LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
aplinkos apsaugos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL lietuvos respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-1104
2023-05-24 Nr. 107-P-17
Vilnius
1. 1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas.
Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Seimo nariai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Remigijus Žemaitaitis, Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius, Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika, vyriausiasis specialistas Arūnas Raila, Aplinkos ministerijos viceministras Danas Augutis, Gamtos apsaugos politiko grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Gamtos apsaugos politiko grupės vyr. specialistė Aleksandra Voicechovska, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vedėjas Mindaugas Guščius, vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša, Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis, Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas, Viešosios policijos valdybos Veiklos ir prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Kęstutis Stelmokas, Lietuvos medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas, MB „9 Vėjai“ direktorė Odeta Subačienė, VŠĮ „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė, ŽŪB „MINKUVA“, UAB „FARMERS LT“, Raseinių rajono Skudžiūnų žemės ūkio bendrovė, UAB „Žydroji lapė“ atstovai, gyventojas Darius Mitkus.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
2 |
|
|
Projekto 2 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija taiko kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, kompensacijų ūkinės veiklos subjektams „taikymas“ nėra Vyriausybės funkcija ir nedera su konstituciniu Vyriausybės teisiniu statusu. Projekto nuostatas siūlytina tikslinti, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtintų minėtų kompensacijų teikimo tvarką, o kompensacijų mokėjimas (administravimas) turėtų būti priskiriamas kompetentingam viešojo administravimo subjektui. |
Pritarti |
Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį ir kompensacijų mokėjimo nuostatas perkelti į įstatymo projekto 5 straipsnį. Žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą.
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
5 |
1 |
|
Vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis, projekto 6 straipsnio 1 dalyje, po žodžių „išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį“ įrašytini žodžiai „ir šio straipsnio 3 dalį“, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis. |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
5 |
|
|
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir atsižvelgiant į projektu siekiamus tikslus, siūlytina projektą papildyti nuostata, numatančia bendrą draudimą veisti, auginti, prekiauti ar kitaip perleisti gyvūnus dėl tikslo gauti kailių. |
Pritarti |
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
|
|
|
Atsižvelgiant į tai, kad Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 102 straipsnyje yra reglamentuojamas leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimo galiojimo panaikinimas ir šio straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodoma, kad leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nereikalingas, kai prekiaujama saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, skirtais veislinei bandai specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose sudaryti, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti teikiamos ir šio įstatymo pataisos. |
Pritarti |
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
|
|
|
Atkreiptinas dėmesys, kad Seime svarstomas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-824) ir įregistruotas gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 7, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-1020), kurių nuostatomis keičiamos tos pačios keičiamo įstatymo nuostatos, kaip ir šiuo projektu. |
Pritarti |
|
|
6. |
Teisingumo ministerija 2021-12-07 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1104 (toliau – projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, atkreipiame dėmesį į tai, kad projektu siūlomi pakeitimai, kuriais siūloma drausti laikyti ir (ar) veisti gyvūnus dėl tikslo gauti ar parduoti kailį, savo esme yra techninės specifikacijos prekėms, kaip jos suprantamos pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva (ES) 2015/1535). Todėl projektą derėtų notifikuoti Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktą, nustatantį techninį reglamentavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apie analogiškus teisės aktų projektus yra pranešusios ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kaip Airija[1], Nyderlandai[2] ar Lenkija[3]. Notifikavimas vykdomas pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535 ir ją įgyvendinančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytas taisykles, o projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Pažymėtina, kad vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/1535 6 straipsnio 7 dalimi valstybė narė gali taikyti skubos procedūrą dėl priežasčių, kurias lėmė rimtos ir nenumatytos aplinkybės, susijusios su visuomenės sveikatos apsauga ar sauga, gyvūnų apsauga ar augalų išsaugojimu, dėl kurių valstybė narė per labai trumpą laiką privalo parengti techninius reglamentus, kad juos nedelsdama priimtų ir taikytų be jokių galimų konsultacijų. Tokiu atveju pranešime valstybė narė pagrindžia priemonių, kurių buvo imtasi, skubumą. Komisija kuo greičiau pateikia savo nuomonę dėl pranešimo. Ji imasi atitinkamų veiksmų, jeigu nurodyta tvarka taikoma neteisingai. Svarbu pažymėti, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad techninis reglamentas negali būti taikomas, kol apie jį nepranešta arba, nors apie jį pranešta, tačiau jis buvo patvirtintas ir įvykdytas prieš pasibaigiant nustatytam trijų mėnesių atidėjimo laikotarpiui (1996 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje CIA-Security International, C-194/94; 2000 m. rugsėjo 26 d. sprendimas byloje Unilever, C-443/98, 2015 m. liepos 16 d. sprendimas byloje UNIC ir Uni.co.pel, C-95/14). Techninių reglamentų nenotifikavimas laikytinas Europos Sąjungos teisės pažeidimu, todėl, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsniu, Europos Komisija prieš Lietuvos Respubliką galėtų pradėti pažeidimo procedūrą. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: 2021-12-06 Lietuvos medžiotojų draugija siūlo nevartoti žodžio „žudymas“, nepritaria projektui – 2022-02-07 Linas Jankus, Saulius Micevičius, Lina Morkūnienė, ŽŪB „MINKUVA, Arvydas Karpys, UAB „FARMERS LT“, Raseinių rajono Skudžiūnų žemės ūkio bendrovė, 2022-02-08 Raimondas Radzevičius, 2022-02-22 Marius Baranauskas, 2022-12-19, 2023-03-01 Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija, 2022-12-16, 2023-04-18 Lietuvos verslo konfederacija, 2023-02-17 advokatas Vytautas Kaklys, 2021-11-22, 2023-02-15, 2023-04-18 Žemės ūkio rūmai, 2022-02-08 UAB „Žydroji lapė“, pritaria projektui 2021-12-31, 2022-02-22 VšĮ „Tušti narvai“, 2021-12-23 Darius Mitkus, 2021-12-30 MB “9Vėjai“.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnyba |
2, 5 |
|
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (gautas Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto prašymas) atliko Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1104 (toliau – Projektas Nr. XIVP-1104) ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1105 (toliau – Projektas Nr. XIVP-1105) antikorupcinį vertinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtais teisės aktų projektais siekiami įgyvendinti uždaviniai yra susiję su ūkinės veiklos, susijusios su gyvūnų auginimu, veisimu ir žudymu siekiant naudos iš jų kailių, uždraudimu. Atsižvelgdama į tai, kad minėto sprendimo priėmimas susijęs su politikos formavimu ir įstatymų leidžiamosios valdžios valia, Specialiųjų tyrimų tarnyba šiuo aspektu dėl minėtų teisės aktų projektų nepasisako. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus: 1.1. Projekto Nr. XIVP-1104 2 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį papildyti 4 punktu ir nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė taiko kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. Kompensacijos gali būti skiriamos veiklą vykdančioms įmonėms, įsteigtoms iki 2022 m. sausio 1 d.“. 2.1.1. Minėtos Projekto Nr. XIVP-1104 nuostatos[4] suponuoja nuomonę, kad Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybė reglamentuos kompensacijų už komercinės veiklos nutraukimą nustatymo ir teikimo tvarką. Kadangi Projektu Nr. XIVP-1104 siūlomas teisinis reglamentavimas turės neigiamos reikšmės Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamų teisėtų interesų (pavyzdžiui: susijusių su asmens ūkinės veiklos laisve, asmenų teise laisvai pasirinkti darbą bei verslą) užtikrinimui, iš esmės pritardami Projekto rengėjų siūlymams kompensuoti asmenims su veiklos uždraudimu susijusius praradimus atkreipiame dėmesį, kad Projektas Nr. XIVP-1104 nekonkretizuoja, kokiais pagrindais (į kokius kriterijus (investicijas, pajamų praradimą ar kitus) atsižvelgiant) kompensacijų dydis turėtų būti nustatomas. Taigi, Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju sprendimus dėl kompensacijų nustatymo priimantiems subjektams būtų sukuriamos diskrecinės teisės savo nuožiūra (galimai nepagrįstai) spręsti kokiais pagrindais konkretūs kompensacijų dydžiai turėtų būti nustatomi. 1.1.2. Mūsų nuomone, kompensacijų nustatymo kriterijų konkretizavimas įstatyminiame lygmenyje yra svarbus ir tuo aspektu, kad Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju būtų uždraudžiama kai kurių asmenų ilgametė legaliai vykdoma ūkinė veikla, kuri, tikėtina, susijusi ir su tam tikrų teisėtų lūkesčių (pavyzdžiui: kad teisėtai vykdydamas ūkinę veiklą galės pasiekti tam tikrų rezultatų), susiformavimu. Manytume, kad šiuo atveju užtikrinant teisinio reglamentavimo aiškumą ir nuoseklumą jau Projektų Nr. XIVP-1104 bei Nr. XIVP-1105 svarstymo ir priėmimo Lietuvos Respublikos Seime procedūrų metu turėtų būti aiškūs su kompensacijų nustatymu ir sumokėjimu susiję klausimai. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus manytume, kad siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant sprendimus dėl kompensacijų nustatymo priimančiųjų asmenų diskrecijos, Projekto Nr. XIVP-1104 nuostatos turėtų būti tikslintinos atskleidžiant su kompensacijų nustatymu ir sumokėjimu susijusius klausimus. |
Pritarti |
Žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą.
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnyba |
|
|
|
Projektu Nr. XIVP-1104 siūlomos nuostatos numato draudimus laikyti ir (ar) veisti gyvūnus dėl tikslo gauti kailių, o taip pat šiuo tikslu parduoti ar kitaip perleisti gyvūnus. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tikėtina, kad Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju kailių civilinė apyvarta gali būti ribojama. Specialiųjų tyrimų tarnybos atkreipia dėmesį, kad kailiai gali būti gaunami ne tik kaip pagrindinė (su gyvūno laikymu / veisimu / pardavimu susijusi) produkcija (žaliava), bet kailis gali būti gaunamas ir kaip papildomas produktas / žaliava (pavyzdžiui: gaunamas po mėsai auginamų / veisiamų avių ar kt. gyvūnų nužudymo). Šiuo atveju Projekto priėmimo atveju tam tikrų rūšių gyvūnų augintojai galimai atsidurtų teisiniu požiūriu neapibrėžtoje situacijoje, kuomet dalis kartu su tiesiogine produkcija (mėsa) gaunamos šalutinės žaliavos negalėtų būti racionaliai panaudojama ar perleidžiama kitiems asmenims. Atsižvelgdami į tai siūlytume minėtą situaciją išdiskutuoti ir, esant reikalui, apsvarstyti Projekto tobulinimo tikslingumą (pavyzdžiui: Projektu nustatant papildomas išimtis). |
Pritarti |
Žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą.
|
|
3. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnyba |
5 |
|
|
Atlikus Projektų Nr. XIVP-1104 bei Nr. XIVP-1105 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad jais siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi nekonkretizuoja kompensacijų už ūkinės veiklos uždraudimą nustatymo klausimų. Be to, įstatyminiame lygmenyje nekonkretizavus kompensacijų nustatymo principų / kriterijų, minėtų teisės aktų projektų priėmimo atveju sprendimus priimantiems subjektams būtų suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra, galimai nepagrįstai priimti su kompensacijų nustatymu / išmokėjimu susijusius sprendimus. |
Pritarti |
Žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą.
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
5 |
|
|
|
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1104 (toliau – Projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1105 (toliau – Projektas Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektus tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: Siūlytina Įstatymų projektų įsigaliojimo bei komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį (toliau – Verslas), uždraudimo datą nukelti į 2027 m. sausio 1 d., kadangi laikotarpio iki Verslo uždraudimo datos ilginimas ūkio subjektams suteiktų daugiau laiko persiorientuoti į kitas veiklas, Verslo uždraudimo atidėjimo laikotarpis suteiktų didesnes galimybes ūkio subjektams prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, nuosekliau pereinant prie naujam verslui reikalingų kompetencijų įgijimo ir investicijų sukaupimo. |
Pritarti |
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
5 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama. Atsižvelgiant į tai, įgyvendinant Projekto Nr. 1 nuostatas, Žemės ūkio ministeriją siūlytina paskirti valstybės biudžeto asignavimų, skirtų kompensacijoms už Verslo uždraudimą, valdytoja. Lėšos kompensacijoms už Verslo uždraudimą būtų skiriamos iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų, kurių bendra visiems ūkio subjektams vienkartinė kompensacijos už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą suma sudarytų apie 1 mln. Eur. Siekiant proporcingai paskirstyti kompensacijoms skirtą lėšų sumą bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje kasmet laikoma apie 1,1 mln. kailinių žvėrelių, kompensacijos dydis už vieną kailinį žvėrelį sudarytų 1 Eur. |
Pritarti |
|
|
3. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
2, 5 |
|
|
|
Projekto Nr. 1 2 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija taiko kompensacijas už Verslo nutraukimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje, kuris nustato Vyriausybės įgaliojimus, nėra numatyta, jog Vyriausybės funkcija yra ar gali būti kompensacijų ūkinės veiklos subjektams taikymas, be to, tokia funkcija nedera ir su konstituciniu Vyriausybės teisiniu statusu. Įstatymų projektų rengėjai siūlo kompensaciją taikyti už Verslo nutraukimą, todėl kompensacija pagal savo pobūdį turi būti tiesiogiai susiejama su faktu, kada Verslas nutraukiamas, ir atitinkamai ši kompensacija nėra nuolatinio, bet laikino pobūdžio (išmokėjus kompensacijas – šių nuostatų poreikis bus neaktualus). Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto Nr. 1 2 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio keitimo atsisakyti, o kompensacijų mechanizmą nustatyti Projekto Nr. 1 6 straipsnyje. Projekto Nr. 1 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Projekto Nr. 1 2 straipsnis, nustatantis, kad kompensacijos už Verslo nutraukimą skiriamos Verslą vykdantiems ūkio subjektams, įsteigtiems iki 2022 m. sausio 1 d., įsigalioja nuo 2023 m. liepos 1 d. Lėšų kompensacijoms už Verslo nutraukimą Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatyta, todėl Projekte Nr.1 siūlytina nustatyti kompensacijų mokėjimo pradžios terminą 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį ir į šio punkto antrojoje pastraipoje siūlomą kompensacijos mokėjimo pradžią, Projekto Nr. 1 6 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, siūlytina nurodyti, kad šie teisės aktai turėtų būti priimti iki 2023 m. rugsėjo 31 d. Siūlytina Projekte Nr. 1 nustatyti kompensavimą papildančias sąlygas, tai yra, kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką turi nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, kai, paskelbus priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą Teisės aktų registre būtų siekiama gauti didesnę kompensaciją didinant kailinių žvėrelių skaičių, siūloma skirti kompensaciją už laikytą vidutinį žvėrelių skaičių paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre. Šie duomenys apimtų per vienus paskutiniuosius metus prieš šio įstatymo įsigaliojimą laikytus kailinius žvėrelius, todėl leistų objektyviai ir sąžiningai apskaičiuoti kompensaciją. Verslą planuojant uždrausti, jį vykdantiems ūkio subjektams neturėtų būti sudarytos galimybės pasinaudoti parama iš nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų, todėl būtina nustatyti terminą, nuo kurio valstybės parama Verslui neteikiama. |
Pritarti |
Atitinkamai buvusius projekto 3-6 straipsnius laikyti 2-5 straipsniais. Atitinkamai patikslinti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos
Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, |
|
4. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
5 |
|
|
|
Atsižvelgiant į šio nutarimo 1–3 punktus, siūlytina Projekto Nr. 1 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4 ir 6 dalis, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. rugsėjo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, vykdžiusiems ūkio subjektams, pradėjusiems jį vykdyti iki 2022 m. sausio 1 d. ir vykdymą nutraukusiems iki 2026 m. gruodžio 31 d., Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija nuo 2024 m. sausio 1 d. skiria, apskaičiuoja ir moka kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre, už vieną kailinį žvėrelį išmokant 1 Eur dydžio kompensaciją. Vienkartinė kompensacija skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą, gavimo dienos. 4. Vidutinis metinis žvėrelių skaičius apskaičiuojamas sudedant Ūkinių gyvūnų registre deklaruotą kailinių žvėrelių skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą ir gautą sumą padalinant iš deklaravimų per paskutiniuosius metus prieš šio įstatymo paskelbimą skaičiaus. 5. Kompensacijos skiriamos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytiems ūkio subjektams. 6. Ūkio subjektams, gavusiems lengvatinę (-es) paskolą (-as) pagal skatinamųjų finansinių priemonių „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ ir „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemas, kompensacijos išmokamos tik visiškai grąžinus paskolas. 7. Nuo 2024 m. sausio 1 d. parama iš nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų veiklai, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, vykdyti neteikiama jokiomis formomis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytas kompensacines išmokas. |
Pritarti iš dalies |
1. Siūlomo komiteto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o to paties straipsnio 3 dalyje, kad Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija nuo 2024 m. balandžio 1 d. skiria, apskaičiuoja ir moka kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. 2021 m. gruodžio 7 d. Teisingumo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad įstatymo projektas turėtų būti notifikuotas Europos Komisijos ir atitinkamai projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę.
2. Siūlomo 5 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą išmokama 1 Eur dydžio kompensaciją už vieną kailinį žvėrelį pagal Ūkinių gyvūnų registre pateiktus skaičius imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre. Atitinkamas kompensavimo lėšų dydžio už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą paskirstymas pagal komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimo metus ūkio subjektus turėtų paskatinti nelaukti komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, uždraudimo termino pabaigos ir esant galimybei užbaigti visus šios komercinės veiklos nutraukimo procesus bei nutraukti komercinę veiklą, todėl kompensacijos dydis turėtų kiekvienais metais iki Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyto komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, uždraudimo įsigaliojimo atitinkamai mažėti. Plačiau žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą.
|
|
5. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
|
|
|
|
2021 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 7, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-231 5 straipsniu įstatymo 10 straipsnis papildytas 8 dalimi, todėl siūlytina atitinkamai pataisyti Projekto Nr. 1 3 straipsnio 2 punkte nurodytą numeravimą. |
Pritarti |
redakcinė |
|
6. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
|
|
|
|
Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą sistemiškumo principą, kartu keistinas ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 102 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nereikalingas, kai prekiaujama saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, skirtais veislinei bandai specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose sudaryti, pripažįstant jį netekusiu galios. |
Pritarti |
|
|
7. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
|
|
|
|
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Vadovaujantis minėta nuostata, turi būti atliktas Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas. |
Pritarti |
STT išvada gauta. |
|
8. |
Seimo nariai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Remigijus Žemaitaitis 2023-05-16 |
5 |
|
|
|
Argumentai: Kanadinių audinių Lietuvoje auginama apie 1,5 mln., o šinšilų – apie 44 tūkst. per metus. Lietuvoje veikiančios audinių fermos turi ilgametę praktiką ir yra retas verslas šalyje, kuris gali pasigirti geriausia produkcijos kokybe pasaulyje. Jis valdo 5–8 proc. pasaulio audinių rinkos, priklausomai nuo metų. Europoje yra 19 valstybių, kurios yra uždraudusios auginti kailinius žvėrelius. Dešimt valstybių kompensavo verslo prarastas pajamas. Daugumoje minėtų valstybių ši verslo šaka buvo mažareikšmė arba išvis beveik neegzistavo, pavyzdžiui, Liuksemburgas 2018 m. uždraudė kailinių žvėrelių auginimą, nors ten nebuvo nė vienos fermos. Šalyse, kuriose verslas egzistavo, buvo mokamos solidžios kompensacijos. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija 2003 metais uždarinėjo kailinių žvėrelių fermas ir už vieną motininę patelę mokėjo 540 eurų kompensaciją. Airija mokėjo iki 320 eurų, Belgija – 500 eurų už vieną motininę patelę, Norvegija – 500 eurų ir dar skyrė lėšų fermoms nugriauti ir utilizuoti. Jeigu kompensacija būtų tokia kaip Didžiojoje Britanijoje, Lietuvos švelniakailių žvėrelių verslui reikėtų sumokėti maždaug 230 mln. eurų, jeigu kaip Airijoje – apie 130 mln. eurų, jeigu kaip Norvegijoje – 170 mln. eurų. Pigiausiai Lietuvos biudžetui kainuotų „olandiška“ kompensacija – apie 72 mln. eurų, bet Olandijoje situacija buvo išskirtinė, nes greta kompensacijų buvo metamos milžiniškos lėšos darbuotojams perkvalifikuoti ir aplinkai sutvarkyti – ten buvo auginama daugiausia švelniakailių žvėrelių Europoje. Beje, Olandijos atveju diskusijos truko ilgiau negu dešimtmetį ir draudimas įsigalios nuo kitų metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau bei remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. kovo 8 d. Nr. 142 nutarimo projekte išdėstytais pasiūlymais, siūlome tikslinti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1104, ir teikiame žemiau nurodytus pasiūlymus.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnį: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dal
3. Komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, vykdžiusiems ūkio subjektams, pradėjusiems jį vykdyti iki 2022 m. sausio 1 d. ir vykdymą nutraukusiems iki 2026 m. gruodžio 31 d., Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija nuo 2024 m. sausio 1 d. skiria, apskaičiuoja ir moka kompensacijas už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre, už vieną motininę patelę išmokant 500 Eur dydžio kompensaciją. Vienkartinė kompensacija skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą, gavimo dienos. 4. Vidutinis metinis žvėrelių skaičius apskaičiuojamas sudedant Ūkinių gyvūnų registre deklaruotą kailinių žvėrelių skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą ir gautą sumą padalinant iš deklaravimų per paskutiniuosius metus prieš šio įstatymo paskelbimą skaičiaus. 5. Kompensacijos skiriamos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.“ |
Nepritarti |
Argumentai: Siūlome nepritarti, atsižvelgiant į ribotas valstybės biudžeto galimybes, siekiama dalinio kompensavimo už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą, visų kailinių žvėrelių, neišskiriant motininių patelių (už kurias Seimo nariai siūlo išmokėti 500 Eur dydžio kompensaciją). Kitos pateiktos nuostatos yra iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. kovo 8 d. Nr. 142 nutarimo, todėl nėra papildomai vertintinos. Žr. į komiteto 2023-05-24 pasiūlymą šiam projekto straipsniui.
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1104(2) bei jo lyginamąjį variantą.
7.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Aplinkos apsaugos komitetas 2023-05-24 |
5 |
|
|
|
Argumentai:
Atitinkamas kompensavimo lėšų dydžio už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimą paskirstymas pagal komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimo metus ūkio subjektus turėtų paskatinti nelaukti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu nustatyto komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, uždraudimo termino pabaigos ir esant galimybei užbaigti visus šios komercinės veiklos nutraukimo procesus bei nutraukti komercinę veiklą. Taikant atitinkamą kompensavimo lėšų dydžio už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį. nutraukimą paskirstymą pagal komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, nutraukimo metus, preliminariu vertinimu lyginant su 2022 m. gruodžio 31 d. oficialiai registruotų ūkio subjektų, vykdančių komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, skaičiumi, 2025 m. sausio 1 d. oficialiai registruotų ūkio subjektų, nutraukusių šią komercinę veiklą, skaičius turėtų būti 30 proc., 2026 m. sausio 1 d. – 30 proc., o 2027 m. sausio 1 d. – 40 proc. Lėšos kompensacijoms už Verslo uždraudimą turėtų būtų skiriamos iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų, kurių bendra visiems ūkio subjektams vienkartinė kompensacijos už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą suma turėtų preliminariai sudaryti apie 2,3 mln. Eur.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalis, įsigalioja 2027 sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Ūkio subjektams, iki 2022 m. sausio 1 d. pradėtą vykdyti komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukusiems iki 2026 m. gruodžio 31 d., žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija nuo 2024 m. balandžio 1 d. skiria, apskaičiuoja ir moka kompensacijas už šios komercinės veiklos nutraukimą. Kompensacijos už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukimą dydis nustatomas pagal ūkio subjekto Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, skaičiuojant vidutinį metinį kailinių žvėrelių, ūkio subjekto laikytų metais, einančiais prieš šio įstatymo oficialaus paskelbimo metus, skaičių, už vieną kailinį žvėrelį išmokant: 3 Eur dydžio kompensaciją, jeigu ši komercinė veikla nutraukiama iki 2025 m. sausio 1 d., 2 Eur dydžio kompensaciją, jeigu ši komercinė veikla nutraukiama iki 2026 m. sausio 1 d., ir 1 Eur dydžio kompensaciją, jeigu ši komercinė veikla nutraukiama iki 2026 m. gruodžio 31 d. Vienkartinė kompensacija už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukimą skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių šios komercinės veiklos nutraukimą, gavimo dienos. 4. Vieno ūkio subjekto vidutinis metinis kailinių žvėrelių skaičius apskaičiuojamas sudedant to ūkio subjekto Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių, laikytų metais, einančiais prieš šio įstatymo oficialaus paskelbimo metus, skaičių ir gautą sumą padalijant iš tais metais ūkio subjekto atliktų deklaravimų skaičiaus. 5. Už komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, vykdžiusiems ūkio subjektams nuosavybės teise priklausančių statinių, kurie tinkami tik šiai komercinei veiklai vykdyti, nugriovimą ir juos nugriovus likusių statybinių atliekų sutvarkymą ir išvežimą pagal galiojančius teisės aktus ir (ar) įrenginių, skirtų komercinei veiklai, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, vykdyti, sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą ir išvežimą pagal galiojančius teisės aktus nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. skiriama vienkartinė kompensacija už tokių statinių nugriovimą, įrenginių sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą ir išvežimą. Ši vienkartinė kompensacija skiriama nuo dokumentų, patvirtinančių komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukimą, ir dokumentų, patvirtinančių statinių nugriovimą, įrenginių sunaikinimą ir atliekų sutvarkymą bei išvežimą pagal galiojančius teisės aktus, gavimo dienos. Ši nuostata taikoma ūkio subjektams, komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, vykdžiusiems šio įstatymo priėmimo dieną. 6. Šio straipsnio 3, 5 ir 8 dalyse nurodytos kompensacijos ir išeitinės išmokos skiriamos laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus. 7. Sprendimai dėl šio straipsnio 3, 5 ir 8 dalyse nurodytų kompensacijų ir išeitinių išmokų skyrimo priimami nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2027 m. kovo 1 d. 8. Ūkio subjekto, vykdančio komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, darbuotojui, kuris yra atleidžiamas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iš valstybės biudžeto skiriama ir išmokama Darbo kodekso 57 straipsnio 8 dalyje numatyta išeitinė išmoka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 9. Ūkio subjektams, gavusiems lengvatinę (-es) paskolą (-as) pagal skatinamųjų finansinių priemonių „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ ir „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemas, šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytos kompensacijos išmokamos tik visiškai grąžinus šioje dalyje nurodytas paskolas. 10. Nuo 2024 m. sausio 1 d. parama iš nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų komercinei veiklai, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, vykdyti neteikiama jokiomis formomis, išskyrus šio straipsnio 3, 5 ir 8 dalyse nurodytas kompensacijas. |
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Tomilinas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1104(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė
Biuro patarėja Jolita Jakučionytė