AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIo PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 79¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMo PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai:

2016 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiantį Lietuvos Respublikos Prezidentės inicijuotą Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23¹, 23² straipsniais įstatymą Nr. XII-2685, kurio tikslas – sukurti kovos su patyčiomis ir kitų rūšių smurtu sistemą bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (2016 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. XII-2685 redakcija) (toliau – Švietimo įstatymas) 23² straipsnio 4 dalyje yra nustatyta elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pareiga Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) nurodymu pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą patyčių kibernetinėje erdvėje vaizdinę informaciją ir (ar) pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą draudžiamą skleisti viešąją informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją. Vadovaujantis Švietimo įstatymo 23² straipsnio 6 dalimi, už minėtų Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymų nevykdymą turi būti taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – Kodeksas) ir kituose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 79¹ straipsniu įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama Kodekse nustatyti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų ir viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų atsakomybę už Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymų pašalinti patyčių kibernetinėje erdvėje vaizdinę informaciją ir (ar) pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą draudžiamą skleisti viešąją informaciją ar Tarnybos nurodymų panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją nevykdymą.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projektą parengė Seimo narys Eugenijus Jovaiša ir Ryšių reguliavimo tarnyba.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Kodeksas nenustato elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų administracinės atsakomybės už Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymų pašalinti patyčių kibernetinėje erdvėje vaizdinę informaciją ir (ar) pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą draudžiamą skleisti viešąją informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją nevykdymą.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Kodeksą 79¹ straipsniu ir jame nustatyti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų administracinę atsakomybę už Tarnybos nurodymų pašalinti patyčių kibernetinėje erdvėje vaizdinę informaciją ir (ar) pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą draudžiamą skleisti viešąją informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją nevykdymą. Priėmus Įstatymo projektą, būtų užtikrintas Švietimo įstatymo 23² straipsnio 4  dalies, nustatančios elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pareigą per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą patyčių kibernetinėje erdvėje vaizdinę informaciją ir (ar) pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą draudžiamą skleisti viešąją informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją, efektyvumas. Taip pat būtų įgyvendinta Švietimo įstatymo 23² straipsnio 6 dalis, nustatanti, kad už minėtų Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymų nevykdymą taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Kodekse.

Įstatymo projektu siūloma aukščiau nurodytą administracinį nusižengimą priskirti administracinių nusižengimų, susijusių su vaikais ir šeima, kategorijai (Kodekso II dalies IX skyrius „Administraciniai nusižengimai, susiję su vaikais ir šeima“), nes Švietimo įstatymo 23² straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, numatančiais informacijos, kurią gali būti reikalaujama pašalinti ar panaikinti galimybę pasiekti, kategorijas, pirmiausiai yra siekiama apsaugoti nepilnamečių teises ir interesus. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti sankciją – baudą nuo 220 iki 640 eurų, už pakartotinį administracinį nusižengimą – baudą nuo 670 iki 1450 eurų. Siūloma sankcija ir jos dydis yra parinkti atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomam Kodekso 79¹ straipsniui savo turiniu artimą, analogiškas vertybes (nepilnamečių teises ir interesus) saugantį Kodekso 79 straipsnį „Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimas“. Pastarojo Kodekso straipsnio 1 ir 2 dalyse už neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimą arba neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios draudžiamos skelbti viešosios informacijos, susijusios su asmens duomenimis, paskelbimą yra nustatyta bauda nuo 300 iki 850 eurų, pakartotino nusižengimo atveju – bauda nuo 900 iki 2000 eurų. Įstatymo projektu siūlomo Kodekso 79¹ straipsnyje numatytos sankcijos dydis sudarytų apie 75 proc. sankcijų, numatytų Kodekso 79 straipsnio 1–2 dalyse, dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo įstatymo 23² straipsnio 3 dalies 1 punktu Ryšių reguliavimo tarnyba yra įpareigota siekti, kad patyčių kibernetinėje erdvėje vaizdinė informacija ir (ar) pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą draudžiama skleisti viešoji informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti, taip pat į tai, kad Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti administracinę atsakomybę už atitinkamų Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymų nevykdymą, Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamame Kodekso 589 straipsnio 24 punkte siūloma nustatyti, kad Kodekso 79¹ straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų teiseną pradės, šių administracinių nusižengimų tyrimą atliks ir administracinių nusižengimų protokolus surašys Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai. Pagal dabartinės redakcijos Kodekso 615 straipsnio 1 dalį, minėtų administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėtų Tarnyba.

Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau minėti Švietimo įstatymo pakeitimai įsigalios 2017 m. rugsėjo 1 d., atitinkamai Įstatymo projekto įsigaliojimo data taip pat yra numatoma 2017 m. rugsėjo 1 d.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Priimto įstatymo įgyvendinimas neturėtų daryti įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, įstatymai, kuriuos būtina priimti, galiojantys įstatymai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų pakeisti ar panaikinti nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekte nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardinantys terminai.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, –kas ir kada juos turėtų priimti:

Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis:

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „patyčių kibernetinėje erdvėje vaizdinė informacija“, „draudžiama skleisti viešoji informacija“, „Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

___________