LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 2, 5, 6, 8, 14, 141, 143, 15, 16, 173, 22, 27, 31 straipsnių pakeitimo ir 144 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įSTATYMO PROJEKTO
2021-03-23 Nr. XIVP-343
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 141 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu ,,balai didinami 50 procentų, jeigu ūkio subjektas ne mažiau kaip 3 paskutinius kalendorinius metus registruotas (kai jis yra juridinis asmuo) ar jo deklaruota gyvenamoji vieta (kai jis yra fizinis asmuo) tos pačios savivaldybės teritorijoje kaip ir vandens telkinys, kuriame žvejybai bus suteikiama teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą“. Galiojančio keičiamo įstatymo 141 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad analogišką kriterijų atitinkančių fizinių ir juridiniai asmenų balai didinami tik 5 procentais. Taigi įstatymas savivaldybės teritorijoje, kurioje yra vandens telkinys, ne mažiau kaip 3 paskutinius metus gyvenamąją vietą deklaravusiems fiziniams asmenims, taip pat šioje teritorijoje įregistruotiems juridiniams asmenims suteiktų žymų pranašumą lyginant su kitose savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusiais fiziniais asmenimis ar įregistruotais juridiniais asmenimis aukcione įsigyjant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje. Projekto 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 141 straipsnio 4 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu „balai didinami 50 procentų, jeigu ūkio subjektas teikia turizmo paslaugas ar užsiima žuvininkystės produktų perdirbimu“. Atkreiptinas dėmesys, kad Turizmo įstatymo 3 straipsnis nustato gan plačią turizmo paslaugų rūšių apimtį, tačiau balai ūkio subjektui būtų didinami vykdant bet kokios rūšies turizmo paslaugas, o ūkio subjekto pajamos iš turizmo veiklos gali sudaryti tik nereikšmingą dalį visų jo gaunamų pajamų. Be to, projektu siūlomu teisniu reguliavimu žuvininkystės produktų perdirbėjams būtų sudarytos palankesnės nei galiojančiame įstatyme nustatytos sąlygos aukcionuose įsigyti teisę į žvejybos kvotas verslinei žvejybai atitinkamuose vidaus vandenų telkiniuose. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar nebūtų sudaromos prielaidos verslinės žvejybos veiklai ir žuvininkystės produktų perdirbimo veiklai susikoncentruoti vienų ir tų pačių subjektų rankose, kas galimai mažintų konkurenciją šiose srityse. Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę. Konstitucijos nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės bei būdai jai apsaugoti. Reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai ir asmenų lygiateisiškumo principui.
Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Konkurencijos tarybos išvada.
2. Projekto įstatymo pavadinime po skaičiaus „2“ dėtinas kablelis, o po skaičiaus „173“ įrašytinas skaičius „20“, nes projekto 12 straipsniu yra keičiamas ir Žuvininkystės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 20 straipsnis.
3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 212 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „saugomos žuvys“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra vartojama sąvoka „saugomų rūšių žuvys“, kurios turinys keičiamo įstatymo kontekste suprantamas kaip apibrėžta Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje. Projekto nuostatose sąvokos „saugomos žuvys“ turinys būtų suprantamas visiškai kitaip nei minėtame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, įstatyme vartojant dvi panašias sąvokas „saugomos žuvys“ ir „saugomų rūšių žuvys“, šios sąvokos taikant ir aiškinant įstatymo nuostatas nebus painiojamos tarpusavyje. Iš projektu siūlomos apibrėžti sąvokos „saugomos žuvys“ turinio darytina išvada, kad šia sąvoka siūloma apibrėžti žuvis, kurių žvejyba būtų draudžiama. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, manytina, kad projekte reikėtų apibrėžti sąvoką, labiau atitinkančią jos turinį.
Jei būtų pritarta šiai pastabai ir sąvoka būtų tikslinama, tai atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 232 dalyje pateiktos sąvokos turinys.
Antra, šiose projekto nuostatose pateiktos sąvokos turinys nėra pakankamai aiškus, nes nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžta ir vartojama formuluotė „verslinio dydžio žuvys“, taip pat neaišku, ir koks subjektas nustatytų šį dydį. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokios rūšies žvejyba (verslinė ir/ar kt.) turi būti draudžiama. Nėra pakankamai aiškus ir formuluotės „žuvys, kurioms nustatyti limitai ir jų žuvų išteklių naudotojas neturėjo arba išnaudojo“ turinys, nes pagal keičiamo įstatymo nuostatas žvejybos limitai yra nustatomi vidaus vandens telkiniams ir gali būti įvairių rūšių (didžiausias žuvų sugavimo kiekis ar žvejybos įrankių kiekis, ar žvejybos dienų skaičius, ar nustatytos žvejybos vietos), o žuvų išteklių naudotojams suteikiama teisė į žvejybos kvotą (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 51 ir 54 dalys). Pastaroji analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 232 dalies formuluotei „žuvų, kurioms nustatyti sugavimo limitai ar kvotos, kai žuvų išteklių naudotojas neturi ar išnaudojo atitinkamos žuvų rūšies limitą ar kvotą“.
Trečia, siekiant aiškumo, šios sąvokos turinyje reikėtų vartoti įstatyme apibrėžtas ir vartojamas sąvokas, todėl tikslintini šiose projekto nuostatose vartojami terminai „įrankiais“ bei „limitai“.
4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 6 dalimi yra iš esmės panaikinama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžta bendroji sąvoka „specializuotoji verslinė žvejyba“, o projekto 1 straipsnio 3 - 6 dalimis siūloma keičiamo įstatymo 2 straipsnio 221, 222, 223 ir 23 dalyse nustatyti sąvokas, apibrėžiančias tam tikrų žuvų rūšių specializuotąją žvejybą. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo nuostatos numato trijų rūšių žvejybą - verslinę, specialiąją ir mėgėjų, todėl iš projekto 1 straipsnio 3 - 6 dalimis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 221, 222, 223 ir 23 dalyse siūlomų sąvokų turinio nėra aišku, kokios rūšies (pavyzdžiui, verslinė ar kt.) žvejyba būtų suprantama kaip specializuotoji tam tikrų žuvų rūšių žvejyba. Atsižvelgiant į tai, minėtos projekto nuostatos tikslintinos.
5. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 221 dalyje vartojamas terminas „bučiukai“, kurio turinys nėra aiškus, nes nei projekto, nes keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžtas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žuvų gaudyklė“, kuri, manytina, savo turiniu apima ir tokį žvejybos įrankį kaip bučius. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų apibrėžti minėtos sąvokos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir kitose projekto nuostatose yra įvardijami konkretūs žvejybos įrankiai (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnio 4 ir 5 dalimis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 222 ir 223 dalyse nurodomi „stintiniai traukiamieji tinklai“, projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodomi „stintinės gaudyklės“ ir „stintiniai tinklaičiai“), kurių turinys nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžtas, todėl nėra pakankamai aiškus.
Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose apibrėžtos sąvokos turinyje prieš žodį „nėgių“ įrašytinas žodis „upinių“.
6. Projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 232 dalyje apibrėžtos sąvokos turinys nėra aiškus, nes neaiškus jo santykis su projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 212 dalies nuostatomis. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 212 dalyje siūloma nustatyti, kad saugomos žuvys yra ir „žuvys, kurioms nustatyti limitai ir jų žuvų išteklių naudotojas neturėjo arba išnaudojo“. Tuo tarpu projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 232 dalyje šalutiniu žvejybos laimikiu būtų laikoma „saugomų žuvų ir (arba) žuvų, kurioms nustatyti sugavimo limitai ar kvotos, kai žuvų išteklių naudotojas neturi ar išnaudojo atitinkamos žuvų rūšies limitą ar kvotą, dalis <...>“, t. y., pagal šias projekto nuostatas „žuvys, kurioms nustatyti limitai ir jų žuvų išteklių naudotojas neturėjo arba išnaudojo“ išskiriamos kaip atskira grupė, nors projekte siūlomos nustatyti sąvokos „saugomos žuvys“ turinys šias žuvis apima.
7. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos įvertinant žvejybos reglamentavimo priemonių taikymą „aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu aspektais“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai aspektai turimi omenyje. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti šių aspektų turinį.
8. Nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu tikslu išbraukiama projekto 3 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostata, kad „verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras“. Svarstytina, ar tokios projekto nuostatos atitinka teisėkūros tikslingumo principą.
9. Projekto 3 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies pirmojo sakinio nuostatos nėra aiškios santykyje su Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias „žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose didesniuose kaip 500 ha žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 2 metai. Likusiuose didesniuose kaip 100 ha žuvininkystės vandens telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai“. Atkreiptinas dėmesys, kad su tiekiamu projektu susijusio Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-345) (toliau – projektas Nr. XIVP-345) Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra keičiamos. Atsižvelgiant į tai, minėto įstatymo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-345 nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje.
10. Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad „vidaus vandenyse aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji stintų žvejyba“ nėra aiškios santykyje su projekto 1 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 222, 223 ir 23 dalių nuostatomis, t. y., neaišku, ar specializuotoji stintų žvejyba būtų leidžiama visuose vidaus vandenyse, ar tik minėtose projekto 1 straipsnio nuostatose nurodytuose vidaus vandenų telkiniuose – ežeruose, Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokia žvejyba yra leidžiama polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose.
11. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatos turi būti dėstomos kabutėse.
12. Tikslintina projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalis: reikėtų atsisakyti šios dalies 3 punkto, kuriame įrašyta „neteko galios nuo...“, o likusius punktus pernumeruoti. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 143 straipsnio 1 dalies 4 punkto išdėstymui.
13. Nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma išbraukti nuostatas, nustatančias, kad prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą galima pateikti ne tik per atstumą, bet ir tiesiogiai kreipiantis į aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nėra siūloma išbraukti tų keičiamo įstatymo nuostatų, kurios reglamentuoja kitų prašymų, nurodytų keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, 141 straipsnio 8 dalyje, 17 straipsnio 3 dalyje, padavimą tiesiogiai kreipiantis į įgaliotas institucijas. Svarstytina, ar šios projekto nuostatos atitinka teisėkūros tikslingumo ir sistemiškumo principus.
14. Tikslintina projekto 9 straipsnio struktūrinių dalių numeracija.
15. Atsižvelgiant į projekto 15 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies nuostatų turinį, reikėtų atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio pavadinimą, nes šis įstatymo straipsnis reglamentuotų ne tik žuvininkystės rėmimą, bet ir kompensacijų už žvejybos veiklos nutraukimą mokėjimą.
Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnį 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Kompensacijos žuvų išteklių naudotojams dėl žvejybos veiklos nutraukimo, jei šių žvejybos reglamentavimo priemonių nenustato Europos Sąjungos teisės aktai, mokamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka“. Projekto nuostatos gali būti aiškinamos taip, kad kompensacijos žuvų išteklių naudotojams būtų mokamos nepriklausomai nuo žvejybos veiklos nutraukimo priežasčių. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas žuvų išteklių naudotojams išmokamų kompensacijų dydis. Esminės kompensacijų dydžio nustatymo taisyklės, jų mokėjimo sąlygos ir panašiai turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Vyriausybės priimtame teisės akte įstatymo nuostatos galėtų būti detalizuojamos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad iš projekte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar kompensacijos būtų mokamos tuomet, kai žuvų išteklių naudotojai nutrauks savo žvejybos veiklą po įstatymo įsigaliojimo, ar ir tuo atveju, jeigu žvejybos veikla būtų nutraukta ir iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
16. Projekto 16 straipsnio 1 dalis tikslintina:
16.1. šioje dalyje nurodyti įstatymo straipsniai turi būti išdėstyti iš eilės pagal numeraciją;
16.2. nėra aiškus formuluotės „6 str. 3 d. 1 ir 4 punktus“ turinys, nes projekto 6 straipsnio 3 dalis neturi tokių struktūrinių dalių kaip punktai. Be to, šioje formuluotėje vietoj santrumpų „str.“ ir „d.“ reikėtų įrašyti pilnus žodžius. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms;
16.3. šioje dalyje reikėtų kaip išimtį numatyti ir projekto 16 straipsnio 7 ir 8 dalių įsigaliojimą, t.y. įrašyti formuluotę „šio straipsnio 7 ir 8 dalis“.
17. Projekto 16 straipsnio 3 dalyje brauktinas žodis „nuo“.
18. Projekto 16 straipsnio 8 dalies formuluotė „iki 2022 m. liepos 1 d. priima likusių šio įstatymo straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus“ tikslintina: vietoj „2022 m. liepos 1 d.“ įrašant „2022 m. birželio 30 d.“, taip pat keistina neaiški formuluotė „likusių šio įstatymo straipsnių“.
19. Kadangi projektu siūloma nustatyti naujus verslinės žvejybos apribojimus vidaus vandenyse ir priekrantėje, keisti teisės į žvejybos kvotą suteikimo principus, nustatyti kompensacijas už žvejybos veiklos nutraukimą ir kt., o pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija, manytina, jog dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta.
21. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruoti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 12, 13, 141, 143, 144, 15, 171, 177, 18, 21, 22, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4989(2)), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5220), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5052), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 8, 141, 143, 144, 15, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4958), kuriais Žuvininkystės įstatymo kai kurias nuostatas siūloma išdėstyti analogiškai arba kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatas reikia suderinti tarpusavyje, taip pat atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]