PASIŪLYMAS

DĖL ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5103

2021-06-

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

 

 

 

Argumentai:

Siekiant sukurti efektyvią atliekas tvarkančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sistemą, be reikalavimo atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms turėti finansinį užtikrinimą bankroto ar kitais veiklos nutraukimo atvejais, būtina, kad būtų sukurta ir tinkamai funkcionuotų atliekų tvarkytojų civilinės atsakomybės sistema, užtikrinanti, kad nelaimės (avarijos) atveju būtų atlyginta gamtai ir (ar) gyventojams ar kitiems ūkio subjektams padaryta žala.

 

Valstybės kontrolė atlikusi valstybinį auditą atkreipė dėmesį[1], kad esamas atliekų tvarkytojų civilinės atsakomybės draudimo reglamentavimas neužtikrina, kad nelaimės (avarijos) atveju būtų atlyginta gamtai ir (ar) gyventojams ar kitiems ūkio subjektams padaryta žala. Pagal 2017–2019 m. ūkio subjektams išduotas 163 licencijas pavojingųjų atliekų tvarkymo veiklai, nustatyta, kad pusės šių įmonių civilinės atsakomybės draudimo suma nesiekia 10 tūkst., kai kurių – vos keli šimtai eurų. Reikalavimas drausti įmonės civilinę atsakomybę numatytas tik pavojingųjų atliekų tvarkytojams (pavojingąsias atliekas surenkančioms, vežančioms, šalinančioms ar naudojančioms įmonėms), todėl, nutikus gaisrui ar kitai nelaimei, pvz., nepavojingąsias atliekas (pvz. padangas) tvarkančioje įmonėje, gali būti neatlyginta aplinkai ar tretiesiems asmenims padaryta žala. Valstybės kontrolė rekomendavo nustatyti aiškius pavojingųjų atliekų tvarkytojams civilinės atsakomybės draudimo reikalavimus, kad nelaimės (avarijos) atveju būtų atlyginta gamtai ir (ar) gyventojams ar kitiems subjektams padaryta žala, pagal poreikį išplėsti civilinės atsakomybės institutą kitiems taršia veikla užsiimantiems ūkio subjektams.

 

Atsižvelgiant į tai, siūloma Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5103 (toliau –   projektas) papildyti nuostatomis, kurios praplėstų civilinės atsakomybės institutą platesniam, nei dabar nurodyta įstatyme, atliekų tvarkytojų ratui ir nustatyti civilinės atsakomybės draudimo reikalavimus. Siūloma nustatyti, kad civilinės atsakomybės draudimą turi turėti ne tik pavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės, bet ir įmonės, surenkančios, vežančios, apdorojančios nepavojingąsias atliekas – naudoti netinkamas padangas. Siūloma įstatymą papildyti nauju straipsniu, detalizuojančiu civilinės atsakomybės draudimo reikalavimus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„DĖL ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 4, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5103“

 

2.

1

 

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 4 straipsnio 11 dalį.

11. Pavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, šalinančios ar naudojančios įmonės apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.“

2. Buvusį projekto 1 straipsnį atitinkamai laikyti 3 straipsniu.

 

3.

2

 

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. Įstatymo papildymas 42 straipsniu

Papildyti Įstatymą 42 straipsniu:

„42 straipsnis. Atliekas tvarkančių įmonių civilinės atsakomybės draudimas

1. Pavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės ir įmonės, surenkančios, vežančios, apdorojančios nepavojingąsias atliekas – naudoti netinkamas padangas (toliau šiame straipsnyje – veiklos vykdytojas), apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą ar veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.

2. Veiklos vykdytojas, turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo santykius, nustatytas sąlygas ir reikalavimus arba turi kitos šalies draudimo įstaigos išduotą tokio draudimo pažymą.

3. Draudimo objektas yra veiklos vykdytojo turtiniai interesai, susiję su pastarojo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl veiklos vykdytojo veiksmais padarytos žalos tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai, surenkant, vežant ar apdorojant atliekas. Žalos aplinkai atlyginimas kartu apima ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai ir jos elementams (vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, aplinkos orui), apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kai yra tenkinamos visos šio straipsnio ir kitos draudiko nustatytos sąlygos.

4. Draudžiamasis įvykis yra staigus ir netikėtas įvykis, dėl kurio draudėjui (veiklos vykdytojui) pareikštas reikalavimas atlyginti atsiradusią žalą, padarytą trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui bei aplinkai, vykdant draudimo sutartimi apdraustą veiklą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) reikalavimas atlyginti žalą draudėjui arba draudikui yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 metus po draudimo sutarties galiojimo pabaigos;

2) reikalavimas pareikštas dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba retroaktyviu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu jis numatytas draudimo liudijime;

3) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo sutarties galiojimo ir retroaktyvaus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu jis numatytas draudimo liudijime;

4) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo teritorijoje ar dėl draudimo teritorijoje atsiradusios žalos;

5) reikalavimas atlyginti žalą pareikštas rašytinės pretenzijos ir (ar) ieškinio forma;

6) draudėjas pagal jo atsakomybei taikomus įstatymus atsako už atsiradusią žalą;

7) draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsiradusią žalą draudimo sutarties sudarymo momentu;

8) draudikui apie įvykį buvo pranešta sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 mėnesius po draudimo sutarties pabaigos.

5. Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) aplinkos apsaugos institucijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą.

6. Nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos apsaugos institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingos už žalą veiklos vykdytojo civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką.

7. Reikalavimą išmokėti draudimo išmoką teikiantis nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos apsaugos institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, ir (ar) veiklos vykdytojas, privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos  ir kitų teisės aktų nuostatas.

9. Nauja draudimo sutartis turi būti sudaroma likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki buvusios draudimo sutarties galiojimo pabaigos ir įsigalioja baigus galioti buvusiai sutarčiai.

10. Draudimo suma nustatoma draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių eurų vieno draudžiamojo įvykio atveju, o minimali draudimo suma visam draudimo laikotarpiui negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų.

11. Kitas, negu nurodytas šiame straipsnyje, draudimo sutarties sąlygas nustato Civilinis kodeksas, Draudimo įstatymas, draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimas.“

2. Projekto 2 straipsnį laikyti atitinkamai 4 straipsniu.

 

4.

3

 

 

Pasiūlymas:

1. Projekto 3 straipsnį laikyti atitinkami 5 straipsniu.

2. Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20212 m. gegužės 1 d.

2. Aplinkos ministras iki 20212 m. vasario 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Užtikrinimas, pateiktas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki užtikrinime nurodyto termino pabaigos. Jei užtikrinimas galioja ilgiau kaip dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, užtikrinimo sumos dydis nuo 2023 m. gegužės 1 d. turi būti ne mažesnis nei paskaičiuotas vadovaujantis šio Įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarka.“

 

 

Teikia:

Seimo narys

Simonas Gentvilas

 

                                          

 

 


[1] Valstybinio audito 2020-05-04 ataskaita Nr. AAE-3 Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas.