoms pasakyti, kad vis dėlto mokslas ir duomenys, kuriuos mes šiandien galime visi perskaityti, pažiūrėti, yra gana vienareikšmiški. Narkotinių kanapių vartojimas paauglystėje yra siejamas su didesne depresijos, nerimo, savižudybių rizika. Daugybę metų trukęs švedų karių tyrimas (yra stebimi tie žmonės, pradėjo prieš daugelį metų stebėti, iki šiol jie yra stebimi) labai aiškiai rodo, kad tų karių, tuo metu jie buvo kariai, dabar jau, aišku, jie ne kariai, tiesiog yra eiliniai piliečiai, kurie savo gyvenime vartojo narkotikus, rizika susirgti šizofrenija, psichoziniais sutrikimais yra kelis kartus didesnė negu tų, kurie to nedarė.
Neapsigaukime. Lietuva, pasirinkdama tokį kelią, po truputį atidaro vartelius link narkotinių medžiagų normalizavimo, ir kai yra sakoma, kad narkotinių medžiagų vartojimas Lietuvoje auga, jis auga neatsitiktinai. Jau ne vienerius metus Lietuvoje kanapių vartojimą bandoma pateikti kaip kažkokį smagų, normalų dalyką, kurį kitos valstybės, suprask, jau yra įteisinusios. Šitos žinutės nelieka neprasprūdusios jauniems žmonėms pro akis, jie tikrai visa tai girdi, yra kvailinami ir klaidinami. Greta to, organizuojami kažkokie, suprask, linksmi suktinių sukimo čempionatai ir panašūs dalykai. Būkime protingi ir nedarykime klaidų, kurių padarė kitos valstybės.
PIRMININKAS. Pareiškimą perskaitys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šiuo laiku daugeliui žmonių kyla įvairių klausimų: ar Lietuvą valdo glušai, prievartautojai ir narkomanai, ar Lietuvos užsienio politika serga Napoleono sindromu? Na, bet turbūt viską reikia vertinti darbais, nes vien žodžių neužtenka šioje situacijoje.
Kaip pasižymi glušumas? Verslas sako: jūsų vedama politika kenkia mūsų verslui. Neprigirdi, glušumas pasižymi. Medikai sako: jūsų visos reformos ir pertvarkos blogins situaciją pacientams. Negirdi. Tas pats dėl švietimo, tėvų sąlygų bloginimo – visur tas pats ir tas glušumas pasižymi labai stipriai.
Dabar einame toliau. Ar mus valdo prievartautojai? Lietuva buvo iš tų valstybių, kurios taikė geriausią prievartą dėl marmaliavimo, ir tai tęsėsi labai puikiai ir sėkmingai. Ta prievarta tuo nesibaigė – dabar žmonės yra prievartaujami rinktis brangesnį elektros tiekimą. Įdomiausia toje situacijoje, kad abiem variantais žmonės po to pasijuto išdurti. Deja, tai yra.
Pakalbėkime, ar mus valdo narkomanai. Pasirodo, Seime yra tiek daug narkomanų, kad Valdyboje bijojo leisti patikrinti, ar Lietuvos Seime nėra narkotikų. Graudžiausia toje situacijoje, kad net mokyklose daromi tikrinimai, ar ten nėra narkotikų. Deja, Seimas to išsigando. Bet turbūt ir šiandien žiūrint į įstatymų pateikimus, kad perėjo kanapių pateikimas, tai bus pagalba žiniasklaidai, nes žiniasklaidai jau neužtenka pudros viską užpudruoti, ką daro valdantieji, tai su kanapių pudra turbūt geriau viskas užsipudruos.
Pažiūrėkime į mūsų užsienio politiką. Jau žinome, kad daug valstybių mes nugalėjome. Na, šaunu, viskas gerai. Bet kol mes kenkėme savo užsienio politika tik valstybei, savo valstybei, tai iš mūsų juokėsi ir šaipėsi, bet kai mūsų užsienio politika jau pradėjo kenkti ir mūsų partneriams, ir netgi Europoje, tai labai gerai, kad Europos partneriai mūsų užsienio politikai jau uždeda tramdomuosius marškinius, kad ne tik sau nepakenktume, bet ir jiems nepakenktume.
Dabar pagrindinis klausimas – ar jau pasiekėme dugną? Ne, dugno dar nepasiekėme, dugnas ir visa jėga visų šitų simptomų ateis rudenį. Mes jau pasitvirtinome prievartos pinigus – virš 400 mln. biudžete įdėta. Dar sudaryta galimybė pasiskolinti, nes prievartą reikia valdyti. Įstatymas taip pat patvirtintas, kai bus prievarta neleisti dirbti, bus ir išmokų. Tada visas įvairių suvaržymų, prievartos paketas, kuris dabar atėjo. Taip pat jau viskam yra ruošiamasi. Viskas yra daroma. Mielieji, viskas ateis rudenį.
Tik rudenį bus labai paprastas pasirinkimas – valdžia ant galvos užlips tiek, kiek mes patys leisime. O jeigu leisime, tai nebus ko kaltinti. Galvoti, tikėtis, kad valdžia dirba žmonėms, tautai, liaudžiai, – jau to nebereikia nei tikėtis, nei galvoti. Nors ir koks būtų įstatymo projektas, ar gelbėjantis loterijų pinigus, ar gelbėjantis vėjo jėgainių verslą, mažinantis saulės elektros gamybą, – visa tai parodo šios valdžios tikruosius darbus. Tad ką, ruoškimės rudeniui, nes rudenį tikrai bus linksma.
PIRMININKAS. Pareiškimai baigti.
Aš dar posėdžio pabaigoje patikslinsiu vieną savo pasakymą. Svarstant Peticijų komisijos išvadą, aš pasakiau, kad priimame Seimo protokolinį nutarimą. Iš tikrųjų reikia pasakyti, kad priimame Seimo nutarimo projektą. Toks nedidelis patikslinimas.
Posėdį baigiame. (Balsas salėje) Norite registracijos? Gerai, gongo nebuvo, prašom registruotis.
Priminsiu, kad vakarinis posėdis – 14 val. 15 min. Jis prasidės nuo Darbo partijos frakcijos projektų svarstymo.
Užsiregistravo 9 Seimo nariai. Dabar tikrai rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.